Civilinė byla Nr. e2-1660-541/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31276-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10.; 2.6.22.; 2.8.2.1.; 3.2.6.1.

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

           2017 m. balandžio 20 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgėlienė,

sekretoriaujant Olgai Fadejevai, Nijolei Jašinskytei,

dalyvaujant ieškovo atstovams N. S., advokato padėjėjui Aleksandrui Rybakui,

atsakovės atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Černiauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Leidykla Victoria“ ieškinį atsakovei G. G. G. dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

1. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovės 1 500,00 Eur skolos už suteiktas paslaugas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais (e. b. l. 1-3):

1.1. 2016 m. liepos 1 d. tarp šalių buvo sudaryta Sutartis dėl atstovavimo parduodant turtą, pagal kurią ieškovas įsipareigojo ieškoti atsakovei buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkėjo už 40 500,00 Eur apibrėžtą sumą, o atsakovė įsipareigojo už ieškovo suteiktas paslaugas sumokėti nustatyto dydžio - 1 500,00 Eur - atlyginimą turto preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo su potencialiu buto pirkėju dieną;

1.2. Ieškovui suradus buto pirkėją, 2016 m. liepos 11 d. atsakovė su ja pasirašė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, gavo 1 000,00 Eur avansą bei įsipareigojo butą parduoti už 40 500,00 Eur kainą ir iki 2016 m. rugpjūčio 11 d. sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį; taip pat 2016 m. liepos 11 d. atsakovė pasirašytinai priėmė ieškovo išrašytą sąskaitą-faktūrą už suteiktas paslaugas;

1.3. Atsakovė ir buto pirkėja pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė, o 2016 m. rugpjūčio 16 d. atsakovė sudarė buto dovanojimo sutartį su savo motina E. G. ir atsisakė atsiskaityti su ieškovu už pagal atstovavimo sutartį suteiktas paslaugas;

1.4. Atsakovė turi pareigą atsiskaityti su ieškovu už suteiktas paslaugas pagal jai išrašytą sąskaitą-faktūrą, kadangi buvo pasirašyta preliminari sutartis dėl buto pirkimo, t. y. ieškovas visiškai įvykdė savo įsipareigojimus pagal atstovavimo sutartį, o aplinkybė, kad nebuvo sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis, neatleidžia atsakovės nuo šios pareigos. Be to, ieškovo kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo nėra, o vėlesnis buto dovanojimo faktas leidžia manyti, kad pati atsakovė galėjo nuspręsti nepardavinėti buto.

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti 38,00 Eur už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, o likusioje dalyje ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Savo poziciją iš esmės grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais (e. b. l. 122-125):

2.1. Ieškovas tinkamai nesuteikė nekilnojamojo turto pardavimo tarpininkavimo paslaugų, kadangi ieškovas tik atvedė į atsakovės namus pirkėją ir dalyvavo sudarant su ja preliminarią sutartį, o jokių kitų veiksmų (potencialių pirkėjų paieška, skelbimo talpinimas, skambučiai ir kt.) neatliko. Be to, ieškovas nedėjo pakankamai pastangų sudaryti pagrindinę turto pardavimo sutartį, visiškai nesidomėjo pagrindinės sutarties sudarymo aplinkybėmis, nepadėjo kitų dokumentų rengime (pirmenybės atsisakymo pareiškimo pasirašymu), taip pat nepagrįstai reikalavo atsakovę išsideklaruoti iš gyvenamosios vietos;

2.2. Atsižvelgiant į rinkos tendencijas, ieškovui atlygis galėtų būti mokamas tik sudarius pagrindinę turto pardavimo sutartį, o komisiniai mokesčiai galėtų sudaryti apie 3-4 proc. nuo turto vertės. Kadangi iš preliminaraus sandorio atsakovė faktiškai gavo 1 000,00 Eur sumą, komisinis mokestis už suteiktas paslaugas galėtų būti ne daugiau, kaip 38,00 Eur.;

2.3. Sutartis dėl atstovavimo yra suklastota sudarymo data ir turiniu, sutartyje numatytas komisinis mokestis yra melagingas, išpūstas ir yra iš anksto suplanuota apgaulė, pasinaudojant silpnąja sandorio šalimi – atsakove, ja, taip pat ir buto pirkėja, tikslingai manipuliuojant, todėl sutarties sąlyga dėl komisinio mokesčio pripažintina nesąžininga atsakovės atžvilgiu;

2.4. Tapus neįmanomam tolesniam darbui su ieškovu, atsakovė, žinodama, kad netrukus išvyks į užsienį, perleido turtą savo motinai E. G., kad ši toliau galėtų parduoti turtą, taigi, atsakovė neatsisakė parduoti turto, kaip nurodo ieškovas.

3. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė N. S. palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti, papildomai paaiškino, jog pasirašius preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, atstovavimo sutartis buvo įvykdyta, atsakovei išrašyta PVM sąskaita-faktūra, ir toliau viskas vyko ieškovui už akių. Pažymėjo, jog ieškovas pagal sutartį atliko šiuos veiksmus: surado buto pirkėją pagal ieškovo į visus portalus (www.aruodas.lt, www.skelbiu.lt. www.alio.lt ir kt.) įdėtus skelbimus, taip pat paruošė preliminarią sutartį, užsakė pažymą pas notarą bei sertifikatą, sutarė su notaru dėl pagrindinio sandorio datos, taip pat parengė pranešimą buto pirkėjai, kurį nusiuntė atsakovės motinos elektroniniu paštu, išaiškino atsakovei apie būtinybę dėl kaimyno atsisakymo nuo buto pirkimo, t. y. davė nurodymus, ką daryti, kad sandoris įvyktų, inicijavo pirkėjos ir pardavėjos kontaktų apsikeitimą. Negali pateikti įrodymų, kokias konkrečiai išlaidas patyrė atliekant šiuos veiksmus, tai apima jos pareigas pagal atstovavimo sutartį. Pažymėjo, jog su būsto pardavėja pirmas susitikimas įvyko 2016 m. liepos 1 d. ginčo bute, tada buvo pasirašyta atstovavimo sutartis, kurios tekstą parengė ieškovas, atsakovė ją perskaitė, visos sąlygos buvo aptartos ir suderintos. Ieškovo nuomone, jis pagal sutartį įsipareigojo surasti pirkėją ir sudaryti preliminarią sutartį. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovė taip pat nurodė, jog atsakovei pasirašius sąskaitą, jos sutarė, kad atsakovė atlyginimą sumokės vėliau. Tvirtino, jog pirkėja M. K. neatsisakė pirkti buto, tačiau prašė palaukti, nes turėjo gauti pinigus buto pirkimui iš kitų asmenų, todėl šalys laukė. Teigė, jog jai pirkėja skambino ir sakė, jog 2016 m. rugpjūčio 11 dienai pinigų neturi ir neateis pas notarą, todėl ji perspėjo notarą, kad sandoris neįvyks, nes pirkėja neatvyks. 2016 m. rugpjūčio 11 d., pardavėja, būdama pas notarą, paskambino ieškovui ir pasakė, kad įvertinus tai, jog pirkėja neatvyko, butą nusprendė perleisti motinai, teigė, jog jei pirkėja M. K. dar norės įsigyti butą, galės sudaryti sandorį su jos motina, tačiau pastaroji atsisakė sudaryti naują atstovavimo sutartį su ieškovu. 2016 m. rugpjūčio 18 d. gavus Nekilnojamojo turto registro išrašą ieškovas sužinojo, kad butas padovanotas. Ieškovo atstovė patvirtino, jog 2016 m. rugpjūčio 11 d. būtent pirkėja M. K. negalėjo sudaryti sutarties, nauja preliminari sutartis, kuria būtų pratęstas terminas, nebuvo sudaryta, dėl to nesutiko pardavėja, ji nebenorėjo tęsti jokių sutartinių santykių (e. b. l. 112-114, 183-185).

4. Ieškovo atstovas advokato padėjėjas Aleksandras Rybakas palaikė ieškovo ieškinį, papildomai paaiškino, jog atsakovė pripažįsta sutartinius santykius, atsakovei buvo įteikta sąskaita, kurią ji pasirašė, todėl nuo preliminarios sutarties sudarymo atsakovei kilo pareiga atsiskaityti už tinkamai suteiktas paslaugas. Pažymėjo, jog 2016 m. rugpjūčio 11 d. pati atsakovė nusprendė perleisti butą, kas reiškia, jog atsakovė nebenorėjo tęsti sutarties ir naudotis ieškovo paslaugomis. Tvirtino, jog visi ieškovo nurodyti veiksmai buvo atlikti, todėl ir buvo surasta buto pirkėja bei pasirašyta preliminarioji sutartis, ieškovas dėjo pakankamai pastangų, kad būtų sudaryta pagrindinė sutartis, buvo sutvarkyti visi dokumentai, o šalių sutartiniai santykiai nutrūko ne dėl ieškovo kaltės, atsakovė niekada nesiūlė pratęsti sutarties. Dėl atlyginimo dydžio nurodė, jog dydis yra pagrįstas, tokie atlyginimai egzistuoja rinkoje, jokios prievartos pasirašyti sutartį atsakovei nebuvo. Prašė tenkinti ieškinį (e. b. l. 183-185).

