Civilinė byla Nr. e2A-651-275/2018

                             Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01005-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.5.2.17.; 3.3.1.14.;  3.3.1.18.; 3.3.1.20.(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Onos Gasiulytės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo BUAB „GL Ideas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „GL Ideas“ ieškinį atsakovui G. V. dėl žalos atlyginimo,

n u s t a t ė:

              I.              Ginčo esmė

1. Ieškovas BUAB „GL Ideas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo 8 968,13 Eur žalą, 5 proc. metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-09-10 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-976-864/2017 UAB „GL IDEAS” buvo iškelta bankroto byla, bendrovės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Sprendimų parkas”. Nutartis įsiteisėjo 2015-09-22. Bankroto administratorius iš VĮ „Registrų centras” duomenų nustatė, kad laikotarpiu nuo 2013-02-06 iki 2014-06-30 UAB „GL IDEAS” direktoriumi buvo G. V., o laikotarpiu nuo 2014-06-30 iki 2015-09-22 - G. N.. UAB „GL IDEAS” direktorius G. N. neperdavė administratoriui įmonės turto pagal balansą ir visų dokumentų. Dėl šios priežasties bankroto administratorius kreipėsi į pirmąjį UAB „GL IDEAS” direktorių G. V., tačiau jis nurodė, kad neturi UAB „GL IDEAS” dokumentų ir turto, nes 2014-06-30 priėmimo - perdavimo aktu bendrovės „GL IDEAS” dokumentus ir turtą perdavė naujai išrinktam direktoriui G. N.. Nepaisant to, kad bankroto administratoriui nebuvo perduoti BUAB „GL IDEAS” dokumentai, bankroto administratorius, vykdydamas Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 8 punktą, peržiūrėjo 2012-01-28 - 2016-01-28 UAB „GL IDEAS” banko sąskaitos išrašus ir nustatė, kad pirmasis UAB „GL IDEAS” direktorius G. V. netinkamai vykdė įmonės vadovo pareigas, dėl ko įmonei ir jos kreditoriams atsirado žala. Bankroto administratorius, peržiūrėjęs 2012-01-28  - 2016-01-28 UAB „GL IDEAS” banko sąskaitos išrašus, nustatė, kad 2013-05-08 UAB „GL IDEAS” iš parduotuvės „VYNOTEKA” įsigijo prekių už 515,85 Lt (149,40 Eur) sumą. Kadangi iš banko sąskaitos išrašų neįmanoma identifikuoti kokios prekės ir kokiu tikslu buvo įsigytos, todėl bankroto administratorius paprašė bendrovės direktoriaus paaiškinti kokios prekės buvo įsigytos parduotuvėje „VYNOTEKA” ir kaip jos buvo panaudotos įmonės „GL IDEAS” veikloje. Buvęs bendrovės direktorius G. V. nurodė, kad 2014-06-30 pasikeitus įmonės direktoriui, UAB „GL IDEAS” turtas ir dokumentai buvo perduoti naujai paskirtam direktoriui G. N., o be dokumentų jis neturi galimybės pateikti raštiškų ar žodinių paaiškinimų dėl nurodytų išlaidų. Nesant duomenų apie parduotuvėje „VYNOTEKA” įsigytų prekių panaudojimą įmonės reikmėms, darytina išvada, kad UAB „GL IDEAS” lėšomis įsigytos prekės buvo panaudotos direktoriaus asmeninėms reikmėms tenkinti ir tokiais veiksmais UAB „GL IDEAS” buvo padaryta 515,85 Lt (149,40 Eur) žala. 2013-05-28 iš bendrovės „GL IDEAS” lėšų buvo nupirkta pramoga DINNER IN THE SKY 373,79 Lt (108,26 Eur) sumai. Manytina, kad direktorius pramogą DINNER IN THE SKY įsigijo asmeniniais interesais ir tokiais neteisėtais veiksmais padarė UAB „GL IDEAS” žalos, kuri lygi pramogos įsigijimo kainai, t. y. 108,26 Eur sumai. 2013-06-04 bendrovė „GL IDEAS” įsigijo pirkinį iš UAB „Teniso pasaulis” už 75,00 Lt (21,72 Eur), o 2013-09-17 UAB „GL IDEAS” įmonei „Teniso pasaulis” sumokėjo 50,00 Lt (14,48 Eur) sumą už paslaugas pagal užsakymą. Darytina išvada, kad aukščiau nurodytas pirkinys ir paslauga buvo įsigyti asmeninėms direktoriaus reikmėms tenkinti, todėl UAB „GL IDEAS” naudai iš G. V. turi būti priteistina 125,00 Lt (36,20 Eur) suma. 2013-07-27 UAB „GL IDEAS” sumokėjo UAB „TICKETPRO BALTICS” (teikiančiai laisvalaikio ir poilsio paslaugas) 174,00 Lt (50,39 Eur) sumą; 2013-12-30 UAB „GL IDEAS” pervedė UAB „Nemuno slėnis” (teikiančiai apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas) 798,00 Lt (231,12 Eur) sumą už rezervaciją L. V. vardu; 2014-04-10 UAB „GL IDEAS” įmonės „SPA & SPORT TRAVEL” (teikiančios kelionių į sanatorijas ir SPA organizavimo paslaugas) naudai sumokėjo 492,00 Lt (142,49 Eur) sumą. Bendra įsigytų paslaugų suma sudaro 1 464,00 Lt (424,00 Eur). Dėl šių paslaugų įsigijimo tikslo ir panaudojimo įmonės veikloje bankroto administratorius kreipėsi į buvusį vadovą G. V., tačiau jis jokių paaiškinimų nepateikė ir dėl šių paslaugų įsigijimo. Akivaizdu, kad UAB „GL IDEAS” lėšomis įsigytos poilsio paslaugos niekaip nesusijusios su bankrutavusios įmonės vykdyta veikla. 2013-08-02 UAB „GL IDEAS” pervedė UAB „Baltic Tours”, kuri užsiima kelionių ir lėktuvų bilietų prekyba, 4 876,72 Lt (1 412,40 Eur) sumą už įmonės darbuotojo L. V. lėktuvo bilietus bei viešbučio rezervaciją. 2013-09-02 ir 2014-03-10 UAB „GL IDEAS” sumokėjo UAB „Interneto partneris”, kuri užsiima kelionių ir lėktuvų bilietų prekyba, atitinkamai 977,00 Lt (282,96 Eur) sumą ir 1 089,00 Lt (315,40 Eur) sumą. Bendra įsigytų paslaugų suma 6 942,72 Lt (2 010,76 Eur). 2016-03-23  UAB „Interneto partneris”, atsakydamas į bankroto administratoriaus prašymą dėl informacijos ir dokumentų pateikimo, atsiuntė 2013-09-02 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą OL-6451013 ir 2014-03-10 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą OL-2742414, iš kurių turinio matyti, kad UAB „GL IDEAS” sumokėjo už L. V. ir G. V. 2013-09-06 skrydį maršrutu Vilnius - Berlynas, 2013-09-08 skrydį maršrutu Berlynas - Vilnius ir 2014-03-12 skrydį maršrutu Vilnius - Praha. Kadangi bankroto administratoriui nebuvo perduota nei viena komandiruočių ataskaita, todėl 2016-04-06 ir 2016-11-08 pretenzijose bankroto administratorius paprašė G. V. nurodyti komandiruočių tikslus ir pateikti išsamias komandiruočių ataskaitas su pagrindžiančiais dokumentais. Pažymėtina, kad buvęs bendrovės direktorius nepateikė jokių komandiruotės ataskaitų ar kitų ją pagrindžiančių dokumentų, iš kurių administratorius galėtų nustatyti, kur ir kokiais tikslais vyko aukščiau nurodytos komandiruotės, kokios tarnybinės, darbinės funkcijos jų metu buvo vykdomos, kokie susitikimai įvyko, kokią naudą bendrovė turėjo, t. y. kad komandiruotės buvo reikalingos ir naudingos bendrovei. Darytina išvada, kad į šias komandiruotes L. V. ir G. V. vyko ne įmonės, o asmeniniais (galimai poilsio) tikslais, tokiu būdu nepagrįstai naudodami įmonės lėšas. Todėl šios lėšos 6 942,72 Lt (2 010,76 Eur) sumoje privalo būti priteistos iš atsakovo. 2014-01-28 UAB „GL IDEAS” sumokėjo UAB „Kortas”, kuri teikia pastatų projektavimo ir statybos paslaugas, 348,00 Lt (100,79 Eur) sumą. Kadangi iš banko sąskaitos išrašų negalima nustatyti kokios paslaugos ir kokiu tikslu buvo įsigytos, o UAB „Kortas” neatsakė į bankroto administratoriaus prašymą dėl informacijos pateikimo, bankroto administratorius kreipėsi į buvusį įmonės vadovą, prašydamas pateikti informaciją apie įsigytas paslaugas, nurodant paslaugų įsigijimo tikslą. Kadangi nėra jokių duomenų apie pastatų projektavimo ir statybos darbų reikalingumą UAB „GL IDEAS” veikloje, todėl darytina išvada, kad UAB „GL IDEAS” lėšos buvo panaudotos ne jos reikmėms tenkinti ir tokiais veiksmais įmonei padaryta 348,00 Eur (100,79 Eur) žala, kuri turi būti priteistina iš G. V.. Nuo 2013 m. balandžio mėn. iki 2014 m. liepos mėn. UAB „GL IDEAS” įmonės „LUKOIL BALTIJA” naudai atliko mokėjimų už 20 560,00 Lt (5 954,59 Eur) sumą pagal Sutartį Nr. KN3482. Kadangi iš banko sąskaitos išrašo nebuvo galima nustatyti už kokias prekes buvo atlikti mokėjimai, bankroto administratorius kreipėsi į UAB „LUKOIL BALTIJA” su prašymu dėl informacijos pateikimo. UAB „LUKOIL BALTIJA”, atsakydama į bankroto administratoriaus prašymą, atsiuntė Sutartį Nr. KN3482 bei laikotarpiu nuo 2013-04-01 iki 2014-06-30 UAB „GL IDEAS” išrašytas sąskaitas, pagal kurias bankroto administratorius nustatė, kad per 15 mėnesių UAB „GL IDEAS” sunaudojo degalų už 21 195,75 Lt (6 138,72 Eur) sumą. Pažymėtina, kad ir šiuo klausimu G. V. jokių paaiškinimų nepateikė, nurodydamas, jog 2014-06-30 pasikeitus įmonės direktoriui, UAB „GL IDEAS” turtas ir dokumentai buvo perduoti naujai paskirtam direktoriui G. N., o be dokumentų jis, G. V., paaiškinimų pateikti negali. G. V. neperdavė jokių bendrovės „GL IDEAS” kuro sunaudojimą pagrindžiančių dokumentų naujai išrinktam direktoriui G. N.. Tai leidžia daryti išvadą, kad G. V. vadovavimo laikotarpiu bendrovėje „GL IDEAS” nebuvo vedama transporto kuro sąnaudų apskaita. Atsižvelgdama į veiklos pobūdį, važiavimo dažnumą ir kitas darbo sąlygas, įmonė pati nusistato, kokiais dokumentais, patvirtintais atsakingų asmenų parašais, turi būti įforminamas degalų bei kitų su autotransporto priemonių eksploatavimu susijusių medžiagų sunaudojimas. Transporto kuro sąnaudos teisingai gali būti pagrįstos pagal nustatytas kuro sąnaudų normas, atitinkamai pagal kelionių lapuose įregistruotus kelionių maršrutus arba tikslines išvykas. Kelionių lapai yra pagrindiniai kuro sąnaudas patvirtinantys dokumentai. Kiekvienai įmonei yra svarbi tiksli transporto kuro sąnaudų apskaita, todėl būtina vadovautis transporto kelionės lapuose apskaitomo kuro apskaita. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Šiuo atveju bendrovės vadovas nepateikė dokumentų, t. y. kelionės lapų, kuro nurašymo aktų, kuriuose būtų atvaizduotas kuro sunaudojimas bendrovės reikmėms, atsakovas G. V. netinkamai vedė bendrovės kuro apskaitą, todėl jis yra atsakingas už nepagrįstą apmokėjimą už ne įmonės veikoje sunaudotą kurą. Kadangi atsakovas nepildė nei kelionės lapų, nei buvo nustatęs kitos kuro panaudojimo apskaitos, todėl darytina išvada, kad atsakovas tikslingai šių dokumentų netvarkė, kad nebūtų galimybės nustatyti ar kuras buvo naudojamas išimtinai bendrovės tikslams ir tokiais neteisėtais veiksmais UAB „GL IDEAS” padarė 21 195,75 Lt (6 138,72 Eur) žalos.
