Civilinė byla Nr.
2-884/2010
Procesinio sprendimo kategorija 110.1
(S)
LIETUVOS
APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010 m. liepos 1 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danutės
Milašienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir
pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka
išnagrinėjo atsakovo R. Pavasario firmos
„Romasta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos
teismo 2010 m. kovo 9 d. nutarties, kuria nutarta taikyti papildomas
laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-1315-153/2010
pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Aiginta“ ieškinį atsakovui R.
Pavasario firmai „Romasta“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
Ieškovas UAB „Aiginta“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu ir prašė iš
atsakovo R. Pavasario firmos „Romasta“ priteisti 91 150,32 Lt nesumokėtos
skolos, 12 850,78 Lt delspinigių, 12,7 procentų dydžio metines palūkanas nuo
priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, 4 080
Lt žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas
UAB „Aiginta“ taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir
areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines
lėšas ir turtines teises, esančius pas atsakovą ir/ar pas trečiuosius asmenis,
uždraudžiant turtą perleisti tretiesiems asmenims, bei juo disponuoti, įskaitant,
bet neapsiribojant draudimu turtą parduoti, mainyti, dovanoti, sudaryti
preliminariąsias ir kitas sutartis, kitaip perleisti, įkeisti ar kitokiu būdu
suvaržyti šį turtą ir iš jo kylančias teises.
Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 23 d.
nutartimi nutarė areštuoti atsakovui R. Pavasario firmai „Romasta“
priklausančius ir esančius pas atsakovą ar trečiuosius asmenis nekilnojamuosius
bei kilnojamuosius daiktus, turtines teises bendrai 104 001,10 Lt sumai,
uždraudžiant atsakovui areštuotą turtą perleisti tretiesiems asmenims. Jeigu
atsakovo aprašytų nekilnojamųjų bei kilnojamųjų daiktų, turtinių teisių vertė
yra mažesnė negu 104 001,10 Lt, tuo atveju areštuoti trūkstamos sumos ribose
atsakovui priklausančias pinigines lėšas. Teismas nutarė leisti atsakovui R.
Pavasario firmai „Romasta“ iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams
darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas,
taip pat atsiskaityti su ieškovu UAB „Aiginta“.
Ieškovas UAB „Aiginta“ pateikė pareiškimą dėl
ieškinio patikslinimo, kuriuo prašė teismo papildomai priteisti iš atsakovo R.
Pavasario firmos „Romasta“ 50 000 Lt baudos bei taikyti laikinąsias apsaugos
priemones - areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį
turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, esančius pas atsakovą ir/ar pas
trečiuosius asmenis, 50 000 Lt sumai, uždraudžiant turtą perleisti tretiesiems
asmenims bei juo disponuoti, įskaitant, bet neapsiribojant draudimu turtą
parduoti, mainyti, dovanoti, sudaryti preliminariąsias ir kitas sutartis,
kitaip perleisti, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti šį turtą ir iš jo kylančias
teises.
Kauno apygardos teismas 2010 m. sausio 11 d.
nutartimi nutarė papildomai areštuoti atsakovui R. Pavasario firmai „Romasta“
priklausančius ir esančius pas atsakovą ar trečiuosius asmenis nekilnojamuosius
bei kilnojamuosius daiktus, turtines teises 50 000 Lt sumai, uždraudžiant
atsakovui areštuotą turtą perleisti tretiesiems asmenims. Jeigu atsakovo
aprašytų nekilnojamųjų bei kilnojamųjų daiktų, turtinių teisių vertė yra
mažesnė negu 50 000 Lt, tuo atveju areštuoti trūkstamos sumos ribose atsakovui
priklausančias pinigines lėšas. Teismas nutarė leisti atsakovui R. Pavasario firmai „Romasta“ iš areštuotų
piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius
valstybei bei socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su ieškovu UAB „Aiginta“.
Ieškovas UAB „Aiginta“ pateikė pareiškimą dėl
ieškinio patikslinimo, kuriuo prašė iš atsakovo R. Pavasario firmos „Romasta“
priteisti 22 550,96 Lt skolos, 33 253,60 Lt baudos bei skubiai, iš anksto
nepranešus atsakovui, areštuoti jam priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį
turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, esančius pas atsakovą ir/ar pas
trečiuosius asmenis, 55 804,56 Lt sumai, uždraudžiant turtą perleisti
tretiesiems asmenims bei juo disponuoti, įskaitant, bet neapsiribojant draudimu
turtą parduoti, mainyti, dovanoti, sudaryti preliminariąsias ir kitas sutartis,
kitaip perleisti, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti šį turtą ir iš jo kylančias
teises.
