Civilinė byla Nr. 2-5236-798/2013
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01810-2013-1
Procesinio sprendimo kategorija: 45.4, 69, 110.4, 116.1
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. spalio 11 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Antanas Rudzinskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo UAB ,,Emsi“ ieškinį atsakovui viešajai įstaigai CPO LT dėl viešo pirkimo ,,Preliminarioji sutartis dėl degalų į talpyklas užsakymų per CPO“ Nr.140230 nutraukimo, ir
n u s t a t ė :
Ieškovas UAB ,,Emsi“ ieškiniu prašo atsakovo VšĮ CPO LT organizuojamo viešo pirkimo ,,Preliminarioji sutartis dėl degalų į talpyklas užsakymų per CPO“ Nr. 140230 sąlygas pripažinti neteisėtomis ir viešą pirkimą Nr. 140230 nutraukti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad ieškovas 2013-07-29 raštu pateikė pretenziją Nr. 235 dėl konkurso kurią atsakovas atmetė. Nors ieškovas teigia, kad pretenzija buvo išnagrinėta, tačiau ji atmesta argumentais, kurių negalima pripažinti pretenzijos reikalavimų nagrinėjimu pagal VPĮ 941 straipsnio 3 dalį. Pagrindinis pretenzijos atmetimo argumentas, kad visi su organizuoto pirkimo teisėtumu susiję klausimai ir pretenzijos argumentai jau yra išnagrinėti įsiteisėjusioje 2013-07-10 Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje Nr.2A-1992/2013. Ieškovo manymu, Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje rėmėsi neteisėtomis, tačiau neginčytomis ir nenuginčytomis pirkimo Nr. 108629/128196 sąlygomis, todėl šioje byloje negalima remtis nei atitinkamomis išvadomis dėl pirkimo sąlygų Nr. 108629/128196 kaip tokių galiojimo, nei dėl sąlygų tinkamumo būti dinaminės pirkimo sistemos (toliau tekste – DP sistemos) teisingumo kriterijumi. Šios bylos aplinkybės esmingai skiriasi nuo nagrinėtų byloje Nr. 2A-1992/2013, nes atsakovas ginčija konkurso sąlygas. Ieškovo teigimu, ginčas byloje yra dėl to ar atsakovas teisingai taiko VPĮ. Pretenzija buvo atmesta ir remiantis tuo, kad neva joje išdėstomi teiginiai dėl pirkimo sąlygų neteisėtumo, nesąžiningumo ir nepagrįstumo yra deklaratyvaus pobūdžio. Ieškovui nuomone, konkurso sąlygos (pirkimo dokumentai) yra netikslios, neaiškios, dviprasmiškos ir neatitinkančios viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 8 dalies reikalavimų, pažeidžia lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. CPO nėra leista viešųjų pirkimų įstatyme numatytus pirkimo būdus ir procedūras taikyti kitaip, negu numatyta, nes tai pažeidžia tiekėjo UAB ,,Emsi“ teises ir teisėtus interesus dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Dėl 15 tiekėjų atrankos kriterijaus. Ieškovas pretenzijos 5 punkte nurodė, kad konkurso sąlygose neteisėtai numatyta, jog laimėtojais kiekvienai pirkimo daliai yra pripažįstami ne visi kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys tiekėjai, bet tik 15 iš jų, t.y. tie, kurie pasiūlys mažiausias kainas (A dalies 19.9 p.). Prašė minėtą sąlyga pašalinti iš konkurso sąlygų. Nurodo, kad laimėjimas kiekvienoje konkurso dalyje reiškia teisę sudaryti preliminariąją sutartį. Šios sutarties sudarymas yra būtina prielaida tam, kad tiekėjas galėtų varžytis dėl pagrindinės degalų pirkimo-pardavimo sutarties. Pirmasis varžymasis siūlant preliminariosios sutarties kainą (C dalies 1.1.4,1.1.11 p.) yra per daug rizikingas, todėl pripažintinas neprotingu. Antra, iš anksto dirbtiniu būdu išreikalauta pradine nuolaida suvaržius tiekėjų galimybes siūlyti savo kainą, yra ribojamos tiekėjų galimybės tarpusavyje lanksčiai konkuruoti visame atitinkamos rinkos kainos diapazone, kuri bus atitinkamo atnaujinto varžymosi metu. Remdamasis viešųjų pirkimo įstatymo I-III skyrių 64 straipsnio komentaru ieškovas teigia, kad įstatymų leidėjas yra nenuoseklus, nes nesilaiko įstatyme apibrėžtos pirkimo būdo atviro konkurso sąvokos ir ją keičia atviros procedūros sąvoka (64 str. 2 d.). Nurodo, kad atvirajame konkurse tiekėjų kvalifikacinė atranka nėra daroma, todėl ji negali būti daroma ir kai taikoma DP sistema. Visi tiekėjai pateikę pirkimo dokumentus atitinkantį orientacinį pasiūlymą ir atitinka atsakovo nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, gali dalyvauti visuose DP sistemos etapuose iki pirkimo sutarties sudarymo, įskaitant savo atnaujintų pasiūlymų konkrečiam pirkimui pateikimą. Ieškovo nuomone, 15 tiekėjų kriterijus faktiškai reiškia kvalifikacinės atrankos nustatymą konkurse, kuris vykdomas atviro konkurso būdu, todėl yra neteisėtas, niekinis, nepriklausomai nuo to, ar bus konstatuotas atviros procedūros pažeidimas. Todėl jokio pagrindo teigti, kad pretenzijos 5 punkto teiginiai yra neargumentuoti (deklaratyvūs), kad nenurodytas nediskriminavimo principo pažeidimas. Net pripažinus, kad atsakovo pasirinktas tiekėjų skaičius yra pakankamas reikia analizuoti šio kriterijaus tinkamumą, nes pirkimo dokumentuose nustačius aukštus, pernelyg specifinius reikalavimus turi būti pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų pagrindimas. Mano, kad šioje byloje taikytina teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad teismui pripažinus pirkimo sąlygas diskriminuojančiomis tiekėjus, teismas privalo ex officio tokį pirkimą pripažinti neteisėtu ir jį nutraukti, nepriklausomai nuo ieškinio reikalavimų ar trūkumų (CPK 4234 str. 2 d., LAT CBS TK 2011-05-08 nutartis 3K-3-231/2011).
