Civilinė byla Nr. 3K-3-319/2013

                                            Teisminio proceso Nr. 2-05-3-03102-2011-0

                                                         Procesinio sprendimo kategorija  32.8 (S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. birželio 5 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Janinos Stripeikienės,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Grasta“ dėl nuostolių atlyginimo; tretieji asmenys: K. A. S., S. G. , uždaroji akcinė bendrovė „Ingeborgas“.

 

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.        Ginčo esmė

 

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių turto administravimo pagal teismo nutartį ir administratoriaus išlaidų atlyginimo sąlygas, aiškinimo ir taikymo.

Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-3341-109/2010 pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui K. A. S. dėl nuostolių UAB „Grasta“ naudai atlyginimo pagal šios ieškovės prašymą 2010 m. spalio 14 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė visišką UAB „Grasta“ turto administravimą, turto administratoriumi paskyrė ieškovą, nustatė jo atlyginimą už teikiamas UAB „Grasta“ turto administravimo paslaugas ir uždraudė kitiems asmenims, išskyrus UAB „Grasta“ administratorių, veikti UAB „Grasta“ vardu ir interesais; įpareigojo paskirtąjį administratorių perimti UAB „Grasta“ dokumentus, nurodė, jog nutartis vykdytina skubiai.  Ši nutartis buvo apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris 2010 m. gruodžio 2 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 14 d. nutarties dalį dėl turto administravimo nustatymo, administratoriaus paskyrimo ir uždraudimo kitiems asmenims veikti atsakovės UAB „Grasta“ vardu ir (ar) interesais. Tuo metu galiojo UAB „Grasta“ ir UAB „G4S Lietuva“ 2009 m. gegužės 27 d. apsaugos sutartis. Ieškovas, kaip atsakovo UAB „Grasta“  administratorius, 2010 m. spalio 15 d. su trečiuoju asmeniu  UAB „Ingeborgas“ sudarė saugos paslaugų sutartį Nr. 10/30, pagal kurios 1 punktą saugos tarnyba įsipareigojo saugoti jai perduotą materialinį turtą, o atsakovas – sudaryti apsaugai būtinas turto apsaugai ir kontrolei sąlygas ir už suteiktas paslaugas sumokėti (sutarties 2 punktas). Už administracinio pastato apsaugą trečiasis asmuo „Ingeborgas“ pateikė atsakovui apmokėti dvi PVM sąskaitas–faktūras (2010 m. spalio 29 d. serija ING Nr. 0215 11383,68 Lt,  2010 m. gruodžio 3 d. serija ING Nr. 0226 25443,88 Lt). Ieškovas iš savo asmeninių lėšų 2010 m. lapkričio 26 d. sumokėjo 7000 Lt ir 2010 m. gruodžio 7 d. – 29 827,56 Lt, ir 2010 m. gruodžio 29 d. raštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas įskaityti patirtas išlaidas ir jas įtraukti į buhalterinę apskaitą, tačiau atsakovas atsisakė tą padaryti. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 36 827,56 Lt nuostoliams atlyginti, penkių procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

 

