Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2-884-2010].doc
Bylos nr.: 2-884/2010
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-884/2010

Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

 N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 2010 m. liepos 1 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danutės Milašienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. Pavasario firmos „Romasta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 9 d. nutarties, kuria nutarta taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-1315-153/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Aiginta“ ieškinį atsakovui R. Pavasario firmai „Romasta“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovas UAB „Aiginta“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu ir prašė iš atsakovo R. Pavasario firmos „Romasta“ priteisti 91 150,32 Lt nesumokėtos skolos, 12 850,78 Lt delspinigių, 12,7 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, 4 080 Lt žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

 Ieškovas UAB „Aiginta“ taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, esančius pas atsakovą ir/ar pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant turtą perleisti tretiesiems asmenims, bei juo disponuoti, įskaitant, bet neapsiribojant draudimu turtą parduoti, mainyti, dovanoti, sudaryti preliminariąsias ir kitas sutartis, kitaip perleisti, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti šį turtą ir iš jo kylančias teises.

Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 23 d. nutartimi nutarė areštuoti atsakovui R. Pavasario firmai „Romasta“ priklausančius ir esančius pas atsakovą ar trečiuosius asmenis nekilnojamuosius bei kilnojamuosius daiktus, turtines teises bendrai 104 001,10 Lt sumai, uždraudžiant atsakovui areštuotą turtą perleisti tretiesiems asmenims. Jeigu atsakovo aprašytų nekilnojamųjų bei kilnojamųjų daiktų, turtinių teisių vertė yra mažesnė negu 104 001,10 Lt, tuo atveju areštuoti trūkstamos sumos ribose atsakovui priklausančias pinigines lėšas. Teismas nutarė leisti atsakovui R. Pavasario firmai „Romasta“ iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su ieškovu UAB „Aiginta“.

Ieškovas UAB „Aiginta“ pateikė pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo, kuriuo prašė teismo papildomai priteisti iš atsakovo R. Pavasario firmos „Romasta“ 50 000 Lt baudos bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, esančius pas atsakovą ir/ar pas trečiuosius asmenis, 50 000 Lt sumai, uždraudžiant turtą perleisti tretiesiems asmenims bei juo disponuoti, įskaitant, bet neapsiribojant draudimu turtą parduoti, mainyti, dovanoti, sudaryti preliminariąsias ir kitas sutartis, kitaip perleisti, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti šį turtą ir iš jo kylančias teises.

Kauno apygardos teismas 2010 m. sausio 11 d. nutartimi nutarė papildomai areštuoti atsakovui R. Pavasario firmai „Romasta“ priklausančius ir esančius pas atsakovą ar trečiuosius asmenis nekilnojamuosius bei kilnojamuosius daiktus, turtines teises 50 000 Lt sumai, uždraudžiant atsakovui areštuotą turtą perleisti tretiesiems asmenims. Jeigu atsakovo aprašytų nekilnojamųjų bei kilnojamųjų daiktų, turtinių teisių vertė yra mažesnė negu 50 000 Lt, tuo atveju areštuoti trūkstamos sumos ribose atsakovui priklausančias pinigines lėšas. Teismas nutarė leisti atsakovui  R. Pavasario firmai „Romasta“ iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su ieškovu UAB „Aiginta“.

Ieškovas UAB „Aiginta“ pateikė pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo, kuriuo prašė iš atsakovo R. Pavasario firmos „Romasta“ priteisti 22 550,96 Lt skolos, 33 253,60 Lt baudos bei skubiai, iš anksto nepranešus atsakovui, areštuoti jam priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, esančius pas atsakovą ir/ar pas trečiuosius asmenis, 55 804,56 Lt sumai, uždraudžiant turtą perleisti tretiesiems asmenims bei juo disponuoti, įskaitant, bet neapsiribojant draudimu turtą parduoti, mainyti, dovanoti, sudaryti preliminariąsias ir kitas sutartis, kitaip perleisti, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti šį turtą ir iš jo kylančias teises.

