Nr. DOK-1671

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02434-2018-4

                               (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. balandžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Andžej Maciejevski ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2020 m. balandžio 1 d. gautu ieškovų M. R., M. M. R., D. T., J. T. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 10 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl bendrijos narių ir butų savininkų visuotinio susirinkimo protokolų panaikinimo, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, įpareigojimo pašalinti neteisėtus statybos padarinius. Kasacine tvarka skundžiamu sprendimu panaikintas Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimas ir priimtas naujas sprendimas – ieškinys atmestas. Kasacija byloje grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant skundžiamame teismo procesiniame sprendime išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 1.127straipsnį, 4.85 straipsnio 9 dalį, CK 2.82 straipsnio 4 dalį, kitas teisės normas reglamentuojančias ieškinio senaties instituto taikymą bei ieškinio senaties termino pradžios momentą, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl praleisto senaties termino; paneigė CK 4.75 straipsnio 1 dalyje ir CK 4.85 straipsnyje įtvirtintą bendraturčių pareigą bendrosios dalinės nuosavybės objektu disponuoti bendraturčių sutarimu bei priimamus sprendimus derinti su visų bendraturčių interesais; ieškovų ir trečiųjų asmenų byloje, kaip žemės sklypo bendraturčių, teises nevaržomai naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu, ieškovams įstatymų suteiktą teisę laisvai patekti į valdomą turtą. Teismo išvados prieštarauja bendraturčių interesų pusiausvyros, jų kooperavimosi, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, taip pat CK 4.81 straipsnio 2 dalies, Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatoms, nes ginčijamais Bendrijos protokolų nutarimais prie daugiabučio namo buvo vykdytos priestatų statybos be visų bendraturčių rašytinių sutikimų, o nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka ne visų žemės sklypo bendraturčių sutarimu, bet ir nebuvo registruota viešame registre ir notarine tvarka patvirtinta. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. Dl-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.1 punktą. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK176–185 straipsniai), nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos šiuo klausimu, pažeidė šalių rungtyniškumo principą (CPK 12 straipsnis), neišnagrinėjo ir neįvertino ieškovų argumentų, kad ginčijamo 2015 m. kovo 3 d. Bendrijos protokolo nutarimai naikinti, nes buvo priimti pažeidžiant CK 4.85 straipsnio 1 dalies nuostatas – nesant net ir daugumos Bendraturčių pritarimo ir tokiu būdu pažeidė CPK nuostatas, reglamentuojančias apeliacinės instancijos teises.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas,nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti D. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. kovo 30 d. AB „Swedbank“.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

            Teisėjai         Danguolė Bublienė

        Andžej Maciejevski

        Antanas Simniškis