Civilinė byla Nr. e2A-618-910/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00582-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.4.2.11; 3.3.1.1; 3.3.1.2; 3.3.1.11; 3.3.1.13; 3.3.1.18.3; 3.3.1.18.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Gintaro Pečiulio ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ir atsakovo E. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovui E. G. dėl žemės sklypo ir statinių paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už paimamą turtą dydžio nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė Kauno miesto savivaldybė (toliau – ir ieškovė, savivaldybė) 2020 m. spalio 30 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) leisti įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakyme Nr. 1P-254-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, paėmimo visuomenės poreikiams (Ateities plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti Kauno mieste)“ nurodytus 0,1041 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos) ir jame esančius statinius: pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo turtas), nuosavybės teise priklausančius atsakovui E. G. (toliau – atsakovas), Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti juos naudoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakyme Nr. 1P-254-(1.17 E.) nurodytiems tikslams – Ateities plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui Kauno mieste tiesti; 2) nustatyti, kad atsakovui E. G. atlyginimo už visuomenės poreikiams Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. 1P-254-(1.17 E.) pagrindu paimtą 0,1041 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir jame esančius statinius atlyginimo ir kitų nuostolių dydis yra 274 370 Eur.

2.       Ieškovė nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ patvirtino Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, kuriame numatyta infrastruktūros teritorijos Kauno pietrytiniam aplinkkeliui ir pirmajai Kauno pietrytinio aplinkkelio atkarpai tiesti (gatvės kategorija A2) plėtra, priskirta I prioriteto gatvių tinklo plėtrai 2013–2023 metų laikotarpiu. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. A-7 patvirtintas apie 210 ha Kauno miesto savivaldybės teritorijos Ateities plentui rekonstruoti ir Kauno pietrytiniam aplinkkeliui tiesti detalusis planas, pagal kurį suplanuota 17 kitos paskirties (naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos) žemės sklypų. Kauno pietrytinį aplinkkelį numatyta tiesti 4 etapais. Pirmąjį etapą – ruožą tarp Ateities pl./Palemono g. ir Masiulio g. – sudaro detaliajame plane suplanuoti 6 žemės sklypai. Kauno miesto savivaldybės taryba, atsižvelgdama į detaliojo plano sprendinius, 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. T-188 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams“ (pakeistu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. T-396, 2018 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. T-39 ir 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T-207) nusprendė pritarti žemės sklypų ar jų dalių ir sklypuose esančių statinių, reikalingų Ateities plentui ir Kauno pietrytiniam aplinkkeliui tiesti, paėmimui visuomenės poreikiams. Pritarta 6 žemės sklypų ar jų dalių ir 24 statinių paėmimui, tarp jų – ir atsakovui priklausančio žemės sklypo bei jame esančių statinių. Tuo pačiu sprendimu Kauno miesto savivaldybės taryba pavedė savivaldybės administracijos direktoriui teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti žemės sklypų ir jų dalių bei juose esančių statinių paėmimo visuomenės poreikiams (naudojimosi teisės nutraukimo) procedūras, kai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) vadovas priims sprendimą pradėti nurodytųjų žemės sklypų ar jų dalių paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Kauno miesto savivaldybės administracija 2016 m. liepos 29 d. raštu Nr. (33.194)R-3341 kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių dėl žemės sklypų ar jų dalių ir sklypuose esančių statinių paėmimo visuomenės poreikiams. NŽT direktorius 2016 m. spalio 4 d. priėmė įsakymą Nr. lP-366-(1.3.) „Dėl žemės sklypų ir valstybinės žemės, reikalingos Ateities plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti Kauno mieste, paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios“ (pakeistas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. lP-329-(1.17 E.) ir 2018 m. gegužės 29 d. įsakymą Nr. lP-258-(1.17 E.)), kuriuo pradėta žemės sklypų (jų dalių) ir valstybinėje žemėje esančių statinių paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Vykstant valstybinėje žemėje esančių statinių paėmimo visuomenės poreikiams procedūrai, Kauno miesto savivaldybės administracija informavo valstybinės žemės naudotojus ir statinių, esančių visuomenės poreikiams paimamuose sklypuose, savininkus apie tęsiamas žemės ir statinių paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, atliktą paimamo visuomenės poreikiams nekilnojamojo turto vertinimą, taip pat apie galimybę susipažinti su nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, nurodė nekilnojamojo turto, patenkančio į paimamos valstybinės žemės ruožą, vertinimo ataskaitoje nustatytą rinkos vertę, pagal kurią siūloma savininkams atlyginti už paimamą turtą, bei nustatė terminą, per kurį reikia informuoti Kauno miesto savivaldybės administraciją apie sutikimą arba nesutikimą sudaryti nuostolių atlyginimo sutartį pagal pridedamą projektą.

3.       Ieškovė taip pat nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir šiame žemės sklype esančio turto savininkui E. G. 2019 m. gruodžio 30 d. atsisakius sudaryti sutartį, UAB „Eurointegracijos projektai“ Kauno miesto savivaldybės administracijos užsakymu atliko formuojamo žemės sklypo, skirto Kauno pietrytiniam aplinkkeliui tiesti, paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudų ir naudos analizę, kurioje nustatyta, jog Ateities plentas yra svarbi jungtis tiek Kauno miesto, tiek tarpmiestinei ir tarptautinei susisiekimo sistemai, o Pietrytinis aplinkkelis yra svarbi jungtis su Kauno laisvąja ekonomine zona (LEZ) ir su planuojamu Kauno viešuoju logistikos centru (VLC). Kadangi Kaunas geografiškai yra išsidėstęs šalies centre, į jį žvaigždės principu sueina keliai iš visų krypčių (Vilniaus, Alytaus, Marijampolės, Šakių, Šiaulių ir t. t.). Projekto tikslai – pagerinti eismo sąlygas, sutrumpinti kelionės laiką, sumažinti triukšmo lygį, sumažinti transporto priemonių eksploatacines sąnaudas bei sumažinti ekologines sąnaudas. Neįgyvendinus detaliojo plano sprendinių, teritorija nebūtų išnaudota infrastruktūrai suformuoti, nebūtų patraukli investicijoms.

4.       Ieškovė pažymėjo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 46 straipsnio 7 dalimi, buvo atliktas visuomenės poreikiams paimamo nekilnojamojo turto vertinimas. UAB „Jungtinis verslas“ turto vertintojo 2019 m. kovo 29 d. parengtoje Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. AM19/0329/03N nustatyta turto ir nuostolių bendra vertė – 274 370 Eur. NŽT direktorius 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. lP-254-(1.17E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, paėmimo visuomenės poreikiams (Ateities plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti Kauno mieste)“ nusprendė paimti visuomenės poreikiams atsakovo E. G. nuosavybės teise valdomą 0,1041 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos), esantį (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės administracija 2020 m. rugsėjo 22 d. į Luminor Bank AS depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 274 370 Eur sumą, kuri skirta atlyginti už visuomenės poreikiams paimamą E. G. turtą.

5.       Atsakovas E. G. 2020 m. lapkričio 27 d. atsiliepime į ieškinį iš esmės neginčijo žemės sklypo ir jame esančių statinių paėmimo visuomenės poreikiams pagrindo, prašė pirmąjį ieškinio reikalavimą patenkinti iš dalies, t. y. leisti įregistruoti jam šiuo metu priklausantį ginčo nekilnojamąjį turtą valstybės vardu, sudarant galimybę neatlygintinai šiuo turtu naudotis 20 mėnesių iki tol, kol jis su šeima įsikurs naujame gyvenamajame name.

6.       Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi patenkino pirmąjį ieškovės ieškinio reikalavimą (žr. šios nutarties 1 punktą), be kita ko, nutarė nustatyti, kad atsakovas yra 274 370 Eur, kurie 2020 m. rugsėjo 22 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 16479 pervesti į Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje esančią depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo atskirąjį skundą dėl nurodytos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, 2021 m. kovo 18 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

7.       Atsakovas E. G. 2021 m. rugsėjo 27 d. pateikė patikslintą atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė: nustatyti, kad už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. 1P-254-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, paėmimo visuomenės poreikiams (Ateities plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti Kauno mieste)“ pagrindu paimtą jo turtą atlyginimo ir kitų nuostolių dydis yra 342 740,30 Eur: 1) už paimtą 0,1041 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos) – 55 000 Eur; 2) už statinius: pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 161 000 Eur; už kitus statinius ir įrenginius – 40 040 Eur; už želdinius – 17 530 Eur; už kitus nuostolius – 69 170,30 Eur (išlaidos perkraustymo paslaugoms – 3 587,65 Eur; kilnojamųjų daiktų, kurie dėl individualių savybių negalės būti panaudojami, vertė – 2 940 Eur; prarandamos nuomos pajamos – 43 305,58 Eur; išlaidos, susidariusios dėl laikino apsigyvenimo nuomojamame name, –  17 253,34 Eur; išlaidos notarinėms paslaugoms – 83,73 Eur; neturtinė žala – 2 000 Eur). Taip pat prašė iš ieškovės priteisti jo naudai 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo sprendimo paimti turtą visuomenės poreikiams dienos (2020 m. gruodžio 3 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį ir atsakovo reikalavimus patenkino iš dalies: atsakovui iš ieškovės priteisė 20 128,72 Eur papildomai turėtų nuostolių, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 20 128,72 Eur sumą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2021 m. gruodžio 21 d.) iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, taip pat 2 536,52 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą reikalavimų dalį atmetė.

9.       Teismas nurodė, kad byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl papildomų nuostolių atlyginimo dydžio nustatymo, paėmus asmens turtą visuomenės poreikiams. Pažymėjo, kad dėl ieškovės atlikto nekilnojamojo turto įkainojimo šalių ginčo nekilo, todėl Kauno miesto savivaldybės administracija 2021 m. kovo 31 d. pervedė atsakovui E. G. 274 370 Eur sumą už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypą ir jame esančius statinius, atsakovas šią sumą priėmė, pinigus pradėjo naudoti kitam gyvenamajam namui statyti.

10.       Dėl atsakovo reikalavimo atlyginti 43 305,58 Eur negautų pajamų, grindžiamų netekta galimybe teikti trumpalaikės nuomos paslaugas patalpose (duomenys neskelbtini), teismas pažymėjo, kad atsakovas neįrodė, jog 2015–2019 metų laikotarpiu per metus jis gaudavo 30 864 Eur pajamų iš nurodytų patalpų nuomos, taip pat, neįrodė, kad 2020 m. iki birželio mėnesio gavo 15 400 Eur nurodytų patalpų nuomos pajamų, o per metus vidutiniškai už aptariamų patalpų nuomą gaudavo 30 832 Eur pajamų ir šių pajamų neteko dėl visuomenės poreikiams paimto turto.

11.       Teismas pažymėjo, kad leidimas verstis verslo liudijime nurodyta veikla ir teikti nuomos paslaugas keturiuose objektuose, tarp jų – ir ginčo name (duomenys neskelbtini), nereiškia, jog ginčo patalpas atsakovas nurodomu laikotarpiu nuomojo ir iš nuomos paslaugos per metus gavo 30 832 Eur pajamų (atskaičius sąnaudas ir mokesčius). Teismo vertinimu, atsakovas nepateikė įrodymų, kad teikė patalpų nuomos paslaugas būtent patalpose (duomenys neskelbtini); byloje nėra rašytinių sutarčių, pagrindžiančių, kad nurodytos patalpos buvo išnuomotos asmenims; atsakovo pateiktos 2015, 2016, 2017, 2018 metų pajamų deklaracijos nepagrindžia atsakovo teiginio, kad jis teikė nuomos paslaugas ginčo patalpose ir per metus vidutiniškai iš šių patalpų nuomos gavo 30 832 Eur pajamų. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad metinėse pajamų deklaracijose nurodytos tik pinigų sumos, gautos bendrai iš atsakovo vykdytos veiklos, ir nėra įrašų, jog deklaruotos pajamų sumos yra gautos iš patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos; šių aplinkybių nepagrindžia ir atsakovo į bylą pateikti 2015-2019 metais vestų gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalai bei juose esantys įrašai.

12.       Spręsdamas dėl atsakovo reikalavimo priteisti negautas pajamas, teismas atsižvelgė į tai, kad gyvenamasis namas ir garažas bei ūkinis pastatas buvo naudojami kaip vienintelės gyvenamosios patalpos atsakovo ir jo šeimos narių būstui užtikrinti, palygino atsakovo įrodinėjamas negautas iš nuomos pajamas su atsakovui reikalingos sumos, išsinuomojant panašaus ploto gyvenamąjį namą, dydžiu. Teismas pažymėjo, kad atsakovo nurodyta iš nuomos negautų pajamų suma beveik tris kartus didesnė, todėl nusprendė, jog šios aplinkybės leidžia abejoti atsakovo teiginiais dėl negautų pajamų dydžio. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsakovo reikalavimą priteisti iš ieškovės 43 305,58 Eur negautų patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos pajamų už 16 mėnesių ir 26 dienas teismas atmetė kaip neįrodytą. 

13.       Teismas patenkino atsakovo reikalavimą priteisti būsimas 3 587,65 Eur dydžio išlaidas atsakovo turimo kilnojamojo turto perkraustymo paslaugoms apmokėti, nurodydamas, kad atsakovas pateikė UAB „Parnasas“ konkrečius pasiūlymus, kurie siejami su kilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), kiekiu ir apimtimi, pateiktuose skaičiavimuose numatytos realios sąnaudos daiktų pakavimo priemonėms, mechanizmams, darbo jėgos sąnaudoms apmokėti. Teismas išskaičiavo ieškovės atsakovui jau pervestą 800 Eur sumą ir atsakovui iš ieškovės papildomai priteisė 2 787,65 Eur kilnojamojo turto perkraustymo paslaugoms apmokėti.

