Baudžiamoji byla Nr. 1A-327-919/2023

                                                                    Proceso Nr. 1-01-1-21966-2022-3

                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1;

 (S)

     2.4.7

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aušros Vingilės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal E. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo E. K., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Baudžiamoji byla nutraukta.

E. K. perduotas laiduotojos S. R. atsakomybei pagal laidavimą su 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) užstatu, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą.

Laiduotoja S. R. įpareigota per 10 (dešimt) darbo dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank, kodas 73000, įmokėti 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) užstatą.

Užstatas grąžintinas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu E. K., už kurį laiduota, per laidavimo terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

– uždrausta E. K. naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 20 d.;

– konfiskuota automobilio „Peugeot 3008“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dalį vertės atitinkanti pinigų suma – 8 000 Eur (aštuoni tūkstančiai eurų).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas pradėjus bausmės vykdymą panaikintinas. Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas prie bylos viršelio, perduotinas VĮ „Regitra“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 9 d. nuosprendyje nustatyta, kad E. K. 2022 m. birželio 16 d. apie 15:35 val. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Peugeot 3008“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusio automobilio „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kairįjį šoną, po ko pasišalino iš įvykio vietos ir iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį iki atvykus pareigūnams, kai alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), jam 17:08 val. nustatytas 2,46 promilių neblaivumas.

2.       E. K., iš dalies nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu, skundžia jį apeliacinės instancijos teismui ir prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 9 d. nuosprendį iš dalies pakeisti. Apeliaciniu skundu E. K. prašo taikytą laidavimo institutą palikti, tačiau neskirti laidavimo su piniginiu užstatu jo seseriai arba sumažinti piniginio užstato dydį iki 500 Eur, sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį iki 1 ar 1,5 metų bei sumažini ir priteisti mažesnę automobilio „Peugeot 3008“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę nei apylinkės teismas priteisė arba paskirti įmoką į nukentėjusiųjų asmenų fondą.

2.1.                      Apeliaciniame skunde nurodoma, kad E. K. sutinka su jam taikytu laidavimo institutu, aplinkybių neneigia, kaltę pripažįsta, tačiau prašo iš dalies pakeisti nuosprendį neskiriant laidavimo su piniginiu užstatu arba piniginį užstatą sumažinti iki 500 Eur, kadangi jo sesuo nors ir pasakė teismo posėdžio metu, kad esant galimybei ras pinigų sumokėti užstatą už E. K., tačiau šiuo metu jos vyras yra bedarbis, ji viena išlaiko šeimą, todėl piniginio užstato sumokėjimas jai būtų sunki finansinė našta.

2.2.                      Apeliaciniame skunde nurodoma, kad E. K. po šio įvykio norėdamas suvokti ir suprasti savo neigiamo elgesio pasekmes savo noru užsirašė į UAB “ (duomenys neskelbtini)“ organizuojamus 4 valandų kursus dėl alkoholio ir narkotikų žalos, juos išklausė bei gavo pažymėjimą (kopija pateikta byloje). Apeliaciniame skunde pažymima, kad teisė vairuoti transporto priemones E. K. yra labai reikalinga, nes tenka važiuoti į darbą automobiliu, šiuo metu važiuoja viešuoju transportu, turi su žmona sodybą (duomenys neskelbtini), kurią reikia prižiūrėti.

