Administracinė byla Nr. I-536-342/2015
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01546-2014-8
Procesinio sprendimo kategorija 17.2; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gegužės 12 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Remigijaus Armino ir Dalios Gumuliauskienės,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei,
dalyvaujant atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos atstovui Vaidotui Jasui,
trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ atstovams advokatams Osvaldui Martinkui ir Valerijai Gusarovskajai,
trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Agrovet“ atstovei J.G. ir atstovui advokatui Ramūnui Girevičiui,
2015 m. balandžio 22 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo norminę administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos teismo prašymą atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“, uždarajai akcinei bendrovei UAB „Agrovet“ dėl 2010-08-26 norminio teisės akto ištyrimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą,
n u s t a t ė :
Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ (toliau – ir AB „Klaipėdos vanduo“) patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Agrovet“ dėl įpareigojimo sudaryti šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo – pardavimo sutartį ir skolos priteisimo, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ (toliau – ir UAB „Agrovet“) patikslintą priešieškinį atsakovei AB „Klaipėdos vanduo“ dėl nepagrįsto praturtėjimo ir piniginių lėšų priteisimo bei dėl nepagrįsto nuotekų kiekio ir padidinto nuotekų užterštumo skaičiavimo, nutartimi (I.t., b.l. 6-7) nutarė kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu ištirti:
1) ar Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2010-08-26 sprendimu Nr.T11-613 „Dėl akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintos kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašo 5; 9.1.1; 9.1.4; 9.2; 9.3; 9.5; 9.7; bei aprašo priedo 1–4 punktų nuostatos atitinka Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 22 straipsnio 3, 4, 5 dalies nuostatas;
2) ar Klaipėdos rajono savivaldybės 2011-10-27 sprendimas Nr. T11-591 „Dėl pritarimo viešųjų paslaugų (geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų) teikimo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje sutarties projektui“ toje dalyje, kuria Viešųjų paslaugų teikimo sutarties 6.1 punktu yra patvirtinamos (pratęsiamos nustojusios galioti ir nustatytu laiku iš naujo nesuderintos) geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainos Klaipėdos rajono teritorijoje nuo 2012-01-01, atitinka Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 22 straipsnio 5 dalies nuostatas.
2014-12-05 Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi (I.t., b.l. 2-4) priimtas pareiškėjo Klaipėdos apygardos teismo prašymas atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims AB „Klaipėdos vanduo“, UAB „Agrovet“ dėl 2010-08-26 sprendimu Nr.T11-613 patvirtinto akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašo ištyrimo. Kitoje dalyje pareiškėjo prašymą atsisakyta priimti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Agrovet“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014-12-05 nutarties, 2015-01-14 nutartimi (I.t., b.l. 107-113) atskirąjį skundą atmetė ir paliko galioti 2014-12-05 Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartį.
Pareiškėjo prašymas ir jo patikslinimas (II.t., b.l. 54-55) grindžiamas šiais argumentais. Tarp AB „Klaipėdos vanduo“ ir UAB „Agrovet“ yra kilęs civilinis ginčas dėl geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo bei valymo paslaugų, t.y. AB „Klaipėdos vanduo“ kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad AB „Klaipėdos vanduo“ teikia UAB „Agrovet“ geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo bei valymo paslaugas nuo 2012-01-01 iki 2013-07-31 pagal Šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. K03-201200153 sąlygas, nuo 2013-08-01 – pagal Šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. P04-201300179 sąlygas. Pažymi, jog tarp šalių nėra pasirašyta vandens tiekimo ir nuotekų valymo sutartis. Nurodo, jog Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2010-08-26 sprendimu Nr. T11-613 patvirtintame Kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos apraše nurodytos kainos teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nebuvo suderintos su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Pabrėžia, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2010-07-20 nutarimo Nr. O3-131 3 punktu įpareigojo AB „Klaipėdos vanduo“ kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (toliau – ir Komisija) dėl suderintų kainų peržiūrėjimo. Mano, jog kainų suderinimo laikotarpis buvo apibrėžtas ne konkrečia data, o įvykiu – Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos pakeitimų patvirtinimu dėl padidintos ir specifinės nuotekų taršos kainų nustatymo. Akcentuoja, jog Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2011-07-08 nutarimu Nr. O3-174 patvirtino pakeistą Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodiką, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2006-12-21 nutarimu Nr. O3-92, kurios 9 punkte yra įtvirtinta nuostata, jog baigiantis geriamojo vandens tiekimo suderintų kainų taikymo laikotarpiu, vandens tiekėjas nė vėliau kaip prieš 4 mėnesius iki suderintų kainų galiojimo pabaigos pateikia Komisijai prašymą dėl naujų kainų derinimo. Argumentuoja, jog nėra duomenų, kad AB „Klaipėdos vanduo“ kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją dėl kainų peržiūrėjimo.
Kelia abejonę, ar norminis administracinis aktas atitinka Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 redakcijos, galiojusios nuo 2010-12-31 iki 2014-11-01, 22 straipsnio 3, 4, 5 dalies nuostatas. Mano, jog nepatikrinus AB „Klaipėdos vanduo“ naudotinų kainų nustatymo pagrįstumo, atitikties paslaugų kainodaros principams, gali būti pažeidžiami UAB „Agrovet“, kaip abonentės, teisėti interesai mokėti tokią tiekimo ir paslaugų kainą, kuri būtų apskaičiuota vadovaujantis teisės aktais.
