Civilinė byla Nr. e2-484-330/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01595-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ALU systems“ direktoriaus R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-2382-567/2017 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ALU systems“ direktoriaus R. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ALU systems“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovas UAB „ALU systems“ direktorius R. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė iškelti UAB „ALU systems“ restruktūrizavimo bylą.
2. Ieškovas nurodė, kad UAB „ALU systems“ yra tarptautinė kompanija, užsiimanti fasadų, stogų ir interjero apdailos medžiagų, statybinių dažų, priešgaisrinių, pramoninių ir miltelinių dangų tiekimu. Dėl 2015-2016 metais Kazachstane prasidėjusios ekonominės krizės įmonės vystyti projektai buvo sustabdyti ir įmonei pradėjo trūkti apyvartinių lėšų veiklos vykdymui, pradėjo didėti pradelsti įsipareigojimai kreditoriams. Tačiau įmonė nenutraukė veiklos ir ketina dalyvauti konkursuose bei viešuosiuose pirkimuose. Įmonėje šiuo metu dirba 13 aukštos kvalifikacijos specialistų, per ilgus darbo metus sukauptų bei patobulintų žinių turinčių darbuotojų. 2016 m. birželio 30 d. balanso duomenimis įmonės turtas sudarė 1 014 025 Eur, o pradelsti įsipareigojimai siekė 422 573,03 Eur. Pagal 2016 m. gruodžio 5 d. balansą įmonės turtas sudaro 796 763 Eur, o visos įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 914 455 EUR. Pagal 2016 m. gruodžio 5 d. pelno (nuostolių) ataskaitą įmonė patyrė 129 491 Eur nuostolių. Nors UAB „ALU systems“ turi finansinių sunkumų, tačiau įmonės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės, įmonė yra moki ir atitinka įstatymo reikalavimus siekiant iškelti restruktūrizavimo bylą.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 4 d. nutartimi atsisakė iškelti UAB „ALU systems“ restruktūrizavimo bylą.
4. Teismas nustatė, kad pagal UAB „ALU systems“ 2015 m. gruodžio 31 d. balansą įmonės turtas sudarė 1 100 080 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 1 084 740 Eur. 2015 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis UAB „ALU systems“ patyrė 94 734 EUR nuostolių. Pagal 2016 m. rugpjūčio 5 d. balansą įmonės turtas sudarė 1 014 025 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 165 957 Eur. 2016 m. rugpjūčio 5 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis UAB „ALU systems“ patyrė 167 271 Eur nuostolių. 2016 m. rugsėjo 29 d. balansas patvirtina, kad atsakovės turtas nuo 2016 m. rugpjūčio 5 d. iki 2016 m. rugsėjo 29 d. sumažėjo. Pagal 2016 m. gruodžio 2 d. balansą įmonės turtas sudarė 796 763 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 914 455 Eur. 2016 m. gruodžio 2 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis UAB „ALU systems“ patyrė 129 491 Eur nuostolių. Įvertinęs atsakovės veiklos finansinius rezultatus (lygindamas 2015 m. gruodžio 31 d., 2016 m. rugpjūčio 5 d., 2016 m. rugsėjo 29 d. ir 2016 m. gruodžio 2 d. balansų duomenis) teismas nurodė, kad įmonės veikla yra nuostolinga, turtas ir pajamos mažėja, veiklos sąnaudos didėja. Kadangi pagal 2016 m. gruodžio 2 d. balansą įmonės turtas sudarė 796 763 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 914 455 Eur, t. y. įmonės įsipareigojimai viršija ½ įmonės balanse esančio turto, teismas padarė išvadą, kad įmonė yra nemoki.
