ATP Nr. II-693-764/2009

Procesinio sprendimo kategorija 46, 73

 (S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

 

2009 m. gegužės 22 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Smalakienė, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn M. J. ir jos atstovei adv. Dainorai Saulienei, institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą atstovui Antanui Ruščiauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. J. skundą dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-03-24 nutarimo Nr. (100)-11.47-1.1, kuriuo jai buvo paskirta administracinė nuobauda, panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

                                                    n  u  s  t  a  t  ė :

 

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiasis specialistas, vadovaudamasis Statybos įstatymo 28 str. ir Statybos techniniu reglamentu STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“, surašė 2009-03-18 savavališkos statybos aktą Nr. (100)-11.40-01, kuriuo nustatė, kad statytojas M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) Elektrėnų sav., Vievio m., (duomenys neskelbtini), savavališkai vykdo statybos darbus: rekonstravo antros grupės nesudėtingą statinį, kuriam statybos leidimas neprivalomas - ūkinį pastatą, Vievio m., (duomenys neskelbtini). Ūkinis pastatas rekonstruotas be privalomo statinio projekto, padidintas užstatymo plotas, dalis ūkinio pastato pastatyta kaimyniniame sklype. Pažeistas STR 1.01.07:2002 Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai. Statinio aprašymas: vieno aukšto ūkinis pastatas, pamatai – betono, sienos dujų silikato blokelių, 7,70x3,70 m. Savavališkos statybos aktas įteiktas dalyvaujant Vievio seniūnijos specialistei, nes statytojas M. J. pasirašyti atsisakė (b. l. M12-13).

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros vyr. specialistas, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 259, 259 ¹, 260 str., dėl minėto pažeidimo M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) surašė administracinio teisės pažeidimo 2009-03-18 protokolą Nr. (100)-11.47-1, kuriame nurodė, kad M. J. rekonstravo ūkinį pastatą, (duomenys neskelbtini), Vievyje be privalomo II grupės nesudėtingiems statiniams projekto (statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002 nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai), padidino ūkinio pastato užstatymo plotą, dalį ūkinio pastato pastatė kaimyniniame sklype ir tuo pažeidė Statybos įstatymo 15 str. 5 d. 3 punktą, bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 159 ² str. 1 dalyje (b. l. 14). Protokolą               pil. M. J. pasirašyti atsisakė, ATP protokolas įteiktas dalyvaujant Vievio seniūnijos specialistei).

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2009-03-24 nutarimu Nr. (100)-11.47-1.1 administracinio teisės pažeidimo byloje M. J. už Statybos įstatymo 15 str. 5 dalies 3 punkto, Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 ir ATPK 159 ² str. 1 d. pažeidimą paskyrė penkių tūkstančių litų piniginę baudą (b. l. 11).

Skunde (b. l. 2-3) teismui pil. M. J. prašė Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento nutarimą, kuriuo jai paskirta piniginė bauda panaikinti ir nurodė, kad 2003-07-10 sudarė su M. I. J. pirkimo-pardavimo sutartį, kuria nupirko iš jos gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), Vievyje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinį (lauko tualetą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2008-10-02 buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kuria buvo nupirktas 0,0380 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vievyje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). 1999 metais buvusios savininkės M. I. J. užsakymu buvo atliktas žemės sklypo ribų planas, kuriuo remdamasi pareiškėja rekonstravo ūkinį pastatą, tačiau prasidėjus nesutarimams su kaimyne J. K., pareiškėja užsakė naują žemės sklypo planą, atitinkantį esamą padėtį. Planą parengė UAB „Ernika“. Tapo akivaizdu, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos buvo pakeistos jai nežinant, plotas sumažėjęs iki 379 kv. m. Dėl šios priežasties rekonstruoto ūkio pastato dalis pateko į kaimynės žemės sklypą. Mano, kad yra nubausta neteisėtai ir nepagrįstai, nes nepadarė pažeidimo, kuriuo yra kaltinama.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismo posėdžio metu asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn M. J. paaiškino, kad malkinę pastatė ant senų pamatų, kurie ten buvo. Nuo jos malkinės iki kaimynų ribos turi būti dviejų metrų atstumas, dėl to nesiginčija. Iki dviejų metrų atstumo trūksta 20 cm. Penkis metus žemėtvarkos skyriuje buvo dokumentai, tiek pat ėjo į šią instituciją su prašymu įteisinti žemę. Buvo žadėta įteisinti, tik reikėjo pasirašyti ant pateiktų dokumentų. Ant tų pačių pamatų darė pastato rekonstrukciją. Statybos leidimo neturėjo, nes statė ant senų pamatų. Ten buvo sena malkinė ir už malkinės buvo lauko tualetas, dabar jam nebeliko vietos.

Asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn atstovė adv. D. Saulienė teismui papildomai paaiškino, kad paskirtosios pareiškėjai baudos suma yra per didelė, ypač žmogui gyvenančiam iš senatvės pensijos. Leidimas tokiam statiniui buvo nebūtinas.

Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovas A. Ruščiauskas paaiškino, kad jų duomenimis, žemė yra pilnai sutvarkyta, nes yra žemės ribų planas ir yra sklypo koordinatės. Sklypo riba ėjo sulig buvusio ūkinio pastato kraštu. Šiuo metu ūkinis pastatas yra rekonstruotas, t. y. apmūrytas. Pamatai padaryti, atsitraukus nuo seno pastato, o dalis pastato pastatyta kaimyniniame sklype. Buvo nustatyta, kad pažeistas Statybos įstatymas. Tokiam statiniui statyti buvo reikalingas nesudėtingo statinio projektas su savivaldybės įgalioto asmens pritarimu. Pareiškėja tokio projekto nepateikė ir tokiu būdu buvo pažeistas Statybos įstatymas. Savavališkos statybos faktą nustatė vietoje. Buvo nuvykę į vietą ir tuo metu ūkinis pastatas buvo pilnai pastatytas ir buvo statomas priestatas - lauko tualetas. Vietoje buvo nustatyta, kad pastatas praktiškai naujai pastatytas, yra nauji pamatai ir sienos išmūrytos iš silikato blokelių. Pastato, kuris buvo ankščiau ir yra registruotas Registrų centre plotas yra žymiai mažesnis, nei šiuo metu. Buvo atlikti matavimai pagal išorės sienas ir buvo nustatyta, kad ilgis ir plotis žymiai viršija tuos matmenis, kurie registruoti registrų centre. Darytina išvada, kad pastatas naujai pastatytas. Naujo pastato matavimai fiksuoti savavalinės statybos akte ir matavimus atliko pats atstovas, dalyvaujant statytojai. Užstatymas buvo 29 kv. m. Užstatymo plotas matuojamas pagal išorės matmenis. Tas statinys buvo pastatytas ir paslinktas šiaurės kryptimi. Sklypo ribų plane matuojant atstumą tarp pareiškėjos ir kaimyninio ūkinio pastato atstumas yra 250 cm, o šiuo metu yra  180 cm. Atstovas vadovavosi šiai dienai galiojančiu planu, registruotu žemėtvarkoje. Leidimas tokiam statiniui yra neprivalomas. Reikalavo supaprastinto statinio projekto su savivaldybės įgalioto asmens pritarimu. Šio statinio kategorijai, toks dokumentas yra reikalingas, kad būtų galima rekonstruoti pastatą, be tokio dokumento rekonstruoti negalima, tai yra nurodyta STR - nesudėtingi statiniai (žr. teismo posėdžio protokolą).

Pagal ATPK 159 ² str. 1 d., nesudėtingo statinio statyba (griovimas) mieste ar saugomoje teritorijoje neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas, - užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Pagal STR 1.01.07:2002 Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai, 6.2. punktą, nesudėtingas statinys – paprastų konstrukcijų pastatas, kurio visų aukštų, rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų, apskaičiuotų tarp išorinių sienų išorinių paviršių, suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys.

Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Pagal šio STR 2.1.3. punktą, prie antros grupės nesudėtingų statinių priskiriamas gyvenamojo namo ar sodo namo pagalbinis pastatas (tame pačiame žemės sklype, kuriame statomas bet kuris iš šių namų) – namų ūkio pastatas, ne aukštesnis kaip 8,5 m, kurio perdengimo anga ne didesnė kaip 4,8 m, kurio užimamas žemės plotas ne didesnis kaip 50 kv.m. Pagal 21.7. punktą, statytojas (užsakovas), organizuodamas ar pats atlikdamas nesudėtingų statinių projektavimą ir statybą, privalo jei statyba organizuojama ūkio būdu, vykdyti visas pareigas, kurios priklauso rangovui.