Ieškovas nurodė, kad jis pateikė papildomus reikalavimus dėl 55 804,56 Lt (22 550,96 Lt nesumokėtos skolos ir 33 253,60 Lt baudos) priteisimo iš atsakovo, todėl papildomai areštavus atsakovo turtą 55 804,56 Lt sumai bus užtikrinti visi ieškovo reikalavimai. Atsakovui jau taikytos laikinosios apsaugos priemonės daugiau nei 150 000 Lt sumai, todėl papildoma 55 804,56 Lt suma, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, laikytina didele. Atsakovas yra pažeidęs abi nuomos sutartis, piktybiškai vengia atsiskaityti.

Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 9 d. nutartimi nutarė papildomai areštuoti atsakovui R. Pavasario firmai „Romasta“ priklausančius ir esančius pas atsakovą ar trečiuosius asmenis nekilnojamuosius bei kilnojamuosius daiktus, turtines teises 55 804,56 Lt sumai, uždraudžiant atsakovui areštuotą turtą perleisti tretiesiems asmenims. Jeigu atsakovo aprašytų nekilnojamųjų bei kilnojamųjų daiktų, turtinių teisių vertė yra mažesnė negu 55 804,56 Lt, tuo atveju, areštuoti trūkstamos sumos ribose atsakovui priklausančias pinigines lėšas. Teismas nutarė leisti atsakovui R.Pavasario firmai „Romasta“ iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su ieškovu UAB „Aiginta“.

Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovo papildomi reikalavimai dėl skolos ir baudos priteisimo yra turtiniai. Priėmus papildomus ieškovo reikalavimus dėl skolos ir baudos                  (55 804,56 Lt) priteisimo, šioje dalyje būsimo teismo sprendimo, palankaus ieškovui atveju, įvykdymas yra neužtikrintas. Teismo teigimu, padidėjus ieškinio sumai (nuo 154 001,10 Lt iki 209 805,66 Lt), padidėja grėsmė ieškovo turtiniams interesams, kas sąlygoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, norint pašalinti tokią grėsmę bei išvengti galimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos, padidinant taikytų atsakovui laikinųjų apsaugos priemonių mastą. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis įvertinta 2010 m. sausio 11 d. nutartyje, kurioje konstatuota, jog atsakovas neįrodė, kad jo turtinė padėtis nekelia abejonės dėl jo galimybių įvykdyti būsimą teismo sprendimą bei paneigia grėsmę, kad ieškinio reikalavimų suma atsakovui nėra didelė (CPK 178 str.). Papildomų rašytinių įrodymų, apibūdinančių atsakovo turtinę padėtį po 2010 m. sausio 11 d. teismo nutarties priėmimo, teismui nėra pateikta.

Atskiruoju skundu atsakovas R. Pavasario firma „Romasta“ prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartį panaikinti ir ieškovo prašymą atmesti.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Prašymas, nenurodant jame motyvų ir įrodymų, kokiu būdu atsakovas ketina turtą iššvaistyti ar paslėpti, negali būti tenkinamas (CPK 12 str., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartis, civ. b. Nr. 2-223/2008). Ieškovas nepateikė duomenų apie tai, kad atsakovas galėtų bandyti turtą paslėpti ar iššvaistyti.

2. Ieškovo prašoma suma, taip pat ir papildoma ieškinio suma atsakovui nėra didelė. Pateikti atsakovo finansiniai duomenys patvirtina, kad jis yra patikima, pelningai 15 metų veikianti įmonė. Grynųjų pinigų sumos dydis įmonės apyvartoje nėra labai reikšmingas, kadangi įmonė verčiasi automobilių detalių prekyba, todėl sukauptas trumpalaikis turtas yra pagrindinis, kurį perduodama įmonė gauna pajamas ir pelną.

3. Teismas, padidindamas laikinųjų apsaugos priemonių mastą, neatsižvelgė į sąžiningumo ir protingumo kriterijus, neargumentavo, kodėl laikinųjų apsaugos priemonių mastas taikomas, nepranešus atsakovui ir netinkamai vertino įrodymus, kad reikalavimo suma yra didelė.

