Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-1017-611-2009].doc
Bylos nr.: 2S-1017-611/2009
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2S-1017-611/2009

Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3.; 110.; 122.2; 122.4.; 125.2.

image001

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2009 m. spalio 2 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,

kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės ir Neringos Švedienės,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovui R. J. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, turto padalinimo, neturtinės žalos atlyginimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė:

 

              ieškovė G. J. kreipėsi į teismą dėl santuokos tarp jos ir atsakovo nutraukimo dėl atsakovo kaltės, turto padalinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo bei neturtinės žalos priteisimo. Taip pat ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą dviem nepilnamečiams vaikams po 1560 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei pačiai ieškovei 3000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o siekiant užtikrinti priteisto išlaikymo mokėjimą, neviršijant  73 440 Lt sumos areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias atsakovo banko sąskaitose Lietuvoje ir užsienyje; 2) areštuoti visą ieškovės ir atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimą; 3) Ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimui areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, esančias atsakovo banko sąskaitose Lietuvoje ir užsienyje, iš esmės neviršijant 100 000 Lt bylinėjimosi išlaidų sumos.

2009 m. balandžio 23 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies. Įpareigojo atsakovą mokėti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams bei ieškovei po 800 Lt kiekvienam kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2009-02-10 iki kol bus išnagrinėta byla. Areštavo ieškovės ir atsakovo vardu įregistruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos Respublikoje. Areštavo atsakovo pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose Lietuvos Respublikoje, neviršijant 128 800 Lt, kitoje dalyje ieškovės prašymus atmetė. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-12-21 nutarimu Nr.28, nurodė, kad jeigu ieškinio užtikrinimas yra susijęs su turto, esančio užsienio valstybėje, areštavimu, Lietuvos teismas negali tokio turto areštuoti. Todėl ieškovės prašymą dėl atsakovui priklausančių piniginių lėšų, esančių atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose užsienyje ir prašymą areštuoti atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį užsienyje atmetė. Ieškovei nurodė, kad ji turi teisę kreiptis į atitinkamos užsienio valstybės teismą su prašymu dėl ieškinio užtikrinimo. Pažymėjo, kad pats teismas gali pavedimu kreiptis į atitinkamos užsienio valstybės teismą su prašymu dėl ieškinio užtikrinimo, tačiau kadangi Venesuela nėra sudariusi su Lietuvos Respublika jokių tarpusavio teisinio bendradarbiavimo sutarčių civilinėse bylose, teismui kreiptis su tokiu pavedimu nėra galimybės.

              Ieškovė atskiruoju prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas ieškovės prašymas dėl ieškovės ir atsakovo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei atsakovo piniginių lėšų, esančių užsienyje, arešto ir pakeisti taip – šią prašymo dalį patenkinti ir areštuoti gyvenamąjį namą, registruotą Ispanijoje; Norvegijos bendrovių akcijas, apskaitomas atsakovo vardu, bei atsakovo pinigines lėšas, esančias Ispanijos ir Norvegijos bankų sąskaitose, neviršijant 128 800 Lt sumos; taip pat kitą ieškovės ir atsakovo santuokos metu įgytą turtą, esantį užsienio valstybėje, pavedant tokį turtą surasti ir aprašyti ieškovės pasirinktam antstoliui ar kitam vykdomąjį dokumentą turinčiam teisę vykdyti asmeniui. Nurodė, jog areštavus atsakovo turtą, esantį tik Lietuvos Respublikoje, o kitose šalyse esantį turtą atsisakius areštuoti, būsimas teismo sprendimo įvykdymas liko neužtikrintas. Pažymėjo, jog bylos nagrinėjimas su užsienio elementu gali užtrukti, todėl atmetus ieškovės prašymą dėl arešto taikymo atsakovo lėšoms, esančioms banko sąskaitos užsienyje, yra pažeidžiamos vaikų prioritetinės teisės, interesų apsaugos ir gynimo principas. Nurodė, kad teismas pasisakė tik dėl Venesueloje esančio turto, tačiau neatsižvelgė į Ispanijoje ir Norvegijoje nurodytą turtą. Pažymėjo, jog teismas turėjo vadovautis 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo nuostatomis, kurios tiesiogiai taikomos ir Lietuvoje. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas, dėl ko priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (LR CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taikydamas LR CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.

