Civilinė byla Nr. e2A-207-340/2018

   Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27828-2016-5

       Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.4;

3.3.1.18; 3.3.1.20.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. kovo 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Neringos Švedienės, Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L&M INTERNATIONAL TRADING LTD apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L&M INTERNATIONAL TRADING LTD ieškinį atsakovui AB SEB bankui dėl uždraudimo iškeldinti ir trukdyti disponuoti turtu.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,                           

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas L&M INTERNATIONAL TRADING LTD kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas uždrausti atsakovui AB SEB bankas be teismo sprendimo ir jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto iškeldinti ieškovą ir/ar jo turtą ir/ar jo darbuotojus iš negyvenamosios patalpos – gamybos patalpų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir uždrausti atsakovui AB SEB bankas bet kokiais būdais trukdyti ieškovui L&M INTERNATIONAL TRADING LTD (jo darbuotojams, atstovams ir/ar įgaliotiems asmenims) valdyti, naudotis bei disponuoti šiose patalpose esančiu ieškovo turtu bei dokumentais; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, jog 2006 m. antroje pusėje negyvenamosiose patalpose, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiose (duomenys neskelbtini), (toliau – Patalpos) – patalpų pietinėje dalyje – pagal susitarimą su tuometine patalpų savininke UAB „Pramonės pastatų“ valdymas savo lėšomis pastatė naujas patalpas, kurias moderniai įrengė ir pritaikė savo veiklai. Dar vykstant statyboms patalpose, 2007 m. pradžioje nuosavybės teisę į patalpas įsigijo AB „SEB lizingas“, po bendrovės reorganizavimo jo teises ir pareigas perėmė atsakovas AB SEB bankas. Pasikeitus patalpų savininkui, ieškovas nebeturėjo galimybių įstatymų nustatyta tvarka įforminti savo daiktinių teisių į naujai suskurtą nekilnojamąjį daiktą. Naujai pastatytas patalpas ieškovas su atsakovo žinia naudojo savo reikmėms (vykdė verslą) nuo 2006 m. iki 2016-07-22, jokių pretenzijų ar reikalavimų per nurodytą laikotarpį atsakovas iš ieškovo negavo. Ieškovas turėjo pagrindą manyti, kad atsakovas pripažįsta ieškovo teises į jo naudojamą patalpų dalį ir neginčija ieškovo valdymo teisėtumo. Pažymėjo, jog ieškovas 2016-06-16 inicijavo teisminį procesą atsakovo atžvilgiu, siekdamas būti pripažintu patalpų bendrasavininku. Atsakovas, sužinojęs apie teisminį procesą, ėmėsi prievartinių veiksmų ieškovo atžvilgiu. Atsakovas 2016-07-22, neįspėjęs ieškovo, pastatė užtvarą iš medienos plokščių ir užblokavo vienintelį įėjimą į patalpas. Ieškovas nebegali patekti į patalpas, kurias naudojo ilgiau nei dešimt metų. Patalpose liko visi ieškovo dokumentai, valdomas kilnojamasis turtas, skirtas gamybinei veiklai, patalpose dirbusių žmonių asmeniniai daiktai. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovui padaryta didelė žala, nes ieškovas negali naudotis jam priklausančiu turtu bei dokumentais, ieškovo veikla paralyžiuota, jis negali vykdyti savo komercinės veiklos, sutartinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Nurodė, kad savo teisėms apginti ieškovas reiškia prevencinį ieškinį, atitinkantį teismų praktikoje suformuluotus kriterijus: siekiama apginti daiktines teises nuo žalos padarymo ateityje; reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai; yra realus pavojus, kad ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas.
3. Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas patalpas valdo ir jomis naudojasi be teisinio pagrindo. UAB „Pramonės pastatų valdymas“ nuosavybės teise priklausė gamybinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). 2005 m. tarp UAB „Pramonės pastatų valdymas“ ir AB „Vingriai“ buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis. Tarp atsakovo ir AB „Vingriai“ 2005 m. – 2006 m. buvo sudarytos lizingo sutartys, pagal kurias ieškovas finansavo 14 metalo apdirbimo įrenginių įsigijimą ir perdavė juos naudotis AB „Vingriai“. 