Civilinė byla Nr. e2A-260-933/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01061-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.1; 2.6.18.3; 2.6.18.6

(S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gegužės 11 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės butų savininkų bendrijos „Ateitis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės butų savininkų bendrijos „Ateitis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,VERSLO“ dėl reikalavimo atlyginti darbų trūkumų šalinimo išlaidas, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Varinės sistemos“, uždaroji akcinė bendrovė „PANPROJEKTAS“, uždarosios akcinės bendrovės „IREMAS“ filialas Projektų centras.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I. Ginčo esmė

 

1.                      Ieškovė butų savininkų bendrija (toliau – ir BSB) „Ateitis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,VERSLO“ 113 389,86 Eur nuostolius, 6 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.                      Ieškovė nurodė, kad šalys 2014 m. gegužės 28 d. pasirašė statybos rangos sutartį Nr. 14-05/8 (toliau – ir Rangos sutartis), kuria atsakovė daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir daugiabutis namas), savo jėgomis ir rizika įsipareigojo atlikti atnaujinimo (modernizavimo) darbus, inter alia (be kita ko) šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymo ir keitimo darbus.

3.                      2018 m. rudenį daugiabučiame name buvo pastebėti šildymo sistemos defektai bei galimi oksidacijos ir (ar) korozijos židiniai. Ieškovė kreipėsi į UAB „Santermita“, kuri 2018 m. lapkričio 13 d. pateikė defektinį statinio apžiūros aktą Nr. DA-18-11-13/60. Jame nurodyta, kad apžiūros metu pastebėta, jog daugiabučio namo 39 buto virtuvės patalpoje nuo stovų iki radiatorių ant horizontaliai pravestų šildymo sistemos vamzdžių yra neaiškios kilmės, įvairaus dydžio ir spalvos nenusivalančios dėmės. Keliose vietose, kur dėmės didesnės ir įsisenėjusios, yra nugraužtas vamzdžių sluoksnis, todėl vamzdžiai tose vietose paveikti korozijos. Akte nurodyta, kad būtina pakeisti paduodamo ir grįžtamo vandens šildymo sistemos vamzdžius nuo stovo iki radiatoriaus. Ieškovė prašė atsakovės vykdyti garantinius įsipareigojimus ir pakeisti vamzdžius kokybiškais. Atsakovė šildymo sistemos vamzdžių keitimo darbų neatliko.

4.                      2019 m. rugsėjo mėn. pabaigoje buvo pastebėta, kad prakiuro karšto vandens šilumokaitis. UAB ,,Santermita“ 2019 m. spalio 16 d. defektiniame statinio apžiūros akte Nr. DA-19-10-16/92 nustatyta, kad šilumos punkto patalpoje iš karšto vandens šilumokaičio bėga vanduo, reikia skubiai organizuoti šilumokaičio pakeitimą. Ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu vykdyti garantinius darbus ir pakeisti prakiurusį šilumokaitį, tačiau atsakovė atsisakė pakeisti šilumokaitį.

5.                      Ieškovė prašė iš atsakovės priteisti šildymo sistemos vamzdžių keitimui būtinų apdailos ir kitų darbų, medžiagų vertę, paskaičiuotą pagal ekspertės Zitos Beržienės sudarytą 2020 m. balandžio 1 d. sąmatą – 113 389,86 Eur. Šios ekspertės konsultacinėje išvadoje pateikiamos išvados, kad ginčo objekte sumontuoti šildymo sistemos stovų vamzdžiai iki šildymo prietaisų visų 68 butų ir laiptinių visose patalpose neatitinka galiojančių reikalavimų ir kokybės standartų. Ieškovės teigimu, kadangi darbai buvo atlikti su trūkumais, kurie paaiškėjo garantinio termino galiojimo metu, atsakovė darbus vykdė be vamzdžių kokybinius reikalavimus patvirtinančių dokumentų, todėl trūkumų šalinimo išlaidos privalo būti atlygintos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnis, 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

6.                      Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies –  priteisė iš atsakovės ieškovei 3 257,44 Eur nuostolius už šilumokaičio pakeitimą; priteisė iš ieškovės 10 339 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei, 8 367 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, UAB ,,IREMAS“ filialui Projektų centras, 977,59 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Varinės sistemos“; kitą ieškinio dalį atmetė.  

7.                      Teismas nustatė, kad darbus, atliktus Rangos sutarties pagrindu, atsakovė ieškovei perdavė 2015 m. rugpjūčio 31 d., o atlikus nebaigtus darbus – 2015 m. spalio 1 d. Pirmąją pretenziją dėl vamzdynų defektų ieškovė atsakovei pateikė 2018 m. lapkričio 15 d. Pirminį ieškinį dėl tų pačių darbų kokybės ir šilumokaičio pakeitimo Kauno apylinkės teisme (ne pagal teismingumą) ieškovė pateikė 2019 m. lapkričio 14 d., Kauno apygardos teismui ieškinys pateiktas 2019 m. gruodžio 23 d. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė nėra praleidusi nei Rangos sutartyje, nei įstatyme (CK 6.667 straipsnio 3 dalis, 6.698 straipsnis) nustatytų terminų ginti ieškinyje nurodytas teises.

8.                      Teismas nurodė, kad nei CK, nei Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme imperatyviai nenustatyta, jog yra privalomas visų bendrijos narių pritarimas konkrečiam teismui teikiamo ieškinio turiniui, dalykui ir reikalavimams, todėl atmetė atsakovės prašymą ieškinį palikti nenagrinėtą kaip pareikštą neįgalioto asmens (teismas nepakeitė 2021 m. birželio 4 d. protokolinės nutarties, priimtos šiuo klausimu).

9.                      Teismas nustatė, kad bylos nagrinėjimo dalykas yra ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės daugiabučio gyvenamojo namo visų šildymo sistemos vamzdžių – stovų ir atšakų iki šildymo prietaisų butuose ir laiptinėse – pakeitimo naujais ateityje išlaidas ir šilumokaičio pakeitimo išlaidas. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių yra kilęs ginčas ne dėl atsakovės atliktų montavimo darbų trūkumų, o dėl to, ar atsakovė sumontavo kokybiškus vamzdžius daugiabučio namo renovacijos darbų atlikimo metu ir ar privalo atlyginti ieškovei už vamzdžių defektų ištaisymą (dėl atsakovės sumontuoto šilumokaičio prakiurimo ginčo nėra, atsakovė nesutinka tik su jo pakeitimo kaina).

10.                      Byloje buvo atlikta teismo ekspertizė tam, kad būtų atsakyta į specialių žinių reikalaujančius klausimus, susijusius su objekte (duomenys neskelbtini), sumontuotų vamzdžių eksploatacinėmis savybėmis, jų atitiktimi UAB ,,PANPROJEKTAS“ parengto techninio darbo projekto dalyje „Techninė specifikacija“ nustatytoms vamzdžių techninėms charakteristikoms, vamzdyno korozijos atsiradimo priežastimis. Teismas nurodė, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, todėl, spręsdamas dėl vamzdžių defektų ir jų kilmės priežasčių, teismas nesivadovavo ieškovės pateikta konsultacinio pobūdžio išvada, parengta ekspertės Zitos Beržienės.

11.                      Teismas nustatė, kad aplinkybė, jog 2014 m. rugpjūčio 22 d. statybos žurnale užregistruotos vamzdžių „KAN-therm Stell“ eksploatacinių savybių deklaracijos, nereiškia, kad ginčo objekte buvo sumontuoti šio gamintojo vamzdžiai. Tokios deklaracijos buvo pateiktos dėl suklydimo, o sumontuotų presuojamos vamzdynų sistemos „SANHA-Therm“ gamintojo eksploatacinių savybių deklaracijos nepateikimas darbų atlikimo metu nereiškia, kad tokių deklaracijų apskritai nėra. Teismas pažymėjo, kad atsakovė tiek ieškovei, tiek teismui pateikė „SANHA-Therm“ gamintojo eksploatacinių savybių deklaracijas, jos pateiktos vertinti ir teismo ekspertui.

12.                      Teismo ekspertizės metu nustatyta, kad ginčo objekte sumontuoti vamzdžiai ,,SANHA-Therm“, jų techninės charakteristikos atitiko vamzdynų gamintojo nurodytas charakteristikas eksploatacinių savybių deklaracijose ir techniniame darbo projekte nurodytas charakteristikas. Apžiūrėjus vamzdynus buvo matomi išryškėję vamzdynų pakitimai, defektai (dėmės, taškiniai patamsėjimai, matiškumas, oksidacijos, korozijos požymiai, viršutinės dangos pažeidimai). Įvertinus tyrimo metu gautus, surinktus duomenis, nebuvo galimybės tiksliai nustatyti, kuriuo metu ir dėl kieno veiksmų atsirado pažeidimai.

13.                      Teismo ekspertizės akte pažymėta, kad, įvertinus vamzdynų gamintojo instrukciją, vamzdynai patalpose, kur yra pastovi drėgmė, privalo būti papildomai apsaugoti. Iš ekspertizės metu gautų duomenų nenustatyta, kad šalys buvo tarpusavyje sutarusios įrengti papildomą apsaugą ant vamzdynų, nors techniniame darbo projekte ir numatoma vadovautis gamintojo parengtomis rekomendacijomis ir (ar) instrukcijomis, kuriose nurodoma, jog papildoma apsauga ant vamzdynų patalpose, kuriose vyrauja ilgalaikė drėgmė, yra reikalinga. Vamzdynai tinkami naudoti laiptinėse, rūsyje, butuose ir butų sanitariniuose mazguose, tik sanitariniuose mazguose jie turėtų būti papildomai apsaugoti nuo drėgmės.

14.                      Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir teismo eksperto išvadas, sprendė, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog išoriniai ginčo vamzdyno pažeidimai, kurių pasekmė yra korozijos požymiai, atsirado dėl atsakovės veiksmų (netinkamo sandėliavimo prieš sumontavimą). Ieškovė su dubliku į bylą pateikė penkias ginčo objekto rūsyje darytas nuotraukas, apie kurias ekspertizės akte nurodoma, kad jose matomas vaizdas, kaip buvo sandėliuojami vamzdynai 2014 m. namo modernizavimo metu. Jų pagrindu ekspertas padarė išvadą, kad matomi vamzdynų pakitimai, defektai atsidaro dėl, be kita ko, netinkamo medžiagų sandėliavimo, tačiau ekspertas nenustatinėjo nuotraukų padarymo datos. Iš statybos darbų žurnalo matyti, kad stovų montavimo darbai buvo baigti 2014 m. rugsėjo 24 d. Nuotraukose matomi vamzdžiai negalėjo būti panaudoti stovų montavimui, nes nuotraukų padarymo metu – 2014 m. rugsėjo 29 d. ir 2014 m. lapkričio 3 d. – darbai buvo jau baigti (nuotraukų padarymo metaduomenis, įskaitant jų sukūrimo laiką, pateikė atsakovė). Kitų objektyvių įrodymų, paneigiančių atsakovės nurodytą aplinkybę apie vamzdžių sandėliavimą ant trikojų, byloje nėra.

15.                      Visgi, teismas pažymėjo, kad eksperto išvada patvirtina, jog papildoma apsauga (nudažymas) ant vamzdynų patalpose, kuriose vyrauja ilgalaikė drėgmė, yra reikalinga. Teismas sprendė, kad, nors techniniame darbų projekte nenumatyta rangovės pareiga imtis papildomų vamzdyno apsaugos priemonių, atsižvelgiant į tai, kokiose patalpose vamzdžiai bus montuojami, apie tokią atsakovės pareigą spręstina vadovaujantis gamintojo instrukcijomis bei atsižvelgiant į aplinkybę, jog statybos darbų atlikimas yra rangovės verslas. Teismas, viena vertus, darė išvadą, kad drėgnose patalpose (butų voniose) sumontuotas vamzdynas turėjo būti apsaugotas nuo drėgmės imantis papildomų apsaugos priemonių (nudažymo). Kita vertus, teismas sprendė, kad ši išvada nesudaro pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį dėl visų atsakovės atliktų darbų perdarymo kaštų priteisimo.

