Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-216-524-2010].doc
Bylos nr.: 2A-216-524/2010
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Klaipëdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Pranešėja D

Pranešėja E. Misiūnienė                                                                    Civilinė byla Nr. 2A-216-524/2010

Teisėja G. Vaizgelienė                                                                        Procesinio sprendimo kategorija 14.1; 16.8

 (S)

 

 

 

 

 


KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

2010 m. gegužės 13 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno, Rimvidos Zubernienės, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant ieškovo atstovams adv. Jurijui Stepanovui ir K. V., viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1416-323/2009 pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei bendrai Lietuvos ir Vokietijos įmonei UAB „Scherek“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, priteisimo bei atsakovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-09 sprendimo.

Teisėjų kolegija

n  u  s  t  a  t  ė :

 

ieškovas ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės 3 690 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2005-06-30, 3 080 Lt neteisėtai išskaičiuoto darbo užmokesčio, 9 824 Lt neišmokėtų dienpinigių už komandiruotes, 1 432 Lt neišmokėtų išeitinių išmokų už du mėnesius ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Nurodė, kad nuo 2002-03-26 iki 2007-06-04 dirbo pas atsakovę vairuotoju. Nuo 2004-05-01 darbdavys turėjo mokėti po 651 Lt kas mėnesį. Už laikotarpį nuo 2005 sausio mėn. 1 d. iki birželio 30 d. atsakovė neišmokėjo sutarto darbo užmokesčio. Kadangi darbas buvo susijęs su nuolatinėmis komandiruotėmis (Lietuva-Lenkija-Vokietija ir atgal) atsakovas neišmokėjo dienpinigių už 64 paras: viena išvyka į užsienį pagal nurodytą maršrutą trukdavo 4 paras (dvi paros Lenkijoje, dvi Vokietijoje). Pagal Finansų ministro 1996 m. įsakymu Nr. 116 patvirtintus komandiruočių dienpinigius ieškovas per dieną Lenkijoje turėjo gauti 110 Lt, Vokietijoje 197 Lt, tai sudaro 9 824 Lt. Be to, ieškovas 2007-05-21 atsakovei buvo pateikęs prašymą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 128 str. 1 d., remdamasis aplinkybe, kad darbdavys daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokėjo viso jam priklausančio darbo užmokesčio, tačiau atsakovės nepagrįstai buvo atleistas pagal DK 127 str., dėl to nebuvo išmokėta priklausanti pagal įstatymą išeitinė dviejų mėnesių uždarbio kompensacija, kuri sudaro 1 432 Lt. Taip pat iš ieškovo atlyginimo atsakovė 2006-05-05, 2007-04-19 ir 2007-02-05 įsakymais neteisėtai išskaičiavo 3 344,95 Lt.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad yra netinkama atsakovė, kadangi ieškinyje nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2005-01-01 iki 2005-06-30, ieškovas nedirbo pas atsakovę, o dirbo kitoje įmonėje – „S. R.“.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-09-09 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: ieškovui iš atsakovės priteisė 3 906 Lt darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2005-06-30, 9 824 Lt dienpinigių už komandiruotes ir 3 344,95 Lt neteisėtai išskaityto darbo užmokesčio, iš viso 17 074,95 Lt (neišskaičius mokesčių), kitą ieškinio dalį atmetė. Iš atsakovės priteisė 512 Lt žyminio mokesčio valstybei. Teismas išnagrinėjęs šalių nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, liudytojų parodymus, nustatė, kad ieškovas nuo 2002-03-26 iki 2007-06-04 pas atsakovę UAB „Scherek“ dirbo vairuotoju ir vežė keleivius maršrutu Lietuva-Lenkija-Vokietija ir atgal. Iš atsakovės ieškovui priteistinas neišmokėtas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2005-06-30 po 651 Lt kas mėnesį, nes atsakovė nepateikė duomenų, kad ieškovo prašymu šis buvo išleistas nemokamų atostogų ir tuo metu dirbo ne pas ieškovę, o kitoje įmonėje. Taip pat ieškovui iš atsakovės priteistinos 2006-05-05, 2007-04-19 ir 2007-02-05 įsakymais neteisėtai išskaitytos sumos (atitinkamai 171,38 Lt, 93,57 Lt ir 3080 Lt), nes tokios išskaitos iš darbo užmokesčio prieštarauja DK 224 str. Ieškovui iš atsakovės priteistina ir 9 824 Lt, neišmokėtų komandiruotpinigių. Kita  ieškovo ieškinio dalis atmestina, kaip neįrodyta.

