Civilinė byla Nr. e2-150-302/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01433-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.13;

3.1.18.4

                                                (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1346-432/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Izkada“ ieškinį atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Izkada“ ieškiniu prašo: 1) panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 10030807, priimtą vykdant viešąjį pirkimą „Vidutinės klasės automobilinės cisternos su dviguba kabina pirkimas“, pirkimo Nr. 538635 (toliau – Pirkimas), kuriuo UAB „Iskada“ pašalinta iš derybų; 2) panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. 10078335, kuriuo nustatyta tiekėjų eilė; 3) įpareigoti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos atnaujinti Pirkimo procedūras ir grįžti į pasiūlymų vertinimo etapą.

2.       Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos nesudaryti Pirkimo sutarties. Ieškovės teigimu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir teismui tenkinus ieškinį, kiltų didelės žalos atsiradimo rizika. Tai yra svarbu, nes perkančioji organizacija yra viešasis juridinis asmuo, o dėl būtinybės atlyginti žalą būtų pažeistas viešasis interesas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 13 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą –įpareigojo atsakovę nesudaryti Pirkimo sutarties.

4.       Įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes ir kartu su ieškiniu pateiktus duomenis, teismas darė išvadą, kad ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas suformuluoti tinkamai, be to, su ieškiniu yra pateikti įrodymai, teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais ieškovė grindžia savo reikalavimus, todėl sprendė, jog ieškinys negali būti vertinamas kaip akivaizdžiai nepagrįstas.

5.       Atsižvelgdamas į Pirkimo objektą (vidutinės klasės automobilinė cisterna su dviguba kabina), teismas darė išvadą, kad Pirkimo procedūrų, dėl kurių yra kilęs ginčas, sustabdymas, nepažeis viešojo intereso, o sudarys prielaidas tam, jog viešieji pirkimai būtų vykdomi skaidriai, o valstybės lėšos panaudojamos sąžiningai ir racionaliai.

6.       Taip pat teismas nurodė, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas. Kadangi Pirkimo procedūros jau yra prasidėjusios, ieškovės grąžinimas į prieš pažeidimą buvusią padėtį būtų komplikuotas, o tolimesnis ieškovės dalyvavimas su kitais dalyviais nebūtų lygiavertis.

7.       Nenustatęs neabejotino neatidėliotino pagrindo kuo skubiau užbaigti Pirkimo procedūras, teismas sprendė, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių kilsiančios neigiamos pasekmės bus mažesnės nei tos, kurios galėtų kilti Pirkimo procedūrų nestabdant.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Tuo atveju, jeigu šis prašymas nebūtų tenkintas, prašo pareikalauti iš ieškovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo 11 500 000 Eur sumai. Nurodo šiuos esminius argumentus:

8.1.                      Pasisakydamas dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (preliminaraus ieškinio pagrįstumo), pirmosios instancijos teismas nevertino tikėtino ieškinio pagrįstumo, ignoravo tai, kad ieškinyje pateikiami nelogiški argumentai, kurie iš esmės nėra suderinami su viešųjų pirkimų reglamentavimu ir viešųjų pirkimų principais. Teismas nurodė, kad ieškinys negali būti vertinamas kaip akivaizdžiai nepagrįstas, tačiau tai, jog ieškinio teiginiai nėra akivaizdžiai nepagrįsti, jokiu būdu nereiškia, kad jie yra (gali būti) pagrįsti.

8.2.                      Teismas iš esmės nevertino ir antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui). Jeigu išnagrinėjus ginčą ir būtų panaikinti ieškiniu ginčijami atsakovo sprendimai ir Pirkimo procedūros būtų atnaujintos, toks teismo sprendimas nepakeistų ieškovės teisinio statuso Pirkime, kadangi nėra ginčijama Pirkimo laimėtojo atitiktis Pirkimo sąlygų reikalavimams. Hipotetinėmis prielaidomis paremtas ieškovės teisinis interesas Pirkimo sutarties sudarymu negali būti pripažintas pakankamu pagrindu konstatuoti antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą.