16.                      Teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovės sumontuotas vamzdynas neatitinka techniniame darbų projekte nurodytų reikalavimų ir vamzdžių gamintojo eksploatacinių savybių deklaracijose nustatytų savybių, kad atsakovės pateiktos deklaracijos yra nesusijusios su atsakovės sumontuotais šildymo sistemos stovų vamzdžiais, todėl negalima daryti išvados apie būtinybę visus atsakovės padarytus darbus atlikti iš naujo. Byloje nustatyta, kad atsakovės sumontuoti vamzdynai naudojami apie aštuonerius metus. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kad esami defektai gali transformuotis į dar didesnius, ateityje galimos avarinės situacijos, jog šildymo sistema neatlieka savo funkcijos, dėl nustatytų defektų negalės būti naudojama toliau ir dėl to jos pakeitimo kaštai neišvengiami. Be to, nei Rangos sutartyje, nei CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nėra numatyta užsakovės teisė reikalauti iš rangovės piniginių lėšų, skirtų pakartotinio darbo atlikimui. Ieškovė atsakovės atliktų darbų trūkumų (vamzdyno apsaugos nuo drėgmės poveikio) pati (pasitelkdama trečiuosius asmenis) nepašalino, nepateikė duomenų apie šių darbų atlikimo kaštus, todėl nėra galimybės pritaikyti kitokį ieškovės teisių gynimo būdą. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nebuvo atsisakiusi ištaisyti atliktų darbų trūkumų, su ieškove kartu aktyviai dalyvavo nustatinėjant defektus, tik jų nepataisė tarp šalių kilus ginčui dėl defektų kilmės bei jų šalinimo masto.

17.                      Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovės ginčo objekte sumontuotas karšto vandens šilumokaitis 2019 m. spalio pabaigoje prakiuro, prakiurusį šilumokaitį pakeitė UAB „Santermita“. Byloje pateikta 2019 m. gruodžio 31 d. UAB „Santermita“ PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad už šilumokaičio pakeitimą ieškovė sumokėjo 3 257,44 Eur. Šią sąskaitą ji apmokėjo 2020 m. sausio 8 d. Nustatęs, kad garantinio laikotarpio metu dėl atsakovės sumontuoto nekokybiško šilumokaičio ieškovė patyrė 3 257,44 Eur nuostolį, teismas konstatavo, jog ieškovė turi teisę reikalauti dėl šilumokaičio pakeitimo patirtų nuostolių atlyginimo iš atsakovės.

18.                      Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 29 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 6 proc. metines palūkanas už priteistą 3 257,44 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. sausio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisė 74 Eur žyminį mokestį.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

19.                      Ieškovė (apeliantė) butų savininkų bendrija ,,Ateitis“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 110 132,42 Eur priteisimo, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

19.1.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos nagrinėjimo dalyką. Ieškovė reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo kildino iš to, kad garantiniu laikotarpiu ant atsakovės užsakytų, atvežtų ir sumontuotų vamzdžių atsirado korozijos židiniai ir kiti defektai, todėl buvo reikalaujama atlyginti turtinę žalą, kilsiančią dėl visų nekokybiškų vamzdžių pakeitimo. Ieškovė prašė priteisti turtinę žalą – atsakovės sumontuotų vamzdžių pakeitimo vertę – ieškovei kilsiančius aiškius ir konkrečius vamzdžių pakeitimo kaštus.

19.2.                      Pirmosios instancijos teismas netinkami paskirstė įrodinėjimo naštą, nepagrįstai nevertino ieškovės pateiktų įrodymų, dėl jų nepasisakė, selektyviai vertino įrodymus, tokiu būdu buvo pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Zita Beržienė yra įtraukta į teismo ekspertų sąrašą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Zitos Beržienės konsultacine išvada. Nerijaus Beigos ekspertizės aktas prieštaringas, nemotyvuotas, tyrimo rezultatai neatspindi tyrimo eigos, stokoja pagrindimo.

19.3.                      Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad vamzdynai atitiko techniniame darbo projekte nustatytus ir eksploatacinių savybių reikalavimus, iš esmės teigia, jog rangovas gali nesivadovauti statybos darbus reglamentuojančiais teisės aktais, neteikti pagal teisės aktus privalomų vykdant darbus dokumentų. Atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, kad vamzdžių montavimo metu buvo išduotos eksploatacinių savybių deklaracijos. Bylos įrodymai patvirtina, kad vamzdynų defektai kilo dėl atsakovės kaltės – netinkamo sandėliavimo. Pirmosios instancijos teismas nenustatė kalto asmens dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių vamzdžių defektų.

19.4.                      Sprendimas neatitinka jam įstatymo keliamų reikalavimų – nemotyvuotas, jame nėra aprašyti šalių parodymai, duoti teismo posėdžių metu. Teismas taip pat nesirėmė liudytojų parodymais, bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, neįsigilino į civilinėje byloje kilusį ginčą, įrodymus vertino formaliai ir nevisapusiškai. Tai leidžia teigti, kad nebuvo atskleista bylos esmė. Teismas sprendimą grindė ne naujausia teismų praktika ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, taikytinais šios kategorijos bylose, o nebeaktualia teismų praktika.

19.5.                      Teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas tretiesiems asmenims, neatsižvelgė į tai, kad UAB ,,IREMAS“ bylinėjimosi išlaidos viršija rekomenduojamus dydžius, o UAB „Varinės sistemos“ nepateikė suteiktų teisinių paslaugų detalizacijos.

20.                      Atsakovė UAB ,,VERSLO“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:

20.1.                      Ieškovės apeliacinio skundo dalykas neatitinka skundo pagrindo. Teismas priteisė iš atsakovės ieškovei 3 257,44 Eur, kaip realiai patirtą žalą už šilumokaičio pakeitimą, vadovaudamasis ne sąmata, o statinio prižiūrėtojo PVM sąskaita faktūra, t. y. priteisė mažesnę nei ieškovė reikalavo sumą. Nors skunde nėra argumentų, kodėl teismas turėjo priteisti iš atsakovės didesnę šilumokaičio pakeitimo kainą pagal sąmatą, skundo dalyku yra prašoma nauju sprendimu priteisti iš atsakovės ir teismo nepriteistą skirtumą tarp sąmatoje nurodytos ir realiai ieškovės sumokėtos šilumokaičio pakeitimo kainos. Teismas nustatė, kad vamzdžių pakitimai atsirado ne dėl atsakovės kaltės, todėl netyrė ir nevertino, ar ieškovė objektyviais įrodymais pagrindė iš atsakovės priteistinų piniginių lėšų, skirtų padengti būsimas pakartotinio darbų atlikimo išlaidas, dydį. Skunde nėra motyvų šiuo klausimu. Skundo pagrindas pažeidžia bendrąją proceso šalies pareigą elgtis sąžiningai, nes skunde remiamasi tikrovės neatitinkančiais teiginiais.

20.2.                      Teismas rėmėsi ir vadovavosi byloje pateiktų įrodymų visuma, dalį ieškovės teiktų įrodymų atsisakė priimti, suteikė šalims galimybę pasisakyti dėl visų įrodymų. Ieškovė netinkamai vertina liudytojų parodymus, juos vertina selektyviai, o ne kitų įrodymų kontekste. CPK nenumato reikalavimo perrašyti liudytojų parodymus.

20.3.                      Teismas pagrįstai rėmėsi teismo ekspertizės išvada, kaip didesnę įrodomąją galią turinčiu įrodymu. Nesutiktina su ieškove, kad ekspertizės aktas nemotyvuotas, neišsamus ar neatitinka kitų ekspertizės aktui keliamų reikalavimų.

20.4.                      Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog visi šildymo sistemoje esantys vamzdžiai, jungiamosios detalės yra su pakitimais, defektais, kad reikalavimas priteisti iš atsakovės ieškovės naudai visų darbų perdarymo kaštus yra neproporcingas bei nepagrįstas. Byloje nėra įrodymų, kad dėl vamzdžių, jungiamųjų detalių pakitimų jais negalima naudotis. Ieškovė įrodymų ar aplinkybių, paneigiančių šias pirmosios instancijos teismo išvadas, nepateikė. Ieškovė neprašė teismo priteisti iš atsakovės konkrečių realiai patirtų darbų trūkumų šalinimo išlaidų, o pinigines lėšas, kurias ji ateityje neva panaudotų visų darbų pakartotiniam atlikimui. Teismo sprendime teisingai konstatuota, kad nei Rangos sutartyje, nei CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nėra numatyta užsakovės teisė reikalauti iš rangovės piniginių lėšų, skirtų atlikti pakartotinį darbą.

21.                      Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB ,,IREMAS“ filialas Projektų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad teismo sprendimas atitinka procesinio dokumento turiniui keliamus reikalavimus, yra motyvuotas, pagrįstas. Byloje atlikta ekspertizė, kuria rėmėsi teismas, yra išsami, atlikta tinkamai. Teismas pagrįstai trečiajam asmeniui priteisė bylinėjimosi išlaidas, kurias patvirtinantys dokumentai pateikti į bylą. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodomi argumentai nesudaro pagrindo jų mažinti.

22.                      Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Varinės sistemos“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės skundo netenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių įrodymų viseto pagrindu padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovės sumontuota šildymo ir karšto vandens sistema (vamzdžiai) neatitinka tokios rūšies įrangai nustatytų normatyvinių statybos techninių reikalavimų ir dėl to negali būti naudojama pagal Rangos sutartyje nurodytą paskirtį. Baigiamosios teismo išvados buvo padarytos teismui įvertinant ne tik teismo ekspertizės aktą, tačiau ir liudytojų parodymus, teismo eksperto paaiškinimus, šalių ir trečiųjų asmenų į bylą pateiktą informaciją bei įrodymus. Nors apeliantė išsako kritiką teismo eksperto Nerijaus Beigos parengtam ekspertizės aktui, tokia kritika nėra pagrįsta ir laikytina ne ekspertizės akto trūkumu, o ieškovės nesutikimu su jai nepalankiomis ekspertizės akto išvadomis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš ieškovės trečiojo asmens naudai bylinėjimosi išlaidas, pagrįstas byloje esančiais įrodymais ir neviršijančias rekomenduojamų dydžių.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl bylos nagrinėjamo apeliacinės instancijos teisme ribų

23.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).  

24.                      Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės šildymo sistemos vamzdžių keitimui būtinų apdailos ir kitų darbų, medžiagų vertę, apskaičiuotą pagal ekspertės Zitos Beržienės sudarytą 2020 m. balandžio 1 d. sąmatą – 113 389,86 Eur.

25.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės ieškovei faktiškai patirtas šilumokaičio pakeitimo išlaidas – 3 257,44 Eur, remdamasis 2019 m. gruodžio 31 d. UAB „Santermita“ PVM sąskaita faktūra, o ne ieškovės pateikta ekspertės Zitos Beržienės sudaryta sąmata.

26.                      Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria atmestas reikalavimas dėl 110 132,34 Eur priteisimo. Prašo apeliacinės instancijos teismo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės ieškovei 110 132,42 Eur, 6 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

27.                      Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės UAB ,,VERSLO“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais pastebėjimais, kad ieškovė, apeliaciniu skundu prašydama priteisti visą ieškinyje nurodytą sumą – 113 389,86 Eur, nepateikia argumentų, kodėl ieškovei turėtų būti priteistas skirtumas tarp sąmatoje, kuria ieškovė grindė savo reikalavimą, nurodytos sumos ir teismo priteistos sumos už šilumokaičio pakeitimą. Pirmosios instancijos teismas išlaidas už šilumokaičio pakeitimą priteisė PVM sąskaitos faktūros, o ne lokalinės sąmatos pagrindu. Įvertinus apeliacinio skundo turinį darytina išvada, kad ieškovės skundžiamo sprendimo apimtis – dėl pirmosios instancijos teismo nepriteistų išlaidų, susijusių su karšto vandens ir šildymo sistemos vamzdžių keitimu, todėl paminėtos aplinkybės netrukdo apeliacinės instancijos teismui įvertinti skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą aptariamu aspektu (CPK 320 straipsnio 1 dalis). 