2007-03-26 tarp UAB „SEB VB lizingas“ (kurio teises perėmė atsakovas) buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kuria UAB „SEB VB lizingas“ iš UAB „Pramonės pastatų valdymas“ nuosavybės teise įsigijo patalpas. Po Patalpų lizingo ir Pirkimo sutarties sudarymo UAB „Pramonės pastatų valdymas“ ir toliau valdė patalpas, kurias faktiškai nuomojo AB „Vingriai“. Atsakovas, UAB „Pramonės pastatų valdymas“ ir AB „Vingriai“ taip pat susitarė, kad nutraukus Patalpų lizingo sutartį prieš terminą, tuo pačiu baigsis ir Nuomos sutartis. UAB „Pramonės pastatų valdymas“ ir AB „Vingriai“ nevykdė savo įsipareigojimų pagal lizingo sutartis, todėl šios buvo nutrauktos, bankas pareikalavo grąžinti turtą. Nutraukus Patalpų lizingo sutartį, atitinkamai pasibaigė ir Nuomos sutartis. Nustatytais terminais patalpos atlaisvintos nebuvo, įranga neperduota bankui valdyti iki šiol. Pažymėjo, jog ieškovas, UAB „Pramonės pastatų valdymas“ ir jos buvęs akcininkas S. K., kuris yra ir ieškovo vadovas, taip pat AB „Vingriai“ inicijavo įvairius teisminius procesus, kuriais buvo siekiama trukdyti atsakovui perimti tiek patalpas, tiek lizinguotą įrangą bei siekiama tęsti neteisėtą naudojimąsi turtu. Būtent dėl ieškovo ir su juo susijusių asmenų veiksmų atsakovas iki šiol negali atgauti jam teisėtai priklausančio turto. Nurodė, kad bankas pareiškė ieškinį prieš AB „Vingriai“ dėl AB „Vingriai“ priverstinio iškeldinimo iš ginčo patalpų. Ši byla galutinai buvo išspręsta Lietuvos apeliacinio teismo 2016-07-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-526-302/2016, kuria teismas atsakovo ieškinį patenkino ir konstatavo, kad bankui nutraukus su UAB „Pramonės pastatų valdymas“ sudarytą lizingo sutartį, nutrūko ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“ bei atsakovės AB „Vingriai“ sudaryta nuomos sutartis, atsirado pareiga UAB „Pramonės pastatų valdymas“ bei AB „Vingriai“ atlaisvinti užimtas patalpas ir jas perduoti bankui. Byloje priimto sprendimo pagrindu šiai dienai yra išduotas vykdomasis raštas, tačiau bankas negali įvykdyti teismo sprendimo, kadangi AB „Vingriai“, ieškovas bei galimai kiti tretieji asmenys neteisėtai, neturėdami banko sutikimo, siekdami apsunkinti byloje priimto teismo sprendimo įvykdymą yra perdavę faktinį patalpų ir įrangos valdymą tretiesiems asmenims, kurie šiuo metu faktiškai neteisėtai naudojasi bankui nuosavybės teise priklausančiu turtu, gauna pajamas, tačiau už naudojimąsi turtu nemoka. Pažymėjo, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad yra teisėtas patalpų savininkas ar valdytojas. Ieškovas nepateikė jokių rašytinių susitarimų ar sutarčių su UAB „Pramonės pastatų valdymas“ ir / ar AB „Vingriai“ ir / ar banku, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog buvo sudarytas susitarimas dėl ieškovo nuosavybės sukūrimo; ieškovas nepateikė techninio projekto, statybą leidžiančio dokumento, todėl negali būti pripažintas teisėtu statytoju.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-02-15 sprendimu prevencinį ieškinį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad teisėtas ginčo patalpų savininkas yra atsakovas. Teismas, įvertinęs ieškovo ir buvusių patalpų naudotojų AB „Vingriai“ bei UAB „Pramonės pastatų valdymas“ ryšius, sprendė, kad ieškovas negalėjo nežinoti apie tai, kad nuo 2007-04-06 patalpų savininku tapo AB „SEB lizingas“, kurio teises vėliau perėmė atsakovas, bei apie tai, jog su kitais patalpų naudotojais sudarytos atitinkamos sutartys. Teismas konstatavo, jog atsakovo patekimas į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas negali būti vertinamas kaip ieškovo teisių pažeidimas.
6. Teismas įvertinęs tai, kad pagal 2016-12-23 L&M INTERNATIONAL TRADING LTD atstovo advokato V. S. nurodymą, turėjo būti tęsiami daiktų išvežimo iš patalpų darbai, tačiau niekas daiktų vežti neatvyko, sprendė, jog šios aplinkybės paneigia ieškovo teiginius, jog atsakovas yra užvaldęs ieškovo turtą, dokumentus ir tokiu būdu ieškovui daro žalą. Teismas nurodė, kad ieškovas savo turtą iš ginčo patalpų gali pasiimti, pateikęs įrodymus patalpų savininkui – atsakovui, jog šiose patalpose esantis konkretus turtas priklauso ieškovui. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygos – realaus pavojaus, jog atsakovas savo veiksmais daro ar padarys žalą  ieškovui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

7. Apeliaciniu skundu ieškovas L&M INTERNATIONAL TRADING LTD prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-15 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti arba bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas iš esmės nepasisakė dėl prevencinio ieškinio reikalavimo, kuriuo ieškovas prašė uždrausti atsakovui be teismo sprendimo ir jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto iškeldinti ieškovą iš ginčo patalpų. Teismas nevertino šio reikalavimo faktinio pagrįstumo, neanalizavo, ar jis atitinka prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygas. Teismas nevertino ieškovo teiginių apie jo teises į patalpas, apie panaudos sutarties egzistavimą, apie neteisėtus atsakovo veiksmus ribojant ieškovo priėjimą prie jo naudotos patalpų dalies ir joje esančio turto bei dokumentų. Teismas apsiribojo vien tik bendro pobūdžio teiginiais, kad atsakovas yra teisėtas ginčo patalpų savininkas ir, kad atsakovo patekimas į patalpas negalėjo pažeisti ieškovo teisių.
2. Pirmosios instancijos teismas sprendime neanalizavo ir nevertino byloje esančių duomenų (faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų, vaizdo įrašų, nuotraukų), patvirtinančių, kad patalpose yra ieškovo turtas ir dokumentai ir nepaaiškino, kodėl jais nesivadovauja. Teismas taip pat neįvertino ieškovo argumentų, jog atsakovo elgesys, keliant neįgyvendinamas turto ir dokumentų atsiėmimo sąlygas, laikytinas neteisėtu ieškovo turto užgrobimu. Vietoje to, teismas, remdamasis vien tik atsakovo paaiškinimais ir pavieniais bylos duomenimis, padarė viena kitai prieštaraujančias išvadas, kad viena vertus ieškovo turto patalpose nėra, o kita vertus ieškovas jį gali nevaržomai pasiimti.

8. Atsakovas AB SEB bankas atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos atsikirtimus:
1. Ieškovas teigdamas, kad net jei nebūtų pripažintas patalpų dalies savininku, yra teisėtas patalpų dalies valdytojas, kartu su ieškiniu be savo nuomonės ir abstrakčių teiginių nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų, jog patalpų dalimi ieškovas naudojasi teisėtai – yra sudaręs nuomos, panaudos ar kitas sutartis su patalpų savininku – Banku.
2. Nuo 2007 m. ieškovui buvo žinomas faktas, kad UAB „Pramonės pastatų valdymas“ patalpomis naudojosi Patalpų lizingo sutarties pagrindu, o AB „Vingriai“ – nuomos sutarties pagrindu, todėl ieškovas turėjo ir galėjo suprasti, kad norėdamas teisėtai naudotis banko patalpomis, turės tam gauti banko sutikimą. Ieškovas tokio sutikimo niekada nėra gavęs, vadinasi patalpų dalimi visą laiką naudojosi neteisėtai. Tuo atveju, jei ieškovas buvo sudaręs patalpų dalies nuomos/panaudos sutartis su UAB „Pramonės pastatų valdymas“, AB „Vingriai“ be banko sutikimo, ieškovas turėjo suprasti, kad tokia sutartis bus negaliojanti (CK 6.490 str. 1 d.), o pasibaigus pagrindinei nuomos sutarčiai pasibaigs ir subnuomos/panaudos sutarčių galiojimas (CK 6.490 str. 4 d., 5 d.), ieškovas privalės atlaisvinti patalpas, bankui negalės reikšti jokių teisėtų reikalavimų ar pretenzijų.
3. CK 6.255 str. 1 d. yra nustatyta, kad realus pavojus, jog ateityje gali būti padaryta žalos, yra pagrindas prevenciniam ieškiniui pareikšti. Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę. Ieškovas turi įrodyti dvi sąlygas: atsakovo veiksmų neteisėtumą ir realią žalos atsiradimo grėsmę. Pažymi, jog bankas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl šios prevencinio ieškinio taikymo sąlygos ieškovas neįrodė. Taip pat nurodydamas, kad dėl atsakovo veiksmų gali būti padaryta žala, neįvykdytos sutartys ir kt., ieškovas be abstrakčių teiginių, neprideda jokių įrodymų, kad ieškovas realiai vykdo/vykdys sutartis, turi patalpose įrangą ir kad būtent bankas tariamai trukdo šia įranga naudotis. Tai reiškia, kad ieškovas neįrodė, jog apskritai būtų kilusi kokia nors žalos grėsmė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmestinas.

9. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 176, 185 str.). Sprendimas teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.).
10. Nagrinėjamo ginčo esmė –  prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygos.
11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. vasario 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008  išaiškino, kad prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Tai vienas iš civilinių teisių gynimo būdų, kurio tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, kurie gali padaryti žalos. Prevencinį ieškinį gali pareikšti asmuo, kuriam gresia žala. Jis turi įrodyti, kad atsakovo veikla kelia realų pavojų ir yra reali žalos tikimybė. Reiškiant prevencinį ieškinį žala gali būti jau padaryta, gali būti dar nepadaryta, bet turi būti ieškovo įrodoma potenciali žalos atsiradimo grėsmė ateityje, atsakovo veiksmų neteisėtumas ir siekiama žalos grėsmę pašalinti.
12. Prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos yra:

1. siekimas apginti daiktines teises nuo žalos darymo ateityje;
2. reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai;
3. realus pavojus, kad ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas;
4. kaltė nėra būtina šio ieškinio sąlyga, nes šis ieškinys paprastai reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų. Ta aplinkybė, kad prevenciniu ieškiniu galima reikalauti užkirsti kelią pasirengimui atlikti neteisėtus veiksmus, nutraukti jų tęsimą ar juos pašalinti, kai jie jau daromi, nepaneigia šios taisyklės;
5. prevencinis ieškinys gali būti reiškiamas tol, kol egzistuoja grėsmė padaryti žalos, todėl ieškinio senaties terminas grėsmės egzistavimo metu nuolat atsinaujina.