2.3.                       Apeliaciniame skunde E. K. prašo sumažinti jam priteistą automobilio piniginės vertės sumą priteisiant ne 8 000 Eur, o 2 000 – 3 000 Eur. Nurodo, kad pagal įstatymą jis nėra automobilio „Peugeot 3008“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas, o tik naudotojas, automobilis šiuo metu priklauso AB „(duomenys neskelbtini)“, nes neišmokėtas lizingas pagal lizingo sutartį. E. K. sutinka, kad turi būti sprendžiamas klausimas dėl konfiskuotino automobilio piniginės vertės priteisimo. Pažymi, kad nustatyta automobilio vertė pagal VšĮ „Emprekis“ buvo 26 420 Eur su PVM, tačiau šis automobilis buvo pirktas už 23 500 Eur su PVM (byloje pateikta pirkimo-pardavimo sutarties kopija). E. K. pirmosios instancijos teismo prašė taikyti jam dalinį konfiskuotinos automobilio vertės priteisimą, priteisiant jam 10 proc. nuo 23 500 Eur sumos, arba vietoje to, paskirti įmoką į nukentėjusiųjų asmenų fondą,  kadangi tokios sumos priteisimas jam ir jo šeimai būtų nepakeliama našta, būtų neproporcinga ir per griežta priemonė jo atžvilgiu. Be to, už šį automobilį dar teks mokėti lizingą iki 2027 m. gegužės 15 d. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į E. K. prašymą ir priteisė tik dalį konfiskuotino automobilio piniginės vertės – 8 000 Eur, tačiau E. K. nuomone, šią priteistą sumą dar galima sumažinti dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių.

3.       Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė E. S. pateikė atsiliepimą į E. K. apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad:

3.1.                      E. K. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o sukėlęs eismo įvykį, pasišalino iš įvykio vietos ir iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, namuose vartojo alkoholį iki atvykus pareigūnams, kai alkoholio matuokliu jam buvo nustatytas 2,46 promilių neblaivumas, tai yra vidutinis girtumo laipsnis, artimas sunkiam. Atsiliepime nurodoma, kad tokie neteisėti E. K. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai bei gyvybei. Atsiliepime pažymima, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė BK nuostatas dėl poveikio priemonių, numatytų BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktuose, 68 straipsnyje, 72 straipsnio 1, 2, 5, dalyje, atsižvelgdamas į nustatyto nusikaltimo aplinkybių visumą ir E. K. asmenybę.

3.2.                      Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl laidavimo su užstatu ar be jo, taikant šį institutą sprendė apie objektyvias galimybes sumokėti užstatą, laiduotojo savybes, kaltinamojo asmens charakteristiką ir pagrįstai nustatė 1 000 Eur užstato dydį atsižvelgiant į galimybę šią sumą sumokėti ir garantuoti tinkamą laiduotojo pareigų vykdymą laiduojamuoju laikotarpiu. Skirtas užstatas yra tinkama garantija tam, kad darytų įtaką E. K. elgesiui siekiant nenuvilti pasitikėjimą davusios laiduotojos, užkirsti kelią tokio elgesio recidyvui bei asmens pasitaisymui. Atsiliepime pažymima, kad užstatas bus grąžintas pasibaigus laidavimo laikotarpiui, todėl nenustačius objektyvaus pagrindo užstato dydis neturėtų būti mažinamas.

3.3.                      Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl uždraudimo E. K. naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininką charakterizuojančius duomenis, tinkamai įvertino ir skyrė mažesnę nei BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą 5 metų maksimalią poveikio priemonę, o uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui šiuo atveju atitinka padarytos veikos ir jam taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo principo reikalavimus. Atsiliepime pažymima, kad E. K. yra brandus, suvokia savo padaryto nusižengimo pavojingumą, galėjusią kilti žalą, tačiau akivaizdu, nors ir žinodamas, kad gali išvengti pažeidimo, to nepadarė ir būdamas neblaivus sėdo vairuoti transporto priemonę. Asmuo laisva valia pasirinko tokį elgesį.

