Civilinė byla Nr. 2-557-407/2015

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00657-2014-2

         Procesinio sprendimo kategorijos: 127.2   

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto akcinės bendrovės ,,Vingriai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovui akcinei bendrovei ,,Vingriai“ restruktūrizavimo bylą pagal ieškovo E. Q. D. L. R. M. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei ,,Vingriai“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo; tretieji asmenys – akcinė bendrovė SEB bankas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, uždaroji akcinė bendrovė „Lamantinas“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Ignera“.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas E. Q. D. L. R. M. (AB ,,Vingriai“ vadovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas atsakovui AB ,,Vingriai“ iškelti restruktūrizavimo bylą.

Ieškovas nurodė, kad atsakovas AB ,,Vingriai“ yra nuo 1959 m. veikianti staklių gamybos įmonė, kuri stipriai nukentėjo nuo 2008 m. vykusios pasaulinės ekonominės krizės, todėl sutriko atsakovo galimybės atsiskaityti su tiekėjais, darbuotojais, valstybės institucijomis ir kitais kreditoriais. Vėliau, atsakovo 2010–2012 m. vykdomą veiklą nuolat trikdė ir finansinės padėties pagerinti neleido kreditoriai AB SEB bankas ir AB „SEB lizingas“, jie nepagrįstai inicijuodavo atsakovo bankroto bylos iškėlimą ir trukdydavo atsakovui sėkmingai restruktūrizuotis, atkuriant gerą ir stabilią atsakovo finansinę padėtį. Pasak ieškovo, nepaisant turimų laikinų sunkumų, įmonė veiklos nėra nutraukusi, turi vis daugiau užsakymų, kartu su tarpininku UAB „L&M Vilnius“ vykdo užsakymus, kurių bendra suma siekia net 6 257 201,97 Lt, įmonėje dirba net 112 aukštos kvalifikacijos darbuotojai, pakeistas įmonės vadovas, buveinė perkelta į Klaipėdą, įmonės įstatinis kapitalas padidintas nuo 10 917 621 Lt iki 34 517 621 Lt, t. y. daugiau nei tris kartus,  išleidžiant 23 600 000 naujų paprastųjų vardinių 1 Lt nominalios vertės akcijų. Ieškovo teigimu, šiuo metu pradelsti atsakovo įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovui AB ,,Vingriai“ restruktūrizavimo bylą.