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-09 sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ginčo esmės, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, teismo išvados neatitinka bylos medžiagos, teismas išėjo už ieškinio ribų. Skundžiamame sprendime nėra pasisakyta, kokiais motyvais teismas priteisė ieškovui po 651 Lt per mėnesį už laikotarpį  nuo 2005-01-01 iki 2005-06-30. Teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai, kad nemokamos atostogos ieškovui buvo suteiktos nuo 2005-020-21 iki 2005-04-30. Nepagrįstai teigiama, kad ieškovas turėjo nemokamas atostogas visą sausio mėnesį iki vasario 21 d. Iš pateikto banko išrašo matyti, kad ieškovui 2005-01-27 buvo pervestas atlyginimas už lapkričio mėn., 2005-03-25 – 300 Lt avansas už gruodžio mėn., 2005-04-22 – 2 000 Lt komandiruotpinigių, 2005-05-25 – 500 Lt komandiruotpinigių, 2005-07-15 – 500 Lt komandiruotpinigių, 2005-07-27 – 937,26 Lt (už 2004 m. gruodžio mėn., 2005 m. sausio–vasario mėn.). Ieškovui nepagrįstai priteisiama už atostogas, tai jam iš tikrųjų buvo sumokėta kaip darbo užmokestis. Ieškovas teismo posėdžio metu nepaneigė, kad 2005 m. vasario–balandžio mėn. faktinius darbinius santykius turėjo su Vokietijos firma „S. R.“, pinigus už bilietus atiduodavo Vokietijoje ir jokių pinigų į atsakovės kasą neįnešdavo. Teismas nepagrįstai ieškovui grąžino 2006–2007 m. išskaičiuotus pinigus, nes ieškovas buvo raštu supažindintas su pokalbių tarnybiniu telefonu ribojimais, todėl viršijančios 50 Lt limitą sumos pagrįstai buvo išskaičiuotos iš jo darbo užmokesčio. Ieškovas buvo įspėtas dėl neteisėto pinigų perdavimo bendrovės akcininkui, tačiau nepaisydamas nurodymų, atsakovės autobusu uždirbtus pinigus (virš 1 000 eurų) be jokių pajamų orderių ar kitų dokumentų, be bendrovės vadovybės nurodymo ar leidimo perdavė atsakovės akcininkui. Ieškovui nesumokėjus kelių mokesčio, Lenkijoje jam buvo skirta 3 080 Lt bauda. Kadangi ieškovas tokios sumos neturėjo, atsakovė buvo priversta samdyti kitą vairuotoją, kuris vežė pinigus į Lenkiją, dėl to atsakovė turėjo didelių papildomų išlaidų, o autobuso keleiviai - nepatogumų, nes autobusas buvo sulaikytas iki baudos sumokėjimo. Už šį aplaidų pareigų nevykdymą ieškovui buvo surašytas vykdomasis raštas ir išskaičiuota 3 080 Lt bendrovės nuostolių padengimui.

Atsiliepime ieškovas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliacinis skundas deklaratyvus, jame nurodyti formalūs pagrindai, tačiau nepateikta jokių konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų apeliantės nurodytas aplinkybes dėl teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantė nenurodo, kokias konkrečiai materialinės ir procesinės teisės normas teismas netinkamai aiškino ir taikė, taip pat nenurodė, kokios bylai svarbios aplinkybės bylos nagrinėjimo  metu nebuvo nustatytos.

Apeliacinio skundo motyvas, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, pagrįstas, nes teismas visiškai nevertino bylos įrodymų, nenurodė argumentų, dėl kurių atmetė įrodymus, nepateikė teisinių argumentų, be to, neišsprendė klausimo dėl ieškovo reikalavimo dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo, t.y. pažeidė CPK 268-270 str., reglamentuojančius teismo sprendimo turinio išdėstymą. Tačiau  vadovaudamasis CPK 7 str. įtvirtintais civilinio proceso principais, įvertindamas tai, kad ginčo dalykas yra darbo teisiniai santykiai ir ginčas dėl jų vyksta nuo 2007-06-05(t.1, b.l.3), priimtinas naujas sprendimas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas apeliaciniu skundu neskundė šio teismo sprendimo, o pagal CPK 313 str. nuostatas apeliacinės instancijos teismas neturi teisės bloginti apelianto padėties, todėl dėl pirmosios instancijos  teismo neanalizuoto ieškovo reikalavimo dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo ir išeitinės išmokos priteisimo  kolegija nepasisako.

