Civilinė byla Nr. e2-886-450/2020
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00715-2018-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 26 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Ekoslėnis“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties dalies, kuria patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Grimeda“ bankroto byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Grimeda“ iškėlė bankroto bylą, bankroto (nemokumo) administratoriumi paskyrė M. V.. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi nutartis palikta nepakeista.
2. Nemokumo administratorius kreipėsi į teismą, prašydamas patvirtinti BUAB „Grimeda“ kreditorių sąrašą, sudarytą pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, kurių administratorius neginčija; pateikė kreditorių reikalavimus pagrindžiančius dokumentus. Be to, nemokumo administratorius prašė netvirtinti hipotekos kreditorės Akcinės bendrovės (toliau – AB „Šiaulių bankas“) dalies finansinio reikalavimo, nurodydamas, kad sutinka su 6 956 979,99 Eur finansinio reikalavimo dalimi (5 963 309,90 Eur skola už negrąžintą kreditą ir teisines išlaidas, 993 670,09 Eur nesumokėtomis palūkanomis), tačiau nesutinka su 3 332 161,28 Eur kreditorės paskaičiuotais delspinigiais, kurie sudaro daugiau kaip pusę pagrindinės skolos ir yra paskaičiuoti už daugiau kaip 1 000 dienų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. kovo 12 d. nutartimi BUAB „Grimeda“ bankroto byloje patvirtino bankrutuojančios įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, į jį be kita ko įtraukdamas AB „Šiaulių bankas“ su 6 956 979,99 Eur finansiniu reikalavimu ir Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) su 662 957,21 (167 016,64+495 940,57) Eur finansiniu reikalavimu.
4. Teismas nustatė, kad pateiktas administratoriaus prašymas dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo yra pagrįstas, nes iš pateikto kreditorių sąrašo matyti, kad įmonės administratorius pateiktus kreditorių finansinius reikalavimus pripažįsta, jų neginčija, yra juos patikrinęs pagal turimus duomenis, taip pat teismui pateikti kreditorių finansinius reikalavimus patvirtinantys dokumentai, todėl prašymą tenkino.
5. Atsižvelgdamas į tai, kad administratorius nesutinka su AB „Šiaulių bankas“ 3 332 161,28 Eur finansinio reikalavimo dalimi, teismas šio finansinio reikalavimo dalies pagrįstumo klausimo sprendimą išskyrė į atskirą bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
6. Kreditorė UAB „Ekoslėnis“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas AB „Šiaulių bankas“ 6 956 979,99 Eur ir VMI 662 957,21 Eur finansinis reikalavimas ir šioje dalyje grąžinti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; įpareigoti AB „Šiaulių bankas“ ir VMI pateikti dokumentus, patvirtinančius jų reiškiamų reikalavimų dydį ir pagrindą, taip pat detalią išklotinę su paaiškinimais, kaip buvo apskaičiuoti šie reikalavimai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Teismas nepagrįsta apimtimi įtraukė į kreditorių sąrašą ginčijamus AB „Šiaulių bankas“ ir VMI reikalavimus, bendrai sudarančius 73 proc. visų BUAB „Grimeda“ finansinių reikalavimų, ir nepagrįstai nustatė šių reikalavimų eiliškumą.
6.2. Teismas, nuodugniai neištyręs dokumentų, kurių pagrindu reiškiami dideli reikalavimai, be pagrindo juos patvirtino. Nei vienas iš šių kreditorių pateiktų dokumentų nepagrindžia prašomų patvirtinti finansinių reikalavimų dydžio.
6.3. Dėl analogiško pobūdžio AB „Šiaulių bankas“ finansinių reikalavimų Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1485-798/2019 pripažinta, kad AB „Šiaulių bankas“ 3 606 701,59 Eur dydžio finansinis reikalavimas patvirtintas nepagrįstai.