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas naują turto saugos sutartį sudarė galiojant UAB „Grasta“ ir UAB „G4S Lietuva“ 2009 m. gegužės 27 d. sudarytai turto saugos sutarčiai, t. y. nepatikrino, ar jam skirtas administruoti turtas jau buvo saugomas. Priešingai, teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo paaiškinimų ir liudytojų parodymų nustatė, kad ieškovui buvo žinoma, jog atsakovą saugojo kita saugos firma ir su ja sutartis nebuvo nutraukta. Juolab kad Kauno apygardos teismas  2010 m. spalio 14 d. nutartyje aiškiai apibrėžė ieškovo teisę perimti dokumentaciją ir turtą, t. y. ieškovas turėjo imtis visų įmanomų priemonių tą turtą perimti įstatymo nustatyta tvarka. Teismas, remdamasis CK 4.242 straipsnio 2 dalimi, padarė išvadą, kad ieškovas turto saugos sutartį pasirašė  neišsiaiškinęs realios situacijos, pažeisdamas įstatyme nustatytą prievolę veikti apdairiai, sąžiningai ir naudos gavėjo interesais. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, apmokėdamas sąskaitas už turto saugą savo asmeninėmis lėšomis, sujungė savo turtą su administruojamu turtu, o tai draudžiama CK 4.243 straipsnio 2 dalyje. Be to, ieškovo apmokėjimo kvituose nebuvo duomenų, kad mokėjimai atlikti būtent už atsakovo, o ne kito asmens turto apsaugą, kvituose nurodytos sumos neatitiko apmokėti pateiktų sąskaitų sumų. Nors ieškovas savo reikalavimą grindė CK 6.251 straipsniu, tačiau neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, reikalingų atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti. Dėl to teismas konstatavo, kad ieškovas, pasirašydamas saugos sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Ingeborgas“, elgėsi neapdairiai ir neatidžiai, peržengė Kauno apygardos teismo nutartimi jam apibrėžtas ribas, nepagrįstai sujungė administruojamą turtą su savo turtu, todėl prisiėmė riziką dėl nuostolių atsiradimo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2012 m. spalio 19 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kolegija nurodė, kad turto administratorius yra specialus subjektas, kuriam įstatyme nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai veikti apdairiai, sąžiningai ir išimtinai naudos gavėjo interesais (CK 4.242 straipsnio 2 dalis). Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl ieškovo veiksmų 2010 m. spalio 15 d. sudarant įmonės turto saugos sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Ingeborgas“ vertinimo ir sprendė, kad ieškovo veiksmai, sudarant dar vieną atsakovo turto saugos sutartį ir už ją atsiskaitant asmeninėmis lėšomis, prieštaravo CK 4.242 straipsnio 2 daliai ir 4.243 straipsnio 2 daliai. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovo 2010 m. spalio 15 d. sudarytoje turto saugos sutartyje nenurodytas saugomo objekto (objektų) pavadinimas ir adresas, o jo apmokėta paslaugų vertė, skaičiuojant ją už vieną kalendorinį mėnesį, gerokai viršijo atsakovo nuo 2009 m. gegužės 27 d. galiojančioje Techninės apsaugos sutartyje Nr. TS14588 nustatytą vieno mėnesio paslaugų vertę, o trečiasis asmuo UAB „Ingeborgas“ nepateikė teismui duomenų apie faktinę atsakovo turto apsaugą. Taigi kolegija sprendė, kad ieškovo 2010 m. spalio 15 d. sudaryta sutartis nebuvo realiai vykdoma, atsakovui buvo ekonomiškai nenaudinga ir prieštaravo jo interesams (CK 4.242 straipsnio 2 dalis). Ieškovas, prisiimdamas įsipareigojimus, veikė savo rizika, taigi jis yra asmeniškai atsakingas trečiajam asmeniui UAB „Ingeborgas“ už  tinkamą prievolės įvykdymą (CK 4.244 straipsnio 1 dalis).

 

 

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

 