Dėl 3906 Lt darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2005-06-30.

Ieškovas savo reikalavimus teismui suformulavo ieškinyje ir jo papildyme (t.1, b.l. 106), kuriame ieškovas nurodo, kad jam laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2005-06-30 turėjo būti mokamas po 651 Lt darbo užmokestis kiekvieną mėnesį, tačiau Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymoje šis laikotarpis neteisėtai buvo nurodytas kaip nedraudžiamasis ( t.1, b.l.109). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šios ginčo dalies esmė yra ta, kad tuo laikotarpiu ieškovui buvo suteiktos nemokamos atostogos, tačiau jis dirbo su kitomis transporto priemonėmis, kurios buvo nuomojamos atsakovei. Šios aplinkybės buvo konstatuotos 2009-11-26 Klaipėdos apygardos teismo nutartyje (t.1, b.l.44), kurioje buvo siūloma šalims įtraukti į bylos nagrinėjimą tinkamą atsakovą, atsakingą už šį ieškovo darbo laikotarpį, tačiau šis nurodymas nebuvo  teismo įvykdytas. Apeliaciniame skunde iš esmės nėra motyvų dėl netinkamo atsakovo, tik apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovas pripažino, jog nuo 2005 m. vasario mėn.-balandžio mėnesio jis dirbo su Vokietijos firma ,,S. R.‘‘, tiesiogiai gaudavo pinigus už bilietus, tačiau į atsakovo sąskaitą jų neįnešdavo. Šis motyvas leidžia padaryti išvadą, kad šalių darbo teisiniai santykiai tuo laikotarpiu nebuvo nutrūkę, nes atsakovo reikalavimas įnešti pinigus į jo kasą reiškia darbo teisinių santykių pripažinimą, todėl darytina išvada, kad ieškovas dirbo faktiškai pas atsakovę jo nurodytoje  šioje byloje specifine darbo priemone-autobusu. Bylos medžiaga įrodo, kad šalių darbo teisiniai santykiai nebuvo nutrūkę  nuo 2002-03-26 iki 2007-06-04 (t.1, b.l. 109).  Šią aplinkybę patvirtina atsakovo pateikta pažyma, kurią jis analizuoja apeliaciniame skunde(t.1,  b.l. 39) nurodydamas, kad 2005 m. balandžio-birželio mėnesiais jam buvo žymima komandiruotė, nors socialinio draudimo įstaigai buvo pranešta apie jo nemokamas atostogas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad teisinga darbo teisinių santykių pareiga tenka darbdaviui, todėl visi prieštaravimai turi būti aiškinami darbuotojo naudai. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo bylos rašytinės medžiagos, todėl neteisingai nustatė laikotarpį, kuriuo nebuvo mokamas ieškovui priklausęs darbo užmokestis. Socialinio draudimo pažymoje (t.1, b.l.109)nurodyta, kad ieškovo nedraudžiamasis laikotarpis buvo užregistruotas nuo 2005-02-21 iki 2005-04-30 bei nuo 2005-05-02 iki 2005-06-30, pažyma ir ieškovo sąskaitos išrašas (t.1, b.l. 39, t.2, b.l. 94 ) įrodo, kad už 2005 m. sausio mėnesį jam buvo sumokėtas 516, 49 Lt atlyginimas už 2004m. lapkričio mėn., o 2005m. kovo mėn.- 300 Lt  už gruodžio mėn.,  bet 2005-07-27  jam buvo išmokėta  darbo užmokesčio dalis - 495,01 Lt už 2005m. sausio mėn. ir 216,36 Lt už 2005m. vasario mėn. (t.2, b.l.94), todėl  priteista neišmokėto 3906 Lt suma mažintina ieškovo 2005-07-27 gautais 711,37 Lt ir priteistina ieškovui už prašomą laikotarpį 3194,63 Lt. Pagal CPK 178 str. nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles darbo bylose atsakovas neįrodė, kad sumokėjo ieškovui visą atlyginimą už laikotarpį nuo 2005-02-21 iki 2005-06-30. DK 220 str.1d. nustato, kad komandiruotam darbuotojui per visą komandiruotės laiką paliekama darbo vieta ir darbo užmokestis, o DK 143 str. 1d.2p. nustato, kad komandiruotam darbuotojui garantuojama darbo laiko apskaita.

Dėl 9824 Lt neišmokėtų dienpinigių už komandiruotes.