6.4. AB „Šiaulių bankas“ nurodomi delspinigiai, palūkanos ir teisinės išlaidos sudaro civilinės bylos Nr. 2A-141-585/2020 dalyką, todėl ginčytina 6 956 979,99 Eur reikalavimų dalis patvirtinta nepagrįstai. AB „Šiaulių bankas“ nepateikė į bylą teisines išlaidas pagrindžiančių pirminių dokumentų, nedetalizavo, kokiose bylose jos patirtos ir kokio dydžio priteistos.
6.5. Pateiktos kreditavimo sutartys su pakeitimais pačios savaime nepagrindžia, kokia dalis BUAB „Grimeda“ įsipareigojimų, kylančių iš kreditavimo sutarčių, liko neįvykdyta.
6.6. Iškėlus BUAB „Grimeda“ bankroto bylą, VMI BUAB „Grimeda“ pirkėjų turimas mokesčio permokas įskaitė BUAB „Grimeda“ mokestinei nepriemokai dengti tokia apimtimi, kokia bendrovės pirkėjai PVM sąskaitose faktūrose išskirtą pirkimo PVM buvo įtraukę PVM atskaitose. Todėl atitinkamai turi keistis įsipareigojimų dydžiai tarp VMI, BUAB „Grimeda“ ir bendrovės pirkėjų. VMI turi pateikti duomenis ir sumažinti finansinį reikalavimą.
6.7. BUAB „Grimeda“ laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d. buvo restruktūrizuojama, todėl bendrovei buvo draudžiama nustatyti priverstinę hipoteką. Nepaisant to, VMI 2018 m. liepos 13 d. priėmė sprendimą, kuriuo nustatė RUAB „Grimeda“ priklausantiems turto objektams hipoteką savo reikalavimams užtikrinti, taip pažeidžiant imperatyvias Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo normas. Todėl VMI finansinių reikalavimų tenkinimo eiliškumas turėtų būti pakeistas.
7. Kreditorė VMI atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartį dalyje dėl VMI finansinio reikalavimo ir eiliškumo palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. VMI finansinis reikalavimas suformuotas pagal bendrovės iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pateiktas atitinkamų mokesčių deklaracijas (įvertinus ir jų tikslinimą).
7.2. Pagal BUAB „Grimeda“ teiktas mokesčių deklaracijas laikotarpiu iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, permokos nebuvo deklaruotos, todėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas nebuvo atliktas.
7.3. Nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. (nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo) VMI nėra gavusi prašymų duoti susitikimą dėl bendrovės mokestinės nepriemokos perėmimo. Be to, bendrovės administratorius, vykdydamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalyje reglamentuotas pareigas, minėtos formos sudarytų sutarčių taip pat nėra pateikęs.
7.4. VMI 2018 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. (23.31-08)-319-1477 priverstinė hipoteka buvo nustatyta mokestinei nepriemokai, kuri susidarė po nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad po restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsiradusi skola, kaip ir visos mokėtinos einamosios restruktūrizuojamos įmonės įmokos, turi būti išieškomos bendra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-421/2018).
8. BUAB „Grimeda“ bankroto administratorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Apeliantė nepateikė jokių savo argumentus pagrindžiančių įrodymų – neturi duomenų apie nurodomas faktines aplinkybes ir tiesiog pateikia prielaidas apie galimai netikslų VMI reikalavimą. Apeliantė neįvardina nei BUAB „Grimeda“ pirkėjų, kurių permokos buvo įskaitytos, nei atliktų įskaitymų apimčių.
8.2. VMI finansinis reikalavimas suformuotas pagal BUAB „Grimeda“ pateiktas atitinkamų mokesčių deklaracijas (įvertinus ir jų tikslinimą), t. y. finansinis reikalavimas grindžiamas objektyviais įrodymais – mokesčių deklaracijomis. Pagal UAB „Grimeda“ teiktas mokesčių deklaracijas laikotarpiu iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos permokos nebuvo deklaruotos, todėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas nebuvo atliktas.