8.3.                      Net ir tuo atveju, jei ir būtų pripažinta ieškovės teisė sudaryti Pirkimo sutartį su atsakove, ieškovės išimtinai ekonominis interesas visiškai galėtų būti apgintas taikant žalos atlyginimo institutą.

8.4.                      Teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl viešųjų interesų konkurencijos ir prioritetiškumo, nevertino ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų, nenustatinėjo neigiamų pasekmių viešajam interesui – visuomenės suinteresuotumui Pirkimo objekto teikiama nauda, o tik formaliai nurodė, kad šiuo atveju prioritetas teikiamas visuomenės interesui užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi.

8.5.                      Valstybės kontrolės 2021 m. kovo 22 d. atlikto audito ataskaitoje Nr. VAE-2 konstatuota, kad egzistuoja didžiulis automobilinių autocisternų trūkumas, o tai neabejotinai leidžia spręsti apie skubų ir neatidėliotiną Pirkimo objektą sudarančių prekių poreikį. Be to, ir visuomenės informavimo priemonėse nuolat kritiškai pasisakoma apie valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgumus kokybiškai atlikti gelbėjimo darbus, naudojant fiziškai ir morališkai nusidėvėjusias gaisrų gesinimo transporto priemones. Teismas nevertino grėsmės visuomenės saugumui – žmogaus gyvybei, sveikatai ir turtui – ir šio intereso svarbos ir skubos. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju sustabdžius Pirkimo procedūras, kiltų didesnės neigiamos pasekmės nei jų nesustabdžius.

8.6.                      Teismo išvada, kad ginčijamo Pirkimo terminai šiuo atveju neturi išskirtinės svarbos, yra formali ir neatitinkanti tikrovės. Ginčijamas Pirkimas finansuojamas vykdant ES finansuojamą projektą „Prisitaikymo prie klimato kaitos gerinimas, stiprinant valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo  tarnybos reagavimo pajėgumus“  Nr. 05.1.1-CPVA-V-901-01-000. Šis projektas finansuojamas pagal 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“  priemonę 05.1.1-CPVA-V-901 „Gyventojų perspėjimo apie pavojus ir gelbėjimo sistemų tobulinimas ir plėtra“. Bendra projekto vertė, įskaitant projektui skirtą papildomą finansavimą, sudaro 24 377 625,26 Eur. Vidutinės klasės automobilinių cisternų pirkimo vertė – 11 500 000 Eur. Vykdant projektą perkami 73 gelbėjimo moduliai, kuriuos sudaro automobilinė cisterna ir joje komplektuojama įranga (gaisrinės žarnos, gaisriniai švirkšti, nešiojami siurbliai, kvėpavimo aparatai ir t. t.). Atskirai įsigyta komplektuojanti įranga turi būti perduota automobilinių cisternų gamintojui, kad jis pagal ją numatytų įrangos talpinimo vietas automobiliuose ir šią įrangą sutalpintų. 17 pirkimų, kurių vertė 2 090 155,11 Eur, jau yra įvykę, kita projekto pirkimų dalis (11 pirkimų) yra atliekami ir yra skirtingose viešųjų pirkimų procedūrų atlikimo stadijose, tačiau per artimiausius porą mėnesių planuojama pasirašyti visas viešųjų pirkimų sutartis. Nustatytais terminais neįsigijus vidutinės klasės automobilinių cisternų, jau įvykusių ar dar vykstančių gelbėjimo modulių viešųjų pirkimų metu įsigyta įranga negalėtų būti naudojama projekte numatytu būdu. Jeigu ji būtų naudojama kitaip, atsakovas privalėtų grąžinti įrangos įsigijimui panaudotas projekto lėšas, o tai lemtų didelius nuostolius. Pagal Pirkimo sąlygose numatytą grafiką Pirkimo sutartis turėjo būti sudaryta 2021 m. gruodžio mėn., tokiu atveju paskutinė automobilinių cisternų partija būtų pristatyta 2023 m. gegužės mėn. ES finansuojamas projektas baigiasi 2023 m. rugpjūčio 31  d., projekto pratęsimai nebus galimi, nes ES galutinai ir neatšaukiamai uždaro 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos finansavimą ir toliau pagal šią programą vykdomi projektai nebus finansuojami, o nepanaudotos arba netikslingai panaudotos lėšos turės būti gražinamos. 

8.7.                      Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nepriklausomai nuo galutinio teismo sprendimo, atsakovas prarastų projektui skirtą 11 500 000 Eur finansavimą, nes nepanaudotos ar netikslingai panaudotos lėšos turės būti gražinamos, todėl ieškovė įpareigotina pateikti atsakovės nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą minėtai sumai.

9.       Ieškovė UAB „Izkada“ atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Be to, prašo netenkinti atsakovo prašymo pareikalauti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Nurodo šiuos esminius argumentus:

9.1.                      Atsakovas nepagrįstai siekia, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, ne atliktų ieškinio reikalavimų prima facie (preliminarų) vertinimą, bet spręstų bylą iš esmės ir pasisakytų dėl atsakovo argumentų, susijusių su jo ginčo Pirkime priimtais sprendimais. Ieškinio reikalavimai yra paremti faktiniais duomenimis, kurie akivaizdžiai patvirtina preliminarų ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko pareigą atlikti ieškinio prima facie vertinimą

9.2.                      Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, kadangi Pirkimo sutartis galėtų būti pasirašyta ir pradėta vykdyti. Tokiu atveju ieškovės grąžinimas į prieš pažeidimą buvusią padėtį taptų apsunkintas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra vienintelė efektyvi priemonė ieškovei pasinaudoti teise į veiksmingą ir efektyvią jos pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

9.3.                      Jei teismas nuspręs grąžinti Pirkimo procedūras į pasiūlymų vertinimo etapą, tai bus pasisakyta ir dėl ieškovės atitikimo Pirkimo sąlygoms, dėl ko pasiūlymas buvo atmestas. Įvertinus argumentus, kuriais ieškovės pasiūlymas buvo atmestas, bus aišku ne tik ar atsakovo sprendimas buvo teisėtas ir pagrįstas, bet ir tai, ar ieškovė atitinka Pirkimo sąlygas. Atsakovas turės atsižvelgti į tokį teismo sprendimą, todėl iš anksto teigti, kad ieškovės pasiūlymas pasiūlymų vertinimo etape vėl bus pripažintas netinkamu nėra pagrindo.

9.4.                      Laikinas Pirkimo procedūrų sustabdymas šiuo atveju nepakenks viešajam interesui, o priešingai – reikš viešojo intereso apgynimą.

9.5.                      Nagrinėjamu atveju nėra jokių aplinkybių, kuriomis atsakovas galėtų pagrįsti teisės aktų nuostatų pažeidimus ir galimai neteisėtą savo sprendimą išmesti ieškovę iš derybų. Atsakovo deklaruojami faktai apie gaisrinių automobilių įsigijimo skubumą yra nepagrįsti. Ginčo pirkimas vyksta jau ne pirmą kartą. Atsakovas, būdamas profesionalus viešųjų pirkimų subjektas, galėjo ir turėjo numatyti, kad ir šįkart Pirkimo procedūros gali užtrukti.

9.6.                      Skundo teiginiai, kad dėl ES finansavimo gavimo termino turi būti netaikomos laikinosios apsaugos priemonės, atmestinas kaip nepagrįstas. Pats atsakovas nurodė, kad ES finansuojamas projektas baigiasi 2023 m. rugpjūčio 31 d., todėl, atsižvelgiant į sutrumpintus viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminus, byla neturėtų įtakos ES finansavimo gavimui.