5. Teismo posėdyje atsakovės atstovas advokato padėjėjas Kęstutis Černiauskas sutiko su ieškiniu iš dalies, nurodydamas papildomas faktines aplinkybes, jog jo atstovaujamosios tvirtinimu, šalys pirmą kartą buvo susitikusios 2016 m. liepos 8 d. ir jokie dokumentai tuo metu nebuvo pasirašyti. Pasirašius preliminarią sutartį ir PVM sąskaitą-faktūrą šalys žodžiu sutarė, kad atsakovė sumokės tarpininkavimo atlygį, kai bus pasirašyta pagrindinė sutartis ir gauti pinigai iš pirkėjos, o liepos 1 d. atsakovė negalėjo pasirašyti atstovavimo sutarties, nes šalys dar nebuvo susitikusios. Be to, atsakovės manymu, jai atstovavimo sutartis galėjo būti duota pasirašyti tik 2016 m. liepos 11 d., ji neturėjo galimybės derėtis dėl sutarties sąlygų, iki teismo proceso atsakovė net neturėjo atstovavimo sutarties egzemplioriaus. Teigė, jog ieškovas, vykdydamas sutartį, iš esmės atliko tik keletą veiksmų – atvedė į atsakovės namus vieną potencialią pirkėją ir dalyvavo sudarant preliminarią sutartį, jokių kitų tarpininkavimo veiksmų neatliko. Manytina, jog ieškovė ir potenciali pirkėja buvo sudariusios paslaugų teikimo sutartį, kas kelia abejonių ginčo sutarties vykdymu. Tvirtino, jog visus pasirengimo veiksmus atsakovė atliko savarankiškai, ieškovas nedėjo pastangų sudaryti pagrindinės turto perleidimo sutarties, nenorėjo pratęsti sutarties vykdymo. Ieškovas, teikdamas paslaugas, galėjo patirti tik minimalias išlaidas, tačiau jokių įrodymų apie tai nepateikta, todėl nėra pagrindo priteisti tokio dydžio atstovavimo išlaidas, kurios pagal rinkos situaciją yra visiškai neproporcingos ir neadekvačios, ką patvirtina ir į bylą pateikta sutartis su kita tarpininkavimo kompanija, kurioje numatyti didesni įsipareigojimai, tačiau mažesnis mokestis. Remiasi CK 6.193 straipsniu dėl sutarties aiškinimo principų ir laikosi pozicijos, jog sutartyje įvardintas įsipareigojimas „surasti pirkėją“ reiškia, kad ieškovas turėjo surasti ne potencialų pirkėją, o asmenį, kuris faktiškai įsigis turtą, be to, atsakovės tikrieji ketinimai buvo parduoti turtą, o ne sudaryti preliminarią sutartį, todėl akivaizdu, kad sutarties sąlyga, numatanti užmokestį už pirkėjo suradimą, neatitinka tikrųjų atsakovės ketinimų ir pažeidžia vartotojo teises, nes nustato neproporcingai didelę atsakomybę ir pareigą sumokėti, net jei nebus sudaryta pagrindinė sutartis ne dėl atsakovės kaltės. Be to, ieškovas ir toliau po preliminarios sutarties pasirašymo teikė paslaugas, kas patvirtina, jog ieškovo paslaugų apimtis buvo didesnė, nei numatyta sutartyje, todėl ir apmokėjimas turėjo būti už visas paslaugas, neapsiribojant preliminarios sutarties sudarymu. Taip pat atsakovės atstovas remiasi CK 6.228 straipsniu ir teigia, jog tokia sutarties sąlyga yra nesąžininga, kadangi atsakovė neturėjo galimybės individualiai aptarti atstovavimo sutarties sąlygų dėl klientų paieškos ir dėl apmokėjimo už paslaugas, sutartis buvo parengta ieškovo, o ieškovas nepaneigė šių sąlygų atitikties nesąžiningumo kriterijams. Pažymėjo, jog sandoris neįvyko ne dėl atsakovės, o dėl ieškovo surastos pirkėjos kaltės, be to, atsakovė neturėjo pirkėjos kontaktų ir jos betarpiškai nebendravo. Atsakovės atstovas sutinka su 38,00 Eur dydžio užmokesčiu, o likusioje dalyje ieškinį prašė atmesti (e. b. l. 183-185).

6. Atsakovei G. G. G. apie teismo posėdį pranešta tinkamai (e. b. l. 86-88), tačiau į posėdį atsakovė neatvyko, ji yra atstovaujama advokato padėjėjo, todėl teismas vadovaujantis CPK 246 straipsniu nagrinėja bylą atsakovei G. G. G. nedalyvaujant.

Ieškinys atmestinas.