Teismas nustatė, kad atsakovas AB ,,Vingriai“ yra nemoki įmonė, be to, pateikti restruktūrizavimo plano metmenys yra abstraktūs ir realiai neįgyvendinami. Teismas nurodė, kad pagal AB ,,Vingriai“ finansinius dokumentus įmonė turi turto už 36 476 632 Lt sumą (2014 m. rugsėjo 4 d. balanso duomenys), o pradelsti įsipareigojimai sudaro 15 230 389,99 Lt. Didžiąją dalį turto (25 924 094 Lt) sudaro trumpalaikis turtas, į kurį įtrauktos žymiai išaugusios per vienerius metus gautinos sumos (kurias sudaro 23 145 404 Lt) lyginant su atsakovo turimu turtu pagal 2013 m. gruodžio 31 d. balansą; 17 700 000 Lt per vienerius metus gautinų sumų sudaro vienintelio akcininko L&M International Trading Ltd įsipareigojimas atsakovui pagal 2014 m. rugsėjo 2 d. sudarytą akcijų pasirašymo sutartį už naujai išleistas atsakovo akcijas.  Teismas nustatė, kad piniginiai įnašai akcijų pasirašymo sutartyje nustatytais terminais nebuvo sumokėti, o buvo atlikti įskaitymai už 5 900 000 Lt ir 10 000 Lt sumas, šiomis sumomis sumažinant vienintelio akcininko L&M International Trading Ltd įsiskolinimą atsakovui. Atsižvelgęs į šias aplinkybes teismas nurodė, kad yra pagrindas abejoti, ar ir ateityje minėta akcijų pasirašymo sutartis bus vykdoma ir bus gaunamos pajamos atsakovo ūkinei veiklai vykdyti, kitiems finansiniams įsiskolinimams mažinti. Teismas nurodė, kad atsakovas nekilnojamojo turto neįgijo, atsakovui priklausančios transporto priemonės iš Transporto priemonių registro išregistruotos. Teismas nustatė, kad atsakovo pateiktame AB ,,Vingriai“ skolų sąraše neįtraukta didelė dalis atsakovo pradelstų įsipareigojimų, t. y. neįtrauktas VĮ „Turto bankas“ 6  680 687,70 Lt dydžio reikalavimas, Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau ir VMI) pradelstas įsipareigojimas yra didesnis 4 595 253 Lt nei nurodyta atsakovo sąraše, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pradelstas įsipareigojimas taip pat yra didesnis 259 524 Lt nei nurodyta atsakovo pradelstų įsipareigojimų sąraše, atsakovo pradelstas įsipareigojimas AB SEB banko taip pat yra didesnis daugiau nei 4 000 000 Lt, be to, pasak teismo, atsakovas neįtraukė 3 505 231,35 Lt įsiskolinimo vieninteliam akcininkui, kuris taip pat turėtų būti vertintinas kaip pradelstas. Teismo nuomone, šios aplinkybės pagrindžia, kad atsakovo pradelsti mokėjimai kreditoriams žymiai viršija pusę į  balansą įrašyto turto vertės, todėl atsakovas atitinka nemokios įmonės statusą. Teismas pažymėjo, kad šie kreditorių reikalavimai yra ilgalaikiai, atsiradę senai, tačiau atsakovas nesiėmė veiksmų juos nuginčyti. Tik 2014 m. gruodžio 8 d. atsakovas AB „Vingriai“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti, kad AB „Vingriai“ nėra skolingas Valstybinei mokesčių inspekcijai 4 595 253,35 Lt sumos; 2014 m. gruodžio 8 d. nutartimi AB „Vingriai“ ieškinį atsisakyta priimti kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Iš atsakovo pateikto kreditorių pradelstų įsiskolinimų sąrašo teismas nustatė, kad įsiskolinimai kreditoriams yra ilgalaikiai, kai kurie atsiradę 2007–2008 metais, net ir nedideli įsiskolinimai atsakovo yra nepadengti iki šiol. Teismas nustatė, kad nuo 2014 m. kovo 26 d. (priimta Vilniaus apygardos teismo nutartis atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą) iki 2014 m. lapkričio 24 d. kreditoriams faktiškai pinigine išraiška grąžinta tik 32 146 Lt, nors atsakovas  pateikė duomenis, jog 2014 metais įvykdė užsakymų už 6 553 484,72 Lt, kurių didžioji dalis yra apmokėta. Teismas pažymėjo, kad atsakovo įsiskolinimai valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondams, valstybės (savivaldybės) biudžetui nuolatos didėja. Teismo nuomone, šios aplinkybės rodo, jog atsiradus ir naujoms ieškovo nurodomoms aplinkybėms (vadovo pasikeitimas, buveinės pasikeitimas, įstatinio kapitalo padidinimas), atsakovo finansiniai sunkumai ir toliau išlieka akivaizdžiai nuolatinio pobūdžio, atsakovas kaip ir anksčiau neturi galimybės sumokėti net einamųjų privalomų įmokų valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondams, valstybės (savivaldybės) biudžetui, kas sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog ir atsiradus naujoms aplinkybėms, atsakovas savarankiškai funkcionuoti objektyviai neturi galimybės. Vertindamas atsakovo restruktūrizavimo plano metmenis, teismas sprendė, kad jie yra abstraktūs ir neįgyvendinami.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas AB ,,Vingriai“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas visiškai nepagrįstai traktavo, kad 2014 m. rugsėjo 2 d. akcijų pasirašymo sutartis nėra vykdoma tinkamai ir padarė niekuo nepagrįstą prielaidą, kad ji nebus tinkamai vykdoma ateityje. Akcijų pasirašymo sutarties 1.3.1 punktu šalys aiškiai susitarė, kad pradinis akcijų apmokėjimo įnašas (5,9 mln. litų) bus atliktas įskaitymo būdu; tai ir buvo padaryta. Atlikus įskaitymą atitinkamai sumažėjo atsakovo įsiskolinimas akcininkui. Taigi atsakovo balanse apskaitytos per vienerius metus gautinos sumos (23 145 404 Lt) yra realus įmonės turtas.

2. Priešingai nei nurodė teismas, atsakovas pagrįstai į savo kreditorių sąrašą ir atitinkamai į balansą neįtraukė nepagrįstų finansinių reikalavimų. VMI, VĮ Turto banko ar AB SEB banko reikalavimų pagrįstumas nėra konstatuotas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo šių asmenų nurodomu reikalavimo dydžiu vadovautis kaip pagrįstu. Priešingai nei nurodė teismas, atsakovas ėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 29 d. nutartyje nurodytų veiksmų teismine tvarka ginčijant reikalavimus, su kuriais nesutinka, t. y. atsakovas yra pareiškęs ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas pripažinti, kad AB ,,Vingriai“ nėra skolingas VMI 4 595 253,35 Lt sumos. Teismas, byloje nesant įtrauktais trečiaisiais asmenimis VĮ Turto banko ar VMI, pasisakė dėl jų reikalavimo pagrįstumo, nors teismui buvo pateikta informacija, jog reikalavimai yra (bus) kitos civilinės bylos nagrinėjimo dalyku. Nesuprantamas teismo motyvas laikyti L&M International Trading Ltd 3 505 231,35 Lt finansinį reikalavimą faktiškai pradelstu, kai buvo pateikti įrodymai, kad šio reikalavimo mokėjimo terminas atidėtas iki 2015 m. gruodžio 31 d.