28.                      Byloje teisėjų kolegija nenustatė pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

29.                      Byloje teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

30.                      Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė BSB „Ateitis“ ir atsakovė UAB ,,VERSLO“ 2014 m. gegužės 28 d. sudarė Rangos sutartį, kuria atsakovė daugiabučiame name savo jėgomis ir rizika įsipareigojo atlikti atnaujinimo (modernizavimo) darbus, tarp jų – šildymo ir karšto vandens sistemos pertvarkymą bei keitimą (Rangos sutarties 1.1 punktas). Rangos sutarties 3.5.8 punkte buvo numatytas reikalavimas darbų vykdymui naudoti medžiagas, gaminius ir dirbinius, sertifikuotus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir atitinkančius projektinėje dokumentacijoje jiems nustatytus reikalavimus.

31.                      UAB „PANPROJEKTAS“ 2013 m. parengtame techniniame darbo projekte numatytos šildymo sistemos vamzdynų techninės charakteristikos (2.1 punktas): cinkuoti vamzdynai gaminami iš nelegiruoto plieno, medžiaga Nr. 1.0034 (E 195) pagal EN 10305 iš išorės cinkuojami galvaniniu būdu. Montuojant būtina vadovautis gamintojų parengtomis taisyklėmis ir rekomendacijomis. Montuojant šildymo sistemas naudoti tik sertifikuotus Lietuvoje įrenginius ir gaminius. Visi įrenginiai ir gaminiai turi atitikti nurodytus parametrus. Visi atlikti darbai įforminami atitinkamuose aktuose. Numatytas medžiagas ir įrengimus galima keisti analogiškais, jeigu jie atitinka techniniame darbo projekte numatytus reikalavimus.

32.                      Atsakovė UAB ,,VERSLO“ 2014 m. balandžio 24 d. el. laišku, skirtu UAB ,,Varinės sistemos“, patvirtino, kad priima UAB „Varinės sistemos“ pateiktą komercinį pasiūlymą dėl ginčo objektui skirtų gamintojo SANHA GmbH & Co ,,SANHA-Therm“ plieninių cinkuotų presuojančių vamzdžių DN15, DN20, DN32, DN40 pirkimo. Nuo 2014 m. birželio 26 d. iki 2014 m. spalio 1 d. UAB ,,Varinės sistemos“ atsakovei išrašė PVM sąskaitas faktūras Nr.  VAR000017072, VAR000017144, VAR000017414, VAR000017440, VAR000017457, VAR000017531, VAR000017575, VAR000017605, VAR000017708, VAR000017745, VAR000017814, VAR000017886, VAR000017928, VAR000017974 už įsigytus vamzdžius ir jų dalis. PVM sąskaitų faktūrų pastabose nurodyta, kad vamzdžiai pristatyti adresu (duomenys neskelbtini).

33.                      Statybos žurnale Nr. 2 (toliau – ir statybos žurnalas) statybos techninis prižiūrėtojas 2014 m. liepos 31 d. nurodė pastabą dėl nepildomos žurnalo F-54 formos: „nepateikti naudojamų statybos produktų kokybę bei techninius parametrus patvirtinantys dokumentai“. Statybos vadovas nurodė, kad pastaba bus įvykdyta 2014 m. rugpjūčio 22 d. Nuo 2014 m. rugpjūčio 11 d. iki 2014 m. rugpjūčio 20 d. buvo vykdomi šildymo ir karšto vandens sistemos pertvarkymo ir keitimo darbai, techninis prižiūrėtojas, pasirašydamas statybos žurnale, patvirtino atliktus darbus.

34.                      Statybos žurnale 2014 m. rugpjūčio 22 d. užregistruota UAB „Vilpra“ eksploatacinių savybių deklaracija Nr. 08/22-3, kuria vadovaujantis vamzdžių gamintojas – KAN SP. Z.o.o, gaminio pavadinimas – presuojami, cinkuoti anglinio plieno vamzdžiai ,,KAN-therm Steel“ ir jų ,,fitingai“.

35.                      Nuo 2014 m. rugpjūčio 26 d. iki 2014 m. rugsėjo 24 d. ginčo objekte buvo tęsiami šildymo ir karšto vandens sistemos pertvarkymo ir keitimo darbai, techninis prižiūrėtojas, pasirašydamas statybos žurnale, patvirtino atliktus darbus. Rangos sutarties šalys 2015 m. rugsėjo 11 d. pasirašė statybos užbaigimo aktą, ieškovei perduoti statybos dokumentai.

36.                      Ieškovė, pastebėjusi ant šildymo sistemos defektus ir oksidacijos bei korozijos židinius, kreipėsi į UAB ,,Santermita“, kuri 2018 m. lapkričio 13 d. pateikė Defektinį statinio apžiūros aktą Nr. DA-18-11-13/60. Defektiniame akte nurodoma, kad 39 buto virtuvėje nuo stovų iki radiatorių ant vamzdžių yra neaiškios kilmės, įvairaus dydžio ir spalvos dėmės. Keliose vietose vamzdžiai yra paveikti korozijos. Ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl nekokybiškų vamzdžių pakeitimo. Atsakovė 2018 m. lapkričio 23 d. pakeitė buto 39 buto virtuvės vamzdžius nuo stovo ST8 iki radiatoriaus ir kreipėsi į Valstybinį mokslinių tyrimų institutą Fizinių ir technologijos mokslo centrą (toliau – FMTC) tyrimams dėl vamzdžių kokybės ir korozijos priežasčių.

37.                      FMTC atliko cinkuotų plieninių vamzdelių išorės korozijos ir pašildomo vandens plieninių vamzdžių korozijos tyrimus bei pateikė šių tyrimų ataskaitas, surašytas 2019 m. balandžio 4 d.:

37.1.                      Ataskaitose nurodoma, kad pagal eksploatacinių savybių deklaracijas vamzdžiai pagaminti iš plieno 1.0034 pagal standartą LST EN 10305:2003, išorė cinkuota galvaniniu būdu pagal standartą LST EN 10327:2006. Mokslo centro atlikta vamzdžių fragmentų, kurie buvo pakeisti bute 39, plieno dangos analizė patvirtino, kad vamzdžiai pagaminti iš anglinio plieno, kuris pagal sudėtį priskirtinas tai pačiai kategorijai kaip ir 1.0034 plienas. Dviejų skirtingų vamzdžių cinko dangos skersinio pjūvio SEM vaizdų analizė parodė, kad dangų storis atitinka standarte LST EN 10327:2006 nustatytą reikalaujamą storį.

37.2.                      Atlikus vamzdžių išorės korozijos tyrimą, taip pat pašildomo vandens plieninių vamzdžių korozijos tyrimą, nustatyta, kad korozijos pažeidimai, atsiradę vamzdelių paviršiuje eksploatacijos metu, sąlygoti ilgalaikio kontakto su drėgnu oru ir periodinio kondensato poveikio.

37.3.                      Pašildomo vandens plieninių vamzdžių korozijos tyrimo ataskaitoje nurodyta, kad cinkuoto plieninio vamzdžio korozijos priežastys susijusios su vandens sudėtimi bei jos temperatūra (svyravimais).

38.                      UAB ,,Santermita“ 2019 m. birželio 14 d. Defektiniame apžiūros akte Nr. DA-19-06-14/69 užfiksuota, kad 1-68 butų, I-IV laiptinių šildymo sistemos vamzdžių apsauginis sluoksnis pažeistas. Rekomenduota pakeisti visus stovus, vamzdžius iki šildymo prietaisų.

39.                      Atsakovė 2019 m. liepos 11d. atliko stovo ST39 pakeitimo darbus butuose 49, 53, 57, 61, 65, tačiau nesutiko pakeisti vamzdynus visuose butuose ir laiptinių patalpose.

40.                      Ieškovės užsakymu Zita Beržienė 2020 m. balandžio 1 d. parengė konsultacinę išvada, kurioje konstatuota, kad ginčo objekte sumontuoti šildymo sistemos stovų vamzdžiai iki šildymo prietaisų visų butų ir laiptinių visose patalpose: neatitinka techninio darbo projekto reikalavimų dėl sertifikuotų statybos produktų tiekimo objekte, kuriuos lydi atitikties deklaracijos; neatitinka techninio darbo projekto reikalavimų dėl atitikties deklaracijų privalomo įforminimo atitinkamuose aktuose. Išvadoje taip pat nurodoma, kad tiekėjas nepateikė rangovei ir techninės priežiūros vadovui vamzdžių technines sąlygas ir kokybę liudijančių dokumentų. Nurodoma, kad visų šildymo sistemos vamzdžių keitimui būtinų apdailos ir kitų darbų, medžiagų vertė – 113 389,86 Eur remiantis prie konsultacinės išvados pateikta lokaline sąmata Nr. S001.

41.                      Pirmosios instancijos teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartimi byloje paskirta statybos darbų techninė ekspertizė. Ekspertizę pavesta atlikti teismo ekspertui Nerijui Beigai, kuris 2022 m. sausio 13 d. teismo ekspertizės akte Nr. 22-1 pateikė tokias išvadas:

41.1.                      Atsakydamas į klausimą dėl ginčo objekte sumontuotų vamzdžių gamintojo, teismo ekspertas nurodė, kad vamzdynų apžiūros metu buvo matoma, jog ant didžiosios daugumos vamzdynų užrašai nusitrynę. Vamzdynų, ant kurių buvo išlikę užrašai, buvo matoma žyma ,,SANHA-Therm“. Kitų sistemų ar gamintojų ant sumontuotų vamzdynų nebuvo matoma. Taip pat tyrimo metu iš tiekėjo gauta informacija, kad į ginčo objektą buvo pristatyta tik ,,SANHA-Therm“ sistema (Teismo ekspertizės išvada Nr. 1).

41.2.                      Atsakydamas į klausimą apie ginčo objekte sumontuotų šildymo sistemos vamzdžių technines specifikacijas ir jų atitikimą eksploatacinių savybių deklaracijoms, teismo ekspertas nurodė, kad <...> vamzdynai buvo (yra) geros būklės ir atitiko (atitinka) eksploatacinių savybių deklaracijose nurodytas eksploatacines savybes (Teismo ekspertizės išvada Nr. 2).

41.3.                      Atsakydamas į klausimą, ar ginčo objekte sumontuoti šildymo sistemos stovų vamzdžiai iki šildymo prietaisų visų butų ir laiptinių visose patalpose yra tinkami naudoti daugiabučio gyvenamojo namo butų ir laiptinių šildymo sistemai, ekspertas nurodė, kad <...> vamzdynai tinkami naudoti laiptinėse, rūsyje, butuose ir butų sanitariniuose mazguose, tik pažymėta, kad sanitariniuose mazguose jie turėtų būti papildomai apsaugoti nuo drėgmės (Teismo ekspertizės išvada Nr. 3).

41.4.                      Atsakydamas į klausimą, ar ginčo objekto šildymo sistemoje sumontuoti vamzdžiai ir jungtys atitinka UAB ,,PANPROJEKTAS“ parengto techninio darbo projekto dalyje „Techninė specifikacija“ nurodytas sąlygas, teismo ekspertas nurodė, kad vamzdynai ir vamzdynų jungiamosios dalys atitinka techniniame darbo projekte nurodytas technines charakteristikas (Teismo ekspertizės išvada Nr. 4).