9.7.                      Atsakovas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad išieškojimas iš ieškovė galėtų tapti neįmanomas. Ieškovė neturi įsiskolinimų, yra pelningai veikianti įmonė. Be to, atsakovas nepagrindė nurodytos 11 500 000 Eur užtikrinimo sumos ir nepaaiškino, kaip tokią sumą apskaičiavo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

11.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria viešųjų pirkimų byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų rašytinių įrodymų

12.       Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: pranešimą Nr. 10017402, pranešimą Nr. 9967481, bendrą įgyvendinamo projekto informaciją, pranešimą Nr. 9882817, pranešimą Nr. 9861144, pranešimą Nr. 10030807, pranešimą Nr. 9923928, pranešimą Nr. 9990993, projekto aprašymą, pranešimą Nr. 9921499, pranešimą Nr. 9888314, pranešimą Nr. 10024429.

13.       Ieškovė su atsiliepimu į skundą taip pat pateikė naujus rašytinius įrodymus: Automobilių cisternų (vidutinės ir sunkiosios klasės) viešojo atviro konkurso sąlygas, patvirtintas viešojo pirkimo komisijos 2020 m. kovo 25 d. protokolu Nr. 48- 79 ir 2020 m. kovo 31 d. protokolu Nr. 48-89; Automobilių cisternų (vidutinės ir sunkiosios klasės) viešojo atviro konkurso sąlygas, patvirtintas viešojo pirkimo komisijos 2020 m. kovo 25 d. protokolu Nr. 48-79 ir 2020 m. kovo 31 d. protokolu Nr. 48-89, aktualias nuo 2020 m. gegužės 13 d.; Automobilių cisternų (vidutinės ir sunkiosios klasės) viešojo atviro konkurso sąlygas, patvirtintas viešojo pirkimo komisijos 2021 m. balandžio 7 d. protokolu Nr. 48-195 ir 2021 m. balandžio 15 d. protokolu Nr. 48-217; Vidutinės klasės automobilinės cisternos su dviguba kabina viešojo pirkimo neskelbiamų derybų sąlygas, patvirtintas viešojo pirkimo komisijos 2021 m. rugsėjo 17 d. protokolu Nr. 48- 815.

14.       CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės nagrinėjamam klausimui aplinkybes.

15.       Įvertinus tai, kad šalių teikiami nauji rašytiniai įrodymai nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo, ir tai, jog jie pagal į bylą pateiktus duomenis neturi esminės reikšmės sprendžiamo klausimo baigčiai, vadovaujantis proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principu, juos atsisakoma priimti. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad didžioji dalis su skundu ir atsiliepimu į skundą teikiamų rašytinių įrodymų jau yra byloje.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo

16.       CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą.

17.       Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomų tokių bylų nagrinėjimui, yra taikomos specialiosios nuostatos, įtvirtintos CPK 4237 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

18.       Taigi, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.

19.       Pažymėtina, kad, vertindamas ieškinio preliminarų pagrįstumą, teismas nenagrinėja, ar ieškinys yra iš esmės pagrįstas, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tiesiog įvertina, ar ieškinys atitinka teisės aktuose nustatytus jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, ar ieškovo pasirinktas jo teisių gynimo būdas nėra akivaizdžiai netinkamas.

20.       Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovė ginčija atsakovės sprendimą, kuriuo ji buvo pašalinta iš ginčo Pirkimo procedūrų, prašo panaikinti atsakovo sprendimą, kuriuo nustatyta tiekėjų eilė ir įpareigoti atsakovą atnaujinti Pirkimo procedūras bei grįžti į pasiūlymų vertinimo etapą.

21.       Ieškovė teismui pateiktame ieškinyje suformulavo aiškius reikalavimus, išdėstė teisinius ir faktinius argumentus, jos nuomone, sąlygojančius ieškinio pagrįstumą, kartu su ieškiniu pateikė išdėstytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra pakankamo pagrindo teigti, kad ieškinyje išdėstyti argumentai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ieškovė savo interesus gina aiškiai netinkamu būdu.

22.       Visi skunde nurodyti argumentai, susiję su atsakovo sprendimo pašalinti ieškovę iš Pirkimo procedūrų teisėtumu ir pagrįstumu, galės būti vertinami tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl dėl jų šioje proceso stadijoje nepasisakoma.