Nagrinėjama byla turi užsienio (tarptautinį) elementą, kadangi ieškinys pareikštas Venesuelos piliečiui, atskirajame skunde prašoma taikyti turto areštą atsakovui priklausančiam turtui, esančiam Norvegijoje ir Ispanijoje. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, turi vadovautis Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 III skyriaus 2 skirsnyje nustatytomis teismo sprendimo pripažinimo, vykdymo procedūromis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civ. byloje UAB „Universalios valdymo sistemos“ v. UAB „ Ashburn International“, antstolis V. Č. bylos Nr. 3K-3-206/2008). Pirmos instancijos teismas nurodė, kad neturi jurisdikcijos spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo turtui, esančiam ne Lietuvos Respublikoje, ir todėl atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje dalyje bei nurodė, jog ieškovė turi kreiptis su tokiu prašymu į atitinkamos užsienio valstybės teismą. Teisėjų kolegija nurodo, jog šioje byloje, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taikytinos ne vien nacionalinės, bet ir Europos Sąjungos bei tarptautinės teisės normos. Nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegijos nuomone, svarbios Tarybos reglamento (EB) Nr.44/2001 Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo nuostatos. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 taikomas visose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Šio teisės akto  69 str. nustato, kad Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 taip pat pakeičia ir Suomijos, Islandijos, Norvegijos, Švedijos ir Danijos Konvenciją dėl teismo sprendimų civilinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, pasirašytą Kopenhagoje 1977 m. spalio 11 d. Darytina išvada, kad Tarybos reglamentas (EB) Nr.44/2001 taikytinas ir Norvegijai, nors ji ir nėra Europos Sąjungos valstybė narė.

              Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjant šeimos bylas su užsienio elementu ir taikant laikinąsias apsaugos priemones, būtina atsižvelgti ir į 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, tam tikrus taikymo aspektus. Reglamento Nr.2201/2003 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laikinosios ar apsaugos priemonės, kurias taikyti neatidėliotinais atvejais gali tekti valstybės narės nacionaliniams teismams, yra priemonės, „nustatytos tos valstybės narės teisėje“. Tokiomis aplinkybėmis nacionalinis teisės aktų leidėjas turi įtvirtinti, kokių priemonių nacionalinės valdžios institucijos turi imtis, kad būtų labiausiai atsižvelgta į vaiko interesus, ir nustatyti jų įgyvendinimo tvarką. Vadovaudamasis LR CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. LR CK 3.65 str. reglamentuoja, kokias laikinąsias apsaugos priemones gali taikyti teismas santuokos nutraukimo bylose, viena iš jų – areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą (LR CK 3.65 str. 2 d. 5 p.). LR CPK 384 str. 5 d. tiesiogiai numato galimybę, atsižvelgiant į sutuoktinių, vaikų, taip pat vieno sutuoktinio interesus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas LR CK 3.65 str. Ši norma yra taikoma visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus. Šių priemonių taikymo pagrindas - būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t.y. tam tikros aplinkybės ar konkretūs faktai, įrodantys, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas šioje byloje yra užtikrinamasis, siekiant užtikrinti, kad sutuoktinių turimas turtas išliks tokios pačios vertės ir sudėties, kokios yra šiuo metu, kad po jo padalinimo nepasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas ir būtų galimybė realiai įvykdyti teismo sprendimą, taip pat užtikrinti priteisto laikinojo išlaikymo mokėjimą. Kol teismo sprendimu nėra išspręsta ginčo turto priklausomybė vienam ar abiem sutuoktiniams, galioja prielaida, kad visas turtas gali būti padalintas.