4. Teismas pažeidė teisingumo, lygiateisiškumo bei proporcingumo principus. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės trikdys įmonės veiklą. Įrašas turto areštų aktų registre gali padaryti neigiamą ir neatitaisomą poveikį įmonės reputacijai ir pelningumui. Privalu maksimaliai apsaugoti atsakovo interesą vykdyti normalią komercinę veiklą. Atsakovo turto visiškai pakanka užtikrinti ieškinio reikalavimus. Nesant galimybės išsiieškoti skolos iš įmonės turto, ieškovas galės nukreipti reikalavimą į įmonės savininko turtą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Aiginta“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodo, kad atsakovo turtinė padėtis nėra gera, o 55 804,56 Lt reikalavimo suma jam yra didelė. Atsakovas nepateikė duomenų, kad ši suma pagal jo turto vertę, gaunamas pajamas, yra nedidelė. Pačios įmonės parengtoje pažymoje nurodytos piniginių lėšų sumos gali būti netikslios. Pelno nuostolių ataskaita parengta pagal 2008 m. duomenis ir neatspindi realios situacijos. 2009 m. lapkričio 30 d. balansas, pasirašytas savininko, nėra pateiktas VĮ Registrų centrui. Finansiniuose dokumentuose nurodytas turtas nėra ir negali būti tapatinamas su realiu turtu, kurį objektyviai galima areštuoti ir aprašyti. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad įmonės veikla 2008 m. tapo nuostolinga. Tad jo nurodytas 2008 m. gautas pelnas neatitinka tikrovės. Atsakovas iki 2009 m. lapkričio mėnesio turėjo nemažai skolų ir įsipareigojimų. Atsakovas iš banko paėmė didelį kreditą ir įkeitė savo turtą. Neaišku, kokiu metodu buvo apskaičiuota balanse nurodyto atsakovo turto vertė. Beveik visas atsakovo turtas yra apsunkintas hipoteka, kita jo dalis yra nelikvidi ir nevertinga. Atsakovo turimos lėšos mažėja. Skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia grėsmės būsimo ieškovui palankaus sprendimo įvykdymui. Atsakovas gali perleisti turtą ar jį suvaržyti ir, teismui patenkinus ieškinį, teisingumo vykdymas galimai būtų tik formalus.

 

Atskirasis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Remiantis šia proceso teisės norma, suinteresuoto asmens prašymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones.

Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Prezumpcija remiasi prielaida, jog atsakovas gali vengti vykdyti teismo sprendimą, kuriam įvykdyti atsakovas turi turėti didelius finansinius resursus. Todėl taikydamas šią prezumpciją, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t.y. ar konkrečiam atsakovui ieškinio reikalavimo suma yra didelė, ar ne.

Atskirajame skunde apeliantas R. Pavasario firma „Romasta“ nurodo, kad ieškovo prašoma suma, taip pat ir papildoma ieškinio suma, atsakovui nėra didelė, o pateikti atsakovo finansiniai duomenys patvirtina, kad jis yra patikima, pelningai 15 metų veikianti įmonė. Šioms aplinkybėms pagrįsti apeliantas kartu su atskiruoju skundu, be kita ko, pateikė teismui tarpinį 2009 m. balansą, 2008 m. balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, 2010 m. kovo 22 d. buhalterinę pažymą.

Kaip matyti iš atsakovo pateikto 2009 m. lapkričio 30 d. balanso (b.l. 60), 2009 m. lapkričio 30 d. atsakovas turėjo 8 557 971 Lt vertės turto, kurį sudarė ilgalaikis turtas (2 692 921 Lt), trumpalaikis turtas (5 865 050 Lt), o per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 4 534 426 Lt, po vienerių metų mokėtinos sumos – 636 973 Lt.