II. Ginčo esmė

7. Ginčas tarp šalių kilo dėl ieškovo reikalavimo sumokėti tarpininkavimo mokestį už suteiktas paslaugas pagrįstumo ir jo dydžio. Ieškovas įrodinėja, jog sutartyje numatytas tarpininkavimo paslaugas įvykdė tinkamai, todėl pagal sutarties sąlygas, t. y. pasirašius preliminarią turto pardavimo sutartį, atsakovė turi prievolę sumokėti ieškovui sutartyje numatyto dydžio komisinį mokestį. Atsakovė nesutinka, kad ieškovas tinkamai suteikė tarpininkavimo paslaugas, ieškovo veiksmus vertina kaip nesąžiningus ir neteisėtus, tvirtina, jog komisinis mokestis gali būti mokamas tik sudarius pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį, o sutarties sąlygą, kuria nustatytas 1 500,00 Eur dydžio komisinis mokestis, laiko nesąžininga. Taigi, šio ginčo nagrinėjimo objektą sudaro aplinkybės dėl šalių pareigų, numatytų 2016 m. liepos 1 d. Sutartyje dėl atstovavimo parduodant turtą, vykdymo ir šios sutarties sąlygų sąžiningumo atsakovės, kaip silpnesniosios sandorio šalies, atžvilgiu, ar nagrinėjamu atveju buvo pasiektas šalių sudarytos sutarties dėl atstovavimo tikslas, kokias prievoles turėjo atlikti ieškovas, kad įgytų teisę į atlyginimą už suteiktas paslaugas.

III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

              8. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta:

8.1. 2016 m. liepos 1 d. ieškovas UAB „Leidykla Victoria“ (agentas) ir atsakovė G. G. G. (klientas) sudarė Sutartį dėl atstovavimo parduodant turtą (toliau – atstovavimo sutartis) (e. b. l. 6-7). 2016 m. liepos 11 d. atsakovė ir pirkėja M. K. pasirašė preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo (e. b. l. 8-9, 136-137) ir 2016 m. liepos 11 d. ieškovas išrašė, o atsakovė pasirašytinai priėmė sąskaitą-faktūrą Nr. 16/07-11 už suteiktas konsultavimo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo klausimais paslaugas 1 500,00 Eur sumai (e. b. l. 10). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, jog atsakovė G. G. G. butą, adresu (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugpjūčio 16 d. padovanojo savo motinai E. G., o 2016 m. spalio 21 d. minėtas butas parduotas K. I. (e. b. l. 11-13, 115, 146-147). Ieškovas taip pat į bylą pateikė 2016 m. rugpjūčio 8 d. elektroninį pranešimą M. K. (e. b. l. 116).

8.2. Atsakovė savo atsikirtimams pagrįsti į bylą pateikė 2016 m. liepos 21 d. A. K. pareiškimo dėl pirmenybės pirkti Turtą atsisakymo kopiją (e. b. l. 128), 2016 m. rugpjūčio 16 d. Dovanojimo sutarties kopiją (e. b. l. 126-127, 129-131, 143-145), 2016 m. kovo 4 d. G.s G. G. įgaliojimo E. G. kopiją (e. b. l. 132-135), 2016 m. rugpjūčio 8 d. pranešimo dėl kvietimo sudaryti turto pagrindinę pardavimo sutartį kopiją ir pašto kvito kopiją (e. b. l. 138), 2016 m. birželio 3 d. tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį Nr.1 (e. b. l. 160), išrašą iš lietuvių kalbos žodyno dėl „pirkėjo“ sąvokos reikšmės (e. b. l. 161).

Dėl tarpininkavimo paslaugų sutarties aiškinimo ir vykdymo

9. Šioje civilinėje byloje tarp ginčo šalių susiklostė tarpininkavimo paslaugų teikimo teisiniai santykiai (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Tarpininkavimo paslaugų sutartis – viena iš paslaugų sutarčių, kuria pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Esminis atlygintinų paslaugų sutarties požymis yra nematerialaus pobūdžio paslaugų, už kurias sumokamas atlygis, teikimas, t. y. klientas, sudarydamas šią sutartį, siekia per tarpininką parduoti savo nekilnojamąjį turtą, o paslaugų teikėjas – už atitinkamą atlygį suteikti paslaugą – surasti pirkėją, kuris nupirktų ieškovo nekilnojamąjį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2013). Paslaugų sutarties vykdymas grindžiamas CK 6.718 straipsnyje įtvirtintu kliento interesų prioriteto principu, kuris paslaugos vykdytoją įpareigoja veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Pažymėtina, jog pagal tarpininkavimo paslaugų sutartis atlyginimas mokamas už ieškovo suteiktas paslaugas. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje yra svarbu nustatyti, dėl kokių paslaugų susitarė šalys sudarydamos sutartį, ar jos vienodai suprato ieškovo teikiamų tarpininkavimo paslaugų turinį, koks buvo šalių elgesys sutarties galiojimo metu ir ar sutarties šalys vykdė sutartinius įsipareigojimus, kad būtų pasiektas sutarties tikslas.

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškinant sutarties turinį prioritetas teikiamas tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui, nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika; aiškinant sutartį reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje ir nenurodytos, priimtiniausią pagal sutarties prigimtį sąvokų reikšmę, papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; kt.). Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013; kt.).