2. Atsakovas G. V. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas nepagrindė visų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, t. y. ieškovas neįrodė įstatyminių pagrindų prašomai turtinei žalai priteisti, nepagrindė neteisėtų veiksmų, prašomos priteisti žalos fakto ir jos dydžio, priežastinio ryšio. Ieškovo pateiktame ieškinyje išdėstyta nuomonė, jog neva įgytos prekės ar paslaugos nebuvo panaudotos įmonės veikloje ir įmonės interesams, yra grindžiama vien prielaidomis, jokio objektyvaus pagrindo neturinčiomis išvadomis. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuo 2014-06-30 įmonei vadovavo kitas direktorius - G. N., kuriam tos pačios dienos priėmimo-perdavimo aktu atsakovas perdavė visus įmonės dokumentus, įmonės antspaudą, įmonės turtą. Pažymėtina, kad naujasis įmonės vadovas dėl perduodamų dokumentų apimties, vykdytos veiklos, perduoto įmonės turto jokių pretenzijų neturėjo. Šiuo atveju bankroto administratorius, pareikšdamas ieškinį bankrutuojančios įmonės vardu bei nepateikdamas savo deklaratyviems teiginiams pagrįsti objektyvių ir patikimų įrodymų, akivaizdžiai piktnaudžiauja savo teisėmis, siekia perkelti įrodinėjimo pareigą, nors akivaizdžiai žino, kad atsakovas visus dokumentus ir turtą perdavė naujai paskirtam įmonės direktoriui dar prieš daugiau nei du su puse metų, todėl jų negali pateikti teismui. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškinys šiuo atveju yra pareikštas akivaizdžiai praleidus IBĮ 11 str. 5 d. 8 p. numatytą 6 mėnesių terminą pareikšti ieškinį teisme. Iš ieškovo pateikiamų duomenų seka, kad dar 2016 metų pradžioje bankroto administratorius buvo susipažinęs su įmonės banko sąskaita, buvo gavęs duomenis iš kitų įmonių apie suteiktas paslaugas ar parduotas prekes, 2016-04-06 raštu kreipėsi į atsakovą dėl informacijos pateikimo. Nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti ir į tai, kad sandoriai įmonės veikloje nėra siejami vien tik su tiesiogine komercine nauda. Tai (tik komercinė sandorio nauda) galėtų turėti reikšmės tik tokiu atveju, jei juridinio asmens teisnumą ir veiklos tikslus apibrėžiančiuose įstatymuose ar jų pagrindu sudarytuose steigimo dokumentuose būtų nurodyta pareiga sudaryti tik komerciškai naudingus sandorius; priešingu atveju būtų neproporcingai pažeidžiamas teisinių santykių stabilumo principas. Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma realios žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą. Reiškiamu ieškiniu ieškovas ignoruoja įmonės, kaip pelno siekiančio juridinio asmens, teisę, vykdant veiklą, patirti įvairias išlaidas, galimai tiesiogiai nesusijusias su pagrindine įmonės veikla, bet skirtas įmonės reprezentacijai, įmonės verslo ryšių sukūrimui, užmezgimui, įmonės siekiui išplėsti vykdomo verslo ribas, apimtis, gauti pelningus užsakymus ir pan. Įprastoje verslo praktikoje įmonės paprastai patiria tokias išlaidas, tikintis sukurti tvirtus ir ilgalaikius verslo, partnerystės ryšius, gauti didesnį pelną, tačiau ne visuomet tokios išlaidos pasiteisina, bet tai negali būti laikoma įmonės vadovo neteisėtu, nesąžiningu elgesiu. Iš ieškovo dėstomos klaidingos pozicijos seka, kad bankroto administratoriaus manymu, vykdytas verslas apėmė tik prekių perpardavimą, neva nepatiriant jokių papildomų išlaidų įmonės vadovui ir kitiems darbuotojams vykstant pas klientus, partnerius, vykstant į įvairius objektus, taip pat siekiant neformalioje aplinkoje sukurti naujus ar sustiprinti jau turimus verslo ryšius. Pažymėtina, kad UAB „GL IDEAS“ veikla buvo pagrinde susijusi su mažmenine ir nedidele dalimi didmenine prekyba televizoriais ir kitomis elektronikos prekėmis. 2015 m. gegužės mėn. pradžioje įmonė atidarė „TVSALE.lt - televizorių išparduotuvę“ Vilniuje Verkių g. 29 (Ogmios Miestas), kur taip pat buvo ir įmonės biuras. Nuo parduotuvės atidarymo įmonėje nuolatos dirbo trys darbuotojai. Įmonės veiklos specifika pasižymėjo, o tuo pačiu skyrėsi nuo kitų elektronikos prekių pardavėjų tuo, kad didžiąją dalį produkcijos (televizoriai, kitos elektronikos prekės) įmonė importavo pati iš įvairių Europos valstybių Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Latvijos ir kitų valstybių, kai tuo tarpu kiti šios rinkos dalyviai / kiti pardavėjai parduodamas prekes pirkdavo iš vietinių didmenininkų bei jas perparduodavo. Įmonė ieškodavo ir įgydavo prekių, kurių tiekėjai turėjo per daug (prekių perteklių arba „over stock“), arba gamintojų atnaujintas prekes („refurbished“), dėl ko prekės kainos būdavo žemesnės ir tokiu būdu įmonė siekė (ir tai buvo pagrindinis veiklos principas) būti žemiausios kainos lyderiais Lietuvos rinkoje. Siekiant įgyvendinti šių tikslų, siekiant pelno bei pelningų užsakymų, įmonės vadovui ir darbuotojams teko nuolatos vykti į susitikimus su klientais, partneriais ne tik Vilniaus mieste, bet ir kituose Lietuvos miestuose ar net kaimyninėse šalyse. Pagrindiniai įmonės tiekėjai buvo: Vokietijoje - LLD Export Trading and Remarketing Services GmbH & Co. KG, Baschar Trading centre GmbH; Jungtinėje Karalystėje - iStock Global LTD, Attracting Real Leverage Ltd HUK 22 LtD, Goerge&Freddie, Frayling‘s Business Park; Latvijoje - Šia Vito; Lietuvoje - UAB ABC Data, UAB Mikrodeltos didmenas, UAB ACC Distribution. Taigi, daug kartų įmonės darbuotojams teko vykti pas tiekėjus tiek Kaune, Vilniuje, tiek ir Latviją, kitas valstybes. Galiausiai buvo planuojama plėsti verslą ir atidaryti antrą parduotuvę kitame mieste - Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ar Panevėžyje, buvo vykstama į kitus miestus, tiriamos ir apžiūrimos potencialios vietos ir prekybos centrai, kitos patalpos, kur būtų galima įrengti parduotuvę. Be to, darbuotojai vykdavo ir į kitus miestus (tame tarpe į Klaipėdą, Alytų, Šiaulius, Marijampolę) dėl parduotos produkcijos garantinio aptarnavimo klausimų, nes parduotų prekių garantinį aptarnavimą iš dalies vykdė ir įmonė (tik dideli, sudėtingi gedimai buvo perduodami taisyti UAB „Emtoservis“), kadangi nemažai daliai mūsų importuotų prekių negaliojo gamintojo garantija. Ieškovo pateikti banko išrašai taip pat patvirtina, kad įmonė realiai vykdė veiklą, pirko prekes, jas pardavė, buvo gautos nemažos pajamos, buvo sudaryti didelės apimties užsakymai. Ieškinyje nepagrįstai teigiama, kad 2013-05-08 įmonė iš parduotuvės „VYNOTEKA“ įgijo prekių už 515,85 Lt (149,40 EUR), kurios neva buvo panaudotos direktoriaus asmeninėms reikmėms tenkinti. Minimos išlaidos buvo panaudotos įmonės interesais, reprezentacijai. Prekės buvo perkamos 2016-05-03 ir atsiskaitoma įmonės kreditine kortele (kiek pamena, tai buvo putojantis vynas, vynas ir kiti gėrimai). Tą dieną buvo perkamos ir kitos prekės (pvz., pagal iš ankštinio mokėjimo sąskaitą faktūrą 2013/05/03 iš UAB „Balionų šalis“ buvo perkami balionų papuošimai, dekoracija; iš prekybos centro Rimi, esančio Žirmūnų g. 64, Vilniuje, buvo nupirkta gaiviųjų gėrimų ir kt.). Šios prekės buvo nupirktos ir panaudotos 2013-05-04 aukščiau minėtos „TVSALE.lt - televizorių išparduotuvė“ parduotuvės atidarymo proga, svečių priėmimui, kas pripažįstama išlaidomis įmonės reprezentacijai. Visiškai nėra aišku, kokiais dokumentais remiantis bankroto administratorius nustatinėjo dėl patirtų išlaidų priskyrimo įmonės reprezentacinėms išlaidoms ir kokie konkretūs, objektyvūs ir patikimi įrodymai (o ne keliamos prielaidos) bankroto administratoriui sudarė pagrindą išvadai, kad įgytos prekės ir paslaugos buvo panaudotos ne įmonės tikslais, interesais. „SPA&Sport Travel” apmokėjimas už viešbučio rezervaciją Druskininkuose buvo atitinkama padėka, paskatinimas įmonės darbuotojui L. V. už didelio projekto su UAB „TELE2“ sudarymą. Šis projektas su UAB „TELE2“ buvo derinamas labai ilgą laiką, vyko sudėtingos derybos, buvo kitų konkurentų, kurie siekė didelės apimties užsakymo, tačiau tik L. V. profesionalumo dėka didelės apimties projektą UAB „TELE2“ patikėjo būtent įmonei; 2014-03-21 UAB „TELE2“ įmonei pervedė 107 109,55 Lt ir tai buvo didžiausias įmonės projektas per 2013-2014 metus. Už tokį sudėtingą ir įmonei pelningą darbą įmonė darbuotojui paskyrė atitinkamą paskatinimą, apmokant kelias nakvynes Druskininkuose. Ieškinyje minimos išlaidos kelionėms buvo patirtos įmonės vadovui, ir/ar darbuotojui L. V. vykstant į užsienį būtent verslo tikslais, siekiant susitikti su užsienio partneriais, užmegzti naujus verslo ryšius, kontaktus, išsiaiškinti realią situaciją ir galimybes plėsti įmonės veiklą. Pažymėtina, kad Turkija, joje veikiantys verslo subjektai įmonei buvo labai patrauklūs verslo prasme, nes Turkija yra viena iš didžiausių elektronikos gamintojų ir surinkėjų pasaulyje. Čia yra surenkami ne tik pasaulyje žymių prekės ženklų elektronikos prietaisai, tačiau turkai turi daugybę žinomų savo prekės ženklų, kurių gamintojai taip pat siekė plėstis ir atrasti vis naujų partnerių, platintojų Europoje (kaip pavyzdžiui, Sunny televizoriai), kas atitiko mūsų įmonės interesą pasiūlyti Europos ir Baltijos šalių rinkai naujus produktus, tampant šių prekės ženklų atstovais, platintojai bent jau Lietuvoje ar Baltijos regione. Vizito į Turkiją metu buvo aplankyta ne viena didelė elektronikos prekių surinkimo gamykla, potencialūs didmenininkai. Be to, vienas pagrindinių susitikimų ir siekių buvo susipažinti ir sukurti verslo ryšius su įmone „Sunny“ (adresas Zafer Mh. 177. Šok No:2 Esenyurt, Istambul, Turkija). Prieš vizitą į Turkiją su šios įmonės atstovais buvo bendrauta elektroniniais laiškais, derinamas susitikimo laikas, vėliau dar buvo bendrauta elektronikos parodoje Berlyne „IFA2013“, vykusioje 2013 m. rugsėjo mėn. 6-11 dienomis. Būtent dalyvavimui šioje parodoje ir buvo nupirkti ieškovo minimi bilietai 2013-09-06 skrydžiui maršrutu Vilnius-Berlynas ir 2013-09-08 skrydžiui maršrutu Berlynas-Vilnius. Pažymėtina, kad elektronikos paroda IFA yra didžiausia elektronikos paroda Europoje, vykstanti kiekvienais metais (apie tai yra pateikiama daug informacijos viešoje erdvėje, internete). Tai, kad dalyvavo šioje parodoje kaip lankytojai, patvirtina elektroniniu laišku organizatorių persiųstas bilietų į parodą įsigijimo patvirtinimas. Be to, šios parodos metu buvome susitikę su Sunny gamintojo atstovais, derinamos galimybės bendradarbiauti, ką patvirtina jų siųstas elektroninis laiškas jau po minėtos parodos. Į Prahą buvo vykstama susitikti su potencialiais partneriais, siekiant susitarti dėl restauruotų žaidimų konsolių „XBOX“ ir „Playstation“ atvežimo, importavimo iš Čekijos i Lietuvą. Vizito į Čekiją metu buvo susitikta su tiekėjais, gauta daug informacijos, tačiau nebuvo galutinai