Civilinė byla Nr. e2A-904-460/2021

                                                                            Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00665-2020-2

       Procesinio sprendimo kategorijos:  

       1.3.2.9.13; 1.3.2.9.14; 1.3.9.2.2; 3.3.1.14; 

       3.3.1.18.1; 3.3.1.20  

 (S)     

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 16 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Mildos Skersienės, 

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. A., trečiojo asmens Šilalės rajono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. A. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Šilalės šilumos tinklai“, Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriui, Šilalės rajono savivaldybės tarybai dėl neteisėto atšaukimo iš uždarosios akcinės bendrovės „Šilalės šilumos tinklai“ direktoriaus pareigų.  

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas K. A. kreipėsi į Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus su ieškiniu, juo prašė: 1) panaikinti Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 3 d. įsakymą dėl jo atšaukimo iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) UAB „Šilalės šilumos tinklai“ direktoriaus pareigų; 2) pripažinti ieškovo atleidimą iš UAB „Šilalės šilumos tinklai“ direktoriaus pareigų neteisėtu; 3) grąžinti ieškovą į UAB „Šilalės šilumos tinklai“ direktoriaus pareigas; 4) priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos; 6) priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas K. A. 2021 m. kovo 31 d. galutiniu patikslintu ieškiniu atsakovais nurodė UAB „Šilalės šilumos tinklai“, Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorių ir Šilalės rajono savivaldybės tarybą ir prašė: 1) panaikinti Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 3 d. įsakymą dėl jo atšaukimo iš UAB „Šilalės šilumos tinklai“ direktoriaus pareigų ir pripažinti jo atleidimą iš UAB „Šilalės šilumos tinklai“ direktoriaus pareigų neteisėtu; 2) grąžinti jį į UAB „Šilalės šilumos tinklai“ direktoriaus pareigas; 3) priteisti iš atsakovo 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovo turtinės žalos atlyginimą – negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs, jei būtų dirbęs direktoriumi iki kadencijos pabaigos, įpareigojant negautų pajamų mokėtinus mokesčius (bruto) sumokėti atsakovui ir ieškovui išmokėti sumą (neto), kurią turi gauti atskaičius mokesčius. Negautos pajamos – vidutinis darbo užmokestis iki kadencijos pabaigos, atėmus išdirbtą laiką, kuris laikotarpiu nuo teismo paskirto posėdžio dienos pabaigos (2021 m. balandžio 23 d.) iki jo kadencijos paskutinės dienos (2024 m. sausio 31 d.) sudaro 31 254,1350 Eur. Turtinės žalos dydis turėtų būti proporcingai perskaičiuojamas atsižvelgiant į galutinai apskaičiuotą priverstinės pravaikštos laikotarpį, priklausomai nuo teismo proceso eigos. Turtinės žalos dydis galėtų būti mažinamas proporcingai, jei ieškovas būtų grąžintas į ankstesnes pareigas, iš kurių buvo neteisėtai atleistas; 5) priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos. Apskaičiavus priverstinę pravaikštą laikotarpiu nuo atleidimo iš darbo dienos (2020 m, lapkričio 5 d.) iki teismo paskirtos posėdžio dienos                                              (2021 m. balandžio 22 d.), priverstinės pravaikštos dydį sudaro 5 134,60625 Eur; 6) priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovas K. A. 2020 m. gruodžio 4 d. ieškinyje nurodė, kad jis nebuvo supažindintas su atšaukimo iš pareigų priežastimis, buvo atleistas be jokių motyvų ir paaiškinimų, nebuvo iš anksto informuotas ir nebuvo taikytas įspėjimo terminas pagal darbo sutarties 10 punktą. Savivaldybės valdoma UAB „Šilalės šilumos tinklai“ turi specialų teisinį režimą ir bendrovės akcininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija neturi absoliučios laisvės pasirinkti, kas bus bendrovės direktorius, 2017 metais įtvirtinus naują teisinį reguliavimą vadovas turi būti parenkamas konkurso tvarka. Tokį specifinį savivaldybės valdomų bendrovių teisinį reguliavimą nulemia viešasis jų veiklos pobūdis. Savivaldybės valdomos bendrovės skirtos pirmiausia patenkinti viešąjį interesą, todėl yra įtvirtinami atitinkami teisinio reguliavimo mechanizmai, skirti maksimaliai apsaugoti tokias įmones nuo siaurų politinių jėgų interesų. Todėl yra ribojama savivaldybės bendrovių akcininko teises ir pareigas įgyvendinančių institucijų diskrecija skirti bendrovės vadovus, kurie turi būti skiriami konkurso būdu. O tai suponuoja, kad nebelieka visiško absoliutumo atšaukti savivaldybės kontroliuojamos bendrovės vadovą, paskirtą konkurso būdu. Pasitikėjimo praradimas turi būti objektyvus ir pagrįstas abejonių nekeliančiais faktais, jis buvo atleistas be objektyviais įrodymais pagrįsto faktinio pagrindo, įrodančio, kad jis objektyviai prarado Šilalės savivaldybės pasitikėjimą. Tik kilus visuomenės pasipiktinimui Šilalės rajono savivaldybės administracija                                2020 m. lapkričio 9 d. savivaldybės tinklalapyje paskelbė politinio pobūdžio ir jo dalykinę reputaciją žeminantį pranešimą apie jo atleidimo priežastis, kurios neatitinka tikrovės.

4.       Patikslintame ieškinyje ieškovas K. A. papildomai nurodė, kad UAB „Šilalės šilumos tinklai“ veiklos pobūdį sudaro ir viešojo intereso elementai. Todėl, aiškinant vadovo atleidimo iš darbo teisinį reglamentavimą, turi būti atsižvelgiama ne tik į bendrovės teisinę formą, bet ir į teisinio statuso ypatumus. Šilalės rajono savivaldybės taryba yra UAB „Šilalės šilumos tinklai“ steigėja, o Šilalės rajono savivaldybė yra vienintelė bendrovės akcininkė. Vadinasi UAB „Šilalės šilumos tinklai“ vykdomos veiklos tikslas ir efektyvumas yra viešasis interesas, užtikrinant nenutrūkstamą centralizuotą šilumos bei kitų paslaugų teikimą gyventojams ir viešiesiems bei privatiems juridiniams asmenims. UAB „Šilalės šilumos tinklai“ veikla yra licencijuojama. Todėl tokios įmonės vadovo paskyrimas ir atleidimas taip pat yra viešasis interesas. Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorius yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas. Tai reiškia, kad jis politiniais motyvais, nenurodęs jokių objektyvių priežasčių, gali atšaukti bendrovės vadovą, nors vadovas ir jo pareigos nėra susiję politinio (asmeniniu) pasitikėjimo elementais su savivaldybės administracijos direktoriumi. Tokiu būdu gali būti suformuota ydinga praktika, kai savivaldybės bendrovės vadovai nėra apsaugoti nuo vienasmenio politinio sprendimo ir gali būti atšaukti vien politiniais motyvais, nepaisant kaltės elementų, faktinių aplinkybių ir nenurodant objektyviai egzistuojančių priežasčių. Jo pateikiama logika analogiškai yra taikoma ir biudžetinių įstaigų vadovų atšaukimo atveju. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimai dėl įstaigos vadovo priėmimo į darbą ir atleidimo turi atitikti viešąjį interesą, įvertinus biudžetinės įstaigos teisinio statuso ypatumus, jos veiklą kaip viešąjį interesą, sprendimai, susiję su biudžetinės įstaigos veiklos organizavimu, turi būti objektyviai pagrįsti viešuoju interesu, o ne absoliutaus pobūdžio teise atleisti darbuotoją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2008). Pagal audito ataskaitos duomenis ir pateiktas išvadas, bendrovė veikė pelningai, taigi jis savo pareigas iš esmės atliko tinkamai, todėl teiginiai, kad audito ataskaitos rezultatai lemia pasitikėjimo juo praradimą, yra deklaratyvaus pobūdžio ir prieštarauja faktinėms aplinkybėms. UAB „Šilalės šilumos tinklai“ ginčus dėl Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmų inicijavo pagrįstai, todėl teisminiai ginčai dėl paties Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus neteisėtų veiksmų negali būti laikomi objektyvia pasitikėjimo juo, ieškovu, praradimo priežastimi, objektyvių priežasčių atšaukti jį iš pareigų nebuvo.

5.       Patikslintame ieškinyje ieškovas taip pat nurodė, kad nėra duomenų, patvirtinančių, kad Šilalės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių UAB „Šilalės šilumos tinklai“ akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises įgyvendinanti institucija yra būtent Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorius ir kad tokie įgaliojimai buvo perduoti ir suteikti Šilalės rajono savivaldybės tarybos sprendimo pagrindu. Priešingai, pagal Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo 6.2 punktą, kaip akcininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija nuo 2004 m. balandžio 22 d. yra nurodoma Šilalės rajono savivaldybės taryba. Vadinasi, dėl sprendimo atšaukti vadovą turėjo spręsti būtent Šilalės rajono savivaldybės taryba, nesant suteiktų įgaliojimų Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriui. UAB „Šilalės šilumos tinklai“ akcininkų sąraše nėra jokių įrašų apie tai, jog akcijų valdytojas yra Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorius. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo daryti išvadą, kad Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorius turėjo teisę atšaukti UAB „Šilalės šilumos tinklai“ direktorių. Sprendimas atšaukti ir atleisti jį iš direktoriaus pareigų buvo priimtas tokių įgaliojimų neturinčio subjekto.

6.       Be kita ko, patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad ieškovo atleidimas iš pareigų iš esmės neteisėtas, nes jo atleidimo iš pareigų metu jam buvo taikoma Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo apsauga, kadangi 2019 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sprendimu Nr. BV-147 jis pagal Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatas buvo pripažintas pranešėju. Akivaizdu, kad jis buvo atšauktas būtent dėl to, kad įstatymų nustatyta tvarka pranešė institucijoms apie vykusius pažeidimus UAB „Šilalės šilumos tinklai“. Tokie veiksmai vertintini kaip draudimo imtis neigiamo poveikio priemonių prieš pranešėją pažeidimas (Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo 10 straipsnio 1 ir 2 dalys). Todėl vien šiuo pagrindu jis buvo neteisėtai atšauktas iš UAB „Šilalės šilumos tinklai“ direktoriaus pareigų. Jis buvo atšauktas žmogaus garbę ir dalykinę reputaciją žeminančiu būdu. Be jokio pranešimo ir paaiškinimo. Po kelių dienų Šilalės rajono savivaldybė savo tinklalapyje 2020 m. lapkričio 9 d. paskelbė ieškovo garbę ir dalykinę reputaciją žeminantį paaiškinimą apie jo ginčytinas atleidimo priežastis, ir viešai apkaltino, kad jis švaistė UAB „Šilalės šilumos tinklai“ pinigus bylinėjimosi išlaidoms ir taip padarė žalą. Paskelbti teiginiai šmeižia jį, kadangi 2021 m. sausio 14 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimas buvo pakeistas UAB „Šilalės šilumos tinklai“ naudai. Taigi, Šilalės rajono savivaldybės administracija turėjo susilaikyti nuo viešų kaltinimų pateikimo, kol teismų sprendimai nebuvo įsiteisėję. Vėliau tokių straipsnių kampanija tęsėsi tiek iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos, tiek iš Šilalės rajono savivaldybės mero patarėjo pusės. Straipsniuose nurodoma realybės neatitinkanti informacija, kuria bandoma sumenkinti jo kompetenciją, dalykinę reputaciją įvairiausiais klausimais. Tokia situacija sukėlė jam didelių neigiamų ir ilgalaikių emocinių išgyvenimų, padarė žalą jo dalykinei reputacijai, kuri gali turėti neigiamos įtakos jo darbinei karjerai ateityje. Dėl neteisėto atleidimo iš pareigų jis taip pat patyrė turtinę žalą, nes prarado darbą ir pajamas, kurias teisėtai tikėjosi gauti iki darbo einant direktoriaus pareigas kadencijos pabaigos.

