Civilinė byla Nr. e2-16474-925/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11882-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5;

2.6.3; 2.6.29.3; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.2.6.1;

3.4.1.10

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 18 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo OÜ „Aktiva Finants“ ieškinį atsakovui J. N. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovas OÜ „Aktiva Finants“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. N., prašydamas priteisti iš atsakovo 6 774,61 Eur negrąžinto kredito, 609,71 Eur delspinigių, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 5 d. iki 2022 m. gegužės 5 d., 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Grįsdamas ieškinio reikalavimus, ieškovas nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 29 d. pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „SB lizingas“ ir atsakovas J. N. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. C808087600, pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovui 9 800,00 Eur kreditą 84 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo iki sutartyje nustatytos datos 2025 m. rugsėjo 3 d. kreditą grąžinti ir sumokėti kitus sutartimi nustatytus mokėjimus. Už naudojimąsi kredito lėšomis buvo numatyta 0,00 procentų dydžio metinė palūkanų norma, 6 585,60 Eur dydžio bendra kredito kaina, 17,22 procentų dydžio bendra kredito kainos metinė norma. Atsakovas savo sutartines pareigas vykdė netinkamai, todėl pradinė kreditorė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 19 straipsnio nuostatomis bei vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 12.1, 12.2.3, 14.2 punktais, 2020 m. gruodžio 11 d. sutartį nutraukė. Sutarties nutraukimo dieną atsakovas liko skolingas 7 108,61 Eur kredito sumos, tačiau vėliau dalį įmokų atliko (sumokėjo ieškovui 334,00 Eur), todėl ieškinio parengimo datą jo skola sudarė 6 774,61 Eur. 2020 m. liepos 31 d. pradinė kreditorė UAB „SB lizingas“ ir ieškovas OÜ „Aktiva Finants“ pasirašė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kurios priedo pagrindu ieškovas įgijo reikalavimo teisę į perleistą įsiskolinimą, susidariusį atsakovo vardu. Apie reikalavimo teisių perleidimą ir kreditoriaus pasikeitimą atsakovas buvo informuotas pranešimu. Atsakovui praleidus terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovas priskaičiavo 609,71 Eur delspinigių.

3.       Atsakovas J. N. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir pageidauja sudaryti taikos sutartį, jei mėnesinė įmoka bus iki vieno šimto eurų.

4.       Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešus asmeniškai ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (CPK 441 straipsnio 1-2 dalys).

Ieškinys tenkintinas.

5.       CPK 140 straipsnio 2 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta. Kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis). Kadangi atsakovas atsiliepime su ieškinio reikalavimais sutiko, sprendime išdėstomi sutrumpinti motyvai. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškinio pripažinimas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

6.       Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 29 d. pradinė kreditorė UAB „SB lizingas“ (kredito davėja) ir atsakovas J. N. (kredito gavėjas) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. C808087600, pagal kurią kredito davėja suteikė kredito gavėjui 9 800,00 Eur vartojimo kreditą 84 mėnesių terminui (vartojimo kredito palūkanų norma – 0 procentų; bendra kredito kainos metinė norma – 17,22 procento, mėnesinis sutarties administravimo mokestis – 0,8 procento), o atsakovas (kredito gavėjas) įsipareigojo iki sutartyje nustatytos datos 2025 m. rugsėjo 3 d. kreditą grąžinti bei sumokėti sutartimi nustatytus mokėjimus (el. b. l. 34-40). Atsakovui nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų laiku mokėti sutartimi nustatytas įmokas, pradinė kreditorė 2020 m. lapkričio 21 d. pranešimu informavo atsakovą apie sutarties pažeidimą ir nuo 2020 m. gruodžio 11 d. sutartį nutraukė (el. b. l. 24). Sutarties nutraukimo dieną atsakovas liko skolingas 7 108,61 Eur kredito sumos (el. b. l. 65), tačiau vėliau dalį įmokų atliko (sumokėjo ieškovui 334,00 Eur), todėl ieškinio parengimo datą jo skola sudarė 6 774,61 Eur (el. b. l. 3).