11. Nagrinėjamu atveju šalių sudaryta atstovavimo sutartimi ieškovas įsipareigojo ieškoti atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto, adresu Panevėžio g. 28-13, Vilnius, pirkėjo (e. b. l. 6). Bylos duomenimis nustatyta ir atsakovė šios aplinkybės neginčija, jog ieškovas surado atsakovės turto pirkėją, su kuriuo buvo pasirašyta preliminari sutartis. Atsakovės teiginiai dėl ieškovo vykdytų pirkėjo paieškos veiksmų nėra teisiškai reikšmingi konstatuojant, jog atsakovės turto pirkėjas buvo faktiškai surastas ieškovo. Tačiau šalys kėlė ginčą, ar vien potencialaus pirkėjo suradimas ir preliminarios sutarties pasirašymas reiškia, kad atstovavimo sutartis buvo pilnai įvykdyta, ir ar ieškovas įgijo teisę į atstovavimo sutartyje nustatytą atlygį.

12. Teismo vertinimu, atstovavimo sutarties sąlygos leidžia daryti išvadą, jog ginčo šalių sudarytos paslaugų sutarties tikslas buvo ieškovo, kaip profesionalo, paslauga surandant atsakovės nekilnojamojo turto pirkėją ir jam parduodant šį turtą, t. y. atsakovė, sudarydama paslaugų sutartį su ieškovu, siekė, pasinaudojant jo paslaugomis, parduoti savo nekilnojamąjį turtą.

13. Visų pirma, tokią išvadą leidžia daryti kasacinio teismo praktika, kur yra aiškiai nurodyta, kad tokio pobūdžio ieškovo suteiktos paslaugos tikslas – faktinis atsakovės nekilnojamojo turto pardavimas, o traktuojant šalių sutartį priešingai, t. y. kad paslaugų sutartis buvo sudaryta tam, kad būtų surastas pirkėjas, bet ne tam, kad realiai būtų parduotas turtas, šios paslaugų sutarties sudarymas prarastų savo tikslinę paskirtį ir neatspindėtų atsakovės suinteresuotumo sudaryti šią sutartį – pasinaudojant ieškovo paslaugomis realiai parduoti nekilnojamąjį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011; kt.). Akivaizdu, jog atsakovės tikrasis ketinimas (valia) sudaryti sutartį buvo realus turto pardavimas, taip nurodė ir pati atsakovė, kadangi priešingas sutarties aiškinimas apskritai neatspindėtų atsakovės suinteresuotumo sudaryti ginčo sutartį. Asmuo, kreipdamasis į tarpininką, kaip savo srities profesionalą, įsipareigodamas jam mokėti atlygį už teikiamas paslaugas, turi interesą būtent parduoti turtą, todėl teismas prieina prie išvados, jog ginčo atstovavimo sutarties sudarymo tikslas šiuo atveju buvo konkretaus atsakovės turto pardavimas, ką papildomai patvirtina aplinkybė, jog turtas galiausiai buvo parduotas kitam asmeniui (e. b. l. 115). Priešingas sutarties aiškinimas reikštų nesąžiningumą atsakovės atžvilgiu, t. y. pripažinus, jog sutarties tikslas buvo tik potencialių pirkėjų paieška, ir neįvykus faktiniam turto pardavimo sandoriui susidarytų situacija, kai paslaugų gavėja turėtų sumokėti paslaugų teikėjui komisinį mokestį negavusi finansinės naudos, proporcingos sumokėtam atlygiui. Be to, atstovavimo sutartimi šalys numatė, jog atlyginimas už agento suteiktas paslaugas įeina į pardavimo kainą, kuri bus pasiūlyta galimam turto pirkėjui (8 punktas), kas taip pat netiesiogiai patvirtina, jog teisė gauti atlygį agentui sietina su realiu turto pardavimu.

14. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti, kad šiuo atveju taikytinos vartotojų teises ginančios teisės nuostatos, kadangi paslaugas teikęs ieškovas yra šiuo verslu užsiimantis juridinis asmuo, o paslaugų vartotojas – fizinis asmuo, siekiantis pasinaudoti tarpininkavimo paslaugomis asmeninėms reikmėms. Tais atvejais, kai atlygintinos paslaugos teikiamos fiziniams asmenims vartotojams, paslaugų sutarčiai mutatis mutandis taikomos kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis (CK 6.716 straipsnio 4 dalis). Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2009; kt.).

