Civilinė byla Nr. e2-2022-381/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01469-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės

„BALTAZ“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „BALTAZ“ iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. eB2-5403-781/2016 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BALTAZ“ iškėlimo.

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius arba ieškovas) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BALTAZ“ (toliau – UAB „BALTAZ“ arba atsakovė) iškėlimo. Pareiškimą motyvavo tuo, kad atsakovė nevykdo savo prievolių, skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui 2 680,43 Eur, kas sudaro pagrindą išvadai, jog įmonė yra nemoki.
2. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškimą prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovė Valstybinei mokesčių inspekcijai skolinga 612,75 Eur, iš jų 1,21 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių, 575,76 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 35,78 Eur šio mokesčio delspinigių.
3. Atsakovė 2016 m. rugsėjo 1 d. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame pareiškė sutinkanti su bankroto bylos UAB „BALTAZ“ iškėlimu. Taip pat pateikė UAB „BALTAZ“ balansą ir pelno - nuostolių ataskaitą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d.
4. 2016 m. rugsėjo 16 d. atsakovė pateikė teismui patikslintą atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovo pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „BALTAZ“ iškėlimo atmesti. Patikslintą atsiliepimą į pareiškimą grindė argumentais, kad pakartotinai įvertinusi įmonės finansinius dokumentus, nusprendė atkurti normalią įmonės ūkinę – komercinę veiklą. Nurodė, kad UAB „BALTAZ“ įsteigta 1999 metais, pastaruosius 15 metų sėkmingai vertėsi statybomis, t. y. medinių namų statybomis Norvegijos Karalystėje. Įmonė turi tiek ilgalaikio, tiek trumpalaikio turto, taip pat ilgametę patirtį vykdant ir organizuojant kokybiškus statybos darbus, statybos darbuose panaudojant naujausias technologijas, yra įgijusi partnerių ir užsakovų pasitikėjimą, todėl artimiausiu laiku yra realiai galimas įmonės ūkinės – komercinės veiklos atnaujinimas. Susidariusioje situacijoje bankroto bylos UAB „BALTAZ“ iškėlimas prieštarautų viešajam interesui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „BALTAZ“ bankroto bylą, įmonės bankroto administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę UAB „Finigna“ (toliau – UAB „Finigna“).
6. Teismas, remdamasis atsakovės pateiktais aktualiais finansinės atskaitomybės dokumentais už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d., nustatė, kad nurodytu laikotarpiu įmonė turto iš viso turėjo už 276 860 Eur (76 208 Eur vertės ilgalaikį turtą ir 200 652 Eur vertės trumpalaikį turtą), įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 503 374 Eur. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas padarė išvadą, kad įmonės įsipareigojimai viršija pusę įmonės turimo turto.
7. Teismas, remdamasis atsakovės pateikta pelno – nuostolių ataskaita, nustatė, kad nurodytu laikotarpiu įmonė patyrė 975 Eur dydžio nuostolį.
8. Remdamasis VĮ „Registrų centras“ duomenimis, teismas nustatė, kad įmonė neturi registruoto nekilnojamojo turto.
9. Įvertinęs VĮ „Regitra“ duomenis, teismas konstatavo, kad įmonei, kaip draudėjai, nuosavybės teise priklausančios 4 transporto priemonės yra išregistruotos, jų dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas.
10. Remdamasis VSDFV viešaisiais duomenimis, teismas nustatė, kad įmonėje apdraustas vienas darbuotojas, skola VSDFV biudžetui išaugo iki 2 753,48 Eur. Pagal VMI viešuosius duomenis įmonė turi 612,75 Eur mokestinės nepriemokos.
11. Teismas konstatavo, kad atsakovei taikytos priverstinio poveikio priemonės buvo neveiksmingos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė nuosavybės teise valdytų kokį nors kitą materialų turtą, vykdytų veiklą, gautų pajamas.
12. Teismas nustatė, kad atsakovė nėra pateikusi aktualaus kreditorių ir debitorių sąrašo. Teigdama, kad jos valdymo organai turi ilgametę patirtį vykdant ir organizuojant kokybiškus statybos darbus, statybos darbuose panaudojant naujausias technologijas, yra įgiję partnerių ir užsakovų pasitikėjimą, nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių dokumentų. Taip pat atsakovė nėra pateikusi įrodymų, kokias būdais planuoja atsiskaityti su kreditoriais, skolos kuriems viršija įmonės turto vertę.
13. Teismas konstatavo, kad didelę dalį trumpalaikio įmonės turto sudaro per vienerius metus gautinos sumos, tačiau byloje nėra įrodymų, leidžiančių spręsti apie tai, kokiu pagrindu atsakovė turi reikalavimo teisę į jos nurodytus debitorius, ar iš viso yra realių galimybių išieškoti nurodytas lėšas, t. y., ar šios sumos gali būti laikomos realiu atsakovės turtu. Teismas pažymėjo, kad remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovė nėra inicijavusi civilinių bylų savo debitoriams dėl skolų priteisimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
14. Teismas, atsižvelgęs į 6-13 punktuose nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad UAB „BALTAZ“ yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas, 2 straipsnio 8 punktas).

