Civilinė byla Nr. e2A-372-368/2022
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05875-2021-2
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.1.6; 2.6.1.6.1
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 12 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Simonaitienės ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės BUAB „ARG transportas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „ARG Transportas“ ieškinį atsakovei UAB „Ugluka“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BUAB „ARG transportas“ ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti 2020 m. sausio 15 d. puspriekabės KRONE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoklės identifikacinis numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia actio Pauliana pagrindu, taikyti vienašalę restituciją ir priteisti iš atsakovės 11 890,00 Eur puspriekabės kainą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad kainų skirtumas tarp vidutinės puspriekabės rinkos vertės ir ginčo sutartimi nustatytos jos vertės yra pažeidžiantis bendrovės kreditorių teises, kadangi bendrovė puspriekabę pardavė už ženkliai mažesnę kainą nei vidutinė rinkos vertė (2,8 kartus mažesnę). Ieškovės nuomone, kreditoriai, kurie jau ginčo sutarties sudarymo metu turėjo reikalavimo teisę į bendrovę, savo reikalavimo teisės iš bendrovės turto nesugebėjo patenkinti iki šiol, o duomenų ir dokumentų, kurie patvirtintų, kad bendrovė privalėjo sudaryti ginčo sutartį, nėra. Ieškovė taip pat nurodė, kad bendrovė, parduodama ginčo puspriekabę už ženkliai mažesnę kainą nei rinkos vertė, buvo nesąžininga, nes žinojo ar bent jau turėjo žinoti, kad tokiu būdu mažina savo kreditorių galimybę patenkinti jų reikalavimo teisę. Ieškovės teigimu, atsakovei, kurios pagrindinė veikla – vežėjo paslaugos, logistikos ir ekspedijavimo paslaugos, turėjo būti žinoma puspriekabės rinkos vertė, t. y. atsakovė tiksliai žinojo puspriekabės rinkos vertę ir dėl to jos įsigijimas už ženkliai mažesnę kainą buvo nesąžiningas atsakovės elgesys. Be to, ieškovės nuomone, šiuo atveju taikytina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnio 4 punkte įtvirtinta prezumpcija dėl sandorio šalių nesąžiningumo. Ieškovė nurodė, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas, nes apie tai, kad sutartis pažeidžia bendrovės kreditorių interesus objektyviai sužinota tik susipažinus su sutartimi, taip pat gavus duomenis apie puspriekabės pirmąją registracijos datą po nemokumo bylos iškėlimo bendrovės atžvilgiu (2021 m. birželio 9 d.). Ieškovė pasisakydama dėl restitucijos taikymo, laikėsi pozicijos, kad nuo sutarties sudarymo dienos iki ieškinio pareiškimo teismui dienos praėjus vieneriems metams ir kiek daugiau nei devyniems mėnesiams, taikius restituciją natūra, status quo ante tarp ginčo šalių nebūtų atkurta, todėl restitucija natūra turi būti pakeičiama įpareigojant atsakovę sumokėti puspriekabės vertės ekvivalentą pinigais. Ieškovė pagrįsdama prašymą taikyti vienašalę restituciją, paaiškino, kad atsakovė iš sutarties kilusią prievolę atsiskaityti už puspriekabę įvykdė netinkamam asmeniui – G. P., kuris nebuvo bendrovės valdymo organas ir nebuvo įgaliotas priimti prievolės įvykdymą, todėl dvišalės restitucijos taikymas nėra galimas.
2. Atsakovė UAB „Ugluka“ atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės administravimo lėšų. Atsakovė nesutiko, kad bendrovės atžvilgiu sandorio sudarymo dienai egzistavo didelės sumos pradelsti įsipareigojimai kreditoriams, taip pat neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, nes sandorio sudarymo metu galiojo tik neabejotina mažiau nei 1 139,58 Eur sumos UAB „Finansų bitė verslui“ reikalavimo teisė ir gautos sumos už parduotą puspriekabę būtų visiškai užtekę atsikaityti su šiuo kreditoriumi. Atsakovė nurodė, kad apie parduodamą ginčo puspriekabę sužinojo iš skelbimų portalo „Autoplius“, prieš įsigydama transporto priemonę, ją apžiūrėjo ir po detalesnės apžiūros paaiškėjo, kad puspriekabė turi daug defektų, dėl kurių ieškovė ir sutiko sumažinti jos kainą ir puspriekabė buvo įsigytą už realią rinkos kainą, įvertinus visus puspriekabės defektus bei trūkumus, o, be to, pati ieškovė 2019 m. gegužės 31 d. šią puspriekabę įsigijo už mažesnę kainą nei reiškiamas ieškinio reikalavimas, todėl kreditorių interesai nebuvo pažeisti. Atsakovė, pasisakydama dėl ieškovės argumentų dėl to, kad bendrovė neprivalėjo sudaryti ginčo sandorio, nurodė, kad ieškovei ginčo sandorio sudarymo metu nebuvo iškelta bankroto byla, nebuvo apribotos teisės perleisti puspriekabę, bendrovė neturėjo didelės sumos pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, puspriekabė buvo parduodama viešai skelbimų portale, todėl ji galėjo priimti sprendimą perleisti puspriekabę. Atsakovė, nesutikdama, kad ginčo sandorio šalys buvo nesąžiningos, paaiškino, kad sumokėta kaina atitiko įprastą kainą už tokios techninės būklės puspriekabę, puspriekabė buvo parduodama viešai, pirkti buvo siūloma visiems potencialiems pirkėjams, o ieškovei nebuvo iškelta bankroto byla ir parduodama transporto priemonė nebuvo areštuota. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad ieškovė nepateikė neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnio 4 punkte įtvirtintą prezumpciją dėl sandorio šalių nesąžiningumo. Atsakovė nesutiko su reikalavimu taikyti vienašalę restituciją piniginiu ekvivalentu, nes pinigai už puspriekabę bendrovei buvo perduoti, o puspriekabės pardavimo kaina atitiko jos būklę ir rinkos kainą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad kadangi ieškovės kreditorės UAB „Finansų bitė verslui“ dalis kreditorinio reikalavimo jau egzistavo ginčo sandorio sudarymo metu, laikytina įrodyta pirmoji actio Pauliana ieškinio instituto taikymo sąlyga.
4. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-652-642/2021 nustatyta, kad 2019 m. balanso duomenimis, 2019 m. gruodžio 31 d. ieškovė turėjo turto už 79 377,00 Eur (27 726,00 Eur – ilgalaikis turtas, 49 915,00 Eur – trumpalaikis turtas), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 61 581,00 Eur. Taigi šie duomenys sudaro pagrįstą pagrindą teigti, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė jau buvo arti nemokumo ribos.
5. Nagrinėjamu atveju šalių sutartinių teisinių santykių objektu buvo ginčo puspriekabė, kurios VIN yra (duomenys neskelbtini), todėl šalių santykiai kvalifikuotini kaip vykstantys dėl individualiais požymiais apibūdinto daikto. Sutiktina su atsakove, kad VšĮ „Emprekis“ pažyma suformuota neįvertinant individualių ginčo puspriekabės savybių, o vidutinė bet kokios transporto priemonės kaina yra orientacinė, kuri nustatyta darant prielaidas, kad transporto priemonė yra normalios techninės būklės, neapgadinta ir vidutiniškai nusidėvėjusi. Teismo vertinimu, dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) ginčo puspriekabė savo savybėmis galėjo skirtis nuo analogiškos kitos puspriekabės.
6. Nuo puspriekabės pirmos registracijos iki ginčo sandorio sudarymo buvo parėję 7 metai. Ieškovė ginčo puspriekabę įsigijo 2019 m. gegužės 31 d., o pardavė 2020 m. sausio 15 d., t. y. eksploatavo ją beveik aštuonis mėnesius. Atsakovė pateikė autoplius.lt 2019 m. lapkričio 27 d. patalpintą ginčo puspriekabės pardavimo skelbimą, kuriame nurodyta, kad puspriekabė parduodama už 7 500,00 Eur. Liudytojas K. P., UAB „UGLUKA“ akcininkas, dalyvavęs ginčo transporto priemonės apžiūroje prieš ginčo sandorio sudarymą, parodė, kad surado autoplius.lt skelbimą apie parduodamą puspriekabę, susitarė dėl apžiūros, apžiūrėjus buvo nustatyta, kad transporto priemonės statramsčiai buvo trūkę, sulankstytos durys, padangos buvo susidėvėję ir buvo kiti smulkūs defektai, todėl pardavėja pati pasiūlė mažesnę kainą, nes skelbime nurodyta informacija neatitiko tikrovės. Liudytojas D. G., UAB „UGLUKA“ direktorės A. P. ir akcininko K. P. draugas, turintis savo transporto priemonių įmonę, parodė, kad dalyvavo apžiūrint ginčo puspriekabę, ji turėjo daug akivaizdžių trūkumų, buvo sutrūkę durų statramsčiai, durys buvo sulankstytos, padangos buvo nebetinkamos naudoti, o skelbime nurodyta kaina neatitiko puspriekabės vertės. Liudytojas E. P., UAB „UGLUKA“ direktorės A. P. ir akcininko K. P. pažįstamas iš darbo reikalų, parodė, kad remontavo ginčo puspriekabę, keitė durų statramsčius ir remontavo duris, nes statramsčiai buvo sutrūkę ir neberemontuojami, o durys sulankstytos. Teismo vertinimu, liudytojų parodymai patvirtina, kad ginčo puspriekabė buvo su tokiais trūkumais, su kuriais nupirkta naudota transporto priemonė nebegali tarnauti ir jai būtina atlikti esminį remontą.
7. Atsakovė pateikė Krone Scanbalt UAB 2020 m. balandžio 29 d. detalių pasiūlymą Nr. 20200429-10, UAB „Geri ratai“ 2020 m. kovo 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GER020200214 ir Krone Scanbalt UAB 2020 m. birželio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija 111 Nr. 63703, kurie patvirtina, kad atsakovė įsigijo padangas bei statramsčius. Nors ieškovė laikėsi pozicijos, kad trūkumai galėjo atsirasti vėliau jau po ginčo puspriekabės įsigijimo ir dėl to atsakovė turėjo įsigyti naujų detalių, tačiau, kaip parodė liudytojas K. P., atsakovė neturėjo pakankamai lėšų iš karto suremontuoti puspriekabę, darbus atliko etapais, panaudodama ir kitos turimos puspriekabės KRONE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), detales. Liudytojas K. P. taip pat parodė, kad kitai bendrovės naudojamai puspriekabei KRONE 2020 m. pavasarį nekeitė padangų, jos neremontavo, nes ji buvo blogos būklės ir neberemontuojama, ir ją 2021 m. rugpjūčio 30 d. pardavė už 1 573,00 Eur. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, jog ginčo puspriekabė pagal jos techninę būklę buvo parduota ne už rinkos vertę, o nustatytos aplinkybės leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad ginčo sandorio metu ginčo puspriekabės techninė būklė buvo bloga ir šalių nustatyta minėtos transporto priemonės kaina atitiko realią jos techninę būklę. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad nebuvo ieškovės kreditorių teisių pažeidimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio prasme bei nebuvo aptariamos actio Pauliana taikymo sąlygos.
8. Ieškovė pateikė duomenis, kad ginčo sandorio sudarymo metu ieškovė turėjo apie 1 139,58 Eur įsiskolinimą UAB „Finansų bitė verslui“, kitų duomenų apie kreditorių reikalavimų buvimą sudarant ginčo sandorį ieškovė nepateikė. Ieškovei ginčo sandorio sudarymo metu nebuvo iškelta bankroto byla ir nebuvo apribotos teisės perleisti puspriekabę. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad privalėjimą sudaryti ginčijamą sandorį suponavo sutarties sudarymo metu buvusi ieškovės verslo situacija. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ginčo sandorio sudarymo aplinkybės neatitiko protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standarto. Taigi spręstina, kad ieškovė neįrodė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatytos trečios actio Pauliana taikymo sąlygos – sandorio neprivalomumo.