sutarta dėl bendradarbiavimo su Čekijoje esančiais tiekėjais, kadangi paaiškėjo, kad jie perparduoda įrangą, kurią jie perka iš kitų partnerių, esančių Didžiojoje Britanijoje. Gautos informacijos dėka, mums pavyko susisiekti su minėta kompanija Didžiojoje Britanijoje - iStock Global bei tiesiogiai iš jų įgyti prekes - XBOX žaidimų konsolės, ko pasėkoje mums pavyko pradėti labai sėkmingą ir naują Lietuvoje XBOX žaidimų kompiuterių akciją - „450 Lt už Xbox žaidimų kompiuterį arba 10x50 Lt už Xbox per Unolizingą“. Ieškinyje taip pat nepagrįstai teigiama, kad įmonė pagal Sutartį Nr. KN3482 ir išrašytas sąskaitas faktūras UAB „LUKOIL BALTIJA“ atliko mokėjimus už kurą, kuris neva nebuvo naudojamas įmonės veikloje. Tokia Ieškovo išvada yra grindžiama vien prielaidomis, nepateikiant jokių tokiai Ieškovo išvadai pagrįsti objektyvių ir patikimų įrodymų. Priešingai nei teigiama ieškinyje, įgytas kuras buvo panaudotas išskirtinai įmonės interesais, įmonės veikloje. Nuolatos buvo vykstama i kitus miestus, tiriamos ir apžiūrimos potencialios vietos ir prekybos centrai, kitos patalpos, kur būtu galima įrengti parduotuvę. Taip pat įmonė vykdė parduodamos produkcijos garantinį aptarnavimą, dėl ko darbuotojai vykdavo ir į kitus miestus (tame tarpe į Klaipėdą, Alytų, Šiaulius, Marijampolę). Įmonėje panaudos pagrindu savo veikloje naudojo du automobilius: M. B. B180 (kurio vidutinės kuro sąnaudos buvo 7-9 litrai 100 km.) ir Saab 9-3 (kurio vidutinės kuro sąnaudos buvo 12-14 litrų 100 km.). Taigi, kuras buvo naudojamas išskirtinai įmonės reikmėms - važiavimui į susitikimus su klientais, tiekėjais, ieškant papildomų patalpų parduotuvei kituose miestuose, susitinkant su patalpų nuomotojais ir pan. Taip pat įmonė (esant poreikiui) nuomojosi krovininį transportą, su kuriuo ne sykį važiavo į Vokietiją ir Latviją pas tiekėjus, dėl ko šių kelionių metu taip pat buvo patiriamos išlaidos kurui. Ūkinės operacijos, susijusios su autotransporto priemonių, kuro panaudojimu, buhalterinėje apskaitoje buvo pagrįstos į apskaitą įtrauktais dokumentais, tame tarpe ir paties ieškovo pateikiamomis sąskaitomis faktūromis, t. y. ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai buvo pagrįsti apskaitos dokumentas. Jokia valstybės institucija nėra nustačiusi ar konstatavusi, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo vedama, neva pažeidžiant norminių teisės aktų reikalavimus. Įmonės pačios turi teisę pasirinkti, kokiu dokumentu įforminti degalų bei kitų su autotransporto priemonių eksploatavimu susijusias išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priimdamas sprendimą, teismas, vertindamas ieškovo argumentą, kad atsakovui kyla civilinė atsakomybė, nepateikus įmonės finansinės atskaitomybės ar kitokio pobūdžio dokumentų, pagrindžiančių sudarytų prekių ir paslaugų pirkimo sandorių sąsajas su įmonės veikla, dėl to spręstina, kad esant byloje pasirašytam 2014-06-30 priėmimo-perdavimo aktui tarp atsakovo ir G. N. (naujojo akcininko ir vadovo), objektyvios galimybės pagrįsti sandorių reikalingumą įmonės veikloje atsakovui neliko. Teismas nurodė, kad net jei įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams, dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės-komercinės rizikos. Teismo manymu, spręsti dėl įmonės vadovo veiksmų neteisėtumo, sudarius pirkimo sandorius, vykdant įmonės veiklą, tuo aspektu, kad buvęs įmonės vadovas, pardavęs įmonę kitam savininkui, po kurio laiko negali pagrįsti savo veiklos tikslingumo, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Juolab, kad ieškinys nagrinėjamu atveju yra reiškiamas dėl žalos atlyginimo, atsakovui sudarius įmonei nenaudingus sandorius, praradus turtą, bet ne pažeidus pareigą perduoti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus bei turtą, įmonei iškėlus bankroto bylą.
4. Iš byloje esančio banko sąskaitos išrašo bei kitų įrodymų, teismas nustatė, kad didelė dalis pirkimo sandorių, kurių pagrindu įmonė patyrė išlaidas, ir kurių pagrindu grindžiama atsakovo civilinė atsakomybė, kaip įmonės patirta žala, buvo mažareikšmės vertės.
5. Atsižvelgdamas į įmonės veiklos pobūdį, pačio verslo specifiką, kuriai aktualus verslo ryšių kūrimas, plėtimas  bei į plėtojamą teismų praktiką dėl vadovo civilinės atsakomybės kilimo, esant tik veiksmų tyčiai bei dideliam neatsargumui, teismas sprendė, kad įmonės veikloje atsakovo vadovavimo metu įsigytos nedidelės vertės prekės bei paslaugos, net ir nepateikus byloje objektyvių duomenų dėl jų reikalingumo konkrečioje įmonės veikloje, teismo vertinimu, negali būti laikomi buvusio įmonės vadovo neteisėtais veiksmais, tokiu būdu padarant įmonei žalą. Teismas taip pat nurodė, jog jokios komercinės rizikos prekių ir paslaugų įsigijimu patirta nebuvo bei pažymėjo, kad sandorių sudarymas, kaip vienas pagrindinių prievolių atsiradimo pagrindų, įprastas bendrovės kasdienėje ūkinėje komercinėje veikloje.
6. Teismo vertinimu, byloje nepaneigtas atsakovo įrodinėtas rūpestingas ir verslo santykiams būdingas įmonės vadovo G. V. veikimas, sudarant prekių ir paslaugų sandorius, reikalingus tiek verslo plėtrai, tiek verslo partnerių paieškai ir pan., nepažeidžiant bendrovės vadovo fiduciarines pareigas bei neperžengiant protingos ūkinės komercinės rizikos.
7. Teismas įvertinęs atsakovo atsiliepime, rašytiniuose paaiškinimuose bei teismo posėdžio metu išsakytus atsakovo atstovo argumentus dėl verslo santykių kūrimo, partnerių paieškų, verslo augimo specifiškumo, teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad šiek tiek daugiau nei 2 000 Eur išlaidų suma lėktuvo bilietui bei viešbučio rezervacijai darbuotojo L. V. ir G. V. vardu, sąlygojo žalą įmonei, atsakovui pažeidus protingos ūkinės komercinės riziką, veikus aiškiai aplaidžiai. Atsižvelgus į veiklos pobūdį, teismas pažymėjo, jog labiau tikėtina nei netikėtina, jog įmonės veikloje patirtos minėtos išlaidos darbuotojų (vadovo ir vadybininko) kelionei buvo objektyviai būtinos, reikalingos verslo plėtrai.
8. Teismas taip pat pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju teigti, ką įrodinėjo ieškovas, kad dalis prekių, paslaugų pirkimo sandorių buvo sudaryti jau esant įmonei nemokiai, nėra faktinio pagrindo. Teismų praktikoje vyrauja nuostata, kad bankroto byla paprastai keliama bendrovei ne vien pagal formalų jos atitikimą ĮBĮ nustatytiems nemokumo kriterijams, bet kartu nustačius, jog ji jau nebevykdo veiklos ar vykdoma veikla nesuteikia pagrindo tikėtis, kad įmonė bus pajėgi subalansuoti esamą situaciją. Šias išvadas taip pat sustiprina ir byloje ieškovo neginčyti duomenys, kad dar 2014 metų pradžioje įmonė sudarė didelės vertės sandorį su UAB „Tele2”, kas taip pat leidžia abejoti buvus įmonės nemokumo būklei, sudarius ieškovo nurodytus ginčo prekių ir paslaugų pirkimo sandorius. Tad, ir šiuo aspektu įmonės vadovo veikimas, įsigyjant verslui reikalingų prekių ir paslaugų, negali būti pripažintinas pernelyg rizikingu, veikiant visiškai neatsižvelgiant į kreditorių interesus, švaistant be jokio pagrindimo juridinio asmens turtą. Akivaizdu, jog tam, kad vystyti verslą bei gauti įmonei naudai – pelną, neišvengiama yra patiriami veiklos kaštai, kurie kiekvienoje veikloje gali būti skirtingo pobūdžio. Nagrinėjamu atveju, atsakovui rašytiniuose paaiškinimuose išsamiai išdėsčius buvusios veiklos pobūdį, verslo partnerių paieškos specifiškumą, teismui leido labiau tikėti nei netikėti, kad skrydžio bilietų bei viešbučių rezervacijų išlaidos įmonės darbuotojo (ką patvirtino ir ieškovas) L. V. vardu buvo sąlygotos įmonės veiklos specifiškumo. Remiantis išdėstytu, teigti, kad atsakovas (įmonės vadovas) suteikė pirmenybę savo asmeniniams interesams, nupirkdamas skrydžio bilietus ir rezervavęs viešbutį L. V. (darbuotojo – vadybininko ir sūnaus) ir G. V. vardu ir sudarė sandorius esant interesų konfliktui, nėra jokio faktinio pagrindo.
9. Pažymėjo, jog byloje neįrodinėtas ir tas faktas, kad būtent 2013 metais rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais, kai buvo rezervuoti skrydžio bilietai ir viešbutis, įmonės finansinė padėtis buvo sudėtinga ir veikla nebeperspektyvi ir nuostolinga. Tad šių sandorių kontekste teigti, jog įmonės vadovas veikė pažeisdamas vadovo fiduciarines pareigas bei peržengiant protingą ūkinę komercinę riziką, taip pat nėra jokio faktinio bei teisinio pagrindo.
10. Teismas nepritarė ieškovo pozicijai, jog kadangi į bylą nebuvo pateikti pildyti kelionės lapai bei kuro apskaitos dokumentai, kuras, kuris buvo įgytas  už įmonės lėšas, įmonei neturint transporto priemonių, buvo naudotas atsakovo asmeniniais interesais. Pažymėjo, jog atsakovas neigdamas savo kaltę, nurodė, kad įmones veikloje panaudos pagrindu buvo naudoti du automobiliai, o faktas, kad įmonės veikloje galimai nebuvo pildyti kelionės lapai  nesuponuoja vertinimo, kad įmonės vardu įgytas kuras buvo naudojamas išimtinai vadovo asmeniniais, bet ne įmonės interesais. Ieškovo pateiktas VMI išaiškinimas dėl sunaudotų degalų įmonės veikloje įforminimo, aktualus siekiant sumažinti apmokestinamąjį pelną, tačiau jokiu būdu nepagrindžia vadovo veiksmų neteisėtumo, sudarant sandorį kuro įsigijimui. Kita vertus, veiklos pobūdis – prekyba, leido teismui daryti išvadą, kad transporto priemonių aktualumas, būtinumas yra akivaizdus. Ieškovas byloje neneigė šio fakto, tačiau grįsdamas veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, įrodinėjo, kad reikiamų dokumentų nebuvimas leidžia teigti, kad atsakovas veikė savanaudiškais tikslais, įgydamas degalus asmeninei transporto priemonei už įmonės lėšas. Įvertinęs, kad vidutiniškai per mėnesį buvo išleista apie 409 Eur kurui, o įmonė veikė prekybos sektoriuje, kuriam akivaizdu, kad yra būdinga tiek verslo partnerių, tiek klientų (pirkėjų) paieška, verslo plėtra, teismas konstatavo, kad įmonės patirtos išlaidos degalų įsigijimui buvo sąlygotos įmonės ūkinės-komercinės veiklos vystymo, bet ne vadovo asmeninių interesų tenkinimo.
11. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas padarė išvadą, jog byloje nėra įrodyti atsakovo, vadovavusio įmonei neteisėti veiksmai bei žala, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurias privalėjo įrodyti ieškovas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį  skundą argumentai