Ieškinyje ieškovas nurodė, kad nuo 2005-01-01 iki 2005-06-30 (dėl datos ieškinyje padarytas rašymo apsirikimas, t.1, b.l.107)  buvo komandiruotėje po 32 paras Lenkijoje ir Vokietijoje, tačiau dienpinigiai už komandiruotes nebuvo išmokėti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-10-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009 ir kt. bylose  yra konstatavęs darbuotojo teisę į dienpinigius už komandiruotes. Apeliaciniame skunde atsakovė iš esmės neginčija ieškovo teisės į paminėtus dienpinigius, neginčija ieškovo komandiruotės laikotarpio tik nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįskaičiavo išmokėtų dienpinigių. Šis apeliacinio skundo motyvas pagrįstas, nes   pirmosios instancijos teismas nevertino rašytinių  bylos įrodymų. Pažyma ir ieškovo sąskaitos išrašas įrodo, kad ieškovui buvo išmokėta dalis dienpinigių už komandiruotes jo nurodomu laikotarpiu(t.1, b.l. 39, t.2, b.l. 94), t.y. 2005-04-22 jam buvo pervesta 2000 Lt, 2005-05-25- 500 Lt ir 2005-06-30 -180 Lt išmokėta įmonės kasoje(t.1, b .l.80), todėl atsakovė įrodė, kad už šį laikotarpį išmokėjo 2680 Lt dienpinigių už komandiruotes, o ieškovas neįrodinėjo, kad tai kitos išmokos. Dienpinigiai už komandiruotę ginčo laikotarpiu buvo mokami 2004-11-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1365 Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos, todėl atsakovė privalėjo įrodyti, kad šios tvarkos buvo laikytasi. Todėl pirmosios instancijos teismo priteista 9824 Lt suma mažintina 2680 litais ir ieškovui priteistini 7144 Lt neišmokėtų dienpinigių už komandiruotes už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2005-06-30.

Dėl atsakovo išskaičiuotų 3080 Lt.

Bylos medžiaga įrodo, kad 2006-05-05, 2007-04-19, 2007-02-05 atsakovo įsakymais buvo padarytos 3344,95 Lt išskaitos iš ieškovo darbo užmokesčio. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir rezoliucinė dalis prieštarauja aprašomajai, kolegija vadovaujasi šio sprendimo rezoliucine dalimi, kurioje nurodyta, kad priteisti 3080 Lt, nors teismas aprašomojoje dalyje nurodo,  kad tokių išskaitų buvo padaryta už 3344, 95 Lt (171,38 Lt, 93,57 Lt ir 3080 Lt). Ieškovas apeliaciniu skundu šios sprendimo dalies neskundė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisės bloginti apelianto padėties ir analizuotina tik 2007-02-05 atsakovės įsakymu (t.1, b.l.75) padaryta išskaita iš jo darbo užmokesčio. Tačiau šis įsakymas pažeidžia DK 224 str., kuriame reglamentuoti išskaitų iš darbo užmokesčio pagrindai, ir jie negali būti plečiamai aiškinami. Šiuo atveju išskaita įmonės administracijos vadovo įsakymu nebuvo galima, nes apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis buvo 2870 Lt, o atsakovė įrodinėja  3080 Lt dydžio žalą, todėl tokia tvarka padaryta išskaita prieštarauja DK 224 str. 2 d.1p. ir ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Paminėtais motyvais skundžiamas teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1d. 3p.).

Sumažintinas iš atsakovo valstybei priteistas žyminis mokestis iki 402,55 L t(CPK 80 str. 1d.1p., 93 str. 4 d.).

            Kolegija, vadovaudamasi LR CPK  325–333 str.,

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimą pakeisti.

Pakeisti sprendimo dalį dėl neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki

 2005-06-30 ir  A. G. priteistą sumą - 3906 Lt- iš bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės UAB ,,Scherek‘‘ sumažinti iki 3194,63 Lt.

Pakeisti sprendimo dalį dėl 9824 Lt neišmokėtų dienpinigių už komandiruotes ir A. G. priteistą sumą iš bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės UAB ,,Scherek‘‘ sumažinti iki 7144 Lt.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Sumažinti iš bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės UAB ,,Scherek‘‘ priteistą žyminį mokestį valstybei iki 402,55 Lt.

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                                                         Erika Misiūnienė

 

Kolegijos teisėjai                                                                                              Audrius Saulėnas

 

Rimvida Zubernienė