41.5.                      Atsakydamas į klausimą, ar UAB „PANPROJEKTAS“ parengto techninio darbo projekto dalyje „Techninė specifikacija“ yra nurodytos tinkamos šildymo sistemos vamzdžių techninės charakteristikos, teismo ekspertas nurodė, kad projekte numatytos tinkamos šildymo sistemos vamzdžių techninės charakteristikos, atsižvelgiant į vamzdžių eksploatavimo daugiabučiame name mikroklimatą prieš ir po atnaujinimo darbų. Tai patvirtina ir vamzdynų gamintojo techninėje dokumentacijoje nurodyta nuostata, kad vamzdynai yra tinkami naudoti uždarose šildymo sistemose (Teismo ekspertizės išvada Nr. 5).

41.6.                      Atsakydamas į klausimą, kokia yra korozijos ir įvairaus pobūdžio dėmių ant sumontuotų šildymo sistemos vamzdžių atsiradimo priežastis, teismo ekspertas nurodė, kad matomi pakitimai / defektai (dėmės, taškiniai patamsėjimai, matiškumas, oksidacijos, korozijos požymiai, šiurkštus paviršius, viršutinės dangos pažeidimai) ant vamzdžių atsirado dėl netinkamo medžiagų sandėliavimo, gyventojų veiklos (atliktų statybos darbų ir kt.) bei namo sanitariniuose mazguose neįrengto papildomo apsauginio sluoksnio ant vamzdynų (Teismo ekspertizės išvada Nr. 8). Atsakydamas į klausimą, ar daugiabučio gyvenamojo namo šildymo sistemoje sumontuotų presuojamos sistemos ,,SANHA-Therm“ cinkuoto plieno vamzdžių ir jungčių koroziją galėjo lemti netinkamas vamzdžių eksploatavimas po jų sumontavimo, teismo ekspertas nurodė, jog tam įtakos turėjo daugiabučio namo gyventojų veikla (Teismo ekspertizės išvada Nr. 9).

41.7.                      Atsakydamas į klausimą, ar ir kokie ginčo objekte sumontuotiems šildymo sistemos vamzdžiams keliami specialūs reikalavimai eksploatacijai, teismo ekspertas nurodė, kad pagal vamzdynų gamintojo instrukcijoje pateiktą informaciją vamzdynų sistemą veikiantys ilgalaikiai procesai (tokie kaip drėgmė aplinkoje ir (ar) statybinėse medžiagose, ėsdinančios medžiagos supančioje atmosferoje ir (arba) statybinėse medžiagose) gali sukelti sistemos pažeidimus, koroziją. Tokiais atvejais vamzdynų sistema turi būti dengiama papildoma, vandeniui nelaidžia ir neakyta apsauga nuo korozijos. Taip pat vamzdynų gamintojas instrukcijoje, nurodė, kad „SANHA-Therm“ sistemos dėka (vamzdžių ir jungiamųjų dalių), išorinė apsauga nuo korozijos dažniausiai nereikalinga. Montuojant, eksploatuojant vamzdžius svarbu jų nepažeisti, saugoti išorinį cinko sluoksnį. Pažeidus vamzdžius, tose vietose vamzdynų eksploatacijos metu atsiranda įvairūs pažeidimai (Teismo ekspertizės išvada Nr. 10).

41.8.                      Teismo ekspertizėje taip pat pateikiama apibendrinamojo pobūdžio išvada, kad tiksliai nustatyti dėl kieno veiksmų ir kokios priežasties atsirado pažeidimai vamzdynuose, ekspertizės metu nebuvo galimybės. Vertinant gamintojo instrukcijos pateiktus duomenis vamzdynai patalpose, kur yra pastovi drėgmė, privalo būti papildomai apsaugoti. Iš ekspertizės metu gautų duomenų nebuvo matoma, kad šalys buvo tarpusavyje sutarusios įrengti papildomą apsaugą ant vamzdynų, nors techninio darbo projekte numatoma vadovautis gamintojo parengtomis rekomendacijomis ir (ar) instrukcijomis, kuriose nurodoma, kad papildoma apsauga ant vamzdynų patalpose, kuriose vyrauja ilgalaikė drėgmė, yra reikalinga. Todėl ši aplinkybė palikta vertinti teismui (Ekspertizės akto 50 puslapis).

Dėl ieškovės pasirinkto teisių gynimo būdo (ieškinio dalyko) 

42.                      Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovės daugiabučio namo šildymo sistemos vamzdžių ir šilumokaičio pakeitimo išlaidas. Teismo vertinimu, tarp šalių kilo ginčas ne dėl atsakovės atliktų darbų trūkumų, o dėl to, ar atsakovė sumontavo kokybiškus vamzdžius daugiabučio namo renovacijos darbų atlikimo metu ir ar privalo atlyginti ieškovei išlaidas už vamzdžių defektų ištaisymą (dėl atsakovės sumontuoto šilumokaičio kokybės ginčo nekilo, atsakovė nesutiko tik su šilumokaičio pakeitimo nauju išlaidomis). Skundžiamame sprendime teismas, be kita ko, nurodė, kad nei Rangos sutartyje, nei CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nėra numatyta užsakovės (ieškovės) teisė reikalauti iš rangovės (atsakovės) piniginių lėšų, skirtų atlikti pakartotinį darbą. 

43.                      Ieškovė apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškinio ir bylos nagrinėjimo dalyką. Ieškovės vertimu, ji reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo kildino iš to, kad garantiniu laikotarpiu ant atsakovės užsakytų, atvežtų ir sumontuotų vamzdžių atsirado korozijos židiniai ir kiti defektai, todėl buvo reikalaujama atlyginti turtinę žalą, kilsiančią dėl visų nekokybiškų vamzdžių pakeitimo. Ieškovė pažymėjo, kad ji prašė priteisti turtinę žalą – atsakovės sumontuotų vamzdžių pakeitimo vertę – kilsiančius aiškius ir konkrečius vamzdžių pakeitimo kaštus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė turėtų įrodyti, jog jau yra sumokėjusi už vamzdžių sistemos pakeitimą.

44.                      Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas įpareigoja ieškovą ieškinyje nurodyti faktinį ieškinio pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimą ex officio (pagal pareigas) atlieka bylą nagrinėjantis teismas, kuris nėra saistomas ieškovo ieškinyje nurodyto teisinio ieškinio pagrindo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

45.                      Ieškinio dalyką, be kita ko, nulemia ir įstatymų nustatyti civilinių teisių gynimo būdai. CK 1.138 straipsnis nustato, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiame straipsnyje apibrėžtais ir kitais įstatymų nustatytais būdais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks teisinis reglamentavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą įvertinti, ar ieškovės pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, be kita ko, ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvūs teisių gynybos būdai, ar įstatyme neįtvirtinta konkretaus teisių gynybos būdo taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019).

46.                      Įvertinusi Rangos sutarties turinį, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šalis siejo statybos rangos teisiniai santykiai. Iš statybos rangos kylantiems santykiams visų pirma kaip specialiosios taikomos CK 6.681–6.699 straipsnių normos, o bendrosios rangos sutarties nuostatos – tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms bei jomis nesureguliuotiems klausimams.

47.                      Tais atvejais, kai įstatymu ar sutartimi yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, rangovas atsako už garantijos, kad darbų rezultatas atitiks nustatytus kokybės reikalavimus visą garantinį terminą, pažeidimą. Kai įstatymu ar sutartimi yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų, kurie buvo nustatyti per garantinį terminą (CK 6.666 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai esant sutartinei garantijai yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, nėra svarbu, ar daikto trūkumas buvo darbų rezultato perdavimo metu, svarbu, kad jis paaiškėtų per darbų rezultato kokybės garantinį terminą. Todėl tokioje situacijoje užsakovas turėtų turėti teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą – ar ginti savo teises remiantis CK 6.665 straipsnyje ar sutartinėje garantijoje numatytais teisių gynimo būdais, o jei jie sutartinėje garantijoje nenustatyti – CK 6.664 straipsnio 3 dalyje nurodytais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018).

48.                      Rangos sutarties 3.5.1 punktu rangovė įsipareigojo ištaisyti darbų defektus, nustatytus iki darbų perdavimo užsakovei ir (ar) per garantinį laikotarpį. Pagal Rangos sutarties 3.1.2 punktą, jeigu rangovė nukrypsta nuo projekto, nesilaiko normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų ir (ar) atnaujinimo (modernizavimo) darbų vykdymo protokoluose nurodytų ir rangovės prisiimtų įsipareigojimų, užsakovė turi teisę raštu reikalauti šalinti trūkumus ir nemokėti už netinkamai atliktą darbą arba pašalinti trūkumus trečiųjų asmenų pagalba. Jei rangovė pažeidė darbų projektą, nesilaikė normatyvinių statybos dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimų, užsakovė, be kitų Rangos sutarties 8.1 punkte numatytų teisių, turi teisę reikalauti, kad rangovė neatlygintinai pakeistų nekokybiškas medžiagas, gaminius, ištaisytų netinkamai atliktus darbus arba atlygintų užsakovei darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Rangos sutarties 8.2 punkte sulygta, kad, jeigu per ieškovės nurodytus terminus atsakovė nepradeda taisyti nekokybiškai atliktų darbų, ieškovė gali sulaikyti mokėjimus ir (arba) ištaisyti nekokybiškai atliktus darbus trečiųjų šalių pagalba arba savo jėgomis ir išskaičiuoti dėl to patirtus nuostolius iš atsakovei mokėtinų sumų. Garantinis laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo dienos (arba statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos). Garantinis terminas – 7 metai statinio atviroms konstrukcijoms ir kitiems darbams, nepaminėtiems Rangos sutarties 9.1.2–9.1.4 punktuose, 10 metų paslėptiems statinio elementams (konstrukcijoms, laidams, vamzdynams ir pan.). Užsakovės teisių gynimo būdai Rangos sutartyje neapriboti.

49.                      Analizuojamu atveju ieškovės ieškinyje nurodomi darbų trūkumai atsirado per Rangos sutartyje numatytą garantinį terminą. Ieškovė teigė, kad ginčo darbai buvo atlikti nukrypstant nuo Rangos sutarties sąlygų, nesilaikant teisės aktuose nurodytų reikalavimų, dėl kurių darbo rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), esami defektai (korozijos dėmės ir kiti nustatyti pažeidimai) gali transformuotis į dar didesnius, ateityje galimos avarinės situacijos, todėl prašė priteisti iš atsakovės pinigines lėšas, skirtas pakartotiniam atsakovės atlikto darbo – pertvarkytos ir pakeistos šildymo sistemos – atlikimui. Ieškovė įrodinėjo, kad ginčo objekte sumontuoti šildymo sistemos stovų vamzdžiai neatitinka kokybės standartų, numatytų techniniame darbo projekte, o atsakovė, vykdydama darbus, nesilaikė Rangos sutarties sąlygų ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, darbus vykdė be vamzdžių kokybę liudijančių dokumentų, netinkamai pildė statybos žurnalą, dėl to garantiniu laikotarpiu ant vamzdynų atsirado korozijos, oksidacijos židiniai ir kiti pažeidimai. Ieškovė savo reikalavimą grindė CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

50.                      Kasacinis teismas yra nurodęs, kad specialieji užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 6.665 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; atitinkamai sumažinti darbų kainą; atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. CK 6.665 straipsnyje įtvirtintos teisės normos yra specialiosios bendrųjų sutartinės civilinės atsakomybės normų atžvilgiu ir turi būti taikomos prioritetiškai, kai reikalavimai kildinami dėl rangos sutarties darbų trūkumų; kiti užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai taikytini tiek, kiek specialiųjų nuostatų nepakanka pažeistoms teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑197‑469/2020).

