Administracinė byla Nr. A-2099-602/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04301-2019-3
Procesinio sprendimo kategorija 7.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 15 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pareiškėjo T. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. D. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas T. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – atsakovas, VSDFV, Fondo valdyba) 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. (10.34E)-I-5387 „Dėl dalyvavimo pensijų kaupime“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą išbraukti jį iš pensijų kaupimo programos.
2. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, nurodė, jog VSDFV elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje perskaitė jam skirtą pranešimą apie įtraukimą dalyvauti pensijų kaupime. Pareiškėjas nesutiko, kad pranešime buvo nurodytos visos atsisakymo sąlygos ir terminai. Pareiškėjas teigė, kad 2019 m. birželio 21 d. prisijungė prie VSDFV elektroninės gyventojų aptarnavimo sistemos ir ten perskaitė pranešimą, jog nedalyvauja pensijų kaupime. Pareiškėjo teigimu, pranešime nebuvo nuorodos apie dalyvavimo pensijų kaupime ar atsisakymo dalyvauti jame sąlygas, dėl šios priežasties pareiškėjas manė, jog nedalyvauja pensijų kaupime.
3. Atsakovas VSDF valdyba atsiliepime į skundą su juo nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime pateiktą poziciją grindė šiais argumentais:
3.1. Atsakovas nurodė gavęs pareiškėjo 2019 m. liepos 30 d. prašymą dėl atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime, ir nustatęs, kad jis elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje 2019 m. birželio 21 d. peržiūrėjo pranešimą. Atsakovas pabrėžė, jog pranešime buvo aiškiai nurodyta, kad nepateikus atsakymo dėl dalyvavimo pensijų kaupime iki 2019 m. birželio 30 d., bus laikoma, kad sutinkama dalyvauti pensijų kaupime nuo 2019 m. liepos 1 d., ir nuo liepos mėnesio bus pervedamos įmokos pensijų kaupimui. Kadangi pareiškėjas nepateikė atsakymo, jis buvo įtrauktas į pensijų kaupimą.
3.2. VSDFV nurodė, kad pareiškėjo teiginys, jog elektroninės gyventojų aptarnavimo sistemos informaciniame lange buvo pateikta informacija, kad pareiškėjas nedalyvauja pensijų kaupime, neatitinka tikrovės. Atsakovas tvirtino, kad informaciniame lange buvo rodomi prisijungimo prie elektroninės gyventojų aptarnavimo sistemos momentiniai duomenys iš Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo dalyvių, pensijų kaupimo ir pensijų išmokų sutarčių registro. Atsakovas teigė, kad buvo aiškiai nurodyta, jog informacija suformuota tą dieną (citata: „Informacija suformuota šiandien“), tai yra, peržiūros momentu, kurio ekrano vaizdo nuotrauką prie skundo pateikė pareiškėjas. Pareiškėjas iki 2019 m. liepos 1 d. nebuvo pensijų kaupimo dalyvis, todėl elektroninės gyventojų aptarnavimo sistemos informaciniame lange apie asmenį, kuriame rodomi duomenys, kaupiami Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo dalyvių, pensijų kaupimo ir pensijų išmokų sutarčių registre, informacija buvo pateikta teisingai.
3.3. VSDFV nurodė, kad 2019 m. birželio 21 d. pareiškėjo perskaitytas pranešimas buvo asmeninio, ne bendro pobūdžio, t. y. jis buvo adresuotas tiesiogiai pareiškėjui, informuojant apie būsimą perspektyvą. Pranešimo antraštė skelbė, jog tai – „svarbi informacija apie dalyvavimą pensijų kaupime“. Pranešime buvo nurodoma atsitiktine tvarka pareiškėjui paskirta pensijų kaupimo bendrovė, po kuria raudonu paryškintu šriftu buvo parašyta, kad „tuo atveju, jeigu sutinkate dalyvauti pensijų kaupime, jokių veiksmų neturite atlikti“. Pranešime taip pat buvo nurodyta, kad atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime galima iki 2019 m. birželio 30 d. ir pateikiami galimi atsisakymo būdai. Atsakovo teigimu, pareiškėjui pranešime buvo kelis kartus akcentuota, jog nepareiškus noro atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, jis nuo 2019 m. liepos 1 d. taps pensijų kaupimo dalyviu.