2. Atskirojo skundo argumentai

15. Atsakovė UAB „BALTAZ“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
16. Atsakovės atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prioritetą suteikė įmonės nemokumui, o ne bankroto procese vyraujančiam reabilitaciniam tikslui.
2. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas neveikė aktyviai, neišnaudojo visų įmanomų galimybių gauti bylos nagrinėjimui būtinus dokumentus, ko pasėkoje padarė neteisingą išvadą dėl įmonės nemokumo.
3. Išvados, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė nuosavybės teise valdytų kokį nors kitą materialų turtą, vykdytų veiklą ar gautų pajamas, taip pat duomenų, kokiais būdais atsakovė planuoja atsiskaityti su kreditoriais, galėjo būti padarytos tik suteikus atsakovei galimybę pateikti savo paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus nurodytais klausimais.
4. Pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad jos valdymo organai turi ilgametę patirtį vykdant ir organizuojant kokybiškus statybos darbus, statybos darbuose panaudojant naujausias technologijas, yra įgiję partnerių ir užsakovų pasitikėjimą. Patikslintame atsiliepime atsakovė nurodė, kad minėta informacija viešai prieinama UAB „BALTAZ“ internetiniame puslapyje http://www.baltaz.com. Pirmosios instancijos teismas šiame internetiniame puslapyje esančios informacijos visiškai nevertino.
5. Nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad yra neaišku, kokiu pagrindu atsakovė turi reikalavimo teises į jos nurodytus debitorius, taip pat kokios realios galimybės išieškoti iš debitorių įmonės skolas. Atsakovė negalėjo numatyti, kad bylos nagrinėjimo metu teismui kils tokie klausimai, todėl nurodytų trūkstamų duomenų pateikti negalėjo.
6. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje neįrodyta, jog atsakovė vykdytų veiklą ir gautų pajamų, taip pat padaryta nesurinkus visų būtinų įrodymų.

17. Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į atsakovės UAB „BALTAZ“ atskirąjį skundą prašė pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
18. Ieškovo atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas UAB „BALTAZ“ mokumą, neišreikalavo iš atsakovės visų reikalingų duomenų ir sprendimą dėl bankroto bylos iškėlimo priėmė nenuosekliai įvertinęs įmonės finansinę padėtį, nepagrįsti.
2. VSDFV Vilniaus skyrius, inicijuodamas bankroto bylos UAB „BALTAZ“ iškėlimą, pareiškime nurodė visas reikšmingas aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nepajėgumą vykdyti savo finansinius įsipareigojimus ir atsiskaityti su VSDFV fondo biudžetu. Įsiskolinimas VSDFV fondo biudžetui nesumokėtas nuo 2013 m. balandžio 1 d., paskutinis mokėjimas buvo atliktas 2014 m. balandžio 29 d. (79,96 Lt/23,16 Eur). Iki 2013 m. pabaigos buvo atleisti visi įmonės darbuotojai, išskyrus  UAB „BALTAZ“ vadovą V. V., kuriam kas mėnesį priskaitomos ir nesumokamos socialinio draudimo įmokos. 2016 m. spalio 7 d. duomenimis, UAB „BALTAZ“ įsiskolinimas VSDFV fondo biudžetui sudarė 2 778,99 Eur (2 498,50 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 280,49 Eur delspinigių). Nuo 2014 m. sausio 9 d. įsiskolinimas buvo perduotas išieškojimui antstoliui, tačiau išieškojimo galimybių nebuvo nustatyta, lėšų iš antstolio negauta. Atsakovė aktualių finansinės atskaitomybės duomenų viešajam registrui neteikia nuo 2010 m.
3. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad remiantis atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentais už 2016 m., įmonės įsipareigojimai viršija įmonės turimą turtą, todėl įmonė atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytas nemokumo sąlygas.
4. Skundžiamoje teismo nutartyje teisingai nustatyta, kad pati apeliantė iš pradžių sutiko su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „BALTAZ“ iškėlimo, tačiau pakeitusi savo nuomonę jokių objektyvių duomenų, kad įmonė galės rinkoje išlikti kaip mokus subjektas, vykdyti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais, nepateikė. Apeliacinės instancijos teismui pateiktų dokumentų informacija pasenusi ir neaktuali šiai dienai.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Atskirasis skundas netenkintinas

19. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
20. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas iškėlė UAB „BALTAZ“ bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas nėra.

Dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, priėmimo

21. Atsakovė Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė naujus rašytinius įrodymus, kuriais įrodinėja aplinkybes, kad UAB „BALTAZ“ pajėgi toliau vykdyti ūkinę – komercinę veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais. Pateiktus naujus įrodymus atsakovė prašo prijungti prie bylos bei vertinti juos sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
22. Ieškovas, atsikirsdamas į atsakovės atskirajame skunde nurodytus argumentus, taip pat pateikė naują įrodymą – 2016 m. spalio 7 d. Valstybinio socialinio draudimo ir Sveikatos draudimo fondų lėšų finansinę ataskaitą, kurį prašo prijungti prie bylos ir vertinti su kitais byloje esančiais įrodymais.
23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje bankroto byloje vyraujantį viešąjį interesą, apeliantės ir ieškovo pateiktus dokumentus priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

              Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir trijų teisėjų kolegijos sudarymo

24. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė prašymą sudaryti trijų teisėjų kolegiją ir nagrinėti atskirąjį skundą teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Prašymą grindė argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neveikė aktyviai, savo iniciatyva nerinko įrodymų, būtinų byloje keliamo klausimo visapusiškam ir teisingam išnagrinėjimui. Kadangi byloje nagrinėjami klausimai ĮBĮ prasme yra sudėtingi teisės, fakto ir moralės taikymo aspektais, o bankroto bylos iškėlimo pasekmės gali būti esminės ne tik apeliantei, bet ir jos kreditoriams, bylą turi nagrinėti trijų teisėjų kolegija. Bylą nagrinėjant žodiniame teismo posėdyje atsakovės atstovas galėtų pateikti teismui išsamius paaiškinimus visais byloje keliamais klausimais, paaiškinti esmines faktines aplinkybes, reikšmingas teisingam bylos išnagrinėjimui.
25. CPK 336 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys atskirajame skunde, atsiliepime į atskirąjį skundą gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Taigi, proceso teisės normos nustato, kad apeliacine tvarka teismas paprastai bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
26. Apeliantė prašymą dėl bylos nagrinėjimo teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės grindžia argumentais, kad tokiu būdu byla bus teisingiau ir efektyviau išnagrinėta, be to jai bus suteikta galimybė duoti teismui paaiškinimus byloje sprendžiamais klausimais. Prašydama užtikrinti jai teisę būti išklausytai, apeliantė nenurodo kodėl ji savo paaiškinimų ir argumentų, reikšmingų šios bylos teisingam išnagrinėjimui, neišdėstė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, taip pat savo atskirajame skunde dėl pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties. Be to, nurodydama, kad žodinio proceso tvarka išnagrinėjus jos atskirąjį skundą bus teisingiau išnagrinėta byla, jokių paaiškinimų kodėl teisingas atskirojo skundo išnagrinėjimas negali būti užtikrintas atskirąjį skundą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, taip pat nepateikia.
27. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į 26 punkte nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad apeliantės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo nukrypti nuo bendrosios bylų nagrinėjimo apeliaciniame procese formos taisyklės, todėl apeliantės prašymą atmeta.
28. CPK 336 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirąjį skundą nagrinėja vienas apeliacinės instancijos teismo teisėjas, tačiau apeliacinės instancijos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę atskirajam skundui nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Nutartimi perduoti atskirąjį skundą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai turi teisę ir bylą nagrinėjantis teisėjas.
29. Apeliantė prašymą dėl bylos nagrinėjimo trijų teisėjų kolegijoje motyvavo byloje keliamais sudėtingais ĮBĮ prasme teisės taikymo ir aiškinimo klausimais. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 336 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta apeliacinės instancijos teismo teisė, o ne pareiga sudaryti trijų teisėjų kolegiją, jeigu nagrinėjama byla yra sudėtinga. Bylos sudėtingumas gali būti siejamas su faktiniu bylos pobūdžiu (pareikštų reikalavimų ir sprendžiamų klausimų skaičiumi, faktinių aplinkybių apimtimi ir joms nustatyti reikalingomis pastangomis, byloje dalyvaujančių asmenų skaičiumi ir pan.) ir (arba) su teisiniu bylos sudėtingumu (kylančių teisės klausimų naujumu, poreikiu taikyti kelių teisės šakų normas ir pan.).
30. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nenustatyta poreikio atskirojo skundo nagrinėjimui sudaryti trijų teisėjų kolegiją dėl šioje byloje keliamų teisės klausimų sudėtingumo, todėl byla nagrinėjama pagal CPK 336 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę.

