Civilinė byla Nr. 2A-750-275/2011

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-00349-2010-5

Procesinio sprendimo kategorija 35.3.6.; 50.11.2.; 121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Petro Jaržemskio, Ritos Kisielienės ir Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Antakalnio ūkis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Antakalnio ūkis“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tretieji asmenys SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“, J. K., R. Š., R. Š.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas UAB ,,Antakalnio ūkis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 863,73 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir 69 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad UAB ,,Antakalnio ūkis“ yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius. Atsakovas nuo 1999-09-08 yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Taip pat atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovas privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Atsakovas už laikotarpį nuo 2008-09-01 iki 2009-10-31 priskaičiuotų mokesčių už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą ir suteiktas komunalines paslaugas ieškovui nemokėjo ir liko skolingas 731,13 Lt. Nors atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad atsakovais byloje turi būti patraukti asmenys, gyvenantys Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiose gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovas nesutiko su tokiais atsakovo argumentais. Daugiabučio namo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininko pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai, patvirtinti 2001-05-23 Vyriausybės nutarimu Nr. 603, Vilniaus miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai, patvirtinti 2005-12-19 įsakymu Nr. 30-2050 bei kiti teisės aktai imperatyviai nurodo, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 21 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad 2001-06-18 tarp ieškovo - UAB ,,Antakalnio ūkis“ ir trečiojo asmens - J. K. sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kurios pagrindu nuomininkui išduotas gyvenamosios patalpos pasas. Sutartyje pažymėta, kad sutartis sudaryta dviem egzemplioriais, kurių vieną turi nuomotojas, kitą - nuomininkas (Sutarties 9 p.). Sutartyje taip pat pažymėta, kad gyvenamosios patalpos pasas surašomas dviem egzemplioriais, iš kurių vieną saugo nuomininkas, antrą - eksploatuojanti organizacija. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovas sudarydamas nuomos sutartį visą administravimo laiką ne tik turėjo, bet ir privalėjo žinoti apie nuomininką ir buto nuomos faktą. Sutarties 2.2 punkte numatyta, kad nuomininkas įsipareigoja kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 dienos, sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalis numato, kad mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas), kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Vyriausybės 2001-07-11 nutarimu Nr. 876 patvirtinta Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją ir komunalines paslaugas tvarka (Tvarka keista 202-05-13 Vyriausybės nutarimu Nr. 658, 2004-02-09 Vyriausybės nutarimu Nr. 137 bei 2008-01-16 Vyriausybės nutarimu Nr. 33). Šio nutarimo taikymą nagrinėjamu atveju pagrindžia pačiame nutarime apibrėžta jo taikymo apimtis – valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą ir kt.). Pagal šio nutarimo 3 p. už komunalines paslaugas butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriui atsiskaito savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkai. Nutarimo 3.3. p. numato, kad nuomininkai atsiskaito butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriui, jeigu daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrajai dalinei nuosavybei administruoti savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendimu yra paskirtas butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius. Vadovaudamasis Vyriausybės 2001-07-11 nutarimo Nr. 876 nuostatomis teismas konstatavo, jog su ieškovu turėtų atsiskaityti ne Vilniaus miesto savivaldybė, kaip patalpų savininkė, bet gyvenamosios patalpos nuomininkai. Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2006 konstatavo, jog remiantis Civilinio proceso kodekso 45 straipsniu netinkama šalis gali būti keičiama į tinkamą šalį vienos iš šalių motyvuotu prašymu. Bylose, kuriose sprendžiamas privataus pobūdžio civilinis ginčas (išskyrus bylas, kuriose teismas turi būti iniciatyvus) teismas neturi pareigos būti iniciatyvus, o nagrinėja ginčą neviršydamas tų ribų, kokias nustato ginčo šalys, naudodamosi savo dispozityvine teise. Nustatydamos bylos nagrinėjimo ribas – suformuluodamos savo materialinį teisinį reikalavimą, šalys pasirenka ir, jų manymu, tinkamus atsakomybės subjektus, kuriems nukreipia savo reikalavimus – taip nustato savo reikalavimų ribas konkretiems subjektams – atsakovams. Teismas 2010-03-23 teismo posėdžio metu siūlė ieškovo atstovui pakeisti netinkamą šalį – atsakovą Vilniaus miesto savivaldybę tinkamu, tačiau ieškovo atstovas su pasiūlymu pakeisti atsakovą kitu asmeniu nesutiko. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškinys atmestinas kaip pareikštas netinkamam atsakovui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas UAB „Antakalnio ūkis“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti.

