Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [A-502-419-13].docx
Bylos nr.: A-502-419-13
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnyba 188735972 atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie LR SADM 191630223 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl sveikatos ir socialinės apsaugos
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Socialinė apsauga
Bylos dėl valstybinio socialinio draudimo pensijų
Valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija

Administracinė byla Nr. A502-419/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00966-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1

(S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. vasario 7 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. M. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I.

 

Pareiškėja T. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos (toliau – Tarnyba) 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. PS-9051 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2012 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. (6.5)I-1712, ir įpareigoti atsakovą jai skirti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją (toliau – ir senatvės pensija).

Skunde (b. l. 1, 16-17, 67) pareiškėja paaiškino, kad 1993 m. rugsėjo mėnesį išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas (toliau – ir JAV), kur šiuo metu gyvena. 2011 m. rugsėjo mėnesį jai sukako 60 metų, todėl pateikė Tarnybą prašymą skirti senatvės pensiją. Pareiškėjos skaičiavimais, ji turi 22 metų ir 10 mėnesių darbo stažą TSRS ir LTSR. Tarnybos išvada, jog darbo knygelėje esantys įrašai neatitinka reikalavimų, nėra pagrindas nepripažinti darbo stažo ir neskirti pensijos. 2012 m. gegužės 9 d. pateiktuose paaiškinimuose pareiškėja prašė teismą skaičiuoti darbo stažą remiantis darbo knygele ir intarpu į ją. Pareiškėja nurodė nežinanti, iš kur atsakovas gavo duomenų apie jos atleidimo iš kooperatyvo „Matuotojas“ dieną – 1990 m. gruodžio 31 d., kadangi tokios datos nėra nei intarpe, nei darbo knygelėje. Atsakovas nepagrįstai neįskaičiuoja į stažą darbo TSRS laikotarpiu nuo 1968 m. rugsėjo 2 d. iki 1974 m. rugsėjo 9 d., darbo Kapsuko rajono kariniame komisariate laikotarpio nuo 1975 m. birželio 26 d. iki 1977 m. sausio 3 d., bei laiko nuo 1977 m. vasario 9 d. iki 1989 m. liepos 3 d., išdirbto Degalinių organizavimo valdyboje Kaune. Pareiškėja nekalta, kad kooperatyvo „Matuotojas“ vadovybė iki 1990 m. gruodžio 31 d. neperregistravo kooperatyvo, todėl atsakovas neturi pagrindo neigti jos darbo stažo šiuo laiku. Tuos pačius argumentus pareiškėja nurodė ir dėl atsakovo teiginių, jog darbo knygelėje nenurodyta, kokiu dokumentu remiantis buvo priimta į darbą uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Nafta“ ir kad UAB „Nafta“ 1991 m. birželio 1 d. – 1991 m. gruodžio 31 d. nemokėjo socialinio draudimo įmokų.