15. Šalys neginčijo, jog ginčo atstovavimo sutartį parengė ieškovas, sutartis iš esmės buvo sudaryta ieškovo pasiūlytomis sąlygomis, taigi, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Minėta, jog atsakovė, pasinaudodama tarpininkavimo paslaugomis, siekė parduoti turtą, kadangi vien potencialių pirkėjų suradimas objektyviai neatitiktų jos lūkesčių. Nors sutartyje konkrečiai neįvardyta ieškovo pareiga pasiekti tam tikrą rezultatą – atsakovės nekilnojamojo turto pardavimą, dėl ko ir kilo ginčas tarp sutartį sudariusių šalių, tačiau, remiantis visos sutarties turiniu, atsakovės tikslais sudarant sutartį, analizuojant šalių elgesį, jų paaiškinimus akivaizdu, kad šalys sudarė sutartį, turėdamos tikslą pasiekti nurodytą rezultatą, t. y. atsakovė, pasinaudodama ieškovo, kaip verslininko profesionalo nekilnojamojo turto pardavimo srityje, patirtimi, pagalba parduoti savo nekilnojamąjį turtą, o ieškovas – suteikęs paslaugas, dėl kurių būtų realiai parduotas turtas, gauti už tai atlyginimą. Taigi, ir vykdant pareigą užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą, yra pagrindas spręsti, kad ieškovas, kaip paslaugų teikėjas, nesuteikė atsakovei, kaip vartotojai, tinkamos paslaugos – nesurado atsakovės nekilnojamojo turto pirkėjo, pajėgaus sumokėti už įsigyjamą turtą sutartą kainą ir realiai nupirkusio ieškovo nekilnojamąjį turtą. Šias aplinkybes patvirtina pačios ieškovo vadovės teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, jog jai buvo žinoma, kad buto pirkėja M. K. sutartu laiku nevyks į notarinę kontorą pasirašyti pagrindinės buto pirkimo sutarties, nes tai dienai neturi pinigų butui įsigyti (e. b. l. 112-114, 183-185). 

16. Aiškinant ginčo sutartį pagal sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principus taip pat darytina išvada, jog ginčo šalių sudarytos paslaugų sutarties tikslas – realus turto pardavimas. Be minėto atstovavimo sutarties 8 punkto, kuriuo teisė gauti atlygį agentui sietina su realiu turto pardavimu, sutarties 12 punktu šalys susitarė, jog atsakovė turi teisę atsisakyti parduoti turtą už šioje sutartyje nustatytą kainą arba už ją didesne kainą tiktai tuo atveju, jeigu klientas turi pagrįstų abejonių dėl potencialaus pirkėjo mokumo. Klientas privalo tokias abejones pagrįstai išdėstyti raštu ir pateikti agentui. Taigi, šia nuostata šalys aptarė situaciją, kai turto pardavėja atsisako parduoti turtą agento surastam pirkėjui, t. y. aptariamos šalių teisės ir pareigos po preliminarios sutarties pasirašymo, kas patvirtina, jog vien preliminarios sutarties pasirašymas nereiškė šalių sutartinių santykių pabaigos.

17. Teismas taip pat sprendžia, jog aplinkybė, kad šalys atstovavimo sutartyje numatė, jog komisiniai turi būti sumokami turto preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dieną (sutarties 8 punktas), nereiškia, kad būtent preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymą galima sieti su šalių sutartinių santykių pabaiga, kadangi vien sutartyje nustatytas komisinio mokesčio mokėjimo momentas nesuponuoja tinkamo sutarties įvykdymo fakto. Tokia sutarties nuostata negali būti pagrindas traktuoti, kad šalių sudarytos sutarties tikslas buvo tik atsakovės nekilnojamojo turto preliminarios pirkimo-pardavimo sudarymas, bet ne faktinis šio turto pardavimas. Priešingas šios sutarties nuostatos traktavimas nebūtų sąžiningas atsakovės, kaip vartotojos, atžvilgiu. Be to, civilinėje teisėje galiojant sutarčių sudarymo laisvės principui šalys sutartyje gali susitarti dėl tam tikros atsiskaitymo tvarkos. CK 6.720 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos, jeigu sutartis nenustato ko kita; suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Taigi, teismas sprendžia, kad atstovavimo sutartyje nustatyta atsiskaitymo tvarka nepatvirtina ieškovo argumentų dėl šios sutarties sudarymo tikslo ir rezultato. Be to, atstovės atstovas nurodė, jog šalys žodžiu sutarė, kad atsakovė sumokės tarpininkavimo atlygį ieškovui, kai bus pasirašyta pagrindinė sutartis ir gauti pinigai iš pirkėjos. Ieškovo atstovė taip pat nurodė, jog pasirašius preliminarią sutartį, šalys sutarė, kad atsakovė atlyginimą sumokės vėliau. Nesant tokio susitarimo, ieškovas turėjo pareikalauti sumokėti atlygį būtent preliminarios sutarties pasirašymo metu, kaip numatyta atstovavimo sutartyje, tačiau tokių duomenų byloje nėra, kas leidžia teismui manyti, jog toks žodinis susitarimas tarp ginčo šalių buvo ir, vėl gi, jis patvirtina, kad atstovavimo sutarties tikslas buvo faktinis turto pardavimas.

18. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad atsakovė priėmė jai ieškovo išrašytą sąskaitą-faktūrą apmokėjimui, atsižvelgiant į kitas byloje nustatytas aplinkybes, taip pat neleidžia daryti priešingos išvados dėl atstovavimo sutarties tikslų. Pažymėtina, jog sąskaitos pateikimas reiškia sąskaitos gavėjo pareigą sumokėti joje nurodytą sumą, tačiau tai nėra dokumentas, patvirtinantis tinkamą paslaugų atlikimo faktą. Taigi, atsakovei ginčijant teisme ieškovo pareigų pagal atstovavimo sutartį vykdymą, šis dokumentas negali būti vertintinas, kaip tinkamą ieškovo sutarties vykdymą liudijantis įrodymas. Teismas taip pat įvertina ieškovo elgesį po preliminarios sutarties pasirašymo. Ieškovas nurodo, jog užsakė viešajame registre pažymą sandoriui, gavo buto energinio naudingumo sertifikatą, t. y. atliko veiksmus, kad būtų sudaryta pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis. Ši aplinkybė leidžia teismui spręsti apie ieškovo valią vykdyti sutartį tol, kol turtas bus realiai parduotas, t. y. patvirtina, jog esminis atstovavimo sutarties tikslas buvo ne vien potencialių pirkėjų paieška, o realus turto pardavimas.

19. Kita vertus, byloje yra nustatytos aplinkybės, jog ieškovui buvo žinomos jos surastos pirkėjos mokumo problemos, ieškovo surasta pirkėja sutartą dieną neatvyko į notarinę kontorą pasirašyti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, iš esmės dėl šių priežasčių atstovavimo sutarties tikslas nebuvo pasiektas, t. y. turtas nebuvo realiai parduotas. Dėl to ieškovas, siūlydamas atsakovei surastą pirkėją, prisiėmė ir riziką, kad turto pirkimo-pardavimo sandoris gali ir neįvykti, dėl ko jam nebus sumokėtas ir atlyginimas pagal paslaugų sutarties 8 punktą. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad buto pirkimo-pardavimo sandoris neįvyko dėl atsakovės kaltės.

20. Apibendrinant daroma išvada, jog pagal sutartį ieškovas, suteikęs paslaugas, dėl kurių būtų realiai parduotas turtas, įgyja teisę gauti atlyginimą, o vien pirkėjo ir pardavėjo ikisutartinių teisinių santykių atsiradimas (preliminarios sutarties pasirašymas), neleidžia manyti, jog ieškovo pareigos pagal sutartį buvo suteiktos tinkamai. Byloje nustatyta, jog turtas ieškovo pasiūlytai pirkėjai nuosavybėn nebuvo perduotas, t. y. realiai nekilnojamojo turto pardavimas pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį neįvyko, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas įvykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį ir suteikė paslaugą atsakovei, t. y. kad buvo surastas atsakovės nekilnojamojo turto pirkėjas, kuris realiai būtų įsigijęs ieškovo turtą.

Dėl sutarties 8 punkto sąlygos sąžiningumo vertinimo ex officio

21. Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015). Šalių individualiai neaptartos vartojimo sutarčių sąlygos laikomos nesąžiningomis pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus: jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus. Tikrindamas vartojimo sutarčių sąlygas nesąžiningumo aspektu teismas turi įvertinti, ar neiškreipta vartojimo sutarties šalių interesų pusiausvyra vartotojo nenaudai. CK 6.2284 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Aiškindamas šios teisės normos turinį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vienas vartojimo sutarties sąlygų atitikties bendriesiems sąžiningumo kriterijams aspektų – vertinimas, ar jos yra skaidrios, t. y. ar sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos vartotojui ir ar verslininkas pateikė vartotojui visą sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją; neskaidrios sutarties sąlygos negali būti laikomos sąžiningomis, nes vartotojas, kuris nesupranta sutarties sąlygų ar neturi visos apsispręsti reikšmingos informacijos, negali priimti tinkamo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas dėl verslininko pareigos suteikti informaciją ir užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę, išaiškino, kad sutarties sąlygų aiškumas ir suprantamumas vertinamas pagal konkrečias bylos aplinkybes, apibūdinančias vartotojo sugebėjimus suprasti tikrąjį sutarties sąlygų turinį, bei atsižvelgiant į vidutiniškai informuoto, protingai apdairaus ir atidaus vartotojo supratimo standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689/2006).

22. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu kvestionavo atstovavimo sutarties 8 punkto sąlygos dėl komisinio mokesčio apskaičiavimo sąžiningumą. Taigi, šioje civilinėje byloje teismui aktualu išsiaiškinti, ar atstovavimo sutarties sudarymo metu atsakovei buvo aiškinama ši sutarties sąlyga, ar aptarta atstovavimo paslaugų kaina, kaip atsakovė suprato šią sutarties sąlygą ir ar pagal savo asmenines savybes sugebėjo ją tinkamai suprasti.

