Administracinė byla Nr. eA-3525-575/2016
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02318-2015-7
Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.4.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gruodžio 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo medžiotojų klubo „Meškinė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo medžiotojų klubo „Meškinė“ skundą atsakovui Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl administracinio akto pakeitimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas medžiotojų klubas „Meškinė“ (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. gruodžio 2 d. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas pakeisti Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Klaipėdos RAAD) 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. (11.7)-LV10-367 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ ir sumažinti šiuo sprendimu patvirtintą 4 111,79 Eur mokestį už deklaruotus mažesnius medžioklės plotus, negu nustatyta 2013 m. rugpjūčio 30 d. leidimuose Nr. LG2-39 ir Nr. LG2-40, 2013 m. rugsėjo 11 d. leidime Nr. LG2-51 bei medžioklės ploto vieneto „Meškinė“ medžioklėtvarkos projektuose.
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius atliko patikrinimą, kurio metu nustatė, jog deklaruodamas mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius už 2014 metus, medžiotojų klubas „Meškinė“ deklaravo mažesnius medžioklės plotus, negu nustatyta 2013 m. rugpjūčio 30 d. leidimuose Nr. LG2-39 ir Nr. LG2-40, 2013 m. rugsėjo 11 d. leidime Nr. LG2-51 bei medžioklės ploto vieneto „Meškinė“ medžioklėtvarkos projektuose, ir dėl to paskaičiavo 4 111,79 Eur mokestį didesniu tarifu. Klaipėdos RAAD 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. (11.7)-LV10-367 patvirtino Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2015 m. rugsėjo 28 d. patikrinimo akto Nr. (6)-LT1-242 dalį dėl mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą apskaičiavimo bei įpareigojo pareiškėją sumokėti 4 111,79 Eur sumą.
Pareiškėjo teigimu, pildydamas mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą deklaraciją, jis neturėjo tikslo medžiojamųjų plotų vienetus nuslėpti, mokesčio nemokėti ar sumokėti mažesnį mokestį. Paaiškėjus klaidai, pareiškėjas deklaraciją patikslino ir įsitikino, jog nepriemoka už vienus medžioklės plotus sudarė 1 419 Lt, o už kitų kategorijų medžioklės plotus susidarė 390 Lt permoka, todėl nesumokėto mokesčio dydis yra 1 029 Lt (298,05 Eur). Pareiškėjas 2015 m. spalio 14 d. 298,05 Eur nepriemoką sumokėjo ir deklaraciją patikslino. Pareiškėjo teigimu, jis jokios ūkinės-finansinės veiklos nevykdo, pelno negauna, samdomų darbuotojų neturi, o visą jo turimą turtą sudaro klubo narių mokesčiai. Pažymėjo, kad anksčiau medžioklės plotus deklaruodavo tinkamai, neturėjo tikslo dalį naudojamų medžiojamųjų plotų nuslėpti ir iš to turėti finansinės naudos, todėl mano, jog įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka taikyti ir mažesnį tarifą.
Atsakovas Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į skundą nurodė su juo nesutinkantis ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas, deklaruodamas mokestį už medžiojamų gyvūnų išteklius už 2014 metus, deklaravo mažesnius medžioklės plotus, nei buvo leidžiama. Atlikus mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius apskaičiavimo teisingumo patikrinimą, buvo nustatyta, jog pareiškėjas nedeklaravo medžioklės plotų pagal kategorijas: 388,3 ha I kategorijos, 1289,2 ha VI kategorijos, 136,2 ha VII kategorijos. Vadovaujantis Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Minėtas mokestis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Šiuo atveju už nedeklaruotus medžioklės plotus paskaičiuotas 4 111,79 Eur mokestis didesniu tarifu. Atsakovas pažymėjo, kad pareiga teisingai deklaruoti medžioklės plotus yra nustatyta mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojui. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nedetalizuota mokesčio mokėtojo kaltės forma dėl neteisingai deklaruoto mokesčio. Nors mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo deklaracija gali būti tikslinama, tai neatleidžia nuo pareigos teisingai deklaruoti atitinkamą mokestį, o mokesčio administratorius privalo taikyti didesnį mokesčio tarifą už deklaruotą mažesnį, negu išgautas, gamtos išteklių kiekį. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, leidžiančių daryti išvadą, kad priimdamas ginčijamą sprendimą pagal patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, atsakovas neteisingai vertino rašytinius įrodymus bei neteisingai taikė teisės aktų reikalavimus, todėl ginčijamas administracinis aktas yra pagrįstas ir teisėtas.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. (11.7)-LV10-367 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtintą mokestį už nedeklaruotus 2014 metais naudotus medžioklės plotus sumažino iki 600 Eur.
Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad pareiškėjas deklaravo mažesnius medžioklės plotus, negu nurodyti atitinkamuose leidimuose bei medžioklėtvarkos projektuose, bei atitinkamai nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių už 2014 metais naudotus medžioklės plotus, dėl to, vadovaujantis Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjui už nedeklaruotus medžioklės plotus paskaičiuotas 4 111,79 Eur mokestis didesniu tarifu. Teismas pažymėjo, kad ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių tarp šalių nėra, tačiau pareiškėjas teigia, jog nurodyta tvarka apskaičiuotas 4 111,79 Eur dydžio mokestis neatitinka pažeidimo, kurio padarymą jis prisipažįsta, pobūdžio, todėl sankcija per griežta. Vertindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad jos yra pakankamai ypatingos. Dalis medžioklės plotų nebuvo deklaruota dėl pareiškėjo atstovo, atsakingo už tokios deklaracijos užpildymą ir pateikimą atitinkamai institucijai, apsirikimo. Nagrinėjamu atveju nepaneigta, jog iki klaidingo deklaravimo fakto pareiškėjas tinkamai deklaruodavo medžioklės plotus ir mokėjo atitinkamus mokesčius. Teismo vertinimu, netinkamu deklaracijos užpildymu pareiškėjas neturėjo tikslo nuslėpti dalį naudojamų medžioklės plotų ir galėjo tikėtis turėti mokestinės naudos, todėl imperatyvių reikalavimų aplinkos apsaugos srityje nevykdymas šiuo atveju nelaikytinas sąmoningu. Be to, teismas atsižvelgė į pareiškėjo veiklos pobūdį bei finansinę būseną. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme reglamentuotos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka 100 proc. didesnio mokesčio už nedeklaruotus 2014 metais naudotus medžioklės plotus nustatymo, šią sumą apvalinant iki 600 Eur.
III.
Pareiškėjas medžiotojų klubas „Meškinė“ apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimą pakeisti ir pareiškėjui ginčijamu sprendimu patvirtintą mokestį sumažinti iki 298,25 Eur.
Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta mokesčio suma. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, nes neargumentavo, kodėl mokestį sumažino būtent iki 600 Eur. Teismas nurodė, kad pakanka 100 proc. didesnio mokesčio už nedeklaruotus medžioklės plotus, o tai atitiktų 411,18 Eur, taigi teismas nustatė ne 100 proc., bet 146 proc. didesnį mokestį. Be to, teismas nepatikrino mokesčio administratoriaus paskaičiuoto mokesčio dydžio teisingumo. Pareiškėjas už medžioklės plotus yra nesumokėjęs 411,18 Eur, tačiau taip pat yra permokėjęs 112,95 Eur, todėl susidariusi mokėtina suma lygi 318,50 Eur. Mokesčio administratorius šio permokėto mokesčio negrąžino, todėl 100 proc. didesnis mokestis už 2014 metais nedeklaruotus medžioklės plotus yra 298,25 Eur.
Atsakovas Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, todėl turėtų būti paliktas nepakeistas. Teisingai deklaruoti mokestį yra pareiškėjo pareiga, įstatyme nedetalizuota mokesčio mokėtojo kaltės forma dėl neteisingai deklaruoto mokesčio. Ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog pareiškėjas neteisingai deklaravo medžioklės plotus, nekilo, todėl jam teisės aktų nustatyta tvarka buvo paskaičiuotas atitinkamo dydžio mokestis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Pažymėtina, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos RAAD 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. (11.7)-LV10-367, kuriuo pareiškėjui medžiotojų klubui „Meškinė“ paskaičiuotas 4 111,79 Eur dydžio mokestis už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjui 2013 m. rugpjūčio 30 d. išduoti leidimai Nr. LG2-39 ir Nr. LG2-40 bei 2013 m. rugsėjo 11 d. išduotas leidimas Nr. LG2-51 naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. Klaipėdos RAAD Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcija, atlikusi patikrinimą, 2015 m. rugsėjo 28 d. patikrinimo aktu Nr. (6)-LT1-242 nustatė, kad medžiotojų klubas „Meškinė“ deklaravo mažesnius medžioklės plotus, negu nustatyta jam išduotuose leidimuose bei medžioklėtvarkos projekte, t. y. nedeklaruota 388,3 ha I miškų kategorijos, 1 289,2 ha VI kategorijos ir 136,2 ha VII kategorijos. Vadovaujantis Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjui už nedeklaruotus medžioklės plotus paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu – 4 111,79 Eur (nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10).
Be to, patikrinimo metu taip pat nustatyti didesni deklaruoti medžioklės plotai, t. y. 152,9 ha II miškų kategorijos, 48,7 ha III kategorijos ir 126,9 ha IV kategorijos.
Pagal pirminę mokesčio už medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą deklaraciją už 2014 metus buvo paskaičiuota 5 221 Lt mokesčio suma, o ją patikslinus nustatyta, kad nepriemoka už vienus medžioklės plotus sudaro 1 419 Lt, tačiau permoka už kitus plotus yra 390 Lt, todėl nesumokėto mokesčio dydis sudaro 1 029 Lt.
Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, faktinių aplinkybių neginčijo, bet siekė, kad atsakovo jam paskaičiuota mokesčio suma būtų sumažinta, įvertinus nurodyto dydžio permoką, pareiškėjo finansinę padėtį, pažeidimo pobūdį ir kitas aplinkybes.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir Klaipėdos RAAD 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. (11.7)-LV10-367 patvirtintą mokestį už nedeklaruotus 2014 metais naudotus medžioklės plotus sumažino iki 600 Eur.
Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepatikrino mokesčio administratoriaus paskaičiuoto mokesčio dydžio teisingumo, nes turėjo būti įskaityta valstybės biudžetui permokėta suma, nustatant, jog pareiškėjo nesumokėti mokesčiai iš tiesų yra 298,25 Eur, o sprendimo sumažinti paskaičiuotą mokestį iki 600 Eur nemotyvavo.
Pagal Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalį už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Taigi būtent nedeklaruotas gamtos išteklių kiekis yra pagrindas taikyti šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatytą didesnį mokesčio tarifą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas deklaravo mažesnius medžioklės plotus, negu numatyta 2013 m. rugpjūčio 30 d. ir 2013 m. rugsėjo 11 d. išduotuose leidimuose bei medžioklėtvarkos projektuose, ir už nedeklaruotus plotus buvo apmokestintas didesniu tarifu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad ta aplinkybė, jog pareiškėjas turėjo permoką už kitus plotus, minėto vertinimo nekeičia, nes tai nekeičia fakto, kad pareiškėjas tam tikrų medžioklės plotų nedeklaravo, ir didesnis tarifas pritaikytas būtent už nedeklaruotus plotus (žr., pvz., 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-602/2016). Vadovaudamasi pateiktais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad mokestis už nedeklaruotus plotus turėjo būti sumažintas pareiškėjo permokos suma.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme reglamentuotos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka 100 proc. didesnio mokesčio už nedeklaruotus 2014 metais naudotus medžioklės plotus nustatymo, t. y. 600 Eur. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiu, jog, apskaičiavus mokestį už pareiškėjo nedeklaruotus medžioklės plotus, netaikant padidinto tarifo (t. y. nedauginant mokesčio iš koeficiento 10), jis yra lygus 411,18 Eur. Taigi 100 proc. didesnis mokestis atitinka 411,18 Eur x 2 ir tai sudaro 822,36 Eur. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad pareiškėjui mokėtina 100 proc. didesnė mokesčio suma, visgi šiuo skaičiavimu nesivadovavo ir nustatė mažesnę mokėtiną mokesčio sumą. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog 100 proc. didesnio mokesčio nustatymas reiškia, kad atitinkama mokesčio suma turi būti didinama būtent šio mokesčio dydžiu, tuo tarpu pareiškėjas klaidingai mano, jog mokestis ir 100 proc. didesnis mokestis yra tapati sąvoka.
Pabrėžtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui inkriminuotas pažeidimas buvo padarytas, to neneigia ir pareiškėjas, o jo padarymo aplinkybės nekeičia padarytų veiksmų kvalifikavimo kaip priešingų teisei. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ekonominės sankcijos dydžio nustatymo, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas neturėjo tikslo gauti mokestinės naudos, yra ne pelno siekianti organizacija, dalis medžioklės plotų nebuvo deklaruota dėl apsirikimo, iki tol pareiškėjas tinkamai deklaruodavo medžioklės plotus ir mokėjo atitinkamus mokesčius. Teismas pareiškėjui mokestį paskaičiavo pagal ženkliai mažesnį tarifą, nei numatyta Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ekonominės sankcijos sumažinimas, vietoje 10 kartų didesnio mokesčio tarifo taikant 100 proc. didesnį mokestį, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., 2016 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016).
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjui paskirtos sankcijos dydis nėra aiškiai per didelis, nėra duomenų, kad sankcija būtų neteisinga ir per griežta, pareiškėjas naujų aplinkybių, kurios galėtų nulemti kitokį vertinimą, apeliaciniame skunde nenurodė, todėl apeliacinio skundo argumentai atmetami.
Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai motyvavo skundžiamą sprendimą, nustatydamas sankcijos dydį. Iš pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, jame atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, įvertinos konkrečios aplinkybės, dėl kurių nuspręsta sumažinti pareiškėjui mokėtino mokesčio dydį, todėl konstatuotina, kad priimtas sprendimas yra motyvuotas, atitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimus.
Apibendrinant spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, tinkamai patikrino skundžiamo sprendimo teisėtumą, teisingai sprendė dėl viešojo administravimo subjekto taikytų materialinės teisės normų, teismas proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo medžiotojų klubo „Meškinė“ apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan
Arūnas Sutkevičius