Civilinė byla Nr. e2A-1771-779/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10875-2018-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.12.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Petkuvienės ir Vaclovo Pauliko teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BVšĮ „Ateities miestai“, atstovaujamo bankroto administratoriaus V. S., patikslintą ieškinį atsakovei R. G. dėl paskolos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia bei restitucijos taikymo, trečiasis asmuo V. P.,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas pripažinti niekine ir negaliojančia ieškovo ir atsakovės sudarytą 2014 m. lapkričio 6 d. Paskolos sutartį Nr. 1, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės 7 240,50 Eur, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2014 m. spalio 4 d. tarp trečiojo asmens V. P. ir viešosios įstaigos „Ateities miestai“ buvo sudaryta Teisių dalies pirkimo ir pardavimo sutartis Nr. 1, pagal kurią už 7 240,50 Eur (25 000 Lt) V. P. iš R. G. nupirko 50 proc. VšĮ „Ateities miestai“ dalininko teisių. Šias lėšas V. P. 2014 m. lapkričio 6 d. pavedimu, kaip buvo nurodyta Teisių dalies pirkimo ir pardavimo sutartyje, pervedė į atsiskaitomąją VšĮ „Ateities miestai“ sąskaitą. Atsakovė 2014 m. lapkričio 7 d. raštu, po apmokėjimo įskaitymo į VšĮ „Ateities miestai“ banko sąskaitą, buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei viešajai įstaigai „Teisinių finansinių konsultacijų centras“ nurodė V. P. nurodytą sumokėtos sumos paskirtį iš „dalininko įnašas“ pakeisti ir užskaityti kaip iš R. G. gautus pinigus pagal 2014 m. lapkričio 6 d. Paskolos sutartį Nr. 1 kaip R. G. paskolą įmonės veiklai. Atsakovė trečiojo asmens pervestą dalininko įnašą užskaitė kaip savo paskolą VšĮ „Ateities miestai“, nors jokių lėšų atsakovė VšĮ „Ateities miestai“ nepaskolino ir neturėjo finansinių galimybių tai padaryti, nes iš atsakovės buvo vykdomi priverstiniai išieškojimai.
3. 2015 m. vasario 9 d. ir 2015 m. balandžio 8 d. ieškovo kasos išlaidų orderiais atsakovė grąžino sau paskolą minėtos Paskolos sutarties pagrindu, neatsižvelgiant į tai, kad atsakovė jokios paskolos VšĮ „Ateities miestai“ nebuvo suteikusi.
4. Atsakovė gautų pajamų už dalininko teisių pardavimą pagal 2014 m. spalio 4 d. Dalininko teisių pirkimo ir pardavimo sutartį bei suteiktų paskolų ieškovui Valstybinei mokesčių inspekcijai nėra deklaravusi, kas tik patvirtina, kad jokių lėšų atsakovė ieškovui neperdavė ir nepaskolino.
5. Bankroto byla ieškovui iškelta 2015 m. liepos 20 d., tad ieškovo nuomone, atsakovė lėšas išsiėmė prieš bankroto bylos iškėlimą ieškovui, neatsiskaitydama su kreditoriais ir tuo pažeisdama jų interesus, dėl tokių atsakovės veiksmų negali būti visiškai patenkinti pareikšti kreditorių reikalavimai bankroto procese.
6. Atsakovės sudaryta Paskolos sutartis neatitinka paskolos sutarčiai nustatytų teisės aktų reikalavimų, atsakovė jokių lėšų ieškovui neperdavė ir nepaskolino. Atsakovė nesąžiningai teigia, jog ir po bankroto bylos iškėlimo bendrovė gaudavo įplaukų, o nutartyje dėl bankroto bylos VšĮ „Ateities miestai“ iškėlimo konstatuota, kad VšĮ „Ateities miestai“ finansinės atskaitomybės dokumentų viešajam registrui neteikia, nekilnojamojo turto neturi, yra registruota tik viena transporto priemonė, kurios naudojimas viešajame eisme uždraustas, bendrovė skolinga Sodrai.
7. Atsakovė, teikdama atsiliepimą į ieškovo patikslintą ieškinį, nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka ir mano, kad jis nepagrįstas. Nurodė, kad nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti ginčo Paskolos sutartį negaliojančia, nes paskola buvo realiai suteikta. Pažymėjo, kad atsakovė, kaip fizinis asmuo, su trečiuoju asmeniu V. P., sudarė 2014 m. spalio 4 d. Dalininko teisių pirkimo ir pardavimo sutartį, kuria pardavė 50 proc. turėtų savo dalininko teisių VšĮ „Ateities miestai“, nes buvo vienintelė šios įstaigos 100 proc. dalininko teisių turėtoja.
