Baudžiamoji byla Nr. 1-234-825/2017

Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00216-2014-8

Procesinių sprendimų kategorija:

(S)

1.2.16.3.; 2.1.3.1.; 2.1.10.1.; 2.3.6.4.;

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 24 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis,

sekretoriaujant I. K., B. Č., V. B., R. B., I. Ž., L. J., A. G.,

dalyvaujant prokurorams Jolantai Dedelienei, H. M., Zenonui Leonavičiui, V. T., kaltinamiesiems R. Ž., J. K., kaltinamos, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, atstovui A. B., advokatams V. G., T. B., civilinio ieškovo, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, atstovei advokatei L. D.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,

R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, gyvenantis V. L. - (duomenys neskelbtini), dirbantis uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriaus pareigose, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198 str. 1 d.,

J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Pakruojo rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, specialaus vidurinio išsilavinimo, gyvenamoji ir deklaruojama gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198 str. 1 d.,

uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198 str. 1 d. 3 d.

Teismas

nustatė:

R. Ž. buvo kaltinamas, kad nuo 2006 m. rugsėjo 12 d. iki 2010 m. kovo 26 d. dirbdamas pagal neterminuotą darbo sutartį uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pirkimų vadovu, 2004 m. birželio 7 d. pasirašydamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)s“ direktoriaus D. J. patvirtintas vidaus darbo tvarkos taisykles, kurių 5 skyriuje „Pagrindinės darbuotojų pareigos“ 5.1.4 punkte nurodyta, kad uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)s“ dirbantieji privalo „saugoti įmonės ūkines-komercines paslaptis; įmonės ūkine - komercine paslaptimi laikoma buvusių, esamų įmonės klientų ir asmenų teikusių įmonei komercinius pasiūlymus duomenys, įskaitant jų adresus ir kontaktinius duomenis, įmonės teikiamų ir anksčiau tiektų kitiems asmenims prekių specifikacijos, kiekiai ir jų kainos, jų įmonei parduodamų prekių tiekėjų ir buvusių tiekėjų pavadinimai įskaitant jų kontaktinius duomenis, prekių tiekimo sąlygos, jų įmonei pervežimo paslaugas teikiančių ir tiekusių praeityje įmonių pavadinimai, jų atliekamų paslaugų įkainiai, taip pat, visi gauti iš kitų asmenų ir jų bendrovės paruošti komerciniai pasiūlymai, gautos ir jų pačių, paruoštos sutartys, jų šablonai, skaičiavimo programos, brėžiniai bei kita su tuo susijusi informacija“, įsipareigojo neatskleisti ūkine komercine paslaptimi laikomą informaciją ir šios informacijos pagrindu neviešus įmonės elektroninius duomenis bendraudamas su uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais elektronine ryšio priemone - bendrovei priklausančiu kompiuteriu ir iš jo siųsdamas įmonės neviešus elektroninius duomenis per savo naudojamą pašto dėžutę (duomenys neskelbtini)@gmail.com uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, t. y.:

1. 2009 m. kovo 11 d. elektroniniu pranešimu į pašto dėžutę (duomenys neskelbtini)@gmail.com išsiuntė duomenų bylą „skaiciuokles.xls”, kurioje prekių savikainos skaičiavimo skaičiuoklė;
2. 2009 m. lapkričio 23 d. elektroniniu pranešimu į pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) išsiuntė duomenų bylą „CPspecifications_English_April204.pdf”, kurioje chemijos pramonės palečių specifikacija;
3. 2009 m. gruodžio 7 d. ir 2009 m. gruodžio 8 d. elektroniniais pranešimais į pašto dėžutę į (duomenys neskelbtini) išsiuntė duomenų bylas „n.servis(tiekejams).vsd” ir „n.servis.vsd”, kuriose palečių brėžiniai;
4. 2009 m. gruodžio 11 d. elektroniniu pranešimu į pašto dėžutę i(duomenys neskelbtini)@gmail.com išsiuntė duomenų bylą „53.vsd“, kurioje paletės brėžiniai;
5. 2009 m. gruodžio 17 d. elektroniniu pranešimu į pašto dėžutę (duomenys neskelbtini)@gmail.com išsiuntė duomenų bylą „pirkejai.xls”, kurioje įmonės klientų kontaktiniai duomenys;
6. 2010 m. sausio 20 d. elektroniniu pranešimu į pašto dėžutę (duomenys neskelbtini)@gmail.com išsiuntė duomenų bylas „fase a.vsd”, „fase b.vsd”, „fase.vsd”, kuriose palečių brėžiniai;

tokiu būdu neteisėtai paskleidė neviešus uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)s“ elektroninius duomenis, t. y., kad šiais savo veiksmais galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198 str. 1 d.

J. K. buvo kaltinamas, kad jis neteisėtai perėmė, laikė bei paskleidė neviešus elektroninius duomenis, o būtent: nuo 2002 m. sausio 10 d. būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neturėdamas leidimo naudotis neviešais uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)s“ duomenimis, perėmė iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)s“ pirkimų vadovo R. Ž., kuris pasirašė 2004 m. birželio 7 d. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)s“ direktoriaus D. J. patvirtintas vidaus darbo tvarkos taisykles, kurių 5 skyriuje „Pagrindinės darbuotojų pareigos“ 5.1.4 punkte nurodyta, kad uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)s“ dirbantieji privalo „saugoti įmonės ūkines-komercines paslaptis; įmonės ūkine-komercine paslaptimi laikoma buvusių, esamų įmonės klientų ir asmenų teikusių įmonei komercinius pasiūlymus duomenys, įskaitant jų adresus ir kontaktinius duomenis, įmonės teikiamų ir anksčiau tiektų kitiems asmenims prekių specifikacijos, kiekiai ir jų kainos, jų įmonei parduodamų prekių tiekėjų ir buvusių tiekėjų pavadinimai įskaitant jų kontaktinius duomenis, prekių tiekimo sąlygos, jų įmonei pervežimo paslaugas teikiančių ir tiekusių praeityje įmonių pavadinimai, jų atliekamų paslaugų įkainiai, taip pat, visi gauti iš kitų asmenų ir jų bendrovės paruošti komerciniai pasiūlymai, gautos ir jų pačių, paruoštos sutartys, jų šablonai, skaičiavimo programos, brėžiniai bei kita su tuo susijusi informacija“, neviešus uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)s“ elektroninius duomenis, kuriuos R. Ž. per savo naudojamą pašto dėžutę (duomenys neskelbtini)@gmail.com neteisėtai paskleidė į jo vadovaujamos įmonės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto dėžutes i(duomenys neskelbtini)@gmail.com, info@(duomenys neskelbtini).lt, t.y.

1. 2009 m. kovo 11 d. elektroniniu pranešimu į pašto dėžutę (duomenys neskelbtini)@gmail.com išsiuntė duomenų bylą „skaiciuokles.xls”, kurioje prekių savikainos skaičiavimo skaičiuoklė;
2. 2009 m. lapkričio 23 d. elektroniniu pranešimu į pašto dėžutę info@(duomenys neskelbtini).lt išsiuntė duomenų bylą „CPspecifications_English_April204.pdf”, kurioje chemijos pramonės palečių specifikacija;
3. 2009 m. gruodžio 7 d. ir 2009 m. gruodžio 8 d. elektroniniais pranešimais į pašto dėžutę į (duomenys neskelbtini)@gmail.com išsiuntė duomenų bylas „n.servis(tiekejams).vsd” ir „n.servis.vsd”, kuriose palečių brėžiniai;
4. 2009 m. gruodžio 11 d. elektroniniu pranešimu į pašto dėžutę (duomenys neskelbtini)@gmail.com išsiuntė duomenų bylą „53.vsd“, kurioje paletės brėžiniai;
5. 2009 m. gruodžio 17 d. elektroniniu pranešimu į pašto dėžutę (duomenys neskelbtini)@gmail.com išsiuntė duomenų bylą „pirkejai.xls”, kurioje įmonės klientų kontaktiniai duomenys;
6. 2010 m. sausio 20 d. elektroniniu pranešimu į pašto dėžutę (duomenys neskelbtini)@gmail.com išsiuntė duomenų bylas „fase a.vsd”, „fase b.vsd”, „fase.vsd”, kuriose palečių brėžiniai;

ir šiuos neteisėtai gautus elektroninius duomenis, turėdamas realią galimybę jais naudotis kaip nuosavais laikė darbo kompiuteryje bei ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku paskleidė neviešą uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)s“ duomenų bylą „skaiciuokles.xls”, kurioje buvo prekių savikainos skaičiavimo skaičiuoklė, persiųsdamas minėtus duomenis iš savo naudojamos pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) į uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo S. F. elektroninę pašto dėžutę (duomenys neskelbtini), darbuotojos I. N. P. elektroninę pašto dėžutę (duomenys neskelbtini), darbuotojos R. J. elektroninę pašto dėžutę (duomenys neskelbtini), darbuotojos L. P. elektroninę pašto dėžutę (duomenys neskelbtini), tokiu būdu jis neteisėtai perėmė, laikė bei paskleidė neviešus uždarosios akcinės bendrovės „F. B.“ elektroninius duomenis, t. y., kad šiais savo veiksmais galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198 str. 1 d.

Uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ buvo kaltinama, kad neteisėtai perėmė, laikė bei paskleidė neviešus elektroninius duomenis, o būtent: direktoriui J. K., nuo 2002 m. sausio 10 d. būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neturėdamas leidimo naudotis neviešais uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)s“ duomenimis, perėmė iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)s“ pirkimų vadovo R. Ž., kuris pasirašė 2004 m. birželio 7 d. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)s“ direktoriaus D. J. patvirtintas vidaus darbo tvarkos taisykles, kurių 5 skyriuje „Pagrindinės darbuotojų pareigos“ 5.1.4 punkte nurodyta, kad uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)s“ dirbantieji privalo „saugoti įmonės ūkines-komercines paslaptis; įmonės ūkine-komercine paslaptimi laikoma buvusių, esamų įmonės klientų ir asmenų teikusių įmonei komercinius pasiūlymus duomenys, įskaitant jų adresus ir kontaktinius duomenis, įmonės teikiamų ir anksčiau tiektų kitiems asmenims prekių specifikacijos, kiekiai ir jų kainos, jų įmonei parduodamų prekių tiekėjų ir buvusių tiekėjų pavadinimai įskaitant jų kontaktinius duomenis, prekių tiekimo sąlygos, jų įmonei pervežimo paslaugas teikiančių ir tiekusių praeityje įmonių pavadinimai, jų atliekamų paslaugų įkainiai, taip pat, visi gauti iš kitų asmenų ir jų bendrovės paruošti komerciniai pasiūlymai, gautos ir jų pačių, paruoštos sutartys, jų šablonai, skaičiavimo programos, brėžiniai bei kita su tuo susijusi informacija“, neviešus uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)s“ elektroninius duomenis, kuriuos R. Ž. per savo naudojamą pašto dėžutę r(duomenys neskelbtini) neteisėtai paskleidė į jo vadovaujamos įmonės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto dėžutes (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), t. y.

1. 2009 m. kovo 11 d. elektroniniu pranešimu į pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) išsiuntė duomenų bylą „skaiciuokles.xls”, kurioje prekių savikainos skaičiavimo skaičiuoklė;
2. 2009 m. lapkričio 23 d. elektroniniu pranešimu į pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) išsiuntė duomenų bylą „CPspecifications_English_April204.pdf”, kurioje chemijos pramonės palečių specifikacija;
3. 2009 m. gruodžio 7 d. ir 2009 m. gruodžio 8 d. elektroniniais pranešimais į pašto dėžutę į (duomenys neskelbtini) išsiuntė duomenų bylas „n.servis(tiekejams).vsd” ir „n.servis.vsd”, kuriose palečių brėžiniai;
4. 2009 m. gruodžio 11 d. elektroniniu pranešimu į pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) išsiuntė duomenų bylą „53.vsd“, kurioje paletės brėžiniai;
5. 2009 m. gruodžio 17 d. elektroniniu pranešimu į pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) išsiuntė duomenų bylą „pirkejai.xls”, kurioje įmonės klientų kontaktiniai duomenys;

2010 m. sausio 20 d. elektroniniu pranešimu į pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) išsiuntė duomenų bylas „fase a.vsd”, „fase b.vsd”, „fase.vsd”, kuriose - palečių brėžiniai,

ir šiuos neteisėtai gautus elektroninius duomenis, įmonė turėdama realią galimybę jais naudotis kaip nuosavais laikė įmonės kompiuteryje bei ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku paskleidė neviešą uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)s“ duomenų bylą „skaiciuokles.xls”, kurioje buvo prekių savikainos skaičiavimo skaičiuoklė, persiunčiant minėtus duomenis iš įmonės pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) į uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo S. F. elektroninę pašto dėžutę (duomenys neskelbtini)t, darbuotojos I. N. P. elektroninę pašto dėžutę (duomenys neskelbtini), darbuotojos R. J. elektroninę pašto dėžutę (duomenys neskelbtini), darbuotojos L. P. elektroninę pašto dėžutę (duomenys neskelbtini), tokių būdu uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai perėmė, laikė bei paskleidė neviešus uždarosios akcinės bendrovės „F. B.“ elektroninius duomenis, t. y., kad šiais savo veiksmais galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198 str. 1 d. 3 d.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198 straipsnio „Neteisėtas elektroninių duomenų perėmimas ir panaudojimas“ pirmoji dalis numato, kad tas, kas neteisėtai stebėjo, fiksavo, perėmė, įgijo, laikė, pasisavino, paskleidė ar kitaip panaudojo neviešus elektroninius duomenis, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Trečioji dalis numato, kad už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Visi neviešų elektroninių duomenų perėmimo ir panaudojimo būdai yra alternatyvūs - padarius bent vieną iš šių veiksmų taikoma baudžiamoji atsakomybė. Nusikaltimo dalykas - elektroniniai duomenys, tačiau ne bet kokie, o tik nevieši - skirti ne visiems, visuotinai nenaudojami. Tokių neviešų duomenų įgijimas ir naudojimas siejamas su tam tikrais apribojimais, specialiais reikalavimais ar procedūromis, kurie gali būti nustatyti įstatymuose ar kituose teisės aktuose, įmonių, įstaigų, organizacijų vidaus dokumentuose, taip pat tuo atveju, kai asmuo tikisi privataus jų perdavimo. Duomenų konfidencialumas yra duomenų savybė, reiškianti tai, kad jie nebus prieinami ar pateikiami asmenims, kuriems nesuteikta tokia teisė. Neviešais elektroniniais duomenimis disponuojant asmenims, neturintiems tokios teisės, ne tik pažeidžiama elektroninių duomenų privatumo apsauga, bet ir atsiranda realus pavojus, kad tokius duomenis gali sužinoti dar platesnis asmenų ratas.

Nusikalstamos veikos objektyvioji pusė apibrėžiama kaip neteisėtas neviešų elektroninių duomenų stebėjimas, fiksavimas, perėmimas, įgijimas, laikymas, pasisavinimas, paskleidimas ar kitoks panaudojimas. Nusikalstama veika gali pasireikšti tik aktyviais veiksmais (veikimu). Veiksmai, kuriais stebimi, fiksuojami, perimami, įgyjami, laikomi, pasisavinami, paskleidžiami ar kitaip panaudojami elektroniniai duomenys, turi būti neteisėti. Neteisėtumas reiškia, kad asmuo atlikdamas tokius veiksmus neturi teisėto duomenų savininko ar valdytojo leidimo perimti tokius duomenis, juos naudoti, arba nors ir turėdamas leidimą tai padaro pažeisdamas teisės aktuose numatytą disponavimo šiais duomenimis tvarką.

R. Ž. buvo kaltinamas, kad neteisėtai paskleidė neviešus elektroninius duomenis, J. K. buvo kaltinamas, kad neteisėtai gautus elektroninius duomenis, turėdamas realią galimybę jais naudotis kaip nuosavais laikė darbo kompiuteryje bei ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku paskleidė, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ buvo kaltinama, kad neteisėtai perėmė, laikė bei paskleidė neviešus elektroninius duomenis.