3.4.                      Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl konfiskuotinos automobilio „Peugeot 3008“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dalies vertės atitinkančios pinigų sumos  (8 000 Eur) skyrė pagrįstą ir proporcingą sumą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Peugeot 3008“, 2019 m. kaina Lietuvoje su PVM yra 26 420 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į didelę automobilio vertę, į tai, kad nors kaltinamasis dirba, tačiau turi šeimą, du nepilnamečius vaikus, prisipažįsta kaltu, gailisi, pasimokė iš savo elgesio, padarė išvadą, kad visos automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimas būtų per griežta ir neproporcinga poveikio priemonė nuo atsakomybės atleidžiamam asmeniui, todėl skyrė tik dalį turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 8 000 Eur. Atsiliepime nurodoma, kad skirta 8 000 Eur suma yra ne tik atitinkanti šios poveikio priemonės tikslą ir proporcingumą, bet ir laikytina net švelnesne, nes nustatyta suma yra tik trečdalis galimos konfiskuotinos sumos dalis, taigi jos sumažinimas prieštarautų konfiskavimo instituto principams, neatitiktų šio instituto paskirties ir formuotų nebaudžiamumo praktiką.

E. K. apeliacinis skundas atmetamas.

4.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nesutinkama tik su skundžiamu Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu E. K. paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminu, prašant šį terminą sumažinti iki 1 ar 1,5 metų ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydžio, prašant jį sumažinti iki 2 000 – 3 000 Eur arba paskirti įmoką į nukentėjusiųjų asmenų fondą. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma taikytą laidavimo institutą palikti, tačiau neskirti laidavimo su piniginiu užstatu E. K. seseriai arba sumažinti piniginio užstato dydį iki 500 Eur.

Dėl laidavimo su užstatu

5.       BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybėn pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad yra visos BK 40 straipsnyje nustatytos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, nusprendė E. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti, perduodant E. K. laiduotojos S. R. atsakomybei bei nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą. Ši nuosprendžio dalis nėra ginčijama. Tačiau, apelianto nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai laidavimą taikė kartu su 1 000 eurų užstatu bei prašo neskirti laidavimo su piniginiu užstatu arba piniginį užstatą sumažinti iki 500 Eur.

6.       Kaip jau minėta, BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, teismas nustato užstato dydį arba sprendžia dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Taigi, užstato taikymo ar jo netaikymo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie yra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto prevencinio poveikio nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam asmeniui.

7.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog E. K. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galimas tik su užstatu. Sutiktina su apeliantu, jog iki šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nebuvo teistas, gailėjosi ir prisipažino, darbovietės administracijos apibūdinamas kaip pareigingas, kruopštus, nuoširdus darbuotojas, kad teigiamai charakterizuojama ir laiduotoja paskirta S. R. Tačiau, kolegijos nuomone, vien teigiamas kaltininko ir laiduotojos asmenybės charakterizavimas šiuo atveju nesudaro pakankamo pagrindo taikyti laidavimo institutą be užstato ar mažinti jo dydį. Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu įvertinti ir E. K. inkriminuoto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Nors E. K. padarė nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką, tačiau kelių transporto priemonių vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, yra itin šiurkštus ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar netgi gyvybei pavojingas Kelių eismo taisyklių pažeidimas. E. K. būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę dienos metu, kai eismo dalyvių skaičius gatvėse yra didesnis, nei tamsiu paros metu. Etilo alkoholio koncentracija jo kraujyje buvo 2,46 promilės, kas ženkliai viršija tiek ribą, nuo kurios asmeniui yra draudžiama vairuoti transporto priemones (0,40 promilės), tiek ribą, nuo kurios neblaiviam vairuotojui taikoma baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės). Pažymėtina ir tai, kad E. K. būdamas neblaivus vairavo automobilį, atsitrenkė į kitą automobilį stovėjimo aikštelėje bei pasišalino iš įvykio vietos. Taigi, akivaizdu, jog šiuo atveju rimtesnių tokio neatsakingo ir lengvabūdiško E. K. elgesio pasekmių buvo išvengta tik laimingo atsitiktinumo dėka. Įvertinęs aptartas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į tai, jog skundžiamu nuosprendžiu buvo nustatytas artimas vidurkiui laidavimo terminas, apygardos teismas sprendžia, kad E. K. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ar šio užstato dydžio sumažinimas, neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų. 

