Baudžiamoji byla Nr. 1A-268-360/2019

        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49065-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.2.; 1.2.29.9.; 2.4.6.3.2.

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 21 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Daliaus Jocio ir Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei,

dalyvaujant prokurorei Kristinai Pralgauskienei,

nuteistajam M. R. ir jo gynėjai advokatei Gražinai Mauručaitienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo gynėjos advokatės G. Mauručaitienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-08-08 nuosprendžio, kuriuo M. R. pripažinta kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 3061 straipsnio 1 dalį 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda.

        Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

1.       M. R. nuteistas už tai, kad neteisėtai sunaikino transporto priemonės identifikavimo numerį: tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2014-02-10 ir ne vėliau kaip 2015-08-21, nenustatytoje vietoje, neteisėtai sunaikino lengvojo automobilio puspriekabės (duomenys neskelbtini), identifikavimo numerį, dėl ko nėra galimybės jos identifikuoti.

2.       Nuteistojo M. R. gynėja advokatė G. Mauručaitienė apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo M. R. pagal BK 3061 straipsnio 1 dalį išteisinti arba baudžiamąją bylą jam nutraukti dėl veikos mažareikšmiškumo. Nuosprendis priimtas vadovaujantis prielaidomis, netinkamai įvertinus visus duomenis, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad visos abejonės, kai joms pašalinti išnaudotos visos galimybės, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai – spėjimais ir prielaidomis apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas.

2.1. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas M. R. kaltę grindė 2016-02-19 specialisto išvada Nr. 140-(1322)-ISI-1005, kurioje, teismo nuomone, yra nurodyta, kad identifikavimo numeris yra suklastotas nušlifuojant originalų numerį ir iškalant kitą. M. R. teisme paaiškino, kad pargabentą iš Danijos priekabą, jis suremontavo ir perdažė. Kadangi nesimatė identifikavimo numerio, ją nuvarė į Daniją, nes ten norėjo ja naudotis ir buvęs savininkas atnaujino numerį. Apklaustas teisme ekspertas negalėjo nurodyti priekabos nei gamintojo nei modelio. Pagal ET 1975-12-18 direktyvą Nr. 76/114/EEB transporto priemonės identifikavimo numeris – tai nustatytas simbolių derinys, kurį kiekvienai transporto priemonei paskiria gamintojas. Tokio numerio paskirtis – užtikrinti, kad kiekvieną transporto priemonę, padedant gamintojui, būtų galima aiškiai identifikuoti 30 m. ir kad tam tikslui nereikėtų naudoti jokių kitų duomenų. Atsižvelgiant į tai, jeigu ekspertizė negali nustatyti gamintojo ir netgi markės, tai kaip galima nustatyti, kad VIN yra suklastotas. Ekspertas negalėjo atsakyti į klausimą, ar tai atstatytas buvęs gamyklinis VIN, ar iškaltas naujas, kokiu būdu iškaltas numeris, kokio gylio yra šlifavimas, ar ant iškalto VIN numerio yra dažų ar grunto likučių, ar ji buvo autoįvykyje, ar įmanomas tokiu būdu buvusio numerio atnaujinimas. Eksperto abejonių neįmanoma pašalinti, nes pačios priekabos jau nėra. 

2.2. Apeliaciniame skunde pažymima, jog byloje pats teismas suabejojo, kokia buvo priekabos spalva ir, ar matosi, kokia ji buvo prieš nušlifavimą, atnaujino įrodymų tyrimą ir nutarė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariatą (toliau – Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK) įpareigoti apžiūrėti priekabą ir užfiksuoti numerio iškalimo ar atnaujinimo vietą. Šio pavedimo minėta institucija negalėjo įvykdyti, nes daiktinis įrodymas yra sunaikintas, pažeidžiant BPK 93 straipsnio nuostatas, t. y. priekaba atiduota į metalo laužą, o ne atiduota saugoti savininkui ar realizuota areštuotam turtui realizuoti nustatyta tvarka. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas nepatikrino M. R. versijos, nesiėmė visų priemonių, siekiant pašalinti byloje kilusius neaiškumus, prieštaravimus ir abejones ir nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Taip ir liko nepaneigta nuteistojo M. R. pozicija, kad Danijoje yra galima atnaujinti VIN, jeigu jis dėl kokių nors priežasčių pakito (b. l. 139, t. 1). Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos 2016-09-16 raštas, kad Interpolo Danijos nacionalinio biuro pareigūnai neturi informacijos apie transporto priemonių identifikavimo numerių atnaujinimo procedūrą šioje šalyje. Siekiant gauti šio pobūdžio informaciją, būtina pateikti teisinės pagalbos prašymą kompetentingoms Danijos Karalystės teisėsaugos institucijoms. Toks prašymas buvo išsiųstas 2016-03-31 (b. l. 142, t. 1), tačiau atsakymas nebuvo gautas ir byla perduota į teismą. Bylos nagrinėjimo metu teismas tenkino gynybos prašymą pakartotinai kreiptis į Danijos Karalystę dėl minėtos informacijos suteikimo, tačiau į pateiktą klausimą nebuvo atsakyta.