5. Be to, teismas laikėsi nuostatos, kad atsakovės restruktūrizavimo plano metmenyse užsibrėžti veiklos tikslai nėra realūs ir nesudarys galimybių normalizuoti įmonės ūkinę komercinę veiklą bei vykdyti skolinius įsipareigojimus. Įvertinęs pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nurodytus duomenis, teismas pažymėjo, kad bendrovė iš esmės siekia tęsti to paties verslo modelį, vykdyti tą pačią veiklą, kurią vykdė iki šiol ir kurios modelis sąlygojo įmonės finansinius sunkumus. Ieškovo argumentus, jog bendrovė tikisi per 2017 metus didelių apyvartų, susijusių su Kazachstane vyksiančios EXPO 2017 statiniais, jog baigia derinti medžiagų tiekimus EXPO paviljonams, viešbučiams, gyvenamųjų namų kvartalams Astanoje, jog ketina tiekti medžiagas Kauno rajono savivaldybės objektų renovacijai, Maxima prekybinio tinklo pastatų renovacijai, Lidl prekybinio tinklo plėtrai, administraciniams pastatams Saltoniškių ir Ukmergės g. Vilniuje, Lazdynų ir Klaipėdos baseinams, teismas vertino kaip grindžiamus prielaidomis, kurios neįrodo restruktūrizavimo plano metmenyse numatomų gauti pajamų (CPK 178 straipsnis). Be to, teismas nurodė, kad restruktūrizavimo plano metmenys yra deklaratyvaus pobūdžio, nekonkretūs ir nerealūs, todėl nebus įmanoma mokėti palūkanų ir atkurti įmonės normalios veiklos (CPK 185 straipsnis). Aplinkybės, kad ieškovas pateikė kreditorių sutikimus dėl atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, teismas taip pat nelaikė sudarančios pagrindą restruktūrizavimo bylos iškėlimui.

3. Atskirojo skundo argumentai

6. Atskirajame skunde ieškovas UAB „ALU systems“ direktorius R. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
7. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismo išvada dėl atsakovės nemokumo yra akivaizdžiai nepagrįsta. Teismas vertino visų esamų atsakovės įsipareigojimų dydį, o ne pradelstų įsipareigojimų dydį, kuris turėjo būti lyginamas su įmonės turimu turtu (ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktas). Tam, kad būtų atsisakoma iškelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. padarius išvadą dėl įmonės nemokumo, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu.
2. Restruktūrizavimo plano metmenys buvo parengti įvertinus teismo proceso eigą pirmojoje instancijoje. Teismas neįsigilino į atsakovės restruktūrizavimo plano metmenis, juos vertino formaliai, todėl neįvykdė Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartyje nurodytų įpareigojimų. Tokiu būdu teismas neatskleidė bylos esmės, tinkamai neįvertino byloje pateiktų įrodymų.
3. Atsakovės kreditoriai neprieštarauja restruktūrizavimo bylos iškėlimui, o daugelis tam netgi raštu pritarė. Teismas neturėtų būti tas subjektas, kuris trukdytų įmonei, jos akcininkams ir kreditoriams pasiekti susitarimą, kuris įforminamas restruktūrizavimo plano patvirtinimu, be to, tai atitiktų ir viešąjį interesą. Tik kreditoriams balsuojant dėl restruktūrizavimo plano ir jam nepritarus, įmonė bei jos akcininkai nebetektų pagrindo tikėti įmonės restruktūrizavimo sėkme bei susitarimo su kreditoriais galimybe.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (šiuo atveju – atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. „savo iniciatyva“) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų, kurių šiuo atveju nenustatyta.

Dėl ginčo esmės ir apeliacijos ribų

9. Ieškovas UAB „ALU systems“ direktorius R. M. 2016 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas iškelti UAB „ALU systems“ restruktūrizavimo bylą. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartimi atsisakė iškelti UAB „ALU systems“ restruktūrizavimo bylą (civilinė byla Nr. eB2-5560-794/2016), tačiau ši nutartis neįteisėjo, nes atsakovės vadovas pateikė dėl jos atskirąjį skundą.
10. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir klausimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „ALU systems“ iškėlimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (civilinė byla Nr. e2-1997-370/2016).
11. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. sausio 4 d. nutartimi dar kartą atsisakė iškelti UAB „ALU systems“ restruktūrizavimo bylą (civilinė byla Nr. eB2-2382-567/2017). Pastaruoju atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo du atsisakymo kelti restruktūrizavimo bylą pagrindus: pirma, teismo vertinimu, parengti restruktūrizavimo plano metmenys ir preliminarus verslo planas neatitiko faktinių bylos aplinkybių ir jų įgyvendinimo realumo kriterijų; antra, teismas nusprendė, kad įmonė yra nemoki (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktai). Atskirajame skunde su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinkama, todėl apeliacinės instancijos teisme įvertinami atskirojo skundo argumentai, susiję su atsakovės (ne)mokumu ir šios įmonės galimybėmis atkurti sėkmingą įmonės veiklą Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau ir – ĮRĮ) nuostatų kontekste (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl atsakovės nemokumo, kaip atsisakymo kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, pagrindo (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas)

12. Vienas iš pagrindų, dėl kurių pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti atsakovės vadovo prašymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo – įmonės nemokumas, konstatuojamas ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮRĮ 4 straipsnio 3 punktas, 7 straipsnio 5 dalies 1 punktas, ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Tam, kad būtų atsisakoma iškelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-548-381/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1829-381/2016 ir kt.).