14.       Dėl reikalavimo priteisti 2 940 Eur kilnojamųjų daiktų, kurie lieka visuomenės poreikiams paimtame name ir dėl individualių savybių negalės būti atsakovo panaudoti kitur, teismas pažymėjo, kad visi daiktai yra gyvenamojo namo, garažo, esančių (duomenys neskelbtini), priklausiniai; jų vertė buvo įvertinta  UAB „Jungtinis verslas“ 2019 m. gegužės 13 d. parengtoje Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. AM19/0329/03N, kurioje nustatyta visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo ir jame esančio turto bei nuostolių bendra vertė, todėl šį atsakovo reikalavimą atmetė.   

15.       Teismas padarė išvadą, kad atsakovo reikalavimas atlyginti 17 253,34 Eur nuomos išlaidas, kurias atsakovas patirs dėl kito gyvenamojo būsto nuomos tol, kol pasistatys naują namą, yra pagrįstas. Teismas pažymėjo, kad ne kartą siūlė ieškovei ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, VĮ Turto bankui (dabartiniam gyvenamojo namo savininkui) sudaryti su atsakovu gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), neatlygintinės panaudos ar nuomos sutartį iki tol, kol atsakovo būstas bus realiai paimtas aplinkkeliui statyti, arba iki tol, kol atsakovas pasistatys naują gyvenamąjį namą, tačiau ieškovė, trečiasis asmuo atsisakė leisti panaudos ar kitos sutarties pagrindu atsakovui ir jo šeimai naudotis gyvenamuoju namu. Teismas nusprendė, kad dėl šios priežasties ieškovė turi atlyginti atsakovui būsimas išlaidas kito, panašaus į turėtą, gyvenamojo būsto nuomai. Teismas įvertino, kad iki naujo atsakovo namo pastatymo teismo sprendimo priėmimo metu yra likę 12 mėnesių, todėl atsakovui iš ieškovės priteisė 17 253,34 Eur sumą būsimoms būsto nuomos išlaidoms kompensuoti.

16.       Teismas patenkino atsakovo reikalavimą priteisti 83,73 Eur išlaidas, turėtas notaro paslaugoms, perkant kitą žemės sklypą, apmokėti, nurodydamas, kad atsakovas įrodė šių išlaidų faktą ir jų dydį.

17.       Atmesdamas atsakovo reikalavimą priteisti 2 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti, teismas pažymėjo, kad ieškovė, paimdama atsakovui priklausantį turtą visuomenės poreikiams, visus veiksmus atliko pagal įstatymo leidėjo nustatytas teisines procedūras, įkainojo paimamą turtą, dėl jo įkainojimo nekilo ginčo, pinigai buvo perduoti buvusiam turto savininkui (atsakovui) ir jis įgijo realią galimybę įgyti ar statytis kitą gyvenamąjį būstą. Teismas taip pat nustatė, kad jau daugiau kaip metus nuo turto paėmimo visuomenės poreikiams dienos atsakovas ir jo šeima yra vis dar nepraradę galimybės naudotis turėtu turtu, todėl nusprendė, jog nepasitvirtino atsakovo teiginiai, kad ieškovė „išvarė“ atsakovą į gatvę, t. y. jog atliko atsakovo atžvilgiu kokius nors neteisėtus veiksmus. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas teismui nepateikė leistinų įrodymų, patvirtinančių, jog dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams atsakovui buvo padaryta neturtinė žala, t. y. jog atsirado neigiamų pasekmių jo fizinei ar psichinei būsenai, kilo reputacinių praradimų, sumažėjo galimybės gyventi visavertį gyvenimą ir kt.

18.       Spręsdamas dėl reikalavimo priteisti procesines palūkanas pagrįstumo, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju yra patenkinti atsakovo reikalavimai atlyginti papildomas išlaidas, susijusias su būsimu kilnojamojo turto perkraustymu (2 787,65 Eur), ir išlaidas, susijusias su būsimo gyvenamojo būsto nuoma (17 253,34 Eur). Vertino, kad nurodytų išlaidų atsakovas teismo sprendimo priėmimo metu dar nepatyrė, todėl ieškovės prievolė sumokėti šias sumas atsakovui neatsirado nuo sprendimo paimti 0,1041 ha žemės sklypą ir jame esančius statinius visuomenės poreikiams dienos (2020 m. gruodžio 3 d.). Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovės prievolė mokėti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už teismo sprendimu priteistą 20 128,72 Eur sumą atsiranda nuo šio sprendimo priėmimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo dienos.

19.       Spręsdamas dėl atsakovui atlygintinų bylinėjimosi išlaidų, teismas konstatavo, kad atsakovo pareikštas reikalavimas patenkintas 29,1 proc., ir jam iš ieškovės priteisė 2 536,52 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

20.       Apeliaciniame skunde atsakovas prašo Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą pakeisti ir priteisti atsakovui 68 370,30 Eur papildomai turėtų nuostolių sumą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo sprendimo paimti ginčo turtą visuomenės poreikiams dienos (2020 m. gruodžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; perskirstyti bylinėjimosi išlaidas ir atsakovui iš ieškovės priteisti 10 989,17 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme; priimti naujus įrodymus; kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas) tam, kad būtų ištirta, ar Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymo) 46 ir 47 straipsniai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) 22 straipsnio 1 daliai, 23 straipsnio 3 daliai, 24 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui tiek, kiek paimant žemės sklypą visuomenės poreikiams nenumato gyvenamosios paskirties pastato paėmimo visuomenės poreikiams tvarkos, naudojimosi ir išsikėlimo iš gyvenamosios paskirties pastato tvarkos ir terminų, atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą gyvenamosios paskirties pastatą ir kitų su tuo susijusių nuostolių nustatymo, apskaičiavimo, mokėjimo tvarkos ir mokėjimo būdo, o būtent: 1) ar Žemės įstatymo 46 straipsnis neprieštarauja Konstitucijos 24 straipsnio 1 daliai tiek, kiek paimant žemės sklypą visuomenės poreikiams nenumato gyvenamosios paskirties pastato paėmimo visuomenės poreikiams tvarkos; 2) ar Žemės įstatymo 46 straipsnis neprieštarauja Konstitucijos 22 straipsnio 1 daliai tiek, kiek paimant žemės sklypą visuomenės poreikiams nenumato žemės sklypo savininkui teisės naudotis gyvenamosios paskirties pastatu ir tokios teisės įgyvendinimo tvarkos po to, kai gyvenamosios paskirties pastatas yra perregistruojamas valstybės vardu; 3) ar Žemės įstatymo 46 straipsnis neprieštarauja Konstitucijos 24 straipsnio 1 daliai tiek, kiek paimant žemės sklypą visuomenės poreikiams nenumato išsikėlimo iš gyvenamosios paskirties pastato tvarkos ir terminų; 4) ar Žemės įstatymo 47 straipsnis neprieštarauja Konstitucijos 22 straipsnio 1 daliai, 23 straipsnio 3 daliai, 24 straipsnio 1 daliai tiek, kiek paimant žemės sklypą visuomenės poreikiams nenumato atlyginimo už visuomenės poreikiams kartu paimamą gyvenamosios paskirties pastatą ir kitų su tuo susijusių nuostolių, įskaitant neturtinės žalos, nustatymo, apskaičiavimo, mokėjimo tvarkos ir mokėjimo būdo; 5) ar Žemės įstatymo 46 straipsnis ir 47 straipsnis neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui tiek, kiek nenumato reguliavimo, susijusio su gyvenamosios paskirties pastato paėmimu visuomenės poreikiams, kai toks gyvenamosios paskirties pastatas visuomenės poreikiams paimamas kartu su žemės sklypu. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

20.1.                      Atsakovas įrodė patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos vykdymo faktą. Iš verslo liudijimų matyti, kad atsakovas vykdė nakvynės ir pusryčių paslaugų veiklą, o vėliau gyvenamosios paskirties patalpų nuomos, neteikiant apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos arba nakvynės ir pusryčių paslaugos). Tinklapyje „Gidas po Lietuvą“ yra skelbiama, kad patalpose veikia „E. G. B&B“; banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad atsakovas užsakinėdavo skelbimus pagal verslo liudijimą savo faktiškai vykdytai veiklai – patalpų nuomai – reklamuoti; 2015-2019 metų pajamų apskaitos žurnaluose užfiksuotos pajamos, gautos vykdant nuomos veiklą pagal atsakovui išduotus verslo liudijimus; atsakovas deklaravo daugiau pajamų iš apgyvendinimo veiklos vykdymo, nei jis galėjo gauti iš kito jam priklausančio objekto – buto Klaipėdoje – nuomos.

20.2.                      2017-2019 metų laikotarpiu atsakovas patalpų nuomos veiklą faktiškai vykdė tik dviejuose objektuose, t. y. Kaune, (duomenys neskelbtini), ir Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini). Kituose objektuose, nurodytuose 2017-2019 metų verslo liudijimuose, atsakovas veiklos nevykdė; šie butai jam niekada nepriklausė; ketino nuomotis nurodytus butus iš jų savininkės O. U. ir juos subnuomoti, tačiau šie planai taip ir nebuvo įgyvendinti. Teisės aktai nenustatė atsakovui pareigos sudaryti rašytines nuomos sutartis, teikiant trumpalaikės nuomos paslaugas.

20.3.                      Teismas neištyrė visų byloje esančių įrodymų ir nenurodė priežasčių, dėl kurių tam tikrais atsakovo pateiktais įrodymais ir paaiškinimais nesivadovavo, taip pažeidė pareigą motyvuoti teismo sprendimą bei atsakovo teisę būti išklausytam. Teismas, priimdamas sprendimą ir konstatuodamas, jog atsakovas neįrodė nuomos veiklos vykdymo, turėjo paaiškinti, kodėl aplinkybės, kad atsakovas reklamavo galimybę išsinuomoti ginčo patalpas, kad gavo pajamas ir vedė jų apskaitą, nėra pakankamos išvadai, jog atsakovas nuomojo patalpas. Byloje nagrinėjamos aplinkybės susijusios su viešojo intereso įgyvendinimu, derinant jį su privačiais interesais, todėl teismas, pristigęs tam tikrų įrodymų aiškioms išvadoms dėl byloje kilusių klausimų padaryti, turėjo būti aktyvus – abejodamas atsakovo įrodinėjamoms aplinkybėmis, turėjo siekti pašalinti visus kylančius neaiškumus, paskirstyti įrodinėjimo naštą, pats imtis veiksmų neaiškumams pašalinti ir tik tuomet priimti teismo sprendimą.

20.4.                      Atsakovas už ginčo patalpų nuomą per metus vidutiniškai gaudavo 30 832 Eur pajamų. Nurodytos sumos pagrįstumo nepaneigia aplinkybė, kad atsakovo įvardyta jo šeimai reikalinga panašaus dydžio namo nuomos kaina yra kur kas mažesnė, nei prašoma priteisti negautų pajamų suma: ginčo patalpos yra ypatingoje Kauno vietoje, kurioje yra paklausi trumpalaikė patalpų nuoma; trumpalaikės patalpų nuomos kainos yra didesnės nei ilgalaikės nuomos.

20.5.                      Atsižvelgiant į bylos pobūdį (žemės ir statinių paėmimas visuomenės poreikiams) ir jos šalis (savivaldybė prieš fizinį asmenį), taip pat į tai, kad būtent ieškovei tenka pirminė pareiga įvertinti ir teisingai nustatyti dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams atsakovo patiriamų nuostolių dydį, teismas, pristigęs įrodymų dėl žalos dydžio, neturėjo teisės paprasčiausiai atmesti ieškinio, o privalėjo būti aktyvus ir, pasinaudodamas jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, pats nustatyti žalos dydį.

20.6.                      Teismo argumentai, kad kilnojamųjų daiktų vertė buvo įvertinta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje, yra nepagrįsti: turto vertintojas nustatinėjo tik nekilnojamojo turto vertę, bet nevertino jame esančių kilnojamųjų daiktų; ataskaitoje nenurodyta, kad vertinimo objektas buvo ir kilnojamasis turtas; atrenkant lyginamuosius objektus, buvo rasti tik kiti nekilnojamojo turto objektai, nebuvo nustatyta, kad jie būtų parduoti su kilnojamaisiais daiktais, vertinta išimtinai tik vidutinė panašaus nekilnojamojo turto rinkos vertė; ataskaitoje nevertinta ginčo statiniuose esančių kilnojamųjų daiktų vertė; nė vienas iš rengiant ataskaitą dalyvavusių vertintojų neturėjo teisės savarankiškai atlikti kilnojamojo turto vertinimo. Teismas nepagrįstai nurodė, kad kilnojamieji daiktai ataskaitoje buvo įvertinti kaip gyvenamojo namo ir garažo priklausiniai. Be to, vien aplinkybė, kad tam tikri kilnojamieji daiktai neva yra nekilnojamojo turto priklausiniai, nereiškia, jog buvo nustatyta jų vertė.

20.7.                      Teismas nenagrinėjo teismų praktikoje įtvirtintų sąlygų, reikšmingų sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo: žala atsirado dėl neturtinės vertybės pažeidimo (turto, namų netekimo); pažeista neturtinė vertybė yra aktuali šiandieninėje visuomenėje; neturtinės žalos atlyginimas yra būtinas, siekiant tinkamai apginti pažeistas asmens teises. Vien aplinkybės, kad ieškovės teisė paimti atsakovui priklausantį turtą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, ir tai, kad įstatymuose tiesiogiai nėra numatyta atsakovo teisė į neturtinės žalos atlyginimą, nepaneigia atsakovo teisės į neturtinės žalos atlyginimą. Teismas neturėjo pagrindo vertinti, kad atsakovas nepatyrė neturtinės žalos vien dėl to, jog nepateikė empirinių duomenų apie patirtus išgyvenimus.

20.8.                      Teismas procesines palūkanas atsakovui nepagrįstai priteisė tik nuo teismo sprendimo priėmimo iki prievolės atlyginti nuostolius visiško įvykdymo. Atsakovas turi teisę į procesines palūkanas, mokamas nuo sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo dienos. Atsakovo teisės reikalauti nuostolių atlyginimo atsiradimo momentas yra siejamas ne su faktiniu nuostolių patyrimo momentu, o su ieškovės pareigos atlyginti atsakovo nuostolius (jau patirtus ar būsimus) atsiradimo momentu, ir ši pareiga atsiranda būtent nuo sprendimo paimti žemės sklypą visuomenė poreikiams priėmimo dienos.