Pagal Statybos įstatymo 18 punktą, statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę: pastatyti naujus aukštus (antstatus) ar nugriauti dalį esamų (nedidinant statinio užimto žemės ploto matmenų, išskyrus šioje dalyje nurodytą priestato atvejį); pristatyti prie statinio (ar pastatyti tarp gretimų statinių) priestatą – pagalbinį statinį (pagal naudojimo paskirtį susijusį su statiniu, prie kurio jis pristatomas), kurio visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma nebūtų didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio priestatas pristatomas, plotų sumą; iš esmės keisti statinio fasadų išvaizdą (keičiant apdailą – jos konstrukcijas, medžiagas, įrengiant naujus statinio elementus – balkonus, duris, langus, architektūros detales, keičiant šių statinio elementų matmenis, tipą, išdėstymą ar juos pašalinant); keisti (pašalinti nereikalingas) bet kurias laikančiąsias konstrukcijas kito tipo konstrukcijomis; iš esmės keisti pastato patalpų planą pertvarkant laikančiąsias konstrukcijas; apšiltinti statinio išorines atitvaras (sienas, stogą); atlikti šio straipsnio 20 dalyje išvardytus statinio kapitalinio remonto darbus, jei šie darbai atliekami kartu su statinio rekonstravimu; pertvarkyti statinio bendrąsias inžinerines sistemas keičiant jų tipą, pralaidumą; atlikti technologinių įrenginių ir technologinių inžinerinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų rekonstravimo darbus, nurodytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose; pritaikyti statinį naujai paskirčiai, kai normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nustatyti naujos statinio paskirties reikalavimai yra griežtesni negu buvusios ir kai šių reikalavimų negalima laikytis atliekant paprastąjį ar kapitalinį remontą.

Šio įstatymo 71 punkte numatyta, kad savavališka statinio statyba – statinio (jo dalies) statyba be šio Įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju – neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios), taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu; statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą (nesudėtingo statinio atveju – turint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytą privalomąjį dokumentą), tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukštis, nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų.

Pagal Statybos įstatymo 15 str. 5 d. 3 punktą, rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, taip pat Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytais atvejais pagal rangovo parengtą statybos darbų technologijos projektą, vadovautis įstatymais, Vyriausybės nutarimais, teritorijų planavimo dokumentais, normatyviniais statybos techniniais dokumentais ir normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais, laikytis nustatytų statinio projektavimo sąlygų reikalavimų, viešojo administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinę priežiūrą, bei statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų nustatytų reikalavimų, vykdyti statinio projekto vykdymo priežiūros vadovų (šios priežiūros dalių vadovų) ir statinio statybos techninės (bendrosios ir specialiosios) priežiūros vadovų nurodymus.

Iš byloje esančios 2008-10-02 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 280 matyti, kad M. J. ir I. J. iš Lietuvos Respublikos valstybės bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo 380 kv. m. žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vievio m., Elektrėnų sav. (b. l. 4). Iš pastatų pirkimo-pardavimo 2003-07-10 sutarties matyti, kad M. J. iš M. I. J. įsigijo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 55,31 kv. m. ploto, ūkinį pastatą, unikalus (duomenys neskelbtini), 10 kv. m. ploto, inžinerinius statinius-įrenginius-kiemo statinius (lauko tualetą), unikalus nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Vievyje (b. l. 5). Įsigytas žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vievio v.k.m.) ir pastatai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (b. l. 6-10).

Į bylą kartu su skundu yra pateikti du žemės sklypo ribų planai, kuriuose nurodytas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vievis, plotas skiriasi, t. y. viename nurodytas 379 kv.m., o kitame 380 kv. m. (b. l. 15-16, 25).

Iš byloje esančio Valstybės įmonės registrų centras Vilniaus filialas 2008-10-06 pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vievis, Elektrėnų sav. yra pastatas – ūkinis pastatas, kurio paskirtis pagalbinio ūkio, užstatymo plotas yra 10 kv.m., o iš 2009-03-18 savavališkos statybos akto Nr. (100)-11.40-01 matyti, kad buvo nustatytas ūkinio pastato užstatymo plotas 28,49 kv.m.t. y. aiškiai matyti, kad rekonstruoto ūkinio pastato užstatymo plotas viršija ankstesnį ūkinio pastato užstatymo plotą. Tos aplinkybės, kad rekonstruoto pastato dalis yra kaimyniniame žemės sklype, teismas nenustatė, nes iš byloje esančių žemės sklypo planų, kurie kaip jau minėta yra skirtingi, nėra galimybių šį faktą patvirtinti arba paneigti, be to, administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą, tačiau šiuo atveju įgaliotas institucijos atstovas šio fakto tinkamai nemotyvavo ir nenustatė.