Nors atsakovas turi pakankamai didelės vertės turto, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad didžioji dalis atsakovui priklausančio turto yra apsunkinta hipoteka (b.l. 78-83, 90-91). Nors kitas atsakovui priklausantis turtas ir nėra suvaržytas įsipareigojimais, tačiau pagal savo pobūdį ir vertę (arklinis sandėlis, kiemo statiniai, esantys Alionių km., 12/100 dalių administracinio pastato ir kiemo statinių, esančių Čiobiškio km., pagalbinis cechas, esantis Vilniuje, Graičiūno g. 22, b.l. 84-85, 86-87, 88-89) šis turtas sudaro tik mažąją dalį atsakovo turto. Pažymėtina, kad atsakovo nekilnojamojo turto likvidacinė vertė jo priverstinio pardavimo atveju gali būti žymiai mažesnė, nei nurodoma balanse ar esama rinkos vertė. Be to, sumažėjus nekilnojamojo turto vertei, bankas gali pareikalauti papildomai užtikrinti atsakovo prisiimtas prievoles.

 Nors pagal 2009 m. lapkričio 30 d. balanso duomenis didžiąją dalį atsakovo trumpalaikio turto sudaro atsargos (3 914 294 Lt), tačiau 2010 m. vasario 5 d. išrašas iš Centrinės hipotekos įstaigos patvirtina, kad atsakovo atsargos taip pat yra įkeistos (b.l. 94-163). Be to, atsakovo per vienerius metus gautinos sumos sudaro 1 806 973 Lt, tačiau jos, palyginus su 2008 m. gautinomis sumomis (2 159 109 Lt) sumažėjo labai nežymiai. Todėl nesant pateiktų duomenų apie tai, kokiu pagrindu ir iš kokių subjektų yra gautinos šios sumos, nėra pagrindo spręsti dėl galimybės susigrąžinti visą ar didžiąją dalį nurodytų sumų.

Vien ta aplinkybė, kad pagal atsakovo 2010 m. kovo 22 d. pažymą (b.l. 61) jis šios pažymos rengimo dieną banke ir kasoje turėjo 101 269,67 Lt, atsižvelgiant į atsakovo įsipareigojimų dydį, taip pat 2009 m. balanse nurodytą 398 898 Lt mokestinį įsiskolinimą ir įsiskolinimą darbuotojams, neduoda pagrindo spręsti, kad atsakovo turimos piniginės lėšos patvirtina gerą jo finansinę padėtį.

Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvados, kad, netaikius papildomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės ar jį bus galima įvykdyti.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų skolininko teisių daugiau, nei būtina ieškiniui užtikrinti. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, t. y. teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka galimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Teisėjų kolegijos nuomone, Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartimi atsakovo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą.

CPK 148 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Teisė spręsti, ar yra reali grėsmė, jog pranešimas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, priklauso teismui. Todėl pirmosios instancijos teismas, esant pakankamam pagrindui, galėjo nagrinėti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepranešęs atsakovui. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą manyti, kad pranešimas atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą apsunkins jų taikymą arba padarys jį nebeįmanomą, ir išspręsti šį klausimą, nepranešęs atsakovui, kadangi atsakovas galėjo imtis veiksmų, kuriais būtų pabloginęs savo finansinę padėtį. Nors teismas ir nenurodė išsamių argumentų, kodėl, pranešus atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, jų pritaikymas gali pasunkėti, tačiau vien šis proceso teisės normos pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti teismo nutartį (CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Be to, atsakovas atskiruoju skundu apskundė teismo priimtą nutartį, tad jis turėjo galimybę pareikšti visus savo argumentus, susijusius su ieškovo pareikštu prašymu ir skundžiama nutartimi, bei pateikti įrodymus.

Pažymėtina, kad įstatymas suteikia teisę atsakovui motyvuotu prašymu kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 146 str. 1 d.), įmokėti reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą, pateikti laidavimo raštą arba įkeisti turtą (CPK 146 str. 2 d.).

Atsakovui išaiškinama, kad, esant realiai galimybei atsirasti nuostoliams dėl jam pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, jis gali pateikti tokių nuostolių apskaičiavimą ir kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 147 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui svarbias šios bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje numatytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Palikti Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartį nepakeistą.

 

 

Teisėjai                                                                                                                     Artūras Driukas

 

                                                                                                                     Danutė Milašienė

 

                                                                                                                     Donatas Šernas