Dėl 2001-06-18 nuomos sutarties tarp UAB „Antakalnio ūkis“ ir J. K. sudarymo

Nurodo, kad UAB „Antakalnio ūkis“ niekada nebuvo (duomenys neskelbtini) buto savininku ar valdytoju, todėl UAB „Antakalnio ūkis“ negalėjo būti ir teisėtu šių patalpų nuomotoju, tuo labiau negalėjo įgyvendinti teisės aktais nuomotojui suteiktų teisių ar pareigų. 2001 m. sausio 18 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 61V patvirtintų Vilniaus miesto privatizuoto ir neprivatizuoto butų fondo, gyvenamojo namo (buto) naudojimo ir aplinkos priežiūros taisyklių 1 p. nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybė ar jos atstovas ir gyvenamojo namo, buto nuomininkas sudaro rašytinę gyvenamosios patalpos nuomos ar eksploatavimo (toliau - nuomos) sutartį, kuri suteikia teisę nuomininkui naudotis gyvenamąja patalpa. UAB „Antakalnio ūkis“, sudarydamas nuomos sutartį su J. K., veikė ne kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas ar valdytojas, bet tik kaip Vilniaus miesto savivaldybės atstovas, kuriam buvo pavedama sudaryti socialinio būsto nuomos sutartis. Civilinio kodekso 2.133 straipsnyje nurodyta, kad vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Tai reiškia, kad nuomos sutarčių dėl Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų sudarymas niekaip negalėjo įtakoti UAB „Antakalnio ūkis“ teisių ar pareigų. UAB „Antakalnio ūkis“, pasirašydamas buto nuomos sutartį su J. K., netapo šios sutarties šalimi, o tik atstovavo Vilniaus miesto savivaldybės interesus. Be to, UAB „Antakalnio ūkis“ niekada nekontroliavo ir nestebėjo (duomenys neskelbtini), esančio buto nuomos sutarties vykdymo. Todėl nežinojo ir negalėjo žinoti, ar ši nuomos sutartis yra vykdoma, ar yra nutraukta, ar pakeista. UAB „Antakalnio ūkis“ galėjo žinoti tik momentą, kada ši sutartis buvo pasirašyta, bet negalėjo žinoti, kiek laiko ji galiojo.

Dėl buto savininko pareigos mokėti už namo bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas

Nurodo, kad visuose teisės aktuose, tiesiogiai reglamentuojančiuose daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimą, įtvirtinta principinė nuostata, kad mokesčius už bendrojo naudojimo objektų išlaikymą moka daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai. Įstatymų leidėjas Civilinio kodekso 4.76-4.85 straipsniuose įtvirtintose teisės normose reglamentuodamas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo teisinius santykius, nustato tam tikras teises ir pareigas, kurias turi teisę/pareigą įgyvendinti tiek bendrosios dalinės nuosavybės bendraturtis, tiek jo naudotojas (pvz. CK 4.83 str.). Tačiau reglamentuodamas pareigą apmokėti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės administravimu, išlaikymu ir išsaugojimu, t.y. reglamentuodamas piniginių teisių arba prievolių (pareigos mokėti tam tikras įmokas už bendro turto išlaikymą arba teisės gauti bendrojo turto duodamas pajamas) įgyvendinimą, įstatymų leidėjas aiškiai ir imperatyviai (nesuteikiant teisės šias normas pakeisti ar koreguoti kitais teisės aktais) šią pareigą priskyrė tik namo bendraturčiams - buto ar kitos name esančios patalpos savininkams (CK 4.76, CK 4.82 str. 3 d., 4.83 str. 6 d., 4.84 str. 4 d.). Analizuojant šias teisės normas sistemingai, galima daryti pagrįstą išvadą, kad toks įstatymų leidėjo pasirinkimas nėra atsitiktinė įstatymų leidybos klaida (neparašant skliaustuose „nuomotojas“), o sąmoningas siekis sukurti tokį bendrosios dalinės nuosavybės teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų Lietuvos Respublikos gyvenamojo fondo išsaugojimą ir tinkamą priežiūrą bei suteiktų gyventojams tinkamas gyvenimo sąlygas, užtikrintų teisę į saugią ir sveiką aplinką. Analizuojant sistemingai minėtas teisės normas, tampa akivaizdūs šių teisės normų tikslai ir uždaviniai - stabilių bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčių santykių sukūrimas, aiškiai imperatyviai įtvirtinant bendraturčių (ne naudotojų, nuomininkų ar kitų asmenų) pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymu, jos administravimu bei kitų su bendrąją daline nuosavybe susijusių paslaugų teikimu bei jų apmokėjimu.

