Civilinė byla Nr. e2A-426-880/2025

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02200-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.9.1.; 3.3.1.18.4.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

        2025 m. kovo 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės, Urmilos Valiukienės, Lino Zinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu, 

 teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) E. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. G. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį ir sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. R., M. R., R. Č., R. V., R. V., T. L., T. V., Z. K., uždaroji akcinė bendrovė „Beer Group“, uždaroji akcinė bendrovė „ZZZ.LT“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.        Ginčo esmė

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas: 1) panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT arba atsakovė) Klaipėdos rajono skyriaus 2023 m. spalio 10 d. priimtą sprendimą Nr. 12SD-4451-(14.12.137 E.) „Dėl informacijos pateikimo“; 2) panaikinti atsakovės Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2023 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. 12VĮ-567-(14.12.2.) ,,Dėl valstybinės žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo“; 3) įpareigoti atsakovę per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti 0,5013 ha valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau ir žemės sklypas), dalis pagal 2023 m. birželio 26 d. matininkės N. S. parengtą sklypo dalių nustatymo savarankiškai funkcionuojantiems pastatams žemės sklypo planą; 4) įpareigoti atsakovę per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dėl statiniui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tenkančios 0,1083 ha žemės sklypo dalies sudaryti su ieškovu valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) valstybinės žemės nuomos sutartį ne aukciono būdu; 5) priteisti iš atsakovės ieškovo šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje ieškovas nurodė, kad jog 2022 m. lapkričio 18 d. su prašymu kreipėsi į NŽT Klaipėdos rajono skyrių dėl 0,5013 ha valstybinės žemės sklypo plano, parengto 2022 m. rugsėjo 7 d. valstybės įmonės valstybės žemės fondo Klaipėdos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininko A. K., išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui dalis, patvirtinimo ir visų būtinų sprendimų priėmimo tikslu sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su ieškovu. 2023 m. birželio 27 d. ieškovas NŽT Klaipėdos skyriui suderinimui pateikė 2023 m. birželio 26 d. matininkės N. S. parengtą sklypo dalių nustatymo savarankiškai funkcionuojantiems pastatams žemės sklypo planą. 2023 m. spalio 10 d. ieškovas gavo NŽT Klaipėdos rajono skyriaus sprendimą Nr. 12SD-4451-(14.12.137 E.) (toliau – Sprendimas), kuriame be kita ko buvo nurodyta, jog 2023 m. birželio 27 d. prašymu Nr. 12JP-2062 teikti žemės sklypo dalių skaičiavimai, išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį, parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 „Dėl Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos metodikos (toliau – Metodika) nuostatomis, negali būti taikomi. Šiuo sprendimu NŽT Klaipėdos skyrius informavo ieškovą, apie NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2023 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. 12VĮ-567-(14.12.2.) ,,Dėl valstybinės žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo“ (toliau – Įsakymas) bei pasiūlė sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį. Nacionalinės žemės tarnybos 2023 m. spalio 10 d. sprendimas ir Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2023 m. rugsėjo 28 d. įsakymas yra neteisėti, kadangi prieštarauja imperatyvioms teisės nuostatoms ir pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus. 2023 m. rugsėjo 28 d. NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 12VĮ-567-(14.12.2.) Žemės sklypo dalys, reikalingos šiame sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti buvo nustatytos pažeidžiant imperatyvias Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) ir Metodikos nuostatas. Žemės sklypo dalių nustatymas pažeidžia ne tik imperatyvias teisės normas, bet ir ieškovo interesus, kadangi ieškovui nuosavybės teise priklausančiam statiniui eksploatuoti buvo priskirta tik 0,0810 ha dydžio žemes sklypo dalis. Tuo tarpu, pagal Metodikoje ir Taisyklėse nurodytus reikalavimus, ieškovui nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui eksploatuoti yra reikalinga 0,1083 ha dydžio sklypo dalis. Atsakovė privalėjo Žemės sklypo dalis savarankiškai funkcionuojantiems pastatams nustatyti pagal ieškovo pateiktą 2023 m. birželio 26 d. matininkės N. S. parengtą sklypo dalių nustatymo savarankiškai funkcionuojantiems pastatams žemės sklypo planą. Nei Taisyklėse, nei Metodikoje, nei kituose teisės aktuose nėra nurodyta, jog toks planas privalo būti suderintas su kitų šiame sklype esančių statinių savininkais, todėl sprendžiant valstybinės žemės nuomos klausimą pagal konkretų planą, pareiga užtikrinti visų valstybinės Žemės sklype stovinčių statinių savininkų, tame tarpe ir ieškovo interesus tenka būtent atsakovei. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ginčo Žemės sklypo valstybinės žemės nuomos sutartys su kitų pastatų savininkais – trečiaisiais asmenimis buvo sudarytos dar 2022 m. sausio – kovo mėnesiais. Tuo tarpu Įsakymą dėl Žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti, atsakovė priėmė tik 2023 m. rugsėjo 28 d., t. y. praėjus daugiau nei pusantrų metų nuo nuomos sutarčių sudarymo. Ginčijamais sprendimais priskirta žemės sklypo dalis pastatui eksploatuoti yra nepakankama namo eksploatacijai vien dėl to, kad nustatytas sklypo užstatymo intensyvumas – 20 %, o rekonstruojant perstatant statinius – sklypo užstatymo plotas buvo apribotas iki buvusio – 457 m2, tai iš esmės reikalauja paskirti pastatui ir naudoti tokią dalį, kad jį būtų galima tiek remontuoti, tiek esant poreikiui rekonstruoti. Atsakovė, nustačiusi, jog valstybinės žemės nuomos sutartys su kitais Žemės sklype esančių statinių savininkais buvo sudarytos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, privalėjo imtis aktyvių veiksmų susidariusiai situacijai ištaisyti, tačiau to nepadarė.