8. Pirkimo ir pardavimo sutartyje buvo klaidingai nurodyta, kad V. P. už perkamas iš R. G., kaip fizinio asmens, dalininko teises turi sumokėti ne į atsakovės sąskaitą, o į VšĮ „Ateities miestai“ sąskaitą, kas buvo ir padaryta. Siekiant išspręsti susidariusią padėtį, 2014 m. lapkričio 6 d. atsakovė sudarė Paskolos sutartį su VšĮ „Ateities miestai“, o trečiojo asmens V. P. mokėjimas buvo užskaitytas kaip atsakovės paskola VšĮ „Ateities miestai“. Atsižvelgiant į tai, laikoma, kad paskola buvo realiai suteikta. Ieškovo teiginiai dėl atsakovės mokestinių prievolių netinkamo vykdymo ir pranešimų VMI neteikimo, nepaneigia fakto dėl Paskolos sutarties egzistavimo.
9. Dėl lėšų išsiėmimo prieš įmonei iškeliant bankroto bylą, atsakovė nurodė, kad ilgą laiką nieko nežinojo apie bankroto bylos iškėlimą ir net nežinojo, kad įstaigai iškelta bankroto byla, nes įstaiga sėkmingai vykdė veiklą ir buvo pajėgi mokėjimus atlikti bei dengti įsiskolinimus, o ji susigrąžino įstaigai paskolintus pinigus.
10. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. P. atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė, kad, jos nuomone, ieškinys tenkintinas. Pažymėjo, kad atsakovė nepagrįstai kaip paskolos suteikimo faktą traktuoja jos su atsakove sudarytos 2014 m. spalio 4 d. Dalininko teisių dalies pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu pervestus pinigus. Šios sutarties esmė buvo, kad V. P. tampa VšĮ „Ateities miestai“ dalininke. Lėšos buvo skirtos įstaigos veiklai plėtoti, išlaidoms dengti. Teigia, jog atsakovė po teisių dalies pirkimo, neįregistravo jos dalininke, o vėliau, pablogėjus jų santykiams, V. P. nustojo dalyvauti įstaigos veikloje. Kreditoriaus reikalavimo bankroto byloje nereiškė, nes žinojo, jog įmonė pinigų neturi ir vis tiek nieko neatgaus. Lėšų įmokėjimo paskirtis buvo nurodyta teisingai ir tame nebuvo jokios klaidos, paskirtyje buvo nurodyta, kam iš tikrųjų pinigai skirti, todėl atsakovė neturėjo jokios teisės keisti paskirties. Nurodė, kad jokios paskolos įmonei negalėjo būti, nes tai buvo jos pinigai mokėti įstaigai su tikslu tapti įstaigos dalininke. Be to, prieš bankroto bylos iškėlimą atsakovė, išsimokėdama sau lėšas, pažeidė ir kitų kreditorių interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino 2014 m. lapkričio 6 d. atsakovės R. G. ir ieškovo VšĮ „Ateities miestai“ Paskolos sutartį Nr. 1, nesudaryta, priteisė iš atsakovės R. G. ieškovui BVšĮ „Ateities miestai“ 7 240,50 Eur, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 11 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, kitą ieškinio dalį atmetė.
12. Teismas nurodė, kad aiškinant atsakovės ir trečiojo asmens sudarytą dalininko teisių dalies pirkimo-pardavimo sutartį, daroma išvada, jog minėta sutartimi atsakovė siekė ne parduoti dalininko teises (kurios yra nedalomos), o šios sutarties esmė buvo ta, jog trečiasis asmuo V. P. tampa VšĮ „Ateities miestai“ naujuoju dalininku (bendradalininku), įnešdama dalininko 25 000 Lt įnašą į ieškovo sąskaitą.
13. Teismas vertino, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentu, jog ieškovo sąskaitoje buvusios piniginės lėšos (25 000 Lt) buvo atsakovės, kaip fizinio asmens, asmeninės lėšos, nes šios lėšos buvo VšĮ „Ateities miestai“ turtas.
14. Teismas darė išvadą, jog 2014 m. lapkričio 6 d. paskolos sutartimi atsakovė neperdavė ieškovui 25 000 Lt paskolos ir ex officio konstatavo, jog ginčo Paskolos sutartis (realinis sandoris) tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo sudaryta. Nesudaryta sutartis nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu objektas.
15. Teismas nurodė, kad ieškovas yra bankrutuojanti viešoji įstaiga, jos ir kreditorių interesų apsauga visuomet susijusi su viešuoju interesu, bus iš bankrutavusios įmonės turto tenkinami jos kreditorių reikalavimai. Viešasis interesas byloje suponuoja teismo pareigą aktyviai ginti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus. Taigi, teismas, net ir nesant ieškovės prašymo turi teisę peržengti ieškinio ribas ir ex officio pripažinti ginčo paskolos sutartį nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 1 ir 3 dalys).
16. Teismas padarė išvadą, kad Viešųjų įstaigų įstatymo straipsnių sisteminė analizė leidžia konstatuoti, jog viešosios įstaigos dalininko teisės nėra dalomos ir viešosios įstaigos dalininkas turi teisę perleisti tik visas dalininko teises su visu (o ne dalimi) dalininko turėtu įnašu.