20.9.                      Patenkinus atsakovo reikalavimus visa apimtimi, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovui priteistina 196,80 Eur išlaidų, susijusių su turto vertinimo išvadas rengusių ekspertų paieška, nes konstatavus, kad kilnojamųjų daiktų vertė nebuvo įtraukta į ieškovės iniciatyva parengtą ataskaitą, teismas turi pagrindą vadovautis kilnojamojo turto vertinimo ataskaita. Atsakovui taip pat priteistinos: 847 Eur išlaidos kilnojamojo turto vertinimo ataskaitai parengti; 972 Eur išlaidos, susijusios su atskirojo skundo dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties rengimu, nepaisant to, kad skųsta teismo nutartis palikta nepakeista; 168 Eur išlaidos, patirtos prašymui dėl bylos sustabdymo parengti, nepaisant to, kad prašymas netenkintas; 116,40 Eur išlaidos techninio pobūdžio prašymams dėl prieigos suteikimo ar posėdžių organizavimo tvarkos parengti, nes teisės aktuose yra numatyta tokia teisė. Teisinių paslaugų ataskaitoje nurodyta paslaugų dalis buvo suteikta ne tik už atstovavimą teismo posėdyje, bet ir už pasirengimą teismo posėdžiui ar teismo posėdžio aptarimą su klientu, todėl teismas nepagrįstai sumažino atlygintiną bylinėjimosi išlaidų dydį, motyvuodamas teismo posėdžių trukme.

20.10.                      Apeliacinės instancijos teismo prašoma kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis ištirtų, ar Žemės įstatymo 46 ir 47 straipsniai neprieštarauja Konstitucijos 22 straipsnio 1 daliai, 23 straipsnio 3 daliai, 24 straipsnio 1 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui tiek, kiek paimant žemės sklypą visuomenės poreikiams nenumato: 1) gyvenamosios paskirties pastato paėmimo visuomenės poreikiams tvarkos; 2) žemės sklypo savininko teisės naudotis gyvenamosios paskirties pastatu ir tokios teisės įgyvendinimo tvarkos po to, kai gyvenamosios paskirties pastatas yra perregistruojamas valstybės vardu; 3) išsikėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo gyvenamosios paskirties pastato tvarkos ir terminų; 4) atlyginimo už gyvenamosios paskirties pastato paėmimo visuomenės poreikiams nustatymo, apskaičiavimo, mokėjimo tvarkos ir mokėjimo būdo; 5) kitų su gyvenamosios paskirties pastato paėmimu visuomenės poreikiams susijusių nuostolių, tarp jų – ir neturtinės žalos, nustatymo, apskaičiavimo, mokėjimo tvarkos ir mokėjimo būdo.

21.       Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašo teismo procesinį sprendimą priimti savo nuožiūra.

22.       Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

22.1.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo reikalavimo priteisti negautas pajamas. Metinėje pajamų deklaracijoje atsakovo įrašyti duomenys apie pajamas iš veiklos pagal verslo liudijimus negali būti laikomi neginčijamais įrodymais. 2017, 2018 ir 2019 metų verslo liudijimuose įrašyti keturi veiklos vykdymo adresai, todėl deklaracijose atsispindi bendra pajamų, gautų iš veiklos pagal verslo liudijimus, suma už visų keturių objektų nuomą. Atsakovo į bylą pateikti gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalai už 2015–2019 metus neatitinka teisės aktais patvirtintos formos, nes juose nėra privalomos su vykdoma veikla patirtų išlaidų dalies, rodomos tik pajamos. Pajamos iš trumpalaikės nuomos nėra pagrįstos įrodymais – nėra pateikta grynųjų pinigų gavimo kvitų, pavedimu gautų sumų, nėra internetinių skelbimų portaluose, išskyrus vienintelį skelbimą, kuris skelbiamas ir šiuo metu, nors atsakovas veiklos nebevykdo.

22.2.                      Žemės įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai apibrėžia, už kokį visuomenės poreikiams paimamą turtą bei už kokius nuostolius turi būti atlyginama, kai paimamas statiniais užstatytas žemės sklypas. Kilnojamojo turto vertinimas ir atlyginimas už jį nėra nustatytas nei įstatymu, nei poįstatyminiu teisės aktu ar taisyklėmis, todėl tokių nuostolių atskiras vertinimas ir atlyginimas už juos negali būti taikomas. Atsakovo diskrecija spręsti, kaip jam pasielgti su ginčo name esančiu kilnojamuoju turtu – persivežti jį į kitą būstą, parduoti ar pan. Kompensacijos priteisimas reikštų dvigubą atlyginimą atsakovui už kilnojamąjį turtą, nes turto vertinimas buvo atliktas, vertinant ginčo gyvenamąjį namą su jame esančiu kilnojamuoju turtu.

22.3.                      Prašydamas priteisti neturtinę žalą, atsakovas nenurodo ieškovės neteisėtų veiksmų, neįrodo, kad dėl ieškovės neteisėtų veiksmų jis būtų patyręs išgyvenimų ar tam tikrų neigiamų emocijų, kuriuos teismas galėtų pripažinti pakankamai intensyviais, netrumpalaikiais ir sudarančiais pagrindą neturtinei žalai atlyginti.

22.4.                      Atsakovas savo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą iš esmės grindžia teisės spragos buvimu, remdamasis tuo, kad Žemės įstatyme nėra išsamaus reguliavimo dėl gyvenamosios paskirties statinio paėmimo visuomenės poreikiams ir neįtvirtinta teisė į neturtinės žalos atlyginimą. Spręsti teisės aktų taikymo klausimus nėra Konstitucinio Teismo prerogatyva, nes teisės taikymo klausimus sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Žemės įstatyme nustatyti teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę klausimai yra sureguliuoti ir išaiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje.

22.5.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad atsakovo papildomos išlaidos, priteistos skundžiamu sprendimu, nebuvo patirtos iki sprendimo paimti nuosavybę visuomenės poreikiams priėmimo dienos, taip pat nebuvo patirtos ir bylos iškėlimo dieną, todėl procesines palūkanas pagrįstai priteisė nuo sprendimo priėmimo dienos.

23.       Apeliaciniame skunde ieškovė prašo Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. (2021 m. gruodžio 21 d.) sprendimo dalį dėl kito gyvenamojo namo nuomos išlaidų (17 253,34 Eur) ir kraustymosi išlaidų (3 587,65 Eur) priteisimo panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

23.1.                      Teismas netinkamai taikė Žemės įstatymo 47 straipsnio nuostatas dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamus statinius (jų dalis) dydžio ir kitų nuostolių dydžio nustatymo. Teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, nes, spręsdamas dėl nuostolių, susijusių kito gyvenamojo namo nuoma, nevertino, jog atsakovas nepagrindė šių nuostolių realumo, taip pat nevertino ieškovės pateiktų įrodymų dėl gyvenamųjų namų nuomos rinkos kainų, kurios yra žemesnės nei nurodė atsakovas. Teismas netinkamai ir neišsamiai vertino įrodymus dėl kraustymosi išlaidų dydžio, todėl atsakovui priteisė neproporcingai dideles kraustymosi išlaidas, o ieškovės pateiktų kraustymo paslaugas teikiančių įmonių sąmatų nevertino ir dėl jų nepasisakė.

23.2.                      Sprendimas priteisti nuostolius už kito gyvenamojo namo nuomą, kai atsakovas tokių nuostolių nepatyrė, prieštarauja Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 daliai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintų Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 20-24 punktų nuostatoms. Tenkindamas šį atsakovo reikalavimą, teismas neįvertino aplinkybių, kad atsakovas neišsikėlė iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), jis dėl vykstančių turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų nesinuomoja kito būsto.

23.3.                      Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovo pateiktuose verslo liudijimuose (už 2017-2019 metus) yra nurodyti 4 nekilnojamojo turto objektai, kuriuos atsakovas asmeniškai nuomojo, ir tai paneigia, jog jis neturi kito būsto laikinai apsigyventi. Atsakovo reikalaujamos būsto nuomos išlaidos yra neracionalios, neproporcingos ir rodo jo siekį pasipelnyti iš susiklosčiusios situacijos. Teismas rėmėsi tik atsakovo pateiktais nuomos skelbimais, kaip neginčijamais įrodymais dėl namo nuomos kainos, o ieškovės pateiktų įrodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė.

23.4.                      Teismas nepagrįstai patenkino atsakovo reikalavimą ir priteisė nuomos išlaidų atlyginimą už 12 mėnesių, nors atsakovas savo 2021 m. rugsėjo 24 d. patikslintame atsiliepime nurodė, kad naujo namo statybų pabaigos terminas yra 2022 m. rugpjūčio 26 d., o tai reiškia, kad nuo 2021 m. lapkričio 29 d. iki 2022 m. rugpjūčio 26 d. yra tik apie 9 mėnesius.

23.5.                      Apie numatomą ginčo turto paėmimą visuomenės poreikiams atsakovui buvo žinoma nuo 2016 metų, todėl atsakovas turėjo pakankamai laiko kitai gyvenamajai vietai planuoti. Ieškovė atlygino atsakovui už paimtą visuomenės poreikiams nuosavybę, pervesdama jam vertinimo ataskaitoje nustatyto dydžio atlyginimą. Tai, kad atsakovas nepirko kito gyvenamojo būsto, bet nusprendė statyti naują gyvenamąjį namą, rodo, jog jis pats privalo prisiimti visą su tokiu jo sprendimu susijusią riziką, papildoma finansinė našta negali būti perkelta ieškovei.?

23.6.                      Teismas, priteisdamas atsakovo prašomą sumą, susijusią su perkraustymo paslaugomis, nevertino ieškovės pateiktų įrodymų dėl kraustymo paslaugų kainos. UAB „Parnasas“ preliminariame pasiūlyme nurodyta paslaugos kaina yra neproporcingai aukšta ir neracionali. Ieškovės pateiktoje vertinimo ataskaitoje apskaičiuotas perkraustymo išlaidų dydis – 800 Eur – už dviejų krovėjų darbą su mašina keturioms darbo dienoms, t. y. 32 valandoms, 25 Eur už vieną valandą tarifu, yra proporcingas, atitinkantis rinkos kainas ir teisingas, todėl atsakovo pateikti kraustymosi išlaidų dydžiai turėjo būti atmesti kaip nepagrįsti.

24.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo skundo netenkinti, kreiptis į Konstitucinį Teismą jo apeliaciniame skunde iškeltais klausimais, taip pat dar vienu atsiliepime nurodytu klausimu, t. y. prašant ištirti, ar Žemės įstatymo 47 straipsnio 5 dalis neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai bei procesinio lygiateisiškumo principui tiek, kiek nenumato pagrindo atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose, kuriose yra sprendžiamas šio asmens žemės paėmimo visuomenės poreikiams klausimas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

24.1.                      Žemės įstatymas ir kiti teisės aktai neatima atsakovo teisės į visišką nuostolių atlyginimą. Ieškovė, aiškindama Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalies nuostatas, nepagrįstai vadovaujasi vien lingvistiniu teisės aiškinimo metodu, neatsižvelgdama nei į įstatymo leidėjo tikslus, nei į šio aiškinimo prieštaravimą tiek Konstitucijos, tiek kitų teisės aktų įtvirtintiems principams. Tais atvejais, kai žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, iš esmės yra taikomas visiškas nuostolių atlyginimo principas ir asmeniui, kurio sklypas yra paimamas, privalo būti atlyginami visi dėl šios procedūros atsiradę nuostoliai, nepaisant to, ar jie jau realiai yra patirti, ar yra būsimi. Ieškovės pozicija nenuosekli, nes ji neginčija aplinkybės, kad atsakovas turi teisę į perkraustymo išlaidas, kurių atsakovas taip pat dar nepatyrė. Konkrečiu atveju susiklostė specifinė situacija, kai momento, nuo kurio atsakovui atsiras nuostoliai, neįmanoma nustatyti dėl to, kad ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kokiu pagrindu ir kiek laiko atsakovas gali gyventi ginčo gyvenamajame name.

24.2.                      Atsakovas neturėjo galimybės savo teisės į gyvenamąjį būstą užsitikrinti anksčiau, nes ieškovė 274 370 Eur sumą atsakovui pervedė tik 2021 m. kovo 31 d. Ieškovė neturi pagrindo teigti, kad analogišką žemės sklypą su statiniais atsakovas turėjo pradėti statyti ar turėjo nusipirkti dar iki tol, kol gavo kompensaciją už paimamą ginčo turtą. Atitinkamai nėra pagrindo teigti, kad atsakovas delsė pradėti naujo namo statybas ar nepagrįstai pasirinko naują gyvenamąjį būstą užsitikrinti statybos, o ne pirkimo–pardavimo būdu. Atsakovas dar 2019 m. birželio 21 d. įsigijo žemės sklypą, kuriame planavo statyti naują namą, naujo namo statybos projektas parengtas dar 2020 metais, statybos leidimas išduotas 2020 m. rugsėjo 17 d. ir iš karto, kai tik ieškovė 2021 m. kovo 31 d. pervedė atsakovui kompensaciją, jis pradėjo statyti naują namą.

24.3.                      Ieškovės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/219/2019 pateikti išaiškinimai yra susiję su savininko teise į didesnę kompensaciją, kai ginčo laikotarpiu padidėja žemės sklypų kainos, todėl nagrinėjamu atveju netaikytini.

24.4.                      Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovas turi kitą nekilnojamąjį turtą, kuriame gali laikinai apsigyventi: bute, esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), nuolat gyvena nuomininkai; butai, esantys Kaune, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nepriklauso atsakovui nuosavybės teise; laikinas apsigyvenimas šiuose objektuose sukeltų papildomų nuostolių, nes, atsakovui apsigyvenus bute Klaipėdoje, jis netektų nuomos pajamų, be to, patirtų papildomų išlaidų kraustymuisi ir kasdienėms kelionėms iš Kauno į Klaipėdą ir atgal.