12. Apeliantas BUAB „GL IDEAS“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimo ir prašo skundžiamą sprendimą panaikinti bei ieškinį tenkinti. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normas, nes visiškai neanalizavo 2014-06-30 priėmimo - perdavimo akto turinio, kuris yra pernelyg abstraktus ir neišsamus įrodymas, nėra aiškiai įvardijami perduodami dokumentai, jų lapų skaičius, neišvardintas naujajam vadovui perduodamas konkretus turtas, jo kiekis. Akivaizdu, kad atsakovas kaip buvęs vadovas netinkamai įformino dokumentų ir turto perdavimo aktą, t. y. abstrakčiai, neišvardinant kokie konkrečiai dokumentai ir koks jų lapų skaičius buvo perduotas. Be to, bendrovės perduotiną turtą įvardino kaip prekių likučiai, tačiau visiškai nėra aišku koks turtas konkrečiai buvo perduotas. Susipažinus su 2014-06-30 priėmimo - perdavimo aktu matyti, kad aktas sudarytas galimai dėl akių, norint kuo greičiau perleisti įmonę kitam direktoriui ir kad nebūtų galimybės identifikuoti tam tikrų dokumentų. Jau vien aplinkybė, kad atsakovas perleido įmonę, kuri nebevykdė veiklos, buvo skolinga Sodrai leidžia suprasti, kad bendrovė buvo nemoki. Tokiu būdu atsakovas norėjo „nusimesti” savo atsakomybę už dokumentų ir turto perdavimą bei atsakomybę už įmonėje priimtus nuostolingus valdymo sprendimus.
13. Apelianto teigimu, teismas rėmėsi tik atsakovo paaiškinimais ir to pasekoje klaidingai konstatavo „esant pasirašytam 2014-06-30 priėmimo - perdavimo aktui tarp atsakovo ir G. N. (naujojo akcininko ir vadovo), objektyvios galimybės pagrįsti sandorių reikalingumą įmonės veikloje atsakovui neliko.” Šioje byloje atsakovas G. V. neįrodė, kad perdavė naujam akcininkui ir direktoriui G. N. dokumentus, patvirtinančius ieškinyje nurodytų prekių ir paslaugų panaudojimą įmonės veikloje, nes 2014-06-30 priėmimo - perdavimo akto turinys įrodo, jog G. V. perdavė G. N. UAB „GL IDEAS” buhalterinius dokumentus tik už laikotarpį nuo 2014-02-15 iki 2014-06-30 ir iš viso neperdavė jokių dokumentų, galinčių pagrįsti ieškinyje nurodytų pirkinių panaudojimą įmonės veikloje - komandiruočių ataskaitų, kuro apskaitos dokumentų, reprezentacinių išlaidų suvestinės, paskatinimų skyrimo tvarkos. Tai reiškia, kad jeigu atsakovas tinkamai vedė įmonės apskaitą, jis turėjo ir vis dar turi galimybę pateikti dokumentus, pagrindžiančius prekių ir paslaugų panaudojimą. Tai, kad atsakovas iki šiol nėra pateikęs jokių apskaitos dokumentų tik įrodo, kad tokie dokumentai įmonės apskaitoje net nebuvo pildomi.
14. Be to, kyla pagrįstas pagrindas manyti, kad atsakovas perleido jau nebeveikiančią įmonę, nes po UAB „GL IDEAS“ perleidimo G. N., įmonė nustojo vykdyti veiklą, nebesudarė jokių sandorių, nevyko jokių bankinių pavedimų, neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ „Registrų centras“, neteikė Valstybinei mokesčių inspekcijai PVM  deklaracijų ir kita.
15. Nurodo, kad atsakovas G. V. pažeidė teisės aktuose įtvirtintas įmonės vadovo pareigas, t. y. LR buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, nes byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad UAB „GL IDEAS” veikloje ieškinyje nurodytų prekių ir paslaugų panaudojimas buvo grindžiamas apskaitos dokumentais. Pirmosios instancijos teismas analizuojamu atveju neįžvelgė jokių neteisėtų atsakovo veiksmų ir konstatavo, kad įmonės vadovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai įsigydamas su įmonės veikla nesusijusių prekių, paslaugų bei didelį kiekį kuro ir jų panaudojimo neapskaitydamas įmonės veikloje, nes labiau tikėtina nei netikėtina, kad ieškinyje nurodyti pirkiniai buvo įsigyti įmonės reikmėms tenkinti. Bankroto administratorius nesutinka su nurodytais teismo argumentais, nes toks aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, bankroto administratoriui neleidžia nustatyti kieno interesais buvo panaudotos įmonės vardu įsigytos prekės ir paslaugos,  kodėl buvo sunaudota tiek degalų, kai buvo pasamdyta įmonė, kuri pristatydavo prekes, todėl tokį atsakovo elgesį laikyti sąžiningu ir rūpestingu yra nepagrįsta.
16. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ieškinyje nurodytų, nesusijusių su įmonės veikla, prekių ir paslaugų įsigijimą vertino per ūkinės - komercinės rizikos prizmę, nes su įmonės įprasta veikla nesusijusių prekių ir paslaugų įsigijimas, nesant dokumentų, pagrindžiančių jų reikalingumą ar naudingumą įmonei, savaime yra žalingas įmonei, bankrutuojančiai bendrovei nesvarbu ar tai didelė ar maža suma. Ieškinyje nurodytų prekių ir paslaugų, tokių kaip pirkiniai iš parduotuvės “Vynoteka”, pramoga “Dinner in the sky”, teniso kortų nuoma, bilietai į koncertą, nakvynės viešbučiuose, kelionės į užsienio valstybes, įsigijimas nesusijęs su jokia rizika, nes dar prieš sudarydamas tokius sandorius atsakovas G. V. žinojo, kad jie įmonei yra nebūtini ir todėl nuostolingi, tačiau nepaisydamas to, atsakovas sudarė tokius vadovaujamai bendrovei žalą sukeliančius sandorius. Be to, ieškinyje nurodytų įsigytų prekių ir paslaugų panaudojimas nebuvo apskaitytas įmonės veikloje, o tai reiškia, kad tokios prekės ir paslaugos netgi nebuvo panaudotos įmonės interesais. Nepaisant to, Vilniaus miesto apylinkės teismas tokių sandorių sudarymą pateisino kaip būtinybę kurti verslo ryšiams, tačiau ieškovas nesutinka su tokia teismo išvada, nes tokių sandorių sudarymas nėra būtinas verslo ryšiams kurti. Juk verslo ryšius galima kurti be pramogų, paprastų susitikimų metu, kurie įmonei tikrai nebus nuostolingi, net jei verslo ryšiai ir nebus sukurti. Tuo tarpu pramoginiai verslo susitikimai savaime yra nuostolingi.
17. Bankroto administratorius yra įsitikinęs, kad nustačius, jog įmonė įsigijo su įmonės veikla nesusijusių prekių ir paslaugų bei kuro, kurio panaudojimas yra neapskaitytas įmonės veikloje, aplinkybė, jog įmonė patyrė turtinį praradimą, t. y. žalą dėl įmonės vadovo neteisėtų veiksmų, turėtų būti laikoma nustatyta.
18. Bankroto administratorius taip pat nesutinka su teismo padaryta išvada, kad sunaudotas kuras buvo panaudotas išimtinai bendrovės reikmėms. Pažymi, jog atsakovas nepateikė dokumentų, t. y. kelionės lapų, kuro nurašymo aktų, kuriuose būtų atvaizduotas kuro sunaudojimas įmonės reikmėms, taip pat iš 2014-06-30 priėmimo - perdavimo akto yra akivaizdu, jog įmonėje apskaitos dokumentais neatvaizduota, kiek kuro buvo panaudota įgyvendinant bendrovės ūkinės veiklos tikslus. Tokios aplinkybės įrodo, kad atsakovas G. V. netinkamai vedė įmonės kuro apskaitą, todėl jis yra atsakingas už nepagrįstą apmokėjimą už ne įmonės veikloje sunaudotą kurą.
19. Apeliantas taip pat nurodo, kad nagrinėjamu atveju teismas užėmė pasyvią poziciją ir realiai sprendimą priėmė tik atsakovo pateiktų argumentų pagrindu, neatsižvelgdamas į bankrutuojančios bendrovės ribotas galimybes įrodyti savo argumentų pagrįstumą.
20. Atsakovas G. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas neįrodė įstatyminių pagrindų prašomai turtinei žalai priteisti, nepagrindė atsakovo neteisėtų veiksmų, prašomos priteisti žalos realaus fakto ir realaus dydžio ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų.
21. Atsakovo teigimu vien tai, kad teismo sprendimas nėra palankus apeliantui, nėra pagrindas konstatuoti, jog teismas netinkamai ištyrė ar įvertino bylos įrodymus bei priėmė neteisėtą ar nepagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neva neanalizavo 2014-06-30 priėmimo-perdavimo akto turinio, kad neva šis rašytinis įrodymas patvirtina, kad atsakovas neva neperdavė visų dokumentų naujajam įmonės vadovui ir pan. Tokie teiginiai yra visiškai nepagrįsti. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio, teismas vertino ir šį rašytinį įrodymą, padarydamas pagrįstą išvadą, jog esant pasirašytam 2014-06-30 priėmimo-perdavimo aktui tarp atsakovo ir G. N. (naujojo akcininko ir vadovo), objektyvios galimybės pagrįsti sandorių reikalingumą įmonės veikloje atsakovui neliko.
22. Byloje nustatyta, nuo 2014-06-30 įmonei vadovavo kitas direktorius - G. N., kuriam tos pačios dienos priėmimo-perdavimo aktu atsakovas perdavė visus įmonės dokumentus, įmonės antspaudą, įmonės turtą. Naujasis įmonės vadovas dėl perduodamų dokumentų apimties, vykdytos veiklos, perduoto įmonės turto jokių pretenzijų neturėjo. Apeliantas visiškai deklaratyviai teigia, kad naujam įmonės vadovui neva atsakovas perdavė dokumentus tik už laikotarpį nuo 2014-02-15 iki 2014-06-30 ir todėl neva turi įmonės dokumentus dėl ieškinyje minimų prekių, paslaugų pirkimo, jų panaudojimo ar apskaitymo. Tokia ieškovo pozicija yra nepagrįsta. Akivaizdu, jog jei naujajam įmonės vadovui atsakovas būtų perdavęs ne visus įmonės veiklos dokumentus, naujasis įmonės vadovas pareikštų atitinkamas pretenzijas, tai fiksuotų raštiškai ir pan.
23. Apeliaciniame skunde ieškovas pateikia naują versiją, jog neva minimas 2014-06-30 aktas buvo sudarytas dėl akių, nes neva taip buvo norima kuo greičiau atsikratyti įmonės, kuri neva nebevykdė veiklos, neva buvo skolinga Sodrai, ir taip neva „nusimesti“ atsakomybę už tariamai nuostolingus valdymo sprendimus. Pažymėtina, kad šios aplinkybės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nebuvo įrodinėjamos. Be to, jos yra grindžiamos išimtinai tik ieškovo subjektyviais aiškinimais. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, jokia valstybės institucija nėra nustačiusi ar konstatavusi, jog įmonės perleidimas bei jos dokumentų ir turto perdavimas buvo tariamai fiktyvus, apsimestinis. Taip pat bylos įrodymai nepatvirtina ieškovo teiginių, kad įmonė, jos pardavimo ir perdavimo metu, buvo nelikvidi, visiškai nevykdė veiklos ar neva buvo visiškai nuostolinga. Priešingai įmonė turėjo turto, turėjo atidariusi parduotuvę, turėjo sukūrusi verslo ryšius, potencialius užsakovus, vykdė projektus, prekybą. Tai, kad dėl bylos šalims realiai nežinomų priežasčių naujasis įmonės savininkas ir vadovas toliau nebevykdė, nebeplėtojo šios įmonės veiklos, dėl ko įmonė vėliau bankrutavo, nedaro objektyvaus pagrindo tai vertinti atsakovo (kaip buvusio įmonės vadovo) nenaudai ar, tuo labiau, konstatuoti, jog neva įmonė buvo parduota ir jos dokumentai bei turtas perduotas tariamai siekiant išvengti atsakomybės. Tokia naujai keliama deklaratyvi ieškovo versija tėra grindžiama jo subjektyvia nuomone, prielaidomis, o ne objektyviais ir patikimais bylos įrodymais.
24. Apeliaciniame skunde taip pat visiškai nepagrįstai teigiama, jog neva atsakovas netinkamai vedė buhalterinę apskaitą, nepildė dokumentų bei pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas. Šiai savo versijai pagrįsti ieškovas nepateikė jokių įrodymų, bet remiasi išskirtinai tik prielaidomis. Jokia valstybės institucija ar kiti tretieji asmenys oficialiai nėra nustatę ar konstatavę, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo vedama neva pažeidžiant norminių teisės aktų reikalavimus. Ši aplinkybė kartu patvirtina ieškovo dėstomų teiginių visišką nepagrįstumą bei siekį suklaidinti teismą, siekiant suformuoti klaidingą nuomonę, jog neva atsakovas pirko su įmonės veikla nesusijusias prekes ar paslaugas, neva nefiksavo įmonės buhalteriniuose dokumentuose šių prekių ir paslaugų panaudojimo, o įgydamas kurą, jo neva net neapskaitė, kas yra visiška netiesa.
25. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, įvairių sandorių sudarymas, kaip vienas pagrindinių prievolių atsiradimo pagrindų, įprastas bendrovėje kasdienėje ūkinėje komercinėje veikloje, todėl jų sudarymas savaime nereiškia vadovo neteisėtų veiksmų, sukeliančių įmonei žalą. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, visiškai pagrįstai atsižvelgdamas į įmonės veikos pobūdį, į verslo specifiką, kuriai aktualus verslo ryšių kūrimas ir plėtimas bei tam tikslui patiriamos atitinkamos išlaidos, į tai, kad buvo įgytos nedidelės vertės prekės ir paslaugos, padarė teisingas išvadas, kad tai negali būti laikoma buvusio vadovo neteisėtais veiksmais. Šių teismo išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde dėstoma deklaratyvi apelianto pozicija.
26. Pažymi, kad įprastoje verslo praktikoje įmonės paprastai patiria tokias išlaidas, tikintis sukurti tvirtus ir ilgalaikius verslo, partnerystės ryšius, gauti didesnį pelną, tačiau ne visuomet tokios išlaidos pasiteisina, bet tai negali būti laikoma įmonės vadovo neteisėtu, nesąžiningu elgesiu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad įmonė realiai intensyviai vykdė veiklą, pirko prekes, jas pardavė, buvo gautos nemažos pajamos, buvo sudaryti didelės apimties užsakymai, turėjo daug partnerių tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, su kuriais dažnai tekdavo susitikti ir neformalioje aplinkoje, prisijungti prie jų leidžiamo laisvalaikio kituose miestuose, kviesti į pramoginio pobūdžio renginius, kur nuolatos būdavo derinami su verslu susiję klausimai. Taip pat įmonė siekė dalyvauti didesniuose projektuose, gauti didesnius, pelningesnius užsakymus, todėl tiek atsakovui, kaip įmonės vadovui, tiek ir kitam įmonės darbuotojui L. V. tekdavo dažnai susitikinėti su partneriais, potencialiais ar jau esamais klientais, juos pavaišinti, apmokant sąskaitą, ar apmokėti paslaugą, susitikimo metu siekiant ir tikintis susitarti dėl palankesnių bendradarbiavimo sąlygų, siekiant gauti didesnį ar pelningesnį užsakymą.
27. Į bylą nebuvo pateikti įrodymai, jog tokie sandoriai įmonei neva buvo nuostolingi ir, kad tai atsakovui buvo žinoma iš anksto. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, jog sudarant ginčo prekių ir paslaugų įgijimą, atsakovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose nustatytų pareigų ir akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės-komercinės rizikos.
28. Apeliaciniame skunde ieškovas atskirai akcentuoja kuro įsigijimo tariamą neteisėtumą ir jo tariamą panaudojimą tik savo interesais, o ne įmonės naudai. Šie ieškovo deklaratyvūs teiginiai taip pat yra visiškai nepagrįsti. Juos įdėmiai ištyrė pirmosios instancijos teismas ir pagrįstai atmetė. Bylos duomenys patvirtina, kad įmonė vykdė realią veiklą, didžiąją dalį produkcijos importavo iš įvairių Europos valstybių, siekiant įgyvendinti įmonės iškeltus tikslus, siekiant pelno bei pelningų užsakymų, atsakovui, kaip įmonės vadovui ir darbuotojams teko nuolatos vykti į susitikimus su klientais, partneriais ne tik Vilniaus mieste, bet ir kituose Lietuvos miestuose ar net kaimyninėse šalyse. Be to, įmonė planavo plėsti verslą ir atidaryti antrą parduotuvę kitame mieste - Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ar Panevėžyje, dėl ko nuolatos buvo vykstama į kitus miestus, tiriamos ir apžiūrimos potencialios vietos ir prekybos centrai, kitos patalpos, kur būtų galima įrengti parduotuvę. Taip pat įmonė vykdė parduodamos produkcijos garantinį aptarnavimą, dėl ko darbuotojai vykdavo ir į kitus miestus.
29. Apeliantas teigia, kad įmonės patirtos žalos dydis lygus su įmonės veikla neva nesusijusių prekių, paslaugų ir kuro, kurių naudojimas neva nebuvo apskaitytas įmonės veikloje įgijimo vertei, t. y. 8 968,13 Eur sumai. Kadangi byloje nebuvo nustatyta ir įrodyta, kad įgytos prekės ir paslaugos buvo panaudotos ne įmonės interesais ar tai, kad sudarant šiuos sandorius ir įmonei patiriant išlaidas būtų akivaizdžiai viršyta įmonės veikloje įprastos ūkinės-komercinės veiklos rizika, manytina, kad ieškovas neįrodė atsakovo, kaip buvusio įmonės vadovo neteisėto elgesio, t. y. vieno iš pagrindinių civilinės atsakomybės pagrindo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

