LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. vasario 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Gedimino Sagačio ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2020 m. vasario 24 d. gautu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Radvilų namai“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti skundžiamų procesinių sprendimų vykdymą,
n u s t a t ė :
Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimas atmesti ieškinį dėl varžytynių dalyvio mokesčio grąžinimo.
Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovės paduodamas kasacinis skundas grindžiamas netinkamu materialiosios ir proceso teisės normų taikymu, nukrypimu nuo kasacinio teismo praktikos. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir neatskleidė „varžytynių dalyvio mokesčio“ teisinės sąvokos, negretino jos su „užstato“ sąvoka, nepasisakė dėl sąlygų, kurioms esant galima negrąžinti dalyvio mokesčio; netinkamai taikė Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 321 patvirtinto Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės, fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo nuostatas, reglamentuojančias varžytynių momentą, iki kurio gali būti atšaukiamos varžytynės ir kokios aplinkybės lemia, kad varžytynės negali būti vykdomos, ar elektroninių varžytynių sistemos sutrikimas gali pagrindas atšaukti įvykusias varžytynes, taip pat CK 1.90 straipsnio normą, nes pirmosios instancijos teismas ja rėmėsi, nors ieškovė neginčijo sandorio teismo nurodytu suklydimo pagrindu. Be to, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 320 straipsnio 2 dalies normą, nes nepasisakė dėl visų ieškovės argumentų ir reikalavimų; teismai pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles, nes prioritetą suteikė VĮ Registrų centro pateiktiems įrodymams, atmesdamas ieškovės ir kitų šalių pateiktus įrodymus; netinkamai rėmėsi teismų praktika dėl CPK 703 straipsnio normos aiškinimo ir taikymo, nes ji suformuluota byloje, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama atitiktis CPK 346 straipsnio 2 dalies reikalavimams, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė teisės normas, netinkamai vadovavosi teismų praktikoje suformuotomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, nenagrinėtinas ieškovės prašymas sustabdyti skundžiamų procesinių teismo sprendimų vykdymą.
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Gediminas Sagatys
Vincas Verseckas