Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-06-10][nuasmenintas sprendimas byloje][I-1322-815-2016].docx
Bylos nr.: I-1322-815/2016
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų 188721271 atsakovas
Vilniaus pataisos namai 188721271 atsakovas
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl valstybės tarnybos
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Valstybės tarnyba
Valstybės tarnyba
Valstybės tarnautojų socialinės ir kitos garantijos
Valstybės tarnautojų socialinės ir kitos garantijos
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Pasiruošimas administracinių bylų nagrinėjimui teisme
Pasiruošimas administracinių bylų nagrinėjimui teisme
Bylos sustabdymas
kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla
Pirmosios instancijos teismo nutartis
Pirmosios instancijos teismo nutartis
Pirmosios instancijos teismo nutartis
Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-1322-815/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05720-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21

(S)

 



 

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2016 m. gegužės 19 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. U. (R. U.) skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Vilniaus pataisos namams dėl sprendimo panaikinimo, neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

 

 

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

 

1. Pareiškėjas R. U. su 2013 m. spalio 23 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 2013 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. 9-5948(09) „Dėl darbo užmokesčio nepriemokos ir informacijos pateikimo“; priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią tarp faktiškai išmokėto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio, kuris būtų apskaičiuotas ir išmokėtas, taikant iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. galiojusius pareiginės algos koeficientus ir priedų už pareigūnų kvalifikacines kategorijas dydžius (b. l. 1–4).

Pareiškėjas skundą iš esmės grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu, be kita ko nurodo, kad nuo (duomenys neskelbtini) eina Vilniaus PN (duomenys neskelbtini) pareigas (statutinis valstybės tarnautojas). Jo pareigybės lygis – A, pareigybės kategorija – 13. (duomenys neskelbtini) jam buvo suteikta trečia kvalifikacinė kategorija, (duomenys neskelbtini) jam buvo suteikta antra kvalifikacinė kategorija, ir (duomenys neskelbtini) jam buvo suteikta pirma kvalifikacinė kategorija.

              2. Atsakovas Vilniaus pataisos namai, atstovaujantis ir atsakovei Lietuvos valstybei, atsiliepime į pareiškėjo skundą pripažįsta, kad taikant iki 2013 m. spalio 1 d. galiojusias teisės aktų nuostatas pareiškėjui sumokėtas ne visas priklausantis darbo užmokestis, t. y. neišmokėta darbo užmokesčio dalis 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. spalio 1 d. laikotarpiu sudaro (duomenys neskelbtini) Lt, prašo: pareiškėjo reikalavimui taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą 3 m. ieškinio senatį; atidėti teismo sprendimo dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo vykdymą, atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus PN neturi papildomai skirtų valstybės biudžeto asignavimų (b. l. 9–10).

             

 

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

k o n s t a t u o j a :

 

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. U. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti pareiškėjui neišmokėtą tarnybinio atlyginimo dalį (apskaičiavimo lentelės, b. l. 12-16). Pabrėžtina, kad atlyginimas buvo sumažintas įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažinto prieštaraujančiu Konstitucijai, pagrindu.

Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas. Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog įstatymų leidėjas, įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymu nustatydamas vienerių metų terminą, kuriam buvo atidėtas kompensavimo mechanizmą nustatančio įstatymo projekto pateikimas, nepagrįstai delsė. Taigi Grąžinimo įstatymas buvo priimtas be nepagrįsto delsimo. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo konkrečiu atveju Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad  įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, teismas konstatuoja, kad institucijai, kurioje pareiškėjas dirba, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjo patirtus praradimus. Pareiškėjo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu. Pabrėžtina, kad tokią poziciją formuluoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016. Minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime taip pat konstatuota, kad tinkamas atsakovas yra institucija, kurioje pareiškėjas ėjo pareigas, todėl iš Lietuvos valstybės priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį negalima dar ir dėl šio motyvo.

Remiantis tais pačiais argumentais, taip pat nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl Vilniaus PN 2013 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. 9-5948(09) „Dėl darbo užmokesčio nepriemokos ir informacijos pateikimo“ panaikinimo.

 

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

 

Pareiškėjo R. U. (R. U.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėjas                                    Ernestas Spruogis


Paminėta tekste:
  • A-668-602/2016