30.  Nustatyta, kad BUAB „GL IDEAS“ bankroto  byloje 2017 m. sausio 16 d. nutartimi  buvo patikslintas kreditorių ir jų reikalavimų  sąrašas, pagal kurį bendra kreditorinių reikalavimų suma yra 22 272,910 Eur, tame tarpe antros eilės kreditorių  -   VSDFV Vilniaus  skyriaus ir VĮ Turto banko  reikalavimai sudaro 14 197,49 Eur. Ieškovas - Valstybinė mokesčių inspekcija, pateikusi  prašymą iškelti  bankroto bylą  šiai  bendrovei, nurodė, kad atsakovo įsiskolinimas biudžetui sudaro 12.514,45 Eur, jokio registruoto turto ir piniginių lėšų įmonė neturėjo.  Nutartyje iškelti bankroto bylą teismas nurodė, kad pagal viešus duomenis UAB ,,GL IDEAS“  įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2015 m. rugsėjo 10 d. – 1.615,02 eurų. Ieškinys pareikštas dėl žalos, padarytos įmonei, atsakovui G. V. laikotarpiu nuo 2013-02-06 iki 2014-06-30 vykdžius apmokėjimus ne kreditoriams, o naudojus lėšas asmeninėms reikmėms. Tai, kad bendrovė tapo nemokia ir tuo  pagrindu  jai iškelta bankroto byla,  leidžia daryti išvadą, kad bendrovė iki bylos iškėlimo vykdė sandorius, kurių pasekoje atsirado kreditorių, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti.