Ieškovas nurodė, kad jis pateikė papildomus
reikalavimus dėl 55 804,56 Lt (22 550,96 Lt nesumokėtos skolos ir 33 253,60 Lt
baudos) priteisimo iš atsakovo, todėl papildomai areštavus atsakovo turtą 55
804,56 Lt sumai bus užtikrinti visi ieškovo reikalavimai. Atsakovui jau
taikytos laikinosios apsaugos priemonės daugiau nei 150 000 Lt sumai, todėl
papildoma 55 804,56 Lt suma, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, laikytina
didele. Atsakovas yra pažeidęs abi nuomos sutartis, piktybiškai vengia
atsiskaityti.
Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 9
d. nutartimi nutarė papildomai areštuoti atsakovui R. Pavasario firmai
„Romasta“ priklausančius ir esančius pas atsakovą ar trečiuosius asmenis
nekilnojamuosius bei kilnojamuosius daiktus, turtines teises 55 804,56 Lt sumai, uždraudžiant atsakovui
areštuotą turtą perleisti tretiesiems asmenims. Jeigu atsakovo aprašytų
nekilnojamųjų bei kilnojamųjų daiktų, turtinių teisių vertė yra mažesnė negu 55
804,56 Lt, tuo atveju, areštuoti trūkstamos sumos ribose atsakovui
priklausančias pinigines lėšas. Teismas nutarė leisti atsakovui R.Pavasario
firmai „Romasta“ iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo
užmokestį, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, taip pat
atsiskaityti su ieškovu UAB „Aiginta“.
Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovo papildomi
reikalavimai dėl skolos ir baudos priteisimo yra turtiniai. Priėmus papildomus
ieškovo reikalavimus dėl skolos ir baudos (55 804,56 Lt) priteisimo,
šioje dalyje būsimo teismo sprendimo, palankaus ieškovui atveju, įvykdymas yra
neužtikrintas. Teismo teigimu, padidėjus ieškinio sumai (nuo 154 001,10 Lt iki
209 805,66 Lt), padidėja grėsmė ieškovo turtiniams interesams, kas sąlygoja
būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, norint pašalinti tokią grėsmę
bei išvengti galimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos, padidinant taikytų
atsakovui laikinųjų apsaugos priemonių mastą. Teismas taip pat nurodė, kad
atsakovo turtinė padėtis įvertinta 2010 m. sausio 11 d. nutartyje, kurioje
konstatuota, jog atsakovas neįrodė, kad jo turtinė padėtis nekelia abejonės dėl
jo galimybių įvykdyti būsimą teismo sprendimą bei paneigia grėsmę, kad ieškinio
reikalavimų suma atsakovui nėra didelė (CPK 178 str.). Papildomų rašytinių
įrodymų, apibūdinančių atsakovo turtinę padėtį po 2010 m. sausio 11 d. teismo
nutarties priėmimo, teismui nėra pateikta.
Atskiruoju skundu atsakovas
R. Pavasario firma „Romasta“ prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 9 d.
nutartį panaikinti ir ieškovo prašymą atmesti.
Atskirąjį skundą grindžia
šiais argumentais:
1. Prašymas, nenurodant jame
motyvų ir įrodymų, kokiu būdu atsakovas ketina turtą iššvaistyti ar paslėpti,
negali būti tenkinamas (CPK 12 str., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m.
balandžio 10 d. nutartis, civ. b. Nr. 2-223/2008). Ieškovas nepateikė duomenų
apie tai, kad atsakovas galėtų bandyti turtą paslėpti ar iššvaistyti.
2. Ieškovo prašoma suma, taip
pat ir papildoma ieškinio suma atsakovui nėra didelė. Pateikti atsakovo
finansiniai duomenys patvirtina, kad jis yra patikima, pelningai 15 metų veikianti
įmonė. Grynųjų pinigų sumos dydis įmonės apyvartoje nėra labai reikšmingas,
kadangi įmonė verčiasi automobilių detalių prekyba, todėl sukauptas
trumpalaikis turtas yra pagrindinis, kurį perduodama įmonė gauna pajamas ir
pelną.
3. Teismas, padidindamas laikinųjų
apsaugos priemonių mastą, neatsižvelgė į sąžiningumo ir protingumo kriterijus,
neargumentavo, kodėl laikinųjų apsaugos priemonių mastas taikomas, nepranešus
atsakovui ir netinkamai vertino įrodymus, kad reikalavimo suma yra didelė.
4. Teismas pažeidė
teisingumo, lygiateisiškumo bei proporcingumo principus. Taikytos laikinosios
apsaugos priemonės trikdys įmonės veiklą. Įrašas turto areštų aktų registre
gali padaryti neigiamą ir neatitaisomą poveikį įmonės reputacijai ir
pelningumui. Privalu maksimaliai apsaugoti atsakovo interesą vykdyti normalią
komercinę veiklą. Atsakovo turto visiškai pakanka užtikrinti ieškinio
reikalavimus. Nesant galimybės išsiieškoti skolos iš įmonės turto, ieškovas galės
nukreipti reikalavimą į įmonės savininko turtą.
