Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S - 875 - 252 - 2012
Daina Lisaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07340-2012-2
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
121.14; 122.4; 129.1

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gruodžio 4 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8457-812/2012 pagal antstolio Andriaus Bespalovo pareiškimą suinteresuotiems asmenims AB „Lesto“ ir A. K. dėl baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą paskyrimo ir
n u s t a t ė:
antstolis prašė A. K. skirti 2 000 Lt baudą už antstolio reikalavimo pateikti duomenis apie turimą turtą nevykdymą. Nurodė, kad 2012-09-26 surašytas reikalavimas pateikti duomenis apie turimą turtą, kuris įteiktas A. K. 2012-09-29. Šių reikalavimų nustatytu laikotarpiu A. K. neįvykdė.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 23 d. nutartimi pareiškimą tenkino iš dalies. A. K. už antstolio A. Bespalovo reikalavimų nevykdymą skyrė 500 Lt baudą. Nustatė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-05-21 vykdomuoju raštu Nr. VR-721, išduotu civilinėje byloje Nr. 2-296-452/2012 dėl 1 614,82 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų ir 70 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš A. K. išieškotojo AB ,,Lesto“ naudai, 2012-06-27 antstolio kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0025/12/01944. 2012-09-26 patvarkymu pateikti duomenis apie turimą turtą bei šio turto dokumentus antstolis A. Bespalovas pareikalavo iš A. K. per tris dienas nuo reikalavimo gavimo pateikti informaciją apie turimą turtą, turtą esantį pas trečiuosius asmenis, lėšas kredito įstaigose. Teismas konstatavo, jog reikalavimas A. K. įteiktas 2012-09-29, iki pareiškimo teismui padavimo dienos (2012-10-16) neįvykdytas, informacija apie turtą nepateikta, reikalavimo neįvykdymo priežasčių skolininkas antstoliui nenurodė. Spręsdamas dėl skiriamos baudos dydžio teismas atsižvelgė į tai, kad procesinės prievartos priemonės suinteresuoto asmens atžvilgiu taikomos pirmą kartą.
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. K. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-10-23 nutartį panaikinti. Nurodo, kad teismas nevertino ir nepasisakė, kad dalis skolos yra sumokėta, t. y. iki patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti 2012-06-27 jis buvo sumokėjęs viso 270 Lt. Nevertino to, kad antstolis reikalavo pateikti duomenis apie turtą per 3 dienas, iš kurių 2012-09-29 ir 2012-09-30 buvo savaitgalis, todėl per tokį trumpą terminą niekaip nebūtų galimybės surinkti informacijos iš valstybinių institucijų. Apelianto manymu, reikalavimas pateikti duomenis apie turimas pinigines lėšas, turtines teises, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą yra perteklinis, kadangi skola nėra labai didelė, tuo labiau, kad apie dalį sumokėtos skolos jis antstolį informavo. Šiuo atveju paskirtos baudos dydis neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijų. Be to, antstolio prašymas dėl baudos skyrimo buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, apie tokį nagrinėjimą A. K. nebuvo pranešta, dėl to pirmosios instancijos teismui jis neturėjo galimybės pateikti įrodymų.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB „Lesto“ prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad A. K. dviem mokėjimo nurodymais, atliktais 2012-06-21 ir 2012-06-22, apmokėjo dalį priteistos skolos pagal vykdomąjį raštą. Tačiau bendrovei dar pateikiant vykdomąjį raštą antstolio A. Bespalovo kontorai, A. K. jokių mokėjimų pagal vykdomąjį raštą nebuvo atlikęs.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti skundžiamą apylinkės teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai priėmė nutartį, kuria A. K. už antstolio reikalavimų nevykdymą skyrė 500 Lt baudą, o ne maksimalią 2 000 Lt baudą. Šiuo atveju A. K. turėjo pakankamai daug laiko – nuo reikalavimo gavimo dienos jis turėjo 3 dienas, iš kurių – dvi darbo dienos. Be to, pareiškimas teismui dėl baudos skyrimo buvo pateiktas tik 2012-10-16, todėl A. K., būdamas bedarbis, faktiškai turėjo galimybę įvykdyti antstolio reikalavimą iki pareiškimo teismui perdavimo dienos, tačiau to nepadarė iki šiol. A. K. pateikti mokėjimo nurodymai (pavedimai) vertintini kritiškai, kadangi jis jau ne kartą buvo suklaidinęs antstolį bei teismus. Pavedimuose nenurodyta, kad mokėjimai atlikti pagal priteistą ieškinį.