8.       Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog užstatas šiuo atveju neturėtų būti taikomas arba turėtų būti sumažintas ir dėl laiduotojos turtinės padėties, kadangi jos vyras šiuo metu yra bedarbis, ji viena išlaiko šeimą, todėl piniginio užstato sumokėjimas jai būtų sunki finansinė našta. Tačiau, kaip matyti iš pateiktos bylos, pirmosios instancijos teismas įvertinęs laiduotojos asmenybę, jos galimybes sumokėti užstatą, pagrįstai sprendė skirti 1 00 Eur užstato dydį, su kuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Pažymėtina, kad piniginio užstato paskyrimas, šiuo atveju 1 000 Eur suma, garantuoja tinkamą laiduotojo pareigų vykdymą laiduojamuoju laikotarpiu bei garantuoja tinkamą įtaką kaltininko elgesiui, siekiant nenuvilti laiduotojos.

9.       Įvertinusi visa, kas išdėstyta aukščiau, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atleisdamas E. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu, BK 40 straipsnio nuostatų nepažeidė, o taikė jas tinkamai ir pagrįstai. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad užstato suma, kuri šiuo atveju 1 000 eurų, būtų neproporcingai didelė ar turėtų itin neigiamą ir šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste nepateisinamą poveikį užstato davėjui. Be to, pažymėtina ir tai, kad užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Teisėjų kolegijos nuomone, užstato taikymas bus didesnė paskata E. K. laikytis įstatymų, susilaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, taip pateisinant parodytą valstybės bei laiduotojos pasitikėjimą. Atsižvelgiant į tai, keisti nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise. 

10.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundžiamą nuosprendį, E. K. apeliacinį skundą, prokurorės atsiliepimą ir teismui pateiktą medžiagą konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas, įvertinęs visus byloje esančius duomenis, susijusius su apelianto padarytu nusikaltimu, pagrįstai jam paskyrė proporcingą baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, nustatant 2 metų terminą, kuri nėra laikytina per griežta ir negali būti švelninama. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog iš esmės visi su šiais klausimais susiję E. K. argumentai buvo išsamiai išnagrinėti apylinkės teismo ir dėl jų pasisakyta skundžiamu nuosprendžiu, o tai, kad apeliantas su tokiu teismo vertinimu subjektyviai nesutinka, nori, kad jam būtų taikomos švelnesnės teisinio poveikio priemonės, nedaro skundžiamo nuosprendžio neteisėtu ar nepagrįstu.  

11.       Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuris skiriamas, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 2811 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

12.       Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, kad BK 281 straipsnyje ir BK 2811 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-261-489/2018).  Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso, o kartu ir kaltininkui skiriamos bausmės sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą, atsižvelgiama ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius ar atskirai į kurias nors konkrečias detales, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Taigi, svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, skyrimo ir jos taikymo trukmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į visas tokios priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o paskirta priemonė turi būti proporcinga padarytos veikos pavojingumui, taip pat kaltininko asmenybei.

13.       Kaip matyti iš pateiktos bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį pripažino, kad E. K., naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemones, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, būdamas neblaivus vairavo automobilį, atsitrenkė į automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusio automobilio kairįjį šoną, pasišalino iš įvykio vietos ir iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, vartojo alkoholį iki atvykus pareigūnams, kai jo iškvėptame ore nustatyta 2,46 promilių etilo alkoholio koncentracija. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog dėl šios priežasties atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui turi būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, nustatant 2 metų terminą. Tokio pirmosios instancijos teismo sprendimo neginčija ir pats apeliantas, tačiau, jo teigimu, minėtosios teisės atėmimas dvejiems metams yra neteisingas ir neproporcingas. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens nuomone ir sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatytas tinkamai, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo reikalavimais, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog sprendžiant šį klausimą buvo atsižvelgta į tai, kad E. K. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones, kad neblaivus transporto priemonę vairavo pirmą kartą, nėra padaręs teisės pažeidimų, susijusių su girtavimu, gailėjosi, prisipažino. Taigi reikšmingos baudžiamojo poveikio priemonės terminui aplinkybės buvo tinkamai įvertintos priimant skundžiamą nuosprendį