7.       Atsakovė UAB „Šilalės šilumos tinklai“ pateikė atsiliepimą į pradinį ieškinį, nurodė, kad ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas. UAB „Šilalės šilumos tinklai“ vienintelė akcininkė yra Šilalės rajono savivaldybė, o bendrovės akcininko teises ir pareigas įgyvendina Šilalės rajono savivaldybės administracija. Ieškinio reikalavimai tiesiogiai liečia vienintelio akcininko interesus. Šilalės rajono savivaldybės administracija į procesą turi būti įtraukta atsakove. Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 3 d. įsakymas dėl K. A. atšaukimo iš UAB „Šilalės šilumos tinklai“ direktoriaus pareigų yra teisėtas ir pagrįstas. Vieninteliam akcininkui nusprendus, kad nepasitiki uždarosios akcinės bendrovės direktoriumi, bendrovės akcininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos – Šilalės rajono savivaldybės administracijos – direktorius turėjo teisę atšaukti ieškovą iš uždarosios akcinės bendrovės direktoriaus pareigų, nemotyvuodamas savo sprendimo. Prašo priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

8.       Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė UAB „Šilalės šilumos tinklai“ papildomai nurodė, kad nesutinka su ieškovu, jog UAB „Šilalės šilumos tinklai“ veiklą, skirtingai nei įprastų uždarųjų akcinių bendrovių, sudaro viešojo intereso elementai, todėl sprendimai dėl tokios bendrovės vadovo priėmimo į darbą ir atleidimo iš darbo turi atitikti viešąjį interesą. Ieškovo atstovo nurodytose kasacinio teismo nutartyse buvo sprendžiama dėl kitokios teisinės formos juridinių asmenų vadovų atšaukimo, teisinius santykius tais atvejais reguliavo ne Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (toliau – ABĮ), o kiti teisės aktai, kitoks ir tų juridinių asmenų veiklos pobūdis. Dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju negali būti remiamasi praktika, suformuota ieškovo atstovo nurodytose nutartyse. UAB „Šilalės šilumos tinklai“ yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kurio teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė, o veiklos tikslai – pelno gavimas, tenkinant gyventojų, įmonių, įstaigų ir organizacijų (nepriklausomai nuo jų rūšies ir nuosavybės formos) poreikį teikiamoms paslaugoms bei atliekamiems darbams, taip pat investuojant lėšas. Juridinio asmens vadovas atšaukiamas įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju taikomas ABĮ. Šio įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlygį, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jeigu nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). Ši nuostata pakartota ABĮ 34 straipsnio 2 dalyje, reglamentuojančioje valdybos kompetenciją. Be to, UAB „Šilalės šilumos tinklai“ įstatų 14 punkte nurodyta, kad bendrovės vadovą renka, atšaukia ir atleidžia, nustato atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas Šilalės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių bendrovių akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises įgyvendinanti institucija. ABĮ, kuris taikomas nagrinėjamu atveju, įtvirtintas teisinis reglamentavimas nėra diferencijuotas pagal tai, kas yra įmonės steigėjai ar akcininkai, jame nėra ir jokių išlygų šiuo pagrindu dėl įmonės vadovų atšaukimo. Todėl nuostatos, susijusios su bendrovės, kurios steigėja yra savivaldybė, vadovo atšaukimu kaip darbo sutarties pasibaigimo pagrindu, aiškintinos ir taikytinos taip pat, kaip ir kitų akcinių bendrovių atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-248/2021 ir joje paminėta teismų praktika). Nesutinka su ieškovu, kad Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorius buvo nekompetentingas atšaukti iš pareigų UAB „Šilalės šilumos tinklai“ direktorių, kad tai turėjo padaryti Šilalės rajono savivaldybės taryba. Nurodė, kad bendrovės akcininkė yra Šilalės rajono savivaldybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 567 yra patvirtintas Savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo savivaldybių valdomose įmonėse tvarkos aprašas  su vėlesniais pakeitimais (toliau – Aprašas). Šio Aprašo 4 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius privalo pasinaudoti savivaldybės įmonės savininkui ir akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkui suteikiamomis teisėmis taip, kad būtų veiksmingai atstovaujama savivaldybei savivaldybės valdomose įmonėse. Taigi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu savivaldybės administracijos direktoriui yra deleguotos funkcijos veiksmingai atstovauti savivaldybei uždarojoje akcinėje bendrovėje, kai vienintelis akcininkas yra savivaldybė. Aprašo 5 punktas numato atvejus, kuriais būtina priimti savivaldybės tarybos sprendimą ir kada tarybos sprendimu privalo vadovautis savivaldybės administracijos direktorius. Jame nėra nurodyta, kad savivaldybės valdomos uždarosios akcinės bendrovės direktoriaus skyrimo į pareigas ir atšaukimo iš pareigų klausimas priklausytų savivaldybės tarybos kompetencijai. Todėl Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorius, atšaukdamas ieškovą iš bendrovės direktoriaus pareigų, galiojančių teisės normų ir bendrovės įstatų nepažeidė. Be to, ieškovas ieškinyje nenurodė, iš kurio atsakovo reikalauja turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Atšaukimo iš direktoriaus pareigų klausimą sprendė ne UAB „Šilalės šilumos tinklai“, todėl šis reikalavimas turėtų būti pareikštas tikrajam atsakovui, o ne į UAB „Šilalės šilumos tinklai“. UAB „Šilalės šilumos tinklai“ neatliko jokių neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu, jos veiksmuose nėra jokios kaltės, kuri yra būtina sąlyga civilinei atsakomybei atsirasti, todėl nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą iš atsakovės. Mano, kad ieškovo atšaukimas iš bendrovės direktoriaus pareigų yra teisėtas, todėl jis negali būti grąžintas į pareigas ir kompensacija už priverstinę pravaikštą jam nepriteistina. UAB „Šilalės šilumos tinklai“ darbuotojams iki 2021 m. kovo 25 d. patikslinto ieškinio pateikimo dienos nebuvo nieko žinoma apie tai, kad ieškovas buvo pranešėju apie galbūt padarytus nusikaltimus. Todėl Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatos ieškovui netaikytinos. Mano, kad Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorius yra netinkamas atsakovas, o tinkama atsakovė turėtų būti Šilalės rajono savivaldybės administracija.

9.       Atsakovė Šilalės rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pradinį ieškovo ieškinį, nurodo, kad nesutinka su ieškinyje nurodytais argumentais, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovas buvo atšauktas teisės aktų nustatyta tvarka tinkamo subjekto. Atšaukus vadovą, papildomo darbo sutarties nutraukimo pagrindo nurodymas yra nereikalingas, perteklinis, neprivaloma laikytis tvarkos, nustatytos drausminei nuobaudai skirti. Juridinio asmens vadovo atšaukimui neturi jokios reikšmės aplinkybė, kad vadovas į pareigas buvo paskirtas konkurso būdu. Vadovo atšaukimas buvo teisėtas, todėl nėra pagrindo ieškovo grąžinti į bendrovės direktoriaus pareigas ir priteisti ieškovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Nurodė, kad prarado pasitikėjimą ieškovu, kaip asmeniu, galinčiu eiti atsakingas, vadovaujamas pareigas, tai patvirtina šios aplinkybės: ieškovas nesivadovavo trečiojo asmens direktoriaus nurodymais įregistruoti įstatus bei atšaukti savo neteisėtą sprendimą dėl pavaduotojo etato panaikinimo ir funkcijų priskyrimo sau ir vėliau inicijavo teisminius ginčus, audito metu nustatyti ieškovo veiklos trūkumai ir pan. Ieškovas neįrodė nė vienos civilinės atsakomybės sąlygos, nepateikė žalą pagrindžiančių įrodymų, todėl reikalavimas atlyginti neturtinę žalą negali būti tenkinamas.

10.       Atsakovas Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorius pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad nesutinka su ieškinyje nurodytais argumentais. Šilalės rajono savivaldybė veikia per Šilalės rajono savivaldybės administraciją. Šilalės rajono savivaldybės taryba nedalyvavo priimant sprendimus dėl ieškovo atleidimo, nėra ieškovo darbdavė. Ieškovo darbdavė yra UAB „Šilalės šilumos tinklai“, todėl neegzistuoja joks pagrindas byloje įtraukti atsakove Šilalės rajono savivaldybę. Ieškovas iš pareigų buvo atšauktas tinkamo subjekto ir teisėtai. Juridinio asmens vadovo atšaukimui neturi jokios teisinės reikšmės aplinkybė, kad vadovas į pareigas buvo paskirtas konkurso būdu. Nėra jokio pagrindo ieškovui priteisti vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, nėra jokio pagrindo grąžinti ieškovo į UAB „Šilalės šilumos tinklai“ vadovo pareigas, kadangi jo atleidimas iš pareigų buvo teisėtas. Atsakovas yra praradęs pasitikėjimą ieškovu, kaip asmeniu, galinčiu eiti atsakingas, vadovaujamas pareigas. Tai įrodo šios aplinkybės: ieškovas nesivadovavo nurodymais įregistruoti įstatus bei atšaukti savo neteisėtą sprendimą dėl pavaduotojo etato panaikinimo ir funkcijų priskyrimo sau ir vėliau inicijavo teisminius ginčus, audito metu nustatyta ieškovo veiklos trūkumų ir pan. Kadangi ieškovo atleidimas buvo teisėtas, visi išvestiniai reikalavimai turėtų būti atmesti. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad patyrė neturtinę žalą. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo Šilalės rajono savivaldybei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11.       Atsakovai Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorius, Šilalės rajono savivaldybės taryba, Šilalės rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškovo patikslintą ieškinį, juo prašo ieškovo ieškinį ir patikslintą ieškinį visiems atsakovams atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11.1.       Atsakovai nurodė, kad ieškovo pasirinktų šalių įtraukimas į bylą yra iš esmės neteisingas ir nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju ieškovo darbdavys buvo UAB „Šilalės šilumos tinklai“, ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kuriam taikomos ABĮ nuostatos.

11.2.       ABĮ 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kad bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlygį, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jeigu nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). UAB „Šilalės šilumos tinklai“ įstatų 14 straipsnyje taip pat įtvirtinta, kad bendrovės vadovą renka, atšaukia ir atleidžia, nustato atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas Šilalės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių bendrovių akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises įgyvendinanti institucija.

11.3.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 567 „Dėl savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo savivaldybių valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo savivaldybių valdomose įmonėse tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 1 punkte numatyta, kad Aprašas nustato savivaldybių, kurios yra savivaldybės įmonių savininkės, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcininkės, turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimą, savivaldybės institucijų ir asmenų, kuriems duodami įgaliojimai atstovauti savivaldybei visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, teises ir pareigas.

11.4.       Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad bendrovės vienintelė akcininkė yra Šilalės rajono savivaldybė. Aprašo 4 punkte numatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius privalo pasinaudoti savivaldybės įmonės savininkui ir akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkui suteikiamomis teisėmis taip, kad būtų veiksmingai atstovaujama savivaldybei savivaldybės valdomose įmonėse. Bendrovės įstatų 14 punkte numatyta, kad bendrovės vadovą renka, atšaukia ir atleidžia, nustato atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas Šilalės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių bendrovių akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises įgyvendinanti institucija. Būtent Šilalės rajono savivaldybės administracija yra asmuo, deleguotas veiksmingai atstovauti savivaldybei bendrovėje, kai vienintelis akcininkas yra savivaldybė. Pagal ABĮ įstatymo 20 straipsnio 1, 3 punktus visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę rinkti stebėtojų tarybos narius, jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, – valdybos narius, atšaukti stebėtojų tarybą ar jos narius, taip pat visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktus valdybą ar jos narius bei bendrovės vadovą. Jeigu bendrovės visų akcijų savininkas yra vienas asmuo, jo raštiški sprendimai prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams (ABĮ 29 straipsnio 6 dalis).

11.5.       Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi numatyta, kad valstybės ir savivaldybių, kaip valstybės įmonių, savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, viešųjų įstaigų ir kitos teisinės formos juridinių asmenų dalyvio turtines ir neturtines teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybės įgaliotos institucijos ir atitinkamai savivaldybių vykdomosios institucijos Vyriausybės nustatyta tvarka. Aprašo 10.1 punkte nustatyta, kad, užtikrindamas savivaldybės kaip akcininkės neturtinių teisių įgyvendinimą, savivaldybės administracijos direktorius priima raštiškus sprendimus, kaip nustatyta ABĮ, visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos klausimais, kai savivaldybė yra vienintelė akcininkė. Nagrinėjamu atveju Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas                  2020 m. lapkričio 3 d. įsakymą, įgyvendino Šilalės rajono savivaldybės, kaip atsakovės UAB „Šilalės šilumos tinklai“ akcininkės, teises.

11.6.       Aprašo 5 punkte nurodyta, kokiais atvejais būtina priimti savivaldybės tarybos sprendimą ir kada tarybos sprendimu privalo vadovautis savivaldybės administracijos direktorius. Jame nėra nurodyta, kad savivaldybės valdomos uždarosios akcinės bendrovės direktoriaus skyrimo į pareigas ir atšaukimo iš pareigų klausimas priklausytų savivaldybės tarybos kompetencijai. Bendrovės vadovo skyrimo ir atšaukimo iš pareigų kompetencija suteikta Šilalės rajono savivaldybės administracijai bei jai atstovaujančiam direktoriui. Administracijos direktorius nėra atskiras subjektas, todėl atsakove trauktina Šilalės rajono savivaldybės administracija. Šilalės rajono savivaldybės taryba nepriėmė jokių sprendimų, todėl yra netinkama atsakovė byloje.