Elektroninių duomenų paskleidimas reiškia elektroninių duomenų teikimą viešumai, jų garsinimą ir darymą žinomais arba bet kokį perdavimą kitiems asmenims. Tai gali būti pardavimas, dovanojimas, mainai, paskolinimas ir panašiai. Paskleidimu laikomas ir bet koks šių duomenų persiuntimas elektroninių ryšių tinklų pagalba, jų patalpinimas į vietas (pvz., tinklalapį internete), iš kur tampa prieinami kitiems asmenims (tai apima ir nuorodų į tokias vietas kūrimą ar rinkimą siekiant palengvinti priėjimą prie šių duomenų). Kitaip tariant, tai reiškia elektroninių duomenų turinio (tiek kompiuterine forma, tiek perkelto į materialinę formą) paskleidimą neapibrėžtam trečiųjų asmenų ratui nepriklausomai kokiu būdu jis paskleistas: žodžiu, raštu ar kita materialia išraiška, per visuomenės informavimo priemones (knygas, laikraščius, žurnalus ar kitus leidinius, televizijos, radijo programas, kino ar kitą garso ar vaizdo studijos produkciją), išplatintas elektroninėmis priemonėmis, intranetiniais ar internetiniais tinklais, praneštas viešųjų renginių metu ir panašiai.

Elektroninių duomenų perėmimu laikomas elektroninių duomenų paėmimas ne iš konkretaus kompiuterio ar išorinės atminties įrenginių, bet elektroninių ryšių tinklais ar tarp kelių kompiuterių ar jo komponentų siunčiamų ir perduodamų duomenų užfiksavimas. Asmuo, perimdamas elektroninius duomenis, turi realią galimybę jais naudotis ar disponuoti kaip nuosavais. Nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi, ar kaltininkas susipažino su pasisavinamų duomenų turiniu (ją perskaitė, pamatė, perklausė) ir apima visus atvejus, nepriklausomai nuo duomenų perdavimo būdo (telefonu, faksu, elektroniniu paštu, bylų persiuntimu ir kt.).

Elektroninių duomenų laikymas – bet koks faktinis elektroninių duomenų turėjimas nepriklausomai nuo turėjimo laiko, jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, kompiuterio atmintyje, savo elektroninio pašto serveryje ir panašiai).

Teismo posėdžio metu J. K. nepripažino padarytos veikos bei paaiškino, kad yra uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nuo 2001 metų. Nuo 2006 - 2007 metų uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)s“ buvo jų klientai, pirko produkciją: tarines lentas ar padėklus. Jie atsiųsdavo užsakymus, išsamų brėžinį. Bendradarbiavo iki 2009 metų balandžio mėnesio. Iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)s“ nestandartinių prašymų nebuvo. Uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)s“ nebuvo išskirtinė įmonė. Ji tik sunkiai atsiskaitydavo. 70000 litų skola yra šiai dienai. Atskiro darbuotojo, kuris rūpinosi padėklais tuo metu, nebuvo. Atsirado, kai priėmė į darbą T. 2009 metais birželio mėnesį. Dėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)s“ užsakymų su Ž. kontaktavo, jis siųsdavo paklausimus ir užsakymus. Informaciją siųsdavo į (duomenys neskelbtini), paskui buvo (duomenys neskelbtini). Apie paštą (duomenys neskelbtini) sužinojo tik iš tyrėjos. Įmonėje šiuo paštu niekas nesinaudojo. Įmonė prie šito pašto kūrimo neprisidėjo. Uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)s“ tapo nemoki 2008 metais lapkričio mėnesį. Padėtis negerėjo, kreipėsi („(duomenys neskelbtini)“) dėl skolos priteisimo į teismą. Priteisė. Pasakė, kad paskelbta restruktūrizacija ir panaikino tą sprendimą. 2009 metais pavasarį paskambino Ž., atvažiavo ir paprašė priimti į darbą. Iš pradžių pikti santykiai su R. Ž. buvo, nes uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)s“ nemoka pinigų, tik paskui paaiškino, kad čia vadovai skirsto pinigus. Kadangi išplėtė gamybą, vykdė veiklą ir priėmė R. Ž. į darbą. Pirmiausia priėmė T.. Ž. nieko neatsinešė, jokios informacijos, nebuvo jokios kalbos. Iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)s“ į darbuotojų paštus nebuvo atsiųsta informacijos. (duomenys neskelbtini) naudoja, su gmailu nenaudoja. Iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)s“ į tą paštą ateidavo informacija. Šitą informaciją T. gaudavo. Tos skaičiuoklės jo darbo kompiuteryje nebuvo. Kaltinimas, kad persiuntė darbuotojams. Kam siųsti buhalterijai, jei jie nesinaudoja ja. Niekam nesiuntė. Tas kompiuteris - ne jo kabinete, jis tik epizodiškai prieidavo. Iš pradžių visi dirbdavo, svečiai ateidavo, prašydavo leisti prisijungti prie interneto, užraktų ten nebuvo. 2010 metais juo labiau naudojosi B.. Su daug įmonių pradėjo dirbti, galimai ir su uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)s“ klientais. Tos įmonės yra Europos, o ne jų. Pačios įmonės buvo perėjimo iniciatoriai. „(duomenys neskelbtini)s“ tapo neįgalūs aptarnauti klientus. Klientų su specifiniais įrengimais „(duomenys neskelbtini)s“ neperėmė. Įmonėje niekas skaičiuoklės nenaudojo. Euro padėklas visai kitoks, juos gali kalti tik įmonė, turinti licenciją. Jo įmonė darė vienkartinius padėklus. Uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)s“ negamindavo, tik tarpininkai buvo. Darbo apimtys išaugo kai priėmė į darbą žmogų, nes persikėlė į naują vietą, pradėjo plėstis. Bet koks darbuotas būtų įsiliejęs į tą patį. Tokių sutarčių, kad pirkėjai pirktų tik iš jų, neturi. Įmonė, gaudama užsakymus, niekada negavo informacijos, kad turinys neviešas. CP specifications english – čia visi padėklininkai žino. Tai yra padėklas. CP 1- padėklo rūšis (CP1, CP 2, CP3, CP5). Išmatavimai, storis, plotis, ilgis skiriasi. Kaip ir euro padėklas, visi žino iš ko padaryta. Specifikacijos nusistovėjusios. Jos laisvai prieinamos, oficialiai patvirtintos. Jam nežinoma, kad jo įmonės darbe buvo naudojama svetima kitos įmonės informacija.

Teismo posėdžio metu R. Ž. nepripažino padarytos veikos bei paaiškino, kad įmonėje „(duomenys neskelbtini)s“ nuo 2006 metų dirbo pirkimų vadovu. Nebuvo žinoma, kas buvo nevieša informacija. Buvo suteiktas kompiuteris ir telefonas, darbo vieta. Telefonas nebuvo apsaugotas, o kompiuteris buvo, turėjo suvesti slaptažodį. Slaptažodį pasakė vadovas. Elektroniniu paštu naudojosi. Įmonės specialiomis programomis nesinaudojo. Kažkokios buvo įmonės verslo valdymo programos. Skaičiuoklė.xls įmonėje gal ir buvo, nepamena. Nservis, tiekėjams vsd ir nservis.vsd nepamena ar naudojo. 53.vsd. nepamena ar naudojo. Pirkėjai.xls nenaudojo. Fasea.vsd, faseb.vsd, fase.vsd bylas gal ir naudojo, nepamena. „(duomenys neskelbtini)s“ užsakovų sąrašas nebuvo pateiktas. Nepamena ar naudojo (duomenys neskelbtini). Uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)s“ dirbo oficialiai iki 2010 metų kovo mėnesio. Realiai iki 2009 metų spalio. Už pravaikštas atleido, neįleido į ofisą. Negalėjo su vadovais susisiekti, kreipėsi į darbo inspekciją, nes jie (vadovai) slapstėsi. Įmonėje restruktūrizacija įvyko, neatsiskaitinėjo su tiekėjais. Kol pravaikštas rašė, nemokėjo atlyginimo. Kai atleido iš „(duomenys neskelbtini)s“, pretenzijų jam nebuvo. Paliko telefoną ir kompiuterį. Konflikto nebuvo jokio, jie (vadovai) jį ignoravo. Uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti nuo 2010 m. sausio 12 d., iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)s“ atleistas kovo 26 d. oficialiai. Uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ nedirba nuo 2011 - 2012 metų. Dirbo pirkimų vadovu. Uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ informacijos iš „(duomenys neskelbtini)s“ nenaudojo. Iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kaip atstovas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)s“, yra pirkę. Nebandė prieiti prie visos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)s“ kompiuterinės informacijos. Siųsdamas užsakymus uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl kainos derėjosi. Kiekvienu atveju. Pašto dėžutė (duomenys neskelbtini)@gmail.com kada sukurta nežino. Nepamena kiek dažnai naudojo. Nežino kada paskutinį kartą jungėsi. (duomenys neskelbtini)@gmail.com. - žmonos dėžutė. Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)s“ kompiuterį grąžino 2009 metų spalio ar lapkričio viduryje. Paliko tiesiog ofise ant stalo. Neidavo į darbą, nes pradėjo ieškoti tiekėjai, kuriems uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)s“ skolingi buvo. Jam skambinėdavo, klausdavo dėl tų pinigų. Su savininkais susisiekti negalėjo, nes jie nekeldavo ragelio. Buvo neįmanoma dirbti. Kartą su savininku buvo susitikęs, bet jis pabėgo, ignoravo jį. Dirbant uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)s“ nebuvo tiktai jam skirto kompiuterio. Kai dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)s“ su uždarąja akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“ bendravo. Su J. K. bendravo. Užklausimai būdavo.

