Civilinė byla Nr. 2YT-521-223/2019
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03451-2018-7
Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.2.3;
(S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. sausio 29 d.
Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Birutė Mėlinauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos K. K. skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims antstoliui Andriui Bespalovui , V. K., AB SEB bankas ir
n u s t a t ė :
Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo perkainoti turtą, t.y. atlikti naują turto- 0,006 ha žemės sklypo dalies su gyvenamuoju namu ( UN (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) ir 0,09 ha žemės sklypo dalies ( UN (duomenys neskelbtini)) su gyvenamuoju namu ( UN (duomenys neskelbtini)), šiltnamiu ( UN (duomenys neskelbtini)) ir kitais kiemo statiniais ( UN (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), vertės nustatymą; panaikinti antstolio 2018-04-19 patvarkymu Nr.0025/12/03255 turto- 0,06 ha žemės sklypo dalies (UN (duomenys neskelbtini)) bei gyvenamojo namo ( UN (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), priklausančio K. K., areštą. Nurodė, kad, nustatydamas turto vertę, antstolis rėmėsi 2018-04-17 UAB „Ober-Haus“ ekspertizės aktu Nr.286 EKZ 2018 ASI PANE, kuriuo turto vertė yra įvertinta 58 000 Eur ir 49 000 Eur. Turto vertinimą atlikusi darbuotoja jau yra susidariusi savo nuomonę apie vertinamo turto vertę, kadangi tą patį turtą vertina jau trečią kartą, jaučiamas išankstinis nusistatymas, todėl nustatyta turto vertė negali būti laikoma teisinga. Panašaus turto vertė yra žymiai didesnė. Skundžiamu antstolio patvarkymu turto yra areštuojama iš esmės daugiau negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, todėl patvarkymas yra neteisėtas ir prieštaraujantis CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai normai dėl galimo areštuoti turto vertės.
Antstolis A.Bespalovas išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, priėmė 2018 m. gegužės 21 d. patvarkymą, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjos K. K. skundą ir skundą persiuntė nagrinėjimui Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.
Skundas atmestinas.
Skundą dėl antstolio veiksmų gali paduoti asmenys, tiesiogiai dalyvaujantys vykdymo procese, kurių teises arba teisėtus interesus sprendimo vykdymo proceso metu pažeidžia antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus arba jų neatlikdamas. Tai išieškotojas, skolininkas, įkaito davėjas, varžytynėse dalyvaujantys asmenys, skolininko darbdavys, vykdantis antstolio patvarkymą dėl išskaitų iš darbo užmokesčio ir pan. Kiti asmenys, kurie nepripažįstami betarpiškai dalyvaujantys vykdymo procese, savo teises gina, ginčo teisenos tvarka pareikšdami ieškinį dėl civilinės teisės, o skųsti antstolių veiksmus teisės neturi. Jeigu ginčas susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu, gali būti reiškiamas ieškinys CPK 603 straipsnio pagrindu.
Kadangi nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas kilęs dėl antstolio veiksmų, taikytinos CPK XXXI skyriaus nuostatos, reglamentuojančios bylų dėl antstolių ir notarų veiksmų ypatumus.
Iš pareiškėjos (skolininkės) pateikto skundo turinio matyti, kad ji ginčija turto vertinimą , motyvuodama tuo, kad panašaus turto vertė rinkoje yra žymiai didesnė, o turto vertinimą atlikęs turto vertintojas nebuvo objektyvus, kadangi tą patį turtą vertino jau trečią kartą.
CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pažymėtina, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti turi teisę skirti ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia galimybių taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai tenkintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus .
Iš vykdomosios bylos Nr.0025/12/03255 medžiagos matyti, kad vykdymo procesas pradėtas priimant antstolio 2012-11-13 Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (vykd. bylos lapas 16, tomas 1). Vykdymo proceso metu buvo atliktos 5-ios turto vertinimo ekspertizės, kurių paskutinė atlikta 2018-04-17 (vykd. bylos lapai 36-96 tomas 5). Pareiškėja su šiuo turto vertinimu nesutinka, nes, jos teigimu, reali turto rinkos vertė yra didesnė.
Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 12, 13 dalių nuostatas rinkos kaina - tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė - apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir neveikiamos kitų sandorių bei interesų. Taigi, pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Atkreiptinas dėmesys, kad Nekilnojamojo turto registre nustatyta vidutinė rinkos vertė nustatoma masinio vertinimo būdu pagal panašių toje zonoje įvykdytų sandorių duomenis.
Nors pareiškėja ir nurodo, kad reali realizuojamo turto rinkos vertė yra didesnė, tačiau ji nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie teismui leistų abejoti turto verte nurodyta ekspertizės akte (CPK 197 straipsnio 1dalis).