24.5.                      Teismas tinkamai nustatė būsto nuomos kainą: ginčo gyvenamojo namo plotas yra 130,33 kv. m, todėl ieškovė, įrodinėdama namų nuomos kainą, nepagrįstai remiasi duomenimis, kuriuose namų plotas yra gerokai mažesnis nei ginčo gyvenamojo namo; ieškovė neturi pagrindo reikalauti, kad atsakovas gyventų kur kas mažesnio ploto būste.

24.6.                      Teismas atsakovui pagrįstai priteisė 2 787,65 Eur perkraustymo išlaidų. Ieškovės pateikti įrodymai, kuriais ji įrodinėja perkraustymo išlaidų dydžius, yra nepatikimi, nepakankamai išsamūs, nėra duomenų, kad ieškovė pateikė nuotraukas, aprašymus, iš kurių galėjo būti parengta sąmata; susirašinėjimai su potencialiomis perkraustymo paslaugas teikiančiomis bendrovėmis yra nepakankamai išsamūs; ataskaitoje pateikti perkraustymo išlaidų skaičiavimai yra bendro pobūdžio ir preliminarūs.

24.7.                      Ieškovė nepateikė motyvų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ir ieškiniui visa apimtimi patenkinti.

24.8.                      Papildant su apeliaciniu skundu pateiktą prašymą, apeliacinės instancijos teismo prašoma kreiptis į Konstitucinį Teismą tam, kad būtų ištirta, ar Žemės įstatymo 47 straipsnio 5 dalis neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai bei procesinio lygiateisiškumo principui tiek, kiek nenumato pagrindo atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose, kuriose yra sprendžiamas šio asmens žemės paėmimo visuomenės poreikiams klausimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

26.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako dėl ieškovės ir atsakovo paduotų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos faktinių bei teisinių argumentų.

27.       Apeliaciniai skundai paduoti dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkinti tiek ieškovės, tiek ir atsakovo reikalavimai, sprendžiant dėl nuostolių, paėmus atsakovui nuosavybės teise priklausiusį turtą visuomenės poreikiams, atlyginimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas nuostolių, susijusių su nuosavybės paėmimu visuomenės poreikiams, atlyginimas, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis, taip pat ar tinkamai vadovavosi civilinio proceso teisės normų nustatytomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme (ne)priėmimo

28.       Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Kartu pažymėtina, kad šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba jeigu šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

29.       Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 314 straipsnio normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, be to, atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016, kt.).

30.       Atsakovas su apeliaciniu skundu į bylą pateikė naujus įrodymus: O. U. 2022 m. sausio 20 d. paaiškinimus dėl butų subnuomos E. G.; Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. sausio 19 d. išrašą (Registro Nr. 20/81232) apie butą Kaune, (duomenys neskelbtini), taip pat Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. sausio 19 d. išrašą (Registro Nr. 20/162099) apie butą Kaune, (duomenys neskelbtini). Šiais įrodymais atsakovas siekia pagrįsti aplinkybę, kad vertėsi patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), trumpalaike nuoma ir gavo pajamas būtent iš nurodyto ginčo turto dalies nuomos.

31.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nutartyje aptartais kasacinio teismo išaiškinimais dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme, visų pirma pažymi, kad atsakovas nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių jis tokių įrodymų negalėjo pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nepagrindė, kad būtinybė pateikti tokius įrodymus atsirado tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Dėl atsakovo pridėtų O. U. 2022 m. sausio 20 d. paaiškinimų dėl butų subnuomos pažymėtina tai, kad nagrinėjamo ginčo kontekste leistinu įrodymu galėtų būti nurodyto asmens, apklausto teisme kaip liudytojo, davusio priesaiką, parodymai (CPK 189 straipsnio 1 dalis, 190, 191 straipsniai, 192 straipsnio 1-4 dalys); raštu parodymai gali būti pateikti ir vertinami tik išimtiniais atvejais, kai negalima arba sudėtinga apklausti liudytoją teismo posėdyje, be to, rašytiniai liudytojo parodymai duodami notaro akivaizdoje ir notaro patvirtinami (CPK 192 straipsnio 8 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovo pateikti paaiškinimai neatitinka civilinio proceso teisės normų keliamų įrodymų leistinumo reikalavimų, todėl nėra pagrindo juos priimti ir dėl šios priežasties, ne tik dėl nepagrįsto teikimo apeliacinės instancijos teismui. 

32.       Dėl atsakovo pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų pažymėtina tai, kad, viena vertus, nenustatyta aplinkybių, dėl kurių jie negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, kita vertus, jie neturi teisinės reikšmės, sprendžiant šalių ginčą dėl atsakovo reikalaujamų papildomų nuostolių, kildinamų iš atsakovo turto paėmimo visuomenės poreikiams, atlyginimo.

33.       Remdamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą naujų įrodymų priėmimo išimtį ir atsakovo pateiktų naujų įrodymų nepriima.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

34.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi nutarė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakyme Nr. 1P-254-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, paėmimo visuomenės poreikiams (Ateities plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti Kauno mieste)“ nurodytus 0,1041 ha žemės sklypą ir jame esančius statinius (gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, inžinerinius statinius – kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausiusius atsakovui E. G., leisti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti juos naudoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakyme Nr. 1P-254-(1.17 E.) nurodytiems tikslams – Ateities plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui Kauno mieste tiesti; nustatė, kad atsakovas E. G. yra 274 370 Eur sumos, kuri 2020 m. rugsėjo 22 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 16479 pervesta į Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje esančią depozitinę sąskaitą, savininkas.

35.       Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-174-302/2021, atsakovo atskirąjį skundą atmetė ir Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartį paliko nepakeistą.

36.       Kauno miesto savivaldybės administracija 2021 m. kovo 31 d. pervedė atsakovui E. G. 274 370 Eur sumą už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypą ir jame esančius statinius.

37.       Byloje nėra ginčo, kad 274 370 Eur dydžio kompensacija atsakovui yra sumokėta. Byloje taip pat nėra ginčo dėl kompensacijos už nekilnojamuosius daiktus dydžio. Atsakovas nurodytą sumą priėmė, kompensaciją pradėjo naudoti kitam gyvenamajam namui statyti. Šalių ginčas kilo dėl atsakovo prašomų atlyginti kitų nuostolių, susijusių su jo nekilnojamojo turto (žemės sklypo ir jame esančių statinių) paėmimu visuomenės poreikiams. Be gautos 274 370 Eur kompensacijos, atsakovas prašo jam papildomai priteisti: 3 587,65 Eur daiktų perkraustymo paslaugoms apmokėti; 2 940 Eur kompensaciją už kilnojamuosius daiktus, kurie dėl individualių savybių negalės būti panaudoti kitur; 43 305,58 Eur prarastų trumpalaikės patalpų nuomos, vykdytos visuomenės poreikiams paimtame name, pajamų; 17 253,34 Eur kito būsto nuomos tol, kol atsakovas pasistatys naują namą, išlaidų; 83,73 Eur išlaidų už notaro paslaugas; 2 000 Eur neturtinei žalai kompensuoti, iš viso – 69 170,30 Eur, taip pat 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo sprendimo paimti turtą visuomenės poreikiams dienos (2020 m. gruodžio 3 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.   

38.       Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo papildomai prašytų sumų jam priteisė 2 787,65 Eur būsimoms kilnojamojo turto perkraustymo paslaugoms apmokėti (atsakovui be ginčo yra sumokėta 800 Eur tokio pobūdžio išlaidoms kompensuoti), 17 253,34 Eur kito gyvenamojo būsto nuomos tol, kol atsakovas pasistatys naują namą, išlaidoms kompensuoti, 83,73 Eur išlaidų už notaro paslaugas, perkant kitą žemės sklypą vietoje paimto visuomenės poreikiams, iš viso papildomai – 20 128,72 Eur, be to, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 20 128,72 Eur sumą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2021 m. gruodžio 21 d.) iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; kitą reikalavimų dalį atmetė.

39.       Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė abi ginčo šalys. Ieškovė nesutinka su atsakovui papildomai priteista 2 787,65 Eur suma būsimoms kilnojamojo turto perkraustymo paslaugoms apmokėti, taip pat 17 253,34 Eur suma kito gyvenamojo būsto nuomos tol, kol atsakovas pasistatys naują namą, išlaidoms kompensuoti. Atsakovas prašo patenkinti ir kitus jo pareikštus reikalavimus, t. y. priteisti 2 940 Eur kompensaciją už kilnojamuosius daiktus, kurie dėl individualių savybių negalės būti panaudoti kitur, 43 305,58 Eur prarastų trumpalaikės patalpų nuomos, vykdytos visuomenės poreikiams paimtame name, pajamų, 2 000 Eur neturtinei žalai kompensuoti. Atsakovas taip pat kvestionuoja momentą, nuo kurio pirmosios instancijos teismas priteisė procesines palūkanas (nuo 2021 m. gruodžio 21 d. teismo sprendimo priėmimo dienos), ir tvirtina, kad procesinės palūkanos turėtų būti priteistos nuo sprendimo paimti jo turtą visuomenės poreikiams dienos (2020 m. gruodžio 3 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo

40.       Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Konstitucinio Teismo doktrinoje nurodoma, kad teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, kad nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. kovo 4 d. nutarimai).

41.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. CK 4.100 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka. Pagal aptariamo straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina, o šalių sutarimu – perduodamas kitas daiktas (turtas). Visus klausimus, susijusius su nuosavybės paėmimo teisėtumu, taip pat ginčus dėl paimamos nuosavybės vertės ir dėl nuosavybės paėmimo savininkui atsiradusių nuostolių įstatymų nustatyta tvarka sprendžia teismas (CK 4.100 straipsnio 3 dalis).

42.       Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę bei už paimamoje žemėje esančius želdinius, statinius ir įrenginius sąlygos bei tvarka. Pagal ginčui aktualios redakcijos, galiojusios nuo 2020 m. sausio 1 d., Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalį, kai privačios žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę arba žemės savininko rašytiniu sutikimu jam suteikiamas valstybinės žemės sklypas, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, taip pat žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė bei visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (toliau – Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas) nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Žemės sklype esančių želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė ir suteikiamo valstybinės žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojamos taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę, kuri apskaičiuojama taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar apribojimu ir kurių dydis apskaičiuojamas taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o apskaičiavimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo teritorijų planavimo dokumento, kuriame numatytas konkretus visuomenės poreikis, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimą užsako ir už turto vertinimo darbus sumoka žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija.

43.       Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad individualusis turto arba verslo vertinimas – turto arba verslo, atsižvelgiant į individualias jo savybes tam tikrą dieną, vertinimas atitinkamu turto arba verslo vertinimo metodu, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje reglamentuojama: turto arba verslo vertinimo tikslai; vertinimo tvarka; turto vertinimo metodai ir jų taikymas; verslo vertinimo metodai ir jų taikymas.

44.       CK 6.246 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teisėtais veiksmais padaryta žala turi būti atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisėtais veiksmais padarytos žalos ar nuostolių atlyginimas yra vienas iš žalos kompensavimo būdų, bet tai nėra civilinė atsakomybė. Jų atlyginimas vykdomas tokiomis sąlygomis, kokios yra nustatytos įstatyme, bet ne civilinės atsakomybės sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009. Teismų praktika. 2009, 31).

45.       Toks šios normos aiškinimas pateikimas ir teisės doktrinoje, komentuojant CK 6.246 straipsnio 3 dalies nuostatas: teisėtais veiksmais padarytos žalos kompensavimas nelaikomas civiline atsakomybe, todėl tokiems santykiams normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę, netaikomos. Pavyzdžiui, paėmus daiktą visuomenės poreikiams tenkinti, daikto savininkui padaryti nuostoliai atlyginami pagal specialiąsias teisės normas (CK 4.100 straipsnis) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė (I). Vilnius: Justitia, 2003, p. 337).

46.       Teisės doktrinoje, aptariant civilinės atsakomybės atveju taikomą visiško žalos (nuostolių) atlyginimo instituto principą ir kitose žalos kompensavimo sistemose (pvz., atlyginant žalą, padarytą teisėta veika) taikomą teisingo atlyginimo principą, pažymima, kad, „vargu ar kitoms žalos kompensavimo sistemoms galima taikyti pagrindinį civilinės atsakomybės principą – visišką žalos atlyginimą. <....> „Teisingas atlyginimas“ turėtų būti suprantamas kaip atlyginimas, atitinkantis šalių lygybės, jų interesų balanso principą: visuomenės ir individo interesai neturi būti priešpastatomi vieni kitiems. Kiekvieną kartą nustatant, ar žalos atlyginimo dydis atitinka teisingumo principą, privaloma atsižvelgti į konkrečią situaciją ir į šalių interesus“ (V. MIKELĖNAS. Civilinės atsakomybės problemos: lyginamieji aspektai. Vilnius: Justitia, 1995, p. 460. ISBN 9986-567-04-1, p. 82).

47.       Nagrinėjamoje byloje atsakovo – visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo ir jame esančių statinių savininko – iškelti reikalavimai kompensuoti jam ne tik paimamo nekilnojamojo turto vertę, bet ir papildomus praradimus, susijusius su jo turto paėmimu visuomenės poreikiams, spręstini vadovaujantis ne civilinės atsakomybės instituto normomis (šiam institutui taikyti nėra vienos iš būtinų sąlygų – neteisėtų veiksmų), bet specialiosiomis teisės normomis, kuriomis reglamentuojamas nuostolių, atsiradusių dėl atsakovui priklausančio turto teisėto paėmimo visuomenės poreikiams tenkinti, atlyginimas. Tik vienas iš atsakovo pareikštų reikalavimų – priteisti 2 000 Eur dydžio neturtinės žalos kompensaciją – patenka į civilinės atsakomybės instituto taikymo sritį, nes neturtinė žala atlyginama tik tada, kai ji kyla dėl neteisėtų asmens veiksmų, nustačius ir kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas.   