14.       Apeliantas skundu prašydamas iki 1 ar 1,5 metų sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam labai reikalinga, nes tenka važiuoti į darbą automobiliu, šiuo metu važiuoja viešuoju transportu, turi su žmona sodybą (duomenys neskelbtini), kurią reikia prižiūrėti, po šio įvykio, norėdamas suvokti ir suprasti savo neigiamo elgesio pasekmes savo noru užsirašė į UAB “(duomenys neskelbtini)“ organizuojamus 4 valandų kursus dėl alkoholio ir narkotikų žalos, juos išklausė bei gavo pažymėjimą, tačiau pastebėtina, kad šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino spręsdamas klausimą dėl E. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir pačios savaime jos nesudaro pagrindo trumpinti specialiosios teisės atėmimo termino. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad E. K. buvo atleistas pagal laidavimą artimam vidurkiui 1 metų 6 mėnesių terminui, nustatant 1 000 Eur užstatą, teismas jam paskyrė itin švelnias poveikio priemones – turto konfiskavimą ir trumpesnio nei vidurkis termino baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą teisės vairuoti transporto priemonę 2 metams. Teisėjų kolegijos nuomone, dar švelnesnės poveikio priemonės nebūtų pakankamos siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Teisėjų kolegija sutinka, kad tokios trukmės specialiosios teisės atėmimas neabejotinai pakeis įprastą apelianto gyvenimą, tačiau tai yra neišvengiamos baudžiamojo poveikio priemonės pasekmės. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu. Kita vertus, tai, jog E. K. uždrausta vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui, nei galimas šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkis, patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas visas reikšmingas bylos aplinkybes vertino jam itin palankiai. Be to, E. K. ir iki nusikalstamos veikos padarymo žinojo, kad automobilio vairavimas jam yra reikalingas, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pavojingo nusikaltimo padarymo.   

15.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nenustačius tam tikrų išskirtinių aplinkybių, E. K. interesai savaime negali būti svarbesni už visos visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose ir iš jų eliminuoti neblaivius vairuotojus. Pažymėtina, kad E. K. turi ilgą transporto priemonių vairavimo stažą, yra suaugęs, pakaltinamas asmuo, žinantis kelių eismo taisykles, neabejotinai suvokė, kad draudžiama vairuoti transporto priemones būnant neblaiviam, sąmoningai pasirinko šių nuostatų nesilaikyti, todėl jam turi būti taikomos atitinkamos poveikio priemonės. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, E. K. nusikalto veikdamas tyčia, vairavo automobilį būdamas neblaivus, atsitrenkė į automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusio automobilio kairįjį šoną, pasišalino iš įvykio vietos ir iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį toliau. Atvykus pareigūnams jam buvo nustatytas 2,46 promilės neblaivumas, net šešis kartus viršijantis leistiną normą ir artimas sunkiam girtumo laipsniui. Tokiais veiksmais jis neabejotinai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei savo paties sveikatai ar net gyvybei.  Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad vien todėl, jog asmuo pripažino savo kaltę, gailėjosi ir teisė jam vairuoti transporto priemones yra reikalinga asmeniniams tikslams, yra pagrindas jam taikyti švelniausias įmanomas teisinio poveikio priemones.

16.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje skirdamas E. K. baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą – ir nustatydamas jos terminą, BK 67, 68 straipsnių taikymo klaidų nepadarė. Apeliantas skunde nepateikė jokių naujų aplinkybių, kurios leistų byloje nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas vertino pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 9 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo.

17.       Baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas ir padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Turto konfiskavimas – viena iš BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių rūšių. Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra turtinės ir prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti tikslą ne tik nubausti kaltininką, paskiriant jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą. 

18.       BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir, kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019). Konfiskuotino turto vertės išieškojimu taip pat apsaugomos trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-77-648/2019). 