Dėl Civilinio kodekso 6.584 straipsnio ir Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandeni, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos aprašo taikymo

Nurodo, kad aprašas ir Civilinio kodekso 6.584 straipsnis reglamentuoja valstybės ir savivaldybių bei jiems priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomininkų tarpusavio teisinius santykius, bet nereglamentuoja namo administratoriaus ir valstybės ar savivaldybių buto nuomininko tarpusavio teisių ir pareigų. Aukščiau paminėtuose teisės aktuose įtvirtintų teisės normų objektas yra akivaizdus - valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos santykiai, šių teisinių santykių dalyviai bei jų tarpusavio teisės bei pareigos. Sistemiškai analizuojant šiuos teisės aktus, galima pagrįstai teigti, kad nė vienas iš aukščiau nurodytų teisės aktų ar normų nėra lex specialis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso IV knygoje įtvirtintam bendrosios dalinės nuosavybės teisiniam režimui bei negali pakeisti ar detalizuoti bendrosios dalinės nuosavybės administravimą reglamentuojančių imperatyvių teisės normų, tuo pačiu negali keisti ar turėti įtakos bendrosios nuosavybės administravimo teisinių santykių dalyvių priešpriešinių teisių ir pareigų vykdymui. Šiuo atveju atsiskaitymo už suteiktas komunalines paslaugas tvarką nustatančios teisės normos turėtų būti aiškinamos kartu su Civilinio kodekso 6.50 straipsniu, kuris numato trečiojo asmens, šiuo atveju - nuomininko, teisę įvykdyti prievolę už skolininką. Akivaizdu, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas tokią tarpusavio atsiskaitymus palengvinančią tvarką, negalėjo ir neketino pakeisti bendrosios dalinės nuosavybės administravimo teisinių santykių dalyvių ar kokiu kitu būdu įtakoti šių teisinių santykių dalyvių tarpusavio teisių ir pareigų. Todėl pagrįstai galima teigti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, spręsdamas iš daugiabučių gyvenamųjų namų administravimo teisinių santykių kylančius klausimus bei nustatydamas administravimo teisinių santykių subjektų teises ir pareigas, visiškai nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-07-11 nutarimu patvirtintu Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų namų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas aprašu bei Civilinio kodekso 6.584 straipsniu.

Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teisių ir pareigų

Būtina pastebėti, kad bendrosios nuosavybės administravimo santykiuose savivaldybė turi dvejopą statusą- iš vienos pusės savivaldybė veikia kaip viešojo administravimo subjektas, LR CK 4.84 str. 2 d. pagrindu daugiabučiams gyvenamiesiems namams administraciniu aktu skiriantis bendro naudojimo administratorių, iš kitos pusės savivaldybė veikia kaip daugiabučių gyvenamųjų namų bendraturtis, esantis lygiateisiu civilinių teisinių santykių dalyviu lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai (CK 2.36 str. 1 d.). Taigi pagrįstai galima teigti, kad savivaldybė, veikdama kaip bendraturtis, negali turėti išskirtinių teisių ar pareigų, susijusių su prievole apmokėti išlaidas ir mokesčius namui išlaikyti ir išsaugoti, apmokėti administravimo išlaidas bei kitas su buto naudojimu susijusias išlaidas. Šį ieškovo teiginį patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008: Savivaldybė civiliniuose teisiniuose santykiuose yra šių santykių dalyvė lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai (CK 2.36 str. 1 d.). Sudarydama, vykdydama ir nutraukdama gyvenamosios patalpos nuomos bei kitas civilines teisines sutartis, savivaldybė veikia ne kaip viešojo administravimo įgaliojimus turinti institucija, bet kaip civiliniuose - teisiniuose santykiuose dalyvaujantis viešasis juridinis asmuo. Ta aplinkybė, kad socialinio būsto nuoma yra viena iš socialinės paramos teikimo, t.y. savivaldybės vykdomos pagal Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 4 punktą priskirtosios (ribotai savarankiškos) funkcijos, formų, nekeičia savivaldybės teisinės padėties civiliniuose nuomos teisiniuose santykiuose. Savivaldybė, vykdydama socialinės politikos funkciją - nuomodama socialinį būstą, atsako už tinkamą tokios funkcijos vykdymą ir neturi pagrindo vienašališkai perkelti rizikos dėl asmenų, kuriems ji privalo suteikti socialinį būstą veiksmų ūkio subjektams, tiekiantiems šilumą savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms, kurias ši nuomoja kaip socialinį būstą, nes tai prieštarautų ne tik teisės aktams, reglamentuojantiems šilumos tiekimo teisinius santykius, bet ir teisingumo bei protingumo kriterijams. Nepaisant to, kad minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties faktinės bylos aplinkybės ir šios bylos aplinkybės yra skirtingos, minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškiai ir neginčijamai konstatavo savivaldybės statusą savivaldybei veikiant kaip bendro naudojimo objektų bendraturčiui.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, ieškovo UAB „Antakalnio ūkis“ apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad priimtas sprendimas, yra teisėtas ir pagrįstas, o ieškovo UAB „Antakalnio ūkis“ pateiktas apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, priimdamas 2010 m. gegužės 21 d. sprendimą šioje civilinėje byloje, tinkamai taikė materialinės teisės normas bei nepažeidė procesinės teisės normų. Atsakovas taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad šios atveju yra svarbu atsižvelgti į Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 4 d. sprendimą (civilinėje byloje Nr. 2A-828-516/2010), kuriuo teismas konstatavo, jog administravimo ir kitas bendrajai dalinei nuosavybei eksploatuoti reikalingas išlaidas administratoriui apmoka savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai (CK 4.84 str. 4 d.).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundas atmestinas.

Dėl teisminės praktikos, nagrinėjant bylas dėl buto savininko – savivaldybės pareigos apmokėti už butų nuomininkų nesumokėtus gyvenamojo namo administratoriui bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų  mokesčius

                 Pripažintina, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinė byla Nr. 3K-3-132/2010 ( pagal ieškovo UAB „Mūsų namų valdos“ ieškinį atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo, tretieji asmenys byloje - Klaipėdos miesto savivaldybė, R. M., G. L., A. S., G. K., N. K. (N. K.), R. L., J. P., J. R., P. Ž., S. Č., A. S., R. M. ), kurioje nutartis priimta 2010 m. balandžio 9 d. yra analogiška su nagrinėjama  byla, todėl, remiantis CPK 4 straipsniu,  teismai, taikydami teisę, turi atsižvelgti į  nutartyje, priimtoje šioje byloje, esančius  teisės taikymo išaiškinimus. Išnagrinėtoje  byloje kilo ginčas, ar Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių daugiabučių gyvenamųjų namų butų nuomininkai, kai paskirtas butų ir kitų patalpų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius ir su juo sudaryta administravimo sutartis, privalo apmokėti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir kitas priežiūros išlaidas, ar jas turi apmokėti savivaldybė, kaip butų ir kitų patalpų savininkė. Nutartyje atkreiptas dėmesys, kad bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiūros išlaidas sudaro trys išlaidų grupės : turto administravimo išlaidos (CK 4.84 straipsnio 4 dalis), namui išlaikyti ir išsaugoti būtinos išlaidos (CK 4.82 straipsnio 3 dalis) ir su buto naudojimu susijusios asmeninės išlaidos (pavyzdžiui, išlaidos šiukšlėms išvežti, elektros energijai ir pan.). Nurodyta, jog teisės aktuose reglamentuojami valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos bei kitų mokesčių mokėjimo klausimai. CK 6.583 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Analogiška nuostata įtvirtinta ir CK 6.584 straipsnio 1 dalyje dėl mokesčio už vandenį, energiją ir komunalines paslaugas. Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos apraše (patvirtintame Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472) nustatyta, kad tuo atveju, kai patikėjimo ar nuosavybės teise valdomas valstybės ar savivaldybės patalpas išnuomoja valstybės ir savivaldybės institucijos, jų įmonės, įstaigos ar organizacijos, tai į nuomos mokestį gali būti neįtraukiamos su nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis susijusių namo bendrojo naudojimo objektų administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) išlaidos, o sudarant nuomos sutartį su nuomininku numatyta, kad šias išlaidas nuomininkas tiesiogiai apmoka namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą vykdančiam bendrosios nuosavybės administratoriui (Aprašo 6 punktas). Taigi darytina išvada, kad savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomotojai gali neįtraukti bendrojo naudojimo objektų administravimo ir eksploatavimo išlaidų į nuomos mokestį ir, sudarydami nuomos sutartį su nuomininku, sulygti, kad šias išlaidas bendrosios nuosavybės administratoriui apmoka nuomininkai. Pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje pagal sutartį, kurią  sudarė kaip atsakovo įgalioti asmenys ieškovo darbuotojai, nuomotojai buvo įsipareigoję  apmokėti komunalinius mokesčius ( b.l.69 -71), atsakovas šį nuomininkų įsipareigojimą aiškina kaip jų prisiimtą pareigą apmokėti  ne tik  komunalinius mokesčius, bet  bendrojo naudojimo objektų administravimo ir eksploatavimo išlaidas. Atsakovas nepateikė duomenų, ar yra įtraukęs į nuomos mokestį išlaidas, reikalingas bendrojo naudojimo objektams administruoti ir eksploatavimo  išlaidas. Tik tuo atveju, jei atsakovas šias išlaidas įskaičiuotų į imamą nuomos mokestį iš nuomininko, pareiga apmokėti šias išlaidas tektų atsakovui. Ieškovo pareiga byloje buvo pateikti įrodymus, kad  tretieji asmenys, įsipareigodami apmokėti komunalinių paslaugų  mokesčius, neprisiėmė pareigos apmokėti už paslaugas, teikiamas ieškovo, nes būtent ieškovas sudarė patalpų nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu, todėl reikšminga aplinkybe yra tai, ar  nuomininkas, pasirašęs tokio turinio nuomos sutartį, kokia pateikta byloje, neįsipareigojo mokėti tokių mokesčių, kaip administravimo   ir eksploatavimo  išlaidos.