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 19 d. nutartį ir Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais dėl CK 4.239 straipsnio 1 dalies, 4.242 straipsnio 2 dalies ir 4.243 straipsnio 2 dalies pažeidimo ir nurodoma, kad CK 4.239 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvus reikalavimas turto administratoriui visiško turto administravimo atveju užtikrinti administruojamo turto saugumą ir netgi jį gausinti, naudoti palankiausiu naudos gavėjo tikslu, todėl, atsižvelgiant į tai, kad visiškas turto administravimas gali būti paskirtas skubiai vykdytina nutartimi, o paskirtasis turto administratorius įpareigotas išsaugoti turtą, tai kyla klausimas, kaip turto administratoriui, kuriam dar nėra perduoti įmonės dokumentai, turtas, taip pat grynųjų pinigų kasa bei bankinės sąskaitos, tinkamai vykdyti CK 4.239 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad turto administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti (CK 4.239 straipsnis), tačiau neatsižvelgė į šios teisės normos imperatyvumą ir aplinkybę, jog atsakovo turtas kasatoriui nebuvo perduotas, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nevertino šalių paaiškinimų apie teismo nutartimi paskirto UAB „Grasta“ turto administratoriaus imperatyviąją pareigą sudaryti UAB „Grasta“ turto saugos sutartį. Teismų argumentai dėl CK 4.242 straipsnio 2 dalies yra nemotyvuoti, nes jeigu atsakovas nebūtų sudaręs turto apsaugos sutarties su UAB „G4S Lietuva“, tai teismo paskirtas turto administratorius, vykdydamas pareigą išsaugoti administruojamos įmonės turtą, būdamas atidus ir sąžiningas bei veikdamas UAB „Grasta“ naudai ir interesais, būtų turėjęs pareigą sudaryti turto saugos sutartį. Dėl to, teismams nustačius, kad kasatoriui atsakovo turtas ir dokumentai nebuvo perduoti, buvo netinkamai taikyta CK 4.242 straipsnio 2 dalis, nes teismo paskirtam turto administratoriui nedisponuojant administruojamu turtu bei dokumentais, tačiau siekiant apsaugoti turtą, kasatoriaus veiksmai pripažintini atidžiais, sąžiningais ir vykdomais išimtinai naudos gavėjo interesais. Nors pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nurodė, kad pagal CK 4.244 straipsnio 1 dalį teismo paskirtas turto administratorius veikė savo rizika, tačiau nurodyta teisės norma netaikoma, kai turto saugos sutartis sudaroma įmonės, kurios turtą siekiama apsaugoti, vardu, o iš tokių paslaugų sutarties kylanti prievolė sumokėti už suteiktas turto saugos paslaugas atsirado administruojant turtą. Tokiu atveju turto administratorius nėra asmeniškai atsakingas tretiesiems asmenims. Teismai nepagrįstai sprendė, kad atsakovas neprivalėjo atlyginti turto administratoriui patirtų išlaidų, nes kasatorius sujungė ar sumaišė administruojamą turtą su savo turtu, tačiau, kasatoriaus teigimu, jam neturint galimybės disponuoti administruojamu turtu ir už suteiktas paslaugas apmokėjus asmeninėmis lėšomis, kasatorius įgijo kreditoriaus teises, susijusias su skolininku, t. y. pagal CK 6.50 straipsnį, kuriame įtvirtinta trečiojo asmens teisė įvykdyti prievolę. Dėl to teismai negalėjo taikyti šios nuostatos, nes nagrinėjamu atveju teismo paskirtas turto administratorius, 2010 m. spalio 15 d. sudarydamas turto saugos sutartį, veikė atsakovo UAB „Grasta“ vardu, o prievolė sumokėti už turto saugos paslaugas atsirado administruojant atsakovo turtą. Dėl to teismo paskirtas turto administratorius nėra asmeniškai atsakingas trečiajam asmeniui UAB „Ingeborgas“ pagal prievoles, kylančias iš 2010 m. spalio 15 d. apsaugos sutarties.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo atmesti kasacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodo, kad nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar neteisėta teismo nutartis, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir kuri vėliau panaikinta apeliacinės instancijos teismo, gali sukelti atsakovui pareigą apmokėti už neteisėtai paskirtą turto administravimą. Kasatoriaus argumentai, kad už suteiktas turto administravimo paslaugas turi būti priteista iš atsakovo, prieštarauja teisės principui, jog iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtų padarinių. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl kasatoriaus veiksmų vertinimo, o kasatorius skunde neteisingai aiškina teisės normas, susijusias su turto administratoriaus pareiga administruoti turtą palankiausiu naudos gavėjui būdu. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad, kasatoriui 2010 m. spalio 15 d. sudarant kitą turto saugos sutartį, jam, kaip apdairiam ir rūpestingam asmeniui, turėjo būti žinoma, jog atsakovo turtą saugojo kita bendrovė. Kasatoriaus argumentai dėl netinkamo CK 4.244 straipsnio 1 dalies aiškinimo nepagrįsti, nes iš byloje esančių duomenų matyti, kad jo, kaip turto administratoriaus, įgaliojimai pasibaigė 2010 m. gruodžio 2 d., kai Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 14 d. nutarties dalį dėl turto administravimo nustatymo, administratoriaus paskyrimo ir uždraudimo kitiems asmenims veikti atsakovės UAB „Grasta“ vardu ir (ar) interesais, tačiau kasatorius 29 827,56 Lt sumokėjo 2010 m. gruodžio 7 d., kai jam jau turėjo būti žinoma apie teismo nutarties dalies panaikinimą.  

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl turto administratoriaus pareigų ir turto administravimo kaip laikinosios apsaugos priemonės

CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos reglamentuoja kiekvieno asmens, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, veiklą, išskyrus atvejus, kai CK arba kiti įstatymai nustato kitokį turto administravimo būdą. Turto administravimas gali būti paprastas, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti, ir visiškas, kai administratorius ne tik turi išsaugoti turtą, bet ir privalo jį gausinti, tvarkyti taip, kad jis duotų pajamų, bei naudoti tokiam tikslui, kuris yra palankiausias naudos gavėjui (CK 4.239 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.236 straipsnio 2 dalį turto administravimas inter alia gali būti nustatomas teismo nutartimi. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių gali būti atsakovo turto administratoriaus paskyrimas teismo nutartimi (CPK 145 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismų praktikoje nurodyta, kad laikinąja apsaugos priemone teismas gali skirti tik paprastą turto administravimą, kurio turinys detaliau reglamentuojamas CK 4.240 straipsnyje, t. y. bendrovę administruojantis asmuo nėra bendrovės valdymo organas, jis turi savarankiškas jam priskirtas civilines pareigas, todėl administratoriaus veiksmų teisėtumas vertintinas visų pirma pagal CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus normas, o CK 2.87 straipsnis prireikus gali būti taikomas tik kaip papildomos gairės nustatant, kiek rūpestingas ir lojalus valdydamas bendrovę buvo jos administratorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Š. v. S. S. , bylos Nr. 3K-3-23/2013).

Pagal tai, kad teismas skiria paprastą turto administravimą, o jo turinį nustato CK 4.240 straipsnio 1 dalis, teismo paskirtasis turto administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu; iš administruojamo turto gaunamas lėšas administratorius turi teisę saugiai investuoti pagal šio skyriaus normas. Teismai, vertindami turto administratoriaus veiksmų pagrįstumą tuo aspektu, ar buvo būtina imtis priemonių turtui saugoti, turi atsižvelgti į tai, kad teismo nutartis yra teismo procesinis dokumentas, kuris turi būti vykdomas skubiai (CPK 152 straipsnio 1 dalis). Viena vertus, tai rodo, kad teismo paskirtas turto administratorius pagal skubiai vykdomą teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių paskyrimo, kuria jis paskirtas turto administratoriumi, turi teisėtą pagrindą imtis priemonių ją vykdyti nedelsdamas ir spręsti dėl sutarčių sudarymo ar kitų priemonių, kurios reikalingos įmonės turtui apsaugoti. Sprendžiant, kokios priemonės administruojamam turtui apsaugoti yra būtinos, pvz., ar reikia sudaryti sutartis dėl turto saugojimo, turi būti atsižvelgta į konkrečias aplinkybes, pavyzdžiui, ar administruojamam turto saugumui yra iškilusi grėsmė, ar buvo sudarytos ir realiai bei veiksmingai vykdomos turto saugojimo sutartys. Taip pat turi būti įvertinta, ar teismo paskirtam turto administratoriui buvo perduotas atitinkamas turtas ir su jo saugojimu susijusi informacija. Visos šios aplinkybės turi būti vertinamos tuo požiūriu, kad nekiltų, o prireikus nedelsiant būtų pašalinta grėsmė turtui. Kita vertus, tokios aplinkybės, kad turto administratorius sudaro sutartį dėl turto saugojimo, neturi būti suvokiamos kaip pagrindas ar pareiga turto administratoriui vykdyti mokėjimus savo lėšomis iš sutarties, kuri sudaryta dėl turto saugojimo.

 Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į teismų nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad, Kauno apygardos teismui 2010 m. spalio 14 d. nutartimi taikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovui UAB „Grasta“ buvo nustatytas paprastas turto administravimas. Vadinasi, teismo paskirtasis turto administratorius privalėjo įvertinti faktinę padėtį ir spręsti dėl priemonių, būtinų administruojamo turto saugumui užtikrinti. Byloje įrodyta, kad Kauno apygardos teismas 2010 m. spalio 14 d. nutartimi įpareigojo ieškovą perimti atsakovo UAB „Grasta“ dokumentus bei turtą ir pavedė nutartį vykdyti skubiai, todėl ieškovas 2010 m. spalio 15 d. sudarė su trečiuoju asmeniu UAB „Ingeborgas“ įmonės turto saugos sutartį ir sumokėjo iš savo asmeninių lėšų 36 827,36 Lt. Minėta, kad teismo paskirto turto administravimo atveju šio turto administratorius turi pareigą registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto. Dėl to teisėjų kolegija pasisako, kam ir kokios pareigos kyla iš sudarytos sutarties dėl administruojamo turto saugos, kaip jos vykdomos ir kokių teisinių padarinių atsiranda, jeigu yra padaroma pažeidimų šią sutartį vykdant.