Pareiškėjo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Rengiant norminę administracinę bylą nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniame teisme, gauti atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos atsiliepimai (I. t., b.l. 69-71; II.t., 79-81), kuriais prašoma tiriamas norminio administracinio akto dalis pripažinti teisėtomis.
Atsiliepimuose nurodyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2006-12-21 nutarimu Nr. O3-92, 53.10 punktu, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010-07-20 nutarimu Nr. O3-131 „Dėl akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ padidintos taršos kainų derinimo“, 2010-08-26 sprendimu Nr. T11-613 patvirtino Kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašą. Mano, jog prašyme ištirti norminio administracinio akto teisėtumą nurodytos abejonės, ar AB „Klaipėdos vanduo“ teikdama nuotekų tvarkymo paslaugas taikė kainas už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą šių kainų galimai nesuderinusi su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, nėra pagrįstos, kadangi Klaipėdos rajono savivaldybės taryba, priimdama administracinį aktą, vadovavosi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010-07-0 nutarimu Nr. O3-131, kurio 2 punktu Komisija buvo suderinusi AB „Klaipėdos vanduo“ 2010-06-14 rašte Nr. 2010/S.01-1136 pateiktą Kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašą. Akcentuoja, kad priimant prašomą ištirti norminį administracinį aktą, buvo atliktos būtinos procedūros.
Pažymi, jog Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2010-07-20 nutarimo Nr. O3-131 3 punktu įpareigojo AB „Klaipėdos vanduo“ kreiptis į Komisiją dėl suderintų kainų peržiūrėjimo Komisijai patvirtinus Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos pakeitimus dėl padidintos ir specifinės nuotekų taršos kainų nustatymo, per 30 dienų. Komisija nutarimu Nr. O3-174 patvirtino pakeistą Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodiką.
Mano, jog pareiškėjas ir UAB „Agrovet“ iš esmės kelia klausimą dėl prašomu ištirti sprendimu patvirtintų kainų taikymo, skaičiuojant kainas už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą laikotarpiui nuo 2011-07-08, t.y. ar AB „Klaipėdos vanduo“ pagrįstai vadovavosi prašomu ištirti sprendimu patvirtintomis kainomis už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą po Geriamojo vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos pakeitimo bei Nuotekų valymo kainos už padidėjusią ir specifinę taršą skaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo. Teigia, kad šios aplinkybės nėra susijusios su prašomo ištirti sprendimo teisėtumu, todėl mano, jog šias aplinkybes turi tirti Klaipėdos apygardos teismas, o šioje byloje jos nėra administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.
Atsakovo atstovas teismo posėdyje palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“ atsiliepimais (I.t., b.l. 79-81, II.t., b.l. 89-90) prašo tiriamas norminio administracinio akto dalis pripažinti teisėtomis.
Nurodo, jog prašomas ištirti norminis administracinis aktas atitinka teisės aktų reikalavimus. Mano, jog Klaipėdos apygardos teismo nutartyje ir patikslintame prašyme nurodytos aplinkybės yra susijusios ne su sprendimo turinio teisėtumu, bet su sprendimo tinkamu taikymu, skaičiuojant kainas už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą laikotarpiu nuo 2011-07-08. Teigia, kad pareiškėjo prašyme nurodyti aktai buvo priimti po byloje tiriamo norminio administracinio akto priėmimo, todėl Komisijos 2011-07-08 nutarimu Nr. O3-174 patvirtinta pakeista Geriamo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, 2011-07-29 nutarimu Nr. O3-217 patvirtintas Nuotekų valymo kainos už padidėjusią ir specifinę taršą skaičiavimo tvarkos aprašas negalėjo įtakoti byloje tiriamo administracinio akto teisėtumo. Mano, jog Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybės nėra susijusios su sprendimo teisėtumu, o su teismo vertinimu, ar tiekėjas teisėtai taikė sprendime nustatytas kainas ir ar jis privalėjo kainas peržiūrėti įstatymo nustatyta tvarka. Teigia, jog byloje nepateikta įrodymų ir nenustatyta aplinkybių, jog tiekėjo kainos, nustatytos tiriamu administraciniu aktu, būtų nepagrįstos būtinomis sąnaudomis, kaip reikalauja Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 22 straipsnio 3 dalis, ar buvo pažeisti nediskriminavimo, sąnaudų sugrąžinimo, „teršėjas moka“ principai, numatyti minėto įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje. Pabrėžia, jog Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 22 straipsnio 5 dalis reikalauja, kad savivaldybės patvirtintos kainos būtų suderintos su Komisija, būtent Komisijos 2010-07-20 nutarimo Nr. O3-131 3 punktu AB „Klaipėdos vanduo“ buvo įpareigota kreiptis į Komisiją dėl 2 punkte suderintų kainų peržiūrėjimo, Komisijai patvirtinus Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos pakeitimus dėl padidintos ir specifinės nuotekų taršos kainų nustatymo. Mano, jog aplinkybė, ar AB „Klaipėdos vanduo“ įvykdė šiuos įpareigojimus neturi įtakos byloje tiriamo norminio administracinio akto teisėtumui.