17. Teismas vertino, kad paskolos santykiai tarp ieškovo ir atsakovės neatsirado, paskolos sutartis nebuvo sudaryta, ieškovui nebuvo kilusi prievolė grąžinti atsakovei 7 240,50 Eur paskolą. Dėl nurodytų priežasčių sprendė, jog atsakovė be teisinio pagrindo (nes pinigų įmonei nebuvo perdavusi) minėtą sumą atsiėmė iš ieškovo. Nustačius, jog tarp atsakovės ir ieškovo paskolos sutartis nebuvo sudaryta, atsakovės pasirašytas 2014 m. lapkričio 7 d. įmonės raštas dėl apmokėjimų užskaitymo, kuriuo ji, kaip ieškovo vadovė, įpareigojo apskaitą tvarkančią ieškovo įmonę atlikti V. P. įmokėtų piniginių lėšų užskaitymą už R. G. paskolą, nesukūrė atsakovei jos nurodomų pasekmių – piniginių lėšų (25000 Lt), buvusių ieškovo sąskaitoje, priklausymo atsakovei nuosavybės teise. Atsakovė be teisinio pagrindo gavo iš ieškovo pinigines lėšas 7 240,50 Eur, todėl turi pareigą jas grąžinti ieškovui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Atsakovė R. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti pilna apimti dėl visų ieškovo pareikštų reikalavimų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė išvadą, kad „Viešųjų įstaigų įstatymo straipsnių sisteminė analizė leidžia konstatuoti, jog viešosios įstaigos dalininko teisės nėra dalomos ir viešosios įstaigos dalininkas turi teisę perleisti tik visas dalininko teises su visu (o ne dalimi) dalininko turėtu įnašu“. Ši teismo išvada yra nepagrįsta. Bylą nagrinėjęs pirmos instancijos teismas sprendė, kad V. P. VšĮ „Ateities miestai“ dalininke tapo sumokėdama dalininko įnašą, padarydamas išvadą kad „tokį dalininko teisių dalies pirkimo - pardavimo sutarties nuostatų aiškinimą patvirtina 2014 m. lapkričio 06 d. mokėjimo pavedimas, kuriuo trečiasis asmuo V. P. 2014 m. lapkričio 6 d. įnešė į ieškovo sąskaitą 25 000 Lt sumą, mokėjimo paskirtį nurodydama – dalininko įnašas ir įgijo įmonės dalininko statusą“. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta. Teismas ignoravo šalių valią, kuri aiškiai išreikšta 2014 m. spalio 4 d. VšĮ „Ateities miestai“ teisių dalies pirkimo ir pardavimo sutartyje. Atsakovė R. G., būdama vienintele VšĮ „Ateities miestai“ dalininke, turėjo valią parduoti dalį dalininko teisių trečiajam asmeniui V. P., o V. P. turėjo valią įsigyti dalį dalininko teisių.
18.2. Bylą nagrinėjęs teismas sprendime aiškindamas 2014 m. spalio 4 d. VšĮ „Ateities miestai“ teisių dalies pirkimo ir pardavimo sutarties turinį ir savo aiškinimu iš esmės pripažinęs šią sutartį negaliojančia, peržengė ieškinio ribas, nes nei ieškovas, nei atsakovė šioje byloje nekėlė reikalavimo pripažinti 2014 m. spalio 4 d. VšĮ „Ateities miestai“ teisių dalies pirkimo ir pardavimo sutartį negaliojančia. Be to, šios sutarties šalimi yra ne ieškovas ir atsakovė, bet atsakovė R. G. ir trečiasis asmuo V. P..
18.3. Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė išvadą, kad „2014 m. lapkričio 6 d. paskolos sutartimi atsakovė neperdavė ieškovui 25 000 Lt paskolos ir ex officio konstatuoja, jog ginčo Paskolos sutartis (realinis sandoris) tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo sudaryta. Šios teismo išvados yra nepagrįstos. V. P. dalininko teises pirko ne iš viešosios įstaigos „Ateities miestai“, bet iš R. G., kaip fizinio asmens ir vienintelės viešosios įstaigos dalininkės, todėl V. P. mokėjimą turėjo atlikti R. G., o ne viešajai įstaigai „Ateities miestai“. Bandant ištaisyti šią klaidą, V. P. mokėjimas buvo užskaitytas kaip R. G. paskola viešajai įstaigai. 2014 m. spalio 4 d. VšĮ „Ateities miestai“ teisių dalies pirkimo ir pardavimo sutartis Nr. 1, 2014 m. lapkričio 07 d. raštas dėl apmokėjimų įskaitymo yra galiojantys, nepanaikinti, todėl teiginiai dėl neva atsakovės nesuteiktos paskolos ieškovui neturi jokio teisinio pagrindo. Paskola buvo realiai suteikta, pinigai pervesti į viešosios įstaigos sąskaitą 2014 m. lapkričio 6 dieną ir lapkričio 7 dieną įskaityti kaip R. G. paskola viešajai įstaigai „Ateities miestai“. R. G. suteikė paskolą viešajai įstaigai, pinigai buvo pervesti į viešosios įstaigos banko sąskaitą ir naudojimai įstaigos veikloje. R. G., skolindama pinigus viešajai įstaigai „Ateities miestai“, jokios asmeninės naudos negavo – Paskolos sutartyje buvo nustatyta, kad paskola suteikiama be palūkanų.