8.3. BUAB „Grimeda“ restruktūrizavimo byla iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2017 m. rugpjūčio 7 d., o restruktūrizavimo byla buvo nutraukta Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartimi. Taigi pirmoji priverstinė hipoteka buvo nustatyta anksčiau (2016 m. kovo 25 d. sprendimu) nei iškelta UAB „Grimeda“ restruktūrizavimo byla (2017 m. rugpjūčio 7 d.). Antruoju VMI 2018 m. liepos 13 d. sprendimu priverstinė hipoteka buvo nustatyta mokestinei nepriemokai, kuri susidarė po nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, todėl atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti.
8.4. Kreditoriaus AB „Šiaulių bankas“ pareikšto reikalavimo atveju apeliantė taip pat nurodo nepagrįstus argumentus dėl finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo; nepateikia įrodymų, kad teismas nepagrįstai patvirtino pareikštą reikalavimą. AB „Šiaulių bankas“ pateikė kreditavimo sutartis, hipotekos lakštus, įkeitimo sandorius, skolos paskaičiavimo pažymas, laidavimo sutartis, finansinio užtikrinimo sutartį ir kitus dokumentus, kurie leido spręsti, kad pareikštas finansinis reikalavimas yra pagrįstas.
8.5. BUAB „Grimeda“ įsiskolinimo kreditoriui AB „Šiaulių bankas“ faktas jau buvo patvirtintas UAB „Grimeda“ restruktūrizavimo byloje (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-24-2652018).
9. Kreditorė AB „Šiaulių bankas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir apeliantės veiksmus pripažinti piktnaudžiavimu teise bei skirti jai 5 000 Eur baudą, 50 procentų iš šios baudos skiriant AB „Šiaulių bankas“. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Kredito suteikimą ir negrąžinimą patvirtina susitarimai sudaryti prie kredito sutarčių, kuriuose šalys bendru sutarimu patvirtino suteiktos ir negrąžintos kredito sumas; kreditorinį reikalavimą pripažįsta BUAB „Grimeda“ bankroto administratorius, atsižvelgdamas į apskaitos dokumentus, juos patvirtina ir teismo nutartys bylose.
9.2. AB „Šiaulių bankas“ kartu su prašymu patvirtinti finansinį reikalavimą pateikė kredito sutartis su visais pakeitimais (kuriuose šalių fiksuotas tiek kredito suteikimo faktas, tiek skola), hipotekos lakštus, laidavimo sutartis, detalius skaičiavimus dėl negrąžintos kredito dalies ir palūkanų, nurodant pradelstų dienų skaičių ir sumas. Taigi jokio pagrindo abejoti kredito suteikimo ir skolos faktu nėra. Palūkanų detalus apskaičiavimas pateiktas suvestinėse pažymose.
9.3. Jei BUAB „Kretingalės mėsa“ byloje galutine nutartimi būtų sumažintas arba padidintas AB „Šiaulių bankas“ reikalavimas pagal kredito sutartis, reikalavimas į BUAB „Grimeda“ kaip solidarų skolininką BUAB „Grimeda“ bankroto byloje turėtų būti atitinkamai tikslinamas. Tačiau šios aplinkybės pačios savaime nepatvirtina AB „Šiaulių bankas“ reikalavimo nepagrįstumo.
9.4. Šiuo atveju nėra reikšminga, ar teisinės išlaidos yra susijusios su civilinėmis bylomis, kurios jau išnagrinėtos, ar bylų nagrinėjimas toliau tebevyksta, nes esminė aplinkybė yra tai, kad bankas jas patyrė iki bankroto bylos BUAB „Grimeda“ iškėlimo. Bylinėjimosi išlaidos yra patirtos kaip AB „Šiaulių bankas“ nuostoliai dėl BUAB „Grimeda“ įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymo, todėl turi būti patvirtintos bankroto byloje.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir teisinio reglamentavimo
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas BUAB „Grimeda“ bankroto byloje ne ginčo tvarka patvirtino bankrutuojančios įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, į jį be kita ko įtraukė AB „Šiaulių bankas“ su 6 956 979,99 Eur finansiniu reikalavimu ir VMI su 662 957,21 Eur finansiniu reikalavimu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Ginčijamos nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina neperžengdamas atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
12. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Šioms nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ (JANĮ 155 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad klausimas dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos patenka į JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nurodytas išimtis ir BUAB „Grimeda“ bankroto byla pradėta iki JANĮ įsigaliojimo, nemokumo administratoriaus prašymas patvirtinti kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą spręstinas vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis.
Dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio
13. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 11 d. nutartimi nustatė apeliantei uždarajai akcinei bendrovei „Ekoslėnis“ terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti, sumokėti 50 Eur žyminį mokestį už bankroto byloje neelektroninėmis ryšių priemonėmis pateiktą atskirąjį skundą ir pateikti Lietuvos apeliaciniam teismui tai patvirtinančius įrodymus.
14. Šalindama teismo nutartimi nustatytus trūkumus apeliantė pateikė mokėjimo pavedimo kopiją, patvirtinančią dalies (10 Eur) žyminio mokesčio sumokėjimą, taip pat prašymą atleisti apeliantę nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo. Prašymą grindė sunkia finansine padėtimi, dėl kurios ji nėra pajėgi sumokėti viso žyminio mokesčio už atskirąjį skundą.
15. Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą (CPK 12, 178 straipsniai). Įstatymo leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias turėtų būti atsižvelgiama vertinant asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar pateikti argumentai ir įrodymai yra pakankami jį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Savo diskrecijos teisę teismas įgyvendina vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).
16. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės prie prašymo sunkią finansinę būklę patvirtinančius įrodymus, sprendžia, kad yra pagrindas apeliantės prašymą tenkinti ir atleisti ją nuo dalies (40 Eur) žyminio mokesčio mokėjimo už atskirojo skundo padavimą.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
17. Apeliantė UAB „Ekoslėnis“ kartu su atskiruoju skundu pateikė Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje e2-1485-798/2019, kurią prašo prijungti prie bylos. VMI kartu su atsiliepimu pateikė VMI 2018 m. liepos 13 d. sprendimo Nr. (23.31-08)-319-1477 nustatyti priverstinę turto hipoteką kopiją; kreditorė AB „Šiaulių bankas pateikė išrašus iš banko sąskaitos dėl teisinių išlaidų, kuriuos prašo prijungti prie bylos.
18. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
19. Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016). Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).
20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantės teikiamas dokumentas yra teismo procesinis dokumentas, patalpintas Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“, kurios duomenimis teismas pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį gali naudotis, atsisako šį dokumentą priimti ir naudosis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis bei juos vertins. Įvertinęs VMI ir AB „Šiaulių bankas“ pateiktus dokumentus, teismas sprendžia, kad jie gali būti reikšmingi, sprendžiant šioje byloje šalių įrodinėjamas aplinkybes, nors šie įrodymai ir galėjo būti pateikti anksčiau, bet jų pateikimo būtinybė iškilo apeliantei atskirajame skunde prašant pateikti kreditorių finansinius reikalavimus pagrindžiančius įrodymus. Šių įrodymų prijungimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes nagrinėjama byla vedama elektroniniu būdu, todėl bylos šalys turėjo galimybę ir pakankamai laiko su dokumentais susipažinti, todėl apeliacinės instancijos teismas juos prijungia prie bylos ir vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylose egzistuoja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2010; 2003 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1099/2003), reikalaujantis teismui spręsti visus klausimus atsižvelgiant į bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesus. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto procese siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, darbuotojų, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesus, todėl teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, nes tinkamu bankroto procesą nustatančių teisės normų aiškinimu ir taikymu iš esmės grindžiamas būtinumas apginti viešąjį interesą. Viešasis interesas, o tuo pačiu ir teismo pareiga būti aktyviu, neišnyksta ir įmonei iškėlus bankroto bylą, todėl teismui tvirtinant kreditorių finansinius reikalavimus, išlieka pareiga ex officio įvertinti jų pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2006). Tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio ir / ar eilės nustatymas yra svarbus sklandžiam bankroto proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai, todėl siekiant įgyvendinti minėtus bankroto proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą.