2.3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nenustatė visos būtinos šio nusikaltimo sudėties, t. y. subjekto ir subjektyvinės pusės. Byloje nėra duomenų, kad būtent M. R. perkalė VIN, o ne koks nors kitas asmuo, nenustatyta ir kokioje teritorijoje tai buvo padaryta, t. y. Danijoje ar Lietuvoje. Pats teismas nuosprendyje tik daro prielaidą, kad tai buvo padaryta Lietuvoje, nes čia priekaba buvo pateikta registracijai. Nenustatyta ir kam būtų reikėję M. R. perkalti VIN, nenustatyta, kad priekaba yra ieškoma. Byloje yra duomenys (b. 1. 173- 174, t. 1), kad priekabą pardavė M. H., buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau priekaba nebuvo išregistruota kaip S. J. nuosavybė. Buvęs savininkas teigė, kad jis nežino, ar jai reikėjo remonto ir ar reikėjo atnaujinti VIN numerį. Jis netgi neigė, kad M. R. perdavė transporto priemonės registracijos liudijimą. Logiška, kad buvęs pardavėjas M. H. neigia atnaujinęs numerį, nes nenori turėti jokių reikalų su Lietuvos policija. Pagal Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos 2016-09-05 raštą transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) iš tiesų išduotas automobilio priekabai, kurios identifikavimo numeris yra (duomenys neskelbtini). Šis dokumentas niekada nebuvo pagrobtas ar prarastas kitokiu neteisėtu būdu, todėl gali būti panaudotas registruojant minėtą priekabą Lietuvoje. Tai patvirtina būtent M. R. parodymų, o ne M. H. teisingumą, t. y., kad jis tinkamai Danijoje įformino priekabos įsigijimą, praėjo techninę apžiūrą ir būtent šią priekabą pargabeno į Lietuvą. Teismas abejoja M. R. parodymais, nes neva jis vieną kartą sakė, kad priekabą parsigabeno, o kitą kartą, kad ji buvo pargabenta tralu. Atkreiptinas dėmesys, kad iš teismo posėdžio garso įrašo akivaizdu, kad bylą nagrinėjęs teisėjas neleisdavo M. R. nuosekliai duoti parodymus, pastoviai jį pertraukdavo, bendravo pakeltu tonu su aiškia kaltinamąja tendencija ir todėl neteisingai įvertino jo parodymus. Iš esmės teismas buvo šališkas, kas taip pat lėmė neteisingo procesinio sprendimo priėmimą.

2.4. Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad puspriekabės vertė yra 800 Danijos kronų, kas atitinka 80 Eur dydžio sumą. Nusikalstama veika tirta nuo 2015 metų, t. y. procesas užsitęsė ketverius metus, per kuriuos nuteistajam buvo taikomos procesinės prievartos priemonės. Pati priekaba jau yra sunaikinta. M. R. veiksmais niekam jokios žalos nebuvo padaryta, o tuo labiau nenustatyta, kad jis šią nusikalstamą veiką įvykdė, todėl pirmos instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą, net ir pripažinęs M. R. kaltu, jam bylą nutraukti dėl mažareikšmiškumo. Apeliaciniame skunde remiamasi teismų praktika dėl veikos pripažinimo mažareikšme, taip pat pažymima, jog pirmos instancijos teismas paskyrė bausmę - 1883 Eur dydžio baudą, kuri aiškiai yra neadekvati veikos pavojingumo laipsniui. Bauda yra 23,5 karto didesnė už pačios priekabos vertę. Vargu, ar tokią bausmę galima pripažinti teisinga ir turinčia tinkamą poveikį net ir padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui.

3.       Teismo posėdyje nuteistasis M. R. ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

4.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktu įrodymų vertinimu, teigiama, jog nuosprendis grįstas prielaidomis, nepašalintos abejonės, nenustatyti būtini nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus ir patikrinusi skundžiamą nuosprendį, pripažįsta, jog įrodymų vertinimo taisyklės nepažeistos.

5.       Įrodymų vertinimo bendrosios taisyklės ir principai įtvirtinti BPK 20 straipsnyje. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-284-648/2016).

6.       Nagrinėjamoje byloje, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių taisyklių, vertindamas įrodymus, laikėsi, spręsdamas dėl M. R. kaltės, vadovavosi būtent patikrintų įrodymų visuma, pateikė savo sprendimo argumentus, su kuriais nesutikti, iš esmės nėra pagrindo.

7.       BK 3061 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už transporto priemonės identifikavimo numerių suklastojimą, neteisėtą sunaikinimą ar pakeitimą. Transporto priemonės identifikavimo numeriu laikomas transporto priemonės gamintojo suteiktas ženklų ar simbolių derinys, kurio paskirtis yra identifikuoti transporto priemonę. Transporto priemonės identifikavimo numeris yra būtinas valstybės institucijoms identifikuoti transporto priemones, o asmuo, naudojantis transporto priemonę, privalo ją ir jos autentiškumą saugoti. Tyčinis transporto priemonės identifikavimo numerio sunaikinimas be teisėto pagrindo užtraukia baudžiamąją atsakomybę. 