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Apeliantas nurodo, kad apie bylos nagrinėjimą jam nebuvo pranešta, dėl to pirmosios instancijos teismui jis neturėjo galimybės pateikti įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas šį motyvą atmeta kaip nepagrįstą. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teisme antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo buvo išnagrinėtas CPK 593 str. nustatyta tvarka. Minėtos teisės normos 3 d. nustato, kad pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, nepranešus suinteresuotoms šalims. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas antstolio prašymą nepranešęs apie jį skolininkui, teisės normų nepažeidė. Atkreiptinas dėmesys, kad apelianto teisė būti išklausytam ir pasisakyti dėl antstolio pareiškimo, nurodant su tuo susijusius atsikirtimus, iš esmės yra užtikrinama pateikus šį atskirąjį skundą. Nagrinėjamos bylos atveju atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su antstolio patvarkymo neįvykdymu, įvertintinos sprendžiant pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad teisinė valstybė grindžiama visuotiniu įstatymų privalomumu, įstatymuose nustatytos teisinės tvarkos įgyvendinimas inter alia užtikrinamas per valstybės įgaliotų subjektų, turinčių valdingus įgalinimus kitų asmenų atžvilgiu, veiklą. Vienas iš tokių subjektų yra antstolis. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (LR Antstolių įstatymo 2 str. 1 d.). Antstolio reikalavimai vykdyti teismo sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, duodami neviršijant suteiktų įgaliojimų (intra vires), yra privalomi visiems asmenims (CPK 585 str.).
CPK 645 str.1 d. pasakyta, jog skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki dviejų tūkstančių litų baudą. Bauda už antstolio reikalavimų nevykdymą pagal CPK 616 str. yra viena iš CPK įtvirtintų teismo nuobaudų rūšių (CPK 103 str.). Nagrinėjamu atveju 2012-09-26 antstolio priimtas patvarkymas pateikti duomenis apie turimą turtą bei dokumentus skolininkui A. K. buvo įteiktas 2012-09-29 (vyk. b. l. 21). Vykdomojoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių antstolio reikalavimo įvykdymą, taip pat nėra jokių duomenų, kad skolininkas informavo antstolį apie priežastis, dėl kurių jis negali pateikti informacijos apie turtą, tame tarpe ir informacijos, kad turto neturi. Todėl darytina išvada, kad skolininkas nebendradarbiavo su antstoliu, nenurodė įpareigojimo nevykdymo priežasčių. Nors apeliantas teigia, jog per antstolio reikalavime nustatytą tokį trumpą terminą niekaip nebūtų objektyvios galimybės surinkti informacijos, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ir iki šios dienos A. K. antstolio reikalavimo neįvykdė. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pateiktus antstolio duomenis ir pagrįstai konstatavo antstolio nurodymo nevykdymo faktą bei nustatė pagrindą baudos skyrimui. Priešingai skundo argumentui dėl skirtos per didelės baudos, pirmosios instancijos teismas būtent atsižvelgė į tai, kad procesinės prievartos priemonės suinteresuoto asmens atžvilgiu taikomos pirmą kartą, todėl jam skyrė mažesnę baudą nei straipsnio sankcijoje numatytas jos vidurkis.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju tai, kad A. K. dviem mokėjimo nurodymais, atliktais 2012-06-21 ir 2012-06-22, yra pervedęs AB „Lesto“ viso 270 Lt, sprendžiant ginčą teisinės reikšmės neturi. Tai neatleidžia skolininko nuo pareigos vykdyti teisėtą ir pagrįstą 2012-09-26 antstolio reikalavimą.
Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, dėl ko naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė