Civilinė byla Nr. e3K-3-157-381/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02578-2023-8
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.9.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. liepos 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JF Investicijos“ ieškinį atsakovei J. B. dėl teisės be bendraturčių sutikimo įgyvendinti projektą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių administracinės paskirties pastato bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, kai, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal administracinės paskirties patalpų perplanavimo į gyvenamosios paskirties patalpas projektą, vienas iš bendraturčių atsisako duoti sutikimą dėl tokio patalpų perplanavimo, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:
2.1. pripažinti ieškovės teisę be atsakovės sutikimo įgyvendinti UAB „Senamiesčio projektai“ 2021 m. parengtą Administracinės paskirties pastato, adresu: (duomenys neskelbtini), administracinės paskirties patalpų Nr. 5, 6, 7 apjungimo į 2 turtinius vienetus, nekeičiant patalpų paskirties, ir administracinės paskirties patalpų Nr. 8, 9, 10, 11, 12, 12a perplanavimo į 10 turtinių vienetų, keičiant paskirtį į gyvenamąją (butus), paprastojo remonto projektą Nr. SP-0389-21-TP (toliau – ir Projektas);
2.2. priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso administracinės paskirties patalpos (toliau – ir Patalpos), esančios administracinės paskirties pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas). Be šių Patalpų, Pastate yra ir kitos patalpos: prekybos, maitinimo, gyvenamosios (butų), administracinės paskirties patalpos, priklausančios tretiesiems asmenims (toliau – ir Kitos patalpos). Vienos iš šių patalpų – prekybos paskirties patalpos (parduotuvė), esančios adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 24,36 kv. m, nuosavybės teise priklauso atsakovei J. B.
4. Būdama Patalpų savininkė, ieškovė priėmė sprendimą inicijuoti administracinės paskirties patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), sujungimą į 2 turtinius vienetus, nekeičiant patalpų paskirties, taip pat administracinės paskirties patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), perplanavimą į 10 turtinių vienetų, keičiant paskirtį į gyvenamąją (butus), atliekant paprastojo remonto darbus. 2021 m. buvo parengtas Administracinės paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), administracinės paskirties patalpų Nr. 5, 6, 7 apjungimo į 2 turtinius vienetus nekeičiant patalpų paskirties ir administracinės paskirties patalpų Nr. 8, 9, 10, 11, 12, 12a perplanavimo į 10 turtinių vienetų, keičiant paskirtį į gyvenamąją (butus), paprastojo remonto projektas Nr. SP-0389-21-TP.
5. Ieškovė kreipėsi į Pastate esančių Kitų patalpų savininkus dėl sutikimo atlikti Projekte nurodytus darbus. Kitų patalpų savininkai, išskyrus atsakovę, Projekte nurodytiems sprendiniams neprieštaravo ir išdavė sutikimus dėl Projekto įgyvendinimo. Atsakovė nepritarė ieškovės pateiktiems projektiniams pasiūlymams. Atsakovė ieškovei pateikė architekto L. B. 2022 m. lapkričio 25 d. atliktą projektinių pasiūlymų vertinimą. Ieškovė 2022 m. gruodžio 2 d. pateikė atsakovei raštą, kuriame detaliai pasisakė dėl atsakovės iškeltų klausimų ir kitų nurodytų aplinkybių, ir pakartotinai paprašė atsakovės išduoti prašomą sutikimą. 2022 m. gruodžio 14 d. ieškovė atsakovei pateikė ir papildomą raštą, kuriame pasisakė dėl architekto L. B. 2022 m. lapkričio 25 d. projektinių pasiūlymų vertinimo.
6. Ieškovė nurodė, kad, neturėdama visų bendraturčių sutikimo, negali įgyvendinti Projekte nurodytų sprendinių, kadangi atsakovė atsisako duoti sutikimą ar susitarti dėl Projekto įgyvendinimo (patalpų paskirties keitimo). Atsižvelgiant į tai, jog Pastatas nėra gyvenamosios paskirties, t. y. Pastato paskirtis yra administracinė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio nuostatomis, Pastate esančių patalpų paskirčiai pakeisti yra reikalingas visų Pastato bendraturčių rašytinis pritarimas. Bendraturčių atsisakymas duoti sutikimą pakeisti patalpų paskirtį, jiems nepateikus nesutikimo pagrindimo, suponuotų suinteresuotų asmenų – asmens, norinčio pakeisti patalpų paskirtį, ir bendraturčių – teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros neproporcingą iškreipimą to konkretaus savininko nenaudai ir kartu būtų neteisėtas.
7. Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė netinkamai formuluoja ieškinio dalyką, nes reikalauja leisti jai atlikti dalies patalpų sujungimą į 2 turtinius vienetus nekeičiant patalpų paskirties be atsakovės sutikimo, o ieškinio motyvuojamojoje dalyje dėsto, kad bet kuriuo atveju ieškovei tokio turinio atsakovės sutikimas nėra reikalingas. Taip pat neaiškios atsakovei ateityje būsimos išlaidos dėl didelio masto remonto darbų, naujų konstrukcijų. Ieškovės planuojamiems patalpų perplanavimo ir paskirties keitimo, lifto įrengimo darbams turi būti rengiamas ne paprastojo, o kapitalinio remonto projektas. Atsakovės vertinimu, Projektas neatitinka statybos techninių reikalavimų, o dėl gyvenamosios paskirties patalpų įrengimo iš esmės daugėja Pastato lankytojų ir nuolatinių gyventojų, intensyvėja bendrojo naudojimo objektų naudojimas, tai lems didesnes bendrų komunikacijų priežiūros ir išlaikymo, remonto išlaidas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino: pripažino ieškovės UAB „JF Investicijos“ teisę be atsakovės J. B. sutikimo įgyvendinti Projektą; paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
9. Teismas nurodė, kad kilusio ginčo atveju ieškovė teismui pateikė namo bendraturčių sutikimus, paruoštą Projektą. Pagal VĮ Registrų centro pažymą nustatė, kad Pastate yra restoranas, parduotuvės, administracinės patalpos, butai, todėl rašytinės formos bendraturčių sutikimai ir pritarimai dėl Projekto įgyvendinimo yra tinkamas įstatymo reikalavimo įgyvendinimas. Teismas padarė išvadą, kad bendraturčių išduoti pritarimai dėl Projekto įgyvendinimo atitinka įstatymų reikalavimus, nustatytus CK 4.75 straipsnio 1 dalyje, o ne CK 4.85 straipsnyje.
10. Teismas nusprendė, kad ginčas nesusijęs su bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, jis kilo ne dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo bendrosios dalinės nuosavybės teise, o dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo reikalavimų įgyvendinimo, disponuojant nuosavybės teise priklausančiomis negyvenamosiomis patalpomis, jas pagal Projektą pakeičiant gyvenamosiomis patalpomis, atlikus paprastojo remonto darbus. Ieškovės reikalavimas yra susijęs ne su bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, o su jai priklausančios nuosavybės – patalpų kokybinių ir statybos reglamente nustatytų techninių reikalavimų sukūrimu, pakeitimu. Ieškovė pateikė įrodymus, kad atsakovės gerovė nepasikeis – ieškovės nuosavybe esančių patalpų paskirties pakeitimas neturės įtakos atsakovės turtinėms teisėms ir pareigoms, higienos standartams, statinio techninei būklei. Todėl teismas atsakovės argumentus, jog šiuo atveju turi būti taikoma CK 4.85 straipsnio 2 dalis, o ne CK 4.75 straipsnis, atmetė kaip nepagrįstus.
11. Teismas nurodė, kad motyvuotu atsisakymu gali būti pripažinti faktai, specialistų išvados, kiti patikimi duomenys, kurie patvirtina, kad atliekami darbai pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas kitaip, nei nustato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., pablogės esama pastato techninė būklė ir kt. Tokių aplinkybių byloje nėra. Ieškovės siūlytiems projekto pasiūlymams (sprendiniams) pritarė absoliuti dauguma pastato patalpų savininkų, tačiau atsakovė atsisakė išduoti sutikimą, nepateikdama motyvuotų argumentų. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad kaip nors bus pažeista jos nuosavybės teisė, pablogės pastato techninė būklė. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovės teikiamą statybos projektą vertins leidimą išduodanti institucija. Pastatas yra įrašytas į kultūros paveldo registrą, projekte numatyta išsaugoti vertingąsias savybes. Į administracines patalpas projekte nustatytas atskiras įėjimas.
12. Teismas pažymėjo, kad ieškovė pateikė įrodymus, jog lifto įrengimas pagal projektą nenustatytas, o leidimas liftui įrengti gautas 2021 m. balandžio 9 d., todėl atsakovės argumentai nepagrįsti – atsakovė ginčija tai, ko Projekte nėra. Ieškovė nurodė, kad formuojamuose naujuose butuose pagal projektą yra nustatyti apskaitos prietaisai, todėl atsakovės išlaidos mokesčiams už komunalines paslaugas nepadidės, bendrojo naudojimo patalpų plotas nepasikeis, statinio techninė būklė nepablogės. Teismas taip pat laikė pagrįstais ieškovės argumentus, jog techninis reglamentas administracinėms patalpoms įtvirtina didesnio ploto – 25 kv. m aikštelę, o butų valdai – vienam automobiliui pastatyti, taigi, butų įrengimas nepablogins atsakovės gyvenimo kokybės.
13. Teismas ieškinį tenkino, nes atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovės projektiniai pasiūlymai gali turėti poveikį atsakovės materialinei padėčiai, o vykdytini darbai sukels pavojų sveikatai, gerovei. Teismas pažymėjo, kad už statybos leidimo išdavimą atsakingos atitinkamos institucijos, todėl jeigu bendraturtis nenurodo motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą dėl projektinių pasiūlymų įgyvendinimo pagrindų, teismas gali tokį jo atsisakymą pripažinti trukdymu bendraturčiui gauti statybos leidimą.
14. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. vasario 8 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 6 d. sprendimą paliko nepakeistą, paskirstė bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas apeliacinės instancijos teisme.
15. Išanalizavusi byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus bei įvertinusi pirmosios instancijos teismo išvadas, apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, kolegija nusprendė, jog pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių, padarytas išvadas grindė byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, padarė išvadas dėl ieškovės reikalavimų bei atsakovės atsikirtimų, išdėstė teisinius priimamo sprendimo argumentus.
16. Kolegija, įvertinusi CK ir Statybos įstatymo nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl CK 4.75–4.81 straipsniuose ir CK 4.82–4.85 straipsniuose įtvirtintų nuostatų aiškinimo ir taikymo, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bendraturčių išduoti sutikimai dėl Projekto įgyvendinimo atitinka teisės aktų reikalavimus vadovaujantis CK 4.75 straipsnio 1 dalies, o ne CK 4.85 straipsnio nuostatomis.
17. Kolegija pažymėjo, kad atsakovės nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi, kadangi civilinėje byloje Nr. e2-2747-292/2020 buvo įsteigta pastato savininkų bendrija, o to nėra nagrinėjamo ginčo atveju. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. liepos 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2747-292/2020 ginčą paliko nenagrinėtą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo atsakovės minima civiline byla.
18. Kolegija pažymėjo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kaip bus pažeista jos nuosavybės teisė, kad pablogės pastato techninė būklė, kad ieškovės projektiniai pasiūlymai gali turėti poveikį atsakovės materialinei padėčiai, o numatomi darbai sukels pavojų sveikatai ar gerovei. Kolegija atkreipė dėmesį, jog Projektą vertins leidimą išduodanti institucija, kuri turės nuodugniai patikrinti jo atitiktį teisės aktų reikalavimams, be kita ko, ar ginčo techninio projekto forma ir turinys neprieštarauja imperatyviems teisės aktu? reikalavimams. Jeigu Projektas neatitiks teisės aktų reikalavimų, remonto darbai nebus galimi arba Projektą bus nurodoma taisyti. Tačiau tik teismui tenkinus ieškovės ieškinį civilinėje byloje, priimto teismo procesinio sprendimo pagrindu ieškovė galės įgyvendinti savo teisę kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
19. Kasaciniu skundu atsakovė J. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 6 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba civilinę bylą nutraukti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neteisingai aiškino ir taikė Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte, CK 4.75–4.81 straipsniuose ir CK 4.82–4.85 straipsniuose įtvirtintas nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėmis.
19.2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė horizontalaus precedento taisyklę, pažeidė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatas ir nepagrįstai atmetė atsakovės motyvus dėl būtinybės šiame ginče vadovautis Alytaus apylinkės teismo 2000 m. liepos 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2747-292/2020 ir joje suformuluota teisės taikymo taisykle.
19.3. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė esminius proceso teisės normų pažeidimus, siejamus su betarpiškumo principo taikymo užtikrinimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 14 straipsnis, 183 straipsnio 3 dalis), nes procesiniuose sprendimuose visiškai nepasisakė dėl atsakovės pozicijos gynybos pagrindą sudarančio architekto L. B. Projekto vertinimo. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė teismo pareigą tinkamai identifikuoti ginčo teisinius santykius, netinkamai atskleidė ginčo esmę ir pažeidė atsakovės teisę į teisingą teismo procesą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis), procesinio lygiateisiškumo principą (CPK 17 straipsnis), teismo nešališkumo principą (CPK 21 straipsnis). Pabrėžtina, kad L. B. išvadoje dėl Projekto atitikties teisės aktams pažymėta, jog, neatlikus esminių Projekto sprendinių korekcijų, parengti statybos projektą, atitinkantį statinių projektavimą ir teritorijų planavimą reglamentuojančius teisės aktus, galimybės nėra; būtina keisti dalį esminių projekto sprendinių, didelę dalį sprendinių tikslinti ir pagrįsti argumentuotais modeliais, schemomis ir pan.
19.4. Administracinės paskirties pastate esančios patalpos yra įregistruotos kaip atskiri turtiniai vienetai ir jos priklauso atskiriems savininkams asmeninės nuosavybės teise. Todėl pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktą yra būtinas butų ar kitų patalpų savininkų protokolinis sprendimas, priimtas CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka, o ne, kaip nurodoma pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniuose sprendimuose, bendraturčių rašytinis sutikimas. Ieškovės pareikštame ieškinyje nebuvo nei nurodoma, nei įrodinėjama, kad įstatymų leidėjo minimas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas būtent ieškovei aktualiu statybos darbų atlikimo (Patalpų paskirties pakeitimo) klausimu iš viso buvo šaukiamas, taip pat kad šiuo klausimu būtų buvęs priimtas savininkų sprendimas. Tai patvirtina, kad ieškovė ieškiniu siekia ignoruoti įstatymų leidėjo nustatytas ikiteismines procedūras ir nepagrįstai reikalauja priverstinio jos teisės įgyvendinimo teismine tvarka.
19.5. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso atskiras turtinis vienetas – prekybos paskirties patalpos (parduotuvė) – ir būtent todėl ieškovei yra reikalingas atsakovės pritarimas dėl Projekto įgyvendinimo CK 4.75 straipsnio, o ne CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka, neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-403/2023 43 punkte nurodytos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės ir jai prieštarauja.
19.6. Nesant Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje apibrėžto viešojo administravimo subjekto individualaus administracinio sprendimo apie negalėjimą (t. y. atsisakymą) išduoti statybą leidžiantį dokumentą būtent dėl to, kad ieškovė nepateikė atsakovės rašytinio sutikimo, ieškinys šioje byloje yra pareikštas nepagrįstai (t. y. dar nesant teisinio ir (ar) faktinio pagrindo įgyvendinti teisę į teisminę gynybą), piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai šių atsakovės motyvų nevertino.
20. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė UAB „JF Investicijos“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktą, CK 4.75–4.85 straipsnius ir nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos. Atsakovės pozicija, jog ieškovei nereikalingas atsakovės sutikimas dėl to, kad atsakovė atskirai nuosavybės teise valdo atskirą Pastate esančią patalpą, patvirtina tai, kad šiuo atveju ieškovės nuosavybės teise valdomos Patalpos nėra susijusios su atsakovės patalpoms ir jų perplanavimas net negali pažeisti atsakovės teisių.
20.2. Atsakovės nurodytoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl daugiabučių namų savininkų bendrijos narių susirinkimo ir bendrijos valdybos kompetencijos priimant sprendimus, t. y. buvo sprendžiami klausimai, susiję su daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos narių susirinkimo kompetencija. Ginčo atveju Pastatas yra ne gyvenamosios, o administracinės paskirties. Būtent dėl Pastato paskirties ir atitinkamai dėl to, koks reglamentavimas taikomas Pastato paskirčiai esant administracinei, šiuo atveju ir kyla ginčas. Tuo tarpu atsakovės cituojamoje teismų praktikoje, šioje byloje aktualus teisės taikymo klausimas nebuvo keliamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-403/2020).
20.3. Pastatui esant administracinės paskirties, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas, ar tokiu atveju įgyvendinant bendraturčių teises yra taikytini CK 4.82–4.85 straipsniai ar 4.75–4.81 straipsniai, vertino ne tik išimtinai nuosavybės teisės formą, bet ir kitus aspektus (kriterijus), tokius kaip pastato paskirtį – ar pastatas yra daugiabutis gyvenamasis namas, taip pat pastate esančių butų bendrą plotą lygindamas su viso pastato plotu. Be kita ko, kaip ir minėtoje byloje, gyvenamosios paskirties butų plotas, įvertinus visą pastato plotą, sudaro mažąją viso pastato ploto dalį – cituojamoje byloje butų plotai sudarė 20 proc. bendro pastato ploto, o šioje byloje butai sudaro vos 2,8 proc. viso Pastato ploto. Tai reiškia, kad 2 iš 3 aplinkybių, kurias teismas vertino atsakovės cituojamoje byloje (kurioje buvo nurodyta, kad taikytinos CK 4.75–4.81 straipsnių nuostatos), atitinka ir šioje byloje nustatytas aplinkybes. Todėl ir šiuo atveju akivaizdu, kad turėtų būti taikomi CK 4.75–4.81 straipsniai, o ne atsakovės nurodomi CK 4.82–4.85 straipsniai.
20.4. Vadovaujantis tiek sisteminiu teisės aktų aiškinimu, tiek suformuota teismų praktika, spręstina, jog Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas nėra taikomas administracinės paskirties pastatams. Įvertinus tai, kad šiuo atveju, sprendžiant nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, asmenims nuosavybės teise turint patalpas administracinės paskirties pastate, nėra taikomos šio įstatymo nuostatos, akivaizdu, kad negali būti taikomos CK 4.82–4.85 straipsnių nuostatos, kadangi minėtas įstatymas ir yra skirtas CK 4.82–4.85 straipsnių taikymui įgyvendinti.
20.5. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepažeidė Konvencijos 6 straipsnyje nustatytos teisės į teisingą teismo procesą ir ginčo išsprendimą pagal galiojančią teisę bei nešališkumo principo. Teismo nešališkumas iš esmės vertinamas atsižvelgiant į santykius tarp teisėjo ir proceso dalyvių. Atsakovė teismų šališkumą grindžia iš esmės tuo, kad bylą nagrinėję teismai priėmė jai nepalankų sprendimą, nesivadovavo aktualia teismų praktika, tačiau nenurodo, kad tarp teismų ir ieškovės būtų koks nors santykis, kuris leistų teigti, kad teismai buvo šališki. Nė vienoje proceso stadijoje atsakovė nereiškė reikalavimo nušalinti teismą, taip pat neteikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų teismo šališkumą.
20.6. Atsakovė remiasi Alytaus apylinkės teismo nutartimi, kuri vėliau nebuvo peržiūrėta nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Be kita ko, tai buvo pavienis atvejis, kuris negali būti vertinamas kaip atspindintis susiformavusią teismų praktiką. Pažymėtina ir tai, kad Alytaus apylinkės teismo nutartyje, kuria remiasi atsakovė, teismo išvada, jog nėra reikalingi visų pastate esančių patalpų savininkų sutikimai, o pakanka tik daugumos pritarimo, yra daroma remiantis kitokiu aiškinimu, nei atitinkamo reglamentavimo taikymą aiškina pati atsakovė. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį.
20.7. Bylą išnagrinėję teismai nepadarė esminių proceso teisės normų pažeidimų, siejamų su betarpiškumo principo taikymo užtikrinimu, nepaneigė atsakovės teisėto lūkesčio, kad byla bus išnagrinėta pagal galiojančią teisę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu; tačiau teismas, motyvuodamas savo išvadas, neprivalo detaliai aptarti kiekvieno byloje ginčo šalių pateikto įrodymo. Taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismas 2021 m. lapkričio 23 d. sprendime T. prieš Lietuvą (peticijos Nr. 36098/19) nurodė, kad nėra būtina detaliai pasisakyti dėl kiekvieno pareikšto argumento, tačiau teismai privalo tinkamai išnagrinėti ir pasisakyti dėl esminių bylos šalių argumentų.
20.8. Remiantis aktualiu teisiniu reguliavimu ir teismų praktika, atsisakymas pritarti Projekto įgyvendinimui būtų laikomas pagrįstu nurodant ne bet kokias neatitiktis teisės aktų reikalavimams, o tokias, dėl kurių yra pažeidžiami atsakovės interesai. Tačiau atsakovė nepaaiškina, kaip tam tikri neva esantys pažeidimai pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus, o tai reiškia, kad atsakovė, nesant jos teisių pažeidimo, sutikimą atsisakė išduoti tik dėl formalių priežasčių.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl administracinės paskirties pastato bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo, kai, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, vienas iš bendraturčių atsisako duoti sutikimą atlikti projektiniuose pasiūlymuose nurodytus darbus
21. Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 5 ir 12 punktuose nustatyta, kad, atliekant kultūros paveldo statinio paprastąjį remontą, turi būti rengiamas paprastojo remonto projektas, o keičiant pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį, kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai, turi būti rengiamas pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirties keitimo projektas.
22. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktą, be kita ko, atliekant kultūros paveldo statinio paprastąjį remontą, kai keičiama statinio išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai sutvarkyti stichinės nelaimės sukeltus padarinius, įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį, nesudėtingąjį statinį), yra būtinas statybą leidžiantis dokumentas – leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą. Keičiant pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį, kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai, yra būtinas statybą leidžiantis dokumentas – leidimas pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį (Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
23. Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalimi, statyba? leidžiančiam dokumentui (tarp jų ir leidimui pakeisti statinio ar jo dalies paskirti?) gauti kartu su prašymu turi būti pateiktas ir atitinkamas statinio projektas (2 punktas), taip pat statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas arba butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopija (7 punktas).
24. Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad, jei, be kita ko, pateikti ne visi statybą leidžiančiam dokumentui išduoti privalomi dokumentai, Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įregistruotas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą nepriimamas.
25. CK ketvirtosios knygos „Daiktinė teisė“ penkto skyriaus „Nuosavybės teisė“ ketvirto skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ nuostatos reglamentuoja civilinius teisinius santykius, kurie susiklosto tiek tarp daugiabučių gyvenamųjų namų bendraturčių, tiek ir tarp bendraturčių, kurie įgyvendina bendrosios nuosavybės teisę valdydami, naudodamiesi ir disponuodami kitos paskirties nuosavybės teisės objektais, kurie nepatenka į teisės normų, reglamentuojančių daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, sritį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-916/2022, 25 punktas).
26. Civilinius teisinius santykius, susiklostančius tarp daugiabučių gyvenamųjų namų bendraturčių, reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai. Kasacinis teismas anksčiau nurodytoje nutartyje (šios nutarties 25 punktas) taip pat yra išaiškinęs, kad CK nuostatos, reglamentuojančios teisinius santykius, susiklostančius tarp daugiabučių gyvenamųjų namų bendraturčių, laikytinos specialiosiomis (lot. lex specialis) nuostatų, reglamentuojančių nuosavybės teisės įgyvendinimą, kai objektas, dviejų ar daugiau savininkų bendrai valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama, yra kitos paskirties, atžvilgiu.
27. Taigi, CK 4.75–4.81 straipsniai reglamentuoja santykius, susiklostančius tarp bendraturčių, kurie įgyvendina bendrosios nuosavybės teisę valdydami, naudodamiesi ir disponuodami kitos paskirties nuosavybės teisės objektais, kurie nepatenka į teisės normų, reglamentuojančių daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, sritį.
28. Siekiant gauti statybą leidžiančius dokumentus – leidimą atlikti statinio paprastąjį remontą (kai toks leidimas yra būtinas) ir leidimą pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį, be kita ko, būtina pateikti visų bendraturčių rašytinius sutikimus arba butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sprendimą, kuriuo pritariama atitinkamiems statybos darbams ar statinio ar jo dalies paskirties keitimui. Vertinant, kuris iš nurodytų būdų taikytinas pastato bendraturčių ar pastato kitų patalpų savininkų sutikimams gauti konkrečiu atveju, būtina nustatyti, ar teisiniai santykiai susiklostę tarp bendraturčių, kurie įgyvendina bendrosios nuosavybės teisę į kitos paskirties nuosavybės teisės objektus, ar tarp daugiabučių gyvenamųjų namų bendraturčių.
29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 išaiškino, kad bendrosios taisyklės, jog bendrosios nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), išimtis nustatyta daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams, nes tokiais atvejais paprastai būna daug bendraturčių, o tai apsunkina bendro sutarimo pasiekimą; dėl kitų teisių (valdymo, naudojimo) įgyvendinimo sprendimai gali būti priimami ir nepasiekus bendro bendraturčių sutarimo, esant balsų daugumai; toks sprendimų priėmimo būdas grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą.
30. Tokį teisinį reguliavimą lemia pati patalpų žmonėms gyventi paskirtis, nes gyvenamosios paskirties pastatų, priklausančių bendraturčiams ar butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, išsaugojimas, tinkamas eksploatavimas, valdymas ir naudojimas yra viešasis interesas. Būtent tokių tikslų vedamas įstatymų leidėjas gyvenamosios paskirties pastatų bendraturčiams nustatė pareigą pasirinkti vieną iš pastatų valdymo formų (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartis ar administravimas, pasirinkus (paskyrus) bendrojo naudojimo objektų administratorių), taip pat nustatė prievolę reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-403/2023 30, 37 punktus). Tokie reikalavimai nėra keliami kitos (ne gyvenamosios) paskirties pastatams, todėl įstatymas nustato ir kitokią sprendimų dėl bendrosios nuosavybės valdymo priėmimo tvarką – jie priimami bendru visų bendraturčių sutarimu.
31. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog sprendžiant, kurios (CK 4.75–4.81 straipsniuose ar CK 4.82–4.85 straipsniuose įtvirtintos) teisės normos reglamentuoja santykius, susiklosčiusius pastato, kuriame yra butų ir kitų patalpų, bendraturčiams įgyvendinant bendrosios dalinės nuosavybės teises, pirmiausiai reikia įvertinti, ar tame pastate esantys butai ir kitos patalpos pastato bendraturčiams priklauso asmeninės nuosavybės teise. Jeigu pastate esantys butai ir kitos patalpos bendraturčiams priklauso ne asmeninės, bet bendrosios dalinės nuosavybės teise ir todėl bendraturčiai name esančiais butais ir kitomis patalpomis naudojasi pagal nustatytą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, turi būti taikomas CK 4.75–4.81 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas. Jeigu pastate esantys butai ir kitos patalpos bendraturčiams priklauso asmeninės nuosavybės teise, o tokie asmenys pastato bendraturčiai yra tik dėl to, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis), taikomas CK 4.82–4.85 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas. Ar CK 4.82–4.85 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas tokiu atveju turi būti taikomas visa apimtimi, priklauso nuo to, kokią pastato naudingojo ploto dalį sudaro butai. Jeigu jie sudaro ne mažiau kaip pusę tokio ploto ir dėl to pastatas pagal paskirtį yra gyvenamasis namas, CK 4.82–4.85 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas taikomas visa apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-403/2023, 43 punktas; 2024 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-943/2024, 26 punktas).
32. Taigi, sprendžiant, kurios teisės normos taikytinos tarp bendraturčių susiklosčiusiems teisiniams santykiams kvalifikuoti tais atvejais, kai pastatas yra administracinės paskirties, o jame esančios patalpos yra mišrios paskirties, t. y. pastate yra tiek gyvenamosios paskirties patalpų (butų), tiek kitos (negyvenamosios) paskirties patalpų, būtina nustatyti ne tik nuosavybės teisės rūšį (ar atitinkamos patalpos asmenims priklauso asmeninės nuosavybės, ar bendrosios dalinės nuosavybės teise), bet ir tai, kokią pastato naudingojo ploto dalį sudaro gyvenamosios paskirties patalpos (butai) ir kokią – kitos (negyvenamosios) paskirties patalpos. Pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, gyvenamasis namas – pastatas, kuriame ne mažiau kaip pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios paskirties patalpos. Todėl jeigu didžiąją dalį pastato ploto sudaro kitos (negyvenamosios) paskirties patalpos, bendraturčiams įgyvendinant bendrosios dalinės nuosavybės teisę taikytinas CK 4.75–4.81 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas.
33. Konkrečių patalpų savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę į patalpas, turi teisę, inter alia (be kita ko), jas pertvarkyti, rekonstruoti ar keisti paskirtį (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Savininko teisė disponuoti savo turtu gali būti ribojama tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, tuo tarpu kitų bendraturčių sprendimu asmens nuosavybės teisė negali būti ribojama. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-916/2022, 50–51 punktai).
34. Kita vertus, kadangi, atitinkamų pastate esančių patalpų savininkui įgyvendinant nuosavybės teisę ir tenkinant savo interesus, kartu yra įgyvendinama ir kiekvieno tame pastate esančių patalpų savininko, o kartu ir pastato bendraturčio, bendrosios dalinės nuosavybės teisė, todėl savininko asmeniniai interesai turi būti derinami su kitų pastate esančių patalpų savininkų, o kartu ir pastato bendraturčių, interesais, užtikrinant šių interesų pusiausvyrą. Patalpų savininko teisė rekonstruoti patalpas, jas pertvarkyti ar keisti paskirtį negali būti paneigta (sutikimo nedavimo forma) be materialiojo teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2022, 34 punktas).
35. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo, kaip galimo statytojo, teisę, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačią teisę, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretų bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimų statybos darbų ir (arba) patalpų paskirties keitimo planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas projektinių pasiūlymų arba statinio projekto (kaip jie apibūdinami Statybos įstatyme) pateikimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013; 2015 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015; 2023 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-701/2023 22 punktą).
36. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 45 dalį, projektiniai pasiūlymai – pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus.
37. Kadangi, kaip minėta (nutarties 23 punktas), kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą turi būti pateiktas ir atitinkamas statinio projektas, taip pat statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas arba butų ir kitų patalpų savininkų protokolinis sprendimas, tai lemia išvadą, kad dėl pagrindinių statybos darbų ir (arba) patalpų paskirties keitimo aspektų statinio bendraturčiai turi susitarti iš anksto. Projektiniai pasiūlymai arba statinio projektas yra skirti tiek bendraturčiams apsispręsti, ar duoti sutikimą bendraturčio norimiems atlikti statybos darbams ir (arba) patalpų paskirties keitimui, ar tai nepažeis jų teisėtų interesų, tiek yra pagrindas teismui nuspręsti, ar bendraturčių atsisakymas duoti sutikimą yra pagrįstas. Pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalį, esminiai statinio projekto sprendiniai turi atitikti projektinius pasiūlymus, šią atitiktį tikrina savivaldybių administracija, prieš savivaldybės merui ar jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui priimant sprendimą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo (Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalis, 271 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
38. Bendraturčio atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį, grėsmę jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009).
39. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-701/2023, 22 punktas).
40. Protingais bendraturčio motyvais teismas gali pripažinti specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad pastato (patalpų) rekonstrukcija, pertvarkymas ar paskirties pakeitimas lems (lemia) esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis (pakeičia) bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas kitaip, nei nustato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reglamentuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008).
41. Kitų statinio bendraturčių nesutikimas gali būti grindžiamas ir tokiais teisiniais argumentais, kad projekto pasiūlymų sprendiniai neatitinka statybos techninių dokumentų (pavyzdžiui, blogina statinio techninę būklę) ar kitų panašaus pobūdžio teisės aktų (pavyzdžiui, higienos standartų) reikalavimų, kita vertus, tai nereiškia, jog tokio pobūdžio argumentai yra vieninteliai argumentai, kuriais bendraturčiai gali įrodinėti savo teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimo grėsmę. Bendraturčiai, siekdami apginti savo teises ir (ar) teisėtus interesus nuo galimo jų pažeidimo, gali nurodyti įvairias priežastis ir remtis įvairiomis aplinkybėmis, atitinkančiomis jų interesus, pavyzdžiui, kaip yra nurodęs kasacinis teismas, bendrų patalpų naudojimo pasikeitimo, klientų srauto atsiradimo ar pasikeitimo, naudojimosi daugiabučio namo įranga ar infrastruktūra (įėjimais, stovėjimo vietomis, šiukšlių išvežimu, energijos tiekimu ir kt.) kitimo ir pan. aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016, 33 punktas). Taigi, bet kuriuo atveju, net ir nurodydamas, kad statybos projekto sprendiniai neatitinka teisės norminiuose aktuose įtvirtintų reikalavimų, bendraturtis, atsisakydamas duoti sutikimą atlikti atitinkamus statybos darbus, privalo motyvuotai pagrįsti projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį būtent jo teisėms ir teisėtiems interesams.
42. Pažymėtina, kad bent vieno iš statinio ar (ir) žemės sklypo bendraturčių sutikimo atlikti statybos darbus nebuvimas, kai būtina gauti visų bendraturčių sutikimus, yra pakankamas pagrindas statybos leidimą pripažinti neteisėtu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822–885/2009). Vadinasi, nesant visu? bendraturčių sutikimo, statybos leidimas negali būti išduodamas.
43. Bendraturčio sutikimo nedavimas siekiančiajam pradėti statybas kitam bendraturčiui reiškia jų nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimą. Nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, tokiu atveju daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-248/2018 16 punktą). Vadinasi, vietoje bendraturčių sutikimo kompetentingai institucijai gali būti pateikiamas teismo sprendimas, kuris leidžia bendraturčiui atlikti atitinkamus statybos darbus bendrosios nuosavybės objekte be kito (kitų) bendraturčių sutikimo.
Dėl kasacinio skundo argumentų pagrįstumo
44. Visų pirma, kasaciniame skunde atsakovė teigia, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai sprendė dėl CK 4.75–4.81 straipsniuose ir CK 4.82–4.85 straipsniuose įtvirtintų teisės normų taikymo nagrinėjamoje byloje, taip nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktas neturi būti aiškinamas taip, kad siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą turi būti pateikiamas visų statinio bendraturčių sutikimas, taigi, nagrinėjamam ginčui aktualus CK 4.82–4.85 straipsnių taikymas. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais.
45. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, kuriuo nagrinėjamoje byloje rėmėsi teismai, nustatydami duomenis apie pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), matyti, kad pagrindinė šio daikto naudojimo paskirtis yra administracinė, bendras pastato plotas – 2633,80 kv. m, naudingasis plotas – 62,44 kv. m, gyvenamasis plotas – 41,86 kv. m. Patalpos ir Kitos patalpos asmeninės nuosavybės teise priklauso fiziniams ir juridiniams asmenims. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad Pastate yra 18 patalpų, iš kurių 3 – gyvenamosios paskirties, jų bendras plotas sudaro 62 kv. m (gyvenamasis plotas – 41,86 kv. m), 15 – administracinės, prekybos, maitinimo arba kitos paskirties patalpos (neįrengta pastogė). Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso prekybos paskirties patalpos (parduotuvė).
46. Taigi, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai byloje nustatė šias reikšmingas bylai aplinkybes: tai, jog Pastatas yra administracinės paskirties, Patalpos ir Kitos patalpos asmenims priklauso asmeninės nuosavybės teise, taip pat tai, kad gyvenamosios paskirties patalpų (butų) ploto dalis sudaro labai mažą (2,8 proc.) dalį Pastato bendrojo ploto.
47. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad įrodymų turinio vertinimas yra fakto klausimas, kurio kasacinis teismas nenagrinėja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-338-415/2015; 2016 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-421/2016 17 punktą, kt.). Kasacine tvarka vertindamas byloje teismų priimtus sprendimus teisės taikymo aspektu dėl proceso teisės normų galimo pažeidimo kasacinis teismas, iš naujo nenustatydamas faktinių bylos aplinkybių, tik pasisako, ar bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė įrodinėjimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-684/2021, 49 punktas).
48. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teismų nustatytomis bylos aplinkybėmis, aptartu teisiniu reguliavimu dėl CK 4.75–4.81 straipsniuose ir CK 4.82–4.85 straipsniuose įtvirtintų nuostatų aiškinimo ir taikymo bei aktualia kasacinio teismo praktika, konstatuoja, kad bylą išnagrinėję teismai padarė pagrįstą išvadą, jog teisės reikalavimus atitinka vadovaujantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, o ne CK 4.85 straipsnio tvarka bendraturčių išduoti sutikimai dėl Projekto įgyvendinimo.
49. Pastatas ir didžioji dalis nekilnojamojo turto (restoranas, parduotuvės, administracinės patalpos) Pastate yra administracinės paskirties, patalpos Pastate fiziniams ir juridiniams asmenims priklauso asmeninės nuosavybės teise, gyvenamosios paskirties patalpų (butų) dalis Pastate yra labai nežymi – mažiau kaip pusė Pastato naudingojo ploto. Atsakovė, būdama prekybos paskirties patalpų (parduotuvės), kurios yra Pastate, savininkė, yra paties Pastato bendraturtė, nes jai kartu su kitų patalpų savininkais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Todėl tokios paskirties pastate asmeninės nuosavybės teise patalpas valdančių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti taikomas CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis režimas, t. y. šią teisę bendraturčiai įgyvendina bendru sutarimu. Siekiant gauti statybą leidžiančius dokumentus – leidimą atlikti statinio paprastąjį remontą (kai toks leidimas yra būtinas) ir leidimą pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį, nagrinėjamo ginčo atveju būtina pateikti visų Pastato bendraturčių rašytinius sutikimus, kuriais pritariama atitinkamiems statybos darbams ar statinio ar jo dalies paskirties keitimui.
50. Priešingai nei kasaciniame skunde teigia atsakovė, darydami tokią išvadą, teismai nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Kasaciniame skunde nepateikta argumentų, kad, nustatydami nurodytas ginčui teisingai išspręsti reikšmingas faktines bylos aplinkybes, teismai pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.
51. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai konstatavo, kad, ieškovei siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, yra būtinas atsakovės sutikimas dėl Projekto, nepriklausomai nuo to, kad daliai projekte nustatytų statybos darbų tokio sutikimo nereikia, nes šiems darbams atlikti nėra reikalavimo gauti statybą leidžiantį dokumentą, t. y. Projekte nėra numatoma keisti Pastato (kultūros paveldo statinio) išvaizdą (šios nutarties 22 punktas). Kadangi ieškovė darbams, kuriems reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, ir darbams, kuriems jis nereikalingas, atlikti pasirinko rengti vieną Projektą, pasirinktos Projekto įgyvendinimo formos požiūriu ji turėjo pagrindą prašyti bendraturčių sutikimo dėl viso Projekto įgyvendinimo.
52. Ieškovė, kaip Pastato bendraturtė, jos įgyvendinamos teisės turinio prasme aiškiai atskleidė, kad bendraturčių sutikimo prašo tik dėl tos Projekto dalies įgyvendinimo, dėl kurios bendraturčių sutikimas pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 6 punktą yra būtinas – dėl statinio ar jo dalies paskirties pakeitimo, būtent dėl atsakovės nepagrįsto atsisakymo duoti sutikimą šiai Projekto daliai įgyvendinti ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, šią aplinkybę pagrindžia faktiniu ieškinio pagrindu nurodytos aplinkybės. Ieškiniu nebuvo įrodinėjama aplinkybė, kad dėl administracinės paskirties patalpų Nr. 5, 6, 7 sujungimo į 2 turtinius vienetus, nekeičiant patalpų paskirties, reikalingas atsakovės sutikimas ir kad tokį sutikimą duoti atsakovė nepagrįstai atsisakė. Todėl nepagrįstas yra kasacinio skundo argumentas, jog civilinė byla turėjo būti nutraukta ieškovei neturint teisinio suinteresuotumo dėl to, kad dėl statybos darbų atlikimo atsakovės sutikimas iš viso nebuvo reikalingas, kadangi dėl kitos Projekto dalies (dėl administracinės paskirties patalpų Nr. 8, 9, 10, 11, 12, 12a perplanavimo į 10 turtinių vienetų, keičiant paskirtį į gyvenamąją) bendraturčių sutikimas buvo būtinas ir jį atsakovė duoti atsisakė.
53. Byloje taip pat nustatyta, kad sutikimus dėl Projekte nurodytų sprendinių įgyvendinimo yra davę visi Pastate esančių patalpų savininkai, išskyrus atsakovę. Taigi, atsakovės teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo požiūriu nagrinėjamu atveju net ir nėra aktualu, kuriuo teisiniu pagrindu remiantis ir kokia forma būtų išreiškiamas bendraturčių sutikimas (ieškovei gaunant visų bendraturčių sutikimus ar bendraturčiams balsų dauguma priėmus ieškovei palankų protokolinį sprendimą). Ieškovės reikalaujamas taikyti CK 4.82–4.85 straipsniuose nustatytas bendraturčių sprendimų dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo priėmimo teisinis režimas ieškovei netgi yra nepalankesnis – taikant minėtas teisės normas, ieškovei pakanka gauti daugumos Pastato bendraturčių sutikimą (protokolinį sprendimą), kurį faktiškai ji ir turi, nes iš pastate esančių 18 patalpų (iš jų 15 – administracinės, prekybos, maitinimo ir kitos paskirties negyvenamosios patalpos ir 3 butai) 10 patalpų (visos – administracinės paskirties) nuosavybės teise priklauso ieškovei. Tuo tarpu pagal CK 4.75–4.81 straipsniuose nustatytą teisinį reguliavimą būtini visų bendraturčių sutikimai, kuriuos gauti paprastai yra žymiai sudėtingiau. Kadangi sutikimus dėl Projekto įgyvendinimo davė absoliuti dauguma bendraturčių, nepriklausomai nuo bendraturčių sutikimų išreiškimo formos, nuginčijus atsakovės atsisakymą duoti sutikimą, pasiekiamas tas pats teisinis rezultatas – ieškovė įgyja teisę Projektą įgyvendinti. Šiuo aspektu atsakovės kasacinio skundo argumentai dėl netinkamos bendraturčių valios išraiškos formos parinkimo yra savitiksliai ir nekoreliuoja su atsakovės deklaruojama pozicija apginti tariamai jos pažeistas materialiąsias subjektines teises (CPK 5 straipsnis).
54. Antra, atsakovė kasaciniame skunde teigia, kad nesant Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nurodyto viešojo administravimo subjekto individualaus administracinio sprendimo dėl negalėjimo (t. y. atsisakymo) išduoti statybą leidžiantį dokumentą būtent dėl to, kad ieškovė nepateikė atsakovės rašytinio sutikimo, ieškinys šioje byloje yra pareikštas nepagrįstai (t. y. dar nesant teisinio ir (ar) faktinio pagrindo įgyvendinti teisę į teisminę gynybą), piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais.
55. Šioje nutartyje jau išaiškinta (nutarties 22–23, 29–30 punktai), jog, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, be kitų dokumentų, turi būti pateikiamas statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo kopija. Nepateikus visų reikiamų dokumentų prašymas išduoti statybos leidimą nepriimamas.
56. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčai, kilę dėl vieno iš bendraturčių atsisakymo duoti sutikimą atlikti atitinkamus statybos darbus, yra ginčai dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo tvarkos, todėl teismas turi teisę šią tvarką nustatyti. Šiuo atveju atsakovės nurodomos teisės normos negali būti aiškinamos taip, kad asmens, siekiančio gauti statybos leidimą, teisinis suinteresuotumas kreiptis į teismą atsiranda tik viešojo administravimo subjektui atsisakius išduoti statybą leidžiantį dokumentą dėl pateiktų ne visų reikalaujamų dokumentų (dėl negauto bendraturčio sutikimo), nes, sistemiškai vertinant teisinį reguliavimą, nurodytą šios nutarties 22–24 punktuose, akivaizdu, jog prašymo su trūkumais pateikimo rezultatas yra atsisakymas priimti prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Teisinį reguliavimą aiškinant taip, kaip nurodo atsakovė, būtų pažeidžiami teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos, ekonomiškumo, taip pat bendrieji teisingumo ir protingumo teisės principai.
57. Kaip minėta (nutarties 36–38 punktai), teismų praktikoje bendraturčio būsimų statybos darbų ir (arba) patalpų paskirties keitimo planų tinkamu atskleidimu kitiems bendraturčiams pripažįstamas projektinių pasiūlymų arba statinio projekto pateikimas. Taigi, asmens teisinis suinteresuotumas kreiptis į teismą kyla būtent negavus bendraturčio sutikimo dėl atitinkamų statybos darbų atlikimo po to, kai bendraturčiui tinkamai buvo atskleisti statybos darbų ir (arba) patalpų paskirties keitimo planai. Ieškovė pateikė atsakovei projektinius pasiūlymus dėl ketinamų Pastate atlikti statybos darbų ir patalpų paskirties pakeitimo. Atsakovei atsisakius duoti sutikimą atlikti statybos darbus ir pakeisti patalpų paskirtį, ieškovė įgijo teisę kreiptis į teismą ir nuginčyti, jos manymu, nepagrįstą bendraturtės atsisakymą tokį sutikimą duoti.
58. Trečia, kasaciniame skunde atsakovė taip pat nurodo, kad ginčą nagrinėję teismai pažeidė horizontalaus precedento taikymo taisykles – pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Alytaus apylinkės teismo 2000 m. liepos 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2747-292/2020, o apeliacinės instancijos teismas šį pažeidimą įvertino itin formaliai.
59. Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.
60. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad užtikrinant iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante (iš anksto) žinomi teisės subjektams, inter alia (be kita ko), žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama); bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimas) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas byloje Nr. 33/03). Esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia, Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą) (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas byloje Nr. 26/07).
61. Taigi, Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime pasisakė, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.
62. Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis būtent tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019, 35 punktas). Horizontalaus precedento taisyklės nėra aktualios aukštesniam, a fortiori (ypač; juo labiau) kasaciniam teismui, ta dalimi, kiek precedentai suformuoti žemesnės instancijos teismo procesiniuose sprendimuose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-378/2016 31 punktą).
63. Taigi, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų, tačiau tik tokiose bylose, kurios yra analogiškos, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios. Kaip pagrįstai nurodė apeliacinės instancijos teismas, atsakovės nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi, nes, be kita ko, civilinėje byloje Nr. e2-2747-292/2020 buvo įsteigta pastato savininkų bendrija, o to nėra nagrinėjamo ginčo atveju. Kaip minėta, horizontalaus precedento taisyklės tiek, kiek jos suformuluotos žemės instancijos teismo procesiniuose sprendimuose, aukštesnės instancijos teismo nesaisto. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau nurodyti atsakovės kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.
64. Ketvirta, atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė esminius proceso teisės normų pažeidimus, nes procesiniuose sprendimuose visiškai nepasisakė ir nevertino atsakovės gynybos pozicijos pagrindą sudarančio architekto L. B. atlikto Projekto vertinimo. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus taip pat laiko nepagrįstais.
65. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010). Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-1075/2018 36 punktą). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020 55 punktą). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; ir kt.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr.3K-3-561-378/2016 23 punktą).
66. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad lifto įrengimas Projektu nėra nustatytas, o leidimas liftui įrengti gautas 2021 m. balandžio 9 d., formuojamuose butuose yra numatyta įrengti apskaitos prietaisus, todėl atsakovės išlaidos komunaliniams mokesčiams nepadidės, galimybė naudotis automobilių stovėjimo aikštele nepablogės, nes statybos techniniai reglamentai administracinėms patalpoms nustato didesnio ploto (25 kv. m.) aikštelę, o butų valdai – vienam automobiliui pastatyti, nurodė, kad statybos techniniai reglamentai gyvenamosioms patalpoms nustato didesnius kokybinius reikalavimus nei administracinėms patalpoms, todėl butų įrengimas nepablogins atsakovės gyvenimo kokybės, taip pat įvertino ir ieškovės paaiškinimus, jog bendrojo naudojimo patalpų plotas nepasikeis, Pastato techninė būklė nepablogės. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog ieškovės projektiniai pasiūlymai gali kaip nors turėti poveikį atsakovės materialinei padėčiai, o vykdytini darbai sukels pavojų jos sveikatai ar gerovei. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovės atsisakymo duoti sutikimą įgyvendinti Projektą, konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog: dalis ieškovės projektuojamų gyvenamosios paskirties patalpų (butų) visiškai neatitinka norminiuose aktuose reglamentuotų insoliacijos reikalavimų; Projekto sprendiniai sumažina įrengiamų automobilių stovėjimo vietų skaičių; pažeidžiami atsakovės teisėti lūkesčiai, siejami su Pastato administracinės paskirties išsaugojimu (žr. apeliacinės instancijos teismo nutarties 58–61 punktus). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, nusprendė, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles.
67. Byloje teismų nustatyta, kad architekto L. B. 2022 m. lapkričio 25 d. projektinių pasiūlymų vertinime padarytos išvados yra susijusios su automobilių stovėjimo vietų skaičiumi, insoliacijos gyvenamosiose patalpose reikalavimais, lifto įrengimu, Pastato (patalpų) pritaikymu asmenims, turintiems fizinę negalią, atskiromis inžinerinėmis sistemomis, žemės sklypo planu.
68. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nors ir expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nenurodė, jog vertina būtent architekto L. B. projektinių pasiūlymų vertinime pateiktus duomenis, tačiau savo procesiniuose sprendimuose dėl jų visų esmės pasisakė, įvertino architekto L. B. vertintas su Projekto atitiktimi statybos norminių dokumentų reikalavimams susijusias aplinkybes, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismai byloje padarė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, betarpiškumo principo pažeidimų. Kasaciniame skunde nenurodoma, kokias konkrečiai įrodinėjimo proceso taisykles pažeidė teismai, vertindami Projekto atitiktį statybos norminiams dokumentams, dėl ko galėjo būti pažeistos atsakovės teisės ir teisėti interesai, susiję su jos asmeninės nuosavybės teisės į turimas patalpas įgyvendinimu.
69. Anksčiau šioje nutartyje (nutarties 39–42 punktai) pateiktoje kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, jog bendraturčio atsisakymas duoti sutikimą turi būti motyvuotas ir atskleisti pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams. Net ir nurodydamas, kad statybos projekto sprendiniai neatitinka statybos norminiuose dokumentuose įtvirtintų reikalavimų, bendraturtis, atsisakydamas duoti sutikimą atlikti atitinkamus statybos darbus, privalo pagrįsti projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį jam asmeniškai. Kadangi įrodinėjimo našta tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui (šios nutarties 40 punktas), šiuo atveju – atsakovei, būtent ji turėjo įrodyti projektinio pasiūlymo grėsmę jos, kaip bendraturtės, teisėms ir teisėtiems interesams.
70. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi anksčiau išdėstytais argumentais, konstatuoja, jog, kaip pagrįstai atsiliepime į atsakovės kasacinį skundą nurodo ieškovė, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepažeidė Konvencijos 6 straipsnyje garantuojamos asmens (atsakovės) teisės į teisingą teismo procesą ir ginčo išsprendimą pagal galiojančią teisę bei nešališkumo, betarpiškumo principų. Atsakovė nenurodė, kokiu būdu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė nešališkumo principą, nušalinimų viso bylos nagrinėjimo procesu metu nereiškė.
71. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir nustatė ginčui svarbias aplinkybes, vadovavosi aktualiu teisiniu reguliavimu ir kasacinio teismo praktika, todėl padarė teisingą išvadą, kad atsakovės atsisakymas duoti sutikimą dėl Projekte nustatytų sprendinių įgyvendinimo yra nepagrįstas.
72. Kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys įtakos skundžiamų teismų procesinių sprendimų dalių teisėtumui ir reikšmės vienodos teismų praktikos formavimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
73. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pagrindo panaikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
74. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
75. Atsakovės kasacinio skundo netenkinus, bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimas jai nepriteisiamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
76. Ieškovė UAB „JF Investicijos“, pateikusi atsiliepimą į kasacinį skundą, prašo priteisti patirtų 3206,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pateikė advokatų profesinės bendrijos pažymą apie kliento apmokėtas bylinėjimosi išlaidas, patvirtinančią 3206,5 Eur sumokėjimą už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. DV20240086 2024 m. balandžio 24 d. mokėjimu, mokėjimo dokumento Nr. 2024042401719821.
77. Ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pateiktas tinkamai, prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktuose nustatytų dydžių. Atsižvelgiant į kasacinės bylos išnagrinėjimo rezultatą, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 3206,5 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimas.
78. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kasaciniame teisme nepatirta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „JF Investicijos“ (j. a. k. 304218316) 3206,5 Eur (tris tūkstančius du šimtus šešis Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Artūras Driukas
Agnė Tikniūtė
Jūratė Varanauskaitė