13. Įmonės nemokumą apibrėžia Įmonių bankroto įstatymo (toliau ir – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalis, numatanti, kad tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Nuosekliai vystomoje apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo konstatuota, kad sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne balanse įrašyta, bet reali turto vertė, ir ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1273/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2599/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1477-381/2016 ir kt.)
14. Šiuo atveju apeliantas teisingai nurodo ir apeliacinis teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad aiškindamasis įmonės (ne)mokumo klausimą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai esminę teisinę reikšmę suteikė visų įmonės turimų skolų (finansinių įsipareigojimų) dydžiui, neidentifikuodamas pradelstų skolų, t. y. tokių, kurių mokėjimo terminai suėję, dydžio ir neįvertindamas būtent šios kategorijos skolų santykio su įmonės turimo turto verte. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pradelsti atsakovės įsipareigojimai kreditoriams viršija pusę jos balanse apskaityto turto vertės ir kad ji yra nemoki įmonė, buvo padaryta tik formaliai įvertinus finansinius duomenis.
15. Pagal bylos svarstymui pateiktą aktualiausią (vėliausiai sudarytą) atsakovės 2016 m. gruodžio 2 d. balansą matyti, kad visa įmonės turimo turto vertė buvo 796 763 Eur (iš kurios – 116 040 Eur ilgalaikis turtas, 680 723 Eur trumpalaikis turtas, sudarantis: 282 460 Eur atsargų, išankstinių apmokėjimų ir nebaigtų vykdyti sutarčių sumą, 396 961 Eur per vienerius metus gautinas sumas bei kt.). Įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 914 455 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 770 638 Eur. Nurodytus finansinius rodiklius palyginus su praėjusio ataskaitinio laikotarpio rodikliais, užfiksuotais 2016 m. rugpjūčio 5 d. sudarytame balanse, nustatyta, kad įmonės turimas turtas sumažėjo 217 262 Eur suma (nuo 1 014 025 Eur iki 796 763 Eur), tačiau 251 502 Eur suma sumažėjo ir atsakovės mokėtinos sumos bei įsipareigojimai (atitinkamai nuo 1 165 957 Eur iki 914 455 Eur). Pažymėtina, kad per tą patį aktualų ataskaitinį laikotarpį 37 780 Eur suma buvo sumažinti įmonės nuostoliai (nuo 167 271 Eur iki 129 491 Eur), be to, kaip matyti iš pateiktų finansinių duomenų, nuo 2016 m. rugpjūčio 5 d. iki 2016 m. gruodžio 2 d. įmonėje buvo apskaityta 3 348 499 Eur pardavimo pajamų.
16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad įmonės ūkinės komercinės veiklos intensyvumas, veiklos pelningumas / nuostolingumas, sprendžiant, ar yra pagrindas jai iškelti (atsisakyti iškelti) restruktūrizavimo bylą, taipogi yra papildomi kriterijai, kurie būtinai turi būti įvertinti, ir kuriais remiantis taip pat galima pagrįsti esant akivaizdų (neabejotinai aiškų) negalėjimą vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, tačiau analizuojamu atveju formaliai taikant ĮBĮ reglamentuojamą nemokumo sąvoką, jis (nemokumas) nebuvo nustatytas. Atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta įmonės finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja). Tai paaiškinama tuo, kad prioritetą reikia taikyti įmonės reabilitaciniam tikslui, o nemokumo nustatymas (kaip ir bankroto bylos iškėlimas), galėtų būti konstatuojamas tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka jokių abejonių dėl įmonės nemokumo, t. y. kai įrodymai patvirtina akivaizdžią, aiškią įmonės nemokumo būklę.
17. Kaip jau nurodyta, esminę reikšmę konstatuojant įmonės nemokumą (taip, kaip jis apibrėžtas ĮBĮ) turi įmonės realus aktyvų ir pasyvų (pradelstų skolų) santykis. Ir nors ĮRĮ nustatyta, kad su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo turi būti pateiktas įmonės kreditorių sąrašas (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tačiau apeliacinio teismo praktikoje pažymima, jog teismas, spręsdamas vien tik pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, neturi ir negali išspręsti įmonės nemokumo klausimo, t. y. neturi pareigos atlikti tokios pat apimties įmonės nemokumo teisinį tyrimą, kuris atliekamas nagrinėjant ieškinį (pareiškimą) dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi tai yra kito ieškinio (pareiškimo) dėl bankroto bylos iškėlimo faktinis pagrindas (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-691-330/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2291-823/2016 ir kt.).
18. Nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas tik pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, reikalavimų (pareiškimų) dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo dar nebuvo pareikšta, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs prielaidas atlikti išsamų įmonės (ne)mokumo teisinį tyrimą, turėjo įpareigoti atsakovę šiam tikslui pateikti papildomus įrodymus (ĮRĮ 7 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad atsakovės procesinis elgesys galėtų būti vertinamas kaip sukeliantis pagrįstų abejonių jos pateiktų duomenų teisingumu (CPK 185 straipsnis). Tačiau papildomi duomenys, pavyzdžiui, kreditorių sąrašas, kuriame atsispindėtų ne tik bendras skolinių prievolių dydis, bet ir aktuali pradelstų įsipareigojimų kreditoriams suma, t. y. jis būtų pakankamai informatyvus ĮBĮ 2 straipsnio 8 punkte pateiktos nemokumo sąvokos prasme, pašalintų neaiškumus (abejones) dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo ar nekėlimo, būtų reikšmingas atsakovės pradelstų įsipareigojimų santykio su jos turimo turto verte nustatymui ir teisingam šio klausimo išsprendimui (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė būtinų procesinių priemonių tinkamai išaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su įmonės mokumo būklės nustatymu, byloje esančius įrodymus įvertino netinkamai, dėl ko jo išvados, kad UAB „ALU systems“ yra nemoki įmonė, negalima laikyti pagrįsta.

Dėl ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimų, keliamų įmonės restruktūrizavimo plano metmenims, pažeidimo, kaip atsisakymo kelti įmonės restruktūrizavimo bylą pagrindo (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punktas)

19. Sprendžiant dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo reikia įsitikinti, ar restruktūrizavimo plano metmenyse numatytos priemonės gali atkurti normalią įmonės veiklą. Jei iš metmenų yra akivaizdu, kad pagal siūlomas priemones tokia veikla negali būti atkurta, tai yra pagrindas atsisakyti iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas atsisakymą iškelti apelianto vadovaujamai įmonei restruktūrizavimo bylą grindė ir šia aplinkybe, t. y. restruktūrizavimo plano metmenys ir preliminarus verslo planas, teismo vertinimu, neatitinka jų įgyvendinimo realumo kriterijų, vadinasi, neleidžia spręsti apie atsakovės UAB „ALU systems“ galimybę sėkmingai įgyvendinti restruktūrizavimo tikslus.
20. Svarstant šiuo aspektu, viena vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad restruktūrizavimo plano metmenys, kaip privalomas pareiškimo teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priedas (ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalies 2 punktas), laikytini perspektyvinėmis restruktūrizavimo plano gairėmis ir jiems (metmenims) nėra keliami tokie patys kokybiniai reikalavimai kaip galutiniam restruktūrizavimo planui; restruktūrizavimo plano metmenys negali būti prilyginti pačiam restruktūrizavimo planui ir tai yra akivaizdu iš paties įstatyminio reglamentavimo (ĮRĮ 5 straipsnio 1 ir 2 dalys, 12 straipsnio 1 ir 2 dalys).
21. Kita vertus, šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išreikšta pozicija, kad apelianto pateikti restruktūrizavimo plano metmenys įtikinamai nepatvirtina, kaip įmonė sieks atkurti savo finansinį pajėgumą, juolab, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia teigti, jog ūkinės komercinės veiklos įmonė nėra nutraukusi (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalies, 2 straipsnio 1 dalis).
22. Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste, t. y. kada pateikti plano metmenys yra atitinkantys ekonominę logiką, detaliai ir kruopščiai parengti pagal įstatymo formaliuosius reikalavimus (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalis), o įmonė dar tęsia veiklą, pirmosios instancijos teismas turėjo papildomais argumentais bei svariais motyvais pagrįsti savo vienareikšmišką išvadą, kad restruktūrizavimo proceso UAB „ALU systems“ taikymas pagal ĮRĮ apibrėžtus tikslus nėra  įmanomas. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais dėl ne visų reikšmingų faktinių bei teisinių aplinkybių išsamaus įvertinimo, sukliudžiusio pirmosios instancijos teismui atskleisti sprendžiamo klausimo esmę.
