Administracinė byla Nr. eI3-789-872/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01581-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.6.3; 12.5.5; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. balandžio 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Gediminui Valantiejui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Skaitmeninės priežiūros centras“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl nurodymo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Skaitmeninės priežiūros centras“ (toliau – Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2022 m. kovo 22 d. Nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31?08) 467?69076 (toliau – ir Nurodymas); 2) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja savo skundo reikalavimus grindžia tokiais argumentais:
2.1. Skundžiamu Nurodymu nuspręsta iš mokesčių mokėtojo (šiuo atveju – Bendrovės) sąskaitos nurašyti 55 981,57 Eur mokestinę nepriemoką. Pareiškėja su tuo nesutinka, manydama, jog Nurodymas yra neteisėtas dėl to, kad, anot pareiškėjos, jame nėra jokių jo priėmimo faktinių pagrindų, nepaaiškinta, iš ko susideda išieškoma suma, išskyrus tik bendras teisės norminių aktų nuostatas (t. y. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 8 punktas, 105 straipsnis ir 106 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pareiškėjos žiniomis, skundžiamame Nurodyme minima 55 981,57 Eur mokestinė nepriemoka yra susidariusi pagal VMI 2018 m. gruodžio 20 d. pavedimą tikrinti Nr. (21.59?32) FR0773?2325, t. y. atlikus pareiškėjos teminį mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimą dėl pridėtine?s verte?s mokesc?io už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 d. bei patvirtinus 2020 m. vasario 7 d. patikrinimo aktą Nr. (21.222) FR0680?96. Tačiau pareiškėja paaiškina, kad Nurodyme išieškoma iš pareiškėjos delspinigių suma susidarė po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 13 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA?2234?438/2021 ir jos vykdymui pareiškėja turi sudariusi mokestinės paskolos sutartį, kuri patvirtinta VMI 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. (23.24?08) 327?65225. Ši sutartis, pareiškėjos teigimu, yra galiojanti ir pareiškėja nėra gavusi jokių atsakovės pranešimų, jog mokestinės nepriemokos įmokos buvo mokamos ne laiku. Nurodo, kad gavusi ginčijamą Nurodymą, pareiškėja kreipėsi į atsakovę dėl Nurodymo reikalavimų sustabdymo, tačiau jokių argumentų (ar paaiškinimų) dėl to nesulaukusi.
Mano, kad Nurodymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes juo pažeidžiamos Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 110 straipsnio nuostatos, draudžiančios vykdyti mokestinės nepriemokos, kurios mokėjimo terminas yra atidėtas, išieškojimą, taip pat Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai, kuriais remiantis administracinis sprendimas turi būti pagrįstas ir teisinėmis, ir faktinėmis aplinkybėmis (Viešojo administravimo įstatymo 10 str. 5 d. 5 p.).
2.2. Paaiškina, kad jokie išieškojimo veiksmai pareiškėjos atžvilgiu negalėjo būti pradėti ir negalėjo vykti pagal MAĮ 110 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios nustato, kad mokestinės paskolos sutarties sudarymas stabdo mokesčio ir su juo susijusių sumų, kurių mokėjimo terminas yra atidedamas, priverstinį išieškojimą. Minėtos normos turinys patvirtina, kad mokestinės paskolos sutarties galiojimo metu jokie priverstiniai mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai negali vykti ir privalo būti sustabdyti, nes pagal šią normą išieškojimas stabdomas, kai dėl nepriemokos vyksta mokestinis ginčas, sudaroma mokestinės paskolos sutartis arba kai nepriemokos sustabdymą inicijuoja mokesčių administratorius, vadovaudamasis protingumo ir ekonominio tikslingumo kriterijais.
2.3. Taip pat akcentuoja, kad nuo 2022 m. kovo 23 d. pareiškėja ne kartą kreipėsi į atsakovę su pakartotiniais prašymais sustabdyti Nurodymo vykdymą, tačiau VMI į nė vieną pareiškėjos prašymą neatsakė ir nesiėmė jokių priemonių, kad situaciją išsispręstų geranoriškai, bendradarbiaudama su pareiškėja, kaip to reikalauja MAĮ nuostatos. Pareiškėja nė karto negavusi jokių mokesčių administratoriaus nurodymų, raginimų, pretenzijų ar kitų pranešimų dėl tariamo 55 981,57 Eur PVM delspinigių, išieškomų Nurodymu, ne(su)mokėjimo.