  31. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad įmonės vadovas atsakovas, naudodamas lėšas pagal ieškovo nurodytus sandorius nepažeidė  teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose  jam nustatytų  pareigų,  nepagrįsta. Tai, kad CK 2.87 straipsnio 1 dalis numato,   jog juridinio asmens  valdymo organo narys juridinio asmens  atžvilgiu  turi veikti sąžiningai  ir protingai.   Tai, kad byloje nustatyti   faktai, jog atsakovo sprendimu juridinio asmens lėšos buvo panaudotos poilsio paslaugoms, pramogoms, turizmo, apgyvendinimo  paslaugas teikiančioms  įmonėms apmokėti, leidžia daryti išvadą, kad labiau  tikėtina, jog  lėšos buvo naudojamos ne įmonės reikmėms, o  fizinių asmenų poilsiui ir pramogoms  apmokėti.  Atsakovo, kaip buvusio bendrovės vadovo pareiga buvo  pateikti   įrodymus,  kad aukščiau nurodytiems tikslams naudotos lėšos buvo susijusios su  bendrovės veikla.  Apeliacinės instancijos  teismo  teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas turėjo pareigą ir galimybę teikti įrodymus apie  ieškovo nurodytų lėšų naudojimą  bendrovės tikslams, tačiau tokių įrodymų  dėl visų ieškovo  nurodytų sumų nepateikė.