Atsakovas VSDFV Užsienio išmokų tarnyba su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 32-33) paaiškino, kad senatvės pensijos užsienyje gyvenantiems JAV piliečiams skiriamos ir mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir JAV Vyriausybės susitarimu dėl socialinio draudimo pensijų mokėjimo į užsienį (toliau – ir Susitarimas), Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – ir Pensijų įstatymas), Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 (toliau – ir Nuostatai) bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo užsienyje gyvenantiems Jungtinių Amerikos Valstijų piliečiams tvarkos aprašu, patvirtintu VSDFV direktoriaus 2003 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. V-100 (toliau – ir Tvarkos aprašas). Pagal Tvarkos aprašo 2 ir 4 (buvusį 4.2) punktus, senatvės pensija užsienyje gyvenančiam JAV piliečiui skiriama ir mokama, jei jis atitinka Pensijų įstatyme nustatytas sąlygas šios rūšies pensijai gauti, yra įgijęs ne mažesnį kaip minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą (toliau – ir stažas), nustatytą senatvės pensijai, dirbdamas Lietuvos įmonėse, įstaigose, organizacijose, negauna užsienio valstybėje pensijos už stažą, už kurį pensija skiriama Lietuvoje. Pensijų įstatymo 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad minimalus stažas senatvės pensijai yra 15 metų. Iš pareiškėjos pateiktos darbo knygelės nustatyta, kad pareiškėja Lietuvos įmonėse, įstaigose, organizacijose dirbo 6 metus 2 mėnesius 17 dienų. Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. spalio 16 d. nutarimą Nr. 1-677, kooperatyvai iki 1990 m. gruodžio 31 d. savo veiklą turėjo pertvarkyti pagal Lietuvos Respublikos įmonių įstatymą bei kitus šią veiklą reglamentavusius įstatymus ir persiregistruoti, o atsižvelgus į tai, kad įrašas apie atleidimą iš darbo kooperatyve „Matuotojas“ patvirtintas kooperatyvo „Matuotojas“ antspaudu, Tarnyba į pareiškėjos stažą įtraukė laikotarpį iki 1990 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjos darbo knygelėje nenurodyta, kokiu dokumentu remiantis ji buvo priimta į darbą UAB „Nafta“, be to, UAB „Nafta“ 1991 m. birželio 1 d. – 1991 m. gruodžio 31 d. nemokėjo socialinio draudimo įmokų, todėl įskaityti laikotarpį nuo 1991 m. vasario 19 d. iki 1991 m. lapkričio 4 d. į  stažą nėra teisinio pagrindo. Teismo posėdyje atsakovo atstovė sutiko, kad 1975 m. birželio 25 d. – 1977 m. sausio 3 d. laikotarpis, kai pareiškėja dirbo Kapsuko rajono kariniame komisariate, pagal naujai gautus dokumentus turi būti įskaitytas į stažą. Nurodė, kad iš VSDFV Kauno skyriaus atsakymo matyti, jog UAB „Nafta“ finansinių ataskaitų neteikė ir valstybinio socialinio draudimo įmokų už darbuotojus nuo 1991 m. birželio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. nedeklaravo ir nemokėjo. Kadangi darbo knygelėje nebuvo nurodytas įsakymo numeris, Lietuvos centrinis valstybės archyvas išdavė pažymą, kad pareiškėja nuo 1975 m. birželio 25 d. priimta į Kapsuko komisariatą, todėl tas laikotarpis įskaitytas į jos darbo stažą. Susumavus laikotarpius pareiškėjos darbo stažas yra 7 metai 8 mėnesiai 25 dienos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime prieštaravo pareiškėjos skundo tenkinimui. Savo poziciją grindė iš esmės tais pačiais motyvais kaip Tarnyba (b. l. 56-58).

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimu atmetė pareiškėjos T. M. skundą kaip nepagrįstą (b. l. 99-104).

Teismas, apibendrinęs Tvarkos aprašo (nuo 2003 m. balandžio 4 d. iki 2012 m. sausio 22 d. galiojusi redakcija) 4.1 ir 4.2 punkto, Tvarkos aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2012 m. sausio 22 d.) 4, 8 punkto, Pensijų įstatymo 22 straipsnio 1 dalies, Nuostatų 231.1 punkto reguliavimą, nurodė, kad užsienyje gyvenantys JAV piliečiai turi teisę gauti senatvės pensiją, jei jie yra įgiję ne mažesnį kaip 15 metų stažą dirbdami Lietuvos teritorijoje (geografine prasme) buvusiose įmonėse, įstaigose, organizacijose.

Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja negalėjo būti atleista iš darbo, jei prieš tai į jį nebūtų buvusi priimta, bei įvertinęs, kad iki 1991 m. birželio 1 d. UAB „Nafta“ socialinio draudimo įmokas už darbuotojus mokėjo, teismas laikė neesmine aplinkybę, kad darbo knygelėje nenurodytas priėmimo į UAB „Nafta“ įsakymo numeris. Kadangi UAB „Nafta“ iki 1991 m. birželio 1 d. mokėjo socialinio draudimo įmokas, sprendė, jog laikotarpis nuo 1991 m. vasario 19 d. iki 1991 m. gegužės 31 d. turi būti įskaitytas į pareiškėjos stažą pensijai gauti. Vadovaudamasis Rusijos Federacijos Gynybos ministerijos 2012 m. vasario 1 d. raštu ir Tarnybos bei VSDFV pozicija, teismas taip pat padarė išvadą, kad pareiškėjos darbo laikas Kapsuko rajono kariniame komisariate nuo 1975 m. birželio 25 d. iki 1977 m. sausio 3 d. turi būti įskaitytas į jos darbo stažą. Tačiau, teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo į pareiškėjos darbo stažą Lietuvos teritorijoje veikusiose įmonėse, įstaigose, organizacijose įskaityti ilgesnio darbo UAB „Lietūkis“ nei nuo 1991 m. lapkričio 4 d. iki 1991 m. gruodžio 31 d. Iš pareiškėjos darbo knygelės matyti, kad ji iš kooperatyvo „Matuotojas“ buvo atleista 1991 m. vasario 18 d. (įrašas apie atleidimą iš kooperatyvo „Matuotojas“ patvirtintas šio kooperatyvo antspaudu), t. y. tuo metu, kai teisės aktų nustatyta tvarka neperregistruoto kooperatyvo „Matuotojas“ veikla buvo draudžiama, todėl atsakovas pagrįstai nurodo, kad pareiškėjos darbo šiame kooperatyve laikas į stažą gali būti įskaitytas tik iki 1990 m. gruodžio 31 d., t. y. iki datos, kol kooperatyvas veikė teisėtai. Iš viso pareiškėjos darbo stažas Lietuvos teritorijoje veikusiose įmonėse, įstaigose, organizacijose sudaro 6 metus 21 mėnesį ir 97 dienas (arba 8 metai ir 7 dienos), t. y. 6 mėnesiai 8 dienos Kapsuko baldų fabrike (nuo 1974 m. spalio 15 d. iki 1975 m. balandžio 22 d.), 1 metai 6 mėnesiai 9 dienos Kapsuko rajono kariniame komisariate (nuo 1975 m. birželio 25 d. iki 1977 m. sausio 3 d.), 4 metai 12 dienų Degalinių darbo organizavimo valdyboje (nuo 1977 m. vasario 9 d. iki 1981 m. vasario 20 d.), 1 metai 5 mėnesiai 28 dienos kooperatyve „Matuotojas“ (nuo 1989 m. liepos 4 d. iki 1990 m. gruodžio 31 d.), 3 mėnesiai 12 dienų UAB „Nafta“ (nuo 1991m. vasario 19 d. iki 1991 m. gegužės 31 d.), 1 mėnuo 28 dienos UAB „Lietūkis“ (nuo 1991 m. lapkričio 4 d. iki 1991 m. gruodžio 31 d.). Taigi pareiškėja T. M. nėra įgijusi 15 metų privalomo stažo. Teismas pažymėjo, kad laikotarpis nuo 1968 m. rugsėjo 2 d. iki 1974 m. rugsėjo 9 d., kai pareiškėja dirbo Rusijos Federacijos teritorijoje, negali būti įskaitomas į stažą pensijai gauti, kadangi netenkina teritorinio principo reikalavimų.

 

III.

 

Pareiškėja T. M. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti, bei priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde (b. l. 110-111) paaiškinama, kad teismas nepagrįstai ignoravo laikotarpį nuo 1981 m. vasario 23 d. iki 1989 m. liepos 3 d. (8 m. 4 mėn. 9 d.), kuriuo pareiškėja dirbo Rusijos Federacijai priklausančioje naftos produktų Kauno miesto grupės įmonėje, įsikūrusioje Kauno mieste, t. y. veikusioje Lietuvos Respublikos teritorijoje geografine prasme (darbo knygelės įrašas Nr. 21). Ši laiką susumavus su teismo pripažintu 8 metų 7 dienų darbo stažu, išeitų, jog Lietuvos teritorijoje pareiškėja išdirbo 16 metų 4 mėnesius ir 16 dienų. Kadangi pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos prašymo iškviesti liudytoju A. M., kuris tuo metu ėjo Kauno grupės vadovo pareigas, ši byla buvo išnagrinėta nevisapusiškai ir neobjektyviai.

Atsakovas VSDFV Užsienio išmokų tarnyba ir trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimuose (b. l. 126-132) pažymi, kad Rusijos Tarybų Federacinės Socialistinės Respublikos (toliau – ir RTFSR) Naftos produktų tiekimo susivienijimo Centrinio montavimo derinimo tresto padalinio Kauno grupė yra ne Lietuvos, o RTFSR įmonė. Tai patvirtino pareiškėja elektroniniame laiške paaiškindama, jog RTFSR Naftos produktų tiekimo susivienijimas buvo Liubercuose, Maskvos srityje. Be to, darbo knygelės įraše Nr. 25 nurodoma, kad pareiškėja atleista iš Naftos produktų tiekimo susivienijimo Centrinio montavimo derinimo tresto padalinio Kauno grupės pagal RTFSR Darbo įstatymų kodekso 31 straipsnį, todėl laikotarpis nuo 1981 m. vasario 23 d. iki 1989 m. liepos 3 d. pagrįstai neįskaitytas į stažą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nustatyta, kad JAV pilietė T. M. kreipėsi į administracinį teismą dėl jos teisės gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją gynimo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės susitarimas Dėl socialinio draudimo pensijų mokėjimo į užsienį numato, kad atitinkamos Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos Respublikos socialinio draudimo sistemos mokės viso dydžio išmokas kitos šalies piliečiams, turintiems į jas teisę, tačiau esantiems už išmokančiosios šalies ribų, neatsižvelgiant į jų nebuvimo šalyje trukmę. Susitariančios šalys taip pat įsipareigojo užtikrinti, kad pareiškimai išmokoms gauti gali būti pateikiami esant už jas išmokančiosios šalies ribų, kad ištarnauto laiko pensijos ar senatvės išmokos, taip pat maitintojo netekties išmokos apskaičiavimas ir šių išmokų išmokėjimas bus atliekami pagal tokias pat taisykles, kurios taikomos mokančiosios šalies piliečiams. Taigi vadovaujantis Susitarimo nuostatomis T. M. teisė į šių formų valstybės socialinę apsaugą turi būti įgyvendinama lygiomis sąlygomis su Lietuvos Respublikos piliečiais, t. y. JAV piliečiams negali būti daromos jokios išlygos.