Dėl konkurso objekto. Ieškovas teigia, kad pretenzijos 2 punkte buvo nurodyta, kad konkurso objektu turi būti siekiama viešųjų pirkimų tikslo, įskaitant siekį užtikrinti ir skatinti tiekėjų konkurenciją. 1-uoju kvietimu siekiama sukurti ne viešųjų pirkimų tikslo, bet tarpinio CPO sugalvoto rezultato –preliminariųjų sutarčių sudarymo. Preliminariųjų sutarčių atvejais nėra prievolės objekto kaip turtinės vertybės. Dėl šios priežasties bet kokios viešųjų pirkimų įstatyme nenumatytos procedūros, kurių metu iki prasidedant varžymuisi dėl viešojo pirkimo sutarties eliminuojami teikėjai, yra neteisėtos. Ieškovo teigimu, šio ginčo aspektu yra svarbus DP sistemos bruožas, kad pirkimo objektu gali būti tik prekės, paslaugos ar darbai, kurių charakteristikos rinkoje yra įprastos ir visuotinai žinomos. Šiuo atveju, konkurso objektu yra ne prekė, paslauga, darbų rezultatas, bet teisinis veiksmas. Toks objektas neatitinka nei viešųjų pirkimų (2 str. 30-34 d.), nei teismų praktikos (pvz. LAT CBS TK 2011-06-27 nutartis 3K-3-293/2001), nei viešųjų pirkimų direktyvų (pvz. Direktyvos 2004/18/EB 1 straipsnio 2 dalies (b) punkte apibrėžiant darbus nėra tiesiogiai nukreipiama į valstybių narių teisę, todėl ši nuostata turi būti suprantama ir taikoma vienodai Bendrijos lygmeniu. Jeigu vienoje valstybėje narėje tai būtų laikoma prikimo objektu, o kitoje – ne, tokiu atveju ne visose valstybėse narėse būtų skelbiami viešieji pirkimai dėl to paties objekto. Tai iškreiptų konkurenciją, kad prieštarautų šios direktyvos tikslams). Todėl yra pagrindas konstatuoti skaidrumo principo pažeidimą, kurį sustiprina atsakovo atsisakymas motyvuoti pretenzijos atmetimą ar išaiškinti konkurso sąlygas aiškinamajame susirinkime.
Dėl neskaidraus DP sistemos procedūros atvirumo. Pretenzijos trečiajame punkte ieškovas buvo nurodęs, kad konkurso (pirkimo) sąlygos neužtiktina DP sistemos atvirumo (VPĮ 64 str. 2 d.), šiuo aspektu pirkimo sąlygos yra neaiškios, neskaidrios. Konkurso sąlygose nenurodyta, kad pasiūlymus galima teikti ir po 2013-08-12, 9.00 val. nenurodyta, kad bus ir kada bus skelbiamas kitas ar kiti kvietimai. Ieškovo nuomone, minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad konkurse taikoma procedūra, kuri skelbimo apie pirkimą DP sistemoje pateikimą nepagrįstai palieka CPO diskrecijai ir tokio skelbimo gali laukti neapibrėžtą terminą, kuris gali būti ir 48 mėnesių trukmės. Mano, kad ši sąlyga yra neskaidri, dviprasmiška. Ši sąlyga ne tik neužtikrina tiekėjų konkurencijos, bet nepagrįstai diskriminuoja tuos tiekėjus, kurie dėl kokių nors priežasčių negali dalyvauti konkurse iki 2013-08-12, 9.00 valandos, arba norės dalyvauti vėliau, jeigu jų pasiūlymas atmestas I-oje kvietimo procedūroje. Mano, kad pretenzijos 3 punkto atmetimas yra neargumentuotas ir deklaratyvus.
Dėl 10 000 000 Lt kvalifikacinio reikalavimo. Teigia, kad pretenzijos 4 punkte ieškovas nurodė, jog konkurso sąlygų A dalies 18.3 punktas, 1 priedo 7 punktas, kuriuose numatyta, kad tiekėjas bus pripažįstamas neatitinkančiu minimalių kvalifikacinių reikalavimų ir reikalavimų orientaciniam pasiūlymui, jeigu tiekėjo per pastaruosius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos nebus tinkamai ir laiku įvykdęs ar nebus vykdančiu pardavimo sutarties ar sutarčių, kurių bendra įvykdyta vertė iki pasiūlymo pateikimo bus mažesnė kaip 10 000 000 Lt be PVM (arba 12 100 000 Lt su PVM). Tuo tarpu pirkimo dokumentuose nurodoma, kad minimalus pirkimas (minimalus vieno užsakymo kiekis) turi būti ne mažesnis kaip 2 000 litrų. Ieškovo teigimu, jam nėra žinomas nė vienas tiekėjas, turintis licenciją didmeninei prekybai nefasuotais automobilių degalais, kuris būtų nepatikimas kai reikia parduoti 2 000 litrų degalų. Mano, kad nustatytas virš paminėtas kriterijus ne tik yra nepagrįstai didelis, bet ir apskritai nereikalingas ir riboja tiekėjų konkurenciją. Pastebi, kad konkurso sąlygose numatyta, kad kvalifikacijos kriterijų neatitikimas yra preliminarios sutarties nutraukimas. Pretenzijoje buvo prašoma (A dalies 1 priedo 7 punkte nurodytą kvalifikacinį reikalavimą pagrįsti ir atitinkamai minėtą kvalifikacinį reikalavimą sumažinti, o neradus patikimų ir įtikinamų šio reikalavimo ryšio su sutarties vykdymu įrodymų, jį iš konkurso sąlygų pašalinti.