13. Prevenciniu ieškiniu siekiama uždrausti atsakovui veiksmus, kurie kelia realų pavojų žalai ar nuostoliams atsirasti. Juo reikalaujama ne žalos ar nuostolių, o siekiama užkirsti kelią, kad jų ateityje neatsirastų. Realios grėsmės aplinkybė, kaip prevencinio ieškinio sąlyga, turi būti įrodyta ieškovo. Ji nepreziumuojama. Jeigu panašaus pobūdžio ar analogiški veiksmai jau yra atlikti ir sukėlė žalą, tai tokia aplinkybė gali būti pagrindas tęsiamų veiksmų ar numatomų analogiškų veiksmų žalingoms pasekmėms vertinti analogiškai, bet pagal CK 6.255 straipsnį minėtos aplinkybės nenumatytos kaip realios grėsmės prezumpcija. Ši aplinkybė turi būti konkrečioje situacijoje įvertinta kaip vienas iš svarbių bylos aspektų. Ieškovas pagal prevencinį ieškinį įrodinėdamas realų pavojų turi įrodyti, jog jo teisėms gresia konkretus pavojus, jog yra faktų ir aplinkybių, kurie kelia jo teisių pažeidimo pavojų.
14. Kasacinio teismo išaiškinimo kontekste prevencinį ieškinį turi teisę pareikšti  fizinis ar juridinis asmuo – daiktinių teisių turėtojas. Apeliantas pareiškė ieškinį teisme, reikalaudamas  uždrausti atsakovui be  teismo sprendimo ir jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto iškeldinti ieškovą iš  negyvenamosios patalpos – gamybos patalpų, esančių Pramonės g.141, Vilniuje  bei uždrausti atsakovui  trukdyti ieškovui, jo darbuotojams ar įgaliotam asmeniui valdyti, naudotis  bei disponuoti šiose patalpose esančiu turtu, t.y. prevencinis  ieškinys pareikštas tikslu apginti ieškovo teise naudotis ginčo patalpomis ateityje. Taigi nagrinėjamoje byloje ieškovas turėjo įrodyti, kad jis turi teisę naudotis  nurodytomis patalpomis. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas  neanalizavo ir nepasisakė dėl ieškovo nurodytų svarbių faktinių aplinkybių. Ieškovas neginčija, kad atsakovas yra  ginčo patalpų savininkas, tačiau nurodė, kad ginčo patalpų dalimi, kurią pats pasistatė su atsakovo žinia ir jam neprieštaraujant  naudojosi daugiau nei 10 metų. Šios aplinkybės įrodytos ir patvirtina, kad  tarp ieškovo ir atsakovo  egzistuoja žodinė patalpų panaudos sutartis.
15. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais. Ginčas dėl nuosavybės teisių į gamybos patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), išspręstas civilinėse bylose tarp  AB SEB bankas, UAB „Pramonės pastatų  valdymas“ ir AB „Vingriai“ Lietuvos apeliacinio teismo  2016-01-08 nutartimi civilinėje byloje Nr.  2A-269-241/2016,  2016-07- 12 nutartimi  civilinėje byloje Nr. 2A-526-302/2016. Teismai nustatė, kad 2005-09-06 nuomos sutarties pagrindu trečiasis asmuo UAB „Pramonės pastatų valdymas“ išnuomojo atsakovei AB „Vingriai“ ginčo  patalpas, adresu (duomenys neskelbtini). 2007-03-16 ieškovė AB SEB bankas ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“ sudarė finansinio lizingo sutartį Nr. 2007-030182, pagal kurią ieškovė finansavo  gamybinių patalpų įsigijimą. Tą pačią dieną buvo sudarytas ir papildomas trišalis susitarimas, kuriame šalys susitarė, kad  nutraukus patalpų lizingo sutartį, tuo pat metu pasibaigia ir minėta patalpų nuomos sutartis. AB SEB bankas vienašališkai nutraukė patalpų lizingo sutartį nuo 2009-08-25. 2009-10-08 UAB „Pramonės pastatų valdymas“ ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“ ieškovė sudarė sutartį dėl turto pagal patalpų lizingo sutartį grąžinimo ir atlaisvinimo tvarkos, pagal kurį lizingo gavėja  įsipareigojo atlaisvinti bankui priklausančias patalpas iki 2009-11-08, vėliau šis terminas buvo pratęstas iki 2010-01-30. Taigi ginčas  dėl patalpų atlaisvinimo seniai išspręstas tarp banko, lizingo gavėjo UAB „Pramonės pastatų valdymas“ ir patalpų nuomotojo AB „Vingriai“. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pastebėjo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis yra patalpų teisėtas valdytojas, jokių duomenų, kad jis būtų susitaręs su UAB „Pramonės pastatų valdymas“, AB „Vingriai“ ar banku dėl patalpų panaudos, nuomos, nuosavybės teisų perleidimo ar pan. Aplinkybė, kad AB SEB bankas nepareiškė reikalavimų ieškovui dėl  iškeldinimo iš ginčo pastatų nepatvirtina, kad apeliantas naudojosi ginčo patalpomis neprieštaraujant atsakovui ir neįrodo ginčo patalpų panaudos santykių egzistavimo. Ginčas dėl šių patalpų atlaisvinimo buvo sprendžiamas tarp kitų ūkio subjektų kitose bylose. AB SEB bankas buvo pareiškęs reikalavimus dėl patalpų atlaisvinimo UAB „Pramonės pastatų valdymas“ ir nuomininkui – AB „Vingriai“, t.y. banko valia atlaisvinti  bankui priklausančias patalpas buvo išreikšta aiškiai ir nedviprasmiška. Esant tokioms aplinkybėms, atmestinas apelianto argumentas,  kad tarp ieškovo ir banko susiformavo (ar galėjo susiformuoti)  ginčo patalpų panaudos santykiai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog ginčo patalpomis naudojosi teisėtai, nuomos, panaudos ar kitais pagrindais, t.y. neturi reikalavimo teisės reikšti prevencinį ieškinį siekiant apginti savo daiktines teises nuo galimo žalos padarymo ateityje.
16. Dėl ieškovo turto ir dokumentų. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos įrodymus apie  ieškovo turto ir dokumentų užgrobimo faktą. Teigia, kad  sprendimo motyvai dėl turto ir dokumentų užgrobimo yra neaiškūs ir nenuoseklūs, teismas be pagrindo padarė išvadą, kad ginčo patalpose nebėra jokio ieškovo turto ir dokumentų. Nurodo, kad atsakovas ieškovo turto ir dokumentų atsiėmimui iškėlė  neįvykdomą sąlygą – pateikti išsamų patalpose likusio turto ir dokumentų sąrašą bei nuosavybės teisę patvirtinančius įrodymus. Negalėdamas pateikti į patalpas, ieškovas negali sudaryti tokio sąrašo. Esant tokioms aplinkybėms,  negali būti laikoma, jog atsakovas sudaro galimybės ieškovui nevaržomai disponuoti jam priklausančių turtu ir dokumentais.
17. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejui, kai remdamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam kuris neigia. Nagrinėjamoje byloje ieškovas teigia, kad ginčo patalpose liko jo turtas ir dokumentai, t.y. ieškovas turi  procesinę pareigą teikti įrodymus apie tai, kad jo turtas yra patalpose, koks tai turtas ir dokumentai. Atsakovas neturi pareigos įrodinėti, kad ieškovo turto ginčo patalpose nėra. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovo reikalavimas pateikti turto ir dokumentų, likusių ginčo patalpose, sąrašą yra logiškas ir pagrįstas. Ieškovo argumentas, kad šis reikalavimas neįgyvendinamas, atmestinas, nes ieškovas yra ūkio subjektas, t.y. privalo turėti  dokumentų ir turto apskaitą. Bylos duomenimis, ieškovas nepateikė tokių duomenų nei atsakovui, nei teismui. Atsakovas pateikė antstolio I. G. 2016 m. rugsėjo 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kad ginčo patalpose nėra dokumentų,  biuro darbo priemonių, dokumentų segtuvų, palikti baldai, ieškovas šių faktinių aplinkybių nepaneigė, nepateikė įrodymų, kad palikti baldai priklauso jam nuosavybės teise. Dėl išdėstytų aplinkybių, Vilniaus miesto apylinkės teismas priimtame sprendime visiškai pagrįstai ir teisingai nurodė, kad neįrodyta, jog  ginčo patalpose yra ieškovo dokumentų ar turto. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvadomis, apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigė.  atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
18. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, kadangi jie nagrinėjamuoju atveju yra teisiškai nereikšmingi.
19. Atmetus apeliacinį skundą,  apelianto išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto  apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos                                                                                                   Neringa Švedienė

                                                                                                                Danutė Kutrienė

                                                                                                                Tatjana Žukauskienė