Civilinė byla Nr. e2-163-883/2022

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00092-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.16; 2.1.2.4.1.1.; 3.2.6.1.                                      

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 29 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė,

sekretoriaujant I. D.,

dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „L klubas“ atstovui advokato padėjėjui O. R.,

trečiajam asmeniui J. K. ir jo atstovei advokatei V. V.,

trečiajam asmeniui R. I.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per Zoom platformą išnagrinėjo trečiojo asmens J. K. savarankišką reikalavimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „L klubas“ civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „L klubas“ dėl turtinės žalos ir palūkanų priteisimo ir trečiojo asmens J. K. savarankišką reikalavimą dėl 2019 m. sausio 12 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje R. I..

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB)  „L klubas“ (toliau – atsakovė), prašydama priteisti iš atsakovės ieškovei 69687,21 Eur turtinės žalos atlyginimo, 4009,40 Eur palūkanų, 6 % dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Trečiasis asmuo J. K. byloje pareiškė savarankišką reikalavimą atsakovei UAB „L klubas“ ir prašo pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2019 m. sausio 12 d. transporto priemonės R. T. (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo – pardavimo sutartį.

3.       2022 m. rugsėjo 1 d. nutartimi teismas patvirtino tarp ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, atsakovės UAB „L klubas“ ir trečiojo asmens J. K. 2022 m. rugpjūčio 26 d. sudarytą taikos sutartį, kuria ieškovė atsisakė visų ieškinio reikalavimų atsakovės atžvilgiu ir šalys susitarė dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ir civilinės bylos Nr. e2-163-883/2022 dalį pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „L klubas“ dėl turtinės žalos ir palūkanų priteisimo nutraukė.

4.       Teismo patvirtinta taikos sutartis neapima trečiojo asmens J. K. savarankiško reikalavimo civilinėje byloje Nr. e2-163-883/2022 ir neturi įtakos šioje apimtyje (Taikos sutarties 5 punktas), todėl teismas nagrinėja trečiojo asmens J. K. savarankišką reikalavimą atsakovei UAB „L klubas“, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2019 m. sausio 12 d. transporto priemonės R. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. VF1TBXGO512026865, pirkimo pardavimo sutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5.       Trečiasis asmuo J. K. nurodė, kad niekada nepasirašinėjo jokios sutarties su atsakove UAB „L klubas“, o transporto priemonę perėmė iš R. I. 2019 m. liepos 18 d. Trečiojo asmens tvirtinimu, atsakovės teismui pateiktoje transporto priemonės pardavimo sutartyje parašas yra ne jo, jis niekada nebuvo išreiškęs valios sudaryti sandorį su UAB „L klubas“, todėl tokia sutartis turi būti pripažinta niekine ir negaliojančia Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu ir CK 6.225 straipsnio 1 dalies pagrindu.

6.       Posėdžio metu trečiasis asmuo J. K. ir atstovė savarankišką reikalavimą palaikė, papildomai paaiškino, kad ginčo transporto priemonę pagal žodinę sutartį nupirko iš R. I., sumokėjo 200 Eur, automobilis buvo neblogos būklės, norėjo susiremontuoti ir naudoti savo ūkio reikmėms, automobilis buvo be techninės apžiūros, automobilio privalomuoju draudimu nedraudė, nes automobilis viešajame eisme nedalyvavo. Taip pat nurodė, kad savo asmens dokumentų svetimiems žmonėms atidavęs nebuvo, mano, kad pirkimo pardavimo sutartis yra suklastota, dėl galimo dokumento suklastojimo prašė priimti atskirąją nutartį ir kreiptis į teisėsaugos institucijas.

7.       Atsakovė UAB „L klubas“ su reikalavimu dėl transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia nesutiko. Atsakovės nuomone, ginčo sutartyje esantis parašas iš esmės  nesiskiria nuo J. K. parašo atstovavimo sutartyje, parašai yra gana panašūs pakrypimu ir štrichais; J. K., teigdamas, kad transporto priemonę 2019 m. liepos 18 d. įsigijo iš R. I., nepateikia šią faktinę aplinkybę patvirtinančių įrodymų, t. y. nepateikia su R. I. sudarytos rašytinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties; trečiojo asmens reikalavimas dėl sutarties pripažinimo negaliojančia tėra trečiojo asmens gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės prieš ieškovę AB „Lietuvos draudimas“; trečiasis asmuo išreiškė valią įsigyti transporto priemonę ir naudodamasis ja kaip savo nuosavybe, vykdė sutartį; trečiasis asmuo buvo transporto priemonės savininku ne tik de jure, bet ir de facto, t.y. naudojosi transporto priemone, laikė ją savo sutuoktinei priklausančiame ūkiniame pastate, laikė transporto priemonę savo nuosavybe, o tai reiškia, kad trečiasis asmuo vykdė tarp jo ir atsakovės sudarytą sutartį, todėl sudarant sutartį egzistavo trečiojo asmens valia, kaip esminė sandorio sudarymo išraiška.