3.4. Atsakovas pažymi, kad, kilus neaiškumams, buvo ir yra galimybė susisiekti informaciniu VSDFV telefonu 1883, tai buvo nurodyta ir pareiškėjo pateiktame ekrano vaizde. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui kilus abejonių dėl informacijos, jis galėjo ją pasitikslinti paskambindamas nurodytu telefonu numeriu, paklausimus ar prašymus taip pat galima teikti elektroniniu paštu, teikti laisvos formos prašymus, skundus ar paklausimus per elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą, yra galimybė pasinaudoti pokalbių internetu elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje priemone, tačiau pareiškėjas nė viena iš šių priemonių nepasinaudojo, todėl VSDFV niekaip negalėjo žinoti, jog pareiškėjas nepageidauja dalyvauti pensijų kaupime.
3.5. Atsakovo teigimu, pareiškėjas, pasibaigus atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime terminui, 2019 m. liepos 30 d. pavėluotai teikdamas skundą, nepridėjo dokumentų, įrodančių svarbias priežastis, dėl kurių jis negalėjo atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime iki nustatyto termino, todėl VSDFV priėmė 2019 m. rugpjūčio 2 d. Sprendimą.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimu pareiškėjo T. D. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
5. Teismas nustatė, jog pareiškėjas 2019 m. liepos 30 d. kreipėsi į VSDFV su prašymu išbraukti jį iš pensijų kaupimo programos, bet 2019 m. rugpjūčio 2 d. Fondo valdyba atsisakė tenkinti jo prašymą.
6. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas), 4 straipsnio 2 dalies nuostatomis, konstatavo, kad pensijų kaupimas prasideda dviem pagrindais: 1) asmenį įtraukus į pensijų kaupimą įstatymo pagrindu ir šiam asmeniui nepareiškus atsisakymo; 2) asmenį įregistravus Dalyvių ir sutarčių registre sudarytos pensijų kaupimo sutarties pagrindu. Asmenų įtraukimas į pensijų kaupimą įstatymo pagrindu reglamentuotas Įstatymo 6 straipsnyje.
7. Teismas iš nustatyto teisinio reguliavimo sprendė, kad teisės aktuose gana aiškiai nustatytas jaunesnių kaip 40 metų amžiaus pilnamečių asmenų, kurių duomenys apie draustumą yra Registre, įtraukimas į pensijų kaupimą, siekiant paskatinti dalyvauti pensijų kaupime šiuos asmenis, kartu kuo didesniam skaičiui gyventojų užtikrinant efektyvesnį pensijų kaupimą ir didesnes pajamas senatvėje. Teismas pažymėjo, kad šiems asmenims turi būti pateikiama informacija, inter alia (be kita ko) apie visas jų pasirinkimo galimybes, kurios pagrindu per nustatytą terminą jie gali laisvai apsispręsti dėl dalyvavimo pensijų kaupime, t. y. tiek priimti sprendimą dalyvauti pensijų kaupime, tiek priimti sprendimą atsisakyti dalyvauti šiame kaupime.
8. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas 2019 m. liepos 30 d. pateikė prašymą Fondo valdybai dėl atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime, nors 2019 m. birželio 19 d. pranešimu buvo informuotas, kad atsisakymą pateikti privalo iki 2019 m. birželio 30 d. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas minėtą pranešimą perskaitė 2019 m. birželio 21 d., tačiau aktyvių veiksmų, nesutikdamas dėl dalyvavimo pensijų kaupime, nesiėmė. Teismas vertino, kad pareiškėjo elgesys šioje konkrečioje situacijoje buvo lengvabūdiškas, bei sutiko su atsakovo pozicija, kad, kilus neaiškumams, yra galimybė susisiekti informaciniu „Sodros“ telefonu.
