Civilinė byla Nr. 2S-3099-614/2025
Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00081-2018-6
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 18 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios akcinės bendrovės „Snoras“ atskirąjį skundą ir atsakovės akcinės bendrovės „Artea“ banko pareiškimą dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Š. M. ieškinį atsakovams M. M., bankrutavusiai akcinei bendrovei „Snoras“, akcinei bendrovei „Artea“ bankui, I. D. individualiai įmonei, mažajai bendrijai „Verslo valdymo paslaugos“, uždarajai akcinei bendrovei „Pikantiškas maistas“, valstybės įmonei „Registrų centras“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „BnP Finance“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Š. M. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovams M. M., bankrutavusiai akcinei bendrovei (toliau – BAB) „Snoras“, akcinei bendrovei (toliau – AB) „Šiaulių bankas“ (naujas pavadinimas – „Artea“ bankas), I. D. individualiai įmonei (toliau – IĮ), mažajai bendrijai (toliau – MB) „Verslo valdymo paslaugos“, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Pikantiškas maistas“, trečiajam asmeniui UAB „BnP Finance“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, patikslinęs reikalavimus ieškovas prašo: 2016 m. birželio 17 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. IL-162-01254, 2016 m. birželio 17 d. finansinės nuomos sutartį Nr. FL-162-01253 ir 2016 m. liepos 7 d. turto pirkimo – pardavimo be varžytinių sutartį Nr. 16-0094 pripažinti negaliojančiomis visa apimtimi dėl imperatyvių įstatymo normų nesilaikymo ir ieškovo bei kreditorių turtinių teisių pažeidimo; panaikinti nekilnojamojo turto – dviejų žemės sklypų, kurių (duomenys neskelbtini), esančių atitinkamai, (duomenys neskelbtini), 16/100 dalių pastato – gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir pastato – gyvenamojo namo su verslo patalpomis, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo I. D. IĮ nuosavybės teise pagrindą, o būtent, pripažinti negaliojančiu 2021 m. lapkričio 10 d. turto Perdavimo – priėmimo aktą su lizingo bendrovėmis Nr. 9263; konstatuoti, kad atsakovų neteisėtais veiksmais buvo pažeista bendraturčio pirmenybės teisė pirkti aukščiau nurodytą turtą Nekilnojamojo turto laisvojo pardavimo taisyklių nustatyta tvarka; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. 2025 m. liepos 9 d. Klaipėdos apylinkės teisme gautas ieškovo prašymas sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki tol kol bus išspręsta kita byla administracine tvarka. Nurodė, kad Regionų administraciniame teisme išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI2-865-931/2025 pagal ieškovo Š. M. skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, priimtas ieškovo apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui dėl 2025 m. birželio 6 d. Regionų administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. eI2-865-931/2025 panaikinimo.
3. Atsakovė I. D. IĮ nurodė, kad nesutinka su bylos sustabdymu, kadangi ieškovas nenurodė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 162(3), 164 straipsniuose numatytų pagrindų bylai sustabdyti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. liepos 10 d. nutartimi tenkino prašymą dėl bylos sustabdymo.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 8 d. nutartimi priėmė ieškovo apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui dėl 2025 m. birželio 6 d. Regionų administracinio teismo sprendimo panaikinimo administracinėje byloje Nr. eI2-865-931/2025 pagal ieškovo Š. M. skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas taip pat nustatė, kad minėtoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos 2023 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. (10.4Mr) D2-2086 „Dėl pareiškėjo Š. M. skundo dėl nemokumo administratorių UAB „Valnetas“ ir G. A. veiksmų (neveikimo) BAB „Snoras“ bankroto procese“ teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašė panaikinus skundžiamą Sprendimą įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti Š. M. 2023 m. rugsėjo 18 d. prašymą (skundą) „Dėl likviduojamos AB „Snoras“ administratorių veiklos teisėtumo“. Teismas iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatė, kad 2023 m. rugsėjo 18 d. pareiškėjas Tarnybai pateikė prašymą (skundą) „Dėl likviduojamos AB „Snoras“ administratorių veiklos teisėtumo“.