9. Nenustatyta, kad ginčo šalis siejo kažkokie ankstesni teisiniai santykiai, kaip nurodė atsakovė, apie ginčo puspriekabės pardavimą sužinojo iš skelbimų portalo autoplius.lt, kuris yra viešai prieinamas. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė žinojo apie kitus ieškovės kreditorius, o deklaratyvus teiginys, kad nėra žinomi jokie duomenys ir (ar) dokumentai, kurie atspindėtų, kad atsakovė prieš sudarydama sutartį pasidomėjo ieškovės kreditoriais, atsakovės nesąžiningumo nepagrindžia. Teismas darė išvadą, kad atsakovė nežinojo apie ieškovės kreditorius ir gresiantį nemokumą ginčijamo sandorio sudarymo metu. Todėl iš atsakovei prieinamų priemonių nebuvo pagrindo spręsti, jog ginčijamas sandoris galėtų pažeisti kitų ieškovės kreditorių interesus. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė puspriekabės nepardavė už ženkliai mažesnę kainą nei rinkos vertė. Atmesti ieškovės argumentai, kad ieškovės nesąžiningumą pagrindžia ir aplinkybė, kad žinodama apie galimą nemokumą, nesąžiningai ėmėsi pardavinėti visą bendrovės turtą už ženkliai mažesnę kainą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022 m. kovo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-87-750/2022 atmestas ieškovės ieškinys pripažinti 2020 m. vasario 20 d. ieškovės ir UAB „Smiltenė“ sudarytą DAF vilkiko, valstybinis Nr (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia actio Pauliana pagrindu. Kaip minėta, buvo nustatyta, jog ginčo puspriekabė pagal jos techninę būklę buvo parduota už rinkos vertę, t. y. priešpriešinių įsipareigojimų disproporcijos nebuvo, todėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnio 4 punkte įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija šiuo atveju netaikytina.
10. Ginčo sandoris sudarytas 2020 m. sausio 15 d., ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu 2021 m. spalio 28 d. Ieškovė nurodė, kad apie tai, kad ginčo sandoris galimai pažeidžia kreditorių interesus, sužinojo po bankroto bylos iškėlimo. Kaip minėta, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-652-642/2021 ieškovei buvo iškelta nemokumo byla, nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 3 d. Todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas ir byloje dėl to ginčo nėra.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė BUAB „ARG Transportas“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: pripažinti 2020-01-15 pirkimo-pardavimo sutartį dėl KRONE puspriekabės, (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo, sudarytą tarp UAB „ARG transportas“ ir UAB „Ugluka“, negaliojančia actio Pauliana pagrindu; taikyti vienašalę restituciją – priteisti iš atsakovo UAB „Ugluka“ ieškovės BUAB „ARG transportas“, naudai 11890 Eur, priteisti ieškovės BUAB „ARG transportas“ naudai iš atsakovo UAB „Ugluka“ 6 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovės BUAB „ARG transportas“ naudai iš atsakovo UAB „Ugluka“ visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Aplinkybė, kad puspriekabė atsakovui 2020-01-15 parduota 2,8 kartus mažesne kaina nei jos vidutinė rinkos vertė, pažeidžia bendrovės kreditorių teises ir tai yra „kitoks kreditoriaus teisių pažeidimas“ CK 6.66 str. 1 d. prasme. nors skundžiamu sprendimu konstatuota, kad vienas iš puspriekabės defektų, lėmęs jos kainos sumažėjimą, yra susidėvėjusios padangos, teismas šioje dalyje nepašalino prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų ir Skundžiamame sprendime nepateikė motyvų, kodėl šią išvadą paneigiantys įrodymai atmetami, kodėl jais išvis nesiremta. Neaišku kodėl pirmosios instancijos teismas šioje dalyje (dėl tariamai susidėvėjusių padangų) teikė prioritetą Atsakovo pozicijai (šalies, tiesiogiai suinteresuotos bylos išnagrinėjimo rezultatu), o ne tiems įrodymams, kurie iš esmės yra objektyvūs, neparemti nei vienos iš šalių (ar jos iniciatyva kviestų liudytojų) paaiškinimais, t. y. autoplius.lt skelbimui. Manytina, kad esant visiškai priešingiems įrodymams (autoplius.lt skelbimo kopija atspindi, kad keisti nereikėjo nei vienos padangos, tuo tarpu Atsakovas nurodo, kad pirko naujas), teismas turėjo išspręsti šią priešpriešą ir pateikti motyvus dėl sprendimo. Iš skundžiamo sprendimo bei atsakovo pozicijos visiškai neaišku kodėl puspriekabei pirktos tik keturios ir sunkvežimio padangos.
11.2. Skundžiamu sprendimu nevertinta kokia teismo nustatytų defektų apimtis, t. y. kiek konkrečiai jie mažina puspriekabės kainą. Apeliantės vertinimu, tai padaryti buvo privaloma, kadangi ši aplinkybė atspindėtų, jog net ir esant atsakovo nurodytiems defektams, puspriekabė vis tiek parduota už ženkliai mažesnę kainą nei ji verta.
11.3. Atsakovas apskritai nėra įrodęs, kad keitė padangas būtent puspriekabei. Byloje esantys įrodymai atspindi konkrečias atsakovo išlaidas dėl puspriekabės trūkumu šalinimo tik 2245,76 Eur (1210+1035,76) apimtyje, tačiau dalis jų (1035,76 Eur) net neįrodyta. Pats atsakovo vadovės sutuoktinis (liudytojas K. P.) bylos nagrinėjimo metu (2022-02-24 posėdyje) nurodė, kad puspriekabės remontui išleido apie 3000 Eur. Šios išlaidos yra per mažos, kad pagrįstų, jog puspriekabės kaina nuo 2019-05-31 iki 2020-01-15 galėjo sumažėti nuo 10890 Eur iki 4235 Eur.
11.4. Teismas pažeidė CPK 185 str. 1 d. bei CPK 270 str. 4 d. 3 p. nuostatas dėl prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų nepašalinimo, kadangi nepašalinti prieštaravimai tarp atsakovo į bylą pateikto autoplius.lt skelbimo, sutarties bei atsakovo nurodomų aplinkybių apie puspriekabės defektus. Tiksliau, autoplius.lt skelbimo kopija atspindi, kad puspriekabė pardavinėta be defektų. Ginčo sutartyje taip pat nėra nurodytų jokių puspriekabės defektų. Atsakovas nagrinėjamoje byloje negalėjo argumentuotai bei logiškai paaiškinti kas jam trukdė Sutartyje nurodyti, išvardinti puspriekabės defektus.