Trečiojo suinteresuoto asmens AB „Klaipėdos vanduo“ atstovai prašo atmesti pareiškėjo prašymą atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu. Argumentuoja, jog pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės yra susijusios tik su norminio administracinio akto tinkamu taikymu civilinėje byloje.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Argovet“ atsiliepimais (t.I., b.l. 115-118, II.t., b.l. 84-88) prašo pripažinti tiriamas norminio administracinio akto dalis neteisėtomis ir laikyti jį panaikintu bei negalimu taikyti nuo jo priėmimo dienos.
Argumentuoja, jog byloje tiriamo norminio akto nuostatos priešingai nei nustato Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatos, nesieja geriamojo vandens teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainų su įstatyme įtvirtintais nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principais ir principu „teršėjas moka“, nereikalauja taikomų kainų pagrįsti būtinosiomis sąnaudomis ir prieštarauja geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikai. Akcentuoja, jog norminiu administraciniu aktu nurodytos kainos nesuderintos su Komisija, todėl neatitinka Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 22 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Nurodo, jog Komisijos 2010-07-20 nutarimu Nr. O3-131 buvo nustatytos kainų derinimo sąlygos ir taikymo laikotarpis, kuris buvo siejamas su tam tikru momentu, t.y. kai Komisija patvirtintos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos pakeitimus dėl padidintos ir specifinės nuotekų taršos kainų nustatymo. Tai reiškia, jog Kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos apraše nurodytos kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą turėjo ribotą taikymo terminą. Pabrėžia, jog AB „Klaipėdos vanduo“, vadovaujantis Komisijos 2011-07-29 nutarimu Nr. O3-217, privalėjo kreiptis į Komisiją dėl tiriamame norminiame administraciniame akte nurodytų kainų peržiūrėjimo ir pakeitimo iki 2011-09-10, tačiau to nepadarė ir minėtą aprašą taikė iki 2013-08-01. Mano, jog minėtas aprašas, nesikreipus į Komisiją dėl kainų derinimo, negalėjo būti taikomas Klaipėdos rajono savivaldybėje esantiems AB „Klaipėdos vanduo“ abonentams. Teigia, jog nesant kainų suderinimo su Komisija, nėra patikrintas tokių kainų nustatymo pagrįstumas, atitiktis paslaugų kainodaros principams, pažeidžiamas abonento teisėtas interesas mokėti tokią nuotekų paslaugų kainą, kuri turi būti apskaičiuota vadovaujantis teisės aktais.
Mano, jog tiriamas norminis aktas neatitinka Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 22 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatų, nes kainos už padidintą ir specifinę taršą nuotekose apskaičiuotos nesivadovaujant išdėstytais pamatiniais principais, nepagrįstos būtinosiomis sąnaudomis, taikant nepagrįsto dydžio baudas. Teigia, jog kainos privalo būti pagrįstos dėl taršos valymo padidėjusiomis sąnaudomis, o ne sankcijų ar kitokio pobūdžio nepagrįstų baudų taikymu. Pabrėžia, jog AB „Klaipėdos vanduo“ beveik du metus ignoruojant jam kontrolės institucijos – Komisijos – nustatytą įpareigojimą peržiūrėti kainas ir taikant įstatymų neatitinkančias paslaugų kainas, padarė didelę žalą abonentams, iš kurių bendrovė neteisėtai pelnėsi.
Akcentuoja, jog tiriamas norminis administracinis aktas galėjo būti taikomas tik toje Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, kurioje AB „Klaipėdos vanduo“ tuo metu veikė, t.y. Priekulėje ir Gargžduose, o likusioje Klaipėdos rajono teritorijoje vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas teikė UAB „Klaipėdos rajono vandenys“. Kretingalėje, kurioje yra UAB „Agrovet“ buveinė, negalėjo būti taikomos norminio akto nuostatos. Mano, kad AB „Klaipėdos vanduo“ vienašališkai išplėtė norminio administracinio akto galiojimo ir taikymo teritoriją.
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Agrovet“ atstovai teismo posėdžio metu palaiko atsiliepimuose išdėstytus reikalavimus.
Kadangi byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, byla nagrinėtina pareiškėjo atstovui nedalyvaujant (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl 2010-08-26 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-613 „Dėl Akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 5; 9.1.1; 9.1.4; 9.2; 9.3; 9.5; 9.7 punktų bei Aprašo priedo 1–4 punktų nuostatų atitikties Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 22 straipsnio 3, 4, 5 dalies nuostatoms.