2.4. Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja nurodo, kad:
2.4.1. Bendrovė neginčija, kad jai buvo pateiktas raginimas dėl 55 981,57 EUR PVM delspinigių nepriemokos išieškojimo, tačiau po šio raginimo pateikimo ji MAĮ nustatyta tvarka sudarė mokestinės paskolos sutartį, kuri vėliau ir iki šiol niekuomet nebuvo nutraukta ar pakeista. Mokestinės paskolos sutartimi buvo išdėstytas 154 938 Eur dydžio PVM mokestinė nepriemoka, nuo kurios ir buvo apskaičiuota 55 981,57 Eur PVM delspinigių suma, tai, pasak pareiškėjos, pripažįsta ir pati atsakovė. MAĮ 110 straipsnio 2 dalis numato, jog mokestinės paskolos sutarties sudarymas stabdo mokesčio ir su juo susijusių sumų, kurių mokėjimo terminas yra atidedamas, priverstinį išieškojimą. Iš šios MAĮ įtvirtintos teisės normos turinio matyti, kad mokesčio išieškojimo sustabdymas pagal mokestinės paskolos sutartį yra taikomas ir su šiuo mokesčių susijusių sumų, t. y. ir delspinigių sustabdymui. Pareiškėja tvirtina, kad vadovaujantis minėta MAĮ nuostata nagrinėjamu atveju privalėjo būti sustabdytas delspinigių išieškojimas, arba, jei būtų siekiama juos išieškoti kartu turėjo būti privalomai nutraukiama(-ta) ir / ar keičiama mokestinės paskolos sutartis, kas nagrinėjamu atveju niekuomet nebuvo padaryta. Dėl to akivaizdu, kad Nurodymo priėmimas prieštarauja MAĮ 110 straipsnio 2 dalies nuostatoms.
2.4.2. Pareiškėja į VMI kreipėsi su prašymais įtraukti PVM delspinigius į mokestinės paskolos sutartį, tačiau šie klausimai nebuvo išspręsti dėl pačios VMI veiksmų (neveikimo). Tokie prašymai buvo pateikti ir Bendrovė turėjo teisėtą pagrindą tikėtis, kad 55 981,57 EUR PVM delspinigių sumos išieškojimas, taip pat bus sustabdytas, o delspinigiai dengiami mokestinės paskolos sutarties pagrindu, kas ir buvo atliekama.
2.4.3. Ginčijamu Nurodymu iš pareiškėjos neteisėtai, pažeidžiant MAĮ 110 straipsnio 2 dalies nuostatas, išieškojus 55 981,57 Eur PVM delspinigių, buvo padaryta žala, todėl ginčijamą Nurodymą pripažinus neteisėtu, neteisėtai ir nepagrįstai išieškota suma turėtų būti pareiškėjai grąžinta MAĮ 87 straipsnyje nustatyta tvarka (kaip mokesčio permoka).
2.5. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas skundą palaikė, prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais.
3. Atsakovė VMI atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime pateikia tokią poziciją, kurią grindžia šiais argumentais:
3.1. Atsakovė sutinka, kad tarp pareiškėjos ir VMI kilo mokestinis ginčas, tačiau jam pasibaigus, VMI 2021 m. spalio 27 d. portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų srityje „Mano VMI“ paskelbė 2021 m. spalio 26 d. raginimą Nr. (23.31-08) 464-2182 per 20 dienų sumokėti 226 265,64 Eur mokestinę nepriemoką, iš kurios: 154 938,00 Eur PVM, 15 494,00 Eur PVM bauda, 55 833,64 Eur PVM delspinigiai. Raginime taip pat nurodyta, kad jo neįvykdžius, aukščiau nurodytos sumos bus išieškotos MAĮ nustatyta tvarka. Atsakovė tvirtina, kad minėtą raginimą 2021 m. spalio 28 d. perskaitė Bendrovės atstovė. 2021 m. lapkričio 16 d. VMI Mano VMI paskelbė pranešimą apie nesumokėtus mokesčius ir numatomą vykdyti išieškojimą, apie kurį Bendrovė tą pačią dieną buvo informuota.