3. Teismo išvados, kad atsakovo įsipareigojimai yra nuolatinio pobūdžio, atsakovas nepajėgus sumokėti einamųjų privalomųjų įmokų, dėl ko atsakovas neturi galimybės savarankiškai funkcionuoti, yra teisiškai nereikšmingos. Šiuo metu galiojančioje ĮRĮ redakcijoje pagrindai kelti įmonei restruktūrizavimo bylą nebėra siejamai su laikinais įmonės sunkumais. Ta aplinkybė, kad atsakovas iki skundžiamos nutarties nesumokėjo visų einamųjų įmokų į valstybinio socialinio draudimo fondo ir valstybės biudžetus yra teisiškai nereikšminga, kadangi visos iki teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą neįvykdytos prievolės yra vykdomos pagal patvirtintą restruktūrizavimo planą. Teismas nepagrįstai nustatė, kad nuo 2014 m. kovo 26 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą, atsakovo įsipareigojimai sumažėjo tik 32 146 Lt suma, nes teismas nepriskaičiavo 5,9 mln. Lt sumos kreditoriui L&M International Trading Ltd. Aplinkybė dėl įmonės vėlavimo atsiskaityti su darbuotojais taip pat nesudaro savarankiško pagrindo atsisakyti įmonei iškelti restruktūrizavimo bylą.

4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimų. Teismas vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 29 d. nutarties motyvais, tačiau atsakovo 2014 m. rugsėjo mėn. metmenys nėra tapatūs tiems, kurie buvo vertinti Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 29 d. nutartyje, kadangi juose yra numatytos visiškai kitos esminės priemonės restruktūrizavimo tikslams pasiekti, t. y. ne tik bus siekiama aktyvinti įmonės pagrindinę veiklą, tačiau bus atsiskaitoma su kreditoriais iš AB ,,Vingriai“ akcininko padidinto įstatinio kapitalo lėšų.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo AB SEB bankas prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

Pažymi, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. liepos 29 d. nutartimi nustatė, kad atsakovas yra nemokus, o atsakovo finansiniuose dokumentuose pateikti duomenys apie pajamas yra sunkiai paaiškinami ir verčiantys abejoti. Visuma aplinkybių leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad atsakovas yra nemokus ir nėra jokių galimybių, kad atsakovas kada nors galėtų grąžinti savo skolas restruktūrizavimo procese. Netgi formaliai vertinant atsakovo pradelstus įsiskolinimus svarbu tai, kad atsakovas sąmoningai neįtraukė į kreditorių sąrašą kreditorių su didžiausiomis sumomis. Be to, didžiausi atsakovo kreditoriai prieštarauja restruktūrizavimui ir nepritars restruktūrizavimo planui, todėl restruktūrizavimo proceso pradėjimas būtų savitikslis. Pažymi, kad atsakovas net atskirajame skunde nepaneigė teismo išvadų apie preliminaraus verslo plano abstraktumą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

Trečiojo asmens nuomone, atsakovas pakartotinai teikdamas pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, vilkina bankroto procesą, inicijuotą atsakovo kreditorių. Pasak trečiojo asmens, nors atsakovo balanse nurodyta turto vertė yra 36 476 632 Lt, tačiau didžiąją dalį šio turto sudaro trumpalaikis turtas, iš kurio net 23 145 404 Lt sudaro per vienerius metus gautinos sumos. Tai, kad atsakovas nurodo, kad jo balanse teisėtai ir pagrįstai apskaitytos 23 145 404 Lt per vienerius metus gautos sumos, nereiškia, kad šis turtas yra realus. Be to, iš atsakovo debitorinių skolų matyti, kad net 5 445 404,10 Lt iš jų yra pradelstos, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ėmęsis jų išieškojimo. Pažymi, kad atsakovas neįtraukė daugiau nei 19 mln. litų vertės įsiskolinimų kreditoriams, taip iškreipdamas informaciją apie pradelstus įsiskolinimus. Nurodo, kad įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sistemingai didėja. Pasak trečiojo asmens, atsakovas nėra pateikęs jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo nurodytą aplinkybę, kad šiuo metu AB ,,Vingriai“ vykdo užsakymų už daugiau nei 6 mln. litų.

              IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovui AB ,,Vingriai“ atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atsakovo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti atsakovui AB ,,Vingriai“ restruktūrizavimo bylą, nustatęs, kad įmonė yra nemoki ir kad įmonės restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka ĮRĮ reikalavimų, kadangi realiai neįgyvendinami.

Dėl atsakovo nemokumo

Skundžiama nutartimi teismas konstatavo, kad atsakovas atitinka nemokios įmonės kriterijų (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Įmonės nemokumas yra vienas iš savarankiškų materialiųjų pagrindų atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.). Pažymėtina, kad atsakovo nemokumas jau buvo nustatytas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 29 d. nutartimi, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartis, kuria atsisakyta AB ,,Vingriai“ iškelti restruktūrizavimo bylą. Skundžiama nutartimi teismas konstatavo, kad šioje byloje pateikti nauji duomenys apie atsakovo finansinę padėtį nepaneigia pirmiau konstatuoto fakto apie įmonės nemokumą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu sutinka.

Iš AB ,,Vingriai“ 2014 m. rugsėjo 4 d. balanso (4 t., b. l. 20-21) ir pradelstų skolų sąrašo (5 t., b. l. 102-103) matyti, kad atsakovo turtas sudaro 36 476 632 Lt, o pradelsti įsipareigojimai įmonės kreditoriams – 15 230 389,99 Lt. Jei būtų vadovaujamasi vien atsakovo 2014 m. rugsėjo 4 d. balanso duomenimis ir atsakovo pradelstų skolų sąrašu, tai būtų galima sutikti su atsakovu, kad jis neatitinka nemokios įmonės kriterijaus (ĮBĮ 2 str. 8 p.). Tačiau rėmimasis balanso duomenimis nustatant įmonės mokumą (nemokumą) paprastai yra pakankamas, kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo. Šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai yra žymiai didesni nei nurodyti byloje pateiktame AB ,,Vingriai“ pradelstų skolų sąraše (CPK 185 str.).

Skirtingai nei teigia atsakovas, vien tai, kad tam tikrų kreditorių reikalavimai nėra patvirtinti įsiteisėjusiais teismo sprendimais, savaime nereiškia, kad jie neturi būti įtraukti į pradelstų įsipareigojimų sąrašą vien todėl, kad atsakovas su jais nesutinka. Šiuo aspektu jau buvo pasisakyta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 29 d. nutartyje, apeliaciniam teismui nurodžius, kad atsakovo nesutikimo su kreditorių AB SEB banko, VĮ Turto banko, VMI reikalavimais motyvai nepaneigia atsakovo pareigos kreditorių sąraše nurodyti visus šiuos kreditorius. Skundžiamoje nutartyje teismas, be atsakovo nurodytų pradelstų įsipareigojimų (5 t., b. l. 102-103), papildomai paskaičiavo dar apie 19 mln. litų vertės atsakovo pradelstų įsipareigojimų. Atsakovas nurodė, kad ėmėsi vykdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 29 d. nutarties nurodymus ginčyti kreditorių reikalavimus su kuriais nesutinka. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, jis yra pateikęs ieškinį, kuriuo prašė pripažinti neturintis daugiau nei 4,5 mln. litų įsiskolinimo Valstybinei mokesčių inspekcijai; šį ieškinį atsisakyta priimti neįsiteisėjusia teismo nutartimi (CPK 179 str. 3 d.). Kitų pirmosios instancijos teismo papildomai paskaičiuotų atsakovo pradelstų įsipareigojimų (VĮ Turto banko, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, AB SEB banko) pagrįstumo atsakovas objektyviais duomenimis nepaneigė nei pirmosios instancijos teisme, nei kartu su atskiruoju skundu. Todėl net jei ir nebūtų įskaitoma ginčijama VMI suma (apie 4,5 mln. Lt) prie atsakovo pradelstų įsipareigojimų sąrašo, akivaizdu, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai viršija 2014 m. rugsėjo 4 d. balanse įrašytą turto vertę.