8.       Trečiasis asmuo R. I. posėdžio metu nurodė, kad palaiko J. K. savarankišką reikalavimą, patvirtino, kad transporto priemonę J. K. perėmė iš jo, ne iš atsakovės UAB „L klubas“.

Trečiojo asmens J. K. savarankiškas reikalavimas tenkintinas.

      Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

9.       Bylos medžiaga nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 9 d. gamybinės paskirties pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) kilo gaisras, kurio metu sudegė sandėlio viduje buvęs mikroautobusas R. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Š. P. gelbėjimo valdybos Pakruojo priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2019 m. gruodžio 23 d. pažymoje nurodyta, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis - transporto priemonės elektros instaliacijos gedimas.

10.       VĮ Regitra duomenimis įvykio dieną transporto priemonės R. T. (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – transporto priemonė) savininke buvo atsakovė UAB „L klubas“. 

11.       Atsakovė UAB „L klubas“ teigia, kad gaisro kilimo metu ji nebuvo transporto priemonės savininkė, ir įrodinėdama tarp jos ir trečiojo asmens J. K. susiklosčiusius teisinius santykius teismui pateikė 2019 m. sausio 12 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – sutartis), kurioje nurodoma, kad atsakovė transporto priemonę pardavė J. K., kuris už transporto priemonę grynaisiais sumokėjo 100 Eur sumą.

12.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatymas nenustato privalomos motorinių transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutarties teisinės registracijos; transporto priemonės savininkai pasikeičia jų tarpusavio sutarties, bet ne registracijos pagrindu; automobilio pirkimo–pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, o automobilio perdavimas šios sutarties pagrindu yra jo įgijimo nuosavybėn momentas.

13.       Nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo J. K. įrodinėja, kad su UAB „L klubas“ sutarties dėl transporto priemonės pirkimo nesudarė, o ginčo sutartyje esantis jo parašas yra suklastotas. Trečiasis asmuo J. K. teigia, jog ginčo sutartis negalioja dėl to, kad joje neišreikšta jo valia, ir prašo pripažinti sutartį negaliojančia  CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu.

14.       Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Kasacinis teismas, aiškindamas sandorio sampratą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, yra nurodęs, jog esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas. Sandorio sudarymo priežastis paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), formuojantys vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemiantys sandorio pagrindą (teisinį tikslą). Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015; 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-442-313/2018 44 punktą; 2020 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020 48 punktą). Sandoriai, turintys valios trūkumų, gali būti pripažinti negaliojančiais įstatymų nurodytam asmeniui pareiškus reikalavimą dėl tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu ir įrodžius, kad sandoris neatitinka jį sudariusio asmens valios. 

15.       Asmens valia sudaryti sandorį gali būti išreikšta ne tik raštu, bet ir žodžiu ar kitokia valios išraiškos forma, taip pat gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes (CK 1.64 straipsnio 1, 2 dalys). Paprastai visi rašytiniai dokumentai yra patvirtinami sandorius sudarančių asmenų parašais. CK 1.76 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog sandorį turi pasirašyti jį sudaręs asmuo. Parašas tarsi galutinai patvirtina sandorį sudarančio asmens valią ir reiškia asmens įsipareigojimą vykdyti sandorį. Be to, jo buvimas turi ir didelę psichologinę reikšmę sandorio šalims – suteikia tam tikrą pasitikėjimą kita sandorio šalimi ir teisinių santykių stabilumu. Asmens parašas atlieka šias funkcijas: 1) patvirtina pasirašiusio asmens tapatybę; 2) patvirtina asmens valios išraišką; 3) susieja pasirašiusį asmenį su dokumento turiniu. Pažymėtina, kad tiek rašytinė sutartis, tiek tokią sutartį pasirašiusių asmenų parašai laikytini išorine sutartinių santykių įforminimo, t. y. valios sudaryti sandorį, išraiškos forma. Tačiau dėl kokių nors priežasčių sutarties nepatvirtinus abiejų šalių parašais, šalių valią sudaryti sutartį galima įrodinėti faktais ir duomenimis, iš kurių galima spręsti apie susitarimo (ne)buvimą.