3.2. Atsakovė pažymi, kad vadovaujantis MAĮ 105 straipsnio 1 dalimi, mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas iš šioje įstatymo nuostatoje nustatytų pagrindų, t. y. kai mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime. Tvirtina, kad faktinės aplinkybės ir teisinis reguliavimas patvirtina, kad VMI laikėsi įstatymuose nustatytų procedūrų ir terminų, todėl Nurodymas yra teisėtas ir pagrįstas.
3.3. Taip pat nurodo, kad dėl 154 938,00 Eur PVM ir 15 494,00 Eur PVM baudos Bendrovė pasirašė mokestinės paskolos sutartį, tačiau 55 833,64 Eur PVM delspinigiai sumokėti nebuvo, todėl ir buvo priimtas ginčijamas Nurodymas, kuris 2022 m. kovo 25 d. buvo įvykdytas.
3.4. Akcentuoja, kad nors Bendrovė 2021 m. lapkričio 19 d. pateikė prašymą išdėstyti 170 382,00 Eur PVM ir PVM baudos sumokėjimą, tačiau Bendrovė, teikdama šį prašymą, į prievolių sąrašą 56 710,31 Eur PVM delspinigių mokestinės nepriemokos neįtraukė. Kadangi prie Bendrovės prašymo papildomų paaiškinimų / raštų dėl papildomų sumų, kurias norima išdėstyti, pateikta nebuvo, apie techninius nesklandumus pranešimų negauta, VMI Bendrovės 2021 m. lapkričio 19 d. prašymą tenkino ir 2021 m. gruodžio 17 d. priėmė sprendimą Nr. (23.24-08) 327-65225 išdėstyti Bendrovės mokestinę nepriemoką 170 382,00 Eur sumai.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
4.1. VMI 2020 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. (21.222) FR0682-188 (toliau – Sprendimas) patvirtino 2020 m. vasario 7 d. Bendrovės patikrinimo aktą Nr. (21.222) FR0680-9, kuriuo Bendrovei priskaičiuota 154 938,00 Eur PVM, skirta 15 494,00 Eur PVM baudą, apskaičiuoti 111 775,50 Eur PVM delspinigiai bei nuspręsta atleisti Bendrovę nuo 50 proc. apskaičiuotų PVM delspinigių, t. y. nuo 55 887,75 Eur, mokėjimo.
4.2. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Bendrovė Sprendimą apskundė administraciniam teismui, kuris 2020 m. spalio 20 d. sprendimu Bendrovės skundą atmetė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neskundžiamu 2021 m. spalio 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA?2234?438/2021 pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimą paliko nepakeistą.
4.3. VMI 2021 m. spalio 27 d. portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų srityje Mano VMI (toliau – „Mano VMI“) paskelbė 2021 m. spalio 26 d. raginimą Nr. (23.31-08) 464-2182 per 20 dienų sumokėti 226 265,64 Eur mokestinę nepriemoką, iš kurios: 154 938,00 Eur PVM, 15 494,00 Eur PVM bauda, 55 833,64 Eur PVM delspinigiai. Raginime VMI taip pat nurodė, kad jo neįvykdžius, aukščiau nurodytos sumos bus išieškotos MAĮ nustatyta tvarka.
4.3.1. Raginimą 2021 m. spalio 28 d. perskaitė „Mano VMI“ Bendrovės atstovė – J. G.
4.4. Pareiškėja 2021 m. spalio 29 d. pateikė prašymą išdėstyti 226 215,64 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą iki 2026 m. spalio 25 d.
4.5. VMI 2021 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. (23.1-08Mr) RNA-40491 paaiškino Bendrovei, kad prašymas nelaikomas gautu ir bus nagrinėjamas tik tada, kai bus pateikti rašte nurodyti dokumentai / duomenys, nes pareiškėja nepateikė visų privalomų dokumentų.