51.                      Įvertinus ieškinio turinį, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas (ieškinio dalykas) atitinka CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą teisių gynimo būdą – reikalavimą atlyginti darbų trūkumų šalinimo išlaidas, kai užsakovės teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta Rangos sutartyje (Rangos sutarties 8.1, 8.2 punktas). Ieškovė prašė atlyginti šildymo sistemos (atsakovės darbų rezultato) kokybės trūkumų (korozijos ir oksidacijos židiniai bei kiti trūkumai), atsiradusių sutartinės garantijos galiojimo metu, pašalinimo (pakartotinio šildymo sistemos pertvarkymo ir pakeitimo) išlaidas. Rangos sutarties 3.5.8 punktu atsakovė įsipareigojo, be kita ko, darbų vykdymui naudoti medžiagas, gaminius ir dirbinius, sertifikuotus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir atitinkančius projektinėje dokumentacijoje jiems nustatytus reikalavimus. Aptarti motyvai neleidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo ir atsakovės pozicija, kad tarp šalių kilo ginčas ne dėl atsakovės atliktų darbų kokybės, o dėl atsakovės naudotų medžiagų defektų ir atsakovės atsakomybės už juos (CK 6.686 straipsnis).

52.                      Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad nors ieškovė ieškinyje ir apeliaciniame skunde reikalavimą formuoja kaip turtinės žalos atlyginimą, kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, jog reikalavimas nėra vertintinas kaip reikalavimas atlyginti žalą, jei jis reiškiamas remiantis netinkama darbų kokybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-540/2013; 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021).

53.                      Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepagrįstu laiko pirmosios instancijos teismo argumentą, kad nei Rangos sutartyje, nei CK 6.665 straipsnyje nėra numatyta užsakovės teisė reikalauti iš rangovės piniginių lėšų, skirtų pakartotinio darbo atlikimui. Ieškovės reikalavimo lingvistinė išraiška nekeičia jo esmės – kaip minėta, ieškovės reikalavimo esmė yra atlyginti darbų trūkumų šalinimo išlaidas, kurias ji sieja su visos šildymo sistemos pakeitimu. Aplinkybė, kad ieškovė šių išlaidų faktiškai dar nėra patyrusi, neužkerta kelio reikšti reikalavimo CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ir išlaidų dydį įrodinėti kitais būdais – šiuo atveju sąmata, kurioje apskaičiuotos preliminarios darbų atlikimo kainos.

54.                      Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškovės teisių gynimo būdą ir ieškinio dalyką. Žemiau ištirtų aplinkybių pagrindu pasisakytina, ar tai turėjo įtakos galutiniam bylos rezultatui.

 

Dėl atliktų darbų kokybės

55.                      Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus. Spręsdamas tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, teismas negali apsiriboti rangos sutarties vertinimu ir konstatavimu, kad atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas, rangos darbų kokybė taip pat turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).

56.                      Rangos sutarties 3.5.8 punkte ir techninio darbo projekto 2.1 punkte buvo numatyti atitinkami techniniai reikalavimai vamzdžiams. Byloje nėra nustatyta, kad šalys Rangos sutartimi būtų susitarusios dėl konkrečių reikalavimų, kuriuos turi atitikti pati šildymo sistema, todėl spręstina, jog sistema turi atitikti įprastus tokioms sistemoms keliamus reikalavimus, turėti įprastai reikalaujamas savybes ir būti tinkama naudoti pagal paskirtį atitinkamą terminą.

57.                      Rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės. Užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias, defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020). Ieškovė, be kita ko, remdamasi konkrečiu teisių gynimo būdu, privalo įrodyti ir jo sąlygas (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

58.                      Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ant ginčo objekto yra dėmės, taškiniai patamsėjimai, matiškumas, oksidacijos, korozijos požymiai, šiurkštus paviršius, viršutinės dangos pažeidimai. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys duomenys, be kita ko, ekspertizės aktas, dėl to ginčo objekto defektų faktas laikytinas įrodytu.

59.                      Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad: ieškovė neįrodė, jog atsakovės sumontuota šildymo ir karšto vandens sistema (vamzdžiai) neatitinka tokios rūšies įrangai nustatytų normatyvinių statybos techninių reikalavimų ir dėl to negali būti naudojama pagal Rangos sutartyje nurodytą paskirtį; byloje nėra objektyvių įrodymų, jog šildymo sistema neatlieka savo funkcijos bei dėl nustatytų defektų negalės būti naudojama toliau ir dėl to jos pakeitimo kaštai neišvengiami; byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog išoriniai ginčo vamzdyno pažeidimai, kurių pasekmė yra korozijos požymiai ir kiti pažeidimai, atsirado dėl atsakovės veiksmų (netinkamo vamzdžių sandėliavimo prieš sumontavimą).

60.                      Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės remiasi netinkamu įrodymų tyrimų ir jų vertinimu, teigia, kad teismas įrodymus vertino selektyviai, dėl dalies ieškovės teiktų įrodymų ir aplinkybių nepasisakė, o rėmėsi išskirtinai teismo ekspertizės aktu. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė Zitos Beržienės konsultacine išvada vien dėl to, kad konsultacinė išvada parengta ne teismo nutarties pagrindu. Ieškovė teigia, kad teismo ekspertizės aktas: prieštaringas, nemotyvuotas, tyrimo rezultatai neišplaukia iš tyrimo eigos, stokoja pagrindimo.

61.                      Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

62.                      Teismo pareiga kritiškai vertinti ekspertizės išvadą yra siejama su: pirma, nustatytais ekspertinio tyrimo eigos (proceso) trūkumais, antra, išvados turinio trūkumais (išvados prieštaringumu, prieštaravimu kitiems byloje esantiems įrodymams ir pan.). Pastaruoju aspektu pažymėtina, kad dėl ekspertizės išvadoje tiriamų klausimų specifikos teismui galimybės nustatyti specialių žinių reikalaujančio tyrimo procesą, jo išsamumo lygį ar išvadų santykį su kitais byloje esančiais įrodymais yra ribotos. Todėl teismo paskirtas ekspertas tam tikra prasme tampa kvaziarbitru, nuo kurio išvados didele dalimi priklauso bylos baigtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017).

63.                      Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl ekspertizės akto trūkumų ir teismo ekspertizės aktą, neturi pagrindo sutikti su ieškove dėl jo neatitikimo įstatymo ir teismų praktikos keliamiems reikalavimams:

63.1.                      Ieškovė teigia, kad ekspertizės akte nenurodyti ekspertizės metu naudoti metodai, priemonės, atlikti tyrimai. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ekspertizės akto III dalies 4 punkte, V dalyje yra nurodyti ekspertizės metu atlikti veiksmai, tyrimai ir jiems panaudoti įrankiai: dokumentų išsireikalavimas iš tiekėjo, apžiūros vykdymas objekte, fiksuojant faktines aplinkybes telefonu „Samsung A52“.

63.2.                      Ieškovės teigimu, teismo ekspertas vadovavosi ,,SANHA-therm“ gamintojo 2017 m. ir 2020 m. pateiktomis eksploatacinių savybių deklaracijomis, kurios nesusijusios su ginčo objekte sumontuotais vamzdžiai. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš ekspertizės akto turinio matyti, jog ekspertizės metu buvo vertinamos byloje aktualios 2014 m. rugpjūčio 14 d.  ,,SANHA-Therm“ sistemos vamzdžių eksploatacinių savybių deklaracijos Nr. DOP/20/08/2014 ir Nr. DOP/20/08/2014-1, ekspertizės akte pateikiamos ištraukos iš nurodytų deklaracijų.

63.3.                      Ieškovės vertinimu, iš ekspertizės akto nėra aišku, kaip teismo ekspertas nustatė, kad statinyje yra sumontuoti eksploatacinių savybių deklaracijose nurodyti vamzdžiai, jų jungiamosios dalys, nes ant didžiosios dalies vamzdžių nebuvo žymėjimo. Teismo ekspertas nepagrįstai vadovavosi tik vizualiai matomais užrašais ant vamzdžių, vamzdžių gamintojas ir jų sudėtis turėjo būti nustatyta atliktus vamzdžių sudėties laboratorinį tyrimą. Teisėjų kolegija paminėtus argumentus atmeta kaip deklaratyvius. Pirma, prie ekspertizės akto pridėtos apžiūros metu atliktos fotografijos įrodo, kad žymos „SANHA-Therm“ su technine informacija ant vamzdžių yra išlikusios butuose 2-12, 18, 23, 26-29, 30-36, 39‑40, 42, 45, 47, 49-57, 59-60. Žymos neužfiksuotos tuose butuose, kuriuose vamzdžiai yra nudažyti, perdaryti. Teismo ekspertas, apklaustas 2022 m. birželio 3 d. teismo posėdžio metu, nurodė, kad statinio apžiūros metu įsitikino, jog ginčo objekte sumontuoti gautose deklaracijose nurodyti vamzdžiai, jungtys. Teismo ekspertas paaiškino, kad statybininkai įprastai montuoja vieną sistemą tam, kad viskas sklandžiai jungtųsi. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, į struktūrinį ryšį tarp butų patalpų, laiptinių ir rūsio, ekspertas padarė išvadą, kad vamzdžiai su nusitrynusiomis žymomis taip pat priklauso „SANHA-Therm“ sistemai. Teismo ekspertas, be kita ko, įvertino iš tiekėjo pateiktus duomenis, kad atsakovei UAB ,,VERSLO“ buvo pristatyti tik ,,SANHA-Therm“ vamzdžiai ir jų jungtys. Antra, Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad ekspertas savarankiškai pasirenka tyrimo būdą. Teismo posėdžio, vykusio 2022 m. birželio 3 d., metu teismo ekspertas nurodė, kad papildomų tyrimų atlikimui nebuvo prasmės apžiūrėjus rūsyje esančius vamzdžius, t. y. paaiškėjus, kad po 7 metų eksploatacijos vamzdžiai, neveikiami išorinių veiksnių, išliko geros būklės. Įvertinus teismo eksperto parodymus, byloje pateiktus statybos darbų dokumentus, nėra pagrindo sutikti su ieškove, kad teismo ekspertas, nustatydamas vamzdžių gamintoją ir sudėtį, rėmėsi netinkamais metodais ir papildomai privalėjo atlikti vamzdžių sudėties laboratorinius tyrimus.

63.4.                      Ieškovė, nesutikdama su ekspertizės akte nustatyta aplinkybe, kad vamzdžiai buvo pažeisti gyventojų veiklos metu (vykdant remontus), nurodo, jog atliktos apžiūros metu tik keliuose butuose ant vamzdžių buvo rasti statybinių medžiagų likučiai po gyventojų remonto darbų. Ieškovė nors teigia, kad ne daugiau kaip 5 butuose nuo 2014 m. buvo atliekami kokie nors remonto darbai, tačiau nepateikia teismo eksperto nustatytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesivadovauti teismo ekspertizės akte suformuotomis išvadomis. Teismo ekspertas, įvertinęs fotografijas, daugiau nei 5 butuose nustatė faktus apie gyventojų vykdytus remonto darbus: vamzdynai buvo išteplioti dažais dėl vykdomų remonto darbų (butas 49), pažeisti ties vieta, kur vyko remonto darbai (butai 33, 57), ant vamzdynų buvo statybinių medžiagų likučiai (butai 4, 7, 16, 21, 25, 30, 37, 41, 47, 52, 68).

63.5.                      Ieškovės teigimu, teismo eksperto išvados nėra pagrįstos faktiniais įrodymais, teismo ekspertas neatsakė į teismo užduotus klausimus, nemotyvavo išvadų atliktais tyrimais. Su tokiais ieškovės teiginiais pagrindo sutikti nėra. Įvertinus ekspertizės aktą nustatyta, kad teismo ekspertas išsamiai atsakė į teismo užduotus klausimus, nurodė tyrimo metu naudotus metodus, motyvaciją, eksperto išvados neprieštarauja tarpusavyje ir tiriamojoje akto dalyje pateiktiems motyvams. Kaip teisingai pažymi atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, aplinkybė, kad teismo ekspertas pateikė ieškovės netenkinančias išvadas, nereiškia teismo ekspertizės ydingumo. Pažymėtina, kad teismo ekspertizės išvados neprieštarauja atsakovės užsakymu FTMC atliktų tyrimų išvadoms, kuriose, atlikus vamzdyno dalies tyrimą nustatyta jo sudėtis, atitinkanti techninio darbo projekto reikalavimus, ir konstatuota, jog vamzdžių defektų priežastis – vamzdžių kontaktas su drėgnu oru ir periodinio kondensato poveikis. 