Iš Administracinių bylų teisenos įstatymo šešioliktojo skirsnio, nustatančio pareiškimų ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą nagrinėjimo tvarką, matyti, kad norminės administracinės bylos nagrinėjimo ribas visų pirma apibrėžia pareiškėjo pareiškime (šiuo atveju – Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-07 nutartyje) pateiktas prašymas, jo apimtis, taip pat šį prašymą pagrindžiantys teisiniai argumentai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad būtent teismo nutartis prašyti ištirti norminio administracinio akto teisėtumą yra tas procesinis dokumentas, kuris apibrėžia iškeliamos norminės administracinės bylos nagrinėjimo dalyką bei ribas ir pagal kurį ši byla turi būti nagrinėjama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-3065/2011, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I662-11/2013). Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija šioje byloje tirs ir vertins ginčijamo norminio administracinio akto teisėtumą Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-07 nutartyje suformuluoto prašymo (dalyko ir argumentų) ribose.
Pagal pareiškėjo kreipimosi turinį matyti, jog ginčas iškeltas keletu aspektų: pirma, dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo procedūros, t.y. nesuderinimo su Valstybine kainų energetikos kontrolės komisija; antra, dėl Aprašu patvirtintų kainų nustatymo pagrįstumo, atitikties paslaugų kainodaros principams.
Šioje byloje nenagrinėjamas ginčas dėl mokesčio apskaičiavimo teisingumo, pagrįstumo ir ekonominio tikslingumo (ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis).
Dėl prašomo ištirti administracinio akto norminio pobūdžio
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnį administraciniai aktai yra dviejų rūšių: 1) individualūs ir 2) norminiai. ABTĮ 2 straipsnio 13 dalis nustato, kad norminis teisės aktas – įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Pagal ABTĮ 2 straipsnio 13 dalies nuostatas, norminis administracinis aktas yra viena iš norminių teisės aktų rūšių (greta įstatymų ir kitų teisės aktų), kuris Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje apibrėžiamas, kaip teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog norminiuose teisės aktuose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie paprastai orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs ir tai, jog vienas iš norminio administracinio akto požymių yra jį priėmusio subjekto statusas – tam, kad tam tikras teisės aktas galėtų būti pripažintas norminiu administraciniu aktu, jis turi būti priimtas viešojo administravimo subjekto. Tačiau ne kiekvienas viešojo administravimo subjekto priimtas teisės aktas yra norminis administracinis aktas. Tam, kad tam tikras teisės aktas būtų pripažintas norminiu, be visų kitų nurodytų norminių teisės aktų požymių, turi būti nustatyta, kad jame įtvirtintos elgesio taisyklės turi visuotinio privalomumo požymį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A444‑1406/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 19, 2010).
Norminis administracinis aktas yra įstatymo normų įgyvendinimo aktas. Juo iš esmės nustatomi atitinkamo įstatymo normų įgyvendinimo tvarka ir sąlygos. Norminio akto paskirtis įtvirtinti elgesio taisykles laikytinas kvalifikuojamuoju, skiriamuoju požymiu. Norminės bendrojo pobūdžio taisyklės skirtinos nuo kitų bendro pobūdžio organizacinių tvarkomųjų taisyklių, kurių paskirtis užtikrinti institucijų darbo, vidaus organizacinę, bendravimo su išorės subjektais tvarką. Tokių taisyklių taikymas dažnai taip pat susijęs su neapibrėžtu subjektų ratu, tačiau nuo norminių administracinių aktų jos skiriamos pagal savo turinį – jomis nesukuriamos naujos elgesio normos, subjektams neatsiranda kokios nors naujos materialiosios ar procesinės kilmės teisės (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2649/2011).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Praktikos, taikant administracinių bylų teisenos įstatymo normas apibendrinime, remdamasis administracinių teismų praktika, aiškinančia administracinio teisės akto rūšis, išskyrė tokius administracinių aktų atskyrimo požymius: paskirtį, subjektą, turinio pobūdį, taikymo laiko atžvilgiu pobūdį, adresatą, privalomumo pobūdį, priėmimo tvarką (publikuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 23, 2012, p. 596-597).
Sprendžiant, kokio pobūdžio yra skundžiamas administracinis aktas, turi būti vertinama teisės aktą apibūdinančių požymių visuma (žr. LVAT 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-259/2011).
Pareiškėjui iškilo abejonių dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2010-08-26 sprendimu Nr. T11-613 patvirtinto Kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašo prieštaravimo Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymui. Aprašas yra priimtas savivaldybės administravimo subjekto, t.y. viešojo administravimo subjekto, vykdančio viešojo administravimo funkcijas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1, 3–5, 9 dalis; Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas), jis turi teisės aktui būtiną imperatyvumo požymį, skirtas individualiais požymiais neapibūdintai subjektų grupei – fiziniams ir juridiniams asmenims, vykdantiems ūkinę veiklą, kurie yra AB „Klaipėdos vanduo“ abonentai (Aprašo 3 punktas). Aprašas nustato elgesio taisykles, skirtas individualiai požymiais neapibūdintų subjektų grupei (ABTĮ 2 straipsnio 9 ir 13 dalys). Norminis teisės aktas paskelbtas įstatymų nustatyta tvarka (I.t., b.l. 61-64). Šių nurodytų požymių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje tiriamas Aprašas yra norminis administracinis aktas.
Dėl prašomo ištirti norminio administracinio akto ryšio su individualia byla
ABTĮ numato specialią procesinę norminių teisės aktų teisėtumo tyrimo tvarką, kuri įtvirtinta ABTĮ XVI skirsnyje. Įstatymų leidėjas yra numatęs dvi administracinių teisės aktų teisėtumo patikrinimo rūšis: abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 110 straipsnis) bei prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla (ABTĮ 111 straipsnis).