Dėl bankroto bylos UAB „BALTAZ“ iškėlimo

31. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę.
32. Nagrinėjamu atveju apeliantė laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas neveikė aktyviai, savo iniciatyva nesurinko visų būtinų įrodymų, kurių pagrindu galima būtų spręsti klausimą dėl UAB „BALTAZ“ (ne)mokumo bei šios įmonės galimybių toliau vykdyti ūkinę – komercinę veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais.
33. Kaip matyti iš bylos duomenų, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 26 d. nutartimi atsakovei buvo nustatytas terminas iki 2016 m. rugpjūčio 16 d. atsiliepimui pateikti. Nurodyta teismo nutartimi atsakovės vadovas taip pat buvo įpareigotas iki 2016 m. rugpjūčio 16 d. pateikti teismui ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus: įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus, įmonės turto vertinimą. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi atsakovės prašymu buvo pratęstas pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme terminas iki 2016 m. rugsėjo 19 d. Atsakovė 2016 m. rugpjūčio 24 d. pateikė teismui UAB „BALTAZ“ balansą ir pelno - nuostolių ataskaitą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. Kitų ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje numatytų ir teismo reikalaujamų dokumentų atsakovė iki skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo nepateikė.
34. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus, atsakovės UAB „BALTAZ“ pateiktus dokumentus bei teismo iniciatyva išreikalautus duomenis, padarė išvadą, kad atsakovei keltina bankroto byla IBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, kadangi įmonė yra nemoki. Teismas konstatavo, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę įmonės turto, įmonė turi finansinių sunkumų grąžinant skolas kreditoriams jau pakankamai ilgą laiko tarpą, vėluoja mokėti įmokas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, finansinės padėties pagerėjimą sieja su debitorinio reikalavimų atgavimu, kurių grąžinimo perspektyvos nėra žinomos, neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė realiai nevykdo veiklos, yra nemoki ir negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams.
35. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl nurodytu pirmosios instancijos teismo išvadų, pažymi, kad nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui, leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015, 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis c. b. Nr. 2-2635/2013). Taigi, priešingai nei tvirtina apeliantė, tais atvejais, kai įmonės vadovas neteikia teismui duomenų, reikalingų išspręsti bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, teismas apie įmonės mokumą gali spręsti iš paties teismo surinktų duomenų, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1000/2013, 2013 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1338/2013, 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2203/2013 ir kt.).
36. Nagrinėjamu atveju ieškovas papildomus įrodymus, kuriais grindžia įmonės ūkinės – komercinės veiklos atkūrimo perspektyvas, pateikė jau po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, t. y. 2016 m. rugsėjo 29 d., todėl faktiškai pirmosios instancijos teismas neturėjo realios galimybės įvertinti šių dokumentų skundžiamos nutarties priėmimo metu. Tačiau, kaip teisingai tvirtina ieškovas, pateikti nauji įrodymai neatspindi dabartinės įmonės ūkinės – komercinės veiklos bei realių įmonės galimybių tokią veiklą atkurti, kadangi siejami su 2006 metais vykdytais pirkimais. Taigi nurodyti dokumentai bei juose esantys duomenys neturi jokios tiesioginės reikšmės pirmosios instancijos teismo išvadai dėl UAB „BALTAZ“ nevykdomos veiklos ir šios įmonės nemokumo.
37. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovei nepateikus visų reikalaujamų įmonės ūkinės ir finansinės būklės duomenų, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas UAB „BALTAZ“ nemokumą, pagrįstai vadovavosi ne tik atsakovės, bet ir ieškovo bei teismo iniciatyva išreikalautais VĮ „Registrų centras“, VĮ „Regitra“, VSDFV duomenimis bei kitais įrodymais, patvirtinančiais atsakovės turimą turtą ir jos finansinius įsipareigojimus.
38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog atsakovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams viršija pusę jos turimo turto, tinkamai įvertino visas teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, turimu turtu ir įsipareigojimais, jos debitorinėmis skolomis ir realiomis galimybėmis šias skolas atgauti, bei padarė teisingą išvadą, kad nagrinėjamu atveju prioritetas negali būti taikomas reabilitaciniam tikslui bei įmonei keltina bankroto byla.
39. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada dėl UAB „BALTAZ“ nemokumo, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog įmonė tebevykdo veiklą, jos veikla pelninga, įmonės pradelsti įsipareigojimai sumažėjo, įmonė moka privalomuosius mokėjimus valstybės bei savivaldybės biudžetams bei turi realias galimybes vykdyti savo finansinius įsipareigojimus (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis).
40. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius aktualius finansinės atskaitomybės duomenis, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai konstatavo, kad atsakovei UAB „BALTAZ“ keltina bankroto byla dėl nemokumo (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas, 2 straipsnio 8 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismo priimta nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.
41. Pažymėtina, kad bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog atsakovė yra pajėgi įvykdyti prievoles, bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2008).

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                          Artūras Driukas