7.       2020 m. liepos 31 d. trišale Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, pasirašyta tarp UAB „SB lizingas“, OÜ „Aktiva Finants“ ir UAB „Julianus Inkaso“, pradinė kreditorė perleido ieškovui OÜ „Aktiva Finants“ reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą pagal 2021 m. kovo 3 d. aktą (el. b. l. 25-33, 65). Atsakovas 2021 m. kovo 4 d. pranešimu Nr. 3479147 dėl kreditoriaus pasikeitimo buvo informuotas apie reikalavimo perėjimą ieškovui; pranešimas išsiųstas atsakovo ir pradinės kreditorės sudarytoje sutartyje Nr. C808087600 nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu (el. b. l. 17).

8.       Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Jau nurodyta, kad apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą atsakovas buvo informuotas pranešimu, be to, išsiuntus atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijas, tarp jų – ir reikalavimo perleidimo sutartį, laikytina, kad atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą.

Dėl negrąžinto kredito priteisimo.

9.       CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

10.       Nagrinėjamu atveju nėra šalių ginčo dėl to, kad suteikto kredito atsakovas negrąžino. Atsakovas atsiliepime į ieškinį pripažino, jog yra skolingas ieškovui ieškinyje nurodytą negrąžinto kredito sumą, todėl ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo 6 774,61 Eur negrąžinto kredito pripažintinas pagrįstu ir yra tenkintinas (CK 6.256, 6.873, 6.38 straipsniai).

Dėl delspinigių.

11.       Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (CK 6.71 straipsnis). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis).

12.       Iš šalių sudarytos 2018 m. rugpjūčio 29 d. vartojimo kredito sutarties Nr. C808087600 bendrųjų sąlygų 13.1 punkto matyti, kad šalys susitarė, jog kredito gavėjui laiku nesumokėjus kredito davėjui bet kokių pagal šios sutarties sąlygas mokėtinų sumų, kredito gavėjas įsipareigoja kredito davėjui mokėti 0,05 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną kalendorinę dieną nuo pradelstos sumos (el. b. l. 38). Atsižvelgdamas į tokį susitarimą, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 609,71 Eur delspinigių, paskaičiuotų nuo negrąžinto kredito sumos (6 774,61 Eur) už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 5 d. iki 2022 m. gegužės 5 d. Nurodytas šalių susitarimas dėl netesybų ir ieškovo pateiktas jų skaičiavimas atitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalies reikalavimus, todėl nustačius, kad atsakovas pažeidė sudarytą vartojimo kredito sutartį, praleido joje nustatytus mokėjimo terminus, ieškovui iš atsakovo priteistina 609,71 Eur delspinigių suma.

Dėl procesinių palūkanų.

13.       Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesumokėjo skolos, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą 7 384,32 Eur dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2022 m. gegužės 24 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

14.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 166,00 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir 70,00 Eur išlaidos už suteiktas teisines paslaugas (CPK 98 straipsnio 1 dalis), todėl, ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistina 236,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

15.       Ieškovas už ieškinį sumokėjo 167,00 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad už šį ieškinį turėjo būti sumokėta 166,00 Eur žyminio mokesčio suma, ieškovui grąžintina 1,00 Eur žyminio mokesčio permoka (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis). Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

16.       Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 8,96 Eur, t. y. viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistas 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistiną 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui OÜ „Aktiva Finants“, juridinio asmens kodas 10746479, iš atsakovo J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 6 774,61 Eur (šešis tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 61 ct) negrąžinto kredito, 609,81 Eur (šešis šimtus devynis eurus 81 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už teismo sprendimu priteistą 7 384,32 Eur (septynių tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų 32 ct) dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2022 m. gegužės 24 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 236,00 Eur (du šimtus trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 8,96 Eur (aštuonis eurus 96 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Grąžinti ieškovui OÜ „Aktiva Finants“, juridinio asmens kodas 10746479, 1,00 Eur (vieno euro) žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. gegužės 6 d. mokėjimo nurodymu Nr. 425, permoką, mokėjimo užduoties kodas (ID): ZK62957 (mokėtoja uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“). Ieškovui išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                             Jorūnė Pukinskienė