4.6. VMI 2021 m. lapkričio 16 d. „Mano VMI“ paskelbė pranešimą apie nesumokėtus mokesčius ir numatomą vykdyti išieškojimą.
4.6.1. Apie įkeltą pranešimą Bendrovė tą pačią dieną buvo informuota el. pašto adresais: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
4.7. Pareiškėja 2021 m. lapkričio 19 d. pateikė prašymą išdėstyti 170 382,00 Eur PVM ir PVM baudos sumokėjimą nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2026 m. spalio 31 d.
4.8. VMI Bendrovės 2021 m. lapkričio 19 d. prašymą tenkino ir 2021 m. gruodžio 17 d. priėmė sprendimą Nr. (23.24-08) 327-65225 išdėstyti Bendrovės mokestinę nepriemoką 170 382,00 Eur sumoje (toliau – Sprendimas išdėstyti mokestinę nepriemoką).
4.9. VMI, atsižvelgdama į Bendrovės prašymą sudaryti mokestinės paskolos sutartį ir vadovaudamasi MAĮ 110 straipsnio 2 dalimi, 2021 m. lapkričio 19 d. sustabdė 170 382,00 Eur išieškojimą ir delspinigių skaičiavimą ir buvo sudaryta 2021 m. gruodžio 17 d. mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08) 327-69813, kurios sąlygas Bendrovė patvirtino.
4.10. VMI 2021 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. RKD-4647 „Dėl prašymo“ atsakė į pareiškėjos 2021 m. gruodžio 1 d. prašymą dėl atleidimo nuo delspinigių, nurodydama, kad 2021 m. gruodžio 13 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje administracinėje byloje Nr. eP-97-556/2021 priėmė Bendrovės prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eA-2234-
438/2021 ir kadangi atnaujinto mokestinio ginčo baigtis gali įtakoti mokesčių ir su juo susijusių sumų (delspinigių ir baudų) dydį, pareiškėjos 2021 m. gruodžio 1 d. pateiktas atskiras prašymas paliktas nenagrinėtu. Taip pat pareiškėja informuota, kad ateityje (pasibaigus mokestiniam ginčui) esant apskaičiuotiems, bet nesumokėtiems (neišieškotiems) delspinigiams ir esant bent vienam iš MAĮ 100 str. 1 d. 2, 3 ir Taisyklių 7 punktuose išvardintų atleidimo nuo delspinigių pagrindų, Bendrovė galėtų inicijuoti atleidimo nuo delspinigių procedūrą bei kreiptis į VMI ir pateikti atitinkamą prašymą Taisyklių (10, 13, 14 punktai) nustatyta tvarka.
4.11. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 17 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2234-438/2021 atmetė ir atsisakė atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2234-438/2021.
4.12. Kadangi piniginė prievolė nebuvo įvykdyta ir pareiškėja biudžetui buvo skolinga 55 981,57 Eur PVM delspinigių, VMI, vadovaudamasi MAĮ 33 straipsnio 8 dalies, 105 straipsnio ir 106 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, 2022 m. kovo 22 d. priėmė skundžiamą Nurodymą:
4.11.1. Nurodymo priede nurodyta: išieškomos prievolės tipas, suma, deklaracijos pateikimo / patikrinimo akto data.
4.11.2. Nurodymas įvykdytas 2022 m. kovo 23 d. nurašius 35 396,59 Eur ir 2022 m. kovo 25 d. nurašius 20 584,98 Eur.
4.12. Po Nurodymo priėmimo VMI buvo gauti Bendrovės atstovo prašymai 2022 m. kovo 24 d., 2022 m. kovo 28 d. ir 2022 m. balandžio 7 d. (Nr. GVLEX/2022-24, Nr. GVLEX/2022-25 ir Nr. GVLEX/2022-31), kuriais pareiškėja prašo sustabdyti Nurodymo vykdymą, spręsti klausimą dėl papildomos mokestinės paskolos sutarties sudarymo ar esamos mokestinės paskolos sutarties pakeitimo bei grąžinti nurašytas lėšas.