22. Iš pradžių kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės administratorius, kuriam įstatymo leidėjas įtvirtino pareigą teismui teikti tvirtinti kaip neginčijamus tik tokius reikalavimus, kurie atitinka įmonės apskaitos dokumentus (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas). Nepriklausomai nuo to, kokia yra teismui pateikiama administratoriaus pozicija dėl tvirtintinų kreditorių sąrašo, kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumą dar kartą tikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima prieiti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes. Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 2 dalis, ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalis, 10 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178, 182 straipsniai).
23. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad BUAB „Grimeda“ nemokumo administratorius 2020 m. vasario 26 d. kreipėsi į teismą, prašydamas patvirtinti BUAB „Grimeda“ kreditorių sąrašą ir pagal kreditorių pateiktus dokumentus patvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus, kurie sudaro – 10 430 697,85 Eur ir kurių administratorius neginčija. BUAB „Grimeda“ bankroto proceso eigoje buvo gautas įkeisto turto turėtojo kreditoriaus AB „Šiaulių bankas“ finansinis reikalavimas. AB „Šiaulių bankas“ pateiktas kreditorinį reikalavimą sudarė 10 289 141,27 Eur, iš jų: 5 963 309,90 Eur skola už negrąžintą kreditą ir teisines išlaidas; 993 670,09 Eur nesumokėtos palūkanos ir 3 332 161,28 Eur nesumokėti delspinigiai. Nemokumo administratorius sutiko su kreditoriaus 6 956 979,99 Eur reikalavimu, tačiau nesutiko su paskaičiuotais 3 332 161,29 Eur delspinigiais. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pateiktas administratoriaus prašymas dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo yra pagrįstas, nes iš pateikto kreditorių sąrašo matyti, kad įmonės administratorius pateiktus kreditorių finansinius reikalavimus pripažįsta, jų neginčija, yra juos patikrinęs pagal turimus duomenis, taip pat teismui pateikti kreditorių finansinius reikalavimus patvirtinantys dokumentai, prašymą tenkino. Teismas 2020 m. kovo 12 d. nutartimi BUAB „Grimeda“ bankroto byloje patvirtino bankrutuojančios įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, į jį be kita ko įtraukdamas AB „Šiaulių bankas“ su 6 956 979,99 Eur finansiniu reikalavimu ir VMI su 662 957,21 Eur finansiniu reikalavimu. Atsižvelgdamas į tai, kad administratorius nesutiko su AB „Šiaulių bankas“ 3 332 161,28 Eur finansinio reikalavimo dalimi, teismas šio finansinio reikalavimo dalies pagrįstumo klausimo sprendimą išskyrė į atskirą bylą. Iš apeliantės (kreditorės) UAB „Ekoslėnis“ pateikto atskirojo skundo akivaizdu, kad dėl teismo patirtintų AB „Šiaulių bankas“ ir VMI finansinių reikalavimų pagrįstumo kilo ginčas. Iš apskųstosios teismo nutarties turinio galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės netikrino nemokumo administratoriaus pateiktų tvirtinti AB „Šiaulių bankas“ ir VMI finansinių reikalavimų dydžio ir eilės pagrįstumo, t. y. neatliko įrodymų, pagrindžiančių pateikto tikslinti kreditorės finansinio reikalavimo dydžio ir eiliškumo, išsamesnio tyrimo bei vertinimo.
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės, bankroto administratoriaus bei kitų kreditorių nurodyti argumentai dėl patvirtintų AB „Šiaulių bankas“ ir VMI finansinių reikalavimų dydžio ir jų tenkinimo eilės, yra pakankami tam, jog šių kreditorių finansinių reikalavimų dydžio ir eilės pagrįstumo klausimas būtų nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka, tokiu būdu realizuojant šalių rungimosi principą. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismo nutarties turinys leidžia daryti išvadą, kad apeliantės atskiruoju skundu ginčijamų finansinių reikalavimų dydžio ir eilės pagrįstumas nebuvo vertinamas iš esmės, jog apskųstos nutarties dalies priėmimą faktiškai lėmė bankroto administratoriaus nurodyta nuomonė dėl AB „Šiaulių bankas“ ir VMI finansinių reikalavimų.