Teismo posėdžio metu uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A. B. nepripažino padarytos veikos bei paaiškino, kad žino kuo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ yra kaltinama. Kaltinama uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)s“ slaptos informacijos išplatinimu. Neplatino. Tokios informacijos nebuvo gavusi įmonė. Įmonėje nėra nustatyta, kas yra konfidenciali informacija. Įmonėje skaičiuoklėmis, programomis kažkokiomis buhalterija naudojosi, buhalterinės apskaitos programa „Butenta“. Įranga - tai kompiuteriai, o programa – „Butenta“. Su kokia programa braižo brėžinius nežino. Jis naudoja paties sukurtą skaičiuoklę, ten yra 4 veiksmai. Ten nereikia kompiuteristo. Skaičiuoklė apskaičiuoja medienos tūrį. Medienos paletes gamina visokias. Ir standartines ir nestandartines. Uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ bendro naudojimo pašto dėžučių turi. (duomenys neskelbtini), seniai buvo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) negirdėtas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198 straipsnio „Neteisėtas elektroninių duomenų perėmimas ir panaudojimas“ nusikalstamos veikos objektas - elektroninių duomenų saugumas. Duomenų saugumas apibrėžiamas tokiais parametrais kaip duomenų konfidencialumas, vientisumas, prieinamumas ir autentiškumas (tapatumas). Duomenų konfidencialumas reiškia, kad duomenys nėra atskleidžiami ar pasiekiami vartotojams bei procesams, kuriems nesuteikta tokia teisė. Vientisumas - duomenų savybė reiškianti, kad jie nebuvo pakeisti ar sunaikinti neteisėtu būdu. Duomenų prieinamumas garantuoja, kad duomenys ir informacinės sistemos reikiamu metu yra prieinami sankcionuotam vartotojui. Autentiškumas (tapatumas) - savybė, garantuojanti duomenų neiškraipymą (tikrumą) jų saugojimo, kaupimo, apdorojimo ir perdavimo metu. Dalykas - elektroniniai duomenys. Elektroninio parašo įstatymas („Valstybės žinios“, 2000, Nr. 61-1827; 2002 Nr. 64-2572) elektroninius duomenis apibrėžia kaip duomenis, kurie tvarkomi informacinių technologijų priemonėmis. Elektroniniai duomenys turi būti arba sukurti elektronine forma, arba perkelti į tokią formą (pvz., nuskenuotas knygos puslapis, surinktas tekstas). Tokius duomenis galima naudoti ir jais įvairiais būdais disponuoti išimtinai įrenginių, skirtų apdoroti elektroniniams duomenims, pagalba, todėl elektroninė duomenų forma yra esminis šios nusikalstamos veikos sudėties skiriamasis požymis, o vienas pagrindinių nusikaltimo įrankių - kompiuterinė technika ir programinė įranga (abi jos yra neatsiejamos viena nuo kitos naudojant nusikalstamai veikai). Elektroniniai duomenys apima ir kompiuterines programas arba programinę įrangą. Elektroninių duomenų ir informacijos sąvokos skiriasi - duomenys tampa informacija tik juos subjektyviai suvokus ir supratus (perskaičius, pamačius, išgirdus). Duomenys yra tik potenciali informacija.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. spalio 6 d. nutartimi (Baudžiamoji byla Nr. 2K–402-677/2015) yra nurodžiusi, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą už pažeidimus, susijusius su bendrovės komercinių paslaugų apsauga, numatytos įvairios teisinės atsakomybės rūšys: 1) drausminė; 2) civilinė 3) administracinė; 4) baudžiamoji. Minėtos atsakomybės rūšys skiriasi viena nuo kitos atsakomybės taikymo pagrindais, poveikio priemonėmis, padariniais, atsakomybės subjektais ir kitais atsakomybės taikymo aspektais. Paprastai bendrovės komercinių paslapčių apsaugos pažeidimų atvejais kompensuoti patirtą žalą taikoma civilinė atsakomybė. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 211 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už komercinės paslapties atskleidimą. Kolegijos nuomone ,,komercinė paslaptis“ reiškia, kad turi būti nustatyti informacijos, laikomos komercine paslaptimi, teisiniai pagrindai: 1) parengtas komercinę paslaptį sudarančių žinių sąrašas; 2 ) nustatyti asmenys, kuriems atliekant pareigas gali būti suteikiama teisė susipažinti su informacija, kuri yra komercinė paslaptis; 3) nustatyta tokių asmenų supažindinimo su komercinę paslaptį sudarančiomis žiniomis tvarka; 4) šių asmenų atsakomybė už šios informacijos atskleidimą.

Kaip minėta, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 6 d. nutartį (Baudžiamoji byla Nr. 2K–402-677/2015), pirmiausia duomenų saugumas apibrėžiamas tokiais parametrais kaip duomenų konfidencialumas, t. y., vadovaujantis logine išvada, konfidencialumas reiškia, kad turi būti nustatyti konfidencialios informacijos teisiniai pagrindai: 1) parengtas konfidencialios informacijos sudarančių žinių sąrašas; 2) nustatyti asmenys, kuriems atliekant pareigas gali būti suteikiama teisė susipažinti su informacija, kuri yra konfidenciali; 3) nustatyta tokių asmenų supažindinimo su konfidencialią informaciją sudarančiomis žiniomis tvarka; 4) šių asmenų atsakomybė už šios informacijos atskleidimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. spalio 6 d. nutartimi (Baudžiamoji byla Nr. 2K–402-677/2015) motyvavo, kad Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo normomis neapibrėžia, kokia informacija laikytina komercine paslaptimi (taikytina ir konfidencialiai informacijai). Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, rėmėsi komercinės paslapties apibrėžimu civilinėje teisėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.116 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.116 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Informaciją, kuri negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, nustato įstatymai. Taigi civilinėje teisėje tam, kad informacija būtų laikoma komercine paslaptimi, reikia, kad ji atitiktų šiuos požymius: 1) informacija turi būti slapta (nevieša); 2) informacija turi turėti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama; 3) informacija turi būti slapta dėl jos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-499/2006, 3K-3-303/2011, 3K-3-366/2011 ir kt.). Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 211 straipsnio taikymo (galima suprasti ir dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198 straipsnio taikymo), privalo patikrinti, ar informacija, kuri buvo atskleista, atitinka komercinės paslapties (konfidencialios informacijos) požymius, t. y. ar turi tikrą ar potencialią komercinę vertę ir atitinka kitus komercinės paslapties požymius. Toks reikalavimas reiškia, kad aiškiai reikia nustatyti, kokia konkrečiai informacija buvo atskleista, patikrinti, ar ta informacija nebuvo laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam, savininkas yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Sprendžiant, ar konfidencialios informacijos savininkas ėmėsi protingų pastangų ją apsaugoti, vertintinos aplinkybės, kaip tokia informacija buvo apibūdinta, ar ją žinoję darbuotojai buvo informuoti apie tam tikrų duomenų išskirtinę komercinę (gamybinę) vertę, ar ši informacija nebuvo viešai prieinama. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad formalus informacijos priskyrimas komercinių paslapčių (reikia suprasti ir konfidencialios informacijos) sąrašui nereiškia, jog ši informacija yra komercinė paslaptis (reikia suprasti ir konfidencialios informacijos).