23.       Konstatavus, kad ieškovė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė, vertintinos kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmė galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso.

24.       Nenustatęs aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad egzistuoja neatidėliotinas poreikis kuo greičiau vykdyti ginčo Pirkimo procedūras, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju prioritetas turėtų būti teikiamas viešajam interesui, pasireiškiančiam Pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimu.

25.       Viešojo intereso apsauga, sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus, turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu. Sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

26.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia (be kita ko), dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 32, 38 ir 39 punktai).

27.       Nekvestionuotina, kad ginčo Pirkimo objektas yra svarbus atsakovui siekiant tinkamai vykdyti savo funkcijas, tačiau vien tai savaime negali suponuoti poreikio panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto argumentai dėl būtinybės kuo skubiau įsigyti automobilių cisternas grindžiami daugiau deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, apeliuojant į pagrindines bendražmogiškąsias vertybes (žmonių gyvybę, sveikatą ir turtą), o ne objektyviai pagrįstais argumentais, kad laikinas ginčo Pirkimo procedūrų stabdymas sąlygos konkrečią realią žalą atsakovui ar visuomenei.

28.       Be to, pasisakant šiuo aspektu, papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad pat atsakovas skunde nurodo, jog Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento aprūpinimas technika neatitiko standartuose nustatytų minimalių reikalavimų jau nuo 2017 metų, todėl tokia situacija negali būti vertinama kaip išimtinė, netikėtai susiklosčiusi ir galinti pateisinti prioriteto teikimą Pirkimo objekto skubiam įsigijimui, o ne Pirkimo procedūrų teisėtumui.

29.       Vertinant skundo argumentus dėl ES finansavimo praradimo, pastebėtina, kad skunde nurodoma, jog sutartį ginčo Pirkime buvo planuota pasirašyti 2021 m. gruodžio mėnesį, o ES finansuojamas projektas baigiasi 2023 m. rugpjūčio 31 d., todėl, atsižvelgiant į sutrumpintus viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminus, darytina išvada, kad laikinas Pirkimo procedūrų sustabdymas neturėtų turėti esminės įtakos ES finansavimo gavimui / praradimui.

30.       Įvertinęs minėtus kasacinio teismo išaiškinimus ir byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju prioritetas turėtų būti teikiamas viešajam interesui užtikrinti viešųjų pirkimų teisėtumą, kadangi nėra pakankamo pagrindo teigti, jog susiklosčiusi situacija yra specifinė ir reikalaujanti itin skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl Pirkimo objekto.

31.       Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo procedūros jau yra prasidėjusios ir vykdomos, darytina išvada, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, kadangi, sudarius sutartį su Pirkimo laimėtoju, kiltų poreikis spręsti sutarties pripažinimo negaliojančia ar alternatyvių sankcijų perkančiajai organizacijai skyrimo klausimą, be to, kiltų dvigubo mokėjimo už sutartį situacija, kuri lemtų neracionalų viešųjų lėšų naudojimą, o ieškovė net ir ieškinio tenkinimo atveju galėtų prarasti teisę sudaryti sutartį su atsakovu.

32.       Stokoja pagrįstumo skunde nurodomas argumentas, kad, jeigu išnagrinėjus ginčą būtų panaikinti ieškiniu ginčijami atsakovo sprendimai ir Pirkimo procedūros būtų atnaujintos, toks teismo sprendimas bet kuriuo atveju nepakeistų ieškovės teisinio statuso Pirkime. Jeigu būtų pripažintas neteisėtu atsakovo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimas ieškovę, kurios pasiūlymo kaina buvo mažiausia, pašalinti iš derybų, ginčo Pirkimo procedūros turėtų būti atnaujintos ir iš naujo turėtų būti vertinami tiekėjų pasiūlymai. Ginčo Pirkimo sąlygų 44 punkte numatyta, kad ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas pagal kainą; ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu laikomas mažiausios kainos pasiūlymas. Kadangi ieškovės pasiūlymas buvo mažiausios kainos (Pirkimo laimėtojos pasiūlymo kaina 469 220 Eur didesnė už ieškovės pasiūlytą kainą), tai akivaizdu, kad ieškinio tenkinimo atveju ieškovės statusas Pirkime keistųsi.