4.12.1. VMI 2022 m. balandžio 19 d. raštu Nr. RNA-14578 ir 2022 m. balandžio 22 d. raštu Nr. RNA-15208 pateikė Bendrovei atsakymus į jos 2022 m. kovo 24 d., 2022 m. kovo 28 d. ir 2022 m. balandžio 7 d. teiktus prašymus, paaiškindama, jog Bendrovė 2021 m. lapkričio 19 d. pateikė prašymą išdėstyti 170 382,00 Eur PVM ir PVM baudos sumokėjimą. Bendrovė, teikdama prašymą, į prievolių sąrašą neįtraukė 56 065,99 Eur PVM delspinigių nepriemokos. O kadangi prie prašymo nebuvo pateikta papildomų paaiškinimų, raštu pateiktų norimų išdėstyti papildomų sumų ar teiginių apie techninius nesklandumus, įtraukiant norimas prievoles į prašymą, todėl VMI, išnagrinėjusi prašymą, 2021 m. gruodžio 17 d. priėmė Sprendimą išdėstyti mokestinę nepriemoką ta apimtimi, kuri buvo nurodyta Bendrovės prašyme, (t. y. 170 382,00 Eur). Minėtas sprendimas įgyvendintas 2021 m. gruodžio 22 d., sudarius mokestinės paskolos sutartį, kurią 2021 m. gruodžio 22 d. pareiškėja pasirašė mokestinės paskolos sutartį. VMI 2022 m. kovo 22 d. pateikė Nurodymą nurašyti 55 981,57 Eur PVM delspinigių nepriemoką iš Bendrovės sąskaitos (sąskaitų) ir pastarasis 2022 m. kovo 23 d. ir 2022 m. kovo 25 d. buvo įvykdytas. Taip pat pareiškėjai paaiškinta, kad mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūros gali būti stabdomos, vadovaujantis MAĮ nurodytais pagrindais. Atsižvelgiant į tai, kad Nurodymo galiojimo metu tarp VMI ir Bendrovės nevyko mokestiniai ginčai, Bendrovė nepateikė prašymo, kuris atitiktų teisės aktuose, reglamentuojančiuose mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimą arba išdėstymą, nustatytų reikalavimų bei nepateikė dokumentais pagrįstų įrodymų, kad sumokėjus mokestinę nepriemoką padėtis taptų kritine, PVM delspinigių nepriemokos priverstinis išieškojimas nestabdytas. Tai reiškia, kad 55 981,57 Eur mokestinė nepriemoka, kuriai buvo suėjęs mokėjimo terminas, nurašyta iš Bendrovės sąskaitos teisėtai, todėl nėra pagrindo grąžinti išieškotą sumą.
5. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl Nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja MAĮ, nustatantis pagrindines sąvokas ir taisykles, kurių būtina laikytis vykdant mokesčių įstatymus, pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus, įtvirtina Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sąrašą, nustato mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką.
Vadovaujantis MAĮ 33 straipsnio 8 punktu, viena iš mokesčių administratoriaus teisių yra priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas.
MAĮ
105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas iš nustatytų pagrindų: 1) mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime; 2) mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu; 3) mokesčių mokėtojas MAĮ 81 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų. MAĮ
105 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas – kitą dieną po šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos. MAĮ
63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mokesčių administratoriaus nurodymas kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų) privalo būti įvykdytas visiškai. Šis mokesčių administratoriaus nurodymas turi būti priimamas bei vykdomas ir tuo atveju, kai mokesčių mokėtojo sąskaitoje nėra pinigų arba yra mažesnė pinigų suma negu nurašytina. Tokiu atveju nurašymas turi būti atliekamas tol, kol iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) bus nurašyta visa nurodyme nurodyta suma. Mokesčių administratorius sumažina savo nurodyme, kuris jau pateiktas kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai, numatytą nurašytiną sumą, jei mokestinė nepriemoka iš dalies padengiama kitokiu būdu. MAĮ 63 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratoriaus nurodymas nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų) kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai pateikiamas ir vykdomas vadovaujantis Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. 7. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nesutinka su ginčijamu Nurodymu, kadangi jame nėra jokių jo priėmimo faktinių pagrindų, nepaaiškinta, iš ko susideda išieškoma suma, išskyrus tik bendras teisės norminių aktų nuostatas. Be to, pareiškėjos teigimu, Nurodyme išieškoma iš pareiškėjos delspinigių suma susidarė po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 13 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA?2234?438/2021 ir jos vykdymui pareiškėja turi sudariusi mokestinės paskolos sutartį, kuri patvirtinta VMI ir yra galiojanti. Taip pat pareiškėja nurodo, jog ne kartą kreipėsi į atsakovę su pakartotiniais prašymais sustabdyti Nurodymo vykdymą, tačiau, jos teigimu, VMI į nė vieną pareiškėjos prašymą neatsakiusi.