3.       Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas 2022 m. lapkričio 18 d. pateikė prašymą NŽT Klaipėdos rajono skyriui (toliau – Klaipėdos rajono skyrius) dėl 0,5013 ha valstybinės Žemės sklypo plano, parengto 2022 m. rugsėjo 7 d. valstybės įmonės valstybės žemės fondo Klaipėdos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininko A. K. patvirtinimo. Pateiktas žemės sklypo planas nebuvo suderintas, nes parengtas neatlikus kadastrinių matavimų. Klaipėdos rajono skyrius taip pat informavo, kad ieškovas gali teikti prašymą dėl 0,0810 ha dalies iš bendro 0,5013 ha ploto valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo pagal 2022 m. balandžio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. K1ES-4484. NŽT Klaipėdos rajono skyrius patikrino 2021 m. rugpjūčio 23 d. MB ,,Geodezija LT“ matininko V. M. parengtą Žemės sklypo planą ir naujai 2022 m. rugsėjo 7 d. valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Klaipėdos žemėtvarkos ir geodezijos skyriau matininko A. K. parengtą sklypo dalių nustatymo savarankiškai funkcionuojantiems pastatams žemės sklypo planą (toliau - Žemės sklypo dalių planai) ir nustatė, jog Žemės sklypo dalių planuose dalys savarankiškai funkcionuojantiems pastatams išskirtos nesivadovaujant Metodika ir Taisyklių 8 punktu. Ieškovo 2023 m. birželio 27 d. prašymu Nr. 12JP-2062 teikti Žemės sklypo dalių skaičiavimai, išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį, parengti vadovaujantis Metodikos nuostatomis, negali būti taikomi. NŽT Klaipėdos rajono skyrius, atsižvelgdamas į 2021 m. rugpjūčio 23 d. MB ,,Geodezija LT“ matininko V. M. parengtą Žemės sklypo planą, išdavė 2021 m. lapkričio 8 d. sutikimą Nr. 12ST-159-(14.12.5 E.) (toliau – Sutikimas), kuriuo perleista 0,0810 ha dalis iš bendro 0,5013 valstybinės žemės sklypo, išnuomoto pagal 1998 m. gruodžio 15 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N55/98-926, 2016 m. gruodžio 13 d. susitarimą pakeisti sutartį Nr. 12SŽN-257, kuri reikalinga perleidžiamiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti, nuomos teise. Ieškovas 2022 m. balandžio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. K1ES-4484 įsigydamas statinius kartu perėmė 0,0810 ha dalį iš bendro 0,5013 ha ploto valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos teisę, išnuomotą pagal 1998 m. gruodžio 15 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N55/98-926, 2016 m. gruodžio 13 d. susitarimą pakeisti sutartį Nr. 12SŽN-257, nurodytą aukščiau paminėtame Sutikime. Taigi, ieškovui jau nuo įsigijimo momento (nuo 2022 m. balandžio 26 d.) buvo žinomos aplinkybės apie pastatui – poilsio nameliui išskirtą žemės sklypo dalį pagal 2021 m. rugpjūčio 23 d. MB ,,Geodezija LT“ matininko V. M. parengtą Žemės sklypo planą. Valstybinės žemės sklype 4 iš 5 poilsio namelių savininkai (tretieji asmenys) yra sudarę valstybinės žemės nuomos sutartis, kurios įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Nustatant konkrečias savarankiškų statinių eksploatavimui skirtas valstybinio žemės sklypo dalis, turi būti atsižvelgta į visų žemės sklype esančių statinių (įrenginių) savininkų (naudotojų) interesus ir siektina užtikrinti jų teisių pusiausvyrą.

4.       Trečiųjų asmenų D. R., M. R., R. Č., R. V., R. V., T. L., T. V., Z. K., UAB „Beer Group“ atsiliepime nurodyta, kad jie su ieškiniu nesutinka. Jie nurodė, kad tretieji asmenys su pardavėju sudarytomis pirkimo – pardavimo sutartimis (kartu Pirkimo–pardavimo sutartys) taip pat įsipareigojo išsinuomoti konkrečias žemės sklypo dalis, nustatytas pagal Planą statiniams eksploatuoti, ir, skirtingai nei ieškovas, jas išsinuomojo. Tretieji asmenys pagal nuomos sutartis išsinuomojo ir turi teisę naudotis 0,4203 ha žemės sklypo dalimi. Likusi neišnuomota Žemės sklypo dalis sudaro 0,0810 ha, t. y. tiek, kiek ieškovas įsipareigojo išsinuomoti pagal Pirkimo–pardavimo sutartį. Tačiau ieškiniu ieškovas reikalauja sudaryti nuomos sutartį dėl 0,1083 ha žemės sklypo dalies, t. y. 0,0273 ha daugiau nei jam suteikta teisių Pirkimo–pardavimo sutartimi. 2023 m. lapkričio 3 d. tretieji asmenys raštu atsisakė suderinti ieškovo siūlomą planą, nes jis nėra individualizuotas, o tretieji asmenys pagal jų sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis turi teisėtus lūkesčius naudotis nustatyto dydžio ir konfigūracijos žemės sklypo dalimis. Tretieji asmenys nesutinka su ieškovo argumentais ir nėra teisinio pagrindo apskaičiuojant išnuomotiną žemės sklypo dalį remtis Metodika. Pripažinus Metodiką iš dalies negaliojančia, jos neįmanoma taikyti. Ieškovo pastatui eksploatuoti priskirta žemės sklypo dalis yra visiškai pakankama. Faktinis Žemės sklypo naudojimas yra susiklostęs pagal Planą statiniams eksploatuoti, naudojamas Žemės sklypo dalis atskiriant želdiniais, tvorelėmis ir pan. Žemės sklypo F, G, H dalių savininkai, turi atvirą prieigą prie valstybinės reikšmės miško. Ieškovas, teigdamas, kad Įsakymas ir Sprendimas prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, nepateikia konkrečių prieštaravimo motyvų. Planas atitinka Konstitucinio Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutarime pateiktus Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto išaiškinimus. Plane statiniams eksploatuoti Žemės sklypo dalys individualizuotos, nes: pardavėjas pastatų statybą baigė 2019 m. Tuomet dar du metus pastatai buvo naudojami pagal paskirtį vykdant nuomos veiklą; žemės sklypo dalys, reikalingos pastatams eksploatuoti, įtvirtintos pardavėjo užsakymu parengus 2021 m. rugpjūčio 23 d. planą statiniams eksploatuoti; ieškovas ir tretieji asmenys, įsigydami pastatus ar jų dalis, sutiko perimti susiformavusią tvarką ir išsinuomoti konkrečias žemės sklypo dalis; žemės sklypas faktiškai naudojamas pagal Planą statiniams eksploatuoti; pagrindo keisti Planą statiniams eksploatuoti ir jo pagrindu susiformavusius žemės sklypo naudojimo santykius nėra. Siūlomas planas galėtų būti taikomas tik jį suderinus su trečiaisiais asmenimis. Siūlomas planas, kuris nėra individualizuotas, pažeidžia Trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Ieškovas Pirkimo–pardavimo sutartyje aiškiai patvirtino, kad pagal ją ir CK 6.394 straipsnį perima nuomos teises į 0,0810 ha ploto Žemės sklypo dalį pagal Pardavėjo sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis. Ieškovas turi teisę sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį tokia apimtimi, kokia jam suteikta Sutikimu.