11.7.       Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė teismų praktiką, kurioje iš pareigų buvo atleisti viešosios įstaigos ir biudžetinės įstaigos vadovai. Ieškovo nurodyta teismų praktika nėra analogiška nagrinėjamai bylai. Nagrinėjamoje byloje ieškovo darbdavys yra privatus juridinis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose. Ieškovo nurodomos aplinkybės dėl viešųjų ir biudžetinių įstaigų vadovų atšaukimų yra neaktualios nagrinėjamoje byloje.

11.8.       Neaktualūs ir neteisingi ieškovo argumentai dėl viešojo intereso svarbos nagrinėjamoje byloje. Aplinkybė, kad privataus juridinio asmens steigėja yra Šilalės rajono savivaldybė, savaime nereiškia, kad ieškovo atleidimas yra viešojo intereso dalykas. Nagrinėjamoje byloje taip pat visiškai neturi reikšmės aplinkybė, kad ieškovas į pareigas buvo priimtas konkurso būdu. Civilinėje byloje Nr.                            3K-3-169-248/2021 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad akcinių bendrovių įstatyme (kuris taikomas nagrinėjamu atveju) įtvirtintas teisinis reglamentavimas nėra diferencijuotas pagal tai, kas yra įmonės steigėjai ar akcininkai (fiziniai asmenys, juridiniai privatūs ir viešieji asmenys), jame nėra ir jokių išlygų šiuo pagrindu dėl įmonės vadovų atšaukimo. Todėl nuostatos, susijusios su bendrovės, kurios steigėja yra savivaldybė, vadovo atšaukimu kaip darbo sutarties pasibaigimo pagrindu, aiškintinos ir taikytinos taip pat, kaip ir kitų akcinių bendrovių atveju. Bendrovės vienintelė akcininkė yra Šilalės rajono savivaldybė, kuriai pagal teisės aktus atstovauja Šilalės rajono savivaldybės administracija. Sprendimą atšaukti ieškovą priėmė akcininkas sprendimu, šiuo atveju – įsakymu, teisės aktų nustatyta tvarka.

11.9.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nacionalinėje teisėje įtvirtintas įmonės vadovo teisinis statusas yra dualistinis: tarp įmonės ir jos vadovo visų pirma susiklosto pavedimo teisiniai santykiai, grįsti pasitikėjimu, tačiau kartu – ir darbdavio bei darbuotojo santykiai, kurie įforminami sudarant darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2011). Juridinio asmens vadovo atšaukimas yra juridinę reikšmę turinti faktas, sudarantis pagrindą darbo sutarčiai pasibaigti, kitaip tariant, civilinių santykių su juridiniu asmeniu pabaiga (vadovo atšaukimas) lemia darbo santykių pabaigą. Tai yra savarankiškas, tik specialiems subjektams taikomas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas. Darbo santykių nutraukimas atšaukus vadovą, net ir esant kaltiems jo veiksmams, yra paprastesnis, operatyvesnis, sudarantis galimybę greičiau skirti naują vadovą, lyginant su kitais Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK) nustatytais atleidimo pagrindais, siejamais su darbuotojo kalte. Šis pagrindas yra pakankamas darbo santykiams pasibaigti, todėl nereikalinga parinkti ir taikyti kitų DK normų, nustatančių darbo sutarties pasibaigimo pagrindus (DK 53–60 straipsniai). Atšaukus vadovą papildomo darbo sutarties nutraukimo pagrindo (ne atšaukimo) nurodymas yra nereikalingas, perteklinis, galintis apsunkinti atleidimą ir ginčų nagrinėjimą.

11.10.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovas atšaukiamas kompetentingo bendrovės organo, nepriklausomai nuo jo kaltės buvimo ar nebuvimo, pakanka nurodyti DK 124 straipsnio 1 punktą (tuo metu galiojusio DK, patvirtinto 2002 m. birželio 4 d. įstatymu Nr. IX-926, kuriame nebuvo juridinio asmens vadovo atšaukimo instituto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018).

11.11.       Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, kad, atsižvelgiant į administracijos vadovo teisinį statusą, kompetentingas bendrovės organas, įgyvendindamas teisę atšaukti jo išrinktą administracijos vadovą, net ir esant vadovo kaltei, neprivalo laikytis tvarkos, nustatytos drausminei nuobaudai skirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo                      2013 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2013 ir joje nurodyta praktika). Iš šios taisyklės nėra jokių išimčių ir ji galioja atšaukiant bet kokį vadovą, net ir tokį, kuris yra paskirtas į pareigas konkurso būdu, nepaisant to, kokiais pagrindais vadovas yra atleidžiamas.

11.12.       Ieškovas iš vadovo pareigų buvo atšauktas tinkamo subjekto ir teisėtai. Teismų praktika ir teisės aktų nuostatos pagrindžia, kad bet kokio juridinio asmens vadovas yra specialus subjektas, kurio atšaukimui numatomos specialios taisyklės. Juridinio asmens vadovo atšaukimui neturi jokios reikšmės aplinkybė, kad vadovas į pareigas buvo paskirtas konkurso būdu ar kad jo atleidimas turėtų būti viešojo intereso objektas.

11.13.       Ieškovo atšaukimas iš pareigų buvo sąžiningas ir teisėtas. Nėra jokio pagrindo priteisti ieškovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, grąžinti ieškovo į bendrovės vadovo pareigas. Atsakovai yra praradę pasitikėjimą ieškovu, kaip asmeniu, galinčiu eiti atsakingas, vadovaujamas pareigas.

11.14.       Kad atsakovai yra praradę pasitikėjimą ieškovu, įrodo ir šios aplinkybės: ieškovas nesivadovavo administracijos direktoriaus nurodymais įregistruoti įstatus bei atšaukti savo neteisėtą sprendimą dėl pavaduotojo etato panaikinimo ir funkcijų priskyrimo sau ir vėliau inicijavo teisminius ginčus. Šiuo metu yra paduotas kasacinis skundas civilinėje byloje Nr. e2A-11-796/2021, kuris buvo priimtas nagrinėti, todėl ieškovo priimtų sprendimų teisėtumas vis dar yra tiriamas. Ieškovo su patikslintu ieškiniu pateiktas sprendimas tik dar labiau parodo, kad ieškovas neveikė geriausiais bendrovės interesais ir nesilaikė atsakovų sprendimų bendrovės atžvilgiu. Sprendime nurodytas ieškovo vertinimas dėl buvusio bendrovės direktoriaus pavaduotojo (kad jis neva prisidėjęs prie nekokybiško skystojo kuro įsigijimo) kelia didelių abejonių dėl to, ar direktoriaus pavaduotojas buvo teisėtai atleistas dėl neva panaikinto jo etato, bendrovėje keičiant struktūrą be atsakovų pritarimo. Tai tik dar labiau parodo ieškovo veikimą priešingais bendrovei interesais bei kelia didelių abejonių jo, kaip vadovo, priimtų sprendimų teisėtumu. Auditų metu buvo nustatyti ieškovo veiklos trūkumai. Išvardytos aplinkybės jokiu būdu neleidžia pasitikėti ieškovu kaip asmeniu, galinčiu eiti bendrovės vadovo pareigas. Ieškovas iš pareigų buvo atšauktas teisėtai ir pagrįstai, nesant jokių neteisėtų atsakovų veiksmų, todėl išvestiniai ieškovo reikalavimai turėtų būti atmesti.

11.15.       Ieškovas prašo priteisti 5 000,00 eurų neturtinės žalos atlyginimą, tačiau nepateikia aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimus, ir jokių tai patvirtinančių argumentų ar įrodymų. Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys, kaltė). Šiuo atveju nėra nė vienos nurodytos sąlygos. Reikalaujamos neturtinės žalos dydis yra neprotingas ir neatitinka nusistovėjusios teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose. Be kita ko, Šilalės savivaldybės pareiškime interneto puslapyje nurodytos aplinkybės, kurias mini ieškovas, tai yra faktai, kurie buvo nustatyti ir ištirti. Jei pats ieškovas ir kiti asmenys nebūtų labai aktyviai viešojoje erdvėje skleidę informacijos, atsakovai nebūtų rengę ir publikavę savo paaiškinimą apie susiklosčiusią situaciją. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, ieškovui neįrodžius civilinės atsakomybės sąlygų bei nepateikus žalą pagrindžiančių įrodymų, negali būti tenkinamas.

11.16.       Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad iš pareigų buvo atleistas nepagrįstai ir neteisėtai dar ir dėl to, kad yra pripažintas pranešėju, o Pranešėjų apsaugos įstatymas numato, kad prieš pranešėją draudžiama imtis neigiamo poveikio priemonių, tokių kaip atleidimas iš darbo. Šie ieškovo argumentai absoliučiai nepagrįsti. Atsakovai neturėjo jokios informacijos, kad ieškovas yra pranešėjas. Ieškovas į bylą pateikė įrodymus, kurie pagrindžia jo pripažinimą pranešėju, bet nepateikė įrodymų, kad būtų nurodęs Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, jog pageidauja, jog ji praneštų ieškovo darbdaviui apie ieškovo pripažinimą pranešėju. Galimybė ieškovui tokį prašymą suformuluoti buvo nurodyta tame pačiame 2019 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros rašte Nr. SD-242. Ieškovas pranešėju buvo pripažintas 2019 m. gruodžio 11 d., o iš pareigų atšauktas 2020 m. lapkričio 4 d., tad po ieškovo pripažinimo pranešėju buvo praėję beveik metai, be to, atsakovai nežinojo, kad ieškovas yra pranešėjas. Byloje nėra ir negali būti įrodymų, jog ieškovas iš pareigų buvo atšauktas dėl to, kad yra pranešėjas. Tokius argumentus ieškovas nurodė tik patikslintame ieškinyje, tačiau jie laikytini nepagrįstais bei neatitinkančiais tikrovės.

11.17.       Absoliučiai nesutinka su ieškovo pateiktais skaičiavimais, argumentais, reikalavimais dėl priteistino jam vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir likusio darbo užmokesčio, kurį ieškovas būtų gavęs, jei būtų likęs dirbti iki terminuotos darbo sutarties pabaigos, t. y. 31 254,1350 Eur. Joks vidutinis darbo užmokestis ieškovui nepriklauso ne tik todėl, kad iš pareigų buvo atšauktas teisėtai, bet ir todėl, kad tokie ieškovo skaičiavimai ir reikalavimai yra absoliučiai nepagrįsti. DK 218 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbuotojo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. Nagrinėjamoje normoje nėra jokių išimčių ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimas yra ribojamas. Tad ne tik kad teisės aktai apskritai nenumato jokios galimybės prisiteisti vidutinį darbo užmokestį į ateitį (terminuota darbo sutartis nedraudžia nutraukti darbo santykių anksčiau termino nė vienai iš šalių), bet ir visiškai neaišku, kuo vadovaudamasis ieškovas teikia visus skaičiavimus patikslintame ieškinyje ir reiškia tokio pobūdžio reikalavimus. Ieškovo reikalavimai dėl darbo užmokesčio ir negautų pajamų priteisimo atmestini kaip absoliučiai neteisėti ir nepagrįsti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12.       Tauragės apylinkės teismas 2021 m. birželio 8 d. sprendimu nusprendė:

12.1.       Atmesti ieškovo K. A. ieškinio reikalavimus (dėl 2020 m. lapkričio 3 d. Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. DĮP-648 (6.13E) panaikinimo, dėl atšaukimo iš UAB „Šilalės šilumos tinklai“ direktoriaus pareigų pripažinimo neteisėtu, dėl grąžinimo į UAB „Šilalės šilumos tinklai“ direktoriaus pareigas, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, turtinės žalos – negautų pajamų, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, bylinėjimosi išlaidų priteisimo).

12.2.       Nustatyti, kad Šilalės rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188773720, ir K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 30 d. sudaryta darbo sutartis Nr. DS-8 (2019) baigėsi 2021 m. vasario 4 d.

12.3.       Priteisti iš atsakovės UAB „Šilalės šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 176502533, ieškovui K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kompensaciją už įspėjimo laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 5 d. iki 2021 m. vasario 4 d. imtinai, t. y. 4 891,95 Eur, ir 1 638,42 Eur išeitinę išmoką, neatskaičius Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui tenkančių mokėti mokesčių. Privalomus sumokėti mokesčius nuo priteistų sumų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui įpareigoti apskaičiuoti ir sumokėti atsakovę UAB „Šilalės šilumos tinklai“.

12.4.       Priteisti iš atsakovės UAB „Šilalės šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 176502533, valstybės naudai 195,91 Eur  žyminį mokestį.