30. 32. Apeliantas BUAB „GL IDEAS“  nurodo, kad teismas visiškai neanalizavo 2014-06-30 priėmimo - perdavimo akto turinio, kuris yra pernelyg abstraktus ir neišsamus įrodymas, nėra aiškiai įvardijami perduodami dokumentai, jų lapų skaičius, neišvardintas naujajam vadovui perduodamas konkretus turtas, jo kiekis. Nurodo, kad atsakovas, kaip buvęs vadovas netinkamai įformino dokumentų ir turto perdavimo aktą, t. y. abstrakčiai, neišvardinant kokie konkrečiai dokumentai ir koks jų lapų skaičius buvo perduotas. Be to, bendrovės perduotiną turtą įvardino kaip prekių likučius,  nenurodė, koks turtas konkrečiai buvo perduotas. Ieškovas  teigia, kad  iš 2014-06-30 priėmimo - perdavimo akto matyti, kad aktas sudarytas galimai dėl akių, norint kuo greičiau perleisti įmonę kitam direktoriui ir kad nebūtų galimybės identifikuoti tam tikrų dokumentų. Tai, kad  atsakovas perleido įmonę, kuri nebevykdė veiklos, buvo skolinga, leidžia daryti išvadą, kad faktiškai priėmimo-perdavimo aktas neatitiko realios padėties. Teismas vertina ieškovo pateiktus rašytinius  paaiškinimus teismui  po teismo  sprendimo priėmimo,  t.y. 2017-10-16, kuriuose nurodyta, kad bendrovės vadovu nuo 2014-05-30 įregistruotas G. N. bankroto administratoriaus   atstovui  paaiškino, jog jis sutiko tapti BUAB „GL IDEAS“ direktoriumi už 500 Lt atlygį, paaiškino, kad bendrovės dokumentų  neturi, nes jų negavo.  Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bendrovės vadovas ir akcininkas atsakovas perleido bendrovės akcijas, tikslu išvengti atsakomybės  prieš kreditorius, o bendrovės dokumentai  naujam vadovui nebuvo perduoti, 2014-06-30 priėmimo perdavimo  aktas yra fiktyvus.  Tai, kad atsakovas perleido jau nebeveikiančią įmonę, įrodo faktas, jog  po UAB „GL IDEAS“ perleidimo G. N., įmonė nustojo vykdyti veiklą, nebesudarė jokių sandorių, nevyko jokių bankinių pavedimų, neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ „Registrų centras“, neteikė Valstybinei mokesčių inspekcijai PVM  deklaracijų.