16.       Nagrinėjamoje byloje pažymėtina tai, kad atsakovei automobilio perleidimą įrodinėjant 2019 m. sausio 12 d. sutartimi, o trečiajam asmeniui J. K. teigiant, kad jokios sutarties su UAB „L klubas“ jis nėra pasirašęs ir sutartyje esantis parašas yra ne jo, akivaizdu, jog šiam klausimui išspręsti būtinos specialios rašysenos srities žinios, nes tik tokių specialių žinių turintis asmuo gali nustatyti ginčo sutartyje esančių parašų autentiškumą. Dėl to byloje siekiant išsiaiškinti, ar pirkimo pardavimo sutartyje J. K. vardu pasirašė J. K., ar kitas asmuo, teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartimi buvo paskirta teismo ekspertizė. 2022 m. kovo 18 d. E. A. Nr. 11Š-19(22) išvadoje nurodyta, kad įvertinus bendrųjų ir specialiųjų požymių skirtumus, nustatyta, kad jie yra esminiai, pastovūs ir sudaro požymių visumą, pakankamą tikėtinai išvadai, kad 2019 m. sausio 12 d. transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartyje eilutėje „Transporto priemonę pirko“ pasirašė ne J. K., o kitas asmuo.

17.       Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis).

18.       Atsakovė, pateikusi ginčo sutartį, transporto priemonės pardavimo aplinkybes įrodinėjo taip pat liudytojos E. L. parodymais. Posėdžio metu liudytoja E. L. paaiškino, kad ji yra atsakovės UAB „L klubas“ vadovo V. L. dukterėčia ir žodiniu pavedimu turėjo dalyvauti apžiūrint ir parduodant transporto priemonę; suderintu laiku automobilio pirkti atvyko du vyrai, pirkimo pardavimo sutartis buvo paruošta su V. L. parašu. Liudytoja duodama parodymus iš pradžių nurodė, kad ji sutartį pildė J. K. vardu, teigė, kad J. K. duomenis įrašė iš pateikto asmens dokumento, vėliau teigė, kad sutartį pildė kartu su atvykusiais pirkėjais, nepamena, kieno ranka įrašyti kiti duomenys, neatsimena, kieno ranka pildyta sutartis. Vertinant atsakovės pakviestos liudytojos E. L. teiktus paaiškinimus, susijusius su ginčo sandorio sudarymo aplinkybėmis, pažymėtina tai, kad liudytoja ginčo sandorio sudarymo aplinkybes dėstė nenuosekliai, negalėjo nurodyti, kokia suma buvo sumokėta; negalėjo patvirtinti, kad transporto priemonės pardavimo metu buvo pateiktas J. K. asmens dokumentas, neatsimena, ar ji rašė sutartyje, ar kiti asmenys; nežino, kaip buvo grynųjų pinigų paėmimas įformintas įmonės buhalterijoje. Liudytoja E. L. negalėjo patvirtinti, kad automobilio pirkti buvo atvykęs J. K., kuris liudytojos apklausos metu buvo teismo salėje.

19.       Teismo posėdyje trečiasis asmuo R. I. paaiškino, kad transporto priemonę R. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal skelbimą už 400 Eur nupirko iš privataus asmens, jaunuolio, pirkimo sutarties pateikti teismui negali, nes ji pasimetė; transporto priemonė jau buvo pardavinėjama ne pirmą kartą, automobilį apdraudė mėnesiui iš karto, kai tik nupirko, nes su automobiliu turėjo parvažiuoti į namus; automobilis pusę metų stovėjo nenaudojamas, pablogėjus sveikatai, nutarė automobilio neberemontuoti ir po pusės metų, vasarą, automobilį pardavė J. K.; su J. K. sutarties nesudarė.  

20.       Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis). Už draudimo sutarties sudarymą TPVCAPDĮ nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas (to paties straipsnio 2 dalis). Nuosavybės teisei į transporto priemonę pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu perėjus kitam asmeniui, ši pareiga taip pat pereina naujajam jos savininkui. Draudėju gali būti tik draudžiamos transporto priemonės savininkas arba naudotojas pagal lizingo (finansinės nuomos) ar išperkamosios (veiklos) nuomos sutartį.

21.       Byloje yra pateikta 2019 m. vasario 28 d. Draudimo sutartis Nr. E190128005 (2 el. b. t., 153 b. l.), kuria R. I. (draudėjas) apdraudė transporto priemonę R. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nurodyta, kad draudėjo prašymu draudimo sutartis nutraukiama 2019 m. kovo 27 d..