Uždarosios akcinės bendrovės “(duomenys neskelbtini)s“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), direktoriaus D. J. teigimu konfidencialia informacija įmonėje buvo laikoma visa tai, kas patvirtinta pagal uždarosios akcinės bendrovės “(duomenys neskelbtini)s“ vidaus darbo tvarkos taisyklių (14 tomas, 14 – 26 b. l.) 5 skyriaus „Pagrindinės darbuotojų pareigos“ 5.1.4 punkte nurodytą nuostatą, kad uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)s“ dirbantieji privalo „saugoti įmonės ūkines - komercines paslaptis; įmonės ūkine - komercine paslaptimi laikoma buvusių, esamų įmonės klientų ir asmenų, teikusių įmonei komercinius pasiūlymus duomenys, įskaitant jų adresus ir kontaktinius duomenis, įmonės teikiamų ir anksčiau tiektų kitiems asmenims prekių specifikacijos, kiekiai ir jų kainos, jų įmonei parduodamų prekių tiekėjų ir buvusių tiekėjų pavadinimai įskaitant jų kontaktinius duomenis, prekių tiekimo sąlygos, mūsų įmonei pervežimo paslaugas teikiančių ir tiekusių praeityje įmonių pavadinimai, jų atliekamų paslaugų įkainiai, taip pat, visi gauti iš kitų asmenų ir jų bendrovės paruošti komerciniai pasiūlymai, gautos ir jų pačių, paruoštos sutartys, jų šablonai, skaičiavimo programos, brėžiniai bei kita su tuo susijusi informacija“. Bet kadangi tai formalus informacijos priskyrimas komercinių paslapčių sąrašui (13 tomas, 32 – 36, 88 – 91 b. l.), buvo išleistas 2004 m. balandžio 27 d. įsakymas Nr. 1E (13 tomas, 32, 87 b. l.), kuris buvo pateiktas jau tik nagrinėjant bylą teisme.

Liudytojas G. J., vienas iš uždarosios akcinės bendrovės “(duomenys neskelbtini)s“ savininkų, 2016 m. gegužės 19 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad kas surašė minėtą 5.1.4 punktą „saugoti įmonės ūkinę ir komercinę paslaptį“ - nežino, bet kiekvienoje darbo sutartyje įrašyta saugoti ūkinę ir komercinę paslaptį. Kad darbuotojas suprastų kas yra, buvo sukurta darbo tvarka, bet konkretaus sąrašo neįmanoma sudaryti, o atskiro akto, kas galėtų su tokia informacija dirbti, nebuvo.

Tačiau toks apibendrintas informacijos įvardinimas, konkrečiai nenurodant tikslaus šios informacijos šaltinio (savininko), konkretaus jos turinio, kiek tokia informacija yra konfidenciali ir kiek ji susijusi su konkrečiais tiekėjais bei šių teikiamais pasiūlymais dėl vienokios ar kitokios produkcijos gamybos, negali būti automatiškai laikoma, atitinkančia konfidencialios informacijos požymius. Svarbu išsiaiškinti ir aplinkybes kaip, kokiu būdu tokia informacija buvo perduota, ir ar toks informacijos perdavimas sukėlė kokias nors pasekmes bei iš to išplaukiančius padarinius.

Iš antstolio M. P. 2011 m. kovo 31 d. patvirtinto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (1 tomas, 36 - 107 b. l.) nustatyta, kad 2011 m. kovo 30 d. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)s“ atstovams G. J. ir D. J. į antstolio kontorą atnešus nešiojamą kompiuterį „Lenovo“, su kompiuteryje išsaugotu slapyvardžiu (tik neaišku kur ir kaip) buvo atidaryta naudojama pašto dėžutė pavadinimu (duomenys neskelbtini) ir joje rasti išsiųsti 836 laiškai, iš jų nustatyti 54 išsiųsti laiškai adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), laiškai išsiųsti laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 10 d. iki 2010 m. sausio 20 d. Didžiojoje laiškų dalyje pagal pridedamus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priedus nurodyti įvairūs medienos išmatavimai, kainos, laiškai siųsti kaip atsakymai į anksčiau adresatui (duomenys neskelbtini) pateiktus laiškus.

Liudytojas M. P. 2016 m. gegužės 5 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad antstolis atlieka tik faktinių aplinkybių fiksavimą. Šiuo atveju pateikė kompiuterį, kuriame buvo kliento laiškai, ir paprašė užfiksuoti, kad galima prisijungti prie kompiuterio, turimu slaptažodžiu prie pašto dėžutės ir pašto dėžutei išsiųsti laiškai. Jis tik fiksavo, ką D. J. daro. Interneto naršyklės lange, yra atlikus tam tikrus veiksmus, parodytas išsaugotas slaptažodis. Užėjus į įrankių juostą options, atsidarius lentelę security, safe password, show password, atsidarius lentelę parodytas vartojo (duomenys neskelbtini) slaptažodis „brothers“. Nebuvo pateikta - kieno kompiuteris. Buvo atidaryta pašto dėžutė (duomenys neskelbtini). Buvo spausdinama kas matosi ekrane. Kiekvieną atidarytą laišką atspausdino ir atspausdindavo to laiško prikabintą priedą. Koks buvo laiškas ir priedas. D. J. atidarydavo dominantį laišką ir atspausdindavo, o G. J. tik parodė kuri pašto dėžutė ir prašė konstatuoti.

Vertinant paminėtus parodymus apie susirašinėjimą (laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 10 d. iki 2010 m. sausio 20 d. siųstus iš kaltinamajam perduoto naudotis kompiuterio, kuriame buvo sukurta pašto dėžutė – (duomenys neskelbtini), ir išsaugotus atmintyje laiškus, kurie užfiksuoti 2011 m. kovo 31 d. antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole), besąlygiškai remtis liudytojų D. ir G. J. parodymais, kad visus paminėtus laiškus išsiuntė kaltinamasis R. Ž., kad šiuose laiškuose atskleista uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)s“ priklausanti komercinė paslaptis, nėra pakankamo pagrindo, nes kaip seka iš tų pačių liudytojų parodymų, jie nurodė skirtingas aplinkybes apie tai, kas ir kada disponavo minėtu kompiuteriu, kada buvo pastebėti išsiųsti laiškai, kada bendrovėje dirbo kaltinamasis, kada galėjo disponuoti vienokia ar kitokia informacija. G. J. 2016 m. gegužės 19 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo neeilinė profilaktika, kad Ž. kompiuteris sustreikavo ir trumpam atnešė kompiuterį, kad jį patikrintų. Ž. atnešė kompiuterį D. J. ir „(duomenys neskelbtini)“ kompanija sutvarkius kompiuterį, specialistas M. D., kompanijos uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, nurodė D. J., kad ant darbalaukio yra išsaugota nuoroda su gmail prisijungimu su slaptažodžiu, kad yra galimybė paspaudus nuorodą įeiti. Kai sudarinėjo sutartį buvo aptarta, padaryta didelė investicija į įmonės saugos sistemas, ir buvo aptarta, kokių dalykų saugosi ir paprastiems darbuotojams buvo uždraudę įdėti savo laikmeną, išsaugoti medžiagą. Tai buvo padaryta stacionariuose kompiuteriuose, Ž. turėjo nešiojamą kompiuterį, jis buvo A lygio vadovas, kuriam buvo suteiktos didesnės galimybės. Liudytojas D. J. 2016 m. kovo 23 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad iš kompiuterio buvo pamatyta, kad siuntinėjami įmonės duomenys. Apie tai su Ž. nesiaiškino, nes iš to turinio matėsi, kad tai vykdoma seniai, sistemingai, suvokiant, kas daroma. Abu liudytojai nurodė, kad visą šią informaciją sužinojo 2009 metais, apie lapkričio mėnesį.

Iš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (1 tomas, 36 - 107 b. l.) nustatyta, kad į antstolį uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)s“ vadovai kreipėsi ir dokumentas dėl to surašytas tik 2011 m. kovo 30, 31 d., tai yra praėjus daugiau kaip metams po paaiškėjimo apie išsiųstus laiškus ir R. Ž. darbinių santykių nutraukimo su uždarąja akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)s“.