12.5.       Priteisti iš ieškovo K. A. atsakovei UAB „Šilalės šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 176502533, 1 200,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

12.6.       Priteisti iš ieškovo K. A. atsakovei Šilalės rajono savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188773720, 2 395,80 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

13.       Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis CPK 417 straipsniu, priimtini sprendimai dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su ieškinio dalyku ir pagrindu: dėl atsakovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos ir ieškovo K. A.                                   2019 m. sausio 30 d. darbo sutarties Nr. DS-8(2019), 10 punkte sulygto įspėjimo termino, nustatyto DK 57 straipsnyje, taikymo ir kompensacijos už įspėjimo laikotarpį priteisimo, dėl išeitinės išmokos, nustatytos DK 104 straipsnio 2 dalyje, priteisimo.

14.       Teismas nustatė, kad pagal 2018 m. gruodžio 19 d. Šilalės rajono savivaldybės konkurso UAB „Šilalės šilumos tinklai“ direktoriaus pareigoms užimti protokolą Nr. KDS-2(6.53) konkursą UAB „Šilalės šilumos tinklai“ direktoriaus pareigoms užimti laimėjo K. A..                   2019 m. sausio 30 d. Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus R. V. įsakymu Nr. DĮP-250(6.13E) K. A. priimtas į UAB „Šilalės šilumos tinklai“ direktoriaus pareigas nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. penkerių metų laikotarpiui.                                      2019 m. sausio 30 d. su K. A. buvo sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. DS-84(2019), kuria darbdavys – Šilalės rajono savivaldybės administracija, atstovaujama Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus R. V., priėmė K. A. į UAB „Šilalės šilumos tinklai“ direktoriaus pareigas nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. Darbo sutartis pasibaigė 2020 m. lapkričio 4 d. pagal Administracijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 3 d. įsakymą Nr. DĮP-648(6.13E). Iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus V. J. 2020 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. DĮP-648(6.13E) „Dėl K. A. atšaukimo iš uždarosios akcinės bendrovės „Šilalės šilumos tinklai“ direktoriaus pareigų“ nustatyta, jog šiuo įsakymu K. A. buvo atšauktas pagal DK 104 straipsnio 1 dalį iš UAB „Šilalės šilumos tinklai“ direktoriaus pareigų nuo 2020 m. lapkričio 4 d. Įsakyme nenurodyta, ar ieškovo atšaukimą lėmė jo kalti veiksmai.

15.       Taip pat nustatė, kad Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą UAB „Šilalės šilumos tinklai“ vienintelė akcininkė yra Šilalės rajono savivaldybė. Akcininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Šilalės rajono savivaldybės taryba.

16.       Teismas, išanalizavęs UAB „Šilalės šilumos tinklai“ įstatus, padarė išvadą, kad ieškovo teiginiai, jog Šilalės rajono savivaldybės valdoma UAB „Šilalės šilumos tinklai“ turi specialų teisinį režimą, jog specifinį bendrovės teisinį reguliavimą nulemia viešasis jos veiklos pobūdis, jog bendrovė skirta pirmiausia viešajam interesui tenkinti, yra nepagrįsti. Teismas nustatė, kad UAB „Šilalės šilumos tinklai“ yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kurio veiklos tikslai yra įstatuose numatytos veiklos organizavimas ir vykdymas, siekiant pajamų ir pelno gavimo, akcininko turtinių interesų tenkinimo, bendrovės akcininko teises ir pareigas nustato Akcinių bendrovių įstatymas ir kiti įstatymai. Teismo vertinimu, tai, kad bendrovės vienintelė akcininkė yra savivaldybė, nereiškia, kad bendrovė skirta pirmiausia viešajam interesui patenkinti.

17.       Teismas, išanalizavęs Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės                              2007 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 567 „Dėl savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo savivaldybių valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 667 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 567 „Dėl valstybės ir savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo akcinėse bendrovėse ir uždarosiose bendrovėse pakeitimo“, ABĮ nuostatas, Šilalės rajono savivaldybės administracijos veiklos nuostatus, patvirtintus Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. TI-437 (nauja redakcija patvirtinta 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. TI-145), padarė išvadą, jog UAB „Šilalės šilumos tinklai“ vienintelės akcininkės Šilalės rajono savivaldybės teises ir pareigas įgyvendina Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorius. Todėl jo                               2020 m. lapkričio 3 d. įsakymas Nr. DĮP-648(6.13E) dėl K. A. atšaukimo iš UAB „Šilalės šilumos tinklai“ direktoriaus pareigų yra laikytinas akcininkės Šilalės rajono savivaldybės sprendimu, prilygintinu visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams. Ieškovo teiginiai, jog nėra duomenų, patvirtinančiu, kad Šilalės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių UAB „Šilalės šilumos tinklai“ akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises įgyvendinanti institucija yra būtent Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorius, kad dėl sprendimo atšaukti jį iš bendrovės direktoriaus pareigų turėjo spręsti Šilalės rajono savivaldybės taryba, kad Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorius viršijo savo įgaliojimus, atmestini kaip nepagrįsti, nes prieštarauja minėtiems teisės aktams.

18.       Teismas pažymėjo, kad iš bylos medžiagos akivaizdžiai matyti, kad tarp UAB „Šilalės šilumos tinklai“ akcininkės Šilalės rajono savivaldybės, atstovaujamos Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus, ir uždarosios akcinės bendrovės „Šilalės šilumos tinklai“ vadovo direktoriaus K. A. nebuvo sutarimo, nesutapo jų požiūriai dėl bendrovės valdymo, struktūros, įstatų, bendrovės vadovas kaltino iki jo vadovavimo bendrovę valdžius nuostolingai, „išpūstais“ etatais, vagystėmis, savivaldybės administracijos direktoriaus ir bendrovės vadovo santykiai buvo priešiški, dėl to tolesnis sklandus akcininkei atstovaujančios institucijos Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus darbas su bendrovės vadovu buvo neįmanomas, todėl akivaizdu, jog buvo prarastas akcininkės pasitikėjimas bendrovės vadovu.

19.       Teismas, išanalizavęs DK, ABĮ nuostatas, padarė išvadą, kad uždarosios akcinės bendrovės vadovui yra taikomas atšaukimo institutas. Nei Akcinių bendrovių įstatymas, nei Darbo kodeksas nenumato vadovo atšaukimo pagrindų.

20.       Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais dėl įmonės vadovo atšaukimo instituto taikymo, pažymėjo, kad ieškovo teiginiai, kad atsakovai nenurodė atšaukimo iš pareigų priežasčių, kad jam nebuvo pateikti jokie argumentai ir paaiškinimai dėl pasitikėjimo juo praradimo, kad pasitikėjimo praradimas turi būti objektyvus ir pagrįstas abejonių nekeliančiais faktais, kad jis buvo atšauktas iš pareigų remiantis politiniais motyvais, nes Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorius yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, kad, pagal bendrovės veiklos audito išvadas, bendrovė veikė pelningai, kad jis savo pareigas iš esmės atliko tinkamai, yra teisiškai nereikšmingi. Šiuo atveju nėra svarbi priežastis, dėl kurios ieškovas, kaip įmonės vadovas, prarado bendrovės akcininkės pasitikėjimą.

21.       Teismo vertinimu, ieškovas deklaratyviai apeliuoja į viešojo intereso gynimą, tačiau neatskleidžia, kaip jo atšaukimas pažeidžia viešąjį interesą. Nagrinėjamoje byloje taip pat neturi reikšmės ta aplinkybė, kad ieškovas į bendrovės direktoriaus pareigas buvo priimtas konkurso būdu. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-169- 248/2021 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog Akcinių bendrovių įstatyme įtvirtintas teisinis reglamentavimas nėra diferencijuotas pagal tai, kas yra įmonės steigėjai ar akcininkai (fiziniai asmenys, juridiniai privatūs ir viešieji asmenys), jame nėra ir jokių išlygų šiuo pagrindu dėl įmonės vadovų atšaukimo. Todėl nuostatos, susijusios su bendrovės, kurios steigėja yra savivaldybė, vadovo atšaukimu kaip darbo sutarties pasibaigimo pagrindu, aiškintinos ir taikytinos taip pat, kaip ir kitų akcinių bendrovių atveju.

22.       Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra informavo akcininkę Šilalės rajono savivaldybę apie tai, kad ieškovui 2019 m. gruodžio 10 d. suteiktas pranešėjo statusas ir jam taikomos garantijos. Iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2019 m. gruodžio 11 d. rašto Nr. SP-242 nustatyta, kad K. A. buvo prašoma nurodyti, ar jis sutinka, kad jo darbdaviui, kuriam atstovauja Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorius V. J., būtų išsiųstas Generalinės prokuratūros pranešimas apie pranešėjo statuso suteikimą K. A. ir garantijas, kurios jam kaip pranešėjui turi būti užtikrintos vadovaujantis Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatomis. Ieškovas nepateikė duomenų apie tai, ar jis sutiko, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra išsiųstų tokį pranešimą. Atsakovai teigė negavę Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pranešimo apie pranešėjo statuso suteikimą ieškovui. Ieškovas pateikė į bylą vaizdo, garso įrašo iš                  2020 m. balandžio 22 d. Šilalės rajono savivaldybės tarybos posėdžio ištrauką, nurodydamas, kad šiame tarybos posėdyje jis informavo tarybą, merą ir administracijos direktorių apie tai, kad jam suteiktas pranešėjo statusas. Teismui nepateikta šio įrašo stenograma, todėl teismas iš įrašo negali identifikuoti kalbančiųjų tapatybės. Iš šio įrašo galima daryti išvadą, jog Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2020 m. balandžio 22 d. posėdyje nebuvo pateikta oficialių duomenų apie UAB „Šilalės šilumos tinklai“ direktoriui suteiktą pranešėjo statusą pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą, ieškovas žodžiu informavo, jog jam suteiktas pranešėjo statusas dėl korupcijos. Be to, teismas pažymi, kad, pagal ieškovo pateiktą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. BV-147, ieškovas pranešėju buvo pripažintas 2019 m. gruodžio 10 d., o iš bendrovės vadovo pareigų buvo atšauktas 2020 m. lapkričio 3 d., todėl nuo ieškovo pripažinimo pranešėju iki jo atšaukimo iš pareigų buvo praėję beveik metai laiko.

23.       Teismas pažymėjo, kad įsakymą ir darbo sutartį su ieškovu 2019 m. sausio 30 d. pasirašė Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorius R. V., o įsakymą dėl ieškovo atšaukimo iš bendrovės direktoriaus pareigų pasirašė kitas asmuo, einantis Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, V. J.. Taip pat pagal bylos medžiagą nustatyta, kad ieškovas su pranešimu į teisėsaugos institucijas dėl, jo nuomone, netinkamo bendrovės turto naudojimo 2016–2018 metais kreipėsi 2019 m. liepos 11 d., t. y. dar nedirbant V. J. Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriumi. Todėl, teismo vertinimu, dėl to, kad vėliau ieškovui buvo suteiktas pranešėjo statusas, negalima kategoriškai teigti, jog ieškovo atšaukimas iš bendrovės vadovo pareigų buvo Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus V. J. neigiamo poveikio priemonė.

24.       Teismo vertinimu, draudimo atšaukti bendrovės vadovą, turintį pranešėjo statusą, taikymas dėl pranešėjo statuso ilgo termino, dėl jo neapibrėžtumo pažeistų akcininkės Šilalės rajono savivaldybės teisės atšaukti bendrovės vadovą absoliutumą, kartu bendrovei taip gali būti daroma žala. Teismo vertinimu, byloje nepakanka duomenų vienareikšmiškai teigti, kad ieškovo atšaukimas iš bendrovės vadovo pareigų buvo neigiamo poveikio priemonė ieškovui kaip pranešėjui, numatyta Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje. Todėl atmestini ieškovo argumentai, kad jam dėl pranešėjo statuso pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą buvo daromas neigiamas poveikis ir jis buvo atšauktas iš bendrovės vadovo pareigų dėl to, kad buvo pranešėjas.

25.       Teismas, be kita ko, nustatė, kad 2019 m. sausio 30 d. darbo sutarties 10 punktu šalys – atsakovė Šilalės rajono savivaldybės administracija ir ieškovas K. A. – sulygo, kad įspėjimo terminas, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio ar darbuotojo iniciatyva arba kitais atvejais, nustatomas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55–57, 59, 61 ir 62 straipsnių nuostatas.

26.       Teismas, išanalizavęs DK nuostatas, kasacinio teismo praktiką, formuojamą darbo santykių su įmonės ar įstaigos vadovu srityje, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, susijusius su šalių santykiais, ieškovo pareigų atlikimu, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovui turėjo būti taikytas 3 mėnesių įspėjimo terminas ir šio įspėjimo termino nebuvo laikytasi. Teismas, atsižvelgdamas į teisės atšaukti vadovą absoliutumą, konstatavo, kad pagrindas atšaukti vadovą buvo, toks pažeidimas, kai buvo nesilaikyta darbo sutartyje šalių sulygtos specialios šios teisės įgyvendinimo tvarkos – netaikytas įspėjimo apie būsimą atšaukimą terminas, nelaikytinas esminiu, galinčiu lemti atšaukimo iš pareigų pripažinimą neteisėtu ir su tuo susijusius padarinius. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas apie darbo santykių pabaigą turėjo būti įspėtas prieš tris mėnesius ir kad šio įspėjimo termino nebuvo laikytasi, ieškovo atleidimo data nukeltina trims mėnesiams, t. y. nuo 2020 m. lapkričio 5 d. iki                             2021 m. vasario 4 d. imtinai ir ieškovui už šį laikotarpį priteistina kompensacija – vidutinis darbo užmokestis. Nustatytina, jog 2019 m. sausio 30 d. ieškovo ir atsakovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos darbo sutartis Nr. DS-8(2019) baigėsi 2021 m. vasario 4 d.