23. Teismo vertinimu, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė galėjo nesuprasti sutarties sąlygos dėl apmokėjimo už suteiktas paslaugas, atsakovė nepagrindė savo teiginių, kad sutartis jai buvo duota pasirašyti su ja nesusipažinus ar apgaulės būdu, kad sutartis suklastota jos data bei turiniu, atsakovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo savo parašo tikrumo atstovavimo sutartyje, byloje nėra jokių tikėtinų duomenų, keliančių abejonių dėl ginčo sutarties pasirašymo aplinkybių. Be to, atsakovė yra jauno amžiaus, lietuvė, byloje nustatyta, jog atsakovės motina, aktyviai dalyvavusi sudaromuose sandoriuose, studijuoja teisę, taigi, negalima vertinti, kad atsakovė visiškai nesuprato pasirašytos sutarties sąlygos dėl apmokėjimo už paslaugas. Šios sąlygos formuluotė yra aiški ir konkreti, todėl atsižvelgiant į vidutiniškai informuoto, protingai apdairaus ir atidaus vartotojo supratimo standartą, nėra pagrindo teigti, jog atsakovė galėjo nesuprasti jos turinio ir reikšmės.

24. Atsakovė kelia klausimą dėl šios sąlygos nesąžiningumo komisinio mokesčio dydžio aspektu ir tvirtina, jog vien tik preliminarios sutarties sudarymo komisiniai mokesčiai negali sudaryti 1 500,00 Eur. Pažymėtina, jog teismui konstatavus, kad šalių sudarytos atstovavimo sutarties tikslas buvo realus turto pardavimas, teismas vertina atstovavimo sutarties sąlygą dėl komisinio mokesčio dydžio, atsižvelgdamas į minėtą sutarties sudarymo tikslą, t. y. turto pardavimą. Atstovavimo sutartimi šalys sutarė dėl 1 500,00 Eur atlygio, kas sudaro 3,7 proc. turto pardavimo kainos, kuri, teismo vertinimu, laikytina sąžininga, kadangi vidutinė tokių paslaugų kaina yra apie 3 proc. nuo pardavimo kainos. Atsakovė taip pat nurodo, jog rinkoje komisiniai mokesčiai nekilnojamojo turto brokeriui svyruoja apie 3-4 proc. nuo turto vertės, o atsakovės į bylą pateikta 2016 m. birželio 3 d. tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartis Nr. 1 (e. b. l. 160), kurioje nustatytas nežymiai mažesnis - 1 000,00 Eur dydžio atlygis, nepaneigia ginčo atstovavimo sutartyje nustatyto tarpininkavimo mokesčio pagrįstumo.

25. Taigi, teismas sprendžia, jog tokio dydžio (1 500,00 Eur) atlygio nustatymas atstovavimo sutartimi nekelia abejonių dėl atstovavimo sutarties 8 punkto sąlygos sąžiningumo, iš esmės nepažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyros bei vartotojos teisių ir interesų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog sutartyje numatyta sąlyga dėl paslaugų suteikimo kainos (atlygio) yra nesąžininga ir pažeidžianti vartotojos interesus (CK 6.188 straipsnis).

26. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo vertinimu, ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovę sumokėti visą atlyginimą (komisinius) už tarpininkavimo parduodant turtą paslaugas, kurios iki galo nebuvo suteiktos, t. y. ieškovui nepasiekus realaus atsakovės turto pardavimo, negali būti laikomas protingu ir sąžiningu. Ieškovas pagal sutartį nesuteikė paslaugų, dėl kurių būtų realiai parduotas turtas, ir neįgijo teisės gauti atlyginimo, todėl ieškovo ieškinys dėl 1 500,00 Eur skolos už suteiktas paslaugas su išvestiniais ieškovo ieškinio reikalavimais, atmestinas.

27. Aplinkybės, jog atsakovė, 2016 m. liepos 11 d. neįvykus pirkimo-pardavimo sandoriui, vienašališkai nutraukė sutartį dėl atstovavimo ir perleido butą trečiajam asmeniui, nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku. Ieškovas, esant pagrindui, galimai savo pažeistas teises turi teisę ginti kitais įstatymuose nustatytais pagrindais, numatančiais vienašališko sutarties nutraukimo teisines pasekmes (CK 6.221 straipsnis, 6.721 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu patyrė 330,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (e. b. l. 141-142, 152-153, 175, 189-190). Atsakovės nurodyti patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydžiai neviršija rekomendacijose numatytų, o įvertinus jų dydį teismas mano, kad prašoma priteisti suma už suteiktas teisines paslaugas yra pagrįsta ir protinga. Dėl nurodytų motyvų ir atmetus ieškinį, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, atsakovei iš ieškovo priteistina 330,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

29. Atmetus ieškinį, iš ieškovo priteistina 9,40 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės biudžetą (CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 293-294, 259, 263-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Leidykla Victoria“, į. k. 181145549, atsakovės G. G. G., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 330,00 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Valstybės naudai iš ieškovo UAB „Leidykla Victoria“, į. k. 181145549, priteisti 9,40 Eur (devynis eurus 40 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                        Jolanta Vėgėlienė