Liudytoja G. T. 2015 m. lapkričio 25 d. ir 2016 m. kovo 16 d. teismo posėdžių metu paaiškino, kad metus laiko dirbo „(duomenys neskelbtini)s“. 2009 m. birželio mėnesį įsidarbino bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, kur dirbdama pradėjo ieškoti naujų kontaktų, kad parduotų įmonės produkciją. Klientų ieškojo internete, siųsdavo komercinius pasiūlymus, bendravo ir su klientais, su kuriais turėjo ryšius dirbdama bendrovėje „(duomenys neskelbtini)s“. Kreipdavosi į įvairius tiekėjus, tame tarpe ir į R. Ž., siųsdavo laiškus, nurodydama padėklų aprašymus, nes norėjo įsigyti, tame tarpe ir iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)s“, tam tikrą produkciją. Pasiūlymus persiųsdavo ir uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)s“, kad pastarieji pasiūlytų kainą, tokias prekes nupirktų ir parduotų uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Į tokį laišką ji gaudavo atsakymą. Tokius pasiūlymus ji siųsdavo ir kitoms įmonėms, tame tarpe ir R. Ž..

J. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo įmonė „(duomenys neskelbtini)“ su bendrove „(duomenys neskelbtini)s“ pradėjo bendradarbiauti 2008 metais, ši bendrovė buvo kaip tarpininkas arba užsakovas, tuo pačiu metu jis pradėjo bendrauti ir su uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)s“ dirbusiu R. Ž., kuris jiems į paštą siųsdavo užklausimus. 2010 m. pradžioje R. Ž. paprašė priimti į darbą bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, nes bendrovei „(duomenys neskelbtini)s“ kilo bankroto grėsmė ir tuomet R. Ž. pradėjo dirbi jo vadovaujamoje bendrovėje. Jam asmeniškai R. Ž. jokios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)s“ informacijos neperdavė. Jo vadovaujama uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pjovė medieną, darė padėklus, didino gamybos apimtis, todėl 2009 metais jų apyvarta žymiai padidėjo, bet tai buvo susiję tik su jų įdėtu darbu, bet ne kitos įmonės informacija.

Liudytojas G. J. 2016 m. gegužės 19 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)s“ finansinė situacija 2009 metais buvo labai bloga. 2009 m. metų gale uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ ir dar viena įmonė uždėjo areštus, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)s“ įsiskolinimas buvo 60000 litų. Įmonė tapo nemoki.

Liudytojas D. J. 2016 m. kovo 23 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2009 m. gruodžio mėnesį būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)s“ direktoriumi dėl sunkios įmonės būklės, dėl bankroto ar restruktūrizavimo bylų iškėlimo (ieškinys dėl restruktūrizavimo 12 tomas, 5 – 117 b. l.), kreipėsi į teismą.

Liudytoja I. K. 2016 m. gegužės 3 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)s“ 2009 metų pabaigoje buvo pateikta restruktūrizavimui. Dėl blogėjančios įmonės padėties buvo priimtas akcininkų sprendimas dėl bylos iškėlimo. Įmonė turėjo finansinių įsipareigojimų, 2009 metais iš įmonės veiklos prasidėjo nuostoliai.

Liudytoja J. S. 2016 m. kovo 16 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)s“ komercijos direktore. Įmonės veikla: klientai užsako produkciją, „(duomenys neskelbtini)s“ suranda kas ją pagamina.

Kaip matyti iš liudytojų D. J., G. J., J. S. parodymų, uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)s“ jokios gamybinės veiklos nevykdė, o atliko tik tarpininko vaidmenį, pas tiekėjus Lietuvoje perkant medienos gaminius (medines paletes, skirtas prekių pakavimui) ir po to tuos pačius gaminius už didesnę kainą parduodant užsienio pirkėjams (įmonėms). Liudytojai D. J., G. J. tvirtino, kad R. Ž., dirbdamas jų vadovaujamoje bendrovėje pirkimų vadovu, pagal savo darbines pareigas ieškojo tiekėjų (medžio produkcijos gamintojų), su jais vedė derybas dėl produkcijos gamybos ir kitų pardavimo sąlygų, pagal pirkėjų paklausimus darė ir siuntė tiekėjams gaminių brėžinius, kitą reikiamą informaciją. 2009 m. jie pastebėjo neigiamus rezultatus, pradėjo analizuoti situaciją, pradėjo dar intensyviau ieškoti tiekėjų, pirkėjų, bet tik vėliau suprato, kad bendrovės padėtis blogėjo dėl R. Ž. veiksmų, kai uždarąjai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ perduoti duomenys apie bendrovės tiekėjus ir pirkėjus (jų sąrašai), skaičiavimo metodika, brėžiniai, kaina. Bet tokius liudytojų D. J., G. J. teiginius paneigė liudytoja J. U., buvusi uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)s“ vyriausioji buhalterė, 2016 m. gegužės 11 d. teismo posėdžio metu paaiškindama, kad atleista buvo dėl įmonės apyvartinių lėšų stygiaus, dėl ekonominių priežasčių sumažinti atlyginimai. Nesutiko su šia situacija. Rėmėsi metine atskaitomybe. 2007 metais grynas pelnas sumažėjo 38507 litų lyginant su 2006 m. 2008 m.rugsėjo 30 d. grynasis nuostolis buvo 119000 litų. Tarpinės atskaitomybės neleido vadovai pateikti, nes buvo didžiulis nuostolis, nes pasijautė apyvartinių lėšų stygius. Sunkai dėliojo lizingus. Apyvartos nemažos, didėjo pardavimų pajamos 8,6 mln. litų. 2008 m. pradėjo smukti grynasis pelnas, kadangi savininkas užkrovė pernelyg didelėmis investicijomis. Pvz. 2006 m. sudarė ilgalaikio turto 1,2 mln., 2007 m. 1,6 mln. litų, 2008 m. 2,3 mln. Ir tai augo. 2008 m. rugsėjo 30 d. buvo ilgalaikio turto žemės pastatai už 2,14 mln. litų, toks turtas nenešė tiesioginio pelno. Lizingai siekė apie 40 procentų, metinės palūkanos - šimtai tūkstančių, dar kredito paskolos, įmonė užkrauta dideliais kreditoriniais įsiskolinimais, vadybininkai darė pelnus, tačiau pasidarė sudėtinga, nes didžiuliai pinigai atiduodami. Savininkai išsiėmė visą likusį pelną 126800 litų, tai dar labiau apsunkino padėtį, pinigų srautai sumažėjo, nes ir taip trūko, prasidėjo pakaita, perspektyvi vadybininkė į dekretą išėjo. 2007 m. buvo apie 300000 litų investuota reklamai ir naujų klientų paieškai. Vadovai labai švaistėsi savo pajamomis, per didelės piniginės išlaidos. 3 metus mažėjo pelnas. Aišku krizė prasidėjo. Vien tik paskolos ir lizingai 2007 m. pabaigai sudarė 1,9 mln. litų, 2008 m. 2,5 mln. litų. O prekių sandėlyje sudarė tik 33000 litų. Prekės nepadengė ilgalaikių paskolų. Ta našta atsispindėjo finansinėse ataskaitose.

R. Ž. nurodė, kad jo darbinės pareigos pasireiškė ir tuo, kad jis gavęs iš pardavimų vadybininko užsakymą, rūpindavosi tiekėjų (gaminių gamintojų) suradimu, su jais bendraudavo ar dėl medienos (lentų) pirkimo, ar dėl gatavos produkcijos (padėklų) gamybos, jo tikslas buvo sužinoti už kiek galima nupirkti produkciją, kad po to ją brangiau parduoti. Taip jis, dirbant uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)s“ nuo 2007 metų, kaip ir su kitais tiekėjais, pradėjo bendradarbiauti ir su uždarąja akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“, o 2009 metais su šia įmone dėl užsakymų bendravo dažnai, nes kitoms įmonėms reikėdavo medienos, per tuos metus uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)s“ atsirado apie 70000 litų įsiskolinimas uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ir nuo tada šios bendrovės atstovai jam dažnai skambindavo, teiraudavosi dėl pinigų. Su šia bendrove jis galėjo bendrauti ir iš uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)s“ priklausančio nešiojamo kompiuterio, kur su savininkų žinia, turint tikslą nuraminti uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ dėl negrąžintos skolos, buvo sukurta pašto dėžutė - (duomenys neskelbtini). Pašto dėžute, kaip ir kompiuteriu, galėjo laisvai naudotis visi bendrovės darbuotojai, nes jis buvo laikomas įmonės patalpose ir ne visą laiką buvo jo žinioje.