27.       Teismas, konstatavęs, kad ieškovo darbo sutartis baigėsi 2021 m. vasario 4 d., nusprendė, kad laikytina, jog ieškovas yra išdirbęs UAB „Šilalės šilumos tinklai“ direktoriumi daugiau nei dvejus metus, t. y. 2 metus ir 4 dienas, todėl, vadovaujantis Darbo kodekso 104 straipsnio 2 dalimi, ieškovui priklauso vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, nes konstatuojama, kad jis atšauktas be kaltės. Šią išmoką atsakovė būtų turėjusi išmokėti, jeigu būtų laikiusis darbo sutartyje šalių sulygto įspėjimo termino taikymo.

28.       Teismas pažymėjo, kad tenkančius sumokėti privalomus mokesčius Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui turi apskaičiuoti ir sumokėti atsakovė UAB „Šilalės šilumos tinklai“.

29.       Teismas, nenustatęs CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nurodytų priežasčių, sudarančių pagrindą juridinių asmenų organų sprendimus teismui pripažinti negaliojančiais, konstatavo, kad ieškovas 2020 m. lapkričio 3 d. Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DĮP-648(6.13E) buvo pagrįstai, teisėtai atšauktas iš UAB „Šilalės šilumos tinklai“ direktoriaus pareigų nuo 2020 m. lapkričio 4 d. ir nėra pagrindo naikinti šio įsakymo, todėl nėra pagrindo tenkinti kitų ieškovo išvestinių reikalavimų (dėl grąžinimo į UAB „Šilalės šilumos tinklai“ direktoriaus pareigas, dėl turtinės žalos, 5 000,00 Eur neturtinės žalos, 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo).

30.       Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovo visi ieškinio reikalavimai atmesti, kad teismas savo iniciatyva priėmė sprendimus dėl reikalavimų, kurie ieškovo nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, priteisė ieškovui kompensaciją už įspėjimo laikotarpį vidutinį darbo užmokestį ir išeitinę išmoką, ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nusprendė, kad iš atsakovės UAB „Šilalės šilumos tinklai“ valstybės naudai priteistinas 195,91 Eur žyminis mokestis, o atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos – teisinės pagalbos išlaidos priteistinos atsakovams iš ieškovo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

31.       Ieškovas K. A. (toliau – apeliantas), atstovaujamas advokato Tomo Šedbaro, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

31.1.       Pirmosios

31.1.1.                      Teigia, kad kiekvienu atveju kilus ginčui teismas turi įvertinti savivaldybės įsteigtos uždarosios akcinės bendrovės ypatumų visumą ir vadovaudamasis objektyviu visų požymių ištyrimu, nustatyti, ar viešasis interesas egzistuoja konkrečioje bendrovėje.

31.1.2.                      Teismas vertino viešojo intereso (ne)buvimą pagal vienintelį UAB „Šilalės šilumos tinklai“ teisinės formos požymį, tačiau visiškai ignoravo ir nesigilino į kitus ieškovo nurodomus viešojo intereso požymius ir aplinkybes, kurie išskiria UAB „Šilalės šilumos tinklai“ veiklą iš kitų įprastų pelno siekiančių uždarųjų akcinių bendrovių.

31.1.3.                      UAB „Šilalės šilumos tinklai“ veiklos pobūdį sudaro ir viešojo intereso elementai, todėl, aiškinant vadovo atleidimo iš darbo teisinį reglamentavimą, turi būti atsižvelgiama ne tik į bendrovės teisinę formą, tačiau ir į teisinio statuso ypatumus.

31.1.4.                      UAB „Šilalės šilumos tinklai“ yra savivaldybės turtas ir kaip savivaldybės turtinis objektas jau savaime yra viešojo intereso objektas ir turi veikti bei būti valdomas išimtinai vadovaujantis visuomeniniu interesu.

31.2.       Pirmosios

31.2.1.                      Teismo pateiktas įstatymų ir poįstatyminių aktų aiškinimas neatitinka Konstitucinės jurisprudencijos, kadangi vien tai, kad įstatymas ar poįstatyminiai aktai numato galimybę Savivaldybės tarybai perleisti savo įgaliojimus atskaitingiems organams, savaime nereiškia, kad tokie Savivaldybių tarybų įgaliojimai buvo perduoti.

31.2.2.                      Teismo nurodyti teisės aktai suteikia galimybę ir teisę Savivaldybės tarybai perleisti tokius įgaliojimus (išskyrus savivaldybių išimtinę konstitucinę kompetenciją), tačiau tokie įgaliojimai, kurie nepatenka į išimtinę konstitucinę kompetenciją, turi būti perduoti Savivaldybės tarybos sprendimu.

31.2.3.                      Teigia, kad negali būti laikoma, kad UAB „Šilalės šilumos tinklai“ vadovo atšaukimo diskrecijos teisė automatiškai buvo perduota Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriui pagal teismo nurodytus norminius teisės aktus. Tam, kad tokia teisė būtų suteikta, privalėjo būti priimtas Šilalės rajono savivaldybės tarybos atitinkamas administracinis aktas.

31.3.       Pirmosios

31.4.       Pirmosios

31.5.       Šilalės rajono savivaldybės taryba byloje buvo atstovaujama tik atnaujinus bylos nagrinėjimą, todėl nebuvo pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.

32.       Atsakovė UAB „Šilalės šilumos tinklai“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

32.1.       Pirmosios

32.2.       UAB „Šilalės šilumos tinklai“ yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kurio veiklos tikslai yra įstatuose numatytos veiklos organizavimas ir vykdymas, siekiant pajamų ir pelno gavimo, akcininko turtinių interesų tenkinimo, bendrovės akcininko teises ir pareigas nustato Akcinių bendrovių įstatymas ir kiti įstatymai. Ta aplinkybė, kad bendrovės vienintelė akcininke yra savivaldybė, nereiškia, kad bendrovė tenkina viešuosius interesus ir turi kokį nors specialų teisinį režimą.

32.3.       Teismo nurodytas ir skundžiamame sprendime išanalizuotas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad savivaldybės administracijos direktorius įgyvendina savivaldybės, kaip akcininkės, turtines ir neturtines teises, todėl šio ginčo atveju Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorius V. J. veikė neperžengdamas savo kompetencijos ribų.

32.4.       Pirmosios

32.5.       Pagal ABĮ 37 straipsnį ir suformuotą kasacinio teismo praktiką, akcininkų teisė atšaukti jų išrinktą įmonės vadovą nėra sąlygota jokių aplinkybių ir yra absoliuti.

32.6.       Ieškovas vadovaujasi teismų praktika, kurios bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios ir vienodos kaip ir nagrinėjamos bylos, todėl ja negali būti vadovaujamasi.

32.7.       Pirmosios

38.       Atsakovai Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorius, Šilalės rajono savivaldybės taryba ir trečiasis asmuo Šilalės rajono savivaldybės administracija, atstovaujami advokato Tomo Bagdanskio, atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

38.1.                      Pažymėjo, kad ieškovas apeliaciniame skunde, nurodydamas, kad nagrinėjamu atveju yra svarbu atsižvelgti į tai, kad bendrovės akcininke yra savivaldybė, remiasi kasacinio teismo išaiškinimu, kad kiekvienu atveju reikia vertinti, ar esant savivaldybės įsteigto privataus juridinio asmens ir tokio juridinio asmens vadovo santykiui egzistuoja viešasis interesas. Labai svarbus yra juridinio asmens teisinis statusas, nes nuo jo priklauso ir skirtingos vadovo paskyrimo ir atšaukimo subtilybės. Tačiau, remdamasis nurodyta teismų praktika, ieškovas neatkreipia dėmesio į tai, kad jo nurodytoji teismų praktika nėra analogiška nagrinėjamai civilinei bylai, kadangi nagrinėjamu atveju darbdavys yra privatus juridinis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė. Būtent minėtoje byloje kasacinis teismas ir išaiškino, kad UAB „Telšių autobusų parkas“, kaip ir nagrinėjamoje civilinėje byloje UAB „Šilalės šilumos tinklai“, yra įprastas privatus juridinis asmuo, ne biudžetinė įstaiga, ne viešoji įstaiga, todėl įprasto privataus juridinio asmens vadovo atšaukimui taikomos įprastos ABI numatytos atšaukimo taisyklės.

38.2.                      Mano, kad neaktualūs ir neteisingi yra ieškovo argumentai dėl viešojo intereso svarbos civilinėje byloje. Ieškovo darbdavys yra privatus juridinis asmuo, ir aplinkybė, kad šio juridinio asmens steigėja yra Šilalės rajono savivaldybė, savaime nereiškia, kad ieškovo atleidimas yra viešojo intereso dalykas.

38.3.                      Taip pat mano, kad ieškovas iš vadovo pareigų buvo atšauktas ne tik tinkamo subjekto, bet ir teisėtai. Nurodyta teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo                        2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2007, 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2011, 2013 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-2013, 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.           e3K-3-477-248/2018, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-470-267/2018) ir teisės aktų nuostatos tik pagrindžia, kad bet kokio juridinio asmens vadovas yra specialus subjektas, kurio atšaukimui numatomos specialios taisyklės. Juridinio asmens vadovo atšaukimui neturi jokio reikšmės aplinkybė, kad darbdavio akcininkė yra savivaldybė, ar kad darbdavys veikia energetikos sektoriuje, taip pat kad vadovas į pareigas paskirtas konkurso būdu. Būtent dėl šių aplinkybių, darytina pagrįsta išvada, kad ieškovo atšaukimas iš pareigų buvo sąžiningas ir teisėtas.

38.4.                      Pažymėjo, kad draudimas atleisti pranešėją turėtų būti neigiamo poveikio priemonė pareiškėjui būtent todėl, kad ieškovas yra pranešėjas, t. y. dėl paties fakto. Kaip matyti iš civilinės bylos medžiagos, atsakovai ne tik kad nežinojo apie tokį ieškovo statusą, bet ir byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas iš pareigų buvo atleistas dėl to, kad yra pranešėjas. Ieškovo argumentai dėl jo kaip pranešėjo statuso buvo nurodyti tik patikslintame ieškinyje, jie laikytini visiškai neteisėtais, nepagrįstais ir neatitinkančiais tikrovės.

38.5.                      Atmestinas kaip nepagrįstas ieškovo teiginys, kad Savivaldybės tarybai neturėjo būti priteistos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Tiek atsakovams, tiek trečiajam asmeniui atstovavo profesionalūs teisininkai, advokatai, todėl darytina išvada, kad visos bylinėjimosi išlaidos priteistos teisėtai ir pagrįstai.

39.       Atsakovė Šilalės rajono savivaldybės administracija (toliau – apeliantė), atstovaujama advokato Tomo Šedbaro, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimo dalį dėl įspėjimo termino taikymo, vidutinio darbo užmokesčio už įspėjimo laikotarpį ir išeitinės išmokos priteisimo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

39.1.                      Pirmosios

39.2.                      Šalys nesitarė dėl įspėjimo termino taikymo, tai yra tik šabloninis darbo sutarties tekstas. Nei ieškovas, nei trečiasis asmuo, suprasdami, kad juridinio asmens vadovo statusas yra ypatingas, neturėjo jokios intencijos susitarti dėl įspėjimo nutraukiant darbo sutartį. Kad ieškovas darbo sutarties sudarymo metu nesitarė dėl įspėjimo termino, įrodo ir aplinkybės, kad pats ieškovas, teikdamas teismui tiek pradinį ieškinį, tiek patikslintą ieškinį, reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį už netaikyto įspėjimo laikotarpį nenurodė, tokio reikalavimo nei parengiamajame posėdyje, nei bylos nagrinėjimo iš esmės metu niekada nereiškė.

39.3.                      Pagrindinė ieškovo atšaukimo iš pareigų priežastis – prarastas pasitikėjimas ieškovu. Vien ta aplinkybė, kad sprendime dėl ieškovo atleidimo nebuvo nurodyta, kad jis atleidžiamas dėl prarasto pasitikėjimo, nesudaro pagrindo pripažinti, kad nurodytos aplinkybės dėl prarasto pasitikėjimo neegzistavo.