             Lietuvos Respublikos Vyriausybės   2001 m. gegužės 23 d. nutarimu   Nr. 603 (  Lietuvos Respublikos Vyriausybės    2004 m. sausio  5 d. nutarimo Nr. 3 (nuo 2004 m. sausio 10 d.) redakcija) patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 7.5 punkte numatyta, jog   administratorius turi    užtikrinti  patalpų savininkams ir valstybės ar savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkams galimybę pasirinkti mokėjimo būdą už administratoriaus teikiamas paslaugas. Tai ir leidžia daryti išvadą, kad remiantis norminiu aktu, administratorius  įgaliotas rinkti administravimo mokesčius iš savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkų, o ne reikalauti jo iš viešojo juridinio asmens - savivaldybės. Nagrinėjamoje byloje  ieškovas nesiekė teismine tvarka   išsiieškoti priskaičiuotų  mokesčių iš nuomininkų, todėl negali jų reikalauti iš savininko- savivaldybės.

     Ieškovas apeliaciniame skunde nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartyje civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-3-3/2008, esančia nuostata dėl savivaldybė atsakomybės už nuomininkų skolas. Nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos. Byloje Nr. 3K-3-3/2008 spręsta situacija, kai savivaldybės socialinio būsto nuomininkas įsiskolino už jam tiektą ir suvartotą šilumos energiją, bet jis nebuvo sudaręs atskiros šilumos energijos tiekimo sutarties su tiekėju. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ne dėl savivaldybės socialinio būsto nuomininkų skolų, bet dėl kitų savivaldybės butų (kurie neprivatizuoti) nuomininkų, kadangi iš Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties matyti, jog nuomotojas išnuomojo ne socialinį  būstą, o neprivatizuoto butų fondo patalpas. Be to, byloje Nr. 3K-3-3/2008 ieškovas pareiškė reikalavimą ne dėl nuomininkų skolos už suvartotą šilumos energiją, bet dėl išlaidų, skirtų namų bendrosios dalinės nuosavybės eksploatacijai, komunalinėms, administravimo išlaidoms,  todėl tai nėra analogiška byla su nagrinėjama.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Procesinių dokumentų įteikimui apeliacinės instancijos  teismas  turėjo 11,40 Lt, jos priteistinos valstybei iš ieškovo.

            Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš ieškovo UAB „Antakalnio  ūkis“ 11 ,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                        Petras Jaržemskis

Rita Kisielienė

                                                                      Danutė Kutrienė