19. Trečiasis asmuo V. P. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo su apeliaciniu skundu nesutiko. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. Pirmoms instancijos teismas priimdamas tokį sprendimą konstatavo, kad atsakovė, būdama ieškovo (šios įstaigos) vadove, be pagrindo išsimokėjo 7 240,50 Eur sumą 2015 m. vasario 9 d., 2015 m. balandžio 8 d. kasos išlaidų orderiais, nurodant, kad tokiu būdu grąžinama neva jos suteikta įstaigai paskola pagal 2014 m. lapkričio 6 d. askolos sutartį, nes tokia paskola iš tikrųjų nebuvo suteikta (nėra tokių įrodymų), todėl įstaiga neturėjo jokių paskolinių įsipareigojimų atsakovei.
19.2. Apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovės paskolos suteikimą ieškovui pagal paskolos sutartį įrodo trečiojo asmens V. P. 2014 m. lapkričio 6 d. 25000 Lt sumos mokėjimas į VšĮ „Ateities miestai“ banko sąskaitą, neatitinka faktinių aplinkybių, nes minėtą mokėjimą atliko ne atsakovė ir ne pagal jos valią, todėl koks nors jos aiškinimas, kokia turėjo ar galėjo būti mokėjimą dariusio asmens valia, neturi jokios įrodomosios reikšmės. Mokėjimą darė trečiasis asmuo V. P. ir tokio pavedimo paskirtis bei turinys turi būti nustatomi pagal šio asmens valią, mokėjimo turinį. Trečiasis asmuo 2018 m. lapkričio 12 d. paaiškinimu nurodė, kad minėtas mokėjimo pavedimas nebuvo, nėra ir negali būti siejamas su jokia atsakovės paskola ieškovui, nes mokėjimą atlikusios V. P. valia buvo ne suteikti kokią nors paskolą, o įnešti savo, kaip ieškovo viešosios įstaigos būsimos dalininkės, įnašą. Tokia paskirtis nurodoma ir mokėjimo pavedime, tą pagrindžia ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad V. P. sutarė su atsakove kaip vienintele viešosios įstaigos dalininke dėl jos tapimo nauja dalininke, o pagal Viešųjų įstaigų įstatymą tokios įstaigos dalininku pretenduojantis tapti asmuo privalo padaryti įnašą.
19.3. Apeliaciniame skunde pateikiamas V. P. ir atsakovės sudarytos Teisių dalies pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1 sąlygų aiškinimas neturi teisinės reikšmės, nes jeigu ir būtų pripažinta, kad ją reikėtų aiškinti pagal atsakovės poziciją, tai pažymėtina, kad V. P. nevykdė tos sutarties atsakovės nurodytu būdu, t. y. ji niekada nemokėjo pagal minėtą sutartį jokių pinigų atsakovei ar jos naudai. Kaip V. P. nurodė savo 2018 m. lapkričio 12 d. paaiškinime teismui, taip pat tuose paaiškinimuose nurodytuose ankstesniuose dokumentuose, V. P. 2014 m. lapkričio 6 d. 25 000 Lt sumos mokėjimas buvo atliktas kaip įnašas į viešąją įstaigą. Esant tokioms aplinkybėms, net ir aiškinant sutartį apeliaciniame skunde nurodytu būdu, nėra pagrindo konstatuoti, kad ta sutartis buvo V. P. vykdoma atsakovės nurodytu būdu – kad V. P. mokėjo kokius nors pinigus atsakovei ar jos naudai. Jeigu atsakovė mano, kad pagal Teisių dalies pirkimo – pardavimo sutartį V. P. turėjo atlikti kokį nors mokėjimą atsakovės naudai, tai toks mokėjimas niekada nebuvo atliktas.
19.4. Bet kuriuo atveju nėra pagrindo 2014 m. spalio 4 d. Teisių dalies pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1 ir Viešųjų įstaigų įstatymą aiškinti apeliaciniame skunde nurodytu būdu. Viešoji įstaiga nėra pelno siekianti organizacija ir jos dalyviai įnašus daro ne tikėdamiesi finansinės naudos, įnešto turto pagrindu gauti finansinę grąžą, o atvirkščiai – jie to turto atsisako įstaigos veiklos naudai ir bet kokį turtą turi teisę susigrąžinti iš įstaigos tik jos likvidavimo atveju. Vien dėl šios priežasties apeliaciniame skunde pateikiami viešosios įstaigos veiklos principų aiškinimai pagal Akcinių bendrovių įstatymą nėra korektiški. Viešojoje įstaigoje dominuoja dalyvių teisės ir jos nepriklauso nuo įnašo dydžio, todėl sutartimi gali būti perleidžiamas tik dalyvio statusas (teisė būti dalyviu), kuri nėra dali ir nepriklauso nuo kokio nors įnašo, kuris net neapskaitomas kaip kokia nors turtinė teisė.