39.4.                      Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad trečiasis asmuo dėl ieškovo veiksmų negalėjo pasitikėti ieškovu, o dėl prarasto pasitikėjimo nebuvo jokio teisėto pagrindo taikyti DK 57 straipsnyje numatyto įspėjimo termino, kadangi ieškovo atšaukimo metu neegzistavo nė vienas DK 57 straipsnio 1 dalyje numatytas teisinis atleidimo iš darbo pagrindas.

39.5.                      Mano, kad teismui manant, kad egzistuoja pagrindas įspėti ieškovą, turėjo būti taikomas DK 59 straipsnis arba DK 58 straipsnio analogija (dėl prarasto pasitikėjimo ieškovu), kadangi ieškovas buvo atleistas dėl prarasto pasitikėjimo juo kaip vadovu, taikant 3 darbo dienų įspėjimo terminą arba netaikant įspėjimo iš viso.

40.       Ieškovas K. A., atstovaujamas advokato Tomo Šedbaro, atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimo dalį dėl ieškovui priteistos kompensacijos už įspėjimo laikotarpį ir išeitinės išmokos palikti nepakeistą, o trečiojo asmens apeliacinį skundą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

40.1.                      Mano, kad apeliacinis skundas yra pateiktas netinkamo byloje subjekto. Šilalės rajono savivaldybės administracija neturi jokio subjektiškumo ginčyti darbo sutarties nuostatų ir jų sudarymo aplinkybių, kadangi Šilalės rajono savivaldybės administracija neturi jokių savarankiškų valdymo įgaliojimų ir nėra bei negali būti priėmusi jokio sprendimo, susijusio su šia byla, todėl Šilalės rajono savivaldybės administracija kaip šalis apskritai turėjo būti pašalinta iš bylos nagrinėjimo, kaip neturinti jokio procesinio statuso šioje byloje.

40.2.                      Pažymėjo, kad paprastai darbo sutarties sąlygas sudarinėja darbdavys, o ne darbuotojas, todėl nepagrįstai teigiama, kad šalys neturėjo intencijos susitarti dėl tų sąlygų, kurios nenaudingos darbdaviui, kai pats darbdavys parengė sutartį ir jos sąlygas pagal tai, kas tarp šalių buvo sutarta.

40.3.                      Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas, teikdamas pirminį ieškinį teismui, nurodė, kad apie atšaukimą nebuvo informuotas iš anksto, o, nagrinėjant bylą iš esmės, patvirtino, kad nebuvo laikytasi įspėjimo terminų.

40.4.                      Pirmosios

40.5.                      Apeliantės pateikti argumentai dėl prarasto pasitikėjimo ieškovu yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo aplinkybe, kad apeliantė yra pateikusi kasacinį skundą, kadangi tokio skundo pateikimas savaime nereiškia, kad bus priimtas atsakovams palankus sprendimas, o jau priimtas įsiteisėjęs sprendimas patvirtina, kad ieškovas neatliko neteisėtų veiksmų. Nepagrįstas ir apeliantės argumentas dėl audito metu nustatytų ieškovės veiklos trūkumų, kadangi jokių esminių veiklos trūkumų audito metu dėl ieškovo veiksmų nėra nustatyta, priešingai, audito ataskaitoje yra nurodomi vieni iš geriausių įmonės veiklos ekonominių rodiklių lyginant su kitomis tokio tipo įmonėmis Lietuvoje.

40.6.                      Mano, kad teismas priėmė pagrįstą sprendimo dalį, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, todėl naikinti ją trečiojo asmens apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

41.       Atsakovė UAB „Šilalės šilumos tinklai“ atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu sutinka, mano, kad jis yra tenkintinas.

          Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

42.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

43.       Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).

44.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

45.       Pažymėtina, jog, pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.                 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

46.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo K. A. reikalavimas dėl neteisėto atšaukimo iš direktoriaus pareigų ir išspręstas klausimas dėl kompensacijos už įspėjimo laikotarpį ir išeitinės išmokos priteisimo ieškovui K. A. klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

47.       Byloje nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu ieškiniu), prašydamas pripažinti neteisėtu jo atleidimą iš direktoriaus pareigų, grąžinti jį į direktoriaus pareigas, priteisti neturinės alos atlyginimą ir kitas išmokas.

48.       Atsakovai Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorius, UAB „Šilalės šilumos tinklai“, Šilalės rajono savivaldybės taryba ir trečiasis asmuo Šilalės rajono savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas iš direktoriaus pareigų atšauktas dėl prarasto pasitikėjimo teisėtai ir pagrįstai, todėl ieškinio (patikslinto ieškinio) reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti.

49.       Pirmosios

50.       Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinius skundus pateikė tiek ieškovas K. A., tiek atsakovė Šilalės rajono savivaldybės administracija.

51.       Apeliantas K. A., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė norminius teisės aktus, netinkamai vertino civilinėje byloje esančius įrodymus, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teigia, kad teismas neįvertino viešojo intereso egzistavimo nagrinėjamu atveju, nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, nepagrįstai įtraukė į bylos nagrinėjimą Šilalės rajono savivaldybės administraciją ir nepagrįstai priteisė jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.   

52.       Apeliantė Šilalės rajono savivaldybės administracija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovui priteista kompensacija už įspėjimo laikotarpį ir išeitinė išmoka, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą ir įspėjimo termino taikymą, nepagrįstai taikė darbo sutarties nutraukimo pažeidimo teisinius padarinius, numatytus DK 57 straipsnyje, tačiau nesivadovavo DK 58 ir (ar) 59 straipsnių nuostatomis.

53.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantų argumentais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo ir atsakovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, todėl jų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniuose skunduose ieškovo ir atsakovės nurodytų argumentų.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

54.       Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne interpretuojant atskirus faktus (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001; Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, taip pat ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo.

55.       Ieškovas K. A. apeliaciniu skundu teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė norminius teisės aktus, todėl nepagrįstai padarė išvadą, kad Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorius neturėjo teisės atšaukti ieškovą iš direktoriaus pareigų, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, todėl nepagrįstai padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatos ir ieškovas iš pareigų atšauktas teisėtai ir pagrįstai, t. y. pažeidė proceso teisės normas ir nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimo dėl viešojo intereso, susijusio su nagrinėjamu ginču, egzistavimo, o tai lėmė nepagrįstą teismo išvadą, jog ieškovo atleidimas (atšaukimas) iš darbo buvo teisėtas. 

56.       Atsakovė Šilalės rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino darbo sutarties turinį, netinkamai taikė darbo sutarties nutraukimo pažeidimo teisinius padarinius, nepagrįstai padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju, nutraukinat darbo sutartį, turėjo būti taikomas įspėjimo terminas, todėl nepagrįstai ieškovui priteisė kompensaciją už įspėjimo laikotarpį ir išeitinę išmoką.

57.       Siekdama įvertinti apeliacinių skundų pagrįstumą, teisėjų kolegija pasisakys dėl esminių skundų argumentų.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų

58.       Ieškovas K. A. tiek ieškinyje (patikslintame ieškinyje), tiek apeliaciniame skunde teigia, kad jis iš direktoriaus pareigų atleistas (atšauktas) subjekto, neturėjusio teisės (įgaliojimų) jį atleisti (atšaukti), kadangi UAB „Šilalės šilumos tinklai“ vienintelė akcininkė yra Šilalės rajono savivaldybės taryba, todėl darbo sutartis su ieškovu galėjo būti nutraukta tik Savivaldybės tarybos sprendimu. Šilalės rajono savivaldybės taryba tokių įgaliojimų Šilalės rajono administracijos direktoriui nesuteikė. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto teiginiais.

59.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo atliktai norminių teisės aktų analizei, todėl jos nekartoja, ir padarytai išvadai, kad UAB „Šilalės šilumos tinklai“ vienintelės akcininkės Šilalės rajono savivaldybės teises ir pareigas įgyvendina Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorius, todėl 2020 m. lapkričio 3 d. įsakymas Nr. DĮP-648 (6.13E) dėl K. A. atšaukimo iš UAB „Šilalės šilumos tinklai“ direktoriaus pareigų yra laikytinas akcininkės Šilalės rajono savivaldybės sprendimu, prilygintinu visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams.

60.       Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalyje yra numatytos išimtinės Savivaldybės administracijos direktoriaus teisės, kurias Savivaldybės administracijos direktorius įgyvendina, ir nėra reikalingas individualaus pobūdžio Savivaldybės tarybos sprendimas įgalioti Savivaldybės administracijos direktorių atlikti tam tikrus veiksmus. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 7 punktas numato, kad Savivaldybės administracijos direktorius koordinuoja ir kontroliuoja viešąsias paslaugas teikiančių subjektų darbą, įgyvendina juridinio asmens dalyvio turtines ir neturtines teises bei pareigas ir atlieka kitas pagal įstatymus ir savivaldybės tarybos sprendimus jam priskirtas savivaldybės juridinių asmenų valdymo funkcijas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nurodytą ir išsamiai išanalizuotą teisinį reglamentavimą, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo normas, reglamentuojančias Savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas, teises ir pareigas, atmeta apelianto K. A. teiginius, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti Savivaldybės tarybos spendimas įgalioti savivaldybės administracijos direktorių atleisti (atšaukti) ieškovą iš direktoriaus pareigų, kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovo teiginiai, jog nėra duomenų, patvirtinančių, kad Šilalės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių UAB „Šilalės šilumos tinklai“ akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises įgyvendinanti institucija yra būtent Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorius, kad dėl sprendimo atšaukti jį iš bendrovės direktoriaus pareigų turėjo spręsti Šilalės rajono savivaldybės taryba, kad Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorius viršijo savo įgaliojimus, atmestini kaip nepagrįsti, nes prieštarauja minėtiems teisės aktams.

61.       Teisėjų kolegijai konstatavus, kad su ieškovu darbo sutartis nutraukta kompetentingo organo, toliau pasisakytina dėl ieškovo atleidimo (ne)pagrįstumo.

62.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad akcinės bendrovės administracijos vadovo, dirbančio bendrovėje pagal darbo sutartį, teisinis statusas yra dualistinis: tarp bendrovės ir jos vadovo visų pirma susiklosto pavedimo teisiniai santykiai, grįsti pasitikėjimu. Administracijos vadovas, pirma, yra bendrovės vienasmenis valdymo organas. Jis organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, atstovauja bendrovei, pagal suteiktų įgalinimų ribas veikdamas bendrovės vardu sudaro sandorius, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus bei vykdo kitas jam įstatymo ir bendrovės įstatų suteiktas funkcijas. Antra, administracijos vadovas taip pat yra bendrovės darbuotojas, su kuriuo sudaroma darbo sutartis, taigi jis yra ir darbo santykių, siejančių jį su bendrove, dalyvis – darbuotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2012).

63.       Vadovaujančių darbuotojų darbo santykių ypatumai, taip pat ir darbo sutarties pasibaigimo ypatumai reglamentuojami DK VII skyriaus pirmame skirsnyje.

64.       Darbo sutartis su juridinio asmens vadovu gali pasibaigti įprastais, DK 53 straipsnyje nurodytais pagrindais, tačiau kaip vienas ypatumų darbo santykiuose su vienasmeniu valdymo organu išskiriamas jo atšaukimo institutas (DK 104 straipsnio 1 dalis). Juridinio asmens vadovas atšaukiamas įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka, todėl kiekvienu atveju reikia analizuoti konkretaus juridinio asmens, iš kurio ketinama atšaukti vadovą, veiklą reglamentuojančius specialius įstatymus. 

65.       Nagrinėjamu atveju aktualus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas. Šio įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2249 redakcija) įtvirtinta nuostata, kad bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlygį, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jeigu nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). Ši nuostata pakartota ABĮ 20 straipsnio, reglamentuojančio visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją, 1 ir 3 punktuose. Jeigu bendrovės visų akcijų savininkas yra vienas asmuo, jo raštiški sprendimai prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams (ABĮ 29 straipsnio 6 dalis). UAB „Šilalės šilumos tinklai“ įstatų 15 ir 17 punktuose bendrovės vadovo atšaukimo funkcija taip pat priskirta Šilalės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių bendrovių akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises įgyvendinančiai institucijai. Nei ABĮ, nei DK nenustato bendrovės vadovo atšaukimo pagrindų.