23. Nustatyta, kad įmonės pagrindinė veikla – fasadų, stogų ir interjero apdailos medžiagų, statybinių dažų, priešgaisrinių, pramoninių ir miltelinių dangų tiekimas. Pagal restruktūrizavimo metmenyse išdėstytą preliminarų įmonės verslo planą UAB „ALU systems“ ir toliau ketina tęsti iki šiol vykdytą savo veiklą, kuri, kaip matyti iš pateiktų dokumentų buvo aktyviai plėtojama ir užsienio rinkose. Metmenyse pateikta detali tikslinė rinkos ir konkurencinės aplinkos analizė (3 punktas); struktūriškai atskleistos pagrindinės organizacinės priemonės bendrovės ilgalaikiam mokumui užtikrinti (4.3.2. punktas); parengtas įmonės veiklos finansinis planas, sudarytas ketverių metų laikotarpiui, t. y. numatytos prognozuojamos pajamos, sąnaudos, piniginiai srautai, finansiniai šaltiniai ir kt. (7 punktas). Pirmosios instancijos teismas, apsiribojęs trumpa išvada apie neišvengiamą atsakovės restruktūrizavimo proceso nesėkmę, atsakovės restruktūrizavimo metmenų detaliau neanalizavo, nevertino ir jų turinio išsamiau neaptarė, nors visa tai yra teisiškai reikšminga šioje – restruktūrizavimo bylos iškėlimo – stadijoje nusprendžiant dėl perspektyvų sėkmingai restruktūrizuoti įmonę buvimo ar nebuvimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos duomenys, be kita ko, liudija ir apie atsakovės glaudžius komercinius teisinius santykius su užsienio tiekėjais bei jos platinamos produkcijos ir teikiamų paslaugų užsakovais. Šios aplinkybės taip pat yra svarbios, sprendžiant dėl įmonės ateities perspektyvų, todėl jos turi būti įvertintos.

Dėl įmonės restruktūrizavimo paskirties ir tikslų

24. Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste aktualus yra ir teisės aktuose įtvirtintas restruktūrizavimo prioriteto, lyginant su bankrotu, principas. Net tuo atveju, jei būtų identifikuotas pesimistinis atsakovės turto bei įsipareigojimų santykis, šią aplinkybę taip pat reikia įvertinti ir aptarti.
25. Restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas išsaugoti ir plėtoti įmonės, kuri turi laikinų finansinių sunkumų, veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto. Įmonės restruktūrizavimo procesas reiškia, kad jo metu gali būti pakeista ūkinės veiklos rūšis, modernizuojama gamyba, tobulinamas darbo organizavimas, parduodamas įmonės turtas ar jo dalis, priimamas kitų įmonių, jas jungiant ar skaidant, turtas, įgyvendinamos techninės, ekonominės bei organizacinės priemonės, skirtos įmonės mokumui atkurti, pakeičiami įmonės įsipareigojimų kreditoriams dydžiai bei vykdymo terminai Įmonės restruktūrizavimu siekiama sudaryti sąlygas laikinų finansinių sunkumų turinčioms įmonėms pasinaudoti restruktūrizavimo teikiamomis galimybėmis, tęsiant įmonės veiklą ir sudarant sąlygas išsaugoti darbo vietas, apsaugoti įmonės ir jos kreditorių interesus. Įmonė ir jos kreditoriai, siekdami savo interesų apsaugos, turi veikti sąžiningai, bendradarbiauti, sprendžiant dėl įmonės restruktūrizavimo proceso inicijavimo ir šiam vykstant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2010).