Dėl laikino gyvenamojo būsto nuomos išlaidų kompensavimo

48.       Ieškovė (savivaldybė) apeliaciniame skunde kelia laikino gyvenamojo būsto nuomos, kol atsakovas vietoje paimto visuomenės poreikiams namo pasistatys naują, išlaidų kompensavimo pagrįstumo klausimą.

49.       Atsakovas prašo priteisti jam 17 253,34 Eur kompensaciją už kito gyvenamojo būsto nuomą, apskaičiuotą už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 31 d., kai jam buvo pervesta 274 370 Eur kompensacija už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypą ir jame esančius statinius, iki numatomos naujo namo statybos pabaigos 2022 m. rugpjūčio 26 d., t. y. už 16 mėnesių ir 26 dienas.  

50.       Pirmosios instancijos teismas šį atsakovo reikalavimą pripažino pagrįstu, argumentuodamas tuo, kad nei ieškovė (savivaldybė), nei VĮ Turto bankas (kuriam perduotas iš atsakovo paimtas gyvenamasis namas) neatsakė į raginimus sudaryti su atsakovu neatlygintinės panaudos ar nuomos sutartį iki tol, kol atsakovui priklausęs turtas bus realiai paimtas aplinkkeliui statyti arba kol atsakovas pasistatys naują būstą. Teismas įvertino, iki naujo atsakovo namo statybos pabaigos teismo sprendimo priėmimo metu yra likę 12 mėnesių, todėl atsakovui iš ieškovės priteisė 17 253,34 Eur sumą būsimoms būsto nuomos išlaidoms kompensuoti.

51.       Ieškovė apeliaciniame skunde kvestionuoja tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigdama, kad atsakovas nepagrindė šių nuostolių realumo; teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas neišsikėlė iš ginčo gyvenamojo namo, turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų metu nesinuomoja kito būsto; be to, nuomos kompensaciją teismas nepagrįstai priteisė už 12 mėnesių, nors pats atsakovas nurodė, kad naujo namo statyba turėtų būti baigta iki 2022 m. rugpjūčio 26 d., o tai reiškia, kad iki 2022 m. rugpjūčio 26 d. yra tik apie 9 mėnesius; taip pat pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovės pateiktų įrodymų dėl gyvenamųjų namų nuomos rinkos kainų, kurios yra žemesnės nei nurodė atsakovas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šioje konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl pagrindo kompensuoti atsakovui jo prašomas kito gyvenamojo būsto nuomos išlaidas nebuvimo, pripažįsta teisiškai pagrįstais.

52.       Bylos duomenimis, Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi patenkino ieškovės pirmąjį ieškinio reikalavimą (žr. šios nutarties 1 punktą) ir leido įregistruoti paimamą nekilnojamąjį turtą valstybės vardu bei pradėti jį naudoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakyme Nr. 1P-254-(1.17 E.) nurodytiems tikslams – Ateities plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui Kauno mieste tiesti. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo atskirąjį skundą dėl nurodytos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, 2021 m. kovo 18 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Taigi šių teismų procesinių sprendimų pagrindu ginčo nekilnojamojo turto nuosavybės teisė buvo perduota valstybei, o atsakovui už visuomenės poreikiams paimtą jo turtą 2021 m. kovo 31 d. pervesta 274 370 Eur dydžio kompensacija. 

53.       Atsakovas nurodė, kad 2021 m. kovo 31 d., t. y. tą pačią dieną, kai gavo kompensaciją už visuomenės poreikiams paimtą nekilnojamąjį turtą, pradėjo statyti naują gyvenamąjį namą. Atsakovas 2021 m. rugsėjo 24 d. pateikė į bylą informaciją, kad naujo namo (duomenys neskelbtini), statybos pabaiga numatoma 2022 m. rugpjūčio 26 d., todėl patikslintu atsiliepimu už šį 16 mėnesių ir 26 dienų laikotarpį prašė priteisti 17 253,34 Eur sumą būsimoms būsto nuomos išlaidoms kompensuoti.

54.       Nagrinėjamu atveju sutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad byloje nėra duomenų, jog, vykdant atsakovo nekilnojamojo turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūras ir šio turto nuosavybei perėjus valstybei, atsakovas išsikraustė (ar buvo iškeldintas) iš ginčo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Pažymėtina tai, kad prašomą priteisti kompensaciją už kito gyvenamojo būsto nuomą atsakovas skaičiavo nuo 2021 m. kovo 31 d., tačiau, teikdamas 2021 m. rugsėjo 24 d. atsiliepimą, nepridėjo įrodymų, jog nuo 2021 m. kovo 31 d. iki 2021 m. rugsėjo 24 d. realiai nuomojosi kitą būstą ir faktiškai patyrė nuomos išlaidų. Iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos (2021 m. gruodžio 21 d.) atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis realiai nuomojasi kitą gyvenamąjį būstą, nes yra išsikraustęs (arba iškeldintas) iš visuomenės poreikiams paimto namo. Byloje nesant duomenų, kad atsakovas yra faktiškai išsikraustęs (ar iškeldintas) iš ginčo gyvenamojo namo ir realiai patiria kito gyvenamojo būsto nuomos išlaidas, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti išlaidas, kurių realumo atsakovas neįrodė. Be to, teismo proceso pirmosios instancijos teisme metu atsakovas nepateikė jokių įrodymų, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad po teismo sprendimo priėmimo iki paties atsakovo nurodytos naujo namo statybų pabaigos (2022 m. rugpjūčio 26 d.) jis neišvengiamai patirs kito gyvenamojo būsto nuomos išlaidų, nes yra keldinamas iš visuomenės poreikiams paimto namo. Pabrėžtina tai, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje dieną paties atsakovo įvardytas jo naujojo namo statybos pabaigos terminas yra suėjęs. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, kad jo paties nurodytu terminu (iki 2022 m. rugpjūčio 26 d.) jis realiai nuomojosi kitą gyvenamąjį būstą ir dėl to patyrė išlaidų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas apeliacinės instancijos teismui 2022 m. rugsėjo 20 d. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, ir šiame procesiniame dokumente savo adresą nurodė (duomenys neskelbtini), t. y. visuomenės poreikiams paimtame name. Tokios aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovas iki šiol gyvena visuomenės poreikiams paimtame gyvenamajame name, nes jokių duomenų apie kito gyvenamojo būsto nuomą nepateikta.

55.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas aptartas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad atsakovas neįrodė jo reikalaujamų nuostolių, susijusių su kito gyvenamojo būsto nuoma paties atsakovo įvardytu laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 31 d. iki 2022 m. rugpjūčio 26 d., realumo (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas atsakovo reikalavimas priteisti 17 253,34 Eur kompensaciją už kito gyvenamojo būsto nuomą, panaikintina ir dėl šio reikalavimo priimtinas naujas sprendimas – nurodytą atsakovo reikalavimą atmesti.

Dėl kilnojamųjų daiktų, individualiai pritaikytų visuomenės poreikiams paimamam turtui, vertės priteisimo

56.       Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jam atlygintinais nuostoliais kilnojamųjų daiktų, kurie lieka paimtame visuomenės poreikiams name ir dėl individualių savybių negalės būti atsakovo panaudoti kitur, vertės – 2 940 Eur.

57.       Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo reikalavimą dėl nurodyto pobūdžio nuostolių atlyginimo, rėmėsi tuo, kad visi atsakovo įvardyti kilnojamieji daiktai yra gyvenamojo namo, garažo, esančių (duomenys neskelbtini), priklausiniai ir jų vertė buvo įvertinta UAB „Jungtinis verslas“ 2019 m. gegužės 13 d. parengtoje Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. AM19/0329/03N, kurioje nustatyta bendra turto ir nuostolių vertė.

58.       Atsakovas, kvestionuodamas tokią pirmosios instancijos teismo išvadą, teigia, kad iš Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. AM19/0329/03N matyti, jog turto vertintojas nustatinėjo tik paimamo nekilnojamojo turto vertę ir nevertino jame esančių kilnojamųjų daiktų; ataskaitoje nurodyti lyginamieji objektai – tik kiti nekilnojamojo turto objektai. Be to, pasak atsakovo, jo įvardytus kilnojamuosius daiktus teismas nepagrįstai kvalifikavo kaip gyvenamojo namo ir garažo priklausinius. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atsakovo apeliacinio skundo argumentus pripažįsta pagrįstais.

59.       Visų pirma, pritartina atsakovo pozicijai, kad UAB „Jungtinis verslas“ 2019 m. gegužės 13 d. parengtos Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. AM19/0329/03N turinio analizė patvirtina, jog ginčo kilnojamojo turto objektų (sieninės spintos, virtuvės baldų komplekto, drabužinės baldų komplekto, romanečių, kondicionieriaus/šildytuvo, pirties krosnelės, garažo lentynų) vertė nebuvo nustatinėjama. Aptariamoje ataskaitoje, nustatant gyvenamojo namo vertę, buvo taikomas lyginamasis metodas, palyginimui parinkus toje pačioje zonoje parduotus panašaus ploto gyvenamuosius namus, tačiau nebuvo lygintas gyvenamųjų namų įrengimo pobūdis, juose esančių kilnojamųjų daiktų vertė.

60.       Be to, sutiktina su atsakovo pozicija, kad išvadą, jog rengiant Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. AM19/0329/03N nebuvo nustatinėjama ginčo kilnojamojo turto vertė, suponuoja ir joje nurodytas vertinimo objektas (žemės sklypas (paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos); gyvenamasis namas 1A1p; kiemo statiniai (kanalizacijos šuliniai k1, k2)), taip pat turto vertintojų, atlikusių vertinimą, kvalifikacija. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 punktą turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjime nurodoma nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto, arba verslo vertinimo sritis. Nagrinėjamu atveju analizuojamoje ataskaitoje nurodyta, kad abu nekilnojamojo turto vertinimą atlikę specialistai yra nekilnojamojo turto vertintojai.

61.       Nėra pagrindo teigti, kad ginčo kilnojamieji daiktai yra visuomenės poreikiams paimto gyvenamojo namo priklausiniai, nes jie neatitinka daikto priklausinio kriterijų – nėra skirti pagrindiniam daiktui (gyvenamajam namui) tarnauti, pagal savo savybes nėra nuolat susiję su nurodytu gyvenamuoju namu, garažu (CK 4.13, 4.19 straipsnio 1 dalis). Aptariami kilnojamieji daiktai tiesiog buvo individualiai pritaikyti naudoti juos atsakovo šeimos reikmėms būtent konkrečiuose pastatuose – gyvenamajame name, garaže. Dėl to atsakovas tvirtina, kad, atsižvelgiant į jų individualų pritaikymą įvardytuose konkrečiuose objektuose, jis negalės šių daiktų prisitaikyti kitur. Tokią situaciją atsakovas vertina kaip savo turtinį praradimą, nulemtą būtent gyvenamojo namo, garažo, kuriuose įvardyti kilnojamieji daiktai pritaikyti individualiai, paėmimo visuomenės poreikiams.  

62.       Dėl išdėstytų motyvų nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ginčo kilnojamieji daiktai yra gyvenamojo namo priklausiniai ir kad Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. AM19/0329/03N įvertinta nurodytų kilnojamųjų daiktų vertė.

63.       Ginčo kilnojamųjų daiktų vertę atsakovas įrodinėja UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“ parengta 2020 m. gegužės 20 d. kilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 2200521, kurioje nustatyta, kad: dviejų durų spintos vertė – 160 Eur; trijų durų spintos vertė – 140 Eur; trijų durų spintos su įstiklintomis durimis vertė – 110 Eur; prieškambario spintos vertė – 220 Eur; virtuvės baldų komplekto vertė – 400 Eur; drabužinės baldų komplekto vertė – 380 Eur; romanečių (6 vnt.) vertė – 400 Eur; kondicionieriaus/šildytuvo LG vertė – 540 Eur; pirties krosnelės Skamet ST216BGL vertė – 460 Eur; garažo lentynų (3 vnt.) vertė – 130 Eur, iš viso su PVM – 2 940 Eur. Į bylą nepateikta įrodymų, kurie paneigtų Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. 2200521, parengtoje atitinkamą kvalifikaciją turinčio turto vertintojo, nustatytą ginčo kilnojamųjų daiktų vertę (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis, 302 straipsnis).

64.       Ieškovės (savivaldybės) pozicija, kad atsakovas su ginčo kilnojamaisiais daiktais gali elgtis savo nuožiūra, pavyzdžiui, pergabenti į kitą savo objektą, parduoti ar pan., todėl nėra pagrindo atlyginti jam šių daiktų vertę, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, stokoja pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, kad nurodyti kilnojamieji daiktai buvo pritaikyti būtent šiam atsakovo gyvenamajam namui, kuris paimtas visuomenės poreikiams, ir tai, kad atsakovas šio gyvenamojo namo su jo patalpose individualiai pritaikytais kilnojamaisiais daiktais turi atsisakyti ne savo valia, ne savo pasirinkimu, reikalavimas, jog jis surastų būdų, kaip kitur pritaikyti ginčo kilnojamuosius daiktus arba surastų tokių daiktų pirkėjus, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra suderinamas su teisingumo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), be to, ir su Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad paimamo turto savininkui turi būti atlyginami visi kiti nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių paėmimo visuomenės poreikiams.    

65.       Apibendrindamas aptartus bylos duomenis ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas be pakankamo pagrindo nepripažino atsakovui atlygintinais nuostoliais, patirtais dėl jo nekilnojamojo turto paėmimo visuomenės poreikiams, paimtuose pastatuose esančių kilnojamųjų daiktų, individualiai pritaikytų šių pastatų patalpoms, vertės. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovo reikalavimas priteisti 2 940 Eur ginčo kilnojamųjų daiktų, kurie lieka paimtuose visuomenės poreikiams pastatuose ir dėl individualių savybių negalės būti atsakovo panaudoti kitur, vertei kompensuoti, panaikintina ir dėl šio reikalavimo priimtinas naujas sprendimas – nurodytą atsakovo reikalavimą patenkinti.