Dėl kainų kriterijaus ir privilegijuoto tiekėjo. Konkurso sąlygų 9.3 punkte nurodoma, kad pasiūlymo kaina kiekvienais atskirai prekei išreiškiama, kaip kainos skirtumas, lyginant su AB ,,Orlen Lietuva“ protokoline pardavimo kaina Juodeikių terminale (įkainio bazės). 9.4 punkte nurodoma, kad laimėjusio konkursą tiekėjo pasiūlytos kainos kiekvienai pirkimo objekto daliai atskirai bus fiksuojamos preliminarioje sutartyje, jos galės būti mažinamos atnaujinto varžymosi metu dėl kiekvienos pagrindinės sutarties sudarymo. Pretenzijoje ieškovas nurodė, kad tiks kainos nustatymo būdas yra neteisingas, nes tiekėjai degalus perka pagal publikuotų Platts ,,European marketscan“ mėnesio įkainių vidurkį. Teigia, kad atsakovas negalėtų patikrinti AB ,,Orlen Lietuva“ kainų protokolo, o tai prieštarautų Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau –VPĮ) 24 straipsnio 8 dalies nuostatoms. Draudimo AB ,,Orlen Lietuva“ dalyvauti konkurse nėra. Todėl AB ,,Orlen Lietuva‘ protokolas yra ir AB ,,Orlen Lietuva“ įkainio bazė pačios AB ,,Orlen Lietuva“ konkurso pasiūlymui. Atsižvelgiant į išdėstytą ieškovas teigia kad konkurso sąlygose yra loginė klaida, nes kainos kriterijus apibrėžtas per dydį, kurį sau nustato AB ,,Orlen Lietuva“. Jeigu AB ,,Orlen Lietuva“ dalyvauja konkurse ir po to dalyvauja atnaujytuose varžytuvėse, tai ji turi remtis savo kaina ir daryti nuo jos nuolaidą, tačiau AB ,,Orlen Lietuva“ sau nuolaidos negali taikyti, todėl jos kaina ,,su konkurso nuolaida“ turėtų būti laikoma kriterijumi kitiems tiekėjams. Ieškovas teigia, kad pretenzijos 11 punkte buvo nurodęs, jog preliminari sutartis (sutarties 9.2 p.) ir pagrindinė sutartys negali būti ilgesnės nei 12 mėnesių, nes tiekėjai pasirašo sutartis su AB ,,Orlen Lietuva“ tik 12 mėnesių. Tą patvirtina ir ieškovo bei AB ,,Orlen Lietuva“ pasirašytos sutarties 9 punktas. Ieškovo teigimu tai reiškia, kad didmeninio tiekimo sutarčių trukmė priklauso nuo vieno iš potencialių konkurso dalyvių – AB ,,Orlen Lietuva“, kas daro šį tiekėją privilegijuotu tiekėju, nes per jį gali įtakoti kitus konkurentus per sutarčių sudarymo procedūras ir jų vykdymo sąlygas. Pretenzijos 15 punkte ieškovas buvo nurodęs, kad tiekėjai pasirašydami sutartį su AB ,,Orlen Lietuva“, nustatinėja savo poreikius metams su 10 procentų paklaida. Tai matoma iš ieškovo ir AB ,,Orlen Lietuva“ sutarties išrašo (3.3 p.), todėl atsakovas turi deklaruoti planuojamų įsigyti degalų kiekį visam sutarties laikotarpiui. Ieškovas neatmeta, kad AB ,,Orlen Lietuva“ gali pradėti riboti parduodamų degalų limitus, jei tuos degalų poreikius galės patenkinti pati. Pretenzijoje ieškovas siūlė nustatyti kitą įkainio bazę, arba konkurso sąlygose turėjo būti draudimas AB ,,Orlen Lietuva“ dalyvauti konkurse, nes jos dalyvavimas gali pažeisti viešųjų pirkimų taisykles, iškraipyti konkurenciją atitinkamoje rinkoje ir privilegijuoti tam tikrus tiekėjus.
Dėl neapgalvotų konkurso sąlygų. Ieškovas teigia, kad pretenzijos 7 punkte buvo nurodęs, kad yra protinga diferencijuoti antkainį (nuolaidą) priklausomai nuo pristatomo degalų kiekio konkrečioje pagrindinėje sutartyje (C dalies 2 priedo 3 punktas ,,Kitos sąlygos“ ar C dalies 1 priedo 2.1 punkto papunktyje), kad vyktų varžymasis dėl mažesnio degalų kiekio pristatymo už mažesnę kainą. Ieškovo manymu pagrindinės sutarties priedo 2 punkte ,,Techninės specifikacijos“ turėtų būti numatyta galimybė prekiauti ir dyzelinais, kurie naudojami tarp sezonų. Konkurso sąlygose turėtų būti, bet nėra numatytas, reikalavimas užsakovui pateikti tiekėjui degalų priėmimo įrengimų atitinkamus dokumentus patvirtinančius, kad užsakovui yra leista priimti, laikyti ar saugoti degalus (18 pretenzijos punktas; LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008-05-30 įsakymu numeris A1-178 patvirtintos Laikinųjų pavojingų medžiagų stacionariųjų beslėgimų talpyklų priežiūros taisyklių 6,10,12,13 p.). Pretenzijos 21 punkte ieškovas buvo nurodęs, kad 12 valandų minimalaus užsakymo pristatymo terminas keistinas į 72 valandų terminą, nes 12 valandų nepakaktų degalams normaliomis sąlygomis užsakyti, sumokėti jų kainą ir mokesčius, suplanuoti maršrutą, užsakyti transportą ir degalus pateikti užsakovui priimti. Tai matyti iš ieškovo ir AB ,,Orlen Lietuva“ sutarties išrašo 4.9.5 punkto nurodančio, kad trumpiausias degalų gavimo ir AB ,,Orlen Lietuva“ terminas yra 36 valandos su galimu 24 valandų vėlavimu. Pretenzijos 23 punkte ieškovas prašė terminą atnaujintas varžymuisi (el. katalogo 2.1.7 punktas) nustatyti ne trumpesnį kaip 5 darbo dienos, nes 2 darbo dienų terminas yra nepagrįstai trumpas, kai reikia išanalizuoti kainodarą, apskaičiuoti ekonominį naudingumą.
Dėl esminio preliminariosios sutarties šalių lygiateisiškumo pažeidimo. Ieškovo teigimu jis pretenzijos 10 punkte nurodė, kad atsakovas nepagrįstai vengia atsakomybės, kai pareiškia, kad atsakovas neatsako už CPS IS, kurią administruoja viešųjų pirkimų tarnyba, sutrikimus (A dalies 4.6 p.). Tuo tarpu tiekėjas atsakovo prieš užsakovą, jeigu tiekėjo kontrahentai nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų. Ieškovo manymu turi būti laikomasi bendros taisyklės, kad CPK, pasitelkusi prievolei įvykdyti VPT, atsako, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl VPT kaltės, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato, kad atsako VPT (CK 6.257 str., 6.252 str.). Prašo šį punktą ir analogiškas sąlygas esančias C dalies 1 priedo 5.3 punkte pašalinti iš konkurso sąlygų. Ieškovas pretenzijos 17 punkte buvo nurodęs, kad reikalavimas dėl ataskaitų apie ataskaitiniu laikotarpiu įvykdytus faktinius prekių pardavimus nepateikimas nepagrįstai yra laikomas esminiu preliminariosios sutarties pažeidimu. Toks reikalavimas nėra susijęs su viešuoju pirkimu, jo vykdymas ar nevykdymas neturi jokios įtakos santykiams su užsakovais, todėl šis perteklinis reikalavimas naikintinas. Pretenzijos 9,19, 20 punktuose ieškovas prašė suvienodinti atsakovo, tiekėjo ir užsakovo atsakomybę. Pretenzijos 9 punkte buvo prašoma atsakovui už nepagrįstą preliminarios sutarties nutraukimą ir nepagrįstą tiekėjo blokavimą numatyti 5 000 Lt baudą, t.y. įrašyti tokią pat sankciją, kokią atsakovas numatė tiekėjui už panašius pažeidimus (C dalies 11.4 p.). Pretenzijos 19 punkte buvo prašoma numatyti baudą užsakovui už be priežasties nepriimtą degalų partiją arba jos dalį, lygią 5 000 Lt, o 20 punkte buvo prašoma numatyti tokią pat baudą užsakovui už be priežasties nepasirašytą pagrindinę sutartį. Pretenzijos 22 punkte buvo prašoma nustatyti preliminarios sutarties nutraukimą tiekėjo iniciatyva tokiomis pat sąlygomis, kurios numatytos 9.7 punkte, t.y. įspėjus prieš 30 dienų. Ieškovo teigimu, nėra pagrindo išvadai, kad virš nurodyti prašymai neturėjo būti atsakovo svarstomi ir dėl jų nepateiktas išsamus ir motyvuotas atsakymas. Todėl šį atsakovo atsakymo į pretenziją dalis pripažintina nepagrįsta ir naikintina. Teigia, kad atsakovas neturi teisės nustatyti ir imti jokių mokesčių, susijusių su tiekėjų orientacinių pasiūlymų pateikimu, dalyvavimo DPS ar pasiūlymų konkrečiam pirkimui pateikimu, DPS eksploatavimu ir pan. (Direktyvos 2004/18/EB 33 straipsnio 7 dalies 3 pastr., VPĮ 64 str. 10 d.). Tik atvira ir nemokama galimybė dalyvauti DPS sudaro prielaidas užtikrinti didelę konkurenciją ir, atitinkamai, efektyvų pirkimams skirtų lėšų naudojimą Ieškovo manymu, atsakovas neteisėtai iš anksto reikalauja susitarti su atidedamąja sąlyga dėl konkurenciją ribojančios sąlygos preliminarios sutarties 5.4.2 punkte. Toks reikalavimas yra niekinis ir negalioja.