19.       E. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - išieškotina nusikalstamos veikos priemonės – automobilio  „Peugeot 3008“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertė 8 000 Eur. Apeliantas neginčija šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo, tačiau nesutinka su teismo nustatyta konfiskuotino automobilio išieškotinos vertės dydžiu ir prašo konfiskuotino automobilio išieškotinos vertės dydį sumažinti iki 2 000 – 3 000 Eur arba paskirti įmoką į nukentėjusiųjų asmenų fondą. Teisėjų kolegija, pažymi, kad BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu, konfiskuotino turto vertė įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Atitinkamai teismų praktikoje yra išaiškinta, kad turto tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dieną. Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

20.       Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020). Nagrinėjamoje byloje pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, kad automobilio „Peugeot 3008“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kategorija M1-AB, kėbulo tipas – visureigis, darbinis tūris – 1 199 cm3, variklio galia – 96 KW/130 AG, pagamintos laikotarpiu nuo 2019-2022 m., vidutinė rinkos vertė yra 26 420, 00 Eur su PVM (1 t., b. l. 56). 

21.       Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-77-648/2019). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Tai ypač aktualu, kai sprendžiamas klausimas ne dėl nusikalstamu būdu gautos naudos, bet dėl nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

22.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, svarstydamas, ar konfiskuoti visą konfiskuotino turto vertę, ar jos dalį, atsižvelgė į nuteistojo finansinę padėtį, į tai, kad automobilis apeliantui nepriklauso (pirktas išsimokėtinai), tikslo daryti nusikalstamas veikas neturėjo ir konstatavo, kad visos transporto priemonės vertės konfiskavimas, atsižvelgus į minėtas aplinkybes, būtų pernelyg griežta baudžiamojo poveikio priemonė, kuri neatitiktų jos paskirties. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodė, kad jis nuo pat pradžių gailėjosi, savo kaltės neginčijo, kad paskirta konfiskuotino automobilio vertės suma būtų per didelė finansinė našta. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas ekonominio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonę, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį ir kitas bylos aplinkybes, į tai, kad išieškoti visą turto vertę būtų per didelė našta nuteistajam, išieškotino turto vertę ženkliai sumažino, konstatuodamas, jog visos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš E. K. būtų pernelyg griežta baudžiamojo poveikio priemonė, nagrinėjamu atveju neužtikrinanti jai keliamų tikslų.

23.       Sprendžiant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės - konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos - proporcingumo, teisėjų kolegija pažymi, kad kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir dėl to kilusias neigiamas pasekmes, už kurias jis yra atsakingas tik pats. Teisėjų kolegijos nuomone įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, apeliantui nustatytą girtumo laipsnį, jo asmenybę, finansinius įsipareigojimus, konfiskuotino automobilio vertę, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju turi būti konfiskuojama ne visa minėtos transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma, o tik dalis - 8 000 Eur., tokiu būdu nustatė tik trečdalį galimos konfiskuotinos sumos dalies. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia išieškotina pinigų suma neprieštarauja teismų praktikai tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose ir nelaikytina neproporcinga siekiant užtikrinti BK 41 straipsnio paskirtį. Skunde apelianto nurodomos aplinkybės dėl konfiskuojamo automobilio vertės dalies išieškojimo, turimų finansinių įsipareigojimų, nelaikomos išimtinėmis, kurios leistų daryti išvadą apie taikomos priemonės ne proporcingumą.

24.       E. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad vietoje baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnyje, taikymo, jam galėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis). Su tokia pozicija nėra pagrindo sutikti, nes BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė labiau siejasi su E. K. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis, nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos verte, kuri, pavyzdžiui, parodo, kokią riziką asmuo yra pasiryžęs prisiimti darydamas nusikalstamą veiką, ir tuo pačiu teisine atsakomybe plačiąja prasme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

n u t a r i a :

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą E. K. apeliacinį skundą atmesti. 

Ši Kauno

Teisėjai                                                               Lina Lesinskienė

Aurelijus Rauckis

Aušra Vingilė