Ekspertas, atlikęs turto vertinimo ekspertizę, įspėtas apie baudžiamąją atsakomybę už melagingos išvados pateikimą, eksperto atlikta ekspertizė atlikta ir ekspertizės aktas surašytas nepažeidžiant įstatymų reikalavimų t. y. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo, Turto ir verslo vertinimo metodikos reikalavimų ir kitų norminių aktų reikalavimų. Ekspertizė yra išsami, joje nurodyta turto vertinimą reglamentuojanti įstatyminė bazė, detalus vertinimo aprašymas, aptarta vertinimo metodika, todėl nėra pagrindo abejoti atliktu vertinimu ir nustatyta kaina. Pareiškėja nepateikė duomenų ir įrodymų, kad atlikta ekspertizė būtų neteisinga, ar prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, kad nustatyta netinkamais metodais ar ja būtų nustatyta ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė, taip pat nepateikė jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą. Be to, kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, pareiškėja per nustatytą terminą antstolio paskirtam ekspertui nušalinimų nepareiškė, abejonių dėl eksperto tinkamumo ir jo kvalifikacijos taip pat neišreiškė.
Byloje nėra jokių duomenų, kad turto vertintojas buvo asmeniškai suinteresuotas (to nenurodė ir pareiškėja) nustatyti kuo mažesnę turto vertę. Ta aplinkybė, kad turto vertintojas atliko turto vertinimą ne pirmą kartą nesudaro jokio pagrindo teigti, kad vertinimas buvo atliktas neteisingai.
Taigi, pareiškėja neįrodė, kad pagal antstolio patvarkymą paskirta ekspertize nebuvo nustatyta reali turto vertė, o įtikinamų argumentų, patvirtinančių ekspertizės akto neteisingumą, parinktų turto vertinimo metodikų ydingumą, kaip jau ir minėta, ji taip pat nenurodo.
Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, o įrodymų (jų pakankamumo) vertinimas yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įrodinėjimo procese šalys gali teikti įvairius įrodymus, tiek tiesiogiai, tiek ir netiesiogiai patvirtinančius dėstomas faktines aplinkybes. Teismas pažymi, kad pareiškėjos kaip bylą iniciavusio asmens, pareiga šiame ginče buvo pateikti įrodymus apie aiškų (akivaizdų) ekspertizės metu nustatytos kainos neatitikimą ginčo objekto rinkos kainai. Tačiau nesant objektyvių duomenų apie ginčo objekto rinkos ir turto vertinimo metu nustatytos kainų disproporcijas , nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos skundo teiginiais, jos teiginiai apie teisių pažeidimą yra deklaratyvūs ir visiškai nepagrįsti. Taigi, įvertinus pareiškėjos skunde nurodytus argumentus ir motyvus, laikytina, kad pareiškėja neįrodė, kad byloje esančiame 2018-04-17 ekspertizės akte nustatyta turto vertė neatitinka rinkos kainų ir yra per maža, kad ekspertizė atlikta netinkamai ar yra abejonių dėl jos pagrįstumo, todėl nėra pagrindų perkainoti turtą, t.y. atlikti naują turto vertės nustatymą.
Pareiškėja taip pat nurodo, kad antstolis areštavo jos turto didesnės vertės nei reikalinga išieškojimui.
Iš antstolio 2018-04-19 Patvarkymo dėl turto įvertinimo (areštavimo) ( vykd. bylos lapai 102-103 tomas 5) ir 2018-04-19 Turto arešto aktų ( vykd. bylos lapai 97-101 tomas 5) matyti, kad bendra areštuoto turto vertė sudaro 107 000 Eur.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kurio viena iš valstybės suteiktų funkcijų – vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, kartu nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.
Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ir disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnis). CPK 675 straipsnio 2 dalyje ir 677 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas antstoliui areštuoti iš esmės daugiau skolininko turto, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Taip pat pažymėtina, jog antstolis, areštuodamas skolininko turtą, turi nurodyti kiekvieno areštuojamo daikto vertę ir viso areštuoto turto vertę, t. y. areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones (CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 681 straipsnis). Antstoliui abejojant dėl turto vertės, jis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.
Iš vykdomojoje byloje esančio turto arešto akto matyti, kad buvo areštuoti atskiri nekilnojamojo turto objektai, t. y. vieno jų vertė 58 000 Eur, kito - 49 000 Eur. Šiuo metu išieškotina iš skolininkės suma sudaro 68 000 Eur (kartu su vykdymo išlaidomis). Taigi, vieno iš jau minėtų areštuotų objektų vertės (58 000 Eur arba 49 000 Eur) nepakaktų padengti skolai ir vykdymo išlaidoms. Be to, yra skaičiuojamos palūkanos, kas didina išieškotiną sumą, o turint omeny užtrukusį išieškojimo procesą ir nekilnojamojo turto rinkos vertės svyravimus bei negalint prognozuoti laiko kiek dar gali užtrukti vykdymo procesas, greičiausiai tikėtina, kad skola ir vykdymo išlaidos dar išaugs. Panaikinus areštą dalyje, būtų iš esmės pažeisti išieškotojo interesai į visišką jo reikalavimų patenkinimą. Tuo labiau, kad lieka neaišku už kokią sumą bus realizuotas areštuotas turtas.
Tokiu būdu, konstatuotina, kad antstolio 2018-04-19 yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti nėra pagrindo.
Vadovaudamasi išdėstytu ir CPK 291-292 straipsniais, 510-512 straipsniais, teismas
n u t a r i a:
Pareiškėjos K. K. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.
Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos Panevėžio apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.
Teisėja Birutė Mėlinauskienė