ABTĮ 111 straipsnis nustato, jog prašyti ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 111 straipsnio 3 dalis). Kai nėra pagrindo atmesti prašymą arba kai nagrinėdamas individualią bylą pats administracinis teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu, teismas nutartimi sustabdo individualios bylos nagrinėjimą ir, jeigu tokio akto teisėtumo tyrimas priskirtas jo kompetencijai, nusprendžia pradėti atitinkamą tyrimą, o kitais atvejais taikomas šio įstatymo 112 straipsnis (ABTĮ 111 straipsnio 3 dalis). Pagal ABTĮ 112 straipsnio 1 dalį, bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą.
Vadovaudamasis ABTĮ 112 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas Klaipėdos apygardos teismas nutartimi kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2010-08-26 sprendimu Nr.T11-613 „Dėl akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintos Kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašo 5; 9.1.1; 9.1.4; 9.2; 9.3; 9.5; 9.7; bei aprašo priedo 1–4 punktų nuostatos atitinka Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 22 straipsnio 3, 4, 5 dalies nuostatas, teismui iškilus abejonių dėl norminio administracinio akto teisėtumo nagrinėjant individualią civilinę bylą Nr. 2-279-460/2015 pagal ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Agrovet“ dėl įpareigojimo sudaryti šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo – pardavimo sutartį ir skolos priteisimo, atsakovės UAB „Agrovet“ patikslintą priešieškinį ieškovei AB „Klaipėdos vanduo“ dėl nepagrįsto praturtėjimo ir piniginių lėšų priteisimo bei dėl nepagrįsto nuotekų kiekio ir padidinto nuotekų užterštumo skaičiavimo. Taigi pareiškėjo prašymas ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą siejamas su Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama individualia civiline byla. Tam, kad būtų pradėta norminio administracinio akto teisėtumo patikros byla, turi būti nustatyta, kad šis norminis administracinis aktas (Aprašas) realiai buvo taikomas ir tokiu būdu nulėmė realų ar tariamą asmens teisių pažeidimą. Civilinės bylos Nr. 2-279-460/2015 medžiaga patvirtina, kad prašomas ištirti norminis administracinis aktas buvo taikomas, t.y. kadangi tarp AB „Klaipėdos vanduo“ ir UAB „Agrovet“ nėra pasirašyta vandens tiekimo ir nuotekų valymo sutartis, todėl prašoma įpareigoti UAB „Agrovet“ pasirašyti šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. K03-201200153, taip pat prašoma priteisti įsiskolinimą už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-11-01 - 481178,88 Lt sumą. Minėtas įsiskolinimas apskaičiuotas taikant ginčijamu sprendimu patvirtintos kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimą ir UAB „Klaipėdos vanduo“ tokiu būdu apskaičiuotą sumą už padidintą taršą, rastą nuotekose ir reikalauja priteisti iš UAB „Agrovet“ (nagrinėjamoje administracinėje byloje procesinė padėtis – trečiasis suinteresuotas asmuo). Konstatavimas, kad Aprašo nuostatos (kurias nurodė pareiškėjas) prieštarauja (neprieštarauja) įstatymams, reikšmingas Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje byloje. Ištyrus Aprašo nuostatų atitiktį Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymui, Klaipėdos apygardos teismas atitinkamu būdu galės išnagrinėti civilinę bylą.
Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2010-08-26 sprendimu Nr.T11-613 „Dėl akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašo nuostatų atitikties įstatymo reikalavimams
Byloje nagrinėjamas norminio administracinio akto teisėtumo klausimas. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, ar Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2010-08-26 sprendimu Nr. T11-613 „Dėl akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintos Kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašo 5; 9.1.1; 9.1.4; 9.2; 9.3; 9.5; 9.7 punktų bei Aprašo priedo 1–4 punktų nuostatos neprieštarauja Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 22 straipsnio 3, 4, 5 dalies nuostatoms.
Pareiškėjas prašyme ir jo patikslinime suformulavo reikalavimą ištirti, ar ginčijamo Aprašo nuostatos neprieštarauja Įstatymo Nr. X-764 redakcijos, galiojusios nuo 2010-12-31 iki 2014-11-01, nuostatoms. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjui 2015-03-10 nutartimi (II.t., b.l. 179-181) buvo pasiūlyta patikslinti Įstatymo redakciją, tačiau patikslintame prašyme pareiškėjas nurodė minėtą įstatymo redakciją, galiojusią nuo 2010-12-31 iki 2014-11-01, nors ginčijamas Aprašas patvirtintas 2010-08-26. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į prašomo ištirti Aprašo nuostatų galimą prieštaravimą Įstatymo nuostatoms, konstatuoja, jog pareiškėjas prašyme nurodė netinkamą Įstatymo redakciją. Atsižvelgiant į tai, kad tiek Įstatymo X-764 originalios redakcijos, galiojusios nuo 2007-01-01 iki 2010-12-31, ir tiek 2010-12-12 Įstatymo Nr. XI-1246 redakcijos, galiojusios nuo 2010-12-31 iki 2014-11-01, 22 straipsnio teisinis reglamentavimas nesikeitė, byloje tiriama, ar norminis administracinis aktas neprieštarauja Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo originaliai redakcijai, t.y. Įstatymo Nr. X-764 redakcijai, galiojusiai nuo 2006-07-13 iki 2010-12-30, t.y. ginčijamo akto priėmimo metu.