5.       Trečiasis asmuo UAB „ZZZ.LT“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, yra pagrindas civilinę bylą nutraukti dėl ikiteisminės tvarkos nesilaikymo, o kitu atveju ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas, įsigijęs turtą žemės sklype, staiga ėmė subjektyviai pageidauti daugiau ploto, toks ieškovo elgesys yra nesąžiningas. Ieškovo reikalavimų patenkinimas paprasčiausiai sukurstytų naujų ginčų seriją, nes NŽT tektų keisti valstybinės žemės nuomos sutarčių sąlygas ir nusistovėjusią tvarką. Valstybinės žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Planas – įvertinant gamtinius objektus, reljefą, statinius, suformuoto sklypo ribas – yra racionalus, visiems Žemės sklypo naudotojams patogus privažiuoti, prieiti prie statinių, suteikiantis galimybę juos naudoti pagal paskirtį. Todėl nėra pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto Įsakymo. Nustatant konkrečias savarankiškų statinių eksploatavimui skirtas valstybinio žemės sklypo dalis, turi būti atsižvelgta į visų žemės sklype esančių statinių (įrenginių) savininkų (naudotojų) interesus ir siektina užtikrinti jų teisių pusiausvyrą. Tarp ieškovo ir trečiojo asmens sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties 2.18 punkte nustatyta, kad pardavėjas perleidžia pirkėjui nuomos teisę į dalį žemės sklypo. Žemės sklypo nuomotojas neprieštarauja nuomos teisių perleidimui naujajam turto savininkui. Atitinkamai 2.19 punkte nustatyta, kad pirkėjas perima proporcingai jam perleidžiamam žemės sklypo plotui nuomininko teises ir pareigas. Pagal sutarties 2.20 punktą, šios sutarties ir CK 6.394 straipsnio pagrindu pirkėjui kartu su nuosavybės teise į turtą pereiga ir nuomos teisė į žemės sklypo dalį sudarančią 0,0810 ha ploto, kylanti iš 1998 m. gruodžio 15 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N55/98-926, 2022 m. sausio 6 d. susitarimo pakeisti sutartį Nr. 12SŽN-2. Ieškovui negalėjo susiformuoti lūkestis, kad jis įgis teisių daugiau nei jų turėjo pardavėjas, ypač kai jam buvo aiškiai nurodyta, kiek žemės sklypo dalies jam suteiks NŽT. Trečiojo asmens vertinimu, pareikšti reikalavimai peržengia teismų kompetencijos ribas. Reikalauti įpareigoti NŽT išnuomoti žemės daugiau nei patvirtinta ginčo eksploatavimo dalių Plane nėra teisinio pagrindo, ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas ir prieštaraujantis valstybinės žemės reglamentavimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. spalio 31 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė ir priteisė iš jo 22 180,04 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui UAB „Beer Group“, 2 695,15 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui UAB „ZZZ.LT“ ir 87,23 Eur valstybės išlaidų.

7.       Teismas

8.       Teismas pažymėjo, kad byloje iš esmės nekyla ginčas, kad žemės sklypo dalis, į kurią perleista nuomos teisė ieškovui, yra šiek tiek mažesnė nei kitiems statiniams, kurie parduoti keliems bendraturčiams, priskirtos dalys atsižvelgiant į statinių plotą. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus, padarė išvadą, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo ieškovui išnuomotino žemės sklypo plotą skaičiuoti vadovaujantis tik vienu kriterijumi, t. y. valdomo statinio plotu. Teismas pažymėjo, kad šioje situacijoje taikytini teisės aktai numato galimybę statiniui eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalies plotą individualizuoti pagal situaciją, o atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus paaiškinimus rengiant 2021 m. rugpjūčio 23 d. žemės sklypo dalių planą į tai buvo atsižvelgta. Teismo vertinimu, pagal planą naudojamos sklypo dalys atitinka Taisyklėse nustatytus kriterijus. Taip pat pažymėtina, kad pagal į bylą pateiktus Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktus ir Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą matyti, kad statinių savininkų naudojamos sklypo dalys buvo atskirtos vizualiai nedidele vytelių tvorele. Iš pateiktų duomenų ir paaiškinimų matyti, kad iš esmės analogiškos dalys kaip nurodytos 2021 m. rugpjūčio 23 d. žemės sklypo dalių plane buvo nustatytos dar iki statinių pardavimo. Nors ieškovas nurodė, kad jam skirtas plotas neužtikrina tinkamo jo įsigyto statinio eksploatavimo, tačiau byloje nepateikta pakankamų įrodymų, kad ieškovui būtų apribotos kokių nors teisių, kurias įgijo pagal sutartį, įgyvendinimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju ieškovo lūkestis, susijęs su statinio rekonstrukcija, užstatymo ploto didinimu priklauso nuo teisės aktų, kurie reglamentuoja veiklą Pajūrio regioniniame parke bei bendrų žemės sklypo rodiklių ir šiuo atveju negali būti ginama pažeidžiant kitų asmenų teisės į jų įsigytą nekilnojamąjį turtą bei teisę į žemės sklypo nuomą.

9.       Teismo vertinimu, šioje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti, kad NŽT kaip valstybinės žemės patikėtinė priėmė sprendimus nesivadovaudama Žemės įstatymo nuostatomis, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje nustatytais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais ar pažeisdama Taisyklių nuostatas. Taip pat šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad buvo nesilaikyta teisinio apibrėžtumo reikalavimo ir galėjo pažeisti ieškovo teisėtus lūkesčius. Atsižvelgiant į visas šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas manė, kad nėra pagrindo naikinti iš esmės pagrįstų ginčijamų NŽT sprendimų. Teismo vertinimu, byloje nenustatyta skundžiamų sprendimų naikinimo pagrindų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis).

10.       Teismas, įvertinęs pirkimo-pardavimo sutarčių nuostatas, ikisutartinius santykius su pardavėju ir faktiškai susiklosčiusią žemės sklypo dalių naudojimosi tvarką, padarė išvadą, kad ieškovas negalėjo turėti lūkesčio, kad jam kartu su nuosavybės teise perleidžiama nuomos teisė į didesnę dalį sklypo nei nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje. Pažymėtina, kad ieškovui ir tretiesiems asmenims dar iki statinių pardavimo NŽT išdavė sutikimą perleisti nuomos teisę ir pagal visus pateiktus į bylą duomenis matyti, kad ieškovas buvo apie šias konkrečias dalis buvo tinkamai informuotas, sutartyje nurodyta, į kokią sklypo dalį perleidžiama nuoma.

11.       Šiuo atveju atmetus reikalavimus dėl skundžiamų atsakovės sprendimų panaikinimo, teismas neturi pagrindo tenkinti ir ieškovo reikalavimų įpareigoti atsakovę per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti 0,5013 ha valstybinės žemės sklypo dalis pagal 2023 m. birželio 26 d. matininkės N. S. parengtą sklypo dalių nustatymo savarankiškai funkcionuojantiems pastatams žemės sklypo planą ir per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dėl statiniui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tenkančios 0,1083 ha žemės sklypo dalies sudaryti su ieškovu valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) valstybinės žemės nuomos sutartį ne aukciono būdu. Taip pat teismas negali pažeisti valstybinio žemės patikėtinio kompetencijos ir įpareigoti atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su teisės aktų reikalavimais, ir nustatyti dalis pagal parengtą sklypo dalių nustatymo žemės sklypo planą, kuris nėra suderintas su žemės nuomininkais ir kitų statinių savininkais. Be to, šio plano nepakanka, kad galėtų būti sudarytos žemės nuomos sutartys su statinių bendrasavininkiais.