Dėl negautų pajamų iš trumpalaikės nekilnojamojo turto, paimto visuomenės poreikiams, nuomos priteisimo

66.       Atsakovas apeliaciniame skunde kelia jo negautų pajamų, praradus galimybę teikti trumpalaikės patalpų nuomos paslaugas visuomenės poreikiams paimtame name, atlyginimo klausimą. Negautų pajamų atsakovas prašo už laikotarpį nuo kompensacijos už visuomenės poreikiams paimtą jo nekilnojamąjį turtą gavimo (2021 m. kovo 31 d.) iki numatytos naujo gyvenamojo namo statybos pabaigos (2022 m. rugpjūčio 26 d.), remdamasis tuo, kad, pasistatęs naują namą, galbūt galės atnaujinti patalpų nuomos veiklą. Negautų pajamų dydį (43 305,58 Eur už 16 mėnesių ir 26 dienas) atsakovas apskaičiavo pagal 2015-2019 metais ir 2020 metais iki birželio mėnesio iš vykdytos patalpų nuomos veiklos gautų pajamų vidurkį.         

67.       Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo reikalavimo atlyginti 43 305,58 Eur negautų pajamų, pagrįstumą, pažymėjo, kad iš pateiktų verslo liudijimų matyti, jog patalpų nuomos veiklą atsakovas galėjo vykdyti keturiuose objektuose; atsakovas nepateikė įrodymų, jog patalpų nuomos paslaugas teikė būtent patalpose (duomenys neskelbtini); metinėse pajamų deklaracijose nurodytos tik sumos, gautos iš atsakovo bendrai vykdytos veiklos, ir nėra įrašų, jog deklaruotos gautų pajamų sumos yra gautos būtent iš nuomotų patalpų. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad laikotarpiu nuo 2015 iki 2019 metų jis būtent iš nuomotų patalpų (duomenys neskelbtini), gaudavo per metus 30 864 Eur pajamų, taip pat neįrodė, kad 2020 m. iki birželio mėnesio būtent iš nurodytų patalpų nuomos gavo 15 400 Eur pajamų, o vidutiniškai už patalpų (duomenys neskelbtini), nuomą per metus gaudavo 30 832 Eur pajamų ir jų neteko dėl paimto visuomenės poreikiams turto. 

68.       Atsakovas apeliaciniame skunde kvestionuoja tokias pirmosios instancijos teismo išvadas, teigdamas, jog įrodė patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos vykdymo faktą. Atsakovo teigimu, teismas, konstatuodamas, kad atsakovas neįrodė nuomos veiklos vykdymo fakto, turėjo paaiškinti, kodėl atsakovo pateikti įrodymai apie jo reklamuotą galimybę išsinuomoti ginčo patalpas, vesti gautų pajamų apskaitos žurnalai nėra pakankami išvadai, jog atsakovas realiai nuomojo ginčo patalpas. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atsakovo apeliacinio skundo argumentus pripažįsta pagrįstais.

69.       Įrodinėdamas patalpų (duomenys neskelbtini), trumpalaikės nuomos vykdymo faktą, atsakovas į bylą pateikė šiuos įrodymus: 1) Kauno miesto savivaldybės 2006 metais išduotą pažymėjimą Nr. 005963, kuriame nurodyta, kad jo teikiama nakvynės ir pusryčių paslauga (duomenys neskelbtini), atitinka šioms paslaugoms teikti nustatytus reikalavimus; šis pažymėjimas galiojo iki 2011 metų; 2) 2006, 2007 ir 2008 metams išduotus verslo liudijimus apgyvendinimo paslaugoms (nakvynės ir pusryčių paslaugoms) teikti; 3) 2014 metams išduotą verslo liudijimą teikti gyvenamosios paskirties patalpų nuomos paslaugas, neteikiant apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos arba nakvynės ir pusryčių paslaugos), ST, (įeina į EVRK klases 68.20; 55.20; 55.90), (duomenys neskelbtini); 4) 2015, 2016 metams išduotus verslo liudijimus teikti gyvenamosios paskirties patalpų nuomos paslaugas, neteikiant apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos arba nakvynės ir pusryčių paslaugos), ST, (įeina į EVRK klases 68.20; 55.20; 55.90),  Kaune, (duomenys neskelbtini), bei Klaipėdoje (duomenys neskelbtini); 5) 2017, 2018, 2019 metams išduotus verslo liudijimus teikti gyvenamosios paskirties patalpų nuomos paslaugas, neteikiant apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos arba nakvynės ir pusryčių paslaugos), ST, (įeina į EVRK klases 68.20; 55.20; 55.90), objektuose Kaune, (duomenys neskelbtini), taip pat Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini); 6) 2020 metams išduotą verslo liudijimą teikti gyvenamosios paskirties patalpų nuomos paslaugas, neteikiant apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos arba nakvynės ir pusryčių paslaugos), ST, (įeina į EVRK klases 68.20; 55.20; 55.90),  objektuose Kaune, (duomenys neskelbtini), ir Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini).

70.       Atsakovas į bylą taip pat pateikė buto Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis: 2015 m. vasario 1 d. sutartį, kuria šis butas išnuomotas iki 2016 m. birželio 30 d.; 2016 m. liepos mėnesio 1 d. sutartį, kuria butas išnuomotas iki 2017 m. rugpjūčio 31 d.; 2017 m. rugsėjo 1 d. sutartį, kuria butas išnuomotas iki 2018 m. gegužės 31 d.; 2018 m. birželio 25 d. sutartį, kuria butas išnuomotas iki 2019 m. liepos 1 d.; 2019 m. rugpjūčio 1 d. sutartį, kuria butas išnuomotas iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. Nurodytose sutartyse su buto nuomininkais sulygto nuomos mokesčio dydis – 320 Eur per mėnesį.

71.       Atsakovas teismui pateikė 2015, 2016, 2017, 2018, 2019, 2020 metų metines gyventojo pajamų deklaracijas. 2015 m. duomenimis, atsakovas gavo 6 950,48 Eur apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, susijusių su darbo santykiais, ir 31 420 Eur pajamų iš veiklos pagal verslo liudijimus; 2016 m. duomenimis, atsakovas gavo 9 550,74 Eur apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, susijusių su darbo santykiais, ir 32 340 Eur pajamų iš veiklos pagal verslo liudijimus; 2017 m. duomenimis, atsakovas gavo 2 763,51 Eur pajamų, susijusių su darbo santykiais, ir 34 150 Eur pajamų iš veiklos pagal verslo liudijimus; 2018 m. duomenimis, atsakovas gavo 3 791,27 Eur pajamų, susijusių su darbo santykiais, ir 36 230 Eur pajamų iš veiklos pagal verslo liudijimus; 2019 m. duomenimis, atsakovas gavo 8 961,05 Eur pajamų, susijusių su darbo santykiais, ir 38 520 Eur pajamų iš veiklos pagal verslo liudijimus už gyvenamosios paskirties patalpų nuomą; 2020 m. duomenimis, atsakovas gavo 8 025,16 Eur pajamų, susijusių su darbo santykiais, ir 19 240 Eur pajamų pagal verslo liudijimą už gyvenamosios paskirties patalpų nuomą.

72.       Atsakovas taip pat pateikė 2015-2019 metais vestus gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalus, kuriuose yra įrašai, jog atsakovas nurodytų metų konkrečiais mėnesiais iš vykdomo verslo gaudavo žurnaluose įrašytas įvairias pinigų sumas. 

73.       Iš byloje esančios ekrano nuotraukos matyti, kad tinklapyje „Gidas po Lietuvą“ buvo skelbiama, jog ginčo patalpose (duomenys neskelbtini), veikia „E. G. B&b“. Atsakovo pateiktuose banko sąskaitų išrašuose užfiksuota, kad jis pervesdavo pinigų sumas UAB „Diginet LT“, UAB „Diginet LTU“, valdančioms skelbimų portalus aruodas.lt, autoplius.lt, CVbankas.lt, kainos.lt, paslaugos.lt, skelbiu.lt.

74.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių duomenų visumos analizė teikia pagrindą pripažinti įrodyta atsakovo poziciją, kad, versdamasis gyvenamosios paskirties patalpų nuomos verslu, be kitų patalpų, jis nuomojo ir patalpas (duomenys neskelbtini): nuo 2006 m. atsakovui kiekvienais metais buvo išduodami verslo liudijimai teikti apgyvendinimo paslaugas, be kita ko, ir (duomenys neskelbtini), esančiose patalpose; nuo 2015 m. atsakovo metinėse gyventojo pajamų deklaracijose deklaruotos pajamos, susijusios su jo veikla pagal verslo liudijimą, kurios yra gerokai didesnės, nei gautos iš gyvenamosios paskirties patalpų Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), nuomos; 2015-2019 metų laikotarpiu atsakovas pildė Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalus, kuriuose užfiksuotos gerokai didesnės pajamos, nei gautos iš gyvenamosios paskirties patalpų, esančių Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), nuomos; kiti duomenys patvirtina, kad atsakovas internete reklamavo nakvynės ir pusryčių paslaugą (duomenys neskelbtini) (CPK 12, 178 straipsniai).

75.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra įrodytas ūkinės komercinės veiklos, atsakovo vykdytos pagal verslo liudijimus ir objekte (duomenys neskelbtini), kuris paimtas visuomenės poreikiams, vykdymo faktas (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis, 302 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neįrodė, jog patalpų nuomos verslu vertėsi visuomenės poreikiams paimtame objekte, padaryta netinkamai taikant civilinio proceso teisės normų nustatytas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotas įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022).

76.       Pirmosios instancijos teismo motyvų, kuriais remdamasis teismas atmetė atsakovo reikalavimą dėl negautų pajamų iš trumpalaikės nekilnojamojo turto, paimto visuomenės poreikiams, nuomos, analizė rodo, kad šio reikalavimo atmetimą teismas grindė iš esmės tuo, jog atsakovas neįrodė, kad reikalaujamo atlyginti dydžio pajamas jis gavo būtent iš patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos.

77.       Viena vertus, sutiktina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą suabejoti atsakovo pateiktais skaičiavimais dėl būtent iš objekto (duomenys neskelbtini), gautų nuomos pajamų dydžio. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (atsakovui 2017, 2018, 2019 metais išduotų verslo liudijimų) matyti, kad patalpų nuomos verslu atsakovas galėjo verstis keturiuose objektuose – ne tik Kaune, (duomenys neskelbtini), ir Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), bet ir dar dviejuose objektuose Kaune. Atsakovo paaiškinimai, kad kiti du objektai nepriklauso jam nuosavybės teise, juose jis tik ketino vykdyti veiklą, bet taip ir nepradėjo, dėl nurodytų objektų nėra sudarytų rašytinių sutarčių su jų savininke, savaime neįrodo, jog aptariamuose objektuose atsakovas faktiškai nevykdė veiklos, pavyzdžiui, žodinių sutarčių su nurodytų objektų savininke, pagrindu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas net trejus metus, gaudamas verslo liudijimus, nurodydavo net tik jam nuosavybės teise priklausančius objektus, kuriuose jis versis nuomos veikla, bet ir dar du objektus. Pažymėtina tai, kad atsakovas neturi nė vieno rašytinio įrodymo, iš kurio būtų galima objektyviai spręsti apie pajamų, gautų nuomojant būtent objektą (duomenys neskelbtini), dydį.

78.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 415 patvirtintą Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo formą, tokio pobūdžio veikla užsiimantis gyventojas privalo fiksuoti ne tik pajamas, gaunamas iš nurodytos veiklos, tačiau ir išlaidas (pavyzdžiui, išlaidas elektros energijai, kitoms komunalinėms išlaidoms, kurios neabejotinai yra patiriamos užsiimant gyvenamosios paskirties patalpų nuoma). Atsakovo vestuose žurnaluose nėra įrašų apie išlaidas.

79.       Esant tokiems bylos duomenims, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą daryti išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog būtent iš objekto (duomenys neskelbtini), nuomos jis gaudavo įvardyto dydžio pajamas ir kad dėl nurodyto turto paėmimo visuomenės poreikiams jis neteko 43 305,58 Eur pajamų.       

80.       Kita vertus, ta aplinkybė, kad atsakovo pateikti įrodymai ir skaičiavimai apie pajamų, negautų būtent iš visuomenės poreikiams paimto objekto nuomos, dydį teismui sukėlė pagrįstų abejonių, nebuvo pagrindas apskritai atmesti aptariamą reikalavimą, nepaisant to, jog byloje esančių duomenų visuma teikia pagrindą pripažinti, kad patalpų nuomos verslu atsakovas vertėsi ir visuomenės poreikiams paimtame objekte. Atsakovo apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad, nustačius ginčo objekto nuomos faktą, teismas, abejodamas atsakovo įvardytu negautų pajamų dydžiu, turėjo nustatinėti pagrįstą tokių praradimų dydį.              

81.       Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į kilusio ginčo specifiką, nuostolių, susijusių su ūkinės komercinės veiklos nutraukimu dėl visuomenės poreikiams paimto atsakovo nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), dydis turėtų būti nustatomas vadovaujantis specialiame įstatyme, t. y. Žemės įstatyme, įtvirtinta tvarka ir kriterijais. Pagal Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalį, jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar apribojimu ir kurių dydis apskaičiuojamas taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o apskaičiavimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Visuomenės poreikiams paimamo turto (be kita ko, ir verslo) vertinimą užsako ir už turto (verslo) vertinimo darbus sumoka žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija.

82.       Nagrinėjamos bylos duomenimis, atsakovas, prieš paimant jo nekilnojamąjį turtą visuomenės poreikiams, buvo informavęs ieškovę (savivaldybę), kad nuomoja patalpų (duomenys neskelbtini), dalį, dėl to, paėmus šį turtą visuomenės poreikiams, jis praras pajamas. Ieškovė (savivaldybė), siekdama nustatyti teisingą atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nekilnojamąjį turtą ir kitų su šio turto paėmimu susijusių nuostolių dydį, neužsakė paimame turte atsakovo vykdyto nuomos verslo vertinimo. Ginčui dėl to persikėlus į teismą, ieškovė (savivaldybė), kvestionuodama atsakovo pateiktus skaičiavimus ir įrodymus dėl prarastų pajamų, gautų iš trumpalaikės paimto jo turto nuomos, nesikreipė nei dėl verslo vertinimo ataskaitos, nei prašė teismo skirti byloje teismo ekspertizę atsakovo reikalaujamų kompensuoti praradimų dydžiui nustatyti. Pirmosios instancijos teismas, suabejojęs atsakovo pateiktais duomenimis apie jo prarastų pajamų dydį, turėjo pasiūlyti pateikti šalims papildomų įrodymų, svarstyti teismo ekspertizės skyrimo klausimą (CPK 179 straipsnio 1 dalis). To neatlikus, nėra galimybės nustatyti atsakovo įrodinėjamų nuostolių, grindžiamų dėl jo nekilnojamojo turto paėmimo visuomenės poreikiams prarasta galimybe vykdyti ūkinę komercinę veiklą (trumpalaikę patalpų nuomą), pagrįstą dydį.

