Baudžiamoji byla Nr. 1-583-598/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53864-2018-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1;
(S)
2.12.1; 2.12.1.4
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 8 d.
Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Banga Bartkienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Astos Kaminskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-53864-18 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje
R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) deklaravęs išvykimą į užsienio valstybę – Jungtinę Karalystę, teistas, teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
R. P. 2018 m. lapkričio 10 d. apie 10 val., būdamas S. P. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia ranka sudavė nukentėjusiajai S. P. ne mažiau trijų smūgį kumščių į veidą, po to sugriebė ir patempė už plaukų bei nuo skausmo pasilenkusiai į priekį S. P. ne mažiau keturių kartų spyrė į šonus, taip, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai S. P. fizinį skausmą.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. P. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad S. P. yra buvusi jo draugė. 2018-11-10 iš ryto atėjęs pas S. P. beldėsi į duris, tačiau įleistas nebuvo. Jis atsisėdo prie durų laiptinėje. Sėdėdamas išgirdo kaip kažkas atrakina buto duris, iš buto išėjo S. P. dukra E., jis tada įbėgo į butą, užrakino duris iš vidaus. Įbėgęs į butą, buto koridoriuje, jis pradėjo S. P. priekaištauti, kad ji būdama pas draugę jo neįsileido, jie tarpusavyje konfliktavo, šaukė vienas ant kito, susistumdė koridoriuje, o jis nesusitvardęs trenkė S. P. į veidą. Kiek kartų trenkė nepamena. Nuo jo suduotų smūgių S. P. pasilenkė užsidengusi rankomis veidą, šaukė, įžeidinėjo jį necenzūriniais žodžiais, todėl jis supykęs dar labiau griebė jai už plaukų ir kelis kartus spyrė koja. Kur pataikė spirdamas nepamena, galėjo pataikyti į šoną. Nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, pasižada ateityje nenusikalsti (b. l. 54-57; 65-67).
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė, padarius minėtą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais duomenimis:
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. P. parodė, kad R. P. buvęs jo sugyventinis, tačiau šiuo metu su juo kartu nebegyvena. 2018-11-10 apie 10.00 val. ji su savo mažamete dukra E., gim. (duomenys neskelbtini), buvo namuose kai išgirdo, kad jų buto duris smarkiai tranko R. P. Po kiek laiko nurimus, ji pamanė, kad pastarasis išėjo, todėl ji atrakinusi duris išleido E. Jai tik atidarius duris iš už durų iššoko R. P., E. nustūmė į šoną, o ją sugriebęs įstūmė į buto koridorių ir iš vidaus užrakino duris. Jis pradėjo ją keikti necenzūriniais žodžiais, priekaištaudamas, kad ji neįsileidžia jį nakvynei. Netrukus jis delnu stipriai sudavė jai tris kartus į veido sritį, koja spyrė tris-keturis kartus į šonus, bei tampė už plaukų. Jis atsirakinusi buto duris išbėgo į laiptinę, pranešdama, kad kvies policiją. Tuo metu R. P. pasišalino iš buto. Teigia, kad įvykio metu jai buvo sužalota lūpą ir sukeltas fizinis skausmas. Dėl įvykio metu pairtų sužalojimų į medikus nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus vykti atsisakė (b. l. 28; 32-35).
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. B. parodė, kad 2018-11-10, ryte, laiko tikslaus nepamena, ji buvo parduotuvėje, kuomet jai paskambinusi dukra S. P., kad ją sumušė buvęs sugyventinis R. P. Duktė prašė apie tai niekam nesakyti ir į policiją neskambinti, bet ji jos neklausydama paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Ji pati asmeniškai įvykio nematė. Iš dukters pasakojimų jai žinoma, kad dukra buvo namuose, atėjęs R. P., pradėjo daužyti į duris, ji jo neįsileido, o kai viskas nutilo, S. P. atidarė duris, už kurių stovėjo R. P., jis įsiveržė į buto vidų, išstūmė jos mažametę dukrą į laiptinę ir sumušęs S. P., pasišalino. R. P. yra S. P. buvęs sugyventinis, šiuo metu duktė su juo nebegyvena (b. l. 44-47).
Asmens apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėjus nukentėjusiosios S. P. kūną jos sutikimu, ant veido, objektyviai matosi kairėje pusėje po kaire akimi matosi rusvos spalvos pailga 2,5 cm ilgio ir apie 0,5 cm. pločio kraujosruva, kitų sužalojimų nestebima (b. l. 36-41).
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-18).
Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis nustatyta, kad 2018-11-10 10:21 gautas pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje (b. l. 20-23).
Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad R. P. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi jis tyčia ranka sudavė nukentėjusiajai S. P. ne mažiau trijų smūgį kumščių į veidą, po to sugriebė ir patempė už plaukų bei nuo skausmo pasilenkusiai į priekį S. P. ne mažiau keturių kartų spyrė į šonus, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai S. P. fizinį skausmą. Kaltinamojo kaltę be jo paties prisipažinimo patvirtina nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai, apžiūros protokolai bei kita bylos medžiaga.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Kaltinamasis R. P. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūloma bausme sutinka (b. l. 94-69). Nukentėjusioji informuota apie sprendimą užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu (b. l. 98).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta nesunki baigta nusikalstama veika. Kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. R. P. praeityje teistas, tačiau teistumas šiuo metu išnykęs (b. l. 72-81), administracine tvarka baustas (b. l. 83-84), Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą nesilankė, nesigydė (b. l. 89), Lietuvoje nedirbantis ir darbo biržoje neregistruotas (b. l. 90-91). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam R. P. skirtina sankcijoje numatyta bausmė – areštas, jo terminą nustatant didesnį nei vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis).
Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.
Proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
R. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. P. 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.
Bausmę skirti atlikti areštinėje.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
Išaiškinti R. P., kad:
nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėja Banga Bartkienė