Teismas, išanalizavęs visus byloje esančius rašytinius įrodymus, procesinių šalių paaiškinimus teisminio bylos nagrinėjimo metu sprendžia, kad savavališkos statybos faktas ir ją atlikęs subjektas buvo nustatytas, pil. M. J., neturėdama projekto, kuriam būtų pritaręs atsakingas ir įgaliotas savivaldybės asmuo, rekonstravo ūkinį pastatą. Statinio projektas yra privalomas nesudėtingiems antros grupės statiniams, be to, fakto, kad ant senų pamatų padarė statinio rekonstrukciją, nepaneigė ir pati pareiškėja.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006-06-30 nutartyje administracinėje byloje Nr. A ⁶ -1090/2006 pažymėjo, kad nekvestionuotina, kad sąžiningumas yra bendrasis teisės principas. Sąžiningas subjektas yra toks, kuris veikia rūpestingai ir teisingai. Sąžiningumas reikalauja atidumo, rūpestingumo bei draudžia piktnaudžiauti teise. Savavališka statyba neabejotinai yra neteisėtas veiksmas. Esant savavališkos statybos faktui, vien tik formalus situacijos vertinimas neturėtų būti toleruojamas. Situaciją vertinant tik formaliai, tai būtų nesuderinama su pačia teise ir jos principais.

            Reziumuojant aukščiau išdėstytas aplinkybes ir byloje esančių rašytinių įrodymų turinį, darytina išvada, kad M. J. veika pagal LR ATPK 159 2str. 1 d., yra kvalifikuota teisingai, administracinė nuobauda jai paskirta pagrįstai.

            Administracinių teisės pažeidimų bylos teisena grindžiama teisėtumo (LR ATPK 7, 248, 249, 280, 282, 284 str.), objektyvumo (LR ATPK 248, 256, 257, 260, 284, 289 str.) bei kitais teisės principais. Teisėtumo principas įpareigoja įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) visapusiškai, pilnutinai išaiškintų visas bylos aplinkybes, tiek asmenį kaltinančias, tiek teisinančias, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymais. Sprendimas administracinio teisės pažeidimo byloje (LR ATPK 287 str.) negali remtis įtarimais ir prielaidomis. Jis turi būti pagrįstas visapusiškai, objektyviai ištirtomis visomis bylos aplinkybėmis ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltumą pagrindžiančiais įrodymais.

            Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius LR ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (LR ATPK 9, 250 str.). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. LR ATPK 284 str. nustato, kad  administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis pareigūnas privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu. Administracinė nuobauda už administracinio teisės pažeidimo padarymą gali būti skiriama tik neabejotinai nustačius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę.

            Atsižvelgdama į padaryto pažeidimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į pažeidėjos M. J. asmenybę ir į bylos aplinkybes, nustačiusi, kad M. J. yra vyresnio amžiaus, pensininkė, vadovaudamasi teisingumo bei protingumo kriterijais, teisėja daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti LR ATPK 20 str., gali būti pasiekti, pakeičiant Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2009-03-24 nutarimą Nr. (100)-11.47-1.1 sumažinant M. J. paskirtą piniginę baudą iki 2500 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų litų).

            Pagal ATPK 313 str. 4 d., atsižvelgdamas į pažeidėjo turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą organas (pareigūnas) gali paskirtosios baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dviejų metų, atsižvelgiant į paskirtosios baudos dydį.

               Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes (vyresnį pareiškėjos amžių, pensininkė), M. J. teismo pakeista piniginė bauda išdėstytina dešimties mėnesių laikotarpyje lygiomis dalimis, kas mėnesį mokant po 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų).

               Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta bei vadovaudamasis LR ABTĮ 124 str. 1 d. 5 p., 128 str., ATPK 313 str. 4 d., Statybos įstatymo nuostatomis,

n  u  t  a  r  ė:

 

Asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn M. J. skundą patenkinti iš dalies.

Taikyti LR ATPK 30¹ straipsnį ir pakeisti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-03-24 nutarimą Nr. (100)-11.47-1.1 M. J. atžvilgiu ir vietoje paskirtos 5000 Lt (penkių tūkstančių litų) piniginės baudos M. J. paskirti 2500 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų litų) piniginę baudą už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 159 ²str. 1 d. 

Pil. M. J. paskirtos 2500 Lt piniginės baudos mokėjimą lygiomis dalimis išdėstyti dešimties mėnesių laikotarpyje, kas mėnesį mokant po 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų).

Ši nutartis per 10 dienų gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

 

 

 

Teisėja                                                                                                 Egidija Smalakienė