6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-20-588/2025 ir administracinės bylos Nr. eI2-865-931/2025 (Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09405-2023-8) teisinis rezultatas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtas sprendimas) turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje civilinėje byloje. Teismas papildomai pažymėjo, kad šioje byloje aplinkybių nustatymą riboja nagrinėjamo ieškinio ribos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atsakovas BAB „Snoras“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 10 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismo išvada dėl bylos sustabdymo yra deklaratyvi ir nemotyvuota. Teismas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiu, kuris neatskleidžia nei prejudicinio, nei tiesioginio teisinio ryšio tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir administracinės bylos. Teismas nenustatė pagrindo taikyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nes nutartyje nepateikta jokių motyvų, pagrindžiančių prejudicinį ar tiesioginį teisinį ryšį tarp civilinės ir administracinės bylų, nenurodyta, kokie konkretūs faktai bus nustatyti administracinėje byloje ir kaip jie turės įtakos civilinės bylos sprendimui; nepagrįsta, kad teismas pats negali nustatyti, ištirti ar įvertinti tam tikrų bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių. Sustabdymo pagrindą teismas taikė formaliai, neįvertinęs faktinių ir teisinių aplinkybių.
7.2. Ieškovas savo prašyme taip pat nepateikė jokių konkrečių argumentų, pagrindžiančių būtinybę stabdyti bylą – jo teiginiai yra abstraktūs ir neturi tiesioginės reikšmės nagrinėjamam ginčui.
7.3. Esminis skirtumas tarp bylų: administracinėje byloje ieškovas prašo įpareigoti tarnybą iš naujo nagrinėti jo 2023 m. rugsėjo 18 d. prašymą dėl BAB „Snoras“ administratoriaus veiklos teisėtumo, tuo tarpu civilinėje byloje ginčijamas konkretus sandoris, kurį, ieškovo teigimu, atsakovas sudarė pažeisdamas bendraturčio pirmenybės teisę įsigyti turtą. Nėra jokio teisinio ryšio tarp tarnybos veiksmų ar neveikimo, susijusio su nemokumo administratoriaus veiklos vertinimu pagal juridinių asmenų nemokumo įstatymą, ir civilinės bylos, kurioje taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso IV knygos normos dėl bendrosios nuosavybės.
7.4. Regionų administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI2-865-931/2025 jau atmetė ieškovo skundą, nenustatęs jokios įtakos jo teisėms ar pareigoms. Net ir tuo atveju, jei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patenkintų apeliacinį skundą, nėra jokios garantijos, kad tarnyba priimtų kitokį sprendimą nei 2023 m. lapkričio 22 d. rašte. Ieškovo pagrindinis reikalavimas administracinėje byloje yra ne tai, kad būtų konstatuotas BAB „Snoras“ nemokumo administratoriaus veiksmų (ne)teisėtumas, bet tik tai, kad tarnyba būtų įpareigota iš naujo išnagrinėti jo 2023 m. rugsėjo 18 d. prašymą dėl administratoriaus veiklos teisėtumo. Kitaip tariant, administracinėje byloje sprendžiama ne dėl pačių veiksmų turinio ar jų teisinių pasekmių, o tik dėl tarnybos pareigos atlikti procedūrinį veiksmą – iš naujo įvertinti prašymą. Tai reiškia, kad net ir patenkinus apeliacinį skundą, tarnyba nebūtų įpareigota konstatuoti jokių konkrečių pažeidimų ar pateikti išvados, kuri turėtų įrodomąją ar prejudicinę reikšmę civilinėje byloje.
7.5. Teismui buvo pateikti visi reikšmingi įrodymai, leidžiantys savarankiškai įvertinti ginčo esmę – turto perleidimo procedūrą ir galimą bendraturčio pirmumo teisės pažeidimą. Teismas turi visas galimybes pats nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su sandorio sudarymu, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad sprendimas negalėtų būti priimtas be administracinės bylos išnagrinėjimo.
7.6. Ieškovo prašymas stabdyti bylą laikytinas procesinio vilkinimu. Pažymėtina, kad administracinė byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme dar iki civilinės bylos sustabdymo, tačiau ieškovas tuo metu nepateikė prašymo dėl bylos sustabdymo. Tai rodo, kad pats ieškovas ilgą laiką nematė teisinio ryšio tarp šių bylų ir tik vėliau pateikė prašymą, kuris grindžiamas formaliais ir teisiškai nereikšmingais argumentais.
8. Atsakovas AB „Artea bankas“ pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie BAB „Snoras“ atskirojo skundo, kuriuo palaikė atskirojo skundo reikalavimą bei argumentus, prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 10 d. nutartį ieškovo prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo atmesti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas sustabdė civilinę bylą iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas priimtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI2-865-931/2025 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-09405-2023-8), teisėtumo ir pagrįstumo.