63.6.                      Po to, kai teismui buvo pateiktas ekspertizės aktas, ieškovė nepasinaudojo CPK 219 straipsnio teise reikšti prašymą dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės.

64.                      Apibendrinus konstatuojama, kad nenustačius teismo ekspertizės akto trūkumų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi teismo ekspertizės aktu kaip didesnę įrodomąją reikšmę turinčiu įrodymu. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad Zita Beržienė yra įrašyta į teismo ekspertų sąrašą, neturi teisinės reikšmės, nes, kaip nurodyta pagal teismų praktiką, būtent teismo nutartimi paskirtos ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis.

65.                      Ieškovės vertinimu, atsakovės darbų vykdymo metu naudoti vamzdžiai ir įrengta šildymo sistema neatitiko Rangos sutarties sąlygų ir techninio darbo projekto reikalavimų. Apeliaciniame skunde ieškovė pažymi, kad atsakovė, vykdydama darbus, nepateikė ,,SANHA-Therm“ vamzdžių eksploatacinių savybių deklaracijų, todėl vamzdžiai nėra kokybiški. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, nėra pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, taip pat konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ar vertinimo taisykles: 

65.1.                      Bylos duomenys iš tiesų patvirtina, kad darbų vykdymo metu atsakovė pateikė UAB „Vilpra“ išduotą ,,KAN-therm Stell“ vamzdžių eksploatacinių savybių deklaraciją Nr. 08/22-3. Atsakovė paaiškino, kad statybos žurnale 2014 m. rugpjūčio 22 d. per klaidą buvo užregistruota UAB ,,Vilpra“ eksploatacinių savybių deklaracija Nr. 08/22-3, o ši klaida nebuvo pastebėta statybos dalyvių iki kol tarp šalių nekilo ginčas dėl vamzdynų defektų. Kilus ginčui, atsakovė pateikė ieškovei 2014 m. rugpjūčio 14 d. ,,SANHA-Therm“ sistemos vamzdžių eksploatacinių savybių deklaracijas Nr. DOP/20/08/2014 ir Nr. DOP/20/08/2014-1, šios deklaracijos pateiktos ir teismui. Teismo ekspertizės akte konstatuota, kad ginčo objekte sumontuoti ,,SANHA-Therm“ gamintojo vamzdžiai ir jų jungtys (Teismo ekspertizės akto išvada Nr. 1). Ekspertizės akte nustatyta, kad ,,SANHA-Therm“ vamzdynai buvo (yra) geros būklės ir atitiko (atitinka) eksploatacinių savybių deklaracijose nurodytas eksploatacines savybes, UAB ,,PANPROJEKTAS“ parengto techninio darbo projekto dalyje „Techninė specifikacija“ nurodytas technines charakteristikas, yra tinkami naudoti daugiabučio gyvenamojo namo butų ir laiptinių šildymo sistemai (Teismo ekspertizės akto išvados Nr. 2-4). Ekspertizės akte, be kita ko, nurodyta, kad abi ,,SANHA-Therm“ ir ,,KAN-therm Stell“ cinkuotų presuojamų vamzdžių sistemos yra tinkamos naudoti uždarose šildymo sistemose, pagamintos iš cinkuoto plieno, yra tinkamos montuoti gyvenamuosiuose namuose (Teismo ekspertizės akto išvada Nr. 6). Akte buvo įvertinta ir tai, ar techniniame darbo projekte numatytos tinkamos šildymo sistemos vamzdžių techninės charakteristikos. Teismo ekspertas nurodė, kad, atsižvelgiant į vamzdžių eksploatavimo daugiabučiame name mikroklimatą prieš ir po atnaujinimo darbų, techniniame darbo projekte nurodytos tinkamos šildymo sistemos vamzdžių techninės charakteristikos (Teismo ekspertizės akto išvada Nr. 5). Aptartos ekspertizės išvados paneigia ieškovės teiginius, kad šildymo sistema neatitiko Rangos sutarties sąlygų, o joje sumontuoti vamzdžiai techninio darbo projekto reikalavimų. Aplinkybė, kad darbų atlikimo metu buvo pateiktos ne to gamintojo eksploatacinių savybių deklaracijos, neturi įtakos atsakovės darbų kokybei, nes ginčo objekte sumontuoti vamzdynai atitinka techniniame darbo projekte, Rangos sutartyje ir kituose statybos darbus reguliuojančiuose teisės aktuose numatytus reikalavimus. Nesutiktina su ieškove, kad, anot teismo, rangovas, atlikdamas darbus, gali nesivadovauti statybą reglamentuojančiais teisės aktais ir neteikti (nepildyti) privalomų statybos dokumentų. Šios bylos nagrinėjimo ribose aplinkybės dėl netinkamų statybos dokumentų pildymo neturi teisinės reikšmės, nes ieškovė turi įrodyti, kad dėl to, jog darbai atlikti nukrypstant nuo Rangos sutarties sąlygų, darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal normalią paskirtį. Šiuo atveju, nors atsakovė ir laiku nepateikė tinkamų eksploatacinių savybių deklaracijų bei padarė klaidą pildydama statybos žurnalą, tai nelėmė ginčo objekto vamzdynų trūkumų.

65.2.                      Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad teismo posėdžio metu apklaustas statybos techninis prižiūrėtojas E. G. teigė, jog buvo apgautas, nes su atsakove buvo susitarta, kad ginčo objekte bus montuojami ,,KAN-therm Stell“ vamzdžiai, neatitinka faktinės situacijos. Išklausius 2022 m. gegužės 26 d. teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, kad liudytojas nemini apgavystės fakto, o nurodo, jog jam buvo pateiktos ,,KAN-therm Stell“ deklaracijos, kurios, kaip nurodyta pirmiau, pateiktos per klaidą, ir tuo remiantis techninis prižiūrėtojas sprendė dėl šalių susitarimo ginčo objekte naudoti ,,KAN-therm Stell“ vamzdžius, vamzdžių gamintojo ir deklaracijų netikrino, todėl nepastebėjo, kad ginčo objekte sumontuoti kito gamintojo vamzdžiai. Esant nurodytoms aplinkybėms, argumentai dėl tyčinių veiksmų, apgavystės atmestini kaip nepagrįsti.

65.3.                      Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl ieškovės pateikto įrodymo – dokumentacijos rejestro (dokumento Nr. DOK-12030). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad 2022 m. birželio 6 d. teismo posėdžio metu teismas protokoline nutartimi atsisakė priimti ieškovės nurodomą įrodymą, todėl pagrįstai dėl jo nepasisakė galutiniame teismo procesiniame sprendime.

65.4.                      Apeliaciniame skunde ieškovė gausiai dėsto argumentus dėl šildymo sistemos trūkumų (korozijos židinių ir kitų pažeidimų) bei įrodymų, patvirtinančių juos, tačiau nagrinėjamu atveju nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nekvestionavo sistemos trūkumų, o vertino, ar trūkumus lėmė atsakovės aptarti veiksmai dėl laiku nepateiktų vamzdynų eksploatacinių savybių deklaracijų ir netinkamo statybos dokumentų pildymo.

66.                      Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, jog šildymo sistema negali būti naudojama pagal normalią paskirtį arba pablogėjo jos naudojimo pagal normalią paskirtį galimybės (sąlygos). Apeliaciniame skunde ieškovė laikosi pozicijos, kad ši teismo išvada prieštarauja logikos ir fizikos dėsniams. Ieškovės vertinimu, visuotinai žinoma, kad atsiradus korozijai ant metalinių paviršių toks daiktas ilgainiui prakiūra. Teisėjų kolegija atmeta ieškovės poziciją kaip deklaratyvią. Pirma, ne visi ant vamzdžių fiksuoti defektai yra susiję su korozijos procesu. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ant vamzdžių nustatytos dėmės, taškiniai patamsėjimai, matiškumas, oksidacijos požymiai, šiurkštus paviršius, viršutinės dangos pažeidimai. Antra, teismo ekspertizės akte pateikta išvada, kad vamzdynai buvo (yra) geros būklės, o teismo ekspertas, apklaustas 2022 m. birželio 3 d. teismo posėdžio metu, parodė, jog darbų rezultatas yra naudojamas pagal tiesioginę paskirtį daugiau nei 7 metus, prakiurimų, nesandarumų jis nematė. Apžiūros metu pasiteiravus gyventojų nebuvo gauta informacijos apie vamzdžių trūkius (teismo posėdžio garso įrašas nuo 50.02 min iki 51.10 min). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus tai, kad karšto vandens ir šildymo sistema faktiškai yra naudojama 8 metus (nuo 2015 m.), spręstina, jog sistema yra ir gali būti naudojama pagal įprastą tokių sistemų paskirtį protingą terminą.

67.                      Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, gavus teismo ekspertizės išvadą, kurioje numatyta, kad pakitimai ant vamzdynų atsirado dėl, inter alia, netinkamo vamzdžių sandėliavimo, ieškovė teigė, jog būtent atsakovė yra atsakinga už netinkamą vamzdžių sandėliavimą ir laikymą. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas netinkamo vamzdžių sandėliavimo aplinkybes, vertino ieškovės su dubliku į bylą pateiktas ginčo objekto rūsyje darytas nuotraukas, kuriose užfiksuotas vaizdas, kaip buvo sandėliuojami vamzdynai 2014 m. namo modernizavimo metu. Jų pagrindu teismo ekspertizės akte padaryta išvada, kad matomi vamzdynų pakitimai rūsyje atsirado dėl, be kita ko, netinkamo medžiagų sandėliavimo. Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus nuotraukų metaduomenis, kuriuose nurodytas jų sukūrimo laikas, nustatė, kad nuotraukos padarytos jau po to, kai ginčo objekte darbai baigti. Nurodęs, kad kitų įrodymų, paneigiančių atsakovės dėstomas aplinkybes apie vamzdžių sandėliavimą ant trikojų, byloje nėra, teismas sprendė, jog darbų trūkumai atsirado ne dėl atsakovės veiksmų – netinkamo vamzdžių sandėliavimo. Ieškovė, nesutikdama su šia teismo išvada, teigia priešingai – bylos duomenys patvirtina, kad būtent atsakovė netinkamai sandėliavo vamzdžius. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka:

67.1.                      Teismo ekspertizėje konstatuota, kad ant vamzdynų matomi pakitimai (defektai) (dėmės, taškiniai patamsėjimai, matiškumas, oksidacijos, korozijos požymiai, šiurkštus paviršius, viršutinės dangos pažeidimai) ant vamzdžių atsirado dėl netinkamo medžiagų sandėliavimo, gyventojų veiklos (atliktų statybos darbų ir kt.) ir namo sanitariniuose mazguose neįrengto papildomo apsauginio sluoksnio ant vamzdynų (Teismo ekspertizės akto išvada Nr. 8). Teismo ekspertizės metu buvo įvertinos ieškovės kartu su dubliku pateiktos nuotraukos, nurodyta, kad vamzdynai sudėti tiesiogiai ant grindų, purvini, niekaip neapsaugoti.