Pagal D. J. 2016 m. kovo 23 d. teismo posėdžio metu paaiškinimą uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)s“ komercine paslaptimi buvo iš pirkėjų derybų būdu gauta informacija apie prekes, specifikacijas, joms būdingus ypatumus, kad galėtum tas prekes jiems tiekti. Jų kainos, kokiomis parduodavo, komplektiškumas, kiekiai, pristatymo galimybės, forma, bendra savikaina, kiek tai kainuoja, taip pat klientų kontaktinė informacija, atsiskaitymų, atidėjimų perkant prekių kiekių duomenis. Taip pat naudodavo savo veikloje slaptą savo sukurtą skaičiavimo sistemą, bendrai vadindavo skaičiuoklėmis. Tai reiškia skaičiavimo sistema, tai apibrėžia, ką norima suskaičiuoti su ja. Tokios, kai neviešos, kurių niekur negalima rasti. Padėklų savikainos skaičiuoklė. Padėklų sukrovimo į tam tikrą transporto rūšį skaičiuoklės. Bendrai tai buvo skaičiuoklės. Dar kainos per kūbinę išraišką skaičiuoklė. Skaičiuoklės buvo saugojamos kompiuteryje, programos pavadinimas „skaičiuokles.taškas.xls“. Slapta dar buvo brėžiniai, kurie buvo prieinami tik tam klientui, kuriam ruošti. Jie daromi su specialia braižymo programa, kuri buvo kompiuteryje, vadinosi „microsof visio“.

Nurodė, kad priimant žmogų į darbą, viskas buvo daroma pagal darbo tvarkos taisykles: buvo supažindinamas su įsakymu ir darbo tvarkos taisyklėmis. Atskiros konfidencialios informacijos tvarkos nebuvo, asmenų sąrašo, kas gali susipažinti su konfidencialia informacija, nebuvo, susipažindavo kuriems reikia. Atsakomybė, tiems asmenims, kurie pažeis tvarką, nustatyta nebuvo.

D. J. 2016 m. kovo 23 d. teismo posėdžio metu, leidus susipažinti su pateiktais dokumentais, jis nurodė, kad R. Ž. su 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1E (13 tomas, 32, 87 b. l.) nesusipažinęs. R. Ž. darbo sutartyje irgi nėra atžymėta, kad supažindintas su konfidencialia informacija.

Kad uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)s“ buvo nustatyta tvarka dėl įmonės konfidencialios informacijos, abejonės kyla ir išklausius uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)s“ dirbusius asmenis. 2016 m. gegužės 11 d. teismo posėdžio metu liudytoja J. U. nurodė, kad nebuvo įmonėje tvarkos dėl neviešos paslapties. Įmonėje nebuvo pasakyta kokia informacija buvo laikoma paslaptimi. Liudytoja V. S. nurodė, kad raštu jokios tvarkos nebuvo, klientų duomenys nebuvo slapti. 2016 m. kovo 16 d.. teismo posėdžio metu liudytoja G. T. paaiškino, kad nebuvo nustatyta, kas yra komercinė paslaptis. Su vidaus darbo taisyklėmis nebuvo supažindinta. Darbo sutartyje nebuvo minima, kas yra komercinė paslaptis. Nėra mačiusi informacijos, kuri uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)s“ laikoma komercine paslaptimi. Iš esmės nežino, kas toje įmonėje buvo laikoma slapta informacija, nes nebuvo apie tai informuota. Priėjimas prie įmonės informacinės bazės nebuvo reglamentuotas. Liudytoja J. S. nurodė, kad dirbo komercijos direktore. Komercinės paslaptys įmonėje buvo, bet neatsimena, ar komercinės paslaptys buvo teisiškai įvardintos. Liudytoja U. J. nurodė, kad įmonėje nebuvo nustatyta, kas yra įmonės komercinė paslaptis. Vidaus darbo taisyklėse tik atskiras punktas įrašytas, kas yra įmonės komercinė paslaptis. Prie darbo sutarties turi būti atskiras dokumentas, nurodantis, kas yra įmonės komercinė paslaptis. Vidaus darbo taisyklių sutartis reikalinga tik darbų saugai.

Liudytoja V. S. 2016 m. gegužės 11 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad matė kaip Ž. siuntė laiškus, bet nematė, kad siųstų uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Gal ir yra prie Ž. kompiuterio priėjus. Kiekvienas turėjo prisijungimus prie kompiuterio ir su jais jungėsi. Gal teko ir su Ž. kompiuteriu dirbti.

Vertinant visas aukščiau paminėtas aplinkybes, daryti kategorišką išvadą, kad visus antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (1 tomas, 36 - 107 b. l.) nustatytus išsiųstus laiškus, o ypatingai išsiųstus laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 16 d. iki 2010 m. sausio 20 d., kai faktiškai R. Ž. uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)s“ jau nedirbo, išsiuntė R. Ž., negalima. Iš pateiktų paaiškinimų seka, kad kompiuterio perdavimas (grąžinimas) įmonei jokiais dokumentais nebuvo patvirtintas, priėjimas prie kompiuteryje sukurtos pašto dėžutės nebuvo įslaptintas, todėl konkrečiai kiekvieno išsiųsto laiško autorystę priskirti R. Ž. negalima. Tai, kad sukurta pašto dėžutė buvo sukurta bendrovei priklausančiame kompiuteryje, buvo vieša, leidžia tikėti R. Ž. aiškinimu, kad apie tokio pašto sukūrimą buvo žinoma D. ir G. J., kurie bet kuriuo metu, kaip kad ir pagal jų aiškinimą tikrinant kompiuterį, galėjo laisvai prie jo prieiti ir disponuoti jame esančia informacija. Išsiųstųjų laiškų, jų turinio, pilnai neatskleisto antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (1 tomas, 36 - 107 b. l.), susiejimas su konkrečia, komercinę paslaptį sudarančia, informacija, kuria buvo perduoti duomenys apie gaminių tiekėjus, pirkėjus, gaminių specifikaciją, brėžinius, kainas ir panašiai, taip pat negalimas, nes, kaip seka iš laiškų turinio, juose, skirtingai negu nurodoma kaltinime, nepateikiami jokie konkretūs duomenys apie pirkėjus ar pardavėjus (nenurodomi nei jų tikslūs pavadinimai, nei adresai ar kontaktiniai ryšiai), nepatvirtinama, kad tai būtų kokių nors konkrečių dokumentų – išimtinai tik uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)s“ skirti tiekėjų siųstų komercinių pasiūlymų, su juose esančia informacija, nuorašai, kuriuos vėlgi būtų galima susieti su konkrečiu uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)s“ neįvykusiu, sužlugdytu prekybiniu sandoriu. Gaminių pirkimo ar pardavimo ilgalaikės sutartys nebuvo sudaromos, vykdomos veiklos specifika pasireiškė tuo, kad kiekvienu atveju dėl atskiro gaminių pirkimo, pardavimo buvo sudaromas atskiras susitarimas (sandoris), kiekvienu atveju galėjo skirtis perkamų ar parduodamų gaminių rūšis, specifikacija, išmatavimai ir kaina, prekes pas tiekėją pirkdavo tik po to kai prieš tai buvo gaunamas individualus užsakymas (užklausa) tam tikrai produkcijai. Todėl įvertinant tai, kad atskleista vienokia, ar kitokia informacija galėjo priklausyti, buvo skirta, o tuo pačiu ir sudarė komercinę paslaptį, išimtinai tik vienam asmeniui, šiuo atveju uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)s“, būtina nustatyti tokios informacijos (komercinio pasiūlymo ir panašiai) skleidėją ir jo valią (ypatingai dėl viešumo) šią informaciją perduodant išimtinai pasirinktam vienam asmeniu, priešingu atveju, keletui informacijos gavėjų perduoti tie patys duomenys, negalėtų būti laikomi išimtinai konfidencialiais ir slaptais. Kaip seka iš teisme apklaustų liudytojų parodymų, vykdant šią specifinę prekybą, įmonės dažnai tas pačias užklausas siųsdavo dešimtims panašia veikla užsiimančių įmonių, po ko, gavus atsakymus į pateiktus komercinius pasiūlymus, pasirinkdavo pelningiausią variantą. Būtent tokių duomenų nėra.

Atkreiptinas dėmesys, kad tarp uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)s“ ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2009 metais buvo ūkiniai santykiai, veiklos pasekmėje susidarė ir nemažas vienos bendrovės įsiskolinimas kitai bendrovei, todėl ir R. Ž., kaip uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)s“ atstovo susirašinėjimas, keitimasis informacija su bendradarbiaujančios įmonės (uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“) atstovais, laikytinas kaip normali ūkinė, specifinei tarpininkavimo ir prekybos rūšiai, klientų paieškai būdinga gamybinė veikla. 