83.       Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. CPK 329 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.

84.       Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

85.       Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją, kai atsakovo įrodinėjamų nuostolių, grindžiamų ūkinės komercinės veiklos nutraukimu, paėmus jo turtą visuomenės poreikiams, pagrįstas dydis pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatinėtas, be kita ko, atsižvelgiant į specialiame įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, konstatuotina, kad dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio negautų pajamų iš trumpalaikės ginčo objekto nuomos priteisimo klausimas apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjamas iš esmės visa apimtimi. Tokia situacija pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl to, panaikinus apskųsto teismo sprendimo dalį dėl atsakovo reikalaujamų atlyginti negautų pajamų iš trumpalaikės patalpų, paimtų visuomenės poreikiams, nuomos, ši bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl atsakovo kilnojamojo turto perkraustymo į naują gyvenamąją vietą būsimų išlaidų priteisimo

86.       Ieškovė (savivaldybė) apeliaciniame skunde taip pat kelia klausimą dėl atsakovo reikalaujamų būsimų kilnojamojo turto perkraustymo išlaidų dydžio pagrįstumo.

87.       Pirmosios instancijos teismas pripažino įrodyta atsakovo poziciją, kad dėl kilnojamojo turto perkraustymo jis patirs 3 587,65 Eur dydžio išlaidas, todėl ieškovės (savivaldybės) 2021 m. kovo 31 d. sumokėta 800 Eur suma tokio pobūdžio būsimoms išlaidoms kompensuoti yra nepakankama, ir priteisė atsakovui papildomai 2 787,65 Eur sumą atsakovo turimo kilnojamojo turto perkraustymo paslaugoms apmokėti. Teismas rėmėsi tuo, kad atsakovas pateikė konkrečius pasiūlymus, kurie siejami būtent su jo turimo kilnojamojo turto kiekiu.

88.       Ieškovė apeliaciniame skunde kvestionuoja tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą, argumentuodama tuo, kad teismas visiškai nevertino ieškovės pateiktų įrodymų dėl kraustymo paslaugų kainų, neatsižvelgė į tai, jog atsakovo pateiktame UAB „Parnasas“ preliminariame pasiūlyme nurodyta paslaugos kaina yra neproporcingai aukšta ir neracionali, o ieškovės pateiktoje vertinimo ataskaitoje nustatytas tokio pobūdžio galimų išlaidų dydis (800 Eur) yra proporcingas, atitinkantis rinkos kainas ir teisingas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su perkraustymo išlaidų dydžiu, yra iš dalies pagrįsti.

89.       Atsakovas būsimų perkraustymo išlaidų dydį įrodinėjo: 1) UAB „Limesa“ 2020 m. lapkričio 20 d. komerciniu pasiūlymu dėl objekto (duomenys neskelbtini) perkraustymo, baldų išardymo ir surinkimo, kuriame nurodyta, kad: „namas 140 kv. m, garažas, pirtis, 2 šuns būdos, lauko baldai ir pan.; darbų kaina: baldų, buitinės technikos išrinkimas, supakavimas – 2 dienos; 2 žmonės ir mašina 16 val. po 30 Eur; kraustymas, išpakavimas, baldų, buitinės technikos surinkimas 2 žmonės, 2 dienos 20 val. po 30 Eur; už valandas 2 žmonės – 2 160 Eur, transporto paslaugos – 540 Eur, <...> su nuolaida viso 2 940,3 Eur“; 2) UAB „Parnasas“ 2021 m. rugsėjo 23 d. preliminariu pasiūlymu, iš kurio matyti, kad, atsižvelgus į atsakovo užklausą, pasiūlyta numatoma kraustymo kaina iš objekto (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) – 3 500 Eur + PVM; 3) UAB „Litkrausta“ paslaugų kainoraščiu; 4) universalusmeistras.lt informacija apie perkraustymo paslaugas.

90.       Ieškovė į bylą pateikė susirašinėjimus su perkraustymo paslaugas teikiančiomis įmonėmis: 1) MB „Inflatus“ atsakyme nurodyta, kad „galima perkraustyti už 950 Eur“; el. laiške pažymėta, kad įmonė „surinkėja ir išrinkinėja [baldus]. Būtų malonu gauti [nuotraukas] <...> su baldais kambariuose ir daiktais“; 2) A. M. el. laiške nurodė, kad gali pasiūlyti: „3 žmones, 45 Eur/h, darbas su pakavimais, išrinkimais ir surinkimais. <...> į kainą įeina transportas, pakavimo medžiaga (plėvelė) ir darbas“; „kiek laiko užtruksime labai sunku įvardinti“; 3) UAB „Transgo“ el. laiške nurodyta, kad „mašina su būda ir liftu bei 3 perkraustytojai 550 Eur už viską; <...> į kainą įskaičiuotas ir baldų išrinkimas, surinkimas bei pakavimas“; 4) UAB „Transgo“ 2021 m. kovo 22 d. pasiūlymo komercinėje dalyje nurodyta, kad: „įvertinus Jūsų užklausą (nuotraukas ir aprašymus), paskaičiavome preliminarią sąmatą – 500 Eur. Krovininis automobilis su būda ir liftu (20 m3), 2 perkraustytojai ir 1 meistras (baldžius)“.

91.       Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas pagrįsta 3 587,65 Eur dydžio sumą už atsakovo kilnojamojo turto perkraustymą, argumentavo tuo, kad UAB „Parnasas“ pasiūlymas pateiktas atsižvelgus į kilnojamojo turto, esančio iš atsakovo paimtoje sodyboje, kiekiu, apimtimi, pateiktuose skaičiavimuose numatytos realios sąnaudos daiktų pakavimo priemonėms, mechanizmams, darbo jėgos sąnaudoms apmokėti.

92.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl būsimų atsakovo kilnojamojo turto perkraustymo išlaidų dydžio, nepagrįstai suteikė prioritetą vienam iš atsakovo pateiktų komercinių pasiūlymų apie preliminarią perkraustymo paslaugų kainą ir neanalizavo bei nevertino kitų byloje esančių duomenų, tarp jų – ieškovės pateiktų įrodymų, dėl tokio pobūdžio paslaugų galimos kainos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, kreipdamasis į UAB „Parnasas“ komercinio pasiūlymo, pridėjo kilnojamojo turto, kurį reikės perkraustyti, išsamų sąrašą, nuotraukas ar turto objektų aprašymus, kuriais vadovaudamasi UAB „Parnasas“ nustatė būsimos paslaugos preliminarią kainą. Išanalizavus šio komercinio pasiūlymo turinį, pažymėtina tai, kad paslaugos individualizavimas susijęs tik su tuo, jog įvardinti konkretūs objektų, iš kurio ir į kurį bus atliekamas perkraustymas, adresai, tačiau nėra pagrindo teigti, jog, rengiant šį pasiūlymą, buvo atsižvelgta į konkretaus perkraustytino kilnojamojo turto pobūdį, kiekį ir pan. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Parnasas“ pasiūlymas parengtas atsižvelgus į būtent į kilnojamojo turto, esančio iš atsakovo paimtoje sodyboje, kiekį, apimtį, stokoja pagrįstumo.

93.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš ieškovės pateikto UAB „Transgo“ 2021 m. kovo 22 d. komercinio pasiūlymo matyti, jog ši perkraustymo paslaugas teikianti bendrovė vertino kilnojamojo turto nuotraukas ir aprašymus, kuriais vadovaudamasi pateikė preliminarų pasiūlymą dėl perkraustymo paslaugos kainos. Pirmosios instancijos teismas šio įrodymo neanalizavo, nesiaiškino, kokio turto, kokie aprašymai buvo pateikti, siekiant gauti nurodytą pasiūlymą.

94.       Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs abiejų ginčo šalių pateiktus į bylą duomenis dėl būsimų galimo atsakovo kilnojamojo turto perkraustymo išlaidų dydžio, pabrėžia, kad šalių gautuose preliminariuose pasiūlymuose nurodytos galimos šios paslaugos kainos itin esmingai skiriasi. Be to, nėra pagrindo vertinti, kad bent vienas iš šių pasiūlymų pateiktas individualiai įvertinus atsakovo kilnojamojo turto, kurį teks perkraustyti, pobūdį, kiekį ir pagal tai nustatytas laiko bei darbo sąnaudas šio pobūdžio paslaugai suteikti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis nė vieno iš aptartų pasiūlymų duomenimis kaip pakankamai pagrįstais, t. y. leidžiančiais nustatyti kiek įmanoma realų tokio pobūdžio išlaidų, kurių atsakovas dar nėra patyręs, dydį. Esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis teismo veiksmus įrodinėjimo procese, turėjo pasiūlyti šalims pateikti papildomų įrodymų kiekvienos iš jų įrodinėjamam galimų kilnojamojo turto perkraustymo išlaidų dydžiui pagrįsti (pasiūlymų, parengtų įvertinus konkretų perkraustytiną atsakovo kilnojamąjį turtą) (CPK 179 straipsnio 1 dalis). To nepadarius, nėra galimybės tinkamai išspręsti atsakovo reikalavimo atlyginti jam būsimas kilnojamojo turto perkraustymo išlaidas.

95.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas aptartus bylos duomenis ir išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl atsakovui priteistino būsimų kilnojamojo turto perkraustymo išlaidų dydžio, nepagrįstai rėmėsi tik atsakovo pateiktu UAB „Parnasas“ preliminaraus pobūdžio, be to, iš esmės neindividualizuotu, komerciniu pasiūlymu, kuris nėra pakankamas įrodymas atsakovo reikalaujamų atlyginti būsimų išlaidų dydžiui pagrįsti (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Dėl šio reikalavimo liko neatskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus apeliacinės instancijos teismas negali šio reikalavimo išnagrinėti iš esmės (žr., inter alia (be kita ko), šios nutarties 83-85 punktus). Esant tokioms aplinkybėms, ši apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis panaikintina ir perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

96.       Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jo reikalavimas priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai, patirtai dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams, atlyginti.

97.       Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šį atsakovo reikalavimą, pažymėjo, kad ieškovė, paimdama visuomenės poreikiams atsakovui priklausantį turtą, visus veiksmus atliko laikydamasi įstatymo leidėjo nustatytų teisinių procedūrų, įkainojo paimamą turtą, atsakovas sutiko su atlyginimo už paimamą turtą dydžiu, jam buvo perduoti pinigai ir jis įgijo realią galimybę įsigyti ar statytis kitą gyvenamąjį būstą. Teismas nenustatė, kad atsakovo atžvilgiu būtų atlikta neteisėtų veiksmų, taip pat pažymėjo, jog atsakovas teismui nepateikė leistinų įrodymų, kurie pagrįstų, kad dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams atsakovui buvo padaryta neturtinė žala, t. y. kilo neigiamų pasekmių fizinei ar psichinei jo būsenai, reputacinių praradimų, sumažėjo galimybių gyventi visavertį gyvenimą ir kt.

98.       Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nenagrinėjo teismų praktikoje įtvirtintų sąlygų, kurias nustačius tenkinamas reikalavimas priteisti neturtinę žalą, ir akcentuoja, jog šiuo atveju jis neteko ne tik turto, bet ir namų, pažeista neturtinė vertybė yra aktuali šiandieninėje visuomenėje, o neturtinės žalos atlyginimas yra būtinas, siekiant tinkamai atlyginti atsakovui už namų netekimą. Teigia, kad teismas neturėjo pagrindo vertinti, jog atsakovas nepatyrė neturtinės žalos vien dėl to, jog nepateikė empirinių duomenų apie patirtus išgyvenimus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais dėl neturtinės žalos atlyginimo.

99.       Šioje nutartyje jau nurodyta, kad atsakovo pareikštas reikalavimas – priteisti 2 000 Eur dydžio neturtinės žalos piniginę kompensaciją – patenka į civilinės atsakomybės instituto taikymo sritį, nes neturtinė žala atlyginama tik tada, kai ji kyla dėl neteisėtų asmens veiksmų, nustačius ir kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas. Šiuo atveju atsakovas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą grindžia išgyvenimais, nepatogumais, patirtais dėl jo nekilnojamojo turto paėmimo visuomenės poreikiams, taigi išgyvenimais, atsiradusiais dėl teisėtų ieškovės veiksmų. Jeigu žalos padaryta teisėtais veiksmais, civilinė atsakomybė (taip pat ir neturtinės žalos atlyginimo forma) – negalima.

100.       Atsakovas nagrinėjamoje byloje neįrodinėjo, kad, vykdant jam priklausančio turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, ieškovės atstovai elgėsi jo atžvilgiu nepagarbiai, žeminančiai ar kitaip neteisėtai ir dėl to būtų kilusių stiprių neigiamų išgyvenimų, kitokių neturtinio pobūdžio praradimų, paveikusių atsakovo sveikatą, pažeidusių garbę, orumą ir dėl to teikiančių pagrindą reikalauti ieškovės civilinės atsakomybės neturtinės žalos atlyginimo forma. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

101.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pakankamo pagrindo pripažinti pagrįsta atsakovo pozicijos, kad nagrinėjamu atveju dėl jo nekilnojamojo turto, kuris buvo ir jo namai, paėmimo patirtiems praradimams teisingai atlyginti būtinas neturtinės žalos atlyginimas. Pažymėtina tai, kad už visuomenės poreikiams tenkinti teisėtai paimtą nekilnojamąjį turtą atsakovui apskaičiuota ir sumokėta kompensacija, atitinkanti paimto turto rinkos vertę, atsakovas, gavęs šią kompensaciją, gali įsigyti naujus namus. Be to, nagrinėjamoje byloje sprendžiama ir dėl visų kitų atsakovo įvardytų nuostolių, susijusių su jo nekilnojamojo turto paėmimu visuomenės poreikiams, atlyginimo.                     