Ginčijamo norminio akto tvirtinimo metu galiojo aktuali 2006-07-13 Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 (toliau – ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas ir Įstatymas) redakcija. Įstatymo tikslas – užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio nenutrūkstamą funkcionavimą, taip pat visuomenės poreikius atitinkančią plėtrą sudarant sąlygas fiziniams ir juridiniams asmenims priimtinomis sąlygomis apsirūpinti tinkamos kokybės geriamuoju vandeniu ir gauti geros kokybės nuotekų tvarkymo paslaugas (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis).
Įstatymo 22 straipsnio 3 dalis nustatė: Viešųjų vandens tiekėjų tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kaina turi būti pagrįsta būtinosiomis sąnaudomis, susijusiomis su viešojo vandens tiekimo veikla. Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina turi užtikrinti ilgalaikį viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui skirtos infrastruktūros eksploatavimą, jos atnaujinimą bei sudaryti abonentams (vartotojams) priimtinas sąlygas naudotis viešuoju geriamojo vandens tiekimu ir nuotekų tvarkymu, taip pat mažinti aplinkos taršą ir racionaliai naudoti vandens išteklius.“.
Įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama, jog viešųjų vandens tiekėjų tiekiamo geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainodara nustatoma vadovaujantis nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principais ir principu „teršėjas moka“. Kainos gali būti diferencijuojamos pagal atskiras abonentų (vartotojų) kategorijas, atsižvelgiant į kriterijus, susijusius su būtinosiomis sąnaudomis, reikalingomis vandeniui patiekti ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti tam tikros kategorijos abonentams (vartotojams). Nuotekų tvarkymo paslaugų kainos turi priklausyti nuo abonento (vartotojo) išleidžiamų teršalų kiekio ir taršos pobūdžio.
Įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad viešieji vandens tiekėjai, vadovaudamiesi geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, apskaičiuoja tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainas ir, suderinę su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, teikia tvirtinti savivaldybių, kurių teritorijose tiekia geriamąjį vandenį ir teikia nuotekų tvarkymo paslaugas, taryboms. Kiti (ne viešieji) vandens tiekėjai tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainas nustato vadovaudamiesi geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, suderinę su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos turi būti skaičiuojamos pagal sąnaudas atskiroms geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos dalims, kurias nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos nustatomos ne trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Kartu su kainų apskaičiavimais vandens tiekėjas privalo pateikti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai įmonės veiklos ir plėtros planus, sudarytus ne trumpesniam kaip kainų galiojimo laikotarpiui. Derindama kainas, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija įvertina investicijų atsipirkimo ir veiklos išlaidų pagrįstumą. Tuo atveju, kai veiklos ir plėtros planai nevykdomi arba keičiami, vandens tiekėjas privalo apie tai informuoti savivaldybės tarybą ir Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, kuri priima sprendimą dėl kainų keitimo poreikio.“.
Pirmiausia teisėjų kolegija vertina ginčijamo administracinio akto atitiktį Įstatymo 22 straipsnio 5 dalies reikalavimams toje apimtyje, kiek tai susiję su Aprašo derinimu su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Vertinant Aprašo atitinkamų punktų teisėtumą, būtina pažymėti, kad bylai aktualiais Aprašo punktais yra nustatyta, kaip apskaičiuojama (kiek padidinama) nuotekų tvarkymo paslaugų kaina už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą asmenims, vykdantiems ūkinę veiklą, kurie yra AB „Klaipėdos vanduo“ abonentai, t.y. sudariusiems su vandens tiekėju sutartį dėl nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo arba prisijungusio savo nuotekų šalinimo įrenginius prie nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kurią eksploatuoja vandens tiekėjas. Kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, Įstatymo 22 straipsnio 3–5 dalyse yra įtvirtintos nuostatos dėl tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo inter alia tai, kad viešieji vandens tiekėjai, vadovaudamiesi geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, apskaičiuoja tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainas ir, suderinę su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, teikia tvirtinti savivaldybių, kurių teritorijose tiekia geriamąjį vandenį ir teikia nuotekų tvarkymo paslaugas, taryboms.