Pensijų įstatymo 3 straipsnis numato, kad valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos asmenims, nurodytiems 1 ir 2 straipsniuose, jeigu jie atitinka šio įstatymo nustatytus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimus atitinkamai pensijos rūšiai skirti ir sukanka šio įstatymo nustatytą amžių. Tikrinamu atveju vyksta ginčas dėl valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo senatvės pensijai skirti skaičiavimo.

Pagal Pensijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, apdraustojo asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą sudaro asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, ir asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant savarankiškai. Asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas apskaičiuojamas sudedant šio asmens kiekvienų metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, ir valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant savarankiškai (Pensijų įstatymo 12 str. 1 d.).

Sprendžiant pareiškėjos apeliaciniame skunde keliamą klausimą dėl laikotarpio nuo 1981 m. vasario 23 d. iki 1989 m. liepos 3 d., kuriuo ji dirbo buvusios SSRS įmonėje, įskaitymo į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą būtina vadovautis Pensijų įstatymo 54 straipsniu. Šio straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginamas iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas, keldamas abejonę tik tuo aspektu, ar Naftos produktų tiekimo susivienijimo Centrinio montavimo derinimo tresto Kauno grupės veikla apėmė Lietuvos (kuri tuo metu įėjo į SSRS sudėtį) geografinę teritoriją, nepateikė konkrečių duomenų, patvirtinančių, jog remiantis galiojusiais SSRS įstatymais pareiškėja nebuvo draudžiama pensijų socialiniu draudimu, daro išvadą, jog šis pagal darbo sutartį dirbtas laikas privalo būti įtrauktas į T. M. valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą. Kadangi teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 str. 2 d.), teisėjų kolegija taip pat pasisako dėl pareiškėjos valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, įgyto dirbant kooperatyve „Matuotojas“, skaičiavimo. Darbo knygelės įrašai rodo, kad minėtame kooperatyve ji dirbo nuo 1989 m. liepos 4 d. iki 1991 m. vasario 18 d. (b. l. 52), todėl vadovaujantis Pensijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies ir 54 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis yra pagrindas visą šį laiką įskaityti į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą. Teisėjų kolegija atmeta Tarnybos argumentus, susijusius su draudėjo tariamai padarytais įmonių teisės pažeidimais, nes neįrodyta, kad dėl jų 1991 m. sausio 1 d. faktiškai nutrūko pareiškėjos darbo teisiniai santykiai ir nebuvo mokamos privalomos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Be to, kooperatyvo „Matuotojas“ veiklos teisėtumo vertinimas nėra VSDFV kompetencijos dalykas.

Pensijų įstatymo 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad minimalus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai yra 15 metų. Nagrinėjamu atveju sudėjus atsakovo 2012 m. birželio 26 d. pažymoje (b. l. 91) apskaičiuotą pareiškėjos stažo trukmę 7,7361 metus su prieš tai aptartais laikotarpiais nuo 1981 m. vasario 23 d. iki 1989 m. liepos 3 d. (8 metai 4 mėnesiai 11 dienų) bei nuo 1991 m. sausio 1 d. iki 1991 m. vasario 18 d. (1 mėnuo 18 dienų), konstatuotina, kad T. M. atitinka Pensijų įstatymo 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl Tarnybos 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimas Nr. PS-9051 ir jį patvirtinęs VSDFV 2012 m. kovo 15 d. sprendimas Nr. (6.5)I-1712 naikinami, ir atsakovas įpareigojamas skirti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 str. 1 d.), kuris naikinamas ir byloje priimamas naujas sprendimas.

ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis numato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

 

nusprendžia:

 

Pareiškėjos T. M. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjos T. M. skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. PS-9051 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. (6.5)I-1712, ir įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybą priimti sprendimą dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos T. M. skyrimo.

Sprendimas neskundžiamas.

 

 

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

 

 

 

Artūras Drigotas

 

 

 

Dalia Višinskienė