66.       Vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad įmonės vadovą paskyrusio subjekto teisė jį atšaukti iš pareigų yra absoliuti, ji nesiejama su jokiomis papildomomis sąlygomis ar ypatinga tokios teisės įgyvendinimo tvarka. Kasacinio teismo išaiškinta, kad atšaukimo teisės absoliutumą lemia bendrovės ir jos administracijos vadovo santykių, pagrįstų pasitikėjimu, pobūdis, administracijos vadovo pareigybės ir jo atliekamo vadovavimo darbo reikšmė bendrovei. Vadovo darbo sutarties nutraukimą susaisčius griežtai apibrėžtais pagrindais, jų neįrodžius, vadovas toliau dirbtų, tačiau bendrovės valdymo organai, kai nėra tarpusavio pasitikėjimo, negalėtų reikiamai bendradarbiauti, todėl bendrovei tokiomis veiklos sąlygomis gali būti padaryta didelė žala (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr.        3K-3-457/2005; 2012 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2012 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Įmonės vadovo teisinė padėtis įmonėje ir jam keliama lojalumo pareiga lemia tai, kad vadovas nebūtinai turi būti atšauktas iš pareigų tik esant konkretiems darbo pareigų pažeidimams. Pasitikėjimo įmonės vadovu netekimą gali lemti ne tik kalti jo veiksmai, bet ir negebėjimas tinkamai organizuoti įmonės darbo, parinkti optimalią jos veiklos strategiją ir pasiekti laukiamų rezultatų, įgyvendinti tikslų, nors tam tikros pastangos tam ir dedamos. Kasacinio teismo išaiškinta, kad dėl bendrovės vadovą, kuris atsako už visos bendrovės kasdienės veiklos organizavimą, ir bendrovę siejančių pasitikėjimo (fiduciarinių) santykių vadovas privalo veikti rūpestingai, atidžiai, kvalifikuotai ir tik bendrovės interesais, vengti privačių ir bendrovės interesų konflikto. Kita vertus, tai reiškia, kad bendrovė, kartu ir jos akcininkai turi teisę reikalauti iš bendrovės vadovo, kad jis veiktų bendrovės interesais kvalifikuotai, rūpestingai ir apdairiai. Taigi yra svarbu, kad šio teisinio santykio šalys pasitikėtų viena kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2007). Tokio pasitikėjimo praradimas sudaro pagrindą spręsti dėl vadovo atšaukimo.

67.       Nors prieš tai nurodyta kasacinio teismo praktika suformuota, galiojant 2002 m. Darbo kodeksui, kuriame nebuvo įtvirtintas specialus darbo sutarties su juridinio asmens vadovu pasibaigimo pagrindas, o darbo santykių pasibaigimo pagrindu buvo nurodoma DK 124 straipsnio 1 dalis (darbo sutartis baigiasi nutraukus ją šio kodekso ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais), tačiau vadovo atšaukimo instituto esmė liko nepakitusi, todėl šie išaiškinimai aktualūs ir galiojant DK.

68.       Apeliaciniame skunde ieškovas K. A. nurodo, kad UAB „Šilalės šilumos tinklai“ akcininkė yra Šilalės rajono savivaldybė, todėl neaišku, kokia savivaldybės institucija turi spręsti dėl pasitikėjimo praradimo. Kaip nurodyta šios nutarties 65 punkte, bendrovės vadovo atšaukimas priskirtas Šilalės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių bendrovių akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises įgyvendinančiai institucijai. Pagal ABĮ 20 straipsnio 2 dalį visuotinis akcininkų susirinkimas gali spręsti ir kitus šiame Įstatyme ar bendrovės įstatuose jo kompetencijai priskirtus klausimus, jeigu pagal šį Įstatymą tai nepriskirta kitų bendrovės organų kompetencijai ir jeigu pagal esmę tai nėra valdymo organų funkcijos.

69.       Pagal Įstatų 12 punktą bendrovės organai yra: visuotinis akcininkų susirinkimas ir vienasmenis valdymo organas – vadovas, kurio pareigų pavadinimas yra direktorius. Stebėtojų taryba ir valdyba bendrovėje nesudaroma. Įstatų 13 punkte nustatyta, kad visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, jo sušaukimo tvarka, kitų bendrovės organų kompetencija, jų rinkimo ir atšaukimo tvarka nesiskiria nuo nurodytųjų Akcinių bendrovių įstatyme. Jeigu bendrovės visų akcijų savininkas yra vienas asmuo, jo raštiški sprendimai prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams. Įstatų 14 punkte nustatyta, jog bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas Šilalės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių bendrovių akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises įgyvendinanti institucija. Bendrovės vadovas renkamas konkurso tvarka, su bendrovės vadovu sudaroma terminuota darbo sutartis. Darbo sutartį su bendrovės vadovu bendrovės vardu pasirašo Šilalės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių bendrovių akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises įgyvendinanti institucija (Įstatų 15 punktas). Sprendimą dėl bendrovės vadovo atšaukimo ir darbo sutarties nutraukimo priima Šilalės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių bendrovių akcijų suteikiamas turines ir neturtines teises įgyvendinanti institucija (Įstatų 17 punktas).

70.       Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos. Šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių, kaip valstybės įmonių, savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, viešųjų įstaigų ir kitos teisinės formos juridinių asmenų dalyvio turtines ir neturtines teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybės įgaliotos institucijos ir atitinkamai savivaldybių vykdomosios institucijos Vyriausybės nustatyta tvarka.

71.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 567 „Dėl savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo savivaldybių valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo savivaldybių valdomose įmonėse tvarkos aprašas. Šio aprašo 10 punkte 10.1 papunktyje nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius, užtikrindamas savivaldybės kaip akcininkės neturtinių teisių įgyvendinimą, priima raštiškus sprendimus, kaip nustatyta Akcinių bendrovių įstatyme, visuotinio akcininkų susirinkimo klausimais, kai savivaldybė yra vienintelė akcininkė.

72.       2012 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 667 patvirtintos Savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja savivaldybių, kurios yra akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcininkės, turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimą, savivaldybių administracijos direktorių, patikėjimo teise valdančių savivaldybėms nuosavybės teise priklausančias akcijas, teises ir pareigas ir asmenų, kuriems suteikiami įgaliojimai atstovauti savivaldybei, teises ir pareigas.

73.       Pagal Šilalės rajono savivaldybės administracijos veiklos nuostatų, patvirtintų Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. TI-437 (nauja redakcija              2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. TI-145), 13.5 punktą Šilalės rajono savivaldybės administracija per įgaliotus valstybės tarnautojus atstovauja Savivaldybei Savivaldybės įmonių ir akcinių bendrovių valdymo organuose. Pagal nuostatų 16 punktą Savivaldybės administracijos direktorius ir administracijos direktoriaus pavaduotojas yra vykdomoji Savivaldybės institucija, turinti viešojo administravimo teises ir pareigas. Pagal nuostatų 27.7 punktą Savivaldybės administracijos direktorius koordinuoja ir kontroliuoja viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų darbą, atlieka kitas pagal įstatymus ir Savivaldybės tarybos sprendimus jam priskirtas savivaldybės juridinių asmenų valdymo funkcijas.

74.       Sisteminis šios nutarties 65 ir 69–73 punktuose nurodytų nuostatų aiškinimas suponuoja išvadą, kad būtent Savivaldybės administracijos direktorius sprendžia, ar atitinkamoje situacijoje yra pagrindas pasitikėti vadovu.

75.       Apeliaciniame skunde ieškovas K. A. teigia, kad nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, jog bendrovės akcininkė yra savivaldybė, o bendrovė teikia viešąsias paslaugas – centralizuotą šilumos ir kitų paslaugų teikimą gyventojams ir viešiesiems bei privatiems juridiniams asmenims, turėtų būti remiamasi kasacinio teismo praktika, kuria taikomos išimtys iš atšaukimo instituto absoliutumo. Be to, aiškinant vadovo atleidimo iš darbo teisinį reglamentavimą, turi būti atsižvelgiama ne tik į bendrovės teisinę formą, bet ir į teisinio statuso ypatumus. Pirmosios instancijos teismas neįvertino viešojo intereso egzistavimo požymių, priėmė neteisingą sprendimą dėl ieškovo atšaukimo iš UAB „Šilalės šilumos tinklai“ direktoriaus pareigų, nenurodydamas jokių atšaukimo priežasčių ir motyvų. Siekdamas pagrįsti nurodytus teiginius, vadovaujasi kasacinio teismo išaiškinimu, kad sprendimai dėl įstaigos vadovo priėmimo į darbą ir atleidimo turi atitikti viešąjį interesą, įvertinus biudžetinės įstaigos teisinio statuso ypatumus, jos veiklą kaip viešąjį interesą, sprendimai, susiję su biudžetinės įstaigos veiklos organizavimu, turi būti objektyviai pagrįsti viešuoju interesu, o ne absoliutaus pobūdžio teise atleisti darbuotoją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2008).

76.       Sutiktina su ieškovu, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog tam tikrais atvejais kompetentingo organo diskrecija atšaukti vadovą gali būti ribojama. Kaip teisingai nurodo ieškovas, kasacinio teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.      3K-3-424/2008, taikant Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymą, konstatuota, kad biudžetinių įstaigų steigėjų – valstybės ar savivaldybių institucijų, kurių funkcija – užtikrinti viešojo intereso tenkinimą, sprendimai dėl įstaigos vadovo priėmimo į darbą ar atleidimo turi atitikti viešąjį interesą.

77.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-684/2017, remiantis, be kita ko, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu, spręsta, kad kai viešosios sveikatos priežiūros įstaigos vadovas, paskirtas į šias pareigas viešo konkurso būdu (t. y. patikrinus vadovo gebėjimus specialia teisės aktuose nustatyta tvarka), vėliau yra atšaukiamas iš pareigų kompetentingų subjektų, jis gali būti atšauktas iš šių pareigų tik esant atšaukimo priežastims ir darbuotojui nurodžius tokio atšaukimo motyvus. Įvertinus Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešosios įstaigos ypatumus, jos veiklos nukreiptumą viešajam interesui tenkinti, darytina išvada, kad visi sprendimai turi būti objektyviai pagrįsti viešuoju interesu, o ne motyvuojami absoliučios teisės sąvoka.

78.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime konstatavo, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

79.       Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą; tačiau remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos; nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma; dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020 60 punktą; 2020 m. birželio 3 d. nutarties Nr.              e3K-3-277-248/2020 24 punktą ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). 

80.       Nutarties 75 punkte nurodytoje kasacinio teismo nutartyje buvo sprendžiama dėl kitokios teisinės formos juridinių asmenų (biudžetinės įstaigos ir viešosios sveikatos priežiūros įstaigos) vadovų atšaukimo, teisinius santykius tais atvejais reguliavo ne ABĮ, o kiti teisės aktai, kitoks ir tų juridinių asmenų veiklos pobūdis. Dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju negali būti remiamasi praktika, suformuota tose nutartyse.

81.       Be kita ko, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas cituoja kasacinio teismo išaiškinimus civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-248/2021, tačiau nesivadovauja kitais minėtoje praktikoje nurodytais išaiškinimais.

82.       Nutarties 81 punkte nurodytoje kasacinio teismo nutartyje, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, būtent ir buvo išaiškinta, kad, sprendžiant dėl konkretaus juridinio asmens vadovo atleidimo iš darbo pagrindų, būtina įvertinti to juridinio asmens teisinį statusą sudarančių ypatumų visumą, bendrųjų ir specialiųjų teisės aktų nuostatas, susijusias su šio klausimo reglamentavimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2010 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką); kad ABĮ, kuris taikomas nagrinėjamu atveju, įtvirtintas teisinis reglamentavimas nėra diferencijuotas pagal tai, kas yra įmonės steigėjai ar akcininkai (fiziniai asmenys, juridiniai privatūs ar juridiniai viešieji asmenys), jame nėra ir jokių išlygų šiuo pagrindu dėl įmonės vadovų atšaukimo. Todėl nuostatos, susijusios su bendrovės, kurios steigėja yra savivaldybė, vadovo atšaukimu kaip darbo sutarties pasibaigimo pagrindu, aiškintinos ir taikytinos taip pat, kaip ir kitų akcinių bendrovių atveju.

83.       Todėl ieškovo K. A. apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, nurodytos šios nutarties 75 punkte, atmestinas, nes ieškovo nurodyta apeliacinio teismo praktika nėra teismo sprendimas analogiškoje byloje ir ja negali būti remiamasi. O ieškovo apeliacinio skundo argumentas, nurodytas nutarties 81 punkte, vertintinas kaip deklaratyvaus pobūdžio, kadangi ieškovas konkrečiai nenurodo, kokiais kasacinio teismo išaiškinimais pirmosios instancijos teismas nesivadovavo, ir apeliacinio skundo argumentų dėl precedentų taikymo nepagrindžia.

84.       Nutarties 75 ir 77 punktuose nurodytose kasacinio teismo nutartyse buvo sprendžiama dėl kitokios teisinės formos juridinių asmenų (biudžetinės įstaigos ir viešosios sveikatos priežiūros įstaigos) vadovų atšaukimo, teisinius santykius tais atvejais reguliavo ne ABĮ, o kiti teisės aktai, kitoks ir tų juridinių asmenų veiklos pobūdis. Dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju negali būti remiamasi praktika, suformuota tose nutartyse.