11.5. Skundžiamu sprendimu padaryta išvada, kad „ieškovė neįrodė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatytos trečios actio Pauliana taikymo sąlygos – sandorio neprivalomumo“, o tai motyvuojama tuo, kad „labiau tikėtina, kad privalėjimą sudaryti ginčijamą sandorį suponavo sutarties sudarymo metu buvusi ieškovės verslo situacija“. Kokia ta bendrovės verslo situacija buvo sutarties sudarymo metu, kokią prievolę bendrovė turėjo dėl puspriekabės pardavimo, kas konkrečiai lėmė poreikį bendrovei parduoti puspriekabę – iš skundžiamo sprendimo neaišku. Iš jo taip pat neaišku kokią naudą bendrovė gavo pardavus puspriekabę, ar iš gautų lėšų padengė kokius nors įsipareigojimus ar kaip tik įsigijo turto, kurį panaudojo Bendrovės veiklai vykdyti. Teismas dėl aptariamosios actio Pauliana ieškinio sąlygos CPK 270 str. 4 d. 4 p. pažeidė, kadangi nepateikė jokių motyvų, kurie pagrįstų, kad Sutartį bendrovė privalėjo sudaryti, kuo konkrečiai pasireiškė tas privalėjimas. Nesant tokių motyvų, nėra pagrindo sutikti, kad nagrinėjamoje byloj neegzistuoja ši actio Pauliana ieškinio sąlyga.
11.6. Šiuo atveju sutarties pagrindu vykęs pardavėjo sutarties įvykdymas, savo verte buvo neproporcingas pirkėjo sutarties vykdymui, kadangi bendrovė pateikė atsakovui tokios vertės daiktą, už kurį gavo ženkliai mažesnį įvykdymą. Skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumą sudarant Sutartį atspindi ir CK 6.929 str. 2 dalies, numatančios, kad „Atsiskaitymai tarp juridinių asmenų, taip pat atsiskaitymai dalyvaujant fiziniams asmenims, užsiimantiems ūkine komercine veikla, vykdomi negrynaisiais pinigais, o įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka – ir grynaisiais pinigais.“, nesilaikymas. Kaip matyti iš pridedamos 2020-01-15 PVM SF Nr. ARG0000046, skolininkas ir trečiasis asmuo susitarė už puspriekabę atsiskaityti grynaisiais, kas ir buvo padaryta, nes tai patvirtina pridedamas 2020-01-15 kasos pajamų orderio kvitas Nr. 20/1. Abu juridiniai asmenys – skolininkas UAB „ARG transportas“ ir trečiasis asmuo UAB „Ugluka“ – buvo veikiantys ir mokūs asmenys. Abu naudojasi elektroninio ryšio priemonėmis. Dėl to iš esmės nėra jokių aplinkybių, pateisinančių CK 6.929 str. 2 d. pažeidimą ir tuo pačiu apsunkinimą nustatyti, ar už puspriekabę gautos lėšos išties pasiekė bendrovę, jei pasiekė, - kur buvo panaudotos, kadangi administratorius tokių duomenų neturi.
11.7. Nesutinkama su sprendimo motyvais dalyje dėl pirmosios actio Pauliana ieškinio sąlygos, t. y. galiojančių ir neabejotinų kreditorių reikalavimo teisių egzistavimo ginčo sandorio sudarymo metu, kadangi priešingai nei nurodyta sprendime, ginčo sandorio (Sutarties) sudarymo metu (2020-01-15) bendrovės atžvilgiu kreditorinį reikalavimą turėjo ne tik UAB „Finansų bitė verslui“ ir ne tik 1139,58 Eur sumai. Sutarties sudarymo metu bendrovės atžvilgiu kreditorinį reikalavimą 13464,89 Eur apimtyje turėjo R. G.. Kaip matyti iš Klaipėdos apygardos teismo 2021-09-17 nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-652-642/2021 (ieškinio priedas Nr. 7), būtent tokio dydžio kreditorinis reikalavimas patvirtintas šiam kreditoriui nemokumo byloje. Pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad šio kreditoriaus reikalavimo teisė galimai nebuvo vykdytina ginčo sutarties sudarymo metu, tačiau pabrėžtina, kad tokia aplinkybė teisiškai nereikšminga – pagal kasacinio teismo praktiką, actio Pauliana ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, kad reikalavimo teisė būtų vykdytina. Be to, iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-01 sprendimo už akių akivaizdu, kad Bendrovės atžvilgiu ginčo sutarties metu (2020-01-15) UAB „Finansų bitė verslui“ turėjo 8000 Eur reikalavimo teisę vien pagrindinės skolos (paskolos) apimtyje.
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Ugluka“ prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Prieštaravimų byloje nebuvo, aplinkybę, kad ginčo puspriekabei reikėjo keisti padangas patvirtino byloje ne tik apklausti liudytojai, kurių parodymus detaliai aptarė ir išanalizavo pirmosios instancijos teismas bet ir atsakovės į bylą pateiktas rašytinis įrodymas, t.y. UAB „Geri ratai“ PVM sąskaita faktūra, kuri patvirtina, kad ginčo puspriekabei buvo pakeistos padangos. Ta aplinkybė, kad buvo keistos 4, o 6 padangos, nepaneigia ir neprieštarauja išvadai, kad ginčo puspriekabė turėjo defektų (vienas iš jų nusidėvėjusios padangos).
12.2. Dalį buvusių defektų ir jų šalinimo išlaidas pagrindžia į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (t.y. apmokėtos sąskaitos faktūros už statramsčius ir padangas). Tuo tarpu ieškovas nepateikė į bylą absoliučiai jokių duomenų, paneigiančių atsakovės nurodytas aplinkybes dėl defektų ir jų šalinimo būtinumo. Defektų faktą patvirtina ir byloje apklausti liudytojai. Puspriekabė nebuvo nauja pardavimo metu, naudojimo paskirtį – buvo intensyviai naudojama kroviniams vežti ir tai lėmė būtinumą remontuoti puspriekabę. Puspriekabė buvo parduodama viešai skelbimų portale Autoplius.lt, pati įmonė UAB „ARG Transportas“ buvo nurodžiusi puspriekabės pardavimo kainą – 7500 Eur, tačiau nei vienas potencialus pirkėjas puspriekabės už tokią kainą neįsigijo.