9. Teismas pažymėjo, kad į pensijų kaupimą įtraukti asmenys, tapę pensijų kaupimo dalyviais Įstatymo pagrindu, turi teisę bet kada vėliau atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, jeigu pateikia dokumentus, įrodančius, kad dėl svarbių priežasčių negalėjo nustatytu laiku atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, todėl pareiškėjas, norėdamas atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, privalėjo pateikti svarbias priežastis pagrindžiančius dokumentus, bet iš rašytinės bylos medžiagos teismas nustatė, kad pareiškėjas tokių duomenų, nepateikė.
10. Teismas atkreipė dėmesį, kad sprendžiant dėl Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad įstatymų leidėjas privalo įstatymu nustatyti senatvės pensijas; įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų lėšų, būtinų pensijoms, kaupimą; įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, turi plačią diskreciją pasirinkti pensijų sistemą; naudodamasis šia diskrecija, įstatymų leidėjas gali nustatyti įvairius Konstitucijos 52 straipsnyje garantuojamų senatvės pensijų sistemos modelius, inter alia (be kita ko) grindžiamus senatvės pensijoms mokėti būtinų lėšų surinkimu iš tuo metu dirbančių asmenų pajamų arba būsimoms senatvės pensijoms skirtų lėšų kaupimu specialiuose pensijų fonduose, taip pat šių modelių derinimu.
11. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus aptarto teisinio reguliavimo kontekste padarė išvadą, kad skundžiamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatas, yra motyvuotas, pagrįstas, todėl jo naikinti pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.
III.
12. Pareiškėjas T. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą.
13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo 2019 m. birželio 21 d. prisijungęs prie Fondo valdybos Elektroninės gyventojų aptarnavimo sistemos, bei perskaitęs pranešimą, kad jis nedalyvauja pensijų kaupime. Pareiškėjo teigimu, priešingai, nei nurodoma skundžiamame teismo sprendime, pranešime nebuvo jokios nuorodos į dalyvavimą pensijų kaupime ar atsisakymo dalyvauti jame sąlygas, todėl pareiškėjas teigia supratęs, jog jis kaupime nedalyvauja.
14. Pareiškėjo nuomone, asmeniui turi būti suteikiama galimybė pačiam apsispręsti dėl pensijos kaupimo būdo ar atsisakymo dalyvauti šioje programoje. Pareiškėjas pažymi, jog jo mėnesio pajamos yra nedidelės, ir kiekvienas jo uždirbtas euras yra svarbus ir reikalingas pragyvenimui.
15. Pareiškėjo nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundą vertino tik formaliais pagrindais, neatsižvelgdamas į pareiškėjo išdėstytus argumentus bei faktines aplinkybes, todėl priėmė neteisėtą, nepagrįstą sprendimą.
16. Atsakovas VSDFV atsiliepime prašo atmesti T. D. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, bei pateikia tokius atsiliepimo argumentus:
16.1. Fondo valdyba atsiliepime detaliai išdėsto skundžiamo atsakovo Sprendimo priėmimo aplinkybes, kurios buvo nurodytos ir atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.
16.2. Atsakovas akcentuoja, jog pareiškėjas, pasibaigus atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime terminui, 2019 m. liepos 30 d. pavėluotai teikdamas Fondo valdybai skundą, nepateikė dokumentų, įrodančių svarbias priežastis, dėl kurių negalėjo atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime iki nustatyto termino, todėl Fondo valdyba priėmė 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimus Nr. (10.34E) I-5387 „Dėl dalyvavimo pensijų kaupime“ netenkinti pareiškėjo prašymo, nes pareiškėjas Elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje (EGAS) perskaitė pranešimą apie įtraukimą į pensijų kaupimą, kuriame aiškiai buvo nurodyta, kad iki šių metų birželio 30 d., norint atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, privalu per EGAS pateikti prašymą dėl pensijų kaupimo arba asmeniškai atvykti į bet kurį „Sodros“ priimamąjį.
16.3. Fondo valdyba sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, bei pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad jokios naujos faktinės aplinkybės ir dokumentai, galintys įtakoti Fondo valdybos Sprendimą, nepateikti, todėl pareiškėjo T. D. apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo naikinti Fondo valdybos Sprendimą, bei panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. (10.34E)-I-5387 „Dėl dalyvavimo pensijų kaupime“ , kuriuo atsakovas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą išbraukti jį iš pensijų kaupimo programos, teisėtumo ir pagrįstumo.
18. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas T. D. Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo pagrindu nuo 2019 m. liepos 1 d. buvo įtrauktas į pensijų kaupimą, šiam asmeniui nepareiškus atsisakymo. Apie įtraukimą į pensijų kaupimą pareiškėjas buvo informuotas VSDFV elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje pareiškėjui skirtu pranešimu, ir iki 2019 m. birželio 30 d. nepareiškė atsisakymo.
19. Pareiškėjas 2019 m. liepos 30 d. pateikė VSDFV prašymą dėl atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime, tačiau Fondo valdyba 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. (10.34E) I-5387 „Dėl dalyvavimo pensijų kaupime“ netenkino pareiškėjo prašymo.
20. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad skundžiamas Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatas, yra motyvuotas, pagrįstas. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas jo skundą vertino formaliai, neatsižvelgdamas į pareiškėjo išdėstytus argumentus bei faktines aplinkybes.
V.
21. Pensijų fondo dalyvio lėšomis mokamos pensijų įmokos ir iš valstybės biudžeto lėšų už dalyvį mokamos pensijų įmokos kaupimo ir pensijų išmokų mokėjimo organizavimo sąlygas bei tvarką nustato Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymas (toliau – ir Įstatymas, ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 13 d.). Šio Įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje pensijų kaupimas apibrėžiamas kaip pensijų įmokų kaupimas pensijų fonde šio Įstatymo nustatyta tvarka. Pagal paminėto straipsnio 3 dalį, pensijų fondas – pensijas kaupiantiems fiziniams asmenims, taip pat šiame įstatyme nustatytais pagrindais kitiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis pensijų turtas, kurio valdymas perduotas pensijų kaupimo bendrovei.
22. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, teisę tapti dalyviu turi, asmenys, turintys draudžiamųjų pajamų, nuo kurių privalomai skaičiuojamos pensijų socialinio draudimo įmokos, išskyrus asmenis, kurie yra sukakę Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą senatvės pensijos amžių.
23. Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pensijų kaupimas prasideda asmenį įtraukus į pensijų kaupimą šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka ir jam nepareiškus atsisakymo arba asmenį jo sudarytos pensijų kaupimo sutarties pagrindu įregistravus Dalyvių ir sutarčių registre.
24. Pagal Įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, nuo 2019 m. sausio 1 d. kas trejus metus pilnamečiai asmenys, kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 dieną yra jaunesni kaip 40 metų amžiaus ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra duomenys apie jų draustumą įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 2 dieną, įtraukiami į pensijų kaupimą. Pensijų įmokos už įtrauktus į pensijų kaupimą asmenis pradedamos skaičiuoti nuo įtraukimo į pensijų kaupimą metų liepos 1 dienos. Šio Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad VSDFV ne vėliau kaip iki įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 31 dienos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka informuoja asmenį apie jo įtraukimo į pensijų kaupimą faktą bei asmens teisę ne vėliau kaip iki įtraukimo į pensijų kaupimą metų birželio 30 dienos sudaryti pensijų kaupimo sutartį su jo paties pasirinkta pensijų kaupimo bendrove. Pranešime turi būti nurodyta: 1) informacija apie asmens teisę ne vėliau kaip iki birželio 30 dienos atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, apie tai raštu, asmeniškai ar per Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą informuojant VSDF administravimo įstaigą; 2) informacija apie dalyvavimo pensijų kaupime pradžios datą ir sąlygas; 3) informacija apie tai, kad nesudaręs pensijų kaupimo sutarties ir nepateikęs atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime asmuo taps dalyviu tos pensijų kaupimo bendrovės, kuriai jis atsitiktine tvarka bus priskirtas, ir kaups pensijų įmokas jo gimimo datą atitinkančiame tikslinės grupės pensijų fonde. Asmuo informuojamas, kad, per nustatytą terminą nesudarius pensijų kaupimo sutarties ar nepateikus atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime, bus laikoma, kad asmuo sutinka dalyvauti pensijų kaupime; 4) pensijų kaupimo bendrovė, kuriai asmuo bus priskirtas. Kartu pateikiamos standartinės tikslinės grupės pensijų fondo, kuriam asmuo bus priskirtas, taisyklės; 5) informacija apie asmens teisę pasirinkti kitą negu priskirtoji pensijų kaupimo bendrovę ir kitą negu jo gimimo datą atitinkantį tikslinės grupės pensijų fondą (2 dalis);
25. Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad VSDFV įtraukiamus į pensijų kaupimą dalyvius atsitiktine tvarka paskirsto po lygiai visoms įtraukimo į pensijų kaupimą metu veikiančioms pensijų kaupimo bendrovėms. Kiekvienas asmuo, kuris per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą nesudaro sutarties su savo pasirinkta pensijų kaupimo bendrove, tampa tos kaupimo bendrovės, kuriai jis priskirtas, valdomo jo gimimo datą atitinkančio tikslinės grupės pensijų fondo dalyviu. Dalyviai priskiriami tik toms pensijų kaupimo bendrovėms, kurioms per praėjusius 3 metus nebuvo taikytos poveikio priemonės už šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pensijų kaupimo bendrovių veiklą, pažeidimus. Informaciją apie pensijų kaupimo bendroves, kurioms gali būti priskiriami dalyviai, priežiūros institucija pateikia VSDF valdybai ne vėliau kaip metų, einančių prieš įtraukimo į pensijų kaupimą metus, spalio 31 dieną. VSDF valdyba Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka informuoja draudėją apie asmenis, tapusius dalyviais, per 3 darbo dienas nuo asmens įtraukimo į pensijų kaupimą ir jo įregistravimo dalyviu Dalyvių ir sutarčių registre. Pagal Įstatymo 6 straipsnio 4 dalį, VDFV, gavusi asmens atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo dienos įregistruoja atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime Dalyvių ir sutarčių registre. Nuo atsisakymo įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos asmenys, atsisakę dalyvauti pensijų kaupime, nėra dalyviai, iki jie sudarys pensijų kaupimo sutartį arba bus šiame straipsnyje nustatyta tvarka įtraukti į pensijų kaupimą ir nepasinaudos teise atsisakyti kaupti pensijų įmokas. Nepareiškę noro atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime asmenys yra dalyviai ir kaupia pensijų įmokas šiame įstatyme ir standartinėse tikslinės grupės pensijų fondų, kuriems dalyviai yra priskirti, taisyklėse nustatyta tvarka iki tol, kol jų pensijų kaupimas pasibaigia šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais. Pensijų kaupimo bendrovė, kurios valdomam pensijų fondui dalyvis yra priskirtas, atidaro dalyvio pensijos sąskaitą, kaip tai numatyta šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje. Tarp šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įtraukimo į pensijų kaupimą laikotarpių atsisakę dalyvauti pensijų kaupime ir vyresni kaip 40 metų asmenys gali tapti dalyviais, sudarydami pensijų kaupimo sutartis su pasirinkta pensijų kaupimo bendrove savo iniciatyva (6 straipsnio 5 dalis).
26. Įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad asmenys, dėl svarbių priežasčių negalėję per šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, turi teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime ir šiam terminui pasibaigus, jeigu pateikiami svarbias priežastis įrodantys dokumentai. VSDFV administravimo įstaigos įgaliotas tarnautojas, įvertinęs pateiktus dokumentus, nustato, ar priežastys yra svarbios. Tokiu atveju dalyvio lėšomis sumokėtos pensijų įmokos (kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža) grąžinamos asmeniui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos. Valstybės biudžeto lėšomis sumokėtos pensijų įmokos (kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža) pervedamos VSDF valdybai ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos.
VI.
27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSDFV 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. (10.34E)-I-5387, kuriuo atsisakyta patenkinti pareiškėjo prašymą išbraukti jį iš pensijų kaupimo programos, pagrįstumo ir teisėtumo.