67.2.                      Liudytojas, statybos vadovas V. P. 2022 m. gegužės 6 d. teismo posėdžio metu parodė, kad vamzdžiai buvo laikomi ant specialių trikojų. Statybos techninis prižiūrėtojas E. G., apklaustas liudytoju, nurodė, kad neprisimena kaip rūsyje vamzdžiai buvo laikomi, tačiau teigė, jog aplinka buvo tinkama sandėliuoti vamzdžius. Iš 2022 m. gegužės 6 d. teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad aplinkybę, jog vamzdžiai buvo netinkamai sandėliuojami, nurodė tik liudytoja V. M. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad V. M. parodymų nepatvirtino kita bendrijos narė liudytoja V. J., todėl teismas pagrįstai nesirėmė V. M. parodymais. Likusių liudytojų parodymai patvirtina, kad vamzdžiai rūsyje buvo sandėliuojami tinkamai. Aplinkybė, kad sprendime nenurodytas liudytojų parodymų turinys, nesudaro pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino liudytojų parodymų. Pažymėtina, kad sprendime, priešingai nei teigia ieškovė, teismas nurodė, jog remiasi vienais ar kitais parodymais, nurodė jų esmę. Atsižvelgiant į tai, ieškovės argumentai, kad teismas nesirėmė ir nevertino liudytojų parodymų atmestini kaip nepagrįsti.

67.3.                      Ieškovė teigia, kad atsakovės pateikti nuotraukų, pateiktų ieškovės su dubliku, metaduomenys nėra valstybine – lietuvių kalba, dalies duomenų vertimas atliktas advokato, kuris nėra vertėjas, nėra aišku, kas atliko metaduomenų nustatymą, ar nustatymas atliktas tokią kvalifikaciją turinčio asmens, ar naudota sertifikuota įranga. Be to, ieškovei nebuvo pasiūlyta pateikti nuomonės dėl įrodymų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos ieškovės argumentus. Pirma, bylos duomenimis 2022 m. gruodžio 21 d. teismo posėdyje ieškovei suteikta galimybė pasisakyti dėl atsakovės prašomų prijungti įrodymų (nuotraukų metaduomenų), teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pripažino faktą, jog nuotraukos padarytos 2014 m. rugsėjo 29 d. ir 2014 m. lapkričio 3 d., t. y. jau po to, kai atsakovė atliko ginčo darbus (teismo posėdžio garso įrašas nuo 9.30 min. iki 11.30 min) (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Antra, bylai aktualių duomenų vertimas į lietuvių kalbą pateiktas kartu su prašymu prijungti įrodymus, vertimas patvirtintas advokatu parašu, kuriam Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalis suteikia teisę atlikti bylos dokumentų vertimus. Trečia, metaduomenys yra apibūdinamojo pobūdžio informacija, kurią beveik visi nuotraukas darantys įrenginiai saugo kartu su nuotraukomis ir kurią galima sužinoti daugeliu lengvai prieinamų programų pagalba, todėl ieškovės argumentai dėl kvalifikuoto asmens ir sertifikuotos įrangos veiksmų reikalingumo atmestini. Aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo nesivadovauti atsakovės pateiktais nuotraukų metaduomenimis, kaip patvirtinančiais aplinkybę, kad byloje nėra nuotraukų, kuriose būtų užfiksuotas atsakovės netinkamas vamzdynų sandėliavimas.

67.4.                      Galiausiai, 2022 m. birželio 3 d. teismo posėdžio metu teismo ekspertas paaiškino, kad apibraižymai ant vamzdžių turėjo būti matomi jau pačioje montavimo pradžioje, jeigu jie kilo dėl atsakovės kaltės (garso įrašas nuo 23.40 min. iki 24 min.). Tačiau, nei vienas iš liudytojų – ginčo objekto gyventojų, statybos dalyvių, nenurodė, kad apibraižymai ant vamzdžių buvo pastebėti iš karto po jų sumontavimo, statybos darbų dokumentai patvirtina, kad darbai priimti be pastabų.

68.                      Aptarti argumentai sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovė neįrodė CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų sąlygų, kuriomis rėmėsi ieškinyje – jog darbai atlikti nukrypstant nuo Rangos sutarties sąlygų ir dėl to darbų rezultatas (šildymo sistema) negali būti naudojamas pagal normalią paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal normalią paskirtį galimybės (sąlygos), o atsakovė įrodė, jog defektai ant vamzdžių atsirado ne dėl jos netinkamo vamzdžių sandėliavimo.

69.                      Nepaisant aptartų aplinkybių, teismo ekspertizės akte nustatyta, kad drėgmė aplinkoje ir (ar) statybinėse medžiagose, ėsdinančios medžiagos supančioje atmosferoje ir (arba) statybinėse medžiagose gali sukelti sistemos pažeidimus, koroziją. Tokiais atvejais vamzdynų sistema turi būti dengiama papildoma, vandeniui nelaidžia ir neakyta apsauga nuo korozijos. Teismo ekspertas padarė išvadą, kad vamzdynų sistema ginčo objektų sanitariniuose mazguose turėjo būti papildomai apsaugota vandeniui nelaidžia ir neakyta apsauga nuo korozijos. Apžiūros metu nustatyta, kad didelėje butų dalyje vamzdynai buvo sumontuoti tiesiog virš vonios, papildomai neapsaugoti, todėl yra veikiami drėgmės. Nors šalys nei Rangos sutartyje, nei techniniame darbo projekte nesusitarė dėl vamzdžių padengimo papildomu apsauginiu sluoksniu nuo korozijos sanitariniuose mazguose, atsižvelgiant į tai, kad techniniame darbo projekte numatyta vadovautis gamintojo instrukcijomis, o instrukcijose rekomenduojama papildoma apsauga nuo korozijos vamzdžiams, kurie montuojami drėgnose patalpose, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo objekto butų sanitariniuose mazguose atsakovė vamzdžius turėjo padengti vandeniui nelaidžia ir neakyta apsauga nuo korozijos. 

70.                      Įvertinus ieškinio pagrindą ir dalyką, net ir nustačius, jog atsakovė nepadengė vamzdžių apsauginiu sluoksniu nuo korozijos sanitariniuose mazguose, pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą nėra. Pirmiausiai pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį. Teismas neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, išskyrus proceso įstatymo nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Teismas, priimdamas sprendimą, negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2021, 22, 23 punktai). Šis reikalavimas yra susijęs ir su draudimu teismui priimti siurprizinį, t. y. bylos šaliai netikėtą, sprendimą. Teismai negali priimti siurprizinio sprendimo tiek įrodymų tyrimo ir vertinimo, tiek ir teisės taikymo aspektu. Antra, Ekspertizės akte nurodoma, kad namo laiptinės, rūsys ir butai (išskyrus butuose esančius sanitarinius mazgus) nėra patalpos, kuriose susidaro agresyvi atmosferinė aplinka (temperatūra, drėgmė ar kitos kenksmingos medžiagos ore), kuri galėtų pažeisti vamzdynus. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad dėl atsakovės veiksmų (vamzdžių nepadengimo papildoma apsaugine medžiaga sanitariniuose mazguose) buvo pažeista visa šildymo sistema ir ją visą reikia keisti. Trečia, 2022 m. birželio 3 d. teismo posėdyje ekspertas parodė, kad ginčo objekte vamzdžių yra įvairių (skirtinga jų lokacija, vieni blizgūs, kiti matiniai), todėl reikia vertinti atskiras atkarpas, kur jos labiausiai pažeistos, kur labiausiai oksidavusios, ir tik tuomet spręsti, ar vamzdžius dažyti, ar juos keisti (garso įrašas nuo 55.36 min. iki 59 min.). Teismo vertinimu, ieškovė byloje neįrodė visos šildymo sistemos keitimo būtinybės. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašė atlyginti išlaidas už visos šildymo sistemos pakeitimą, o pagal ieškovės reikalavimą negalima išskirti prašomos priteisti dalies, susijusios su vamzdžių apsauginio sluoksnio padengimu sanitariniuose mazguose, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl atsakovės darbų trūkumų pašalinimo išlaidų, susijusių su visos sistemos pakeitimu nauja.

71.                      Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir netinkamai nustatė ieškovės pasirinktą teisių gynimo būdą, tačiau teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes.  Ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl sprendimo neatitikimo CPK nuostatoms, netinkamo motyvavimo, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo atmestini. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepalankų ieškovei sprendimą, savaime nereiškia skundžiamo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo.

Dėl rėmimosi (ne)aktualia teismų praktika

72.                      Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi neaktualia teismų praktika ir nesivadovavo ginčo išsprendimui aktualia naujausia kasacine jurisprudencija.

73.                      Ieškovė nurodo, kad teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014, 2004 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004, 2009 m. gruodžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009, kuriose pateikti išaiškinimai nebeaktualūs.

74.                      Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014 pateiktu išaiškinimu, jog rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai. Ieškovė nenurodo, kodėl aptartas išaiškinimas nebėra aktualus, šis aiškinimas tiesiogiai kyla iš CK nuostatų, reglamentuojančių rangovo atsakomybę už darbų rezultatą garantiniu terminiu, tokios pozicijos laikomasi ir vėlesnėje kasacinio teismo jurisprudencijoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3-443-1075/2018).

75.                      Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004, 2009 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009 išaiškinimais dėl specifinio įrodinėjimo naštos pasiskirstymo teisme, sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas taip pat rėmėsi šiose nutartyse pateiktais išaiškinimais, kurie yra aktualūs, taip pat patvirtinami vėlesne kasacinio teismo praktika (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).

76.                      Ieškovės vertinimu, teismas turėjo remtis kasacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-184-421/2022. Pažymėtina, kad minėtoje nutartyje pateikti išaiškinimai dėl rangovo, statinio statybos vadovo ir statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybės už atliktų statybos darbų trūkumus. Ieškovė nurodo, kad šioje nutartyje suformuota teisės aiškinimo taisyklė dėl CK 6.697 straipsnio 3 dalies, reglamentuojančios statybos dalyvių atsakomybę už per garantinį terminą nustatomus statybos darbų defektus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, be kita ko, rėmėsi ir CK 6.697 straipsnio 3 dalies norma, nustatinėjo atsakovės (rangovės) atsakomybei taikyti būtinas sąlygas, todėl aplinkybė, kad sprendimo turinyje nenurodyta ši konkreti kasacinio teismo nutartis, nereiškia, jog teismas aptariamame kontekste nesivadovavo aktualiomis materialinės teisės normomis ir teismų praktika.

77.                      Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat privalėjo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, kurioje kasacinis teismas sprendė dėl teisės normų, reglamentuojančių rangos teisinius santykius, ieškinio senaties terminą, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo. Įvertinus teismo sprendimo turinį, nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismo motyvai, argumentai prieštarautų minėtoje nutartyje pateiktiems išaiškinimams. Pažymėtina, kad teismui nekyla pareiga nurodyti visų teismų procesinių sprendimų, kuriuose pateikiami ginčo išnagrinėjimui aktualūs išaiškinimai.

78.                      Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės argumentai dėl netinkamo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos taikymo atmetami.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme  

79.                      Pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovės 8 367 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, UAB ,,IREMAS“ filialo Projektų centrui, 977,59 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Varinės sistemos“.  

80.                      Ieškovė teigia, kad UAB ,,IREMAS“ filialas Projektų centras nepateikė bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, nes byloje pateiktoje teisinių paslaugų sutartyje, sudarytoje su advokatu Gintaru Balčiūnu, nenurodyta, kad sutartis sudaroma su LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas advokatų kontora. Sutartis sudaryta su individualiai veikiančiu advokatu. Advokato Gintaro Balčiūno perįgaliojimai advokatui Vaidui Radvilai ir advokato padėjėjui Tomui Mickui pasirašyti Gintaro Balčiūno kaip advokato, o ne advokato seniūno. Darytina išvada, kad visi trys trečiojo asmens atstovai veikė individualiai, o advokato kontoros vyr. finansininkės pasirašytos pažymos nepatvirtina patirtų bylinėjimosi išlaidų.