12.       Teismui atmetus ieškovo ieškinio reikalavimus, trečiųjų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistos iš ieškovo. Teismo vertinimu, trečiojo asmens UAB „Beer Group“ patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pakankamai didelės, tačiau pagal pateiktus duomenis darytina išvada, kad šios išlaidos neviršija rekomenduojamų priteisti bylinėjimosi išlaidų. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų šiuo atveju atsižvelgtina į kilusio ginčo pobūdį ir sudėtingumą, bylinėjimosi trukmę, šalių procesinį elgesį, poreikį rinkti ir teikti į bylą papildomus įrodymus, todėl teismas vertino, kad šiuo atveju trečiojo asmens patirtų išlaidų, įskaitant išlaidų specialisto išvadai, nėra pagrindo mažinti ar vertinti kaip perteklinių.

III.        Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13.       Ieškovas pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 31 d. sprendimo prašydamas jį panaikinti ir tenkinti ieškovo reikalavimus ir priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą ieškovas grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

13.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo panaikinti atsakovo priimtų ginčijamų sprendimų, neįvertindamas jų teisėtumo ir atitikimo teisės aktams, ieškovo sutartimi įgytų lūkesčių. 

13.2.                      Teismas priimdamas sprendimą taip pat nepagrįstai konstatavo, kad tariamai pripažinus Metodikos negaliojimą tam tikroje dalyje, buvo galima priimti ginčijamą Įsakymą, tačiau LVAT nepanaikino Metodikos kaip teisės akto, o tai, kad žemės sklypo dalys priskiriamos prie atskirai funkcionuojančių statinių numatyta ir reglamentuojančiuose teisės aktuose. Ginčo atveju teismas nenurodė, kodėl ieškovo atžvilgiu negali būti ginamos jo įgytos teisės, t. y. pačio atsakovo 2023 m. balandžio 7 d. buvo konstatuota, kad 2021 m. rugpjūčio 23 d. MB „Geodezija LT“ matininko V. M. parengtas Žemės sklypo planas nėra tinkamas, nes parengtas nesivadovaujant teisės aktų reikalavimais.

13.3.                      Taip pat teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad LVAT Metodikos nuostatos buvo pripažintos negaliojančiomis.

13.4.                      Teismas nevertino, kad byloje nėra jokio kito plano, kuris atitiktų galiojančius teisės aktus. Atsakovė pateikė du skirtingus planus, kurie vienas kitam prieštarauja, o nei vienas iš jų nebuvo suderintas su NŽT kaip tinkamas bei nei vieno plano pagrindu iki 2023 m. rugsėjo 28 d. ginčijamo įsakymo priėmimo, nebuvo priimtas administracinis sprendimas.

13.5.                      Teismas visiškai nevertino fakto, kad administracinio sprendimo priėmimas yra būtinas siekiant apspręsti, kokia žemės sklypo dalis yra būtina statiniui eksploatuoti, o kol nėra tokio sprendimo, joks asmuo negali turėti teisėto lūkesčio į žemės sklypo dalį.

13.6.                      Visiškai neaiški ir nepagrįsta teismo išvada, kad taikytini teisės aktai numato galimybę statiniui eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalies plotą individualizuoti pagal situaciją, o atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus paaiškinimus rengiant 2021 m. rugpjūčio 23 d. žemės sklypo dalių planą į tai buvo atsižvelgta. Teismas nenurodė, kokie teisės aktai leidžia tokį „individualizavimą“; ir kokiu pagrindu 2023 m. balandžio 7 d. konstatavus, kad 2021 m. rugpjūčio 23 d. žemės sklypo dalių planas yra netinkamas, nes neatitinka Taisyklių, Žemės įstatymo nuostatų, 2023 m. rugsėjo 28 d. priimant ginčijamą įstatymą ir nesant jokių pasikeitimų nurodytuose teisės aktuose, jau tampa tinkamu priimti administracinį sprendimą.

13.7.                      Teismas iš esmės neanalizavo ir pasitelktų specialistų išvadų pagrįstumo. Pažymėtina, kad trečiojo asmens pasitelktas specialistas G. T. visų pirma neturi kvalifikacijos žemės sklypo planų rengime ir atitinkamai jo išvada, kad gali būti priskirtos žemės sklypo dalys ne prie statinių, o prie patalpų statinyje, nes taip yra „patogiau“, yra visiškai niekuo nepagrįsta išvada.

13.8.                      Pirmos instancijos teismas nevertino, ar yra pagrindas priimti sprendimą pagal pateiktą ieškovo prašymą ir kokiu pagrindu institucija galėjo atsisakyti tokį prašymą tenkinti, t. y. teismas visiškai neanalizavo ir nesprendė, ar yra pagrindas tenkinti ieškovo prašymą įpareigoti priimti sprendimus. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė, kaip institucija nesant suinteresuotų asmenų prašymo, esant skirtingiems planams, gali priimti ginčijamą sprendimą.

13.9.                      Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais ir juose nurodytais teisės aktais, atsakovė, nustačiusi, jog valstybinės žemės nuomos sutartys su kitais Žemės sklype esančių statinių savininkais buvo sudarytos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, privalėjo imtis aktyvių veiksmų susidariusiai situacijai ištaisyti. Tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo siekis, kad žemės sklypo dalys būtų priskirtos vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, pažeistų kitų asmenų teises, nors tretieji asmenys nepateikė jokių konkrečių įrodymų, argumentų, kokiu pagrindu jiems turi būti priskirtos didesnės žemės sklypo dalys nesilaikant teisės aktų reikalavimo.

14.       Atsakovė NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašė atmesti apelianto apeliacinį skundą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1.                      Ieškovas neįrodė ieškinio pirmo ir antro reikalavimų pagrįstumo. Apeliantas pažeidimą grindžia Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus 2023 m. vasario 14 d. raštu Nr. 12SD-574-(14.12.137 E.) „Dėl gauto skundo nagrinėjimo“. Tačiau teritorinio skyriaus 2023 m. vasario 14 d. rašto Nr. 12SD-574-(14.12.137 E.) vertinimas šiuo metu netenka prasmės, kadangi šis raštas priimtas iki LVAT 2023 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-4-629/2023 priėmimo.

14.2.                      LVAT 2023 m. gegužės 24 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI-4-629/2023, pripažinus, kad Metodikos 6, 10 ir 11 punktai prieštarauja Žemės įstatymo nuostatoms, taip pat negali būti taikomi ir kiti Metodikos punktai, kadangi jie yra neatsiejamai susiję su Žemės įstatymui prieštaraujančiais Metodikos punktais.

14.3.                      Metodikos 6 punktas nustatė formulę, kuria remiantis turėtų būti apskaičiuojamas mažiausias valstybinės žemės sklypo dydis, reikalingas statiniams eksploatuoti. Naudodamas šią formulę ieškovas apskaičiuoja jam priskirtinos Žemės sklypo dalies plotą. Taigi visas ieškinio teisinis pagrindas iš esmės grindžiamas Metodikos 6 punktu. Pripažinus šią nuostatą negaliojančia, nėra galimybės apskritai taikyti Metodikos: pagal ją neįmanoma individualizuoti išnuomojamos valstybinės žemės sklypo dalies.