33.       Skunde akcentuojama galimybė ieškovei ginti savo teises, pareiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju negalėtų būti laikytina lygiaverte priemone ieškovės siekiamiems tikslams šioje byloje. Be to, tokia situacija, jei atsakovas būtų įpareigotas atlyginti nuostolius ieškovei, lemtų dvigubo mokėjimo situaciją (atsakovas turėtų atlyginti nuostolius ieškovei ir sumokėti tiekėjui, įvykdžiusiam Pirkimo sutartį).

34.       Taip pat šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad ginčijamos laikinosios apsaugos priemonės skirtos ne tik ieškovės privatiems interesams ginti, bet ir siekiant užtikrinti viešąjį interesą – pirkimo procedūrų teisėtumą ir racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą.

35.       Įvertinus pakankamai trumpus maksimalius civilinio proceso viešųjų pirkimų bylose terminus (CPK 4238 straipsnis ir 4239 straipsnis), į tai, kad bylos nagrinėjimas iš esmės jau yra paskirtas 2022 m. sausio 31 d., bei tai, kad ieškinio tenkinimas turėtų esminės įtakos realiai ieškovės galimai pažeistų teisių gynybai, darytina išvada, jog, kaip ir sprendė pirmosios instancijos teismas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra teisėtas bei pagrįstas.

Dėl prašymo taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą

36.       Atsakovas prašo pareikalauti iš ieškovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo 11 500 000 Eur sumai. 

37.       CPK 146 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jei dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas gali patirti nuostolių, būtina ne tik numatyti tokių nuostolių atlyginimo galimybę, bet ir užtikrinti, kad tokių nuostolių atlyginimas nepasunkėtų. Tuo tikslu teismas gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.

38.       Spręsdamas dėl būtinumo taikyti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, teismas turi nustatyti dvi aplinkybes : pirma, teismas turi pripažinti, kad yra reali nuostolių atsiradimo ateityje tikimybė arba tai, kad nuostoliai jau yra atsiradę; antra, teismas turi nustatyti, kad dėl kokių nors ieškovo veiksmų ar kitų aplinkybių atsakovo nuostolių atlyginimas ateityje (priėmus galutinį galbūt ieškovui nepalankų teismo sprendimą) gali būti apsunkintas arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1016-943/2016).

39.       Šių aplinkybių įrodymas yra prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo pareiškusio asmens pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, tokiam asmeniui tenka pareiga įrodyti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patiriami ar galintys atsirasti nuostoliai priežastiniu ryšiu yra susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-989-1120/2021).

40.       Taigi tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori (iš anksto) aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

41.       Atsižvelgiant į tai, kad pats apeliantas skunde neneigia to, jog ginčo Pirkimo objekto įsigijimą vilkino nesklandus viešojo pirkimo procedūrų vykdymas, ir į tai, kad analogiškas pirkimas jau yra organizuojamas ne pirmą kartą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal apelianto į bylą pateiktus duomenis nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog būtent dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje kyla reali grėsmė prarasti projektui skirtą ES finansavimą, todėl nėra pagrindo šiuo atveju taikyti CPK 146 straipsnyje įtvirtinto nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto.

42.       Atsižvelgiant į tai, kad CPK 146 straipsnyje įtvirtintas nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas gali būti taikomas tik nustačius abiejų sąlygų visumą, atsakovei neįrodžius vienos iš nuostolių atlyginimo užtikrinimo sąlygos (realiai tikėtino nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimo), kitos nuostolių atlyginimo užtikrinimo sąlygos vertinimas tampa netikslingas.

Dėl bylos procesinės baigties

43.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad atsakovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Netenkinti atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos prašymo įpareigoti ieškovę pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.

Teisėja                                                                         Romualda Janovičienė