Sprendžiant kilusį ginčą, pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, jog mokesčių mokėtojo keliamame ginče dėl mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo teisėtumo ir pagrįstumo tik tikrinama, ar mokesčių administratorius, vykdydamas mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą, neatlieka jokių veiksmų, kuriais būtų pažeidžiamos mokesčių mokėtojo teisės (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 8 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. A602-1965/2013).
Teismas, įvertinęs ginčo įstatyminį reglamentavimą ir byloje esančius duomenis bei pareiškėjos ir atsakovės pateiktus paaiškinimus, nesutinka su pareiškėja, jog Nurodymas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė, vadovaudamasi MAĮ 89 straipsniu, pareiškėjai pateikė Raginimą, kuriuo pareiškėja per 20 dienų nuo jo įteikimo buvo įpareigota apmokėti susidariusią mokestinę nepriemoką. Raginimas buvo patalpintas „Mano VMI“ elektroninių paslaugų portale, pareiškėja su juo susipažino tinkamai (2021 m. spalio 28 d. raginimą „Mano VMI“ perskaitė Bendrovės atstovė J. G.). Taip pat VMI 2021 m. lapkričio 16 d. „Mano VMI“ paskelbė pranešimą apie nesumokėtus mokesčius ir numatomą vykdyti išieškojimą ir apie tokį pranešimą Bendrovė tą pačią dieną buvo informuota el. pašto adresais.
Pareiškėjai nesumokėjus mokestinės nepriemokos Raginime nustatytu terminu (o taip pat ir pranešime apie nesumokėtus mokesčius ir numatomą vykdyti išieškojimą), VMI, vadovaudamasi MAĮ 105 straipsnio 2 dalimi, teisėtai ir pagrįstai ėmėsi priverstinių mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmų MAĮ nustatyta tvarka ir priėmė ginčijamą Nurodymą. Taigi, teismo vertinimu, atsakovė, priimdama Nurodymą, veikė nepažeisdama anksčiau paminėtų MAĮ nuostatų.
8. Pareiškėja skunde nurodo, kad Nurodyme išieškoma iš pareiškėjos delspinigių suma susidarė po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 13 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA?2234?438/2021 ir jos vykdymui pareiškėja turi sudariusi mokestinės paskolos sutartį, kuri yra galiojanti. Anot pareiškėjos, jokie išieškojimo veiksmai negalėjo būti pradėti pagal MAĮ 110 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios nustato, kad mokestinės paskolos sutarties sudarymas stabdo mokesčio ir su juo susijusių sumų, kurių mokėjimo terminas yra atidedamas, priverstinį išieškojimą.
Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, jog pareiškėjai 2021 m. lapkričio 19 d. pateikus prašymą išdėstyti 170 382,00 Eur PVM ir PVM baudos sumokėjimą nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2026 m. spalio 31 d., VMI tokį prašymą tenkino ir 2021 m. gruodžio 17 d. priėmė Sprendimą išdėstyti Bendrovės mokestinę nepriemoką (170 382,00 Eur sumą), taip pat, kad buvo sudaryta 2021 m. gruodžio 17 d. mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08)327-69813 dėl 170 382,00 Eur sumos išdėstymo laikotarpiui nuo 2021 m. lapkričio 20 d. iki 2026 m. spalio 25 d. Bendrovė su tokiomis sutarties sąlygomis sutiko. Pareiškėja, be kita ko, teigia, kad gavusi ginčijamą Nurodymą, ji kreipėsi į atsakovę dėl Nurodymo reikalavimų sustabdymo, tačiau jokių argumentų (ar paaiškinimų) dėl to nesulaukusi. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūros gali būti stabdomos vadovaujantis MAĮ 110 straipsnyje (1–3 dalis) numatytais pagrindais. Nagrinėjamu atveju ginčijamo Nurodymo galiojimo metu nevyko mokestiniai ginčai su Bendrove (2022 m. vasario 17 d. nutartimi pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2234-438/2021 buvo atmestas), be to, kaip nustatė atsakovė, Bendrovė nepateikė prašymo, atitinkančio teisės aktuose, reglamentuojančiuose mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimą arba išdėstymą, nustatytų reikalavimų, taip pat nebuvo pateikti dokumentais pagrįsti įrodymai, kad sumokėjus mokestinę nepriemoką Bendrovės padėtis taptų kritine, taigi jokių MAĮ numatytų mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymo pagrindų nebuvo nustatyta. Nors pareiškėja tvirtina, kad sudarius mokestinės paskolos sutartį turėjo būti sustabdyti ir 55 981,57 Eur PVM delspinigių nepriemoka, teismas pažymi, kad, kaip jau minėta, Bendrovė, teikdama prašymą dėl 170 382,00 Eur PVM ir PVM baudos, į prievolių sąrašą neįtraukė PVM delspinigių nepriemokos, o atsakovei po tokio prašymo nebuvo pateikta jokių prašymų / paaiškinimų, norint norimas prievoles įtraukti į sąrašą. Esant tokiai situacijai, nebuvo pagrindo delspinigių nepriemokos priverstinį išieškojimą stabdyti, dėl ko atmestini pareiškėjos teiginiai, kad pagal MAĮ 110 straipsnio 2 dalies nuostatas jos atžvilgiu jokie išieškojimo veiksmai negalėjo būti pradėti. Tuo pačiu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad mokesčių administratorius turi teisę, bet ne pareigą, savo iniciatyva nepradėti arba stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, vadovaudamasis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais, tačiau toks mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo stabdymo pagrindas priklauso mokesčių administracijos diskrecijai, o teismas, savo ruožtu, tokiu atveju negali vertinti ginčijamo administracinio akto bei veiksmų ekonominio tikslingumo požiūriu (LVAT 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-756/2009, 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1661/2010). Taigi teismas sutinka su atsakovės padaryta išvada, jog pareiškėjos pateiktos aplinkybės dėl galiojančios mokestinės paskolos sutarties ir MAĮ 110 straipsnyje numatytų stabdymo pagrindų, nesudaro pagrindo netaikyti mokestinės prievolės išieškojimo ir tuo pačiu neleidžia konstatuoti Nurodymo neteisėtumo. Iš paminėto matyti, kad 2020 m. spalio 20 d. pasibaigus mokestiniam ginčui, o 2022 m. vasario 17 d. nutartimi pareiškėjos prašymo atnaujinus proceso administracinėje byloje, VMI 2021 m. spalio 27 d. Bendrovės „Mano VMI“ paskelbus 2021 m. spalio 26 d. raginimą per 20 dienų sumokėti 226 265,64 Eur mokestinę nepriemoką, kurią sudaro: 154 938,00 Eur PVM, 15 494,00 Eur PVM bauda ir 55 833,64 Eur PVM delspinigiai, taip pat įvertinus tai, kad dėl 154 938,00 Eur PVM ir 15 494,00 Eur PVM baudos Bendrovė pasirašė mokestinės paskolos sutartį bei atsižvelgiant į tai, kad 55 833,64 Eur PVM delspinigiai nebuvo sumokėti, teisėtai ir pagrįstai buvo priimtas skundžiamas Nurodymas.