85.       Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, sprendžiant dėl konkretaus juridinio asmens vadovo atleidimo iš darbo pagrindų, būtina įvertinti to juridinio asmens teisinį statusą sudarančių ypatumų visumą, bendrųjų ir specialiųjų teisės aktų nuostatas, susijusias su šio klausimo reglamentavimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2010 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

86.       ABĮ, kuris taikomas nagrinėjamu atveju, įtvirtintas teisinis reglamentavimas nėra diferencijuotas pagal tai, kas yra įmonės steigėjai ar akcininkai (fiziniai asmenys, juridiniai privatūs ar juridiniai viešieji asmenys), jame nėra ir jokių išlygų šiuo pagrindu dėl įmonės vadovų atšaukimo. Todėl nuostatos, susijusios su bendrovės, kurios steigėja yra savivaldybė, vadovo atšaukimu kaip darbo sutarties pasibaigimo pagrindu, aiškintinos ir taikytinos taip pat, kaip ir kitų akcinių bendrovių atveju.

87.       Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad UAB „Šilalės šilumos tinklai“ yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kurio teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė, o veiklos tikslai – įstatuose numatytos veiklos organizavimas ir vykdymas, siekiant pajamų ir pelno gavimo, akcininko turtinių interesų tenkinimo (Įstatų 1, 2, 5 punktai).

88.       Apibendrindama teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė bendrovės vadovo atšaukimo institutą reglamentuojančias teisės normas.

89.       Ieškovas K. A. apeliaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė pateiktus į bylą įrodymus ir faktus, nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovai nežinojo apie ieškovui taikomą pranešėjo statusą ir kad, atšaukiant ieškovą iš pareigų ir nenurodant jokių priežasčių, nebuvo pažeistas Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo 10 straipsnis, o ieškovo atšaukimas iš pareigų teisėtas.

90.       Pirmosios

91.       Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.                  3K-3-129/2008).

92.       Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantas K. A., teikdamas argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo teismui vertinant įrodymus, siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos skunde išvardytos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados nei skundžiamame sprendime. Aplinkybė, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kurių, beje, šalys neginčija, vertinimu, nesudaro pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių pažeidimo atmetami kaip neįrodyti (CPK 178, 185 straipsniai).

93.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, nepažeisdamas nei materialinės teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą dėl prarasto pasitikėjimo, nei proceso teisės normų, susijusių su įrodymų vertinimu, ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ieškovo K. A. apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų

94.       Juridinio asmens vadovo atšaukimas yra teisinę reikšmę turintis faktas, sudarantis pagrindą darbo sutarčiai pasibaigti, kitaip tariant, civilinių santykių su juridiniu asmeniu pabaiga (vadovo atšaukimas) lemia darbo santykių pasibaigimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo   2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018, 41 punktas).

95.       Kompetentingam organui atšaukus bendrovės vadovą, darbo sutartis su juo nutraukiama pagal DK 104 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad, be šiame kodekse ir kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka.

96.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bendrovės ir jos administracijos vadovo darbo sutarties pagrindu atsiradusiems santykiams, susijusiems su administracijos vadovo teise pasinaudoti socialinėmis garantijomis, darbų saugos ir darbo apmokėjimo tvarkos nustatymu, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos reglamentavimu, taikomos darbo teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.                   3K-7-760/2001; 2001 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-1200/2001; kt.).

97.       DK 104 straipsnyje reglamentuotas išmokų mokėjimas, kai darbo santykiai baigiasi šiame straipsnyje nurodytu pagrindu (2 dalis), nustatyta, kad šio kodekso nuostatos, reglamentuojančios terminuotos darbo sutarties pasibaigimo pasekmes, darbo sutarčiai su juridinio asmens vadovu netaikomos; kitokie šių santykių pabaigos ypatumai, taip pat ir dėl įspėjimo termino taikymo būtinumo, nenustatyti.

98.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad darbo sutartyje su juridinio asmens vadovu, be kita ko, gali būti susitariama dėl specialių absoliučios teisės atšaukti viešosios įstaigos vadovą įgyvendinimo sąlygų (įspėjimo terminų, darbuotojui mokėtinų išmokų ir pan.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-473-248/2016 32 punktą). Tokiu atveju šios sutarties sąlygos tampa šalims privalomos, t. y. turi įstatymo galią (Civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalis) (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2013; 2018 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-313/2018 25 punktą).

99.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad darbo sutartimi (10 punktas) šalių sulygta, jog įspėjimo terminas, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio ar darbuotojo iniciatyva arba kitais atvejais, nustatomas pagal Darbo kodekso 55–57, 59, 61 ir 62 straipsnių nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis šia darbo sutarties sąlyga, nustatyta aplinkybe, kad ieškovas augina vaiką iki keturiolikos metų, įvertinęs, jog ieškovas atšauktas neįrodinėjant jo kaltų veiksmų, ir vadovaudamasis DK 57 straipsnio 7 dalimi, nusprendė, kad ieškovas apie darbo santykių pabaigą turėjo būti įspėtas prieš tris mėnesius ir kad šio įspėjimo termino nebuvo laikytasi.

100.       Atsakovė Šilalės rajono savivaldybės administracija apeliaciniame skunde teigia, kad šalys nesitarė dėl įspėjimo terminų, darbo sutartis su ieškovu buvo sudaryta remiantis darbo sutarties šablonu, šalys neturėjo tikslo susitarti dėl įspėjimo termino taikymo. Tai patvirtina ir tai, kad ieškovas šių aplinkybių nenurodė nei pradiniame, nei patikslintame ieškinyje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovės apeliacinio skundo argumentais.

101.       Visų pirma, atsakovė neginčijo ir neginčija su ieškovu sudarytos darbo sutarties ir (ar) jos atitinkamų punktų, susijusių su įspėjimo terminų taikymu darbo sutartį nutraukiant darbdavio iniciatyva. Darbo sutartis yra galiojanti. Teismas neturi pagrindo spręsti dėl darbo sutarties sąlygų pripažinimo nesąžingomis ir (ar) pažeidžiančiomis vienos iš šalių teises ir teisėtus interesus. Vadinasi, šalys turi vadovautis ir laikytis darbo sutartimi sulygtų sąlygų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, priešingą padarytai pirmosios instancijos teismo.

102.       Pirmosios

103.       Prieš tai nurodytoje nutartyje nuspręsta, kad, atsižvelgiant į teisės atšaukti vadovą absoliutumą, konstatavus, jog pagrindas atšaukti ieškovą egzistavo, toks pažeidimas, kai buvo nesilaikyta darbo sutartyje šalių sulygtos specialios šios teisės įgyvendinimo tvarkos – netaikytas įspėjimo apie būsimą atšaukimą terminas, nelaikytinas esminiu, galinčiu lemti atšaukimo iš pareigų pripažinimą neteisėtu ir su tuo susijusius padarinius (26 punktas). Taip pat toje byloje pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad šis byloje nustatytas pažeidimas šalintinas ieškovo atšaukimo iš pareigų datą perkeliant iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas, jei jis būtų taikytas, ir priteisiant už šį laikotarpį priklausančias sumas (27 punktas).

104.       Nagrinėjamoje byloje darbo sutartis sudaryta, galiojant 2017 m. Darbo kodeksui. Pažymėtina, jog šiame kodekse nebeliko 2002 m. Darbo kodekso 130 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo nepasibaigus įspėjimo terminui, jo atleidimo iš darbo data perkeliama iki to laiko, kada turi pasibaigti įspėjimo terminas.

105.       Darbo sutartyje susitarus dėl papildomų sąlygų, atitinkančių DK 33 straipsnio 3, 4 dalių reikalavimus, tos sutarties sąlygos tampa privalomos ir jų turi būti laikomasi. Vienai iš sutarties šalių tokias sąlygas pažeidus, kitos šalies pažeistos teisės turi būti ginamos.

106.       DK 217 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad, nagrinėdamas darbo ginčus dėl teisės, darbo ginčą nagrinėjantis organas turi teisę įpareigoti kitą šalį atkurti dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo pažeistas teises.

107.       Pažymėtina, kad darbo bylos priskiriamos nedispozityviosioms byloms. CPK XX skyriaus, reglamentuojančio darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, 417 straipsnyje įtvirtinta teismo teisė viršyti ieškinio dalyką ir pagrindą: atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su ieškinio dalyku bei pagrindu. Šios aplinkybės byloje dalyvaujantys asmenys neginčija.

108.       Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje nurodė, kad buvo pažeista darbo sutarties nuostata dėl įspėjimo termino taikymo, ir siekė, kad dėl šio pažeidimo jo atšaukimas būtų pripažintas neteisėtu.

109.       Pirmosios

110.       Be kita ko, teismas, konstatavęs, kad ieškovo darbo sutartis baigėsi 2021 m. vasario 4 d., nusprendė, kad laikytina, jog ieškovas yra išdirbęs UAB „Šilalės šilumos tinklai“ direktoriumi daugiau nei dvejus metus, t. y. 2 metus ir 4 dienas, todėl, vadovaujantis Darbo kodekso 104 straipsnio 2 dalimi, ieškovui priklauso vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, nes konstatuojama, kad jis atšauktas be kaltės. Šią išmoką atsakovė būtų turėjusi išmokėti, jeigu būtų laikiusis darbo sutartyje šalių sulygto įspėjimo termino taikymo. 

111.       Atsakovė Šilalės rajono savivaldybės administracija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju taikytinos DK 57 straipsnio 1 dalies nuostatos. Atsakovės vertinimu,  teismui manant, kad egzistuoja pagrindas įspėti ieškovą, turėjo būti taikomas DK 59 straipsnis arba DK 58 straipsnio analogija (dėl prarasto pasitikėjimo ieškovu), kadangi ieškovas buvo atleistas dėl prarasto pasitikėjimo juo kaip vadovu, taikant 3 darbo dienų įspėjimo terminą arba netaikant įspėjimo iš viso.

112.       Nors atsakovė Šilalės rajono savivaldybės administracija apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovu pasitikėjimas buvo prarastas dėl jo kaltų veiksmų, tačiau šių aplinkybių nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo, nurodė aplinkybes, kad iš direktoriaus pareigų ieškovas atšauktas dėl prarasto pasitikėjimo ir veiksnius, lėmusius Savivaldybės administracijos pasitikėjimą UAB „Šilalės šilumos tinklai“ vadovu ieškovu K. A.. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad ieškovas iš direktoriaus pareigų buvo atšauktas dėl jo kaltų veiksmų. Tiek audito ataskaitos duomenys, tiek faktas, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme yra priimtas kasacinis skundas dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Šilalės šilumos tinklai“ direktoriaus ieškinį dėl Savivaldybės administracijos direktoriaus atitinkamų įsakymų panaikinimo, neįrodo atsakovo kaltų veiksmų, lėmusių ieškovo atleidimo (atšaukimą) iš direktoriaus pareigų, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti darbo sutarties nutraukimo teisinius padarinius pagal DK 58 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tarp šalių susiklostę santykiai galėjo lemti pasitikėjimo ieškovu praradimą, turėjusį įtakos darbo santykių pasibaigimui.

113.       DK 59 straipsnio 1 dalis numato, kad darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmones, viešąsias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos banką, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų šio kodekso 57 straipsnio 1 dalyje, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. 

114.       Teisėjų kolegija atmeta atsakovės apeliacinio skundo argumentą, kad nagrinėjamu atveju galėjo būti taikomos DK 59 straipsnio nuostatos, kaip nepagrįstą, kadangi minėto straipsnio nuostatos netaikytinos savivaldybių įmonėms, kurių savininkė yra savivaldybė.

115.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, paminėtas teisiškai reikšmingas aplinkybes, šiuo atveju darbo santykių pasibaigimo datos perkėlimas ir piniginės kompensacijos ieškovui išmokėjimas atkurtų pažeistas ieškovo teises, užtikrintų šalių interesų pusiausvyrą, atitiktų teisėtų lūkesčių apsaugos, protingumo ir sąžiningumo principus.

116.       Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinių skundų argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

117.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jį keisti remiantis apeliacinių skundų argumentais pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

118.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

119.       Ieškovo K. A. ir atsakovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus atmetus jų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

120.       Atsakovė UAB „Šilalės šilumos tinklai“ pateikė prašymą iš ieškovo priteisti 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu.

121.       Pažymėtina, kad atsakovės UAB „Šilalės šilumos tinklai“ bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teisinės pagalbos teikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 d. redakcija) rekomenduojamų priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalių dydžių. Todėl jos priteistinos iš ieškovo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

           Tauragės apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

        Priteisti iš ieškovo K. A. atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šilalės šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 176502533, 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) teisinės pagalbos išlaidų.

           Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.  

Teisėjos                                                                                                            Kristina Domarkienė

                                                                                                                          Aušra Maškevičienė

                                                                                                                          Milda Skersienė