Atsakovas VšĮ CPO LT atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013-08-22 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones; skirti ieškovui 95 000 Lt baudą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Dėl pirkimo sąlygų teisėtumo. Nurodo, kad ieškovas reikalauja pripažinti neteisėtomis visas pirkimo sąlygas ir pirkimą nutraukti. Tačiau iš ieškinio yra neaišku kuo grindžiamas pirkimo sąlygų neteisėtumas. Atsakovo nuomone, ieškovas daro klaidingas išvadas manydamas, kad apžvalgoje (LAT apžvalga dėl LR Viešųjų pirkimų įstatymo normų taikymo) numatyta atsakovo pareiga pagrįsti neįprastai aukštus ar specifinius kvalifikacinius reikalavimus ir tai atleidžia ieškovą nuo pareigos įrodyti, kad tie kvalifikaciniai reikalavimai iš tikro yra neįprastai aukšti ar specifiniai. Atsakovo teigimu, jis įgyvendindamas VPĮ 32 straipsnio 1 dalies nuostatas pasirinko svarbius tiekėjų kvalifikaciją apibūdinančius kriterijus ir nustatė jų reikalaujamas reikšmes, kurios būtinos viešojo pirkimo-pardavimo sutarčiai įvykdyti. Teigia, kad įstatyme konkrečiai nenurodyta, kokius minimalius kvalifikacinius reikalavimus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju, tai - įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes sprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau bet kokiu atveju pirkimo sąlygose numatyti reikalavimai tiekėjo kvalifikacijai turi atitikti esminį kriterijų – jie turi būti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį. Nurodo, kad pirkimo objektas yra centralizuotas LR viešojo sektoriaus automobilinių degalų kiekis, todėl pirkimo dokumentuose atsakovo nurodyto ir ieškovo ginčijamo, įvykdytų degalų pardavimo sutarčių vertės kvalifikacinio reikalavimo tikslas yra nustatyti potencialaus tiekėjo techninį bei profesinį pajėgumą, kuris užtikrintų tiekėjo sugebėjimą įvykdyti tokios apimties degalų tiekimo sutartį. Minėtas kvalifikacinis reikalavimas yra minimalus (VPT direktoriaus įsakymo numeris 1S-100, 20.1 p.). Todėl atsakovas mano, kad atsižvelgiant į tiekėjų atrankos tikslus, vien tai, kad vienas ar kitas potencialus tiekėjas neatitinka konkurso sąlygų kvalifikacinių reikalavimų, savaime negali reikšti, kad toks reikalavimas dirbtinai riboja konkurenciją ir yra diskriminacinio pobūdžio. Atsakovas teigia, kad priešingai, nei nurodo ieškovas jis skatina konkurenciją, siekia, kad pirkimo laimėtojais taptų kuo daugiau pirkimo dalyvių, nes nuo to priklauso atsakovo, kaip centrinės perkančiosios organizacijos teikiamų paslaugų kokybė viešajam sektoriui. Atsakovas pirkimo dokumentuose turėjo teisę nurodyti tik vieną pirkimo laimėtoją, tačiau skatindamas konkurenciją numatė, kad laimėtojais bus pripažįstami 15 pirkimo dalyvių. Tokia laimėtojų riba nustatyta siekiant skatinti pirkimo dalyvių konkurenciją ir teikti geresnius pasiūlymus. Atsakovo teigimu, ieškovas teigdamas, kad yra diskriminuojamas nenurodo jokių teisinių ir faktinių pagrindų, leidžiančių daryti išvadas, kad remiantis ilgalaike viešojo sektoriaus degalų pirkimų praktika atsakovo parengtos pirkimo sąlygos, prieštarautų Lietuvoje galiojantiems teisės aktams. Ieškinyje akcentuojamas AB ,,Orlen Lietuva“ kainų protokolas yra tik orientacinis dokumentas leidžiantis perkančiajai organizacijai objektyviai įsitikinti tiekėjo išrašomos sąskaitos pagrįstumu, tuo tarpu remiantis minėtu dokumentu ieškovas preziumuoja tiekėjų privilegijavimą. Ieškinio dalyje ,,Dėl neapgalvotų konkurso sąlygų“, ieškovas pageidauja nustatyti jam priimtinas sąlygas: kokias prekes, kokiais terminais, pateikiant kokių dokumentaciją ir pagal kainodarą privalo iš ieškovo pirkti perkančiosios organizacijos. Tokius ieškovo argumentus atsakovas vertina, kaip siekį daryti įtaką jam. Analogiškų tikslų siekiama ir ieškinio dalyje dėl sankcijų taikymo ieškovui ir perkančiosioms organizacijoms už ieškovo nustatytų sąlygų nevykdymą.
Dėl pirkimo procedūrų teisėtumo. Ieškinio dalyse ,,Dėl konkurso objekto“ ir ,,Dar dėl neskaidraus DPS procedūrų atvirumo“ ieškovas remiasi teismų civilinėse bylose jau ne kartą nagrinėtais teiginiais apie viešųjų pirkimų tikslus ir jų atitiktį atsakovo vykdomoms viešųjų pirkimų procedūroms. Tačiau civilinėse bylose numeris 2-914-553/2009 ir 2-5286-431/2010 pateikus Viešųjų pirkimų ir Konkurencijos tarnybų išvadas ir teismams priėmus sprendimus nebuvo nustatytos ieškovo matomos grėsmės ir pirkimo sąlygų neteisėtumas. Ieškovas galimai pamiršo papildyti savo argumentus teismo sprendimu civilinėje byloje numeris 2-2269-262/2012, kuris tiesiogiai susijęs su atsakovo vykdomu pirkimu. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pirkimo vykdymui buvo pasirinkta dinaminė pirkimo sistema (VPĮ 64 str.). Ši procedūra leidžia atsakovui efektyviau vykdyti įprastų techninių charakteristikų prekių atviruosius konkursus, kai vieną kartą įvertinus potencialių tiekėjų kvalifikaciją jos reikalavimus atitikęs tiekėjas gali teikti kainų pasiūlymus visiems, DPS galiojimo laikotarpiu atsakovo skelbiamiems, minėtų prekių pirkimams.