9. Pareiškėja taip pat akcentuoja, kad nuo 2022 m. kovo 23 d. ne kartą kreipėsi į atsakovę su pakartotiniais prašymais sustabdyti Nurodymo vykdymą, tačiau VMI į nė vieną pareiškėjos prašymą neatsakė ir nesiėmė jokių priemonių, kad situaciją išsispręstų geranoriškai, bendradarbiaudama su pareiškėja, kaip to reikalauja MAĮ nuostatos. Teismas tokius pareiškėjos argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad atsakovė 2022 m. balandžio 19 d. raštu Nr. RNA-14578 ir 2022 m. balandžio 22 d. raštu Nr. RNA-15208 pateikė Bendrovei atsakymus į jos 2022 m. kovo 24 d., 2022 m. kovo 28 d. ir 2022 m. balandžio 7 d. teiktus prašymus, paaiškindama, jog Bendrovė 2021 m. lapkričio 19 d. pateikė prašymą išdėstyti 170 382,00 Eur PVM ir PVM baudos sumokėjimą. Bendrovė, teikdama prašymą, į prievolių sąrašą neįtraukė 56 065,99 Eur PVM delspinigių nepriemokos, dėl ko VMI, išnagrinėjusi prašymą, 2021 m. gruodžio 17 d. priėmė Sprendimą išdėstyti mokestinę nepriemoką tik ta apimtimi, kuri buvo nurodyta Bendrovės prašyme, šis sprendimas įgyvendintas 2021 m. gruodžio 22 d., sudarius mokestinės paskolos sutartį, kurią 2021 m. gruodžio 22 d. pareiškėja pasirašė. VMI 2022 m. kovo 22 d. pateikė Nurodymą nurašyti 55 981,57 Eur PVM delspinigių nepriemoką iš Bendrovės sąskaitos (sąskaitų) ir pastarasis 2022 m. kovo 23 d. ir 2022 m. kovo 25 d. buvo įvykdytas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ir šis pareiškėjos argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.
10. Be kita ko, pareiškėja mano, kad šiuo atveju Nurodymas yra ydingas, nes viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatų reikalavimus. Sutiktina, kad atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, savo veikloje, priimdama sprendimus, be kita ko, privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu. Teismo vertinimu, skundžiamas Nurodymas atitinka reikalavimus, keliamus administraciniam sprendimui, kurie įtvirtinti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje, o taip pat ir atitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte (įstatymo viršenybės), 5 punkte (išsamumo), 8 (nepiktnaudžiavimo valdžia), 9 punkte (objektyvumo), 10 punkte (proporcingumo) įtvirtintus administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Nurodymas priimtas remiantis reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis, jame nurodytas jo priėmimo teisinis reglamentavimas, apskundimo tvarka. Taigi vien tik pareiškėjos nesutikimas su Nurodymu nedaro jo neišsamiu, nemotyvuotu ar neteisėtu. Mokesčių mokėtojui nesumokėjus ar nustojus mokėti mokesčius į valstybės biudžetą, mokesčių administratorius MAĮ 105 straipsnio nustatyta tvarka įgyja teisę priverstinai juos išieškoti, pritaikydamas to paties įstatymo 106 straipsnio 1 dalyje numatytus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdus (2010 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-505/2010).
11. Taip pat pareiškėja teigia, kad ginčijamu Nurodymu iš pareiškėjos neteisėtai, pažeidžiant MAĮ 110 straipsnio 2 dalies nuostatas, išieškojus 55 981,57 Eur PVM delspinigių, buvo padaryta žala. Teismas pažymi, kad šioje byloje nėra sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas, nes pareiškėja tokio skunde reikalavimo nekelia, taigi teismas dėl to plačiau nepasisako.
12. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad būtų buvę atlikti veiksmai, pažeidžiantys pareiškėjos (mokesčio mokėtojos) teises.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes minėto teisinio reguliavimo kontekste, darytina išvada, kad VMI turėjo tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą priimti Nurodymą išieškoti susidariusią nurašyti 55 981,57 Eur PVM delspinigių nepriemoką iš Bendrovės sąskaitos (sąskaitų) iš pareiškėjos sąskaitų. Nurodymas yra teisėtas ir pagrįstas bei pakankamai motyvuotas, jo naikinti nei pareiškėjos nurodomais, nei kitais motyvais, teismas neturi pagrindo.
13. Netenkinus pareiškėjos skundo, jai negali būti priteisiamos patirtos bylinėjimosi išlaidos (ABTĮ 40 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Skaitmeninės priežiūros centras“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Jovita Einikienė
Saulius Jakaitis
Fausta Vitkienė