Atsižvelgus į aptartas aplinkybes ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, t.y. atsakovo turto bei piniginių lėšų banko sąskaitose arešto, taikymo tenkintinas. Iš ieškovės prašymo matyti, kad prašoma areštuoti atsakovui priklausantį gyvenamąjį namą, registruotą Ispanijoje; Norvegijos bendrovių akcijas apskaitomas atsakovo vardu, bei atsakovo pinigines lėšas, esančias Ispanijos ir Norvegijos bankų sąskaitose, neviršijant 128 800 Lt sumos; taip pat kitą ieškovės ir atsakovo santuokos metu įgytą turtą, esantį Europos Sąjungos valstybėje narėje, Norvegijoje, pavedant tokį turtą surasti ir aprašyti ieškovės pasirinktam antstoliui ar kitam vykdomąjį dokumentą turinčiam teisę vykdyti asmeniui. Teismo nuomone, ieškovė pateikė pakankamai įrodymų dėl galimos grėsmės jos ir nepilnamečių vaikų teisėtiems interesams bei dėl reikalavimo teisės į nurodytą turtą. Nagrinėjamu atveju ginčo suma laikytina labai didele. Atsižvelgus į šias aplinkybes, darytina išvada, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, nes atsakovas turtą gali paslėpti, sunaikinti ar perleisti tretiesiems asmenims (LR CPK 144 str. 1 d.). Kiekviena šalis ar ginčijama teisė gali būti tinkamai apginta tik tada, kai užtikrinama teismo procesinio dokumento įvykdymo galimybė. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, neatsižvelgė į minėtus Europos Sąjungos teisės aktus, todėl neteisingai išsprendė ieškovės prašymą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje, kuria buvo atmestas ieškovės prašymas, keistina (LR CPK 329 str. 1 d., 330 str., 337 str. 4 p.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad teismas neturi jurisdikcijos taikyti laikinąsias apsaugos priemones kitose valstybėse, nei aptarta anksčiau. Šioje dalyje teismas teisingai vadovavosi teismų susiformavusia praktika, teisingai taikė teisės aktus.

Teisėjų kolegija šiuo atveju vertina reikalavimo apimtį ir pagrindą kaip savaime patvirtinančius grėsmę neapsunkintam teismo sprendimo įvykdymui, todėl tenkina ieškovės prašymą areštuoti atsakovui priklausančias bankų saskaitose pinigines lėšas 128 000 Lt apimtimi, taip pat kitą ieškovės ir atsakovo santuokos metu įgytą turtą, esantį Europos Sąjungos valstybėje narėje ir Norvegijoje, pavedant tokį turtą surasti ir aprašyti ieškovės pasirinktam antstoliui ar kitam vykdomąjį dokumentą turinčiam teisę vykdyti asmeniui.

Vadovaudamasi LR CPK 336 str., 337 str. 4 p., 338 str., kolegija

 

n u t a r ė :

 

              Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartį dalyje, kuria buvo atmestas ieškovės G. J. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pakeisti ir areštuoti atsakovui R. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį gyvenamąjį namą, įregistruotą (duomenys neskelbtini); Norvegijos bendrovių Dsign Music A/S ir/ar Dsign Management A/S akcijas, apskaitomas atsakovo R. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu; atsakovo R. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas, esančias Ispanijos ir Norvegijos bankų sąskaitose neviršijant 128 000 Lt sumos,taip pat kitą ieškovės G. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuokos metu įgytą turtą, esantį Europos Sąjungos valstybėje narėje ir Norvegijoje, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę.

Likusioje dalyje Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                                                                Andžej Maciejevski

 

 

Kolegijos teisėjos                                                                                                                Dalia Kačinskienė

 

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                    Neringa Švedienė