Dėl ieškovo piktnaudžiavimo. Atsakovo teigimu, ieškovas dėl vykdomo pirkimo yra pateikęs tris ieškinius ir apeliacinius skundus, kurie buvo atmesti, kaip nepagrįsti. Kadangi ketvirto ieškinio pagrindai yra tapatūs iki šios buvusiems ieškiniams ir ankstesnėse bylose buvo įvertinti ir atmesti, atsakovo manymu, ieškovas sąmoningai elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiaudamas savo teisėmis teikia eilinį ieškinį, turėdamas tikslą ne apginti savo tariamai pažeidžiamas teises, bet siekdamas įtakoti atsakovo veiksmus, kuriais būtų sudaromos ieškovui palankios sąlygos dalyvauti viešo sektoriaus automobilinių degalų pirkimuose arba apskritai nutraukti pirkimą. Atsakovo teigimu, akivaizdu, kad degalų pardavimuose tarpininkaujančiam ieškovui, nėra palanku konkuruoti su centralizuotą valstybės institucijų degalų poreikį galinčiais tenkinti tiekėjais, kurie atsižvelgdami į pirkimo apimtį, viešajam sektoriui galimai pasiūlytų palankesnes degalų kainas ir jų tiekimo sąlygas nei ieškovas. Kadangi ieškovas trukdo pirkimo procedūroms tyčia, prašo skirti atsakovui baudą (CPK 95 str.).
Dublike ieškovas palaiko ieškinio reikalavimus ir prašo atsakovo VšĮ CPO LT organizuojamo viešojo pirkimo ,,Preliminarioji sutartis dėl degalų į talpyklas užsakymų per CPO numeris 140230 sąlygas pripažinti neteisėtomis ir viešą pirkimą numeris 140230 nutraukti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad nesutinka su atsakovo teiginiais jog jis pirkimus vykdo nuo 2009 metų, nes atsakovas buvo įsteigtas 2012 metų pabaigoje. Todėl atmestini atsakovo teiginiai, jog dėl centralizuotų pirkimų veiklos teisėtumo yra pasisakyta 2009, 2010 ir 2012 metų civilinėse byloje. Toliau dublike ieškovas iš esmės remiasi ieškinyje išdėstomais teiginiais.
Dėl atsakovo prašymo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad atsakovo nurodomose teismų sprendimuose nebuvo paduoti kasaciniai skundai, nes suėjo ginčijamų viešųjų pirkimų vykdymo terminai, o perkančioji organizacija pagal atsiliepime minimus dokumentus keitė pirkimo dokumentus. Tačiau pažeidimų išvengta nebuvo, todėl buvo pareikštas šis ieškinys.
Dėl dinaminės pirkimų sistemos. Atsakovas atsiliepimą grindžia teiginiu, kad atsakovo degalų pirkimams taikomos DPS procedūros teisėtumas buvo teismo išnagrinėtas civilinėje byloje numeris 2-2296-262/2012. Tačiau, atsakovas VšĮ CPO LT ir atsakovas VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra yra skirtingi subjektai Viešųjų pirkimų tarnyba atliko ne atsakovo, bet centrinės projektų valdymo agentūros vykdytų projektų patikrą, ir surašė 2012-10-16 ataskaitą numeris 2S-13. Dėl ieškinyje nurodytų DPS taikymo aspektų VPT ataskaitoje nebuvo pasisakyta. Konkurso sąlygų 2.3 punkte nurodoma, kad ,,CPO suteikia galimybę visiems tiekėjams pateikti orientacinį pasiūlymą per DP sistemos galiojimo laiką ir dalyvauti šioje sistemoje, skelbime apie DPsistemos sukūrimą ir pirkimo dokumentuose, nurodytomis sąlygomis. Todėl teigia, kad ginčas yra ne dėl to, kad gali ar negali ieškovas teikti orientacinių pasiūlymų, bet dėl to, kad ,,nurodytos sąlygos“ pažiedžia VPĮ reglamentuotą DP sistemos procedūrą. Konkurso A dalies 18.4 punkte nurodoma, kad ,,Tiekėjas, kurio orientacinis pasiūlymas yra atmestas, turi teisę teikti naują orientacinį pasiūlymą šio pirkimo dokumentuose nustatyta tvarka ir terminais“. Tačiau pirkimo dokumentuose kito termino orientaciniams pasiūlymams teikti paskelbimas nenurodytas ir nenumatomas, nes numatyta kita – preliminariųjų sutarčių galiojimo terminų pratęsimas Iš išdėstyto ieškovas daro išvadą, jog atsakovas taiko DP sistemą taip, kad yra trukdoma, ribojama ir iškreipiama konkurencija. Todėl mano, jog atsakovo teiginys, kad ,,DPS procedūra yra atvira, t.y. suteikianti teisę visiems tiekėjams (tame tarpe ir ieškovui) DPS galiojimo laikotarpiu teikti orientacinius pasiūlymus“ yra nepagrįstas.
Triplike atsakovas palaiko atsiliepimo argumentus.
Ieškinys ir atsakovo prašymas skirti baudą ieškovui atmestini.
Nustatyta, kad atsakovas vykdo viešąjį pirkimą ,,Preliminarioji sutartis dėl degalų į talpyklas užsakymų per CPO“ (pirkimo numeris 140230), atviro konkurso būdu naudojant dinaminę pirkimų sistemą (b.l. 20-29;31-32;33-43;50-63). Nesutikdamas su minėto pirkimo sąlygomis ieškovas pateikė pretenziją perkančiajai organizacijai, kurioje išdėstė nesutikimo su pirkimo dokumentais argumentus (b.l. 44-46).
Nesutikdamas su atsakovo atsakymu į pretenziją, ieškovas teigia, kad ji nemotyvuota ir negali būti pripažįstama tinkamu jos išnagrinėjimu pagal VPĮ 941 straipsnio 3 dalies nuostatas.
VPĮ 941 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo išnagrinėti pretenziją ir priimti motyvuotą sprendimą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pretenzijos gavimo dienos, o apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešti pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams, taip pat juos informuoti apie anksčiau praneštų pirkimo procedūros terminų pasikeitimą.
Teismo nuomone, įstatyme įtvirtintas ikiteisminis pretenzijos nagrinėjimas turi tikslą suteikti galimybes tiekėjui ir perkančiajai organizacijai kilus nesusipratimams tarp jų išspręsti kilusius ginčus pakeičiant atitinkamus perkančiosios organizacijos sprendimus, jei pretenziją pripažįstama pagrįsta. Jei perkančioji organizacija nesutinka su pretenziją ji motyvuotu atsakymu siekia įtikinti tiekėją, kad jo pretenzijos yra nepagrįstos, t.y. išspręsti kilusius klausimus iki kreipimosi į teismą arba be jo.