Be to, pažymėtina, jog ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis nustato, jog sprendžiant įmonės nemokumo klausimą turi būti vadovaujamasi į balansą įrašyto turto verte (o ne įrašyta turto verte), taigi į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti, realiai turi būti nustatyta ir jo vertė. Dėl šios priežasties teismas, vertindamas atsakovo turtą, pagrįstai vertino, ar atsakovo turtas, kurio, kaip minėta, didžiąją dalį sudaro per vienerius metus gautinos sumos, gali būti laikomos realiu turtu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytomis abejonėmis, jog realiai piniginių lėšų ar kito turto iš 2014 m. rugsėjo 2 d. akcijų pasirašymo sutarties, kurios apmokėjimu grindžiamas atsakovo daugiau nei 17 mln. vertės turtas, atsakovas realiai negaus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokią abejonę kelia tai, kad atsakovo akcininkas iki šiol apie 6 mln. vertės akcijas apmokėjo atlikdamas įskaitymus, o ne pinigais ar nepiniginiais įnašais kaip numatyta Akcinių bendrovių įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų gavęs bent dalį pinigų ar nepiniginių įnašų iš akcininko pagal minėtą akcijų pasirašymo sutartį ir atsakovas šios aplinkybės neneigia. Be to, byloje nėra pateikta ir duomenų, kad atsakovas būtų ėmęsis išieškojimo veiksmų iš kitų savo kreditorių, kurių dalies skolos mokėjimo terminai yra suėję.

              Esant nurodytoms aplinkybėms, atskirojo skundo argumentai nepaneigia teismo išvados, kad atsakovas yra nemoki įmonė ir tai sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti iškelti bankroto bylą (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.)

Dėl atsakovo restruktūrizavimo plano metmenų

Vertindamas atsakovo restruktūrizavimo plano metmenis ir juose pateiktą preliminarų verslo planą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad jis yra abstraktus ir neįgyvendinamas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu sutinka.

Pažymėtina, kad 2014 m. metmenys didžiąja dalimi atkartoja metmenis, pateiktus ankstesnėse atsakovo restruktūrizavimo bylose, kurios dvi iš jų buvo nutrauktos laiku nepateikus restruktūrizavimo plano, o trečiąją atsisakyta iškelti tame tarpe ir dėl to, kad pateikti metmenys yra neįgyvendinami. Esminis motyvas, kuriuo atsakovas argumentuoja 2014 m. metmenyse nurodyto verslo plano realumą ir efektyvumą, lyginant su prieš tai teiktais metmenimis, yra tas, kad su kreditoriais bus atsiskaitoma iš AB ,,Vingriai“ akcininko padidinto įstatinio kapitalo lėšų. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad AB ,,Vingriai“ akcininkas naujai išleistas akcijas apmoka įskaitydamas savo skolas įmonei, o ne pinigais ar nepiniginiais įnašais. Todėl apelianto argumentas, kad bus atsiskaitoma su įmonės kreditoriais iš padidinto įstatinio kapitalo lėšų yra deklaratyvus (CPK 185 str.).

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad, kaip pagrįstai nurodė Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. liepos 29 d. nutartyje, atsakovas restruktūrizuojamos įmonės statuso suteikiamomis garantijomis jau turėjo galimybę naudotis pakankamai ilgą laiką, tačiau jokio teigiamo rezultato iš to nebuvo. Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos įmonės mokumo atkūrimo priemonės nėra realiai įgyvendinamos. 

Pagrįstas apelianto teiginys, kad restruktūrizavimo plano metmenyse nereikalaujama tokio įmonės verslo plano detalumo, kokio reikalaujama vėliau tvirtinamame restruktūrizavimo plane, tačiau iš restruktūrizavimo plano metmenų turi matytis realios įmonės veiklos perspektyvos. Šiuo atveju pagal pateiktus metmenis atsakovas tokios galimybės neturi (CPK 185 str.). Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovo įsiskolinimai valstybinio socialinio draudimo fondo ir valstybės biudžetams yra ilgalaikiai ir didėja, t. y. atsakovas nemoka net einamųjų įmokų, nepadengiami net sąlyginai nedideli ilgą laiką besitęsiantys įsiskolinimai kitiems kreditoriams. Nors atsakovas deklaruoja įvykdęs užsakymų daugiau nei už 6 mln. litų, tačiau per atitinkamą laikotarpį realiai padengė tik 32 146 Lt dydžio įsiskolinimus.

Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, didieji kreditoriai nesutinka su restruktūrizavimo bylos iškėlimu ir dalis jų yra inicijavę atsakovo bankroto procesą (CPK 179 str. 3 d.). Restruktūrizavimo proceso pradėjimas neturint didžiųjų bendrovės kreditorių paramos būtų iš esmės formalus ir pasmerktas žlugti (ĮRĮ 28 str. 1 d. 1 p.).

Dėl nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsakovui atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

         Teisėjas                                                                                                         Vigintas Višinskis