22.       Teismo vertinimu, trečiojo asmens R. I. paaiškinimai ir pateikta draudimo sutartis patvirtina trečiojo asmens J. K. paaiškinimus, kad transporto priemonę jis įgijo ne iš atsakovės UAB „L klubas“, o iš trečiojo asmens R. I., kuris ginčo sutarties sudarymo metu buvo ginčo transporto priemonės savininkas.

23.       Teismas sprendžia, jog byloje surinkti įrodymai: byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, ekspertizės išvada, draudimo sutartis, liudytojos E. L. parodymai - sudaro prielaidas daryti labiau tikėtiną išvadą, kad J. K. ginčo sutarties nepasirašė, ginčijamas susitarimas buvo sudarytas pažeidžiant pagrindinius sutarčių teisės principus, ginčijamas susitarimas buvo sudarytas nesant trečiojo asmens valios (suklastojus trečiojo asmens parašą). Todėl spręstina, kad ginčijamas susitarimas neatitinka CK 6.225 straipsnio l dalies, CK 6. 156 straipsnio 1 dalies, 6.158, 6.159 straipsnių reikalavimų. Teismas sprendžia, kad 2019 m. sausio 12 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis yra imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris, kuris yra niekinis ir pripažintinas negaliojančiu pagal CK 1.180 straipsnio 1 dalį, 1.95 straipsnio 1 dalį.

Dėl atskirosios nutarties priėmimo

24.       CPK 299 straipsnyje nustatyta, jog jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui (CPK 300 straipsnio 1 dalis). Taigi, teismas turi pareigą kreiptis į prokurorą tik tuo atveju, jeigu nagrinėdamas bylą sužino apie nusikalstamos veikos požymius atitinkančius veiksmus, o ne tada, kada tokią nuomonę turi (išreiškia) proceso šalys. Nagrinėjamu atveju teismas poreikio priimti atskirąją nutartį ar juo labiau kreiptis su pranešimu į prokurorą CPK 300 straipsnio nustatyta tvarka neįžvelgia. Trečiasis asmuo, manydamas, kad atsakovė suklastojo ginčo sutartį, todėl turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, gali savarankiškai kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

25.       CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą apmokėjimo tvarką nustato CPK 98 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad dėl advokato suteiktų paslaugų patirtos šalies išlaidos atlyginamos, jei teismui raštu pateikiamas prašymas jas atlyginti su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

26.       Trečiasis asmuo J. K. už savarankišką reikalavimą sumokėjo 17 Eur žyminį mokestį; pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo; nurodė, kad jo turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 600 Eur už rašysenos ekspertizės atlikimą ir 500 Eur atstovavimo išlaidų,

27.       Bylos duomenimis nustatyta, kad už teismo ekspertizę byloje pagal 2022 m. kovo 18 d. sąskaitą faktūrą serija LTEC Nr.0001854 Lietuvos teismo ekspertizės centrui sumokėta 479,16 Eur iš J. K. 2022 m. sausio 17 d. į teismo depozitinę sąskaitą sumokėto 600 Eur avanso bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, todėl ši suma priteistina trečiajam asmeniui iš atsakovės UAB „L klubas“, o likusi 120,84 Eur suma trečiajam asmeniui grąžintina iš teismo depozitinės sąskaitos.

28.       Trečiasis asmuo nurodo, kad už savarankiško reikalavimo parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose patyrė 500 Eur atstovavimo byloje išlaidų, pateikė pinigų priėmimo kvitą. Teismas, atsižvelgdamas į byloje rengtų procesinių dokumentų kiekį, į tai, kad prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 nustatytų dydžių, sprendžia, kad trečiojo asmens J. K. prašomos priteisti atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, todėl jos priteistinos iš atsakovės. Iš viso iš atsakovės J. K. priteistina 996,16 Eur bylinėjimosi išlaidų (17 +479,16 + 500).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

trečiojo asmens J. K. savarankišką reikalavimą atsakovei UAB „L klubas“ tenkinti.

            Pripažinti negaliojančia nuo ab initio (nuo sudarymo momento) 2019 m. sausio 12 d. transporto priemonės R. T. (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo – pardavimo sutartį.

            Priteisti  iš atsakovės UAB „L klubas“ (j. a. k. 300010727) trečiajam asmeniui J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 996,16 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 16 ct) bylinėjimosi išlaidų.

             G. J. K.(a. k. (duomenys neskelbtini) 120,84 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų 84 ct) iš 2022 m. sausio 17 d. į teismo depozitinę sąskaitą sumokėto 600 Eur avanso bylinėjimosi išlaidoms  atlyginti.

           Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėja                                                    Irena Stasiūnienė