Nagrinėjamu atveju pirmiausiai būtina įvertinti, ar nuotekų, kurių tarša yra padidinta ar specifinė, tvarkymo kaina turi ar gali būti nustatoma kitaip nei likusių nuotekų. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 5 dalį nuotekos yra buityje, ūkio ar gamybinėje veikloje naudotas arba perteklinis (kritulių, paviršinis, drenažinis ar pan.) vanduo, kurį jo turėtojas, naudodamasis nuotekų tvarkymo infrastruktūra, išleidžia į gamtinę aplinką arba į kitiems asmenims priklausančią nuotekų tvarkymo infrastruktūrą. Nuotekų tvarkymo reglamente yra detalizuojamos nuotekų sampratos (išskiriamos buitinės nuotekos ir gamybinės nuotekos), tačiau šis atskyrimas nepaneigia egzistuojančio reguliavimo, pasireiškiančio per tam tikrų teisių ir pareigų vykdymą, tvirtinant nuotekų tvarkymo paslaugų kainas. Tik aiški išimtis, kuria įstatymų leidėjas patvirtintų kitokią nuotekų (padidintos ar specifinės taršos) tvarkymo paslaugų kainų nustatymą bei tvirtinimą, galėtų būti taikyti kitokius procedūrinius reikalavimus.
Pagal Įstatymo 22 straipsnio 5 dalį viešieji vandens tiekėjai (nagrinėjamu atveju – AB „Klaipėdos vanduo“) turi įgyvendinti inter alia pareigą vadovaudamiesi geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, apskaičiuoti tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainas ir, suderinę su Komisija, teikti tvirtinti savivaldybių taryboms. Tad viešasis vandens tiekėjas turi pirmiausiai, besivadovaudamas paslaugų kainų nustatymo metodika, apskaičiuoti tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, o po to, suderinęs su Komisija, teikti šias kainas tvirtinti atitinkamos savivaldybės tarybai. Viešasis vandens tiekėjas, tinkamai apskaičiavęs atitinkamą nuotekų tvarkymo paslaugų kainą, privalo vykdyti kitą pareigą – suderinęs su Komisija, teikti šias kainas tvirtinti atitinkamos savivaldybės tarybai (Įstatymo 22 straipsnio 5 dalis).
Iš administracinės bylos medžiagos matyti, jog AB „Klaipėdos vanduo“, parengęs Kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašą, 2010-06-14 raštu Nr. 2010/S01-1136 (II.t., b.l. 3) pateikė minėtą Aprašą ir jį lydinčią rengimo medžiagą (II.t., b.l. 4-36) bei prašymą derinti Kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašą. Toks prašymas buvo nagrinėjamas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijoje. 2010-07-12 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Vandens ir transporto skyriaus vedėjo pavaduotojas pažymoje Nr. O5-124 nurodė, jog siūlo registruoti AB „Klaipėdos vanduo“ 2010-06-14 prašymą Nr. 2010/S.01-1136 ir derinti padidintos taršos kainos nustatymo formulę (II.t., b.l. 37). Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2010-07-20 nutarimu Nr. O3-131 „Dėl akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ padidintos taršos kainų derinimo“ suderino 2010-06-14 rašte Nr. 2010/S.01-1136 pateiktą Kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašą (II.t., b.l. 38). Tokio nutarimo priėmimas nagrinėjamos situacijos kontekste laikomas Įstatyme įtvirtinto privalomo reikalavimo – apskaičiavus tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, tinkamu įgyvendinimu.
Būtinybė derinti padidintų ir specifinių nuotekų valymo kainas su Komisija yra susijusi ir inter alia su vartotojų teisių apsauga. Tai pasireiškia tuo, kad tam tikroje savivaldybėje egzistuojanti specifinių nuotekų valymo kaina turi būti pagrįsta ir jos apmokėjimas neturi būti perkeltas galutinių paslaugos (nuotekų valymo) vartotojams tokia apimtimi, kuri būtų nepagrįsta, lyginant su kitose savivaldybėse egzistuojančiomis kainomis. Byloje neginčijamai nustačius, jog Kainos už padidintą ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašas buvo suderintas su Komisija nutarimu, kuris nebuvo ginčytas įstatymų nustatyta tvarka ir terminais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nepagrįsti pareiškėjo prašyme nurodyti argumentai dėl Aprašo prieštaravimo Įstatymo 22 straipsnio 5 dalies reikalavimams derinimo su minėta institucija apimtyje.
Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad 2010-08-26 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T11-613 „Dėl akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“, kuriuo buvo patvirtintas Kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašas, toje dalyje, kurioje buvo nustatytos nuotekų tvarkymo kainos, suderintos su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, neprieštarauja Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatytam reikalavimui, kad viešojo vandens tiekėjo apskaičiuotos ir savivaldybės tarybai teikiamos kainos būtų suderintos su Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Dėl Komisijos nutarimo 3 punkto, Naujos metodikos patvirtinimo ir Aprašo taikymo laike
Pasisakant dėl kitų pareiškėjo prašyme nurodytų motyvų teisėjų kolegija vertina tai, jog Aprašo teisėtumas kvestionuojamas ir tuo aspektu, jog ginčijamu aprašu nustatytos kainos už specifinę ir padidintą taršą neatitinka paslaugų kainodaros principams.