25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, gavęs kreditoriaus atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria be nagrinėjimo iš esmės buvo patvirtinti kreditoriaus finansiniai reikalavimai, ir nustatęs, kad yra pagrindas sutikti su atskiruoju skundu, pats gali panaikinti skundžiamą nutartį ar jos dalį. Kadangi teismas bankroto bylose turi būti aktyvus, o proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų laikymasis ypač svarbus, norint pasiekti vieną esminių bankroto instituto taikymo tikslų – iš bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turto kuo operatyviau bei kiek įmanoma daugiau patenkinti kreditorių patvirtintų pagrįstų finansinių reikalavimų, todėl CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta teisė atskirąjį skundą gavusiam teismui pačiam panaikinti skundžiamą nutartį turi būti taikoma bankroto procese, skundžiant nutartį dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, gavęs atskirąjį skundą dėl 2020 m. kovo 12 d. nutarties dalies, įvertinęs apeliantės pateikto atskirojo skundo turinį, atspindintį nesutikimą su patvirtintais kreditorių AB „Šiaulių bankas“ ir VMI finansiniais reikalavimais, realizuodamas bankroto proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principus, galėjo pats panaikinti šią nutartį dalyje ir AB „Šiaulių bankas“ ir VMI finansinių reikalavimų tikslinimo klausimą spręsti teismo posėdyje, užtikrindamas kreditorių, kurių finansinio reikalavimo dydis ir tenkinimo eilė ginčijama, bei kitų suinteresuotų asmenų dalyvavimą pirmosios instancijos teismo procese.
26. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015). Kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, todėl kreditoriaus reikalavimų tvirtinimo procese sprendžiant, ar buvo atskleista bylos esmė, taikytinos tos pačios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).
27. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo neištirtų ir teisiškai neįvertintų aplinkybių pobūdį, daro išvadą, kad dėl iškilusio ginčo yra būtina atlikti išsamų įrodymų tyrimą visa apimtimi. Atsižvelgiant į tai, byla dėl ginčijamų reikalavimų dydžio ir jų tenkinimo eilės apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi, vertinant argumentus ir įrodymus, kurių pirmosios instancijos teismas netyrė. Bylos nagrinėjimas tokia apimtimi apeliacinėje instancijoje reikštų jos išnagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, todėl tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą) bei apriboja šalių teisę į apeliaciją.
28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl neatskleistos klausimo esmės (AB „Šiaulių bankas“ ir VMI finansinių reikalavimų dydžio ir tenkinimo eilės), egzistuoja nutarties panaikinimo dalyje ir klausimo perdavimo pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo pagrindas (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
29. Nusprendus teismo nutartį iš dalies panaikinti ir AB „Šiaulių bankas“ ir VMI finansinių reikalavimų dydžio ir eilės tikslinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, teisėjų kolegija nepasisako.
30. Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį, kreditorės UAB „Ekoslėnis“ atskirasis skundas laikomas patenkintu, todėl apeliantei grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Atleisti kreditorę uždarąją akcinę bendrovę „Ekoslėnis“ nuo dalies (40 Eur) žyminio mokesčio mokėjimo už atskirojo skundo padavimą.
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties dalį ir akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinių reikalavimų dydžio ir tenkinimo eilės tikslinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Ekoslėnis“, juridinio asmens kodas 300626174, 10 Eur (dešimties eurų) žyminį mokestį už atskirąjį skundą, sumokėtą 2020 m. gegužės 18 d. banko pavedimu Nr. 3503.
Teisėjai Marius Bajoras
Asta Radzevičienė
Vigintas Višinskis