12.3. Pati įmonė skelbimų portale nurodė pradinę puspriekabės kainą – 7500 Eur. Pats ieškovas teikdamas ieškinį pažymėjo, (ieškinio 43 punktas) „Taip pat šioje kasacinėje byloje konstatuota, kad šiuo atveju pripažinto negaliojančiu pirkimo–pardavimo sandorio objektas – automobilis, t. y. daiktas, kurio vertė dėl eksploatacijos laikui bėgant labai mažėja. Tai reiškia, kad kuo ilgesnis automobilio eksploatacijos laikotarpis, tuo jo vertė tampa mažesnė“. Taigi liudytojo K. P. parodymai patvirtina nuoseklią ir neprieštaringą poziciją, kad puspriekabė turėjo esminių defektų, jų remontas kainavo apie 300 Eur., todėl atitinkamai puspriekabės kaina buvo sumažinta nuo 7500 Eur iki 4235 Eur. pati įmonė UAB „ARG Transportas“ 2020 m. sausio 15 d. išrašė Kasos pajamų orderio kvitą Nr. 20/1, kuriame nurodė šalių sutartą kainą už puspriekabę t.y. 4235 Eur. UAB „ARG transportas“ ir atsakovė UAB „Ugluka“ niekaip nėra susijusios, atsakovė puspriekabę įsigijo pagal viešai patalpintą skelbimą portale „Autoplius“. Apeliantas savo skunde jau kelia naujus argumentus ir nurodo, kad neva ginčo puspriekabės vertė turėjo būti tokia, už kokią ji buvo įsigyta iš įmonės UAB „Marių sala“.
12.4. Teismas išsamiai aptarė Actio Pauliana sąlygą dėl neprivalėjimo sudaryti sandorį ir teismo išvada pagrįsta byloje esančiais duomenimis. Tuo tarpu apeliantas, nesutikdamas su teismo išvadomis, nenurodo jokių motyvų, paneigiančių teismo išvadas, nesiremia jokia teismo praktika šios kategorijos bylose, o formaliai cituoja CPK normas, taip siekdamas paneigti teisėtas ir teisingas teismo išvadas.
12.5. Byloje neginčytinų įrodymų, kad puspriekabės vertė sandorio sudarymo metu buvo 11 890 Eur. Priešingai, pats ieškovas kartu su ieškiniu pateikė duomenis, kad daugiau nei prieš pusmetį iki ginčijamo sandorio sudarymo, ieškovas nusipirko puspriekabę už mažesnę sumą, t.y. 10 890 Eur, vėliau puspriekabę eksploatavo įmonės vykdytos ūkinės-komercinės veiklos metu. Kaip jau buvo minėta, VšĮ „Emprekis“ pažyma neįrodo ir nepagrindžia tikrosios (rinkos) puspriekabės kainos, nes ši pažyma, suformuota, neįvertinant individualių puspriekabės savybių, t.y. defektų, nusidėvėjimo, trūkumų ir pan. Atsakovė UAB „Ugluka“ kartu su atsiliepimu į bylą pateikė duomenis, kad puspriekabė buvo remontuota, turėjo esminių defektų, todėl 4235 Eur kaina atitiko kainą, kuri gali būti mokama už tokios techninės būklės puspriekabę. Be to, puspriekabės vertę atitinkamu laikotarpiu lemia paklausa rinkoje, panašių puspriekabių skelbimų portale „Autoplius “skaičius, potencialių pirkėjų skaičius, puspriekabės būklė, defektai ir t.t. Byloje nėra jokių duomenų, kad šis sandoris sukėlė bendrovės UAB „ARG transportas“ nemokumą ar kitaip pažeidė kreditorių interesus.
12.6. 2020 m. sausio 15 d. tokie sandoriai, kaip transporto priemonių pirkimas – pardavimas UAB „ARG transportas“ nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką. Įmonei sandorio sudarymo metu nebuvo iškelta bankroto byla, nebuvo apribotos teisės perleisti puspriekabę, įmonė neturėjo didelės sumos pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, puspriekabė buvo parduodama viešai skelbimų portale. Iki pardavimo šalys derėjosi dėl puspriekabės kainos (tą teisme patvirtino apklausti liudytojai bei trečiasis asmuo), pardavimo metu pardavėjas išrašė pinigų priėmimo kvitą, įmonės darbuotojas (trečiasis asmuo) priėmė pinigus už puspriekabę, po sandorio sudarymo Bendrovė jokių pretenzijų atsakovei nereiškė, netrukdė eksploatuoti puspriekabę, priešingai – ją išregistravo. Visos šios aplinkybės parodo atsakovės UAB „Ugluka“ sąžiningumą ir visišką atsiskaitymą pagal sandorį.
12.7. Kreditorius R. G. turėjo 80 procentų įmonės UAB „ARG transportas“ akcijų. Jokio kreditorinio reikalavimo 2020 m. sausio 15 d., t.y. sandorio sudarymo metu šis kreditorius nebuvo pareiškęs. Be to, šis asmuo buvo Bendrovės akcininku ir jokia informacija nuo jo nebuvo slepiama (tame tarpe ir dėl puspriekabės pardavimo).Priešingai, pagal Akcinių bendrovių įstatymą, įmonės akcininkui buvo suteikta teisė susipažinti su įmonės finansiniais dokumentais, turimu turtu ir disponavimu juo. Byloje nustatyta, kad R. G. jokių prieštaravimų dėl puspriekabės pardavimo nereiškė, o tai patvirtina, kad jo interesai niekaip nebuvo pažeisti.
12.8. 2020 m. sausio 15 d., t.y. sandorio sudarymo metu šis kreditorius neturėjo neabejotinos ir patvirkintinos reikalavimo teisės visai paskolos sumai, nes paskolos grąžinimo terminas buvo numatytas per 18 mėnesių, skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 29 d. Iš 2020 m. sausio 15 d. pretenzijos matyti, kad iki 2020 m. balandžio 8 d. buvo reikalaujama sumokėti tik 1 139,58 Eur. Taigi sandorio sudarymo metu galėjo egzistuoti ne didesnė nei ši skola ir puspriekabės pardavimas už 4235 Eur niekaip negalėjo pažeisti šio kreditoriaus interesų, nes gautos sumos už puspriekabę pilnai pakako patenkinti kreditoriaus interesus, t.y. sumokėti 1 139,58 Eur.