28. Remiantis bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad VSDFV 2019 m. birželio 19 d. pranešimu pareiškėją informavo, kad atsisakymą nuo pensijos kaupimo programos pareiškėjas privalo pateikti iki 2019 m. birželio 30 d. Pareiškėjas su šiuo pranešimu susipažino 2019 m. birželio 21 d., o 2019 m. birželio 30 d. pateikė VSDFV prašymą dėl atsisakymo dalyvauti pensijų kaupimo programoje. VSDFV, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu atsisakė išbraukti pareiškėją iš pensijų kaupimo programos, motyvuodama tuo, kad pareiškėjas Įstatyme nustatytu laiku nepateikė atsisakymo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas VSDFV priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatavo, kad jis yra pagrįstas ir teisėtas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus, o pareiškėjo elgesį pripažino lengvabūdišku, nes pats pareiškėjas jokių aktyvių veiksmų siekdamas atsisakyti dalyvavimo pensijų kaupime, nesiėmė.
29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo ir viešojo administravimo subjekto sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausiai pažymi, jog pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos bei nurodoma akto apskundimo tvarka (8 str. 2 d.).
30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas VAĮ 8 straipsnio nuostatas, yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14; 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/14; 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Paminėta teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827/2014; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011). Individualiam administraciniam aktui taip pat keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas.
31. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Be to, pastebėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius.
32. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010).
33. VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017; 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).
34. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą, konstatavo ginčijamo VSDFV Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Teismas nustatė, kad pareiškėjas atsisakymą dalyvauti pensijų kaupimo programoje atsakovui pateikė praleidęs Įstatyme nustatytą terminą ir nenurodęs svarbių priežasčių, dėl kurių jis negalėjo per nustatytą terminą pateikti atsisakymo nuo pensijų kaupimo.
35. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas pareiškėjo skundą įvertino formaliai, neatsižvelgdamas į pareiškėjo išdėstytus argumentus bei faktines aplinkybes, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tiek pirmosios instancijos teismo, tiek ir VSDFV priimtų sprendimų turinius, sutinka su pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad ginčas nagrinėjamu atveju buvo išnagrinėtas formaliai, neįvertinus pareiškėjo 2019 m. liepos 30 d. prašyme ir skunde išdėstytų argumentų, dėl kurių pareiškėjas praleido terminą prašymui paduoti laiku. Nei iš pirmosios instancijos teismo, nei iš VSDFV sprendimo turinio nėra aišku, kokiais motyvais remiantis tiek teismas, tiek viešojo administravimo subjektas nusprendė, kad pareiškėjo nurodytos priežastis nėra svarbios, t. y. abu nurodyti subjektai nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo prašyme nurodytų individualių aplinkybių, o skundžiami sprendimai grindžiami tik teisės akto nuostata, kuria remiantis buvo priimtas pareiškėjui nepalankus sprendimas. Taigi, nagrinėjamu atveju pripažinus, kad atsakovas išsamiai neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo, nenustatė visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas laiku nepateikė prašymo atsisakyti dalyvauti pensijų kaupimo programoje, spręstina, jog VSDFV Sprendimas ir tuo pačiu pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo patikrintas VSDFV Sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, nėra pakankamai pagrįsti ir motyvuoti. Dėl to, nurodytos aplinkybės galėjo sudaryti kliūtis pareiškėjui efektyviai realizuoti teisę į galbūt pažeistų teisių ir interesų gynybą.
37. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai VSDFV Sprendimą pripažino pagrįstu ir teisėtu, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas patenkinamas: pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ginčijamas VSDFV Sprendimas panaikinamas. Panaikinus paminėtus sprendimus, sutinkamai su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnyje numatytomis akto panaikinimo pasekmėmis, atsakovas VSDFV turi pareigą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. liepos 30 d. prašymą dėl atsisakymo dalyvauti pensijų kaupimo programoje ir į šį prašymą pateikti motyvuotą ir pagrįstą atsakymą (sprendimą).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo T. D. apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo T. D. skundą patenkinti.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. (10.34E)-I-5387 ir įpareigoti pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Veslava Ruskan
Milda Vainienė