14.4.                      Nauja Metodika patvirtinta Aplinkos ministro 2024 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. D1- 247 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos patvirtinimo“, t. y. šios bylos nagrinėjimu metu ir ja privalu vadovautis.

14.5.                      Ginčijamas įsakymas priimtas vadovaujantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo” (toliau – Taisyklės) 8 punktu. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta kas turi būti nurodyta administraciniame sprendime. Ginčijamas įsakymas visiškai atitinka šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.

15.       Tretieji asmenys atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą, palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 31 d. sprendimą bei iš ieškovo priteisti visas trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1.                      Metodika, kaip teisės aktas, nebegalioja nuo 2024 m. rugpjūčio 2 d., nes su visais pakeitimais ir papildymais buvo pripažinta netekusia galios LR Žemės ūkio ministro 2024 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 3D-575. Atsižvelgiant į tai, kaip netekę teisinio pagrindo turi būti pripažįstami ir bet kokie planai ir skaičiavimai, įskaitant ir ieškovo siūlomą planą, kurie buvo parengti skaičiavimus atliekant pagal Metodikos formules.

15.2.                      LVAT pripažino, kad Metodikos 6, 10 ir 11 punktai prieštarauja Žemės įstatymui, todėl jų taikymas nustatant valstybinės žemės sklypo dydį yra negalimas. Kadangi ieškovo reikalavimai buvo grindžiami Metodikos 6 punkte numatyta formule, kuri pripažinta negaliojančia, jo argumentai dėl kitokio sklypo dydžio nėra pagrįsti.

15.3.                      Tretiesiems asmenims sudarant Sklypo dalių nuomos sutartis, tuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nenustatė jokių formulių, pagal kurias būtų privalomai skaičiuojama, kiek valstybinės žemės sklypo ploto reikia konkrečiam statiniui eksploatuoti pagal paskirtį, taip pat nei Žemės įstatyme, nei Taisyklių nuostatuose nebuvo jokių nuorodų į Metodiką. Statiniui eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis buvo vertinamasis požymis, individualizuojamas kiekvienu konkrečiu atveju pagal pirmiau nurodytus kriterijus ir pavaizduojamas pagal Kadastro nuostatus parengtame plane.

15.4.                      Būtent taip buvo pasielgta ir nagrinėjamu atveju – Pardavėjo užsakymu buvo parengtas Planas statiniams eksploatuoti, kuriame buvo paskaičiuotos kiekvienam Sklype esančiam nekilnojamojo turto objektui (patalpai) eksploatuoti reikalingos Sklypo dalys. Ieškovui nepavyko įrodyti, kad Pardavėjo parengtas Planas statiniams eksploatuoti, pagal kurį buvo išnuomotos Sklypo dalys tretiesiems asmenims, prieštarauja Metodikos ir Taisyklių nuostatoms.

15.5.                      Bandydamas pagrįsti savo siūlomo plano tinkamumą ir ginčijamo plano statiniams eksploatuoti nepagrįstumą, ieškovas kritikuoja trečiųjų asmenų pasamdyto teismo eksperto G. T. išvadą ir vadovaujasi savo pasamdyto teismo eksperto E. B. ir teismo eksperto G. K. konsultacinėmis išvadomis. Tačiau susipažinus su abiem ieškovo užsakymu parengtomis išvadomis bei apklausus juos rengusius ekspertus, darytina išvada, kad jos neįrodo, jog Pardavėjo užsakymu parengtas planas statiniams eksploatuoti pažeidžia kokias nors imperatyvias teisės normas ir nėra tinkamas nuomotinų sklypo dalių dydžiui nustatyti bei nuomos sutartims sudaryti.

15.6.                      Eksperto E. B. konsultacinėje išvadoje ir jos papildyme pateikti teiginiai ir išvados yra prieštaringi, neatitinkantys ar net tiesiogiai prieštaraujantys galiojančiam teisiniam reguliavimui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jomis nesivadovavo priimdamas sprendimą ir spręsdamas dėl ginčijamo Plano statiniams eksploatuoti tinkamumo.

15.7.                      Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad nėra jokių teisės aktų, kurie, sprendžiant dėl statiniams eksploatuoti būtino žemės ploto, įpareigotų teismus kas kartą ginčą spręsti individualiai, t. y. atsižvelgiant į konkrečias ginčo aplinkybes byloje. Kaip matyti, toks imperatyvas buvo nustatytas LRKT praktikoje ir juo vadovaujamasi LVAT praktikoje. Iš ieškovo siūlomo plano matyti, kad jokio individualizavimo ten nėra, nes siūlomu planu sklypo dalys yra priskirtos tik pastatams, nepaisant to, kad kiekvienas pastatas turi po dvi patalpas, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atskirais turtiniais vienetais ir turinčias atskirus išėjimus į Sklypą.

15.8.                      Nagrinėjamojoje situacijoje sklypo dalių nustatymas pagal ieškovo siūlomą planą turi tik vieną tikslą – padidinti ieškovui priskirtą sklypo dalį, tuo pačiu paneigiant seniai susiformavusius sklypo naudojimo santykius. Tai, savo ruožtu, prieštarauja kasacinio teismo praktikai, pagal kurią sprendžiant ginčus dėl naudojimosi tvarkos turi būti vengiama be pakankamo pagrindo keisti nusistovėjusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus)

15.9.                      Nagrinėjamu atveju tretieji asmenys, kaip ir ieškovas, pastatų pirkimo-pardavimo sutartimis įsipareigojo perimti jų pastatams (pastatų dalims) priskirtas sklypo dalis, tačiau, skirtingai nei ieškovas, savo pareigas įgyvendino, t. y. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartis. Šių įgyvendintų trečiųjų asmenų teisių ribojimas pažeistų teisėtų lūkesčių principą. Daliai trečiųjų asmenų tai sukeltų papildomų finansinių nuostolių dėl taikomo turtinių teisių, kylančių iš sudarytų nuomos sutarčių, įkeitimo.

15.10.                      Ieškovas, sudarydamas Pirkimo – pardavimo sutartį, perėmė pardavėjo prisiimtus įsipareigojimus dėl atitinkamos sklypo dalies naudojimo, t. y. ir sutikimą naudoti tik Sklypo dalį, priskirtą Pardavėjo užsakymu parengtu Planu statiniams eksploatuoti. Todėl ieškovui turi būti išnuomota tokia valstybinės žemės sklypo dalis, kokia yra nurodyta šiame plane ir kokiai buvo išduotas atsakovės 2021 m. lapkričio 8 d. sutikimas Nr. 12ST-159-(14.12.5 E.).