Atsiliepimu į atskirąjį
skundą ieškovas UAB „Aiginta“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apygardos
teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepime nurodo, kad
atsakovo turtinė padėtis nėra gera, o 55 804,56 Lt reikalavimo suma jam yra
didelė. Atsakovas nepateikė duomenų, kad ši suma pagal jo turto vertę, gaunamas
pajamas, yra nedidelė. Pačios įmonės parengtoje pažymoje nurodytos piniginių
lėšų sumos gali būti netikslios. Pelno nuostolių ataskaita parengta pagal 2008
m. duomenis ir neatspindi realios situacijos. 2009 m. lapkričio 30 d. balansas,
pasirašytas savininko, nėra pateiktas VĮ Registrų centrui. Finansiniuose
dokumentuose nurodytas turtas nėra ir negali būti tapatinamas su realiu turtu,
kurį objektyviai galima areštuoti ir aprašyti. Atsiliepime į ieškinį atsakovas
nurodė, kad įmonės veikla 2008 m. tapo nuostolinga. Tad jo nurodytas 2008 m.
gautas pelnas neatitinka tikrovės. Atsakovas iki 2009 m. lapkričio mėnesio
turėjo nemažai skolų ir įsipareigojimų. Atsakovas iš banko paėmė didelį kreditą
ir įkeitė savo turtą. Neaišku, kokiu metodu buvo apskaičiuota balanse nurodyto
atsakovo turto vertė. Beveik visas atsakovo turtas yra apsunkintas hipoteka,
kita jo dalis yra nelikvidi ir nevertinga. Atsakovo turimos lėšos mažėja.
Skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia grėsmės būsimo ieškovui palankaus
sprendimo įvykdymui. Atsakovas gali perleisti turtą ar jį suvaržyti ir, teismui
patenkinus ieškinį, teisingumo vykdymas galimai būtų tik formalus.
Atskirasis skundas
atmestinas.
Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio pirmojoje dalyje
nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias
apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali
pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Remiantis šia proceso teisės norma,
suinteresuoto asmens prašymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti
ieškinį, t. y. ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos
priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Taigi, laikinųjų
apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors
atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas
gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra
teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius
laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą
taikyti tokio pobūdžio priemones.
Teismų praktikoje
vadovaujamasi nuostata, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones
yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieškinio sumos dydis
objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau ši
prezumpcija nėra absoliuti. Prezumpcija remiasi prielaida, jog atsakovas gali
vengti vykdyti teismo sprendimą, kuriam įvykdyti atsakovas turi turėti didelius
finansinius resursus. Todėl taikydamas šią prezumpciją, teismas turi įvertinti
reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus
atsakovo finansines galimybes, t.y. ar konkrečiam atsakovui ieškinio
reikalavimo suma yra didelė, ar ne.
Atskirajame skunde apeliantas R. Pavasario firma
„Romasta“ nurodo, kad ieškovo prašoma suma, taip pat ir papildoma ieškinio
suma, atsakovui nėra didelė, o pateikti atsakovo finansiniai duomenys
patvirtina, kad jis yra patikima, pelningai 15 metų veikianti įmonė. Šioms
aplinkybėms pagrįsti apeliantas kartu su atskiruoju skundu, be kita ko, pateikė
teismui tarpinį 2009 m. balansą, 2008 m. balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą,
2010 m. kovo 22 d. buhalterinę pažymą.
Kaip matyti iš atsakovo
pateikto 2009 m. lapkričio 30 d. balanso (b.l. 60), 2009 m. lapkričio 30 d.
atsakovas turėjo 8 557 971 Lt vertės turto, kurį sudarė ilgalaikis turtas (2
692 921 Lt), trumpalaikis turtas (5 865 050 Lt), o per vienerius metus
mokėtinos sumos sudarė 4 534 426 Lt, po vienerių metų mokėtinos sumos – 636 973
Lt.
Nors atsakovas turi pakankamai didelės vertės
turto, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad didžioji dalis atsakovui
priklausančio turto yra apsunkinta hipoteka (b.l. 78-83, 90-91). Nors kitas
atsakovui priklausantis turtas ir nėra suvaržytas įsipareigojimais, tačiau
pagal savo pobūdį ir vertę (arklinis sandėlis, kiemo statiniai, esantys Alionių
km., 12/100 dalių administracinio pastato ir kiemo statinių, esančių Čiobiškio
km., pagalbinis cechas, esantis Vilniuje, Graičiūno g. 22, b.l. 84-85, 86-87,
88-89) šis turtas sudaro tik mažąją dalį atsakovo turto. Pažymėtina, kad
atsakovo nekilnojamojo turto likvidacinė vertė jo priverstinio pardavimo atveju
gali būti žymiai mažesnė, nei nurodoma balanse ar esama rinkos vertė. Be to,
sumažėjus nekilnojamojo turto vertei, bankas gali pareikalauti papildomai
užtikrinti atsakovo prisiimtas prievoles.