102.       Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad atsakovas nenurodė ir neįrodinėjo ieškovės neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), kurie galėtų būti įvertinti kaip sukėlę atsakovui neturtinio pobūdžio žalą (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), kurios atlyginimas nustatytas įstatymo (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) ir kuriai atlyginti, nustačius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumą, būtų pagrindas priteisti prašomą 2 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo kaip neįrodytą, nes, nenustačius neteisėtų veiksmų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (CPK 12, 178 straipsniai; CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

103.       Atsakovas, be kita ko, nagrinėjamu atveju prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą tam, kad būtų ištirta, ar Žemės įstatymo 46 ir 47 straipsniai neprieštarauja Konstitucijos 22 straipsnio 1 daliai, 23 straipsnio 3 daliai, 24 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui tiek, kiek paimant žemės sklypą visuomenės poreikiams nenumato gyvenamosios paskirties pastato paėmimo visuomenės poreikiams tvarkos, naudojimosi ir išsikėlimo iš gyvenamosios paskirties pastato tvarkos ir terminų, atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą gyvenamosios paskirties pastatą ir kitų su tuo susijusių nuostolių nustatymo, apskaičiavimo, mokėjimo tvarkos ir mokėjimo būdo, taip pat asmens, kurio žemė yra paimama visuomenės poreikiams, atleidimo nuo žyminio mokesčio.

104.       Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Teismas, vykdydamas teisingumą, turi vadovautis tik Konstitucijai neprieštaraujančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai).

105.       Pagal Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalį Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – Konstitucijai ir įstatymams.

106.       Teismų įgaliojimai sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai yra expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinti Konstitucijoje: Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą,  prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo  (toliau – Konstitucinio Teismo įstatymas) 67 straipsnio 1 dalyje, CPK 3 straipsnio 3 dalyje.

107.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2007). Teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą tais atvejais, kai jam kyla pagrįstų abejonių taikytino teisės akto, kurio atitikties Konstitucijai patikrinimas priklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, konstitucingumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2012).

108.       Kasacinio teismo pabrėžiama, kad bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą. Ši teismo diskrecija nepriklauso nuo to, pateikė šalys prašymą ir argumentus dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ar ne. Nei Konstitucijoje, nei CPK, nei Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad, byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus prašymą, kuriuo prašoma teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylą nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui) kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui), kurios privalo būti pašalintos, kad teismas byloje galėtų priimti teisingą sprendimą (kitą baigiamąjį teismo aktą). Pašalinti šias abejones (paneigti arba patvirtinti jų pagrįstumą) pagal savo kompetenciją gali tik Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010).

109.       Jeigu teismas konkrečioje byloje neabejoja byloje taikytino teisės akto atitiktimi Konstitucijai, tai taiko šį teisės aktą (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).

110.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, įvertinęs apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį išdėstytus argumentus, neįžvelgia pagrindo abejoti Žemės įstatymo 46 ir 47 straipsniuose įtvirtinto teisinio reguliavimo atitiktimi Konstitucijai. Visus atsakovo iškeltus klausimus dėl jo įvardytų teisinio reglamentavimo spragų yra galimybė išspręsti vadovaujantis specialiojo Žemės įstatymo ir civilinės teisės normomis. Pažymėtina tai, kad kiekvienas turto paėmimo visuomenės poreikiams atvejis yra individualus, todėl objektyviai neįmanoma nustatyti tokio išsamaus teisinio reglamentavimo, kuris apimtų absoliučiai visas situacijas, susiklostančias paimant visuomenės poreikiams konkretų turtą.

111.       Dėl atsakovo atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą iškelto klausimo, ar Žemės įstatymo 47 straipsnio 5 dalis neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai bei procesinio lygiateisiškumo principui tiek, kiek nenumato pagrindo atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose, kuriose yra sprendžiamas šio asmens žemės paėmimo visuomenės poreikiams klausimas, pažymėtina tai, kad asmuo, kuris dėl turtinės padėties neišgali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio ir tai kliudo jam įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, pagal CPK 83 straipsnio 3 dalies, 84 straipsnio nuostatas turi teisę prašyti atleisti jį nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo arba žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti. Tuo atveju, kai asmuo sumoka žyminį mokestį, šios išlaidos jam atlyginamos, jeigu pripažįstamas jo teisių pažeidimas ir priimamas jam palankus teismo sprendimas (CPK 93 straipsnis). Atsižvelgiant į civilinio proceso teisės normų įtvirtintą teisinį reglamentavimą, susijusį su žyminio mokesčio mokėjimu ir sumokėto žyminio mokesčio išlaidų atlyginimu palankaus teismo sprendimo atveju, nėra pagrindo abejoti Žemės įstatymo 47 straipsnio 5 dalies konstitucingumu, tuo aspektu, kurį nurodo atsakovas.       

112.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad nagrinėjamo ginčo atveju nenustatyta pagrindo abejoti Žemės įstatyme įtvirtinto nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams teisinio reglamentavimo atitiktimi Konstitucijai, todėl nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą. 

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

113.       Apeliaciniame skunde atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl jam priteistinų procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momento, t. y. kad procesinės palūkanos už priteistą būsimų kilnojamojo turto perkraustymo išlaidų ir kito gyvenamojo būsto nuomos išlaidų sumą atsakovui priteistinos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.          

114.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovui priteistinų procesinių palūkanų, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas teismo sprendimo priėmimo metu išlaidų, susijusių su perkraustymu ir laikino gyvenamojo būsto nuoma, dar nėra patyręs, todėl ieškovės prievolė sumokėti nurodytas sumas atsakovui neatsirado nuo sprendimo paimti ginčo turtą visuomenės poreikiams dienos (2020 m. gruodžio 3 d.). Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovės prievolė mokėti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už teismo sprendimu priteistą 20 128,72 Eur sumą atsiranda nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

115.       Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad jis turi teisę į procesines palūkanas, skaičiuotinas nuo bylos nagrinėjimo metu priimto sprendimo paimti jo turtą visuomenės poreikiams priėmimo dienos (2020 m. gruodžio 3 d.). Atsakovo įsitikinimu, jo teisės reikalauti nuostolių atlyginimo atsiradimo momentas sietinas ne su faktiniu nuostolių patyrimu, o su ieškovės pareigos sumokėti teisingą kompensaciją už paimamą visuomenės poreikiams turtą atsiradimo momentu, ir tokia atsakovės pareiga atsiranda būtent nuo sprendimo paimti atsakovo turtą visuomenės poreikiams priėmimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais.

116.       Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinius padarinius nusavinto turto savininkui (teisės disponuoti nuosavybe praradimas, teisės į teisingą kompensaciją atsiradimas) sukuria teismo nutarties leisti paimti nekilnojamąjį turtą visuomenės poreikiams įsiteisėjimas. Tokia išvada darytina sistemiškai aiškinant Žemės įstatymo 47 straipsnio nuostatas. Kai įsiteisėja teismo nutartis leisti įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams, žemės savininkas tampa pinigų sumos, kurią žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija pervedė į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, savininku ir įgyja teisę šia pinigų suma neribotai disponuoti (Žemės įstatymo 47 straipsnio 7 dalis). Teismas, priėmęs Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalyje nurodytą nutartį, toliau nagrinėja ginčą iš esmės ir nustatęs kitą paimamo žemės sklypo ar kito turto vertę ir jo savininkų ir (ar) kitų naudotojų patirtų nuostolių dydį, negu nurodyta sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams, priima sprendimą už paimtą visuomenės poreikiams žemę atsiskaityti teismo sprendime nurodytomis sąlygomis (Žemės įstatymo 47 straipsnio 8 dalis). Paimto visuomenės poreikiams turto savininkas teisingo atlyginimo (kompensacijos už paimamą turtą) savininku tampa nuo to momento, kai įsiteisėja teismo nutartis dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams, tačiau tai, ar žemės paėmimu suinteresuotos institucijos skiriama kompensacija yra teisinga ir kokio dydžio turėtų būti skiriama, atsižvelgus į teismų praktikoje aptartus reikšmingus jos nustatymui kriterijus, nustato teismas galutiniu sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-684/2022, 31, 32 punktai).

117.       Teisingas atlyginimas už paimtą visuomenės poreikiams turtą negali būti suprantamas ir aiškinamas tokiu būdu, jog institucijos pareiga sumokėti teisingo dydžio kompensaciją galėtų atsirasti vėliau, negu jos sprendimas paimti turtą, kurį patvirtina teismas, priimdamas nutartį, leidžiančią paimti turtą visuomenės poreikiams ir jį registruoti valstybės vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-684/2022, 33 punktas).

118.       Aptarta kasacinio teismo praktika teikia pagrindą daryti išvadą, kad visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo ir jame esančio turto savininkas teisę į procesines palūkanas įgyja nuo momento, kai įsiteisėja teismo nutartis leisti paimti turtą visuomenės poreikiams ir jį registruoti valstybės vardu, nes būtent šią dieną paimto turto savininkui turi būti sumokėta teisinga kompensacija už visuomenės poreikiams paimtą turtą bei atlyginti visi kiti su turto paėmimu visuomenės poreikiams susiję nuostoliai. Aplinkybė, kad dėl teisingo atlyginimo kilo teisminis ginčas ir teisingo atlyginimo dydis nustatomas teismo sprendimu, nekeičia fakto, jog šiuo atveju ieškovė, paėmusi atsakovo nekilnojamąjį turtą visuomenės poreikiams, pažeidė savo pareigą teisingai atlyginti atsakovo reikalaujamus su šio turto paėmimu susijusius kitus nuostolius.

119.       Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties dalis nutarties dalis leisti paimti atsakovo nekilnojamąjį turtą visuomenės poreikiams ir jį registruoti valstybės vardu įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 11 d. (CPK 73 straipsnis, 74 straipsnio 6 dalis, 1751 straipsnio 10 dalis), nes ši dalis nebuvo apskųsta atskiruoju skundu. Būtent nuo šios nutarties dalies įsiteisėjimo atsakovas neteko teisės disponuoti savo nuosavybe ir atitinkamai įgijo teisę į teisingą atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-684/2022, 32 punktas).          

120.       Apibendrinant išdėstytus motyvus, atsakovui iš ieškovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos skaičiuotinos už priteistas sumas nuo teismo nutarties paimti visuomenės poreikiams atsakovo nekilnojamąjį turtą ir jį registruoti valstybės vardu įsiteisėjimo (2020 m. gruodžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

121.       Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas nuostolių, susijusių su nuosavybės paėmimu visuomenės poreikiams, atlyginimas. Dėl to yra pagrindas apskųsto teismo sprendimo dalį pakeisti: patenkinti atsakovo reikalavimą dėl kilnojamųjų daiktų vertės kompensavimo; atmesti atsakovo reikalavimą dėl būsimų laikino gyvenamojo būsto nuomos išlaidų kompensavimo; pakeisti procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad, spręsdamas dėl atsakovo reikalavimo atlyginti nuostolius, grindžiamus tuo, jog, paėmus jo nekilnojamąjį turtą visuomenės poreikiams, jis prarado galimybę verstis trumpalaike patalpų nuoma, taip pat dėl būsimų kilnojamojo turto perkraustymo išlaidų dydžio pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo pagrįsto reikalaujamų nuostolių dydžio ir šiose dalyse neatskleidė bylos esmės, apskųsto sprendimo dalys dėl nurodytų atsakovo reikalavimų panaikintinos ir perduotinos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Taip pat panaikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos išnagrinėjus visus byloje pareikštus reikalavimus, pagal galutinį rezultatą nustačius patenkintų ir atmestų abiejų ginčo šalių reikalavimų proporciją. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas atsakovo reikalavimas priteisti 83,73 Eur išlaidų už notaro paslaugas, įsigyjant naują žemės sklypą, ir sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, paliktinos nepakeistos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

122.       Apeliacinės instancijos teismui bylos dalį perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

                ieškovės Kauno miesto savivaldybės ir atsakovo E. G. apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.

                Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalis dėl būsimų laikino gyvenamojo būsto nuomos išlaidų, kilnojamųjų daiktų vertės kompensavimo, procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momento (taip pat ir už priteistą 83,73 Eur išlaidų už notaro paslaugas sumą) pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies, atsakovo reikalavimus patenkinti iš dalies.

Iš ieškovės Kauno miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111106319) atsakovui E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 83,73 Eur išlaidų už notaro paslaugas, 2 940 Eur kilnojamųjų daiktų, kurie lieka paimtame visuomenės poreikiams name ir dėl individualių savybių negalės būti atsakovo panaudoti kitur, vertei kompensuoti, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 3 023,73 Eur sumą, skaičiuojamas nuo Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties dalies paimti visuomenės poreikiams atsakovo nekilnojamąjį turtą ir jį registruoti valstybės vardu įsiteisėjimo (2020 m. gruodžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovo E. G. reikalavimą dėl laikino gyvenamojo būsto nuomos išlaidų atlyginimo atmesti“.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalis, kuriomis atmestas atsakovo E. G. reikalavimas dėl negautų pajamų iš trumpalaikės patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos priteisimo, atsakovui priteista papildomai 2 787,65 Eur kilnojamojo turto perkraustymo paslaugoms apmokėti, taip pat šalims paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir šias bylos dalis perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovės Kauno miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111106319) atsakovui E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteista 83,73 Eur išlaidų už notaro paslaugas, ir dalį, kuria atmestas atsakovo E. G. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, palikti nepakeistas.

Netenkinti atsakovo E. G. prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Teisėjai                                                                               Danguolė Martinavičienė

                                                                                               Gintaras Pečiulis

                                                                                       Laima Ribokaitė