33. Kolegija daro išvadą, kad atsakovas G. V. neįrodė, kad perdavė naujam akcininkui ir direktoriui G. N. dokumentus, patvirtinančius ieškinyje nurodytų prekių ir paslaugų panaudojimą įmonės veikloje, nepagrindė ieškinyje nurodytų pirkinių panaudojimo įmonės veikloje, t.y. nepateikė  komandiruočių ataskaitų, kuro apskaitos dokumentų, reprezentacinių išlaidų suvestinės, paskatinimų skyrimo tvarkos, lėšų panaudojimo reprezentacijai. Atsakovas G. V. pažeidė teisės aktuose įtvirtintas įmonės vadovo pareigas, t. y. LR buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, nes byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad UAB „GL IDEAS” veikloje ieškinyje nurodytų prekių ir paslaugų panaudojimas buvo grindžiamas apskaitos dokumentais. Teismas  daro išvadą, kad ieškovas   įrodė savo reikalavimus, todėl   CK 2.87 straipsnio   7 dalies pagrindu  ieškinys turėjo būti patenkintas  pilnai.  Pirmosios instancijos  teismo sprendimas naikintinas CPK 329 straipsnio 1 dalies  pagrindu, padarius  išvadą, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus byloje, netinkamai nustatė šalių pareigas  įrodinėti. Tai, kad ieškinį reiškia bankroto administratorius,   leidžia daryti išvadą, kad ieškininės senaties  terminas reikalauti žalos atlyginimo iš vadovo nėra  praleistas.

          Dėl bylinėjimosi  išlaidų

34. Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio o mokėjimo, todėl  šis mokestis priteisiamas iš atsakovo, jis sudaro 202 Eur nuo 8968,13 Eur sumos.

         Teismas, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ė :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimą  panaikinti.

Ieškinį  patenkinti. Priteisti  ieškovui   BUAB „GL Ideas“ iš atsakovo G. V.

8 968,13 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. metines palūkanas nuo šios sumos, skaičiuojant palūkanas nuo 2017-01-11 iki teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti  iš   atsakovo G. V. 202 Eur bylinėjimosi išlaidų  valstybei. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

            Teisėjos                                                                                              Ona Gasiulytė

                                                                                                                    Danutė Kutrienė             

Tatjana Žukauskienė