15.11.                      Ieškovas nepateikė konkrečių teisinių argumentų, kodėl NŽT KRS sprendimas ir Įsakymas turėtų būti panaikinti, o jo reikalavimai grindžiami Metodika, kuri buvo pripažinta prieštaraujančia aukštesnės galios teisės aktams. Taisyklių nuostatos aiškiai nustato, kad perleidžiant statinius, jų eksploatavimui reikalinga žemės sklypo dalis nustatoma pagal planą, kurį pateikia nuomininkas, o ginčijamas Įsakymas pateiktam planui patvirtinti pagal Taisyklių nuostatas net nebuvo būtinas. Kadangi tiek Įsakyme, tiek NŽT sprendime remtasi galiojančiais teisės aktais ir dokumentais, o nei vienas iš jų nėra panaikintas, nėra pagrindo naikinti šių sprendimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.        Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

17.       Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinių skundų ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

18.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra skundžiamas Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 31 d. sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys atsakovei NŽT dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį ir sprendimų panaikinimo buvo atmestas.

Byloje nustatytos aplinkybės

19.       Bylos medžiaga nustatyta, kad 2022 m. balandžio 26 d. ieškovas pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. K1ES-4484 iš UAB „ZZZ.LT“ įsigijo pastatą - poilsio pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), kitą statinį Nr. (duomenys neskelbtini), kitą statinį Nr. (duomenys neskelbtini), kitą statinį Nr. (duomenys neskelbtini), 1/9 kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini), 1/9 kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini), 1/9 kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini), 1/9 kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini), 1/9 kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini), 1/9 kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini), 1/9 kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini), 1/9 kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini), 1/9 vandentiekio tinklų Nr. (duomenys neskelbtini), 1/9 nuotekų šalinimo tinklų Nr. (duomenys neskelbtini).

20.       2022 m. lapkričio 18 d.

21.       NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2022 m. gruodžio 16 d. parengė atsakymą, kuriame nurodė, kad žemės sklypo planų, parengtų neatlikus kadastrinių matavimų, nederina ir pasiūlė pateiktą žemės sklypo planą suderinti su bendraturčiais bei nurodė, kad ieškovas gali teikti prašymą dėl 0,0810 ha dalies iš bendro 0,5013 ha ploto valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties sudarymo pagal 2022 m. balandžio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. K1ES-4484.

22.       Ieškovas 2023 m. sausio 16 pateikė skundą NŽT vadovui, prašydamas patvirtinti parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), sklypo dalių nustatymo savarankiškai funkcionuojantiems pastatams žemės sklypo planą ir sudaryti su ieškovu E. G. Valstybinės žemės nuomos sutartį pagal šio plano sprendinius.

23.       NŽT 2023 m. vasario 14 d. pateikė atsakymą, kuriame be kita ko nurodė, jog NŽT Klaipėdos rajono skyrius patikrino 2021 m. rugpjūčio 23 d. MB „Geodezija LT“ matininko V. M. parengtą Žemės sklypo planą ir naujai 2022 m. rugsėjo 7 d. valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Klaipėdos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininko A. K. parengtą sklypo dalių nustatymo savarankiškai funkcionuojantiems pastatams žemės sklypo planą ir nustatė jog šiuose planuose dalys savarankiškai funkcionuojantiems pastatams išskirtos nesivadovaujant Metodika ir Taisyklėmis.

24.       2023 m. gegužės 5 d. ieškovas parengė valstybinės Žemės sklypo dalių skaičiavimą, išskiriant savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį, ir pateikė jį suderinimui NŽT Klaipėdos skyriui. 2023 m. gegužės 24 d. NŽT Klaipėdos skyrius, patikrinęs ieškovo parengtą dalių skaičiavimą, nustatė, jog dalių paskaičiavimai atitinka Metodikos bei Taisyklių reikalavimus, bei pasiūlė parengti Žemės sklypo dalių nustatymo planą.

25.       2023 m. birželio 27 d. ieškovas NŽT Klaipėdos skyriui suderinimui pateikė 2023 m. birželio 26 d. „Sklypo dalių nustatymo savarankiškai funkcionuojantiems pastatams žemės sklypo planą M 1:500 planą“ ir prašė jį patvirtinti, suderinti. 2023 m. rugpjūčio 29 d. ieškovas NŽT Klaipėdos skyriui pateikė prašymą įsakymu nustatyti jam nuosavybės teise priklausančio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), eksploatacijai tenkančią Valstybės žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos dalį, lygią 1083 kv. m.

26.       NŽT Klaipėdos rajono skyriaus raštu Nr. 12SD-4451-(14.12.137 E.) informavo ieškovą, jog atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui sprendimu pripažinus, kad Metodikos 6, 10 ir 11 punktai prieštarauja Žemės įstatymo nuostatoms, NŽT Klaipėdos rajono skyrius priėmė 2023 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. 12 VĮ-567-(14.12.2.) ,,Dėl valstybinės žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo“. NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2023 m. rugsėjo 28 d. įsakymu ,,Dėl valstybinės žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo“ ir siūloma sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį“ Nr. 12 VĮ-567-(14.12.2.), kuriuo nustatytos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalys atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančius statinius ir įrenginius.

27.       Pagal 2022 m. balandžio 26 d. ieškovo ir UAB „ZZZ.LT“ pirkimo – pardavimo sutartį Nr. K1ES-4484 ieškovas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus ir pardavėjas perleido nuomos teisę į dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo nuomotojas neprieštarauja nuomos teisių perleidimui naujam turto savininkui (pagrindas: sutikimas, išduotas NŽT Klaipėdos rajono 2021 m. lapkričio 8 d. Nr. 12ST-159-(14.12.5E) (sutarties 2.18 p.). Pagal sutarties 2.20 p. šios sutarties ir CK 6.394 straipsnio pagrindu pirkėjui kartu su nuosavybės teise į turtą pereina ir nuomos teisė į Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, sudarančią 0,0810 ha ploto, kylanti iš 1998 m. gruodžio 15 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N55/98-926, 2022 m. sausio 6 d. susitarimo pakeisti sutartį Nr. 12SŽN-2. Pirkėjas įsipareigoja per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosavybės teisių įregistravimo kreiptis į NŽT dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo (sutarties 2.21 p.).

28.       Ginčo žemės sklypas prieš tai buvo išnuomotas trečiajam asmeniui UAB „ZZZ.LT“. Prieš parduodant sklype esančius statinius, trečiojo asmens iniciatyva MB ,,Geodezija LT“ matininkas V. M. parengė 2021 m. rugpjūčio 23 d. Žemės sklypo planą, kurio pagrindu NŽT Klaipėdos rajono skyrius, tenkindamas UAB „ZZZ.LT“ 2021 m. rugsėjo 23 d. prašymą, išdavė 2021 m. lapkričio 8 d. sutikimą Nr. 12ST-159-(14.12.5 E.), kuriuo perleista 0,0810 ha dalis iš bendro 0,5013 valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), išnuomoto pagal 1998 m. gruodžio 15 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N55/98-926, 2016 m. gruodžio 13 d. susitarimą pakeisti sutartį Nr. 12SŽN-257, kuri reikalinga perleidžiamiems Daiktams eksploatuoti, nuomos teisė.