20. Ieškovas BVšĮ „Ateities miestai“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo su apeliaciniu skundu nesutiko. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
20.1. Atsakovė, kritikuodama sprendimą ir V. P. veiksmus atliekant pavedimą ieškovui, nutyli byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes ir jas patvirtinančias įrodymus, jog byloje kilo ginčas dėl atsakovės ir trečiojo asmens V. P. sudarytos VšĮ „Ateities miestai“ teisių dalies pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų aiškinimo, t. y. kokie buvo tikrieji sutarties šalių ketinimai sudarant minėtą sutartį.
20.2. Atsakovė tvirtino, jog pagal dalininko teisių dalies pirkimo-pardavimo sutartį V. P. pervestos ieškovui piniginės lėšos yra atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančios lėšos, kurias ji gavo kaip atlygį už 50 proc. dalininko teisių dalies pardavimą. Trečiasis asmuo V. P. procesiniame dokumente su tokia atsakovės pozicija nesutiko, tvirtindama, kad trečiojo asmens pagal minėtą pirkimo - pardavimo sutartį pervestos ieškovui lėšos yra ne atlygis už perkamas dalininko teises, o jos atliktas ieškovui dalininko įnašas, kuris turėjo būti skirtas ieškovo veiklai plėtoti. Ne atsakovė sprendžia, pagrįstai ar nepagrįstai pasielgė V. P., pervedusi lėšas ieškovui. Pati V. P. aiškiai ir neabejotinai patvirtino, jog lėšas ieškovui pervedė konkrečiam tikslui: ieškovo veiklai plėtoti. Joks įstatymas ir joks teisės aktas nenumato galimybės trečiojo asmens VšĮ pervestas lėšas paversti savomis lėšomis, kaip tai padarė atsakovė.
20.3. Jei atsakovė teigia, kad ieškovas (viešoji įstaiga) priklausė bendraturtėms dalininkėms: atsakovei, V. P., tai dėl V. P. įnašo, įnešto konkrečiam tikslui: ieškovės veiklai plėtoti, turėjo nuspręsti tiek atsakovė, tiek V. P.. Ginčo atveju nebuvo jokio V. P. pritarimo atsakovei leisti pasisavinti jos pervestus pinigus. Priešingai – V. P. teismui pateiktu paaiškinimu patvirtino, kad aplinkybė, jog atsakovė išėmė įmonei priklausančias lėšas, V. P. valios neatitiko. V. P. liudijimai yra patikimi ir pakankami įrodymai byloje, patvirtinantys, jog nėra jokio pagrindo naikinti sprendimą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Teismas
konstatuoja:
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
21. Byloje keliami teisės normų, reglamentuojančių viešosios įstaigos dalininkų teises bei paskolos sutarties sudarymą, aiškinimo ir taikymo klausimai.
22. Pagal CPK 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
23. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2014 m. spalio 4 d. tarp atsakovės R. G. ir trečiojo asmens V. P. sudarytos Teisių dalies pirkimo ir pardavimo sutarties Nr. 1. bendrosiose nuostatose nurodoma, kad vienintelis dalininkas atsakovė R. G. perleidžia jai priklausančios VšĮ „Ateities miestai“ dalį (50 proc.) dalininko teisių V. P.; visas parduodamas dalininko teises, pirkėjas įgyja nuo sutarties pasirašymo dienos atlikus pavedimą į VšĮ „Ateities miestai“ nurodytą sąskaitą. Perduodant dalį šių teisių abi šalys vienodai veikia pagal įstaigos įstatus.
24. 2014 m. lapkričio 6 d. Paskolos sutartis Nr. 1, surašyta tarp atsakovės VšĮ „Ateities miestai“, kurioje nurodyta, kad atsakovė kaip trumpalaikę paskolą be palūkanų perduoda įstaigai 25 000 Lt (7 240,50 Eur), o VšĮ „Ateities miestai“ įsipareigoja paskolą grąžinti iki 2015 m. spalio 10 d. Nurodyta sutartis pasirašyta atsakovės, kaip fizinio asmens, ir atsakovės, kaip VšĮ „Ateities miestai“ direktorės. 2014 m. lapkričio 7 d. ieškovo rašte dėl įskaitymo (pasirašytame ieškovo vadovės R. G.), skirto VšĮ „Teisinių finansinių konsultacijų centras“ nurodyta, kad pagal 2014 m. spalio 4 d. Teisių dalies pirkimo ir pardavimo sutartį Nr. 1. į įstaigos sąskaitą gautų pinigų paskirtis nurodyta netinkamai („Dalininko įrašas“), todėl minėtos sutarties pagrindu gauti pinigai užskaitytini kaip R. G. pinigai pagal 2014 m. lapkričio 6 d. Paskolos sutartį Nr. 1, kaip paskolą įmonės veiklai. Iš VšĮ „Ateities miestai“ 2015 m. vasario 9 d. kasos išlaidų orderio Nr. 003, matyti, kad atsakovei R. G. išduoti 6 800 Eur kaip dalinis skolos grąžinimas, o 2015 m. balandžio 8 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 005 atsakovei išduoti 440,50 Eur kaip skolos grąžinimas. Iš 2014 m. lapkričio 6 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad trečiasis asmuo V. P. į VšĮ „Ateities miestai“ sąskaitą pervedė 25 000 Lt (7 240,50 Eur), mokėjimo paskirtyje nurodydama „Dalininko įnašas“. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) 2018 m. vasario 22 d. rašte „Dėl informacijos apie VšĮ „Ateities miestai“ ir R. G. pateikimo“ nurodyta, kad atsakovė informacijos apie gautas ar grąžintas paskolas nei VšĮ „Ateities miestai“, nei savo vardu nėra pateikusi VMI.
25. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 20 d. nutartimi VšĮ „Ateities miestai“ iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi BVšĮ „Ateities miestai“ patvirtinti ir kreditoriai ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.
Dėl Teisių dalies pirkimo-pardavimo sutarties kvalifikavimo
26. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad tarp atsakovės ir trečiojo asmens V. P. sudaryta Teisių dalies pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1 atsakovė siekė ne parduoti dalininko teises, o šios sutarties esmė buvo ta, jog trečiasis asmuo V. P. tampa VšĮ „Ateities miestai“ naujuoju dalininku (bendradalininku), įnešdama dalininko 25 000 Lt įnašą į ieškovo sąskaitą.
27. Atsakovės manymu, minėta sutartimi ji perleido 50 proc. savo, kaip dalininkės, teisių trečiajam asmeniui V. P.. Su tokiu atsakovės pateiktu sutarties aiškinimu nesutinka ieškovė ir trečiasis asmuo, nurodo, kad trečiasis asmuo ne įsigijo dalį atsakovės turimų dalininkės tiesių, tačiau įnešė dalininko įnašą ieškovui. Kadangi byloje yra kilęs ginčas dėl nurodytos sutarties turinio, nagrinėjamu atveju, siekiant išsiaiškinti šios sutarties turinį, taikytinos CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės.
28. Vadovaujantis CK 6.193 straipsnio nuostatomis, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 d.); visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (2 d.); Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (3 d.) Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (4 d.). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (5 d.).
29. Sutarties 3 punkte buvo nurodyta, kad V. P. perka, o atsakovė parduoda jai priklausančias 50 proc. dalininko teisių. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad viešosios įstaigos dalininkas neturi teisės perleisti dalies savo, kaip dalininko teisių, dėl ko nėra pagrindo teigti, kad Teisių dalies pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1 V. P. įsigijo dalį atsakovės, kaip dalininkės, teisių.
30. Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad viešosios įstaigos dalininkas yra fizinis ar juridinis asmuo, kuris šio įstatymo ir viešosios įstaigos įstatų nustatyta tvarka yra perdavęs viešajai įstaigai įnašą ir turi šio įstatymo, kitų įstatymų ir įstatų nustatytas dalininko teises, taip pat asmuo, kuriam dalininko teisės yra perleistos įstatų ar įstatymų nustatyta tvarka. Remiantis nurodyta teisės norma, įstatymas nedraudžia dalininkui perleisti savo teisių kitam asmeniui. Dalininko teisių perleidimo tvarka nustatyta Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 6 dalimi, pagal kurią viešosios įstaigos dalininkas turi teisę parduoti ar kitaip perleisti dalininko teises. Viešosios įstaigos dalininko teisės parduodamos įstatų nustatyta tvarka.
31. Remiantis VšĮ „Ateities miestai“ įstatų 14 punktu, jeigu įstaigos dalininku yra vienas asmuo, dalininko teisės parduodamos pasirinktam fiziniam ar juridiniam asmeniui, neatliekant įstatų 11-13 punktuose nurodytų veiksmų.
32. Pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 13 straipsnio 3 dalį, dalininkų įnašai gali būti pinigai, taip pat pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą įvertintas materialusis ir nematerialusis turtas. Kiekvieno įnašo vertė yra lygi įneštai pinigų sumai ar atitinka turto vertinimo ataskaitoje, sudarytoje ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki dalininko įnašo perdavimo viešajai įstaigai, nurodytą turto vertę. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jeigu dalininku tampa asmuo, įgijęs dalininko teises iš viešosios įstaigos dalininko, dalininko teises įgijusio asmens įnašų vertė atitinka dalininko teises perleidusio dalininko turėtų įnašų vertę. Taigi, pagal nurodytą teisinį reglamentavimą dalininko įnašo vertė yra lygi įneštai pinigų sumai ir įnašą perleidusio dalininko įnašas sumažėja tiek, kiek padidėja jį įgijusio asmens įnašas.