13. Trečiasis asmuo G. P. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė paliekantis dėl bylos baigties spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teigia, kad buvo be pagrindo įtrauktas į civilinę bylą trečiuoju asmeniu, nes aktualiu laikotarpiu buvo tik UAB „ARG transportas“ vairuotoju, jokių administracinių ar su apskaita susijusių įgaliojimų įmonėje neturėjo, apie KRONE puspriekabės, (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sandorį žino tik abstrakčius dalykus ir jokių turtinių ar neturtinių interesų ar sąsajų su šalių ginčo sandoriu neturi. Apie šalių derybas dėl puspriekabės pardavimo nežinojo. Vieną dieną jam grįžtant iš reiso su darbdavio vilkiku ir prikabinta ta pačia Puspriekabe link Šilutės (tai galėjo būti 2020-01-15, nors tikslios datos neatsimenu), paskambino darbdavys ir pasakė, kad kai važiuos pro Šiaulius, kad sustočiau ant aplinkkelio, kur privažiuos kažkokie žmonės apžiūrėti puspriekabę. Šie žmonės apžiūrinėjo puspriekabę ir su kažkuo kalbėjosi telefonu. Po to darbdavys telefonu pavedė perduoti puspriekabę minėtiems žmonėms ir iš jų paimti pinigus už šį daiktą. Neatmetantis, kad šie žmonės galėjo būti atsakovo atstovai, nes tuo nesidomėjo. Vykdydamas darbdavio pavedimą vilkiku nutempė puspriekabę į minėtų pirkėjų nurodytą vietą Šiauliuose ir atkabinęs paliko, pasirašė ant sąskaitos ir pinigų išmokėjimo kvito, pagal kuriuos, kaip supranta, darbdavys pardavė puspriekabę minėtiems pirkėjams, o pastarieji išmokėjo grynaisiais pinigais apie 4000 Eur sumą, kurią parvežęs padavė darbdaviui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Apeliaciniame skunde yra keliami būtinųjų actio Pauliana taikymo sąlygų nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimai, todėl nagrinėjamoje byloje nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribų, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliaciniame skunde išdėstytų faktinių ir teisinių pagrindų.
16. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2019 m. gegužės 31 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu už 10 890,00 Eur iš UAB „Marių sala“ įsigijo puspriekabę KRONE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 15 d. ginčo pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė, atstovaujama direktoriaus A. M., ir atsakovė, atstovaujama direktorės A. P., susitarė, kad ieškovė atsakovei parduoda ginčo puspriekabę KRONE, įsigytą iš UAB „Marių sala“, už 4 235,00 Eur kainą. Ieškovė 2020 m. sausio 15 d. išrašė 4 235,00 Eur sumos sąskaitą Nr. ARG0000046, bei kasos pajamų orderį Nr. 20/1, kuriame nurodyta, kad iš atsakovės pagal sąskaitą Nr. ARG0000046 gauti 4 235,00 Eur, kuriuos priėmė G. P.. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-652-642/2021 ieškovei buvo iškelta nemokumo byla, nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 3 d. Bankroto administratoriumi paskirtas G. Ž..
17. Kasacinis teismas išaiškinęs, kad tam, jog ieškinys CK 6.66 straipsnio pagrindu būtų patenkintas, turi būti nustatyta, kad actio Pauliana sąlygos egzistavo ginčijamo sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
18. Nemokumo administratoriaus teigimu minėta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis turi būti pripažinta negaliojančia actio Pauliana pagrindu, kadangi automobilis atsakovui buvo parduotas už akivaizdžiai per mažą kainą, kas pažeidžia ieškovės kreditorių interesus. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, konstatavęs, jog ieškovė neįrodė visų actio Pauliana sąlygų egzistavimo ginčo transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu.
19. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, pažeidė CPK įtvirtintas ir kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles: 1) teismas išskirtinę įrodomąją reikšmę suteikė suinteresuotų bylos baigtimi asmenų paaiškinimams, neįvertino jų prieštaravimo kitiems byloje esantiems įrodymams; 2) teismas netinkamai vertino actio Pauliana sąlygų (neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės egzistavimo, kreditorių teisių pažeidimo, sandorio sudarymo privalomumo, atsakovo (ne)sąžiningumo) egzistavimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentams.
20. Nuosekliai plėtojamoje teismų praktikoje yra išskirtos tokios būtinosios actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Todėl atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, bei siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu ir nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visumai, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014).
21. Taikant actio Pauliana taip pat turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik paties skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 str. 1 d., 2 d.). Sandorio šalys laikomos nesąžiningomis tik esant pagrindui konstatuoti, kad jos žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydamos sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises.
Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės egzistavimo
22. Apeliantė taip pat nurodo, kad priešingai nei nurodyta skundžiamame sprendime, ginčo sandorio sudarymo metu (2020-01-15) BUAB „ARG transportas“ atžvilgiu kreditorinį reikalavimą turėjo ne tik UAB „Finansų bitė verslui“ ir ne tik 1139,58 Eur sumai. Sutarties sudarymo metu bendrovės atžvilgiu kreditorinį reikalavimą 13464,89 Eur apimtyje turėjo R. G.. Be to, iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-01 sprendimo už akių matyti, kad bendrovės atžvilgiu ginčo sutarties metu (2020-01-15) UAB „Finansų bitė verslui“ turėjo 8000 Eur reikalavimo teisę vien pagrindinės skolos (paskolos) apimtyje.
23. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Actio Pauliana gali būti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba yra įvykdęs ją netinkamai. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 straipsniai) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016 60 punktą).
24. Neabejotina ir galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė yra būtinoji actio Pauliana patenkinimo sąlyga. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Šio momento nustatymas yra reikšmingas, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (pvz., pirmiau nurodytas nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Kreditorius turi įrodyti ne tik neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimą, bet ir aplinkybę, jog ši teisė atsirado, iki buvo sudarytas ginčijamas sandoris. Ši actio Pauliana (tenkinimo) sąlyga yra privaloma, nepriklausomai nuo to, ar ieškinį reiškia kreditorius, ar kreditoriui atstovaujantis bankroto administratorius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010). Tais atvejais, kuriais actio Pauliana yra pareikštas bankrutuojančios įmonės kreditorių teisėms apginti, būtina išsiaiškinti, ar bankroto bylos procese patvirtinti kreditorių reikalavimai nėra atsiradę jau po ginčijamo sandorio sudarymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016, 28 punktas).
25. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovės argumentams, kad UAB „Finansų bitė verslui“ ir UAB „ARG transportas“ 2019 m. spalio 29 d. pasirašė paskolos sutartį Nr. 9163335, pagal kurią UAB „ARG transportas“ buvo suteikta 8000 Eur paskola, grąžinimo terminas 18 mėnesių. 2020 m. vasario 26 d. buvo išsiųsta pretenzija ir nustatytas papildomas terminas iki 2020 m. balandžio 8 d. sumokėti 1 139,58 Eur. Tad sandorio sudarymo metu šis kreditorius neturėjo neabejotinos ir patvirtintinos reikalavimo teisės visai paskolos sumai, nes paskolos grąžinimo terminas buvo numatytas per 18 mėnesių, skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 29 d. Iš 2020 m. sausio 15 d. pretenzijos matyti, kad iki 2020 m. balandžio 8 d. buvo reikalaujama sumokėti tik 1 139,58 Eur.
26. Kreditoriaus R. G. kreditorinis reikalavimas 13464,89 Eur sumai buvo patvirtintas UAB „ARG transportas“ nemokumo byloje. Iškėlus nemokumo bylą pats kreditorius ginčijo 2021-09-17 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi patvirtintą kreditorinį reikalavimą ir tik 2021-10-05 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-829-642/2021 buvo nustatyta, kokios apimties apskritai reikalavimo teisę turi šis kreditorius. Tad pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčo sandorio sudarymo momentu R. G. reikalavimo teisė nebuvo neabejotina ir galiojanti, tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ginčo sudarymo metu galiojo kreditorės UAB „Finansų bitė verslui“ neabejotinas ir galiojantis 1139,58 Eur dydžio reikalavimas.
Dėl kreditorių teisių pažeidimo
27. Kreditorius, turėdamas galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Tai reiškia, kad teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti ir tokius kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie tiesiogiai neišvardinti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu, o taip pat tai, kad šios su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio; šiuo aspektu pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes sudarius ginčijamą sandorį likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliano taikymo sąlygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).
28. Taigi, teismui sprendžiant dėl sandorio, prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas. Kita vertus, nustatant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
29. Apeliantės teigimu, pardavus transporto priemonę mažesne nei rinkos kaina buvo pažeisti kreditorių interesai. Nemokumo administratoriaus nuomone, teismas nesirėmė rašytiniais įrodymais atspindinčiais, kad parduota puspriekabė neturi jokių defektų, kodėl jie atmesti – iš skundžiamo sprendimo neaišku, sprendimu nevertinta defektų apimtis, teismas teikė prioritetą atsakovės pozicijai, o ne tiems įrodymams, kurie iš esmės yra objektyvūs, t. y. autoplius.lt skelbimui. Esant priešingiems įrodymams (autoplius.lt skelbimo kopija atspindi, kad keisti nereikėjo nei vienos padangos, tuo tarpu atsakovas nurodo, kad pirko naujas), teismas turėjo išspręsti šią priešpriešą ir pateikti motyvus dėl sprendimo. Byloje esantys įrodymai atspindi konkrečias atsakovo išlaidas dėl puspriekabės trūkumu šalinimo tik 2245,76 Eur (1210+1035,76) apimtyje, tačiau dalis jų (1035,76 Eur) net neįrodyta.
30. Pažymėtina, kad iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė puspriekabę KRONE 2019-05-31 įsigijo už 10890 Eur ir po 8 mėnesių eksploatacijos ją pardavė už 4235 Eur, nors skelbime www.autoplius.lt pradinė pardavimo kaina buvo nurodyta 7500 Eur. Liudytojas E. P. patvirtino, jog remontavo ginčo puspriekabę, keitė durų statramsčius ir remontavo duris, nes statramsčiai buvo sutrūkę ir neberemontuojami, o durys sulankstytos. Liudytojas K. P. nurodė, kad atsakovė neturėjo pakankamai lėšų iš karto suremontuoti puspriekabę, darbus atliko etapais, panaudodama ir kitos turimos puspriekabės KRONE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), detales. Liudytojas K. P. taip pat parodė, kad kitai bendrovės naudojamai puspriekabei KRONE 2020 m. pavasarį nekeitė padangų, jos neremontavo, nes ji buvo blogos būklės ir neberemontuojama, ir ją 2021 m. rugpjūčio 30 d. pardavė už 1 573,00 Eur. Liudytojas D. G. parodė, kad dalyvavo apžiūrint ginčo puspriekabę, ji turėjo daug akivaizdžių trūkumų, buvo sutrūkę durų statramsčiai, durys buvo sulankstytos, padangos buvo nebetinkamos naudoti, o skelbime nurodyta kaina neatitiko puspriekabės vertės. Puspriekabė nebuvo nauja pardavimo metu. Šie liudytojų paaiškinimai, teikti pirmosios instancijos teismui, nuosekliai ir neprieštaringai patvirtina, kad parduota puspriekabė turėjo trūkumų, todėl iš esmės buvo pagrindas ją parduoti už dar mažesnę nei nurodytą skelbime kainą. Parduodamos puspriekabės kainos pokytis gali būti ženklus net ir per trumpesnį nei įprastą laikotarpį, atsižvelgiant tiek į jos eksploataciją tiek į pardavimo momentu egzistuojantis rinkos poreikis. Nors ir www.autoplius.lt skelbime ir nurodyta, kad parduodamos puspriekabės padangos „kaip naujos“, tačiau šiuos duomenis paneigia tiek liudytojų parodymai, tiek pateikti rašytiniai įrodymai apie atsakovės įsigytas naujas padangas puspriekabei. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad neaišku kodėl pirktos tik keturios, o ne šešios padangos, kad jos galimai pirktos kitai transporto priemonei, atmestini kaip įrodymais nepagrįstos prielaidos.
31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), kad: i) įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę; ii) vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; iii) vertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visetas, taip pat vadovaujamasi logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-969/2015). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018; 2021-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021).
32. Nagrinėjamu atveju galima konstatuoti, kad surinktų įrodymų visuma leidžia pagrįstai manyti, kad parduodama puspriekabė KRONE pardavimo momentu turėjo defektų ir trūkumų, kurie sąlygojo pradinės pardavimo kainos sumažinimą. Tai, kad atsakovas pateikė duomenis patvirtinančius, tik didžiąją dalį puspriekabei atliktų remonto darbų, savaime nereiškia, kad puspriekabės rinkos kaina pardavimo metu buvo ženkliai didesnė. Apeliantės argumentai dėl keistų padangų skaičiaus, ar kad pirkimo – pardavimo sutartyje nebuvo aptarti jos defektai, neįrodo, kad puspriekabę ieškovė atsakovui pardavė ženkliai žemesne nei rinkos kaina. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad parduota puspriekabė buvo tokios būklės, kad ją būtų buvę realu parduoti už didesnę kainą. Bylos duomenys patvirtina, kad puspriekabė buvo pardavinėjama per viešą platformą www.autoplius.lt, pateiktas šalių susirašinėjimas, kas leidžia papildomai manyti, kad parduota puspriekabė atitiko rinkos kainą. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčijamas sandoris nepažeidė kreditorių teisių.