29.       Pirmosios instancijos teismas 2024 m. spalio 31 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

30.       Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismą sprendimą ir jo ieškinio reikalavimus tenkinti visiškai. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas formaliai išnagrinėjo bylą, neįsigilino į jo pateiktus įrodymus bei netinkamai taikė galiojančias teisės normas ir teismų praktiką.

Dėl skundžiamo sprendimo (ne)pagrįstumo

31.       Valstybinės žemės nuomą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.551 straipsnis. Pagal šio straipsnio 2 dalį, valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų įtvirtintais atvejais. Pagal šį straipsnį detalizuojančio Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą, valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

32.       Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (redakcija, įsigaliojusi nuo 2022 m. balandžio 16 d.) 27, 28 punktus, naudojamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus gali išsinuomoti Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, užsieniečiai, užsienio juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos. Vadovaujantis Taisyklėmis išnuomojami Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.4 punktuose nurodyti naudojami žemės sklypai, užstatyti šiuose punktuose nurodytais asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui.

33.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teisės nuomoti statiniams naudoti reikalingą valstybinės žemės sklypą ne aukciono tvarka, yra nurodęs, kad valstybinė žemė gali būti išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji yra užstatyta fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausančiu (jo nuomojamu) statiniu, kuris turi aiškią funkcinę priklausomybę, apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, ir yra būtina šio asmens, kaip savininko (nuomininko), turimoms teisėms į statinį įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018, 25 punktas).

34.       Ši teisė yra garantuojama visiems valstybinėje žemėje esančių statinių savininkams visą statinių saugaus naudojimo laikotarpį, jeigu jie tinkamai įgyvendina nuosavybės teisę, vykdo pareigą tinkamai prižiūrėti statinius ir tokiu būdu užtikrina galimybę naudoti juos pagal paskirtį, kas reiškia ir galimybę gauti tą ekonominę naudą, kuri paprastai gali būti gaunama tinkamai įgyvendinant savininko teises. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2022, 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

35.       Valstybinių žemės sklypų pardavimo ir nuomos sutarčių sudarymo tvarką detalizuoja Taisyklės (redakcija, įsigaliojusi nuo 2022 m. balandžio 16 d.), kurių 8 ir 33 punktuose nustatyta, kad tuo atveju, kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) išnuomojamos/parduodamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti.

36.       Taisyklių 8 punkte nustatyta, kad parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka parengtą parduodamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas.

37.       Taisyklių 8 punkte taip pat nustatyta, kad, valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį, turi būti siekiama, kad ši dalis būtų taisyklingos formos, vientisa, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu, ir tokio ploto, kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Jeigu žemės sklype, be kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies, išskiriamas ir bendras visiems (ar keliems) žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingas žemės plotas (plotai) – bendro naudojimo plotas: kiemas, automobilių stovėjimo vieta, žalia veja, žaidimų aikštelė ir kita, šis bendro naudojimo plotas paskirstomas proporcingai kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui, kuriam išskirtas bendro naudojimo plotas, išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas statinių ar įrenginių, kuriems išskirtas šis bendro naudojimo plotas, savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, – šių statinių ar įrenginių bendraturčiams. Žemės sklype esantis bendro naudojimo plotas (plotai) išskiriamas tik tiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams, kuriems eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį bendro naudojimo ploto reikia. Valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį, turi būti užtikrinamas patekimas (privažiavimas) nuo įvažiavimo į žemės sklypą į kiekvienam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti išskirtą atskirą žemės sklypo dalį. Žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo dalis nuo įvažiavimo į žemės sklypą iki kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti išskirtos atskiros žemės sklypo dalies laikoma visiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams reikalingu bendro naudojimo plotu. Jis paskirstomas proporcingai kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas šių statinių ar įrenginių savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, – šių statinių ar įrenginių bendraturčiams. Kai savarankiškai funkcionuojantis statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), pagal šio punkto nuostatas žemės sklypo plane išskirta šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis (išskirta atskira šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga dalis ir bendro naudojimo ploto dalis, jeigu tokia dalis šiam statiniui išskirta) parduodama statinio ar įrenginio bendraturčiams, kiekvieno bendraturčio dalies dydį nustatant pagal Taisyklių 7 punktą (Taisyklių 8 punktas). Taisyklės numatė, kad žemės sklypo planą, su išskirtomis dalimis, skirtomis savarankiškai funkcionuojančių objektų eksploatavimui, parengia matininkas, suderinęs jo turinį su užsakovais – žemės sklypo naudotojais. Valstybinės žemės nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo iniciatyvos teisė yra suteikta asmenims, pageidaujantiems sudaryti nuomos ar pirkimo–pardavimo sutartį (būsimiems nuomininkams ar pirkėjams), todėl asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įgyti ar išsinuomoti savo naudojamus žemės sklypus be aukciono, pagal žemės sklypo buvimo vietą pageidaujamo įgyti valstybinės žemės sklypo patikėtiniui pateikia prašymą išnuomoti (parduoti) žemės sklypą (jo dalį) ir atitinkamai Taisyklių 12 ar 34 punkte nurodytus dokumentus, t. y. turi parengti planą statiniams eksploatuoti, o tokiame žemės sklypo plane turėtų būti aiškiai pažymėtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam nekilnojamajam daiktui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys.

38.       Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 patvirtintos Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos taip pat reglamentuoja tvarką nagrinėjant prašymus parduoti ar išnuomoti ne aukciono būdu statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės sklypą ar jo dalį, kuria privalu vadovautis.

39.       Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo reikalavimai dėl prašomo išnuomoti žemės sklypo dydžio grindžiami Metodikos 6 punkte numatyta formule, t. y. pagal statinių plotą.

40.       Metodikos 2.1. papunktyje yra nurodyta, kad ja yra vadovaujamasi ne tik apskaičiuojant parduodamų ne aukciono būdu valstybinės žemės sklypų plotą, bet ir išnuomojamų ne aukciono būdu valstybinės žemės sklypų plotą. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gegužės 24 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-4-629/2023 išaiškino, jog Metodikos 6, 10 ir 11 punktai prieštarauja tik Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktui (2004 m. sausio 27 d. įstatymo Nr. IX 1983 redakcija), kuris reglamentuoja valstybinės žemės sklypų pardavimą be aukciono, tačiau tie patys Metodikos 6, 10, 11 punktai reglamentuoja ir apskaičiuojamų valstybinių žemės sklypų plotą ir nuomos atveju. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, LVAT 2023 m. gegužės 24 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-4-629/2023 pateiktas išaiškinimas (aptartos Metodikos nuostatos prieštarauja įstatymui) turi būti ir taikomas ir apskaičiuojant išnuomojamų ne aukciono būdu valstybinės žemės sklypų plotą, kurį, kaip teisingai nurodė atsakovė, reglamentuoja Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo pagal Metodiką parengtu žemės sklypo planu.