33. Dalininko įnašas suteikia dalininkui atitinkamas turtines ir neturtines teises. Pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 4 dalį, viešosios įstaigos dalininkas turi teisę gauti likviduojamos viešosios įstaigos turto dalį proporcingai jų įnašų vertei, jei lieka turto patenkinus visų kreditorių reikalavimus. To paties įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad viešosios įstaigos dalininkas turi šias neturtines teises: 1) dalyvauti ir balsuoti viešosios įstaigos visuotiniuose dalininkų susirinkimuose; 2) susipažinti su viešosios įstaigos dokumentais ir gauti viešosios įstaigos turimą informaciją apie jos veiklą; 3) kreiptis į teismą su ieškiniu prašydamas panaikinti viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo ir kitų viešosios įstaigos organų sprendimus, taip pat pripažinti negaliojančiais valdymo organų sudarytus sandorius, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, viešosios įstaigos įstatams arba protingumo ar sąžiningumo principams; 4) kreiptis į teismą su ieškiniu prašydamas uždrausti viešosios įstaigos valdymo organams ateityje sudaryti sandorius, prieštaraujančius viešosios įstaigos veiklos tikslams ar pažeidžiančius viešosios įstaigos valdymo organo kompetenciją; 5) kitas įstatymuose ir įstatuose nustatytas neturtines teises.
34. Dalininko turtinės teisės (gauti likviduojamos įstaigos turto dalį) yra priklausomos nuo dalininko įnašo dydžio, dėl ko dalininkas turi turtines teises, atitinkančias jo įnašo dydį. Tokiu būdu dalininkas, įsigijęs atitinkamą dalininko įnašą, negauna neproporcingai didelės apimties turtinių teisių, o dalininkų turtiniai tarpusavio santykiai nepakinta pasikeitus dalininkų skaičiui. Nurodytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad dalininkui perleidus ne visą, tačiau dalį savo įnašo, nesusiaurėja likusių dalininkų turtinių teisių apimtis, todėl dalininko įnašo dalies perleidimas nelaikytinas pažeidžiančiu Viešųjų įstaigų įstatyme įtvirtintas kitų dalininkų turtines teises.
35. Neturtinės dalininkų teisės nepriklauso nuo dalininkų įnašo dydžio ir jomis visa apimtimi gali naudotis kiekvienas dalininkas, t. y. kiekvienas dalininkas įgyja balsavimo teisę, susipažinti su viešosios įstaigos dokumentais, kreiptis į teismą įstatymo nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad nei įstatyme, nei VšĮ „Ateities miestai“ įstatuose nėra nustatytas minimalus dalininko įnašo dydis, dėl ko dalininkais gali tapti neribotas skaičius asmenų, įnešę arba įsigiję iš dalininkų įnašą ir atitinkamai įgyti neturtines dalininko teises. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nei įstatymu, nei įstatais nesiekta reguliuoti viešosios įstaigos dalininkų skaičiaus, apriboti galimybes dalininkui parduoti dalį įnašo, tokiu būdu įstaigoje padidėjant dalininkų skaičiui. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad situacija, kai dalininkas parduoda dalį savo įnašo ir tokiu būdu dalininku tampa naujas asmuo, nepažeidžia kitų dalininkų neturtinių teisių.
36. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Viešųjų įstaigų įstatymu nėra ribojama dalininko teisė perleisti ne visą, tačiau tik dalį dalininkui priklausančio įnašo. Draudimas perleisti dalį dalininko įnašo įstatyme neįtvirtintas. Remiantis nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad viešosios įstaigos dalininkas turi teisę perleisti dalį savo, kaip dalininko, teisių, todėl pirmosios instancijos skundžiamos nutarties motyvai dėl viešosios įstaigos dalininko teisės perleisti dalį savo turėtų dalininko teisių keistini. Spręstina, kad R. G., kaip ieškovo dalininkė, turėjo teisę perleisti V. P. 50 proc. turėtų dalininko teisių VšĮ „Ateities miestai“.
37. Nustačius, kad R. G., kaip ieškovo dalininkė, turėjo teisę perleisti V. P. 50 proc. turėtų dalininko teisių VšĮ „Ateities miestai“, vertintina, ar Teisių dalies pirkimo-pardavimo sutartimi būtent dėl tokio sandorio ir buvo susitarta.
38. 2014 m. spalio 4 d. tarp atsakovės R. G. ir trečiojo asmens V. P. sudarytos Teisių dalies pirkimo ir pardavimo sutarties Nr. 1. bendrosiose nuostatose buvo nurodyta, kad vienintelis dalininkas - atsakovė R. G. perleidžia jai priklausančios VšĮ „Ateities miestai“ dalį (50 proc.) dalininko teisių V. P.. Nurodoma ir tai, kad suma už dalininko teises sumokama ne į atsakovės, tačiau į ieškovo sąskaitą.