Tiekėjas pateikė pretenziją atsakovui dėl konkrečių joje nurodomų konkurso sąlygų, tačiau perkančioji organizacija, jos nuomone, tinkamai atsakiusi į ieškovo pretenziją ją išsiuntė ieškovui (b.l. 30).
Teismo vertinimu, minėta pretenzija atitinka įstatymo reikalavimus. Ji yra aiški ir suprantama, o nepakankamas pretenzijos argumentavimas negali būti pagrindu pripažinti ja neteisėta. Pažymėtina, kad ikiteismine tvarka dėl pareikštos pretenzijos priimamas perkančiosios organizacijos sprendimas neturi teismui išankstinės galios, jo pagrindu nėra išduodamas vykdomasis dokumentas ir nėra jokios būtinybės ginčyti pati perkančiosios organizacijos komisijos sprendimą dėl jo turinio tam, kad kreiptis dėl to paties ginčo į teismą.
Todėl teismas sprendžia, kad tiek pretenziją tenkinantis, tiek atsisakantis ją tenkinti perkančiosios organizacijos sprendimas vertintinas, kaip lygiavertis dokumentas - ginčo sprendimas ikiteismine tvarka.
Viešųjų pirkimų principai – lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, proporcingumo ir abipusio pripažinimo – yra perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo kontrolės ir pagrįstumo vertinimo matas bei viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo tikslų pasiekimo garantas, todėl viešojo pirkimo sąlygų teisėtumas turi būti vertinamas per nurodytų principų prizmę.
Viešųjų pirkimų įstatymas yra lex specialis, todėl viešųjų pirkimų teisiniams santykiams taikomos jo normos, Civilinis kodeksas ir kitos teisės normos taikomos tik tada, kai VPĮ nereguliuoja atitinkamo klausimo ar VPĮ nuostatose įtvirtintos blanketinės normos. VPĮ 63 straipsnio nuostatos suteikia teisę perkančiajai organizacijai šio įstatymo nustatyta tvarka sudaryti preliminariąją sutartį su vienu ar keliais tiekėjais. VPĮ 2 straipsnio 22 dalis preliminariąją sutartį apibrėžia, kaip vienos ar kelių perkančiųjų organizacijų ir vieno ar kelių tiekėjų susitarimą, kurio tikslas – nustatyti sąlygas, taikomas sutartims, kurios bus sudarytos per tam tikrą laikotarpį.
Pažymėtina, kad preliminarioji sutartis pagal VPĮ 2 str. 23 d., 7 str. 4 d., 63 str. negali būti traktuojama kaip atskiras pirkimo būdas, nes siekiant sudaryti preliminariąją sutartį būtina atlikti viešąjį pirkimą pagal vieną iš VPĮ nustatytų viešųjų pirkimų būdų, iš kurių galimas ir dinaminė pirkimo sistema. Ši sistema vertintina ne kaip savarankiškas pirkimo būdas, bet tik kaip atskira pirkimo procedūra, kuri gali būti taikoma vykdant pirkimus atviro konkurso būdu.
Savo esme dinaminė pirkimo sistema yra tiekėjų, kurie atitinka minimalius kvalifikacijos reikalavimus ir nori bei gali tiekti perkančiosios organizacijos įprastai perkamus objektus, sąrašo atnaujinimo ir pateiktų orientacinių pasiūlymų patikslinimo, priemonė, kuomet perkančiajai organizacijai iškyla poreikis įsigyti šiuos objektus. Tuo tarpu preliminariosios sutarties tikslas yra su atrinktais tiekėjais susitarti dėl ateityje tiekiamų prekių ir jų teikimo sąlygų, o ne atnaujinti tiekėjų sąrašą.
Pagal VPĮ 7 str. 4 d. 1 p. pirkimo rezultatas (pasibaigus pirkimui) gali būti pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis) ir tai sąlygoja, kad įstatymų leidėjo valia pirkimo pabaigos prasme preliminarioji sutartis yra tolygi pirkimo sutarčiai, nes preliminariojoje sutartyje taip pat aptariamos visos esminės pirkimo sąlygos (kaina, kiekiai, terminai).
Pažymėtina ir tai, kad pagal VPĮ 32 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Minimalūs kvalifikacijos reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 35–37 straipsnių nuostatomis.
Dėl 15 tiekėjų atrankos kriterijaus ir dėl įrodinėjimo pareigos
Kaip matyti iš pirkimo sąlygų pagrindinis kriterijus nustatant laimėtoją buvo mažiausia pasirinkta kaina (b.l. 25). Pagal pirkimo dokumentų 19.9 punktą (...) laimėtojais pripažįstami 15 (penkiolika) mažiausiais kainas pasiūlę ir pirkimo dokumentų reikalavimus atitikę tiekėjų pasiūlymai, kiekvienai pirkimo objekto daliai (b.l. 58). Su šiuo 19.9 punktu ieškovas nesutinka ir teigia, kad tokiu būdu ribojama konkurencija.
Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad pirkimas vykdomas siekiant užtikrinti viešojo sektoriaus automobilinių degalų pirkimą, akivaizdu, kad atsakovas laikėsi įstatymo nuostatų ir priešingai nei teigia ieškovas, siekė užtikrinti pirkime dalyvaujančių tiekėjų konkurenciją.
VPĮ 63 straipsnis suteikia perkančiajai organizacijai teisę VPĮ nustatyta tvarka sudaryti preliminariąją sutartį su vienu ar keliais tiekėjais, kartu keliant reikalavimą tiekėjų skaičiui, kai preliminarioji sutartis sudaroma su keliais tiekėjais, jų turi būti ne mažiau kaip trys.
Taigi, šiuo atveju akivaizdu, kad minėtas reikalavimas buvo įvykdytas. Teismo nuomone, ne įstatymo reikalavimus atitinkantis nustatytas konkretus dalyvių skaičius galėtų būti pripažintas ribojančiu konkurenciją, o nepamatuotai aukšti ir pirkimo pobūdžiui neadekvatūs reikalavimai, užkertantys kelią pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti tiekėjams. Taigi, iš pirkimo dokumentų akivaizdu, kad varžydamiesi dėl 15 vietų tiekėjai bus priversti sąžiningai konkuruoti, t.y. siūlyti įvairias nuolaidas, kurios yra fiksuojamos ir privalomos teikti visoms, net ir labai mažus kiekius perkančioms perkančiosioms organizacijoms. Todėl teismas sutinka su atsiliepimo į ieškinį argumentu, kad pirkimo dalyviai žinodami, kad teikdami prastą pasiūlymą gali pirkimo nelaimėti, jie konkuruoja bei gerina pasiūlymo sąlygas, kurios vėliau fiksuojamos preliminarioje sutartyje ir negali būti bloginamos ateityje, tiekiant prekes perkančiosioms organizacijoms.