41.       Apeliantas nurodo, kad nepagrįsta teismo išvada, kad taikytini teisės aktai numato galimybę statiniui eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalies plotą individualizuoti pagal situaciją. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nei Žemės įstatyme, nei kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose valstybinės žemės teisinius santykius, išskyrus Metodiką, nėra įtvirtintų nuostatų, kurios reglamentuotų, kaip turi būti nustatomi parduodamų arba išnuomojamų be aukciono valstybinės žemės sklypų (jų dalių) dydžiai, reikalingi statiniams eksploatuoti. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui sprendimu pripažinus, kad Metodikos 6, 10 ir 11 punktai prieštarauja Žemės įstatymo nuostatoms, taip pat negali būti taikomi ir kiti Metodikos punktai, kadangi jie yra neatsiejamai susiję su Žemės įstatymui prieštaraujančiais Metodikos punktais. Todėl šiuo atveju reikia vadovautis Taisyklėmis, o jose, kaip jau minėta, numatyta, kad valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį, turi būti siekiama, kad ši dalis būtų taisyklingos formos, vientisa, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu, ir tokio ploto, kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

42.       Šiuo atveju ieškovas neįrodė, kad jam siūloma išsinuomoti 0,0810 ha ploto žemės sklypo dalis neužtikrina patogaus ir tinkamo statinių naudojimo. Priešingai iš byloje esančio MB ,,Geodezija LT“ matininko V. M. parengto 2021 m. rugpjūčio 23 d. Žemės sklypo plano, matyti, kad ieškovo statiniams aptarnauti ir naudoti pagal paskirtį visiškai pakanka 0,0810 ha ploto žemės sklypo.

43.       Pažymėtina, kad 2022 m. balandžio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. K1ES-4484 ieškovas įsigydamas pastatą – poilsio namelį (unikalus objekto Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/9 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo aikštelių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/9 dalį kitus inžinerinius statinius – tvorą (unikalus objekto Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/9 dalį kitų inžinerinių statinių – aikštelių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/9 dalį vandentiekio tinklų – vandentiekio tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/9 dalį nuotekų šalinimo tinklų – buitinių nuotekų tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kartu perėmė 0,0810 ha dalį iš bendro 0,5013 ha ploto valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nuomos teisę, išnuomotą pagal 1998 m. gruodžio 15 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N55/98-926, 2016 m. gruodžio 13 d. susitarimą pakeisti sutartį Nr. 12SŽN-257. Taigi, ieškovui nuo statinių įsigijimo buvo žinomos aplinkybės apie pastatui – poilsio namelui (unikalus objekto Nr. (duomenys neskelbtini)) išskirtą žemės sklypo dalį pagal 2021 m. rugpjūčio 23 d. MB ,,Geodezija LT“ matininko V. M. parengtą Žemės sklypo planą.

44.       Be to, sprendžiant dėl žemės sklypo, kuriame statinius turi ir kiti asmenys, dalies nuomos būtina atsižvelgti ir į jų interesus. Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kai kurie poilsio namelių savininkai yra sudarę valstybinės žemės nuomos sutartis, kurios įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostatas – visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju ieškovas kitų bendrame sklype esančių statinių savininkų nuomos sutarčių neginčija.

45.       Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo tai, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo pasitelktų specialistų išvadų pagrįstumo.

46.       Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš esmės pritaria šiems apelianto teiginiams. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad jame aprašyta konsultacinė išvada, parengta teismo eksperto G. K., taip pat teismo eksperto G. K. teismo posėdžio metu duotų parodymų santrauka, konsultacinė išvada, parengta teismo eksperto E. B., taip pat teismo eksperto E. B. teismo posėdžio metu duotų parodymų santrauka, ekspertinis nagrinėjimas-konsultacija, parengta teismo eksperto G. T., taip pat teismo eksperto G. T. teismo posėdžio metu duotų parodymų santrauka. Vis tik toliau pateikdamas savo argumentus dėl ieškinio atmetimo pirmosios instancijos teismas nesirėmė nei viena iš bylos šalių pateiktų konsultacinių išvadų, atitinkamai ir nepateikė jokių argumentų dėl jų vertinimo, pritarimo joms ar jų atmetimo argumentų.

47.       Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtu, nes jis yra pakankamai gerai motyvuotas. Pažymėtina, kad teismo eksperto G. K. konsultacinė išvada buvo parengta 2024 m. kovo 15 d., iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo, todėl joje buvo remtasi ir ji pagrįsta Metodika, kurios punktai vėliau buvo panaikinti. Atitinkamai pripažinus Metodikos 6, 10, 11 punktus negaliojančiais, nėra pagrindo remtis ir šia konsultacine išvada. Be to, teismo posėdžio metu apklausiamas G. K. pradėjo neigti savo konsultacinės išvados turinį. Tuo tarpu E. B. konsultacinės išvados ir jos papildymo teiginiai bei išvados taip pat vertintini kaip prieštaringi ir neatitinkantys galiojančio teisinio reguliavimo, nes dalis išvadų nėra pagrįsta skaičiavimais (pavyzdžiui dėl prarandamos galimybės naudotis 43,11 kv. m. sklypo plotu, sklypo užstatymo rodiklių padidinimo ir pan.). Atitinkamai ir šia konsultacine išvada nebuvo pagrindo remtis. Tuo tarpu teismo ekspertas G. T. konsultacijoje nurodė, kad žemės sklypo dalies nuomos sutarčiai sudaryti bei nuomos mokesčiui mokėti, žemės sklype esantiems turtiniams vienetams eksploatuoti, yra patogesnis MB „Geodezija LT“ matininko V. M. parengtas Žemės klypo planas, kuris parengtas prisilaikant bendro sklypo zonavimo ir įvertinant galimą pastatų savininkų (naudotojų) skaičių. Visos sklype (duomenys neskelbtini) siūlomos nustatyti naudojamų sklypų dalys yra pakankamos jose esantiems pastatams eksploatuoti. Dydžiai yra pakankami pagal teisės aktų reikalavimus. Tam pritaria ir teisėjų kolegija.

Dėl procesinės bylos baigties

48.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

49.       Pasisakius dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

50.       Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindas pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme

51.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

52.       Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam nepriteistinos.

53.       Tuo tarpu trečiasis asmuo UAB „BEER GROUP“ bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patyrė 980,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šioms išlaidoms pagrįsti trečiasis asmuo pateikė 2025 m. vasario 9 d. PVM sąskaitą faktūrą sąskaitą Nr. WLS25-183 ir 2025 m. vasario 10 d. mokėjimo nurodymą.

54.       Trečiojo asmens prašomas priteisti išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių, išlaidos patirtos realiai, yra protingo dydžio, adekvačios, todėl trečiajam asmeniui priteistinos iš ieškovo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Apelianto (ieškovo) E. G. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „BEER GROUP“, juridinio asmens kodas 302471609, iš ieškovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 980,10 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt eurų 10 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                Asta Pikelienė

Urmila Valiukienė

Linas Zinkevičius