11. CPK 1623 straipsnyje reglamentuota, kad bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės.
12. CPK skiriami privalomi (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvieji (CPK 164 straipsnis) bylos sustabdymo pagrindai, kurių esminis skirtumas tas, kad esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai.
13. Vienas iš privalomųjų bylos sustabdymo pagrindų įtvirtintas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte, pagal kurį teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
14. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, yra nurodęs, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-219/2020; 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-1075/2022).
15. Aplinkybę, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje teismo nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020).
16. Teisė į teisminę gynybą turi būti įgyvendinama koncentruotai, proceso nevilkinant ar be pagrindo neužtęsiant. Teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. Kadangi civilinės bylos sustabdymas sukelia reikšmingas neigiamas pasekmes proceso operatyvumo principo įgyvendinimui ir sudaro kliūtis vieno iš esminių civilinio proceso tikslų – kuo greitesnio teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimo – pasiekimui, teismas, nagrinėdamas civilinės bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu klausimą, privalo tiksliai nustatyti bylų tarpusavio ryšį ir šių bylų įrodinėjimo dalyką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šios pareigos tinkamai neįvykdė.
17. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas iš esmės prašo pripažinti atitinkamas sutartis ir perdavimo–priėmimo aktą negaliojančiomis, panaikinti ginčo nekilnojamojo turto įregistravimo viešame registre atsakovų nuosavybės teise pagrindus, perkelti pirmenybės teisę nupirkti ginčo turtą ieškovui. Ieškovas ginčija konkrečius sandorius, kurie, ieškovo teigimu, pažeidė ieškovo teisę įsigyti ginčo turtą pirmenybės teise.
18. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas administracinėje byloje Nr. eI2-865-931/2025 prašė teismo: 1) panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2023 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. (10.4Mr) D2-2086 „Dėl pareiškėjo Š. M. skundo dėl nemokumo administratorių UAB „Valnetas“ ir G. A. veiksmų (neveikimo) BAB „Snoras“ bankroto procese“; 2) įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti ieškovo 2023 m. rugsėjo 18 d. prašymą (skundą) „Dėl likviduojamos AB „Snoras“ administratorių veiklos teisėtumo“; 3) priteisti iš Tarnybos ieškovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 6 d. sprendimu ieškovo patikslintą skundą atmetė. Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 8 d. nutartimi priėmė ieškovo apeliacinį skundą Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 6 d. sprendimo panaikinimo.
19. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, neįžvelgia, kad nagrinėjama civilinė byla ir Regionų administraciniame teisme išnagrinėta administracinė byla yra taip susijusios, kad Regionų administraciniame teisme išnagrinėtos administracinės bylos teisinis rezultatas turės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje civilinėje byloje.
20. Administracinėje byloje ieškovas iš esmės siekia, kad Tarnyba iš naujo išnagrinėtų jo 2023 m. rugsėjo 18 d. prašymą (skundą) „Dėl likviduojamos AB „Snoras“ administratorių veiklos teisėtumo“. Tačiau pažymėtina, kad administracinėje byloje iš viso nesprendžiami klausimai nei dėl ginčo sutarčių galiojimo, nei dėl ginčo nekilnojamojo turto įregistravimo pagrindų, nei dėl pirmenybės teisių perkėlimo. Tai, kad Tarnyba būtų įpareigota iš naujo išnagrinėti ieškovo prašymą (skundą) dėl likviduojamos AB „Snoras“ administratorių veiklos teisėtumo, neturės tiesioginio teisinio poveikio nagrinėjamai civilinei bylai.
21. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šias teisiškai reikšmingas aplinkybes gali ir privalo nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, šalys šias aplinkybes patvirtinančius ar paneigiančius argumentus ir įrodymus yra pateikę į nagrinėjamą bylą.
22. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą vertina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI2-865-931/2025 bus nustatinėjamos reikšmingos teisinės aplinkybės, kurios turės esminę teisinę reikšmę priimant procesinį sprendimą šioje byloje.
23. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas šioje teismo nutartyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino klausimo dėl civilinės bylos sustabdymo išnagrinėjimui svarbias aplinkybes, neteisingai įvertino civilinių bylų tarpusavio ryšį ir įrodinėjimo dalyką, neatsižvelgė į civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtį, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos. Dėl to atskirasis skundas patenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama skundžiamoje dalyje ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – civilinę bylą atsisakoma sustabdyti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 10 d. nutartį dėl bylos sustabdymo ir išspręsti klausimą iš esmės.
Atsisakyti sustabdyti civilinę bylą.
Teisėja Eglė Surgailienė