Nurodytų argumentų pagrindu, ieškovo argumentas apie ribojamą konkurenciją atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.
Nors ieškovas ir teigia, kad pirkimo sąlygų neteisėtumą privalo įrodyti atsakovas (CPK 178 str., VPĮ 32 str. 2 d.), teismas su šiuo argumentu neturi pagrindo sutikti. Vykdant viešuosius pirkimus perkančiosios organizacijos yra tiekėjų prekių ir/ar paslaugų pirkėjos. Vadinasi, jos turi diskrecijos teisę nustatyti sutarčių sąlygas su kuriomis potencialūs tiekėjai gali sutikti arba ne, kas lemia jų apsisprendimą dalyvauti pirkime. Todėl priešingai, nei teigia ieškovas pirkimo sąlygų nepagrįstumą bei per aukštus kvalifikacinius kriterijus turi įrodyti tiekėjas, o ne perkančioji organizacija.
Įvertinęs pirkimo dokumentus teismas daro išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovas pažeidžia teisės aktus reglamentuojančius viešojo pirkimo organizavimą. Todėl toks įrodymų naštos perkėlimas atsakovui, šios bylos kontekste, kaip perkančiajai organizacijai, teismo vertinimu, prieštarautų VPĮ.
Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog vykdant viešuosius pirkimus visiško lygiateisiškumo negalima užtikrinti, kaip negalima išvengti ir visiško konkurencijos ribojimo, nes bet koks reikalavimas kvalifikacijai tam tikra dalimi riboja konkurenciją. Todėl vien tai, kad vienas ar kitas potencialus tiekėjas neatitinka konkurso sąlygų kvalifikacinių reikalavimų, savaime negali reikšti, kad toks reikalavimas dirbtinai riboja konkurenciją ir yra diskriminacinio pobūdžio. Tam, kad būtų galima padaryti tokią išvadą, reikia nustatyti, kad toks kvalifikacinis reikalavimas nėra pagrįstas būtinybe tinkamai organizuoti perkančiosios organizacijos veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-08 nutartis civilinėje byloje numeris 3K-3-222/2008).
Teismas įvertinęs atsakovo pirkimo sąlygas daro išvadą, kad jos teisėtos ir pagrįstos ir atmeta ieškovo argumentą dėl ieškovo pirkimo dokumentuose nustatyto reikalavimo pateikti tiekėjo per pastaruosius tris metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jei veiklą pradėjo vykdyti vėliau) yra tinkamai ir laiku įvykdęs ar vykdo degalų pardavimo sutartį ar sutartis, kurių bendra įvykdyta vertė ne mažesnė kaip 10 000 000 Lt be PVM (b.l.24;62) nepagrįstumo.
Tas pats pasakytina ir apie ieškovo reikalavimą dėl orientacinių pasiūlymų dėl konkrečios sutarties pateikimo termino: 2013-08-12, 9.00 val. (pirkimo dokumentų IV d. 2.3 p.) (b.l. 34). Bei dėl ieškovo nustatyto 12 mėnesių termino (pirkimo dokumentų VI d. 1 d.) (b.l. 34).
Iš VPĮ 2 straipsnio 7 dalyje pateikto dinaminės sistemos apibrėžimo matyti, kad dinaminė pirkimo sistema - vien tik elektroninis procesas, skirtas įprastiems pirkimams, kurių charakteristikos rinkoje visuotinai žinomos ir atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus, atlikti. Dinaminės pirkimo sistemos naudojimo trukmė yra ribota. Per visą jos galiojimo laiką bet kuriam suinteresuotam tiekėjui, atitinkančiam perkančiosios organizacijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir pateikusiam specifikacijas atitinkanti orientacini pasiūlymą, leidžiama dalyvauti procese. Teismas sutinka su ieškovo teiginiu, jog iš dinaminėje pirkimo sistemoje yra imperatyvus draudimas perkančiajai organizacijai riboti bet kokio tiekėjo, kuris atitinka kvalifikacinius reikalavimus ir yra pateikęs specifikacijas atitinkantį orientacinį pasiūlymą, dalyvavimą procese bet kuriame jo etape. Be to, VPĮ 64 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija, sukurdama dinaminę pirkimo sistemą, turi laikytis atviros procedūros visuose dinaminės pirkimo sistemos etapuose iki pirkimo sutarties sudarymo; dinaminėje pirkimo sistemoje leidžiama dalyvauti visiems tiekėjams, kurie atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir yra pateikę orientacinį pasiūlymą, atitinkantį pirkimo dokumentų reikalavimus. VPĮ 43 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad dalyvių skaičius atvirame konkurse neribojamas.
Kita vertus, VPĮ 64 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija suteikia galimybę visiems tiekėjams pateikti orientacinį pasiūlymą per dinaminės pirkimo sistemos galiojimo laiką ir dalyvauti šioje sistemoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis sąlygomis.
Tai reiškia, kad bet kuris tiekėjas, suinteresuotas dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, bet kuriuo sistemos galiojimo metu gali pateikti savo orientacinį pasiūlymą ir, jeigu jo orientacinis pasiūlymas ir kvalifikacija atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus atitinkamus reikalavimus, dalyvauti šioje sistemoje. Perkančioji organizacija per 15 dienų laikotarpį turi patikrinti, ar tiekėjo kvalifikacija atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus (VPĮ 32 str.) ir ar tiekėjo orientacinis pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentų reikalavimus (VPĮ 39 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad orientacinių pasiūlymų vertinimui taikomi bendrieji VPĮ įtvirtinti tiekėjų kvalifikacijos bei pasiūlymų nagrinėjimui ir vertinimui taikomi reikalavimai, įtvirtinti VPĮ 32 ir 39 straipsniuose.
Ieškovas nesutinka ir su tuo, kad atsakovas nustatydamas pirkimo kainą naudojasi AB ,,Orlen Lietuva“ kainų protokolu (pirkimo dokumentų 9.3 p.) (b.l. 54).
Kaip matyti iš pirkimo dokumentų 9.4 punkto laimėjusio konkursą tiekėjo pasiūlytos kainos kiekvienai pirkimo daliai atskirai bus fiksuojamos preliminarioje sutartyje, jos galės būti mažinamos atnaujinto varžymosi metu dėl kiekvienos pagrindinės sutarties sudarymo (b.l. 54).
Sistemiškai įvertinus šias sutarties nuostatas, sutiktina su atsiliepime į ieškinį atsakovo pateiktu pirkimo dokumentų 9.3 punkto aiškinimu, kad tai yra orientacinio pobūdžio dokumentas ir kaina. Vadinasi, pirkimo dokumentų 9.3 punkte numatyta kaina vertintina tik kaip orientacinis kriterijus (tam tikras atskaitos taškas) leidžiantis nustatyti pateikiamos prekės kainą, ir teismo vertinimu, atsižvelgiant į sutarties 9.4 punktą negali būti vertinamas, kaip privilegijuotos padėties suteikimas AB ,,Orlen Lietuva“.
Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, jog sudarius sutartį numatyta galimybė mažinti kainas, t.y. pasiekti viešojo pirkimo tikslą įsigyti prekių ir/ar paslaugų už mažiausią kainą (b.l. 25) (VPĮ 32 str. 1 d., 63 str.).
Teismas taip pat nesutinka su ieškovo argumentais dalyje ,,Dėl neapgalvotų konkurso sąlygų“, nes teismo vertinimu, ieškovas siekia nustatyti savo sąlygas, tokiu būdu paneigdamas perkančiosios organizacijos nustatytas pirkimo taisykles. Todėl teismas šiuos ieškovo argumentus atmeta, kaip prieštaraujančius VPĮ 32 straipsnio 1 daliai.
Taip pat nėra pagrindo sutikti su ieškinio argumentu dėl sankcijų nustatymo perkančiosioms organizacijoms už ieškovo siekiamų nustatytų pirkimo sąlygų nevykdymą. Nors atsakovas pirkimo sąlygose ir nustatė sankcijas tiekėjams (b.l. 22), tačiau toks preliminarios sutarties užtikrinimas skirtas perkančiosios organizacijos interesų užtikrinimui ir yra nustatytas viešųjų pirkimų įstatyme (30 str.), kaip jau minėta virš, esančiame lex specialis kitų normų atžvilgiu. Todėl ir dėl šios priežasties preliminariosios sutarties užtikrinimas netesybomis yra teisėtas ir pagrįstas.
Ieškovas teigia, kad pirkime sudarius preliminarią sutartį bus pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Teismo vertinimu, preliminariosios sutarties sudarymas VPĮ prasme apima nustatytus kvalifikacinius kriterijus atitinkančių ir priimtinus pasiūlymus pateikusių kelerių tiekėjų pripažinimą laimėjusiais, su kuriais vėliau potencialus pirkėjas galės sudaryti viešojo pirkimo sutartis preliminarioje sutartyje nustatytomis sąlygomis. Perkančiosios organizacijos tikslas, šiuo atveju, yra nustatyti palankiausias potencialiems tiekėjams sąlygas pagal konkurso reikalavimus ir preliminarios sutarties sąlygas, nes kai pirkimo sutartys sudaromos preliminarios sutarties pagrindu, šalys negali daryti jokių esminių preliminarios sutarties pakeitimų. Įstatymų leidėjo valia VPĮ 7 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad pirkimas pasibaigia kai sudaroma preliminarioji sutartis. Ši įstatymo norma aiškiai apibrėžia pirkimo pabaigą ir teismo vertinimu, ši norma negali būti aiškinama kitaip nei numatyta VPĮ pirkimo pabaiga. Įstatymų leidėjui nustačius tokią viešo konkurso organizavimo tvarką, galima vertinti tik ar tokios tvarkos laikymasis atitinka VPĮ reikalavimus, bet nėra pagrindo pripažinti pačios šios tvarkos negaliojimą dėl to, kad VPĮ vartojamos sąvokos įgyja kitokių teisinių santykių prasmę, kai jos naudojamos CK arba lietuvių kalbos žodynuose yra aiškinamos kitaip, negu juos reikia suprasti VPĮ kontekste ir jų aiškinime. Remiantis išdėstytu nurodyti ieškovo argumentai, kad sudarius preliminarią sutartį bus pažeidžiamas šalių lygiateisiškumo principas atmestini, kaip teisiškai nepagrįsti (VPĮ 2 str. 33 p., 7 str. 3 d. 1 p.).
Kiti ieškinio argumentai, pirmos instancijos teismo pripažintini teisiškai nereikšmingais nagrinėjamos bylos kontekste, todėl dėl jų teismas nepasisako.
Dėl atsakovo prašymo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
CPK 95 str. reglamentuoja piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes. Remiantis minėtu straipsniu, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius.
Remiantis CPK 95 str. 2 d., teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą. Teismas pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.).
Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Varta“ v. UAB „Natūralios sultys“, bylos Nr. 3K-3-94/2010).
Teismas pažymi, kad kreipimasis į teismą su ieškiniu negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, o yra teisės į galimai pažeidžiamų teisių gynybą. Kartu pastebėtina ir tai, kad teisės kreiptis į teismą tikslas – apginti savo pažeistą ar ginčijamą teisę.
Iš tikrųjų, teismų sistemos ,,Liteko“ duomenys patvirtina, kad ieškovas ne kartą yra ginčijęs atsakovo organizuojamus viešuosius pirkimus. Nesutikdamas su konkurso sąlygomis jis pareiškė ieškinį ir šį kartą. Todėl teismo nuomone, vien tai, kad skirtinguose pirkimuose buvo ginčijamos atsakovo parengtos pirkimų sąlygos negali būti pagrindu skirti ieškovui procesinę baudą už netinkamą naudojimąsi procesinėmis teisėmis ar priešingą veikimą prie greitą ir operatyvų bylos išnagrinėjimą.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, pagal bylos duomenis nėra akivaizdaus pagrindo spręsti, kad atsakovas pateikdamas ieškinį piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir, kad dėl to jam yra skirtina bauda. Todėl prašymas atmestinas.
Atmetus ieškinį naikintinos Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti viešo pirkimo ,,Preliminarioji sutartis dėl degalų į talpyklas užsakymų per CPO“ pirkimo Nr. 140230 procedūras.
Grąžinti ieškovui UAB „Emsi“ 250,00 Lt permokėto žyminio mokesčio už pateiktą ieškinį (CPK 87 str. 1 d. ). Atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad teismas ieškovo prašymu faktiškai negrąžintą žyminio mokesčio sumą gali įskaityti kaip žyminio mokesčio įmoką už naują procesinį dokumentą (CPK 87 str. 6 d. ).
Vadovaudamasis LR viešųjų pirkimų įstatymo 2 str. 23 d., 7 str. 4 d., 18 str. 9 d., 63 str., 941 str. 1d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 str. 2 d., 259 str., 263 str. 270 str., 4238 str., 4239 str., teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį atmesti.
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi ieškovui Viešajai įstaigai CPO LT taikytas laikinąsias apsaugos priemones – viešojo pirkimo ,,Preliminarioji sutartis dėl degalų į talpyklas užsakymų per CPO“ Nr.140230 sustabdymas, panaikinti.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR FM grąžinti ieškovui UAB „Emsi“ (j.a.k. 120643955) 250,00 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) sumokėto žyminio mokesčio 2013 m. rugpjūčio 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. 872 per „SEB“ banką.
Atkreipti ieškovo dėmesį, kad teismas ieškovo prašymu faktiškai negrąžintą žyminio mokesčio sumą gali įskaityti kaip žyminio mokesčio įmoką už naują procesinį dokumentą.
Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėjas Antanas Rudzinskas