Pagal D. J. 2016 m. kovo 23 d. teismo posėdžio metu paaiškinimą uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)s“ komercine paslaptimi buvo iš pirkėjų derybų būdu gauta informacija apie prekes, specifikacijas, joms būdingus ypatumus, kad būtų galima tas prekes jiems tiekti. Jų kainos, kokiomis parduodavo, komplektiškumas, kiekiai, pristatymo galimybės, forma, bendra savikaina, kiek tai kainuoja, taip pat klientų kontaktinė informacija, atsiskaitymų, atidėjimų perkant prekių kiekių duomenis. Taip pat naudodavo savo veikloje slaptą savo sukurtą skaičiavimo sistemą, bendrai vadindavo skaičiuoklėmis. Tai reiškia skaičiavimo sistema, tai apibrėžia, ką nori suskaičiuoti su ja. Tokios, kai neviešos, kurių niekur negalima rasti: padėklų savikainos skaičiuoklė, padėklų sukrovimo į tam tikrą transporto rūšį skaičiuoklės. Bendrai tai buvo skaičiuoklės. Dar kainos per kūbinę išraišką skaičiuoklė, transporto skaičiuoklė. Skaičiuoklės buvo saugojamos kompiuteryje, programos pavadinimas „skaičiuokles.taškas.xls“. Slapta dar buvo brėžiniai, kurie buvo prieinami tik tam klientui, kuriam ruošti. Jie daromi su specialia braižymo programa, kuri buvo kompiuteryje, vadinosi „microsof visio“. Tokie liudytojo parodymai vertintini kritiškai ir jais nesiremtina. Bet kaltinime nurodomi failai (antstolio protokole konstatuotų laiškais persiųsti) su juose atskleidžiama konkrečia informacija: „skaiciuokles.xls”, kurioje prekių savikainos skaičiavimo skaičiuoklė, „CPspecifications_English_April204.pdf”, kurioje chemijos pramonės palečių specifikacija, „n.servis(tiekejams).vsd” ir „n.servis.vsd”, kuriose palečių brėžiniai, „53.vsd“, kurioje paletės brėžiniai, „pirkejai.xls”, kurioje įmonės klientų kontaktiniai duomenys, „fase a.vsd”, „fase b.vsd”, „fase.vsd”, kuriose palečių brėžiniai, neatskleidžia jos turinio vertingumo ir reikšmės, tuo labiau ir priklausomybės (šaltinio), tokių duomenų priskyrimas komercinei paslapčiai negalimas. Be to, iš apklaustų liudytojų parodymų seka, kad kokios nors skaičiuoklės ar kainų programos panaudojimas savaime nesukuria jokios vertės, tokios priemonės gali tik palengvinti paskaičiavimus (elementariai nenaudojant skaičiuotuvo). Atkreiptinas dėmesys, kad paletės yra visuotinai žinomos, prieinamos internete (10 tomas, 36 – 121 b. l.).

Sprendžiant įrodymų patikimumo klausimą, svarbu patikrinti ar tokius įrodymus patvirtina ir kiti bylos duomenys. Šiuo atveju, remtis aptartais (antstolio protokole konstatuotais) laiškais, kaip besąlygiškai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, tyčia siuntus konfidencialią uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)s“ informaciją kitai šaliai, nėra pakankamo pagrindo, nes, kaip nustatyta ištirtais įrodymais (antstolio M. P. parodymai), konstatuotinus laiškus iš visos susirašinėjimo medžiagos išimtinai išrinko tik D. ir G. J., kurie ir pateikė apžiūrai kompiuterį, tuo tarpu, kaip seka iš liudytojos G. T. parodymų, laiškai tai buvo atsakymai (su atžyma RE) į jau prieš tai į pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) tų pačių asmenų (laiškų gavėjų) rašytus laiškus. Kaip nurodė G. T., rašytas ir persiųstas pirkėjų užklausas su pridėtais brėžiniais ir kita informacija. Todėl nesant galimybės patikrinti šių visų laiškų turinio, atlikti jų palyginimo, perduodamos informacijos atitikimo, spręsti apie perduotos informacijos svarbą ir priklausymą konkrečiam subjektui, negalima. Nėra pagrindo netikėti ir G. T. parodymais, jog tokiu susirašinėjimu ji tik perdavė trečiųjų asmenų pateikiamą informaciją potencialiam sutarties dalyviui, uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)s“, šiuo atveju atstovaujamai R. Ž.. Duomenų perdavimas ne visuomet susijęs su paslapties atskleidimu, jei pavyzdžiui tai buvo padaryta ryšium su gamybine veikla, kaip šiuo atveju ieškant klientų, siūlant savo pardavimų sąlygas ir panašiai, ką nurodė ir kaltinamasis.

Išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visos abejonės turi būti vertinamos traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai, draudžiama esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110/2013), o apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamas nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-490/2001, 2K-157/2006, 2K-268/2008, 2K-488/2009, 2K-P-218/2009, 2K-159/2011, 2K-281/2011) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-404/2014).

Atkreiptinas dėmesys, kad kaltnimas R. Ž. lingvistiniu požiūriu suformuluotas visiškai nelogiškai ir neteisingai. Kaltinime nurodoma, kad galimai įsipareigojęs bendrovei dėl „komercinės paslapties“, R. Ž.: „įsipareigojo neatskleisti ūkine komercine paslaptimi laikomą informaciją ir šios informacijos pagrindu neviešus įmonės elektroninius duomenis bendraudamas su uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais elektronine ryšio priemone - bendrovei priklausančiu kompiuteriu ir iš jo siųsdamas įmonės neviešus elektroninius duomenis per savo naudojamą pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams“, nes minimais įsipareigojimais R. Ž. ”informacijos pagrindu“ negalėjo siųsti informacijos, o tik ją, informaciją, naudoti (t. y. ją siųsti). Be to, visiškai neaišku, kokiai bendrovei priklausančiu kompiuteriu R. Ž. naudojosi darydamas „nusikalstamą veiką“ ir iš jo siuntė informaciją.

R. Ž. išteisintinas, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Kadangi R. Ž. buvo kaltinamas, kad neteisėtai paskleidė neviešus uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)s“ elektroninius duomenis, perduodamas juos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, jį išteisinus, išteisintinas ir J. K., kuris buvo kaltinamas neteisėtai perėmęs, laikęs bei paskleidęs neviešus uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)s“ elektroninius duomenis, bei uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, kaltinta, kad neteisėtai perėmė, laikė bei paskleidė neviešus uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)s“ elektroninius duomenis.

Uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)s“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 4470188 eurų turtinės žalos (10 tomas, 122 – 138 b. l.). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 straipsnis „Civilinio ieškinio išsprendimas“ numato, kad, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką, civilinis ieškinys atmetamas. Kadangi asmuo išteisintinas, neįrodžius, kad kaltinamieji dalyvavo darant nusikalstamą veiką, „(duomenys neskelbtini)s“ civilinis ieškinys turėtų būti atmestinas, bet teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)s“ yra pareiškusi ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl atskleistos komercinės paslapties, atlyginimo iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir R. Ž. civilinio proceso tvarka. Ši civilinė byla Vilniaus apygardos teisme dar nėra išnagrinėta. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 3 d. 2 p., šiuo atveju galimas tik vienas civilinio ieškinio išsprendimo būdas, palikimas jo nenagrinėtu, kas suteikia teisę civiliniam ieškovui pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka.

CD su pateikta informacija (1 tomas, 12, 50 b. l., 14 tomas, 139 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Baudžiamojoje byloje yra pateikta antstolio M. P. medžiaga (14 tomo galas), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina pateikėjui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., 115 str., 302 – 305 str. ir 307 str.,

nusprendžia:

R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo 198 str. 1 d. išteisinti, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p.).

J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo 198 str. 1 d. išteisinti, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p.).

Uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 135631649, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo 198 str. 1 d. 3 d.. išteisinti, kadangi nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p.).

Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)s“, įmonės kodas 300018599, civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

CD su pateikta informacija, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Antstolio M. P. medžiagą, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti pateikėjui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas                                                        Bronius Varsackis