81.                      Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės nurodomais argumentais. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog advokatų profesinės bendrijos vardu teisines paslaugas gali teikti advokatai bei advokatų padėjėjai. Byloje pateiktas 2016 m. vasario 2 d. teisinių paslaugų sutarties išrašas patvirtina, kad sutartis sudaryta tarp advokato Gintaro Balčiūno ir UAB ,,IREMAS“. Atsižvelgiant į CK 2.53 straipsnio nuostatas, kad juridinio asmens filialas yra ne juridinis asmuo, o struktūrinis juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį juridinio asmens funkcijų, laikytina, jog sutartis, sudaryta su UAB ,,IREMAS“, patvirtina advokato teisę atstovauti ir UAB ,,IREMAS“ filialui – trečiajam asmeniui UAB ,,IREMAS“ filialui Projektų centras. Sutartyje nurodyti LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas advokatų kontoros rekvizitai, numatyta advokato teisė perįgalioti kitus advokatus ar advokato padėjėjus. Byloje pateikti perįgaliojimai, kuriais perduotos teisės trečiąjį asmenį atstovauti advokatui Vaidui Radvilai ir advokato padėjėjui Tomui Mickui, perįgaliojimuose taip pat nurodomi advokatų kontoros rekvizitai. Advokatų kontoros internetinėje svetainėje pateikiama informacija, kad visi trys atstovai priklauso minimai advokatų kontorai, todėl nėra pagrindo išvadai, jog atstovai veikė individualiai Lietuvos advokatūros įstatymo 26 straipsnio 6 dalies prasme.

82.                      Trečiasis asmuo 2021 m. vasario 17 d. ir 2022 m. spalio 20 d. byloje pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir kartu pateikė LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas advokatų kontoros vyr. finansininkės pasirašytas pažymas dėl suteiktų teisinių paslaugų ir jų apmokėjimo civilinėje byloje.

83.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gegužės 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-611/2017 pažymėjo, kad pagrindžiant išlaidas advokato pagalbai apmokėti nebūtina pateikti pirminių įrodymų (mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ir kt.), nes pakankamu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo (toliau visi apibendrintai vadinami advokatų kontora) atsakingo asmens (pvz., vyr. finansininko) pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys: teismas, kuriam adresuojama pažyma; bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris; sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs (žr. minėtos nutarties 20 punktą).

84.                      Byloje pateiktose LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas advokatų kontoros vyr. finansininkės pasirašytose pažymose nurodyti duomenys apie suteiktas paslaugas, sumos atskirai už kiekvieną procesinį veiksmą, bylos numeris, teismas, kuriam adresuojamos pažymos, patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora atsiskaitė, todėl darytina išvada, jog UAB ,,IREMAS“ filialas Projektų centras pateikė tinkamus bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį pagrindžiančius įrodymus, atitinkančius teismų praktikoje tokiems įrodymams suformuotus kriterijus.

85.                      Ieškovė taip pat teigia, kad UAB ,,IREMAS“ filialas Projektų centras prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija rekomenduojamus dydžius.

86.                      Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

87.                      Detalūs kriterijai, į kuriuos atsižvelgtina nustatant atstovavimo išlaidų atlyginimo dydį, nurodyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos): bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje, būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydis, teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, šalių elgesys proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudos bei kitos svarbios aplinkybės (Rekomendacijų 2 punktas). Rekomendacijų II skyriaus 7 punkte nurodoma, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

88.                      Suteiktų teisinių paslaugų pažymoje, pateiktoje 2021 m. vasario 17 d., nurodyta, kad trečiasis asmuo patyrė 400 Eur išlaidų už prašymo pratęsti terminą pateikti atsiliepimą į ieškinį parengimą, 2 470 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir 1 630 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui (be PVM). Ieškovė nesutinka su 1 630 Eur išlaidų už pasirengimą teismo posėdžiui dydžiu, nes iki 2021 m. vasario 17 d. posėdžiai byloje nevyko. Rekomendacijų 8.19 punkte numatyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu valandą taikomas 0,1 koeficientas. Advokatų kontoros pažymoje nenurodytas pasirengimo teismo posėdžiui laikas, taip pat teismo posėdžio data, tačiau nurodyta, kad už pasirengimo teismo posėdžiui išlaidas išrašyta 2020 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, byloje buvo paskirtas 2020 m. lapkričio 27 d. posėdis, kuris buvo atidėtas ir neįvyko. Aplinkybė, kad teismo posėdis neįvyko, nereiškia, jog trečiojo asmens atstovai neatliko pasiruošimo teismo posėdžiui veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad byla didelės apimties, įvertinus procesinių prašymu gausą, įrodymų apimtį, teisėjų kolegija vertina, kad pasirengimas teismo posėdžiui turėjo trukti ne ilgiau kaip 4 val. Apmokėjimo už suteiktą paslaugą metu (2021 m. sausio 21 d.) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 1 454,80 Eur, todėl iš ieškovės trečiajam asmeniui priteista bylinėjimosi išlaidų suma už pasirengimą 2020 m. lapkričio 27 d. teismo posėdžiui mažinama iki 581,92 Eur.

89.                      Kartu su 2022 m. spalio 20 d. prašymu pateiktoje pažymoje nurodoma, kad trečiasis asmuo patyrė 540 Eur išlaidų už rengimąsi 2021 m. vasario 22 d. teismo posėdžiui, 600 Eur už rengimąsi 2021 m. birželio 4 d. teismo posėdžiui ir 460,40 Eur už atstovavimą jame, 230 Eur už prašymo dėl klausimų ekspertui rengimą, 400 Eur už rengimąsi ir atstovavimą 2022 m. vasario 21 d. teismo posėdyje, 400 Eur už rengimąsi ir atstovavimą 2022 m. balandžio 22 d. teismo posėdyje (be PVM).

90.                      Ieškovė teigia, kad visos išlaidos už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose viršija Rekomendacijose nurodytus dydžius, tačiau apskaičiavimus pateikia nurodydama tik teismo posėdžių trukmę. Nors pažymoje nenurodyta rengimosi teismo posėdžiams trukmė, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs galimą pasirengimo teismo posėdžiams trukmę (2-4 val.), teismo posėdžių trukmes, aplinkybes, kad teismo posėdžiuose buvo apklausinėjami liudytojai, teismo ekspertas, sprendžia, jog trečiojo asmens išlaidos už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pažymoje nenurodyta prašymo dėl klausimų ekspertui parengimo trukmė, atsižvelgiant į dokumentų, su kuriais buvo būtina susipažinti rengiant klausimus ekspertui, apimtį, 230 Eur išlaidos už prašymo parengimą laikomos pagrįstomis ir neviršijančiomis Rekomendacijose nurodytų dydžių.

91.                      Apibendrinant, iš ieškovės trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, UAB ,,IREMAS“ filialo Projektų centrui priteista bylinėjimosi išlaidų suma mažinama iki 7 318,92 Eur.

92.                      Ieškovė teigia, kad trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Varinės sistemos“ nepateikė teisinių paslaugų detalizacijos, todėl negalima patikrinti išlaidų atitikties Rekomendacijų reikalavimams.

93.                      Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad UAB ,,Varinės sistemos“ 2022 m. lapkričio 21 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kurias sudaro 499,73 Eur dokumentų vertimo išlaidos ir 508,20 Eur atstovavimo išlaidos. Kartu su prašymu pateikta 2022 m. lapkričio 12 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra 508,20 Eur sumai už teisines paslaugas, 2022 m. lapkričio 23 d. ir 2022 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitos faktūros bendrai 499,73 Eur sumai už dokumentų vertimą. Taip pat pateikti PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimą patvirtinantys mokėjimų iš sąskaitos išrašai. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo yra pateikęs pirminius dokumentus dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų realumo ir pagrįstumo – PVM sąskaitas faktūras ir išrašus iš banko sąskaitos. Nors trečiojo asmens prašyme neišskirta, už kokias teisines paslaugas prašoma priteisti atstovavimo išlaidas, atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo teikė byloje atsiliepimą į ieškinį, paaiškinimus, prašomos priteisti išlaidos laikomos pagrįstomis ir proporcingomis atliktų veiksmų apimčiai, todėl nėra pagrindo jų mažinti ar nepriteisti. 

94.                      Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš ieškovės trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, UAB ,,IREMAS“ filialo Projektų centrui priteista bylinėjimosi išlaidų suma mažinama iki 7 318,92 Eur, o ieškovės argumentai dėl trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Varinės sistemos“ priteistų bylinėjimosi išlaidų mažinimo atmetami.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

95.                      Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktas).

96.                      Apibendrinant konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės. Ieškovė neįrodė, kad ginčo objekte sumontuoti vamzdžiai neatitiko kokybės reikalavimų ir dėl to šildymo sistemos negalima naudoti pagal paskirtį. Nors atsakovė nepadengė vamzdžių papildomu apsauginiu sluoksniu nuo korozijos ginčo objekto sanitariniuose mazguose, pagrindo konstatuoti, kad ši aplinkybė lėmė poreikį keisti visą šildymo sistemą, nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl šildymo sistemos pakeitimo nauja išlaidų priteisimo iš atsakovės.

97.                      Teismų praktikoje nurodoma, kad reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis reikalavimas. Procesinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo patenkinimas apeliacinės instancijos teisme nesudaro pagrindo vertinti apeliacinio skundo iš dalies patenkintu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2016). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistu, patikslinant tik jo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų – iš ieškovės trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, UAB ,,IREMAS“ filialo Projektų centrui priteisiant 7 318,92 Eur bylinėjimosi išlaidų.

98.                      Atsižvelgiant į tai, kad skundžiama sprendimo dalis patikslinta tik dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, o ne dėl ginčo esmės, ieškovės apeliacinis skundas laikomas atmestu. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

99.                      Atsakovė UAB ,,VERSLO“ pateikė prašymą priteisti 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsižvelgiant į tai, kad prie prašymo pridėti įrodymai pagrindžia bylinėjimosi išlaidų dydį, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, iš ieškovės atsakovei priteisiama 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

100.                      Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Varinės sistemos“ pateikė teismui prašymą dėl 840 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Prie prašymo pridėti įrodymai pagrindžia bylinėjimosi išlaidų dydį, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl iš ieškovės trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Varinės sistemos“ priteisiama 840 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

101.                      Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, UAB ,,IREMAS“ filialo Projektų centras pateikė prašymą dėl 3 357,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir apeliacinio skundo analizės, pridėjo bylinėjimosi išlaidų dydį ir pagrįstumą pagrindžiančius įrodymus. Nustatyta, kad prašomos priteisti išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius (Rekomendacijų 8.11 punktas). Apeliacinio skundo analizės paslauga atskirai Rekomendacijose neišskirta ir, teisėjų kolegijos vertinimu, apima atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo paslaugą. Išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą apmokėtos 2023 m. I ketvirtį. Dėl išdėstytų aplinkybių trečiojo asmens prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma mažinama iki Rekomendacijose nurodyto dydžio – 2 338,70 Eur.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

nutaria:

 

Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „IREMAS“ filialui Projektų centrui ir ją išdėstyti taip:

„Iš ieškovės butų savininkų bendrijos „Ateitis“, juridinio asmens kodas 235346850, trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „IREMAS“ filialui Projektų centrui, juridinio asmens kodas 304049364, priteisti 7 318,92 Eur (septynis tūkstančius tris šimtus aštuoniolika eurų 92 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme“.

Priteisti iš ieškovės butų savininkų bendrijos „Ateitis“, juridinio asmens kodas 235346850, 1 400 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VERSLO“, juridinio asmens kodas 302627983, 840 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei ,,Varinės sistemos“, juridinio asmens kodas 110895178, 2 338,70 Eur (du tūkstančius tris šimtus trisdešimt aštuonis eurus 70 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „IREMAS“ filialui Projektų centrui, juridinio asmens kodas 304049364.

 

 

Teisėjai                                               Gintaras Pečiulis

 

 

         Irmantas Šulcas        

 

 

       Alma Urbanavičienė