Nors pagal
2009 m. lapkričio 30 d. balanso duomenis didžiąją dalį atsakovo trumpalaikio
turto sudaro atsargos (3 914 294 Lt), tačiau 2010 m. vasario 5 d. išrašas iš
Centrinės hipotekos įstaigos patvirtina, kad atsakovo atsargos taip pat yra
įkeistos (b.l. 94-163). Be to, atsakovo per vienerius metus gautinos sumos
sudaro 1 806 973 Lt, tačiau jos, palyginus su 2008 m. gautinomis sumomis (2 159
109 Lt) sumažėjo labai nežymiai. Todėl nesant pateiktų duomenų apie tai, kokiu
pagrindu ir iš kokių subjektų yra gautinos šios sumos, nėra pagrindo spręsti
dėl galimybės susigrąžinti visą ar didžiąją dalį nurodytų sumų.
Vien ta aplinkybė, kad pagal atsakovo 2010 m. kovo
22 d. pažymą (b.l. 61) jis šios pažymos rengimo dieną banke ir kasoje turėjo
101 269,67 Lt, atsižvelgiant į atsakovo įsipareigojimų dydį, taip pat 2009 m.
balanse nurodytą 398 898 Lt mokestinį įsiskolinimą ir įsiskolinimą darbuotojams,
neduoda pagrindo spręsti, kad atsakovo turimos piniginės lėšos patvirtina gerą jo
finansinę padėtį.
Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvados,
kad, netaikius papildomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo
įvykdymas nepasunkės ar jį bus galima įvykdyti.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu
atveju sukelia nepatogumus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikomos
laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų skolininko teisių daugiau, nei būtina
ieškiniui užtikrinti. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje yra nustatyta, kad
laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu,
t. y. teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių,
kiek būtina ir pakanka galimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Teisėjų
kolegijos nuomone, Kauno apygardos teismo 2010 m.
kovo 9 d. nutartimi atsakovo turtui taikytos laikinosios apsaugos
priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina asmens, prašančio
taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei asmens, kuriam taikomos laikinosios
apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą.
CPK 148 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad
laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui
išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys
laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Teisė
spręsti, ar yra reali grėsmė, jog pranešimas apie prašymo dėl laikinųjų
apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių
taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, priklauso teismui. Todėl pirmosios
instancijos teismas, esant pakankamam pagrindui, galėjo nagrinėti prašymą dėl
laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepranešęs atsakovui. Teisėjų kolegijos
nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą manyti, kad pranešimas
atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą
apsunkins jų taikymą arba padarys jį nebeįmanomą, ir išspręsti šį klausimą,
nepranešęs atsakovui, kadangi atsakovas galėjo imtis veiksmų, kuriais būtų
pabloginęs savo finansinę padėtį. Nors teismas ir nenurodė išsamių argumentų,
kodėl, pranešus atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, jų
pritaikymas gali pasunkėti, tačiau vien šis proceso teisės normos pažeidimas
nesudaro pagrindo panaikinti teismo nutartį (CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Be
to, atsakovas atskiruoju skundu apskundė teismo priimtą nutartį, tad jis turėjo
galimybę pareikšti visus savo argumentus, susijusius su ieškovo pareikštu
prašymu ir skundžiama nutartimi, bei pateikti įrodymus.
Pažymėtina, kad įstatymas suteikia teisę atsakovui
motyvuotu prašymu kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti vieną laikinąją
apsaugos priemonę kita (CPK 146 str. 1 d.), įmokėti reikalaujamą sumą į teismo
depozitinę sąskaitą, pateikti laidavimo raštą arba įkeisti turtą (CPK 146 str.
2 d.).
Atsakovui išaiškinama, kad, esant realiai
galimybei atsirasti nuostoliams dėl jam pritaikytų laikinųjų apsaugos
priemonių, jis gali pateikti tokių nuostolių apskaičiavimą ir kreiptis į
pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl
laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 147 str. 1
d.).
Teisėjų kolegija,
vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios
instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
klausimui svarbias šios bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo
taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos
CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo
nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip
pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje numatytų absoliučių šios nutarties
negaliojimo pagrindų nėra.
Teisėjų kolegija,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a
:
Palikti Kauno apygardos
teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartį nepakeistą.
Teisėjai Artūras
Driukas
Danutė
Milašienė
Donatas
Šernas