39. 2014 m. lapkričio 6 d. mokėjimo pavedimu 25 000 Lt sumą V. P. pervedė ne R. G., tačiau kaip susitarta Teisių dalies pirkimo-pardavimo sutarties 4 punktu, į ieškovo sąskaitą. Mokėjimo pavedime nurodyta, kad suma skiriama ne dalininko teisėms iš atsakovėms įsigyti, tačiau kaip dalininko įnašas. Nustatyta ir tai, kad, kaip nurodyta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos 2018 m. vasario 22 d. pažymoje, R. G. gautų pajamų už dalininko teisių pardavimą bei suteiktos paskolos ieškovui nėra deklaravusi, taigi, nedeklaravo fakto, jog perleido V. P. dalį savo, kaip dalininkės, teisių.
40. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad R. G. ir V. P. Teisių dalies pirkimo-pardavimo sutartį aiškinai skirtingai, tačiau Teisių dalies pirkimo-pardavimo nuostatos dėl naudos gavėjo, V. P. veiksmai pervedant 25 000 Lt sumą ir R. G. neveikimas nedeklaruojant dalininko teisių perleidimo sandorio, rodo šalių siekį, jog V. P. taptų ieškovo dalininke, įnešdama į ieškovo sąskaitą dalininko įnašą, pritaria pirmosios instancijos atliktam sutarties kvalifikavimui, t. y. kad nurodyta sutartimi V. P. atliko dalininko įnašą, o ne įsigijo dalį dalininko teisių iš R. G..
Dėl paskolos sutarties teisinių pasekmių
41. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 6 d. Paskolos sutartyje Nr. 1, surašytoje tarp atsakovės ir ieškovo, atstovaujamo atsakovės (kaip direktorės), nurodyta, kad atsakovė kaip trumpalaikę paskolą be palūkanų perduoda ieškovui 25 000 Lt (7 240,50 Eur), o ieškovas įsipareigoja paskolą grąžinti iki 2015 m. spalio 10 d. 2014 m. lapkričio 7 d. ieškovo, atstovaujamo atsakovės, rašte dėl įskaitymo, skirto VšĮ „Teisinių finansinių konsultacijų centras“ nurodyta, kad pagal 2014 m. spalio 4 d. Teisių dalies pirkimo ir pardavimo sutartį Nr. 1. į įstaigos sąskaitą gautų pinigų paskirtis nurodyta netinkamai („Dalininko įrašas“), todėl minėtos sutarties pagrindu gauti pinigai užskaitytini kaip R. G. pinigai pagal 2014 m. lapkričio 6 d. Paskolos sutartį Nr. 1, kaip paskolą įmonės veiklai. Iš VšĮ „Ateities miestai“ 2015 m. vasario 9 d. kasos išlaidų orderio Nr. 003, matyti, kad atsakovei R. G. išduoti 6 800 Eur kaip dalinis skolos grąžinimas, o 2015 m. balandžio 8 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 005 atsakovei išduoti 440,50 Eur kaip skolos grąžinimas.
42. Vadovaujantis CK 6.870 straipsnio 1 dalimi, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.
43. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505-219/2018).
44. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas 25 000 Lt sumą gavo iš V. P., šios sumos paskirtis – V. P. dalininko įnašas. Kadangi šią sumą gavo ieškovas į savo sąskaitą (asmuo, kurio turtas yra atskiras nuo atsakovės), atsakovė minėtos sumos neturėjo savo nuosavybėje. Neturėdama šios sumos savo nuosavybėje, atsakovė negalėjo jos paskolinti ieškovui. Vien tai, kad paskolos sandorio faktas buvo nurodytas 2014 m. lapkričio 6 d. Paskolos sutartyje Nr. 1, nesant atsakovės pinigų perdavimo faktą ieškovui patvirtinančių dokumentų, nėra pagrindu pripažinti tokio sandorio egzistavimą. Nėra duomenų ir apie tai, kad atsakovė turėjo teisę kito asmens (V. P.) ieškovui atliktą mokėjimą užskaityti kaip savo, nesant dėl to mokėjimą atlikusio asmens valios. Nurodytų motyvų pagrindu pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2014 m. lapkričio 6 d. Paskolos sutartį pripažino nesudaryta ir nustatęs, kad ieškovui nebuvo kilusi prievolė grąžinti atsakovei 7 240,50 Eur paskolą, šią atsakovės iš ieškovo gautą sumą pagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovo naudai.
45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad ieškovas privalo nurodyti faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 str. 1 d.) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).
46. Nors nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė reikalavimą dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta, pagrįstai parinko teises normą, atitinkančią faktinę situaciją. Ieškovas iš esmės siekė, kad paskolos sutartis nesaistytų ieškovo ir atsakovės, todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas paskolos sutartį nesudaryta, apgynė ieškovo teises ieškovo nurodytu būdu, taigi neperžengė ieškinio ribų.
47. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nepažeidė teisės normų, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
48. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
49. Ieškovas pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius 750 Eur bylinėjimosi išlaidų patyrimą. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmestas visa apimtimi, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 750 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 750 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme ieškovui BVšĮ „Ateities miestai“, į. k. 303350667, atstovaujamam bankroto administratoriaus V. S..
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Inga Staknienė
Rūta Petkuvienė
Vaclovas Paulikas