Įvertinusi šiuos argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog prašyme nėra išdėstyta išsamiais teisiniais argumentais pagrįsta Klaipėdos apygardos teismo pozicija dėl ginčijamo teisinio reguliavimo prieštaravimo nurodytiems įstatymams. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie pareiškėjo prašyme nurodyti argumentai, jog kainos neatitinka paslaugų kainodaros principų, kas lemia, jog pažeidžiami UAB „Agrovet“, kaip abonentės, teisėti interesai mokėti tokią tiekimo ir paslaugų kainą, kuri būtų apskaičiuota vadovaujantis teisės normų aktais, grindžiami abstraktaus pobūdžio teiginiais ir prielaidomis. Pagrindiniai prašymo motyvai nurodyti ar atskleisti dėl ginčijamo akto derinimo su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Tačiau pareiškėjas prašyme tik nurodo Įstatymo 22 straipsnio 3, 4 ir 5 dalies nuostatas, bet neatskleidžia jų turinio, nepaaiškina, neargumentuoja savo pozicijos, kodėl ir kaip ginčijamas teisinis reguliavimas, jo nuomone, prieštarauja Įstatymo 22 straipsnio 3, 4 ir 5 dalies nuostatoms. Aukščiau nurodytas Įstatymo reguliavimas savo apimtimi yra labai platus, t.y. reglamentuojama kuo turi būti pagrįsta geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kaina, jog ji turi užtikrinti ilgalaikį viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui skirtos infrastruktūros eksploatavimą, atnaujinimą, sudaryti vartotojams priimtinas sąlygas naudotis nuotekų tvarkymu, mažinti aplinkos taršą ir racionaliai naudoti vandens išteklius, taip pat reglamentuojama, kokiais principais remiantis nustatoma nuotekų tvarkymo paslaugų kainodara, kaip ji diferencijuojama, nuo ko priklauso nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, taip pat reglamentuojama kainų nustatymo procedūra.
Pareiškėjo prašyme iš esmės nėra pateikta teisinių argumentų, kokiam teisiniam reguliavimui konkrečiai prieštarauja Aprašo nuostatos. Prašyme tik nurodytos įstatymo nuostatos, tačiau jos nedetalizuotos. Teisėjų kolegijos vertinimu taip formuluojamas prašymas ir jo patikslinimas iš esmės grindžiamas ne teisiniais argumentais, o hipotetinio pobūdžio, neatskleisto turinio teiginiais. Šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad pareiškėjo abstrakčiame prašyme nurodytos abejonės dėl ginčo norminio administracinio akto atitikties minėtoms įstatymo nuostatoms negali būti pripažintos tinkamai motyvuotomis, kaip to reikalauja Administracinių bylų teisenos įstatymas ir šio įstatymo nuostatas aiškinanti teismų praktika.
Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad argumentavimo (teisinių motyvų) trūkumai sudaro savarankišką ir pakankamą pagrindą teismui atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą dėl atitinkamo norminio administracinio akto teisėtumo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o tokį pareiškimą priėmus – norminę administracinę bylą nutraukti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktas), (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1586/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-04-27 sprendimą administracinėje byloje Nr.I-2-438/15).). Tokios pat pozicijos laikosi ir Konstitucinis Teismas. Prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį nenurodžius teisinių motyvų, pagrindžiančių pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies) ar punkto atitikties konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį, ir tokį prašymą priėmus nagrinėti Konstituciniame Teisme bei pagal jį pradėjus bylą būtų suvaržytos ir suinteresuoto asmens – valstybės institucijos, išleidusios ginčijamą teisės aktą, teisės, nes suinteresuotam asmeniui taptų sunkiau teikti paaiškinimus dėl pareiškėjo argumentų ir rengtis teisminiam nagrinėjimui (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. balandžio 16 d., 2010 m. kovo 19 d., 2012 m. gruodžio 12 d., 2013 m. sausio 8 d., 2014 m. rugpjūčio 28 d., 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimai).
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, inicijuotos norminės administracinės bylos dalis dėl Aprašo 5; 9.1.1; 9.1.4; 9.2; 9.3; 9.5; 9.7 punktų bei aprašo priedo 1–4 punktų nuostatų atitikties Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 22 straipsnio 3, 4, 5 dalims, nutrauktina.
Kaip jau buvo paminėta aukščiau, šios bylos dalykas nėra tikrinti AB „Klaipėdos vanduo“ mokesčio apskaičiavimo teisingumo, pagrįstumo ir ekonominio tikslingumo. Administracinis teismas, tirdamas norminį teisės aktą, nėra kompetentingas spręsti pareiškėjo iškeltų teisės aktų taikymo klausimą. Šis klausimas spręstinas bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjant individualią bylą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 114 straipsniu, 115 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 116 straipsnio 2 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjo Klaipėdos apygardos teismo prašymą atmesti.
Pripažinti, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2010-08-26 sprendimu Nr.T11-613 patvirtinto Kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašo 5; 9.1.1; 9.1.4; 9.2; 9.3; 9.5; 9.7; bei aprašo priedo 1–4 punktų nuostatos neprieštarauja Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo 22 straipsnio 5 dalies nuostatoms dėl kainų derinimo su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Norminės administracinės bylos dalį dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2010-08-26 sprendimu Nr.T11-613 patvirtinto Kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašo 5; 9.1.1; 9.1.4; 9.2; 9.3; 9.5; 9.7; bei aprašo priedo 1–4 punktų nuostatos atitikties Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo 22 straipsnio 3, 4, 5 dalims nutraukti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.
Teisėjai Aušrelė Mažrimienė
Remigijus Arminas
Dalia Gumuliauskienė