 

Dėl draudimo turto administratoriui vykdyti administruojamo turto savininko prievoles ir dėl šio draudimo pažeidimo atsiradusių teisinių padarinių

Pagal CK 4.239 straipsnio 1 dalį turto administravimo atveju viena iš turto administratoriaus pareigų yra atlikti visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti, tačiau pagal CK 4.242 straipsnio 2 dalį administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais. Turto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais yra nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, jam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Turto administratorius, sudarydamas ir vykdydamas sandorius, būtinus turto administravimo atveju, taip pat dėl turto saugos, veikia turto savininko vardu ir privalo nurodyti, kad jis veikia tik kaip turto administratorius. Taigi iš tokių sandorių teisės ir pareigos atsiranda turto savininkui, o ne turto administratoriui.

CK 4.243 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas turto administratoriaus ir turto savininko turto atskyrimo principas, nes nustatyta, kad administratorius neturi teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti administruojamo turto ar informacijos, susijusios su turto administravimu, savo interesams, išskyrus atvejus, kai tai leidžia daryti naudos gavėjas ar administravimą nustatęs aktas. Dėl turto savininko prievolių vykdymo CK 4.244 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administratorius nėra asmeniškai atsakingas tretiesiems asmenims pagal prievoles, kurios atsirado administruojant turtą, išskyrus atvejus, kai jis veikė savo vardu. Šiose nuostatose turto savininko ir turto administratoriaus turto atskyrimo principas yra suformuluotas įsakmiai ir aiškiai draudimo forma, o kitoje nuostatoje atskirai ir aiškiai pasisakyta dėl prievolių vykdymo atskyrimo. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad turto administratorius, esant teismo nutartimi nustatytam paprastam turto administravimui, neturi teisės pažeisti turto atskyrimo principo ir neturi teisės ir teisėto pagrindo vykdyti prievolių iš savo turto, bet privalo registruoti administruojamo turto savininko skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šias nuostatas pažeidžiant atlikti turto administratoriaus mokėjimai savo lėšomis pagal sutartis, kurias turto administratorius sudarė turto savininko vardu, kvalifikuojami kaip pažeidžiantys imperatyviąją nuostatą, nustatytą CK 4.243 straipsnio 2 dalyje. Tokiu būdu neteisėtai, pažeidžiant įstatymo imperatyvą įvykdyti atsiskaitymai nesukuria asmeniui teisių ir pareigų, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsirado teisė į regresą dėl sumų, sumokėtų pagal trečiojo asmens prievolę. Kasacinio skundo argumentai, kad teismai netinkamai taikė CK 4.243 straipsnio 2 dalį, 4.244 straipsnio 1 dalį, 6.50 straipsnį, teisiškai nepagrįsti.

Teisėjų kolegija, teisiškai kvalifikuodama situaciją nagrinėjamoje byloje, kai ieškovas, būdamas teismo nutartimi paskirtas turto administratoriumi, sudaręs administruojamo turto saugos sutartį ir apmokėdamas trečiojo asmens UAB „Ingeborgas“ pateiktas sąskaitas už administruojamo turto saugą savo asmeninėmis lėšomis, vertina, kad ieškovas įvykdė neteisėtus veiksmus, veikė savo nuožiūra, o ne įstatymo pagrindu ar nurodymu, todėl jam tenka šio veiksmo padarinių rizika. Ieškovas, sudaręs administruojamo turto saugos sutartį, neprivalėjo ir neturėjo teisės atlikti mokėjimų pagal šią sutartį savo lėšomis.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad ieškovo kasacinio skundo argumentai, jog teismai netinkamai taikė CK 4.243 straipsnio 2 dalį, 4.244 straipsnio 1 dalį, 6.50 straipsnį, teisiškai nepagrįsti. Bylą nagrinėję teismai pagal byloje nustatytas aplinkybes tinkamai išaiškino ir taikė materialiosios ir teisės normas, todėl nėra pagrindo naikinti teismų priimtus procesinius dokumentus kasaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinis teismas patyrė 58,72 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 5 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus ieškovo kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus ieškovo kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą surašiusiai šaliai. Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jo sumokėti advokatui 1200 Lt už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.14 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio, todėl, netenkinus kasacinio skundo, atsakovui iš ieškovo priteistina 1200 Lt bylinėjimosi išlaidų.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 58,72 Lt (penkiasdešimt aštuonis litus 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (priteistą sumą mokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įstaigos kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Priteisti iš ieškovo A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Grasta“ (juridinio asmens kodas 134702890) 1200 (vieną tūkstantį du šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų surašant atsiliepimą į kasacinį skundą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                                                    Janina Januškienė

 

 

                                                                                                Algis Norkūnas

 

 

Janina Stripeikienė