Dėl neprivalomumo sudaryti ginčijamą sandorį
33. Viena iš būtinųjų sąlygų ginčyti sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu yra sandorio sudarymo neprivalomumas, t. y. kad skolininkas neprivalėjo sudaryti sandorio, bet jį sudarė pažeisdamas kreditoriaus teises. Ši sąlyga suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021).
34. Actio Pauliana nesudaro teisinių prielaidų ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla; privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti dėl faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas, ir tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą (žr. šios nutarties 25 punktą).
35. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių motyvų, kurie pagrįstų, kad sutartį bendrovė privalėjo sudaryti, kuo konkrečiai pasireiškė tas privalėjimas.
36. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog labiau tikėtina, kad privalėjimą sudaryti ginčijamą sandorį suponavo sutarties sudarymo metu buvusi ieškovės verslo situacija. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ginčo sandorio sudarymo aplinkybės neatitiko protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standarto.
37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai patvirtina, jog ginčijamas sandoris buvo naudingas ir adekvatus, įmonei buvo kilęs poreikis parduoti puspriekabę kokį sudarytų vidutiniškai protingas ir apdairus asmuo, todėl ieškovė privalėjo jį sudaryti dėl susidėjusių faktinių aplinkybių. Juridiniam asmeniui priklausančios transporto priemonės, kuri yra nusidėvėjusi ar nereikalinga tolesnei įmonės veiklai, pardavimas yra įprasta verslo praktika.
38. Nors pirmosios instancijos teismas išties detaliau neišplėtojo argumentacijos, kokia įmonės verslo situacija lėmė poreikį sudaryti sandorį, tačiau nėra pagrindo konstatuoti, kad ši sprendimo dalis yra visiškai be motyvų. Apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio yra paneigtas pirmosios instancijos teismo pagal bylos įrodymus nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti šios actio Pauliana sąlygos.
Dėl atsakovės sąžiningumo
39. Sandorio šalių pareigą teisiniuose santykiuose elgtis sąžiningai numato įstatymas (CK 6.158 str. 1 d.). CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2013). Vertinant asmens nesąžiningumą, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad jis žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-268-415/2015). Ginčijamo sandorio šalių sąžiningumas turi būti vertinamas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, t. y. pagal tai, ką numatė ar galėjo numatyti šalys pagal sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes, o ne po fakto – pagal bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020).
40. Sandorio šalių nesąžiningumas siejamas su jų žinojimu ar turėjimu žinoti, kad ginčijamas sandoris pažeidžia kreditorių teises. Taigi, byloje nenustačius fakto, kad ginčijami sandoriai nepažeidė kreditorių (nagrinėjamu atvejų ieškovų) teises, nėra pagrindo spręsti, jog apie šalių žinojimą (sąžiningumo vertinimo pagrindą), nes nėra sandorio šalių žinojimo objekto (kreditoriaus teisių pažeidimo).
41. Civilinėje teisėje sąžiningumas yra preziumuojamas, t. y. asmuo laikomas sąžiningu tol, kol jo nesąžiningumas neįrodytas. CK 6.67 straipsnyje nustatytos sąžiningumo prezumpcijos išimtys – nesąžiningumo prezumpcijos, t. y. aplinkybės, kurioms esant daroma prielaida, kad asmuo yra nesąžiningas. Esant bent vienam šių atvejų, sandorį sudariusių šalių nesąžiningumas preziumuojamas.
42. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad ginčo šalis siejo kažkokie ankstesni teisiniai santykiai, kaip nurodė atsakovė, apie ginčo puspriekabės pardavimą sužinojo iš skelbimų portalo autoplius.lt, iki pardavimo šalys derėjosi dėl puspriekabės kainos, sandorio sudarymo momentu nebuvo iškelta bankroto byla, nebuvo apribotos teisės perleisti puspriekabę, įmonė neturėjo didelės sumos pradelstų įsipareigojimų kreditoriams. Byloje nenustatyta ir kitų CK 6.67 straipsnyje nurodytų kriterijų, kad būtų galima preziumuoti atsakovės, kaip sandorio šalies, nesąžiningumą.
43. Apeliantės argumentai, kad aplinkybė, jog atsakovė pagal sandorį atsiskaitė grynaisiais ir taip buvo apsunkinta galimybė nustatyti ar už puspriekabę gautos lėšos išties pasiekė bendrovę, atmestini kaip įrodymais nepagrįstos prielaidos. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė sąžiningai atsiskaitė už nupirktą puspriekabę, pardavimo metu pardavėjas išrašė pinigų priėmimo kvitą, įmonės darbuotojas (trečiasis asmuo) priėmė pinigus už puspriekabę. Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra įrodytas sandorio šalies nesąžiningumas.
Dėl įrodymų vertinimo
44. Ieškovė apeliaciniame skunde teigdama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, šiuos teiginius grindžia tuo, kad teismas prioritetą suteikė atsakovės nurodytoms aplinkybėms. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176 -178 str., 185 str.). Apeliacinio skundo argumentai liudija, kad ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl parduotos puspriekabės pardavimo kainos atitikimo rinkos vertei ir pateikia savo nuomonę dėl faktinių bylos aplinkybių, siekdama, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas yra teismo nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia ieškovės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.
45. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliantės apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
46. Vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovė UAB „Ugluka“ su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė rašytinius duomenis apie patirtas 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šiuo atveju atsakovės prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija pagal Rekomendacijas galimo priteisti advokatui maksimalus užmokesčio, todėl šios išlaidos priteistinos iš apeliantės.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės BUAB „ARG transportas“, juridinio asmens kodas 305135396, atsakovei UAB „Ugluka“, juridinio asmens kodas 302736559, 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus Mockevičius
Birutė Simonaitienė
Irena Stasiūnienė