26. Aktualu ir tai, kad sprendžiant, ar galima restruktūrizuoti finansinių sunkumų turinčią įmonę, svarbus vaidmuo tenka patiems įmonės kreditoriams, kurių reikalavimai bus tenkinami restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metu, laikantis restruktūrizavimo plane nustatytos tvarkos, iš pajamų, gautų tiek tęsiant įmonės veiklą, tiek pardavus įmonės veikloje nereikalingą turtą. Kreditorių dauguma turi pritarti restruktūrizavimo planui (ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalis), o tai reiškia, kad jų pozicija restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje yra itin reikšminga, parodanti galimas įmonės restruktūrizavimo perspektyvas. Restruktūrizavimo proceso pradėjimas, neturint didžiųjų bendrovės kreditorių paramos, būtų iš esmės formalus ir pasmerktas žlugti (ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Nagrinėjamoje byloje buvo pateikti nacionalinių ir užsienio subjektų – atsakovės kreditorių (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriaus, UAB „Akstis“, UAB „Unitectus“, Technischer Handel und Befestigungssysteme GbR, UAB „Šaltinėlio vandenys“, R. A., NBK Ceramic, UAB „Mondus“, IPT LT, UAB „Hortus et Domus“, UAB Hellman Worldwide Logistics, UAB „Gordon Logistics“, Funder MAX GmbH, UAB „Blokas“, UAB „ALD Automotive“, UAB „Naminė pelėda“, UAB „Balticfix“, UAB „Alindra“, UAB „Mobiliųjų sprendimų centras“, UAB „Burbulio vyninė“) raštai (sutikimai), patvirtinantys, kad atsakovės kreditoriai neprieštarauja restruktūrizavimo bylos iškėlimui, sutinka su restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytomis priemonėmis įmonės mokumui atstatyti. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „ALU systems“ klausimą, be pagrindo nevertino atsakovės kreditorių pritarimo planuojamam procesui reikšmės, nors, kaip pirmiau nurodyta, pritarimo atveju restruktūrizavimo procedūros iš esmės galėtų būti pradėtos įgyvendinti.
28. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad vienas iš atsakovės kreditorių – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, kuris 2016 m. spalio 26 d. rašte Nr. 3-119146 buvo informavęs, kad iki nutarties iškelti (atsisakyti iškelti) atsakovei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo sustabdo priverstinio poveikio priemonių taikymą bei nurodęs, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas spręstinas teismo nuožiūra (t. y. restruktūrizavimo procesui iš esmės neprieštaravęs), visgi 2017 m. sausio 5 d. (kitą dieną po apskųstos teismo nutarties priėmimo) ėmėsi veiksmų inicijuoti teisminį bankroto bylos atsakovei iškėlimo procesą, prie kurio dar prisijungė dar viena kreditorė – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (Vilniaus apygardos teisme iškelta civilinė byla Nr. eB2-2831-866/2017).
29. 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai ĮBĮ redakcijai, tuo atveju, jeigu teismas gauna pareiškimą ar kelis pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo ir (arba) pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tai pačiai įmonei, jie privalo būti nagrinėjami kartu (ĮBĮ 5 straipsnio 4 dalis). Šiuo teisiniu reglamentavimu įtvirtintas privalomas civilinių bylų, kuriose vertinamas bankroto ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo tai pačiai įmonei klausimas, nagrinėjimas kartu, taip pakeičiant iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusią tvarką, kada nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo klausimą bei paaiškėjus, kad įmonei keliama ir restruktūrizavimo byla, pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimas buvo atidedamas tol, kol bus priimta teismo nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją iškelti. Paaiškėjus, kad pirmosios instancijos teisme yra priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos tai pačiai atsakovei UAB „ALU systems“ iškėlimo, laikantis ĮBĮ įtvirtinto civilinių  bylų, kuriose vertinami bankroto ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo tai pačiai įmonei klausimai, nagrinėjimo reglamentavimo, tokie pareiškimai turi būti nagrinėjami kartu, todėl apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tikslingumą spręsti dėl civilinių bylų sujungimo (CPK 136 straipsnio 4 dalis).
30. Esant išdėstytoms aplinkybėms pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „ALU systems“ klausimą, padarė svariais argumentais nepagrįstą išvadą dėl įmonės restruktūrizavimo perspektyvų, kurios galėtų sudaryti teisines prielaidas iškelti jai restruktūrizavimo bylą. Teismas, įžvelgdamas sėkmingo restruktūrizavimo tikimybę, gali padėti šalims realizuoti jų procesines teises (CPK 8 straipsnis), būdamas aktyvus ir vykdydamas išaiškinimo pareigą gali nurodyti joms, kokius duomenis reikia pateikti ar reikalauti įrodymų savo iniciatyva (ĮRĮ 7 straipsnio 1 d ir 2 dalys, CPK 179 straipsnis), juolab, kad ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartyje, priimtoje šioje byloje, buvo akcentuota, kad sąžiningos pastangos atkurti normalią įmonės veiklą lemia būtinybę visapusiškai išnagrinėti klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (tos nutarties 20 punktas). Remiantis išdėstytais motyvais apskųsta nutartis naikintina ir klausimas dėl UAB „ALU systems“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ALU systems“ iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėjas                            Gintaras Pečiulis