8.       M. R. buvo kaltinamas ir yra nuteistas dėl neteisėto transporto priemonės – lengvojo automobilio puspriekabės identifikavimo numerio sunaikinimo, dėl ko nėra galimybės šios puspriekabės identifikuoti. Iš tikrųjų pats M. R. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme pripažino, jog Danijoje iš privataus asmens nusipirko automobilio puspriekabę, kurią parsigabeno į Lietuvą ir pats remontavo. M. R. nurodytas pačios puspriekabės įsigijimo aplinkybes iš esmės patvirtina ir pirkimo – pardavimo sutartis, Danijoje apklausto M. H. parodymai, kuriuose pastarasis paaiškino, jog užsieniečiui iš Lietuvos arba Latvijos pardavė iš uošvio P. S. J. perimtą automobilio puspriekabę. Apklausiamas teisiamajame posėdyje M. R. patikslino, jog kėbulo numeris buvo nurūdijęs, remontuodamas jis virino priekinę puspriekabės dalį, rėmą, nupjovė vieną detalę, įdėjo kitą, pakeitė surūdijusį metalą, buvo keičiami rėmas ir priekinis bortas, kur ten turėtų būti numeris nežino, 2018-05-09 taip pat teigė, jog rėmas yra pervirintas, strėlė nauja, keista iki pat rėmo, naujas skersinis, tačiau liko ir senų detalių. Nors nuteistasis dėl puspriekabės identifikacinio numerio nėra nuoseklus, tai teigia, jog šis buvo pažeistas korozijos, nurūdijęs, tai, kad tokio nebuvo, be to, procese teigė, jog kėbulo numerį atnaujino pardavėjas, kadangi suremontavęs puspriekabę su ja buvo nuvykęs į Daniją ir ten toks atnaujinimas neva yra galimas, tačiau iš M. R. parodymų visumos yra aišku, jog jis pats ėmėsi remontuoti puspriekabę, keisti jos dalis, po remonto identifikacinis numeris buvo iškaltas iš naujo, o gamintojo puspriekabei suteikto ženklų derinio nebeliko. Tai patvirtina ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2016-02-19 specialisto išvada bei specialisto A. G. parodymai pirmosios instancijos teisme.

9.       2016-02-19 specialisto išvadoje aprašoma, jog priekabos identifikavimo numeris yra iškaltas ant jos rėmo priekinėje dalyje, identifikavimo numeris atliktas negamykliniu būdu, numeracijos lauke ir aplink numeracijos lauką stebimi grubaus negamyklinio metalo apdorojimo pėdsakai, gamyklinė priekabos lentelė pašalinta, daroma išvada, jog tyrimui pateiktos puspriekabės identifikavimo numeris yra suklastotas nušlifavus originalų identifikavimo numerį ir iškalant kitą. Specialisto išvadą atitinka ir paties specialisto A. G. parodymai apylinkės teisme, kur jis paaiškino, kad bet kokiu atveju priekaba yra pažymima, iškalamas identifikacinis numeris ir gamyklinė lentelė, o šiuo atveju gamyklinės lentelės nėra, įregistravimo numeris turi klastojimo požymių, apžiūrėjus priekabą, nustatyta, kad ji yra perdažyta, identifikavimo numeris iškaltas nelegaliu būdu, ant iškalto dabartinio identifikacinio numerio matosi, jog buvo grubiai šlifuota, todėl galima spręsti, jog šioje vietoje nušlifuotas didelis sluoksnis metalo ir iškaltas kitas numeris, yra požymių, kad toje vietoje kažkas buvo naikinama, šlifuojama, iškalta buvo rankiniu būdu, greičiausiai naudojant kaltus.

10.       Taigi byloje ištirtų įrodymų visuma (VĮ „Regitros“ Kauno filialo Raseinių grupės 2015-08-21 pranešimas, 2015-08-21 pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, 2015-08-21 Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK pareigūno A. J. tarnybinis pranešimas, 2016-02-19 specialisto išvada bei specialisto A. G. parodymais) objektyviai nustatyta, jog puspriekabės, kurią registracijai pateikė M. R., identifikacinis numeris iškaltas ne gamykliniu būdu. Pats M. R. pripažino puspriekabę remontavęs, virinęs, keitęs atitinkamas jos dalis, tarp kurių ir tos, ant kurių iškaltas naujas identifikacinis numeris. Taigi įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog M. R. atliko veiksmus, dėl kurių ant puspriekabės nebeliko gamintojo transporto priemonei suteikto identifikacinio numerio, nors asmuo, naudojantis transporto priemonę, turi saugoti pastarosios autentiškumą. Taigi visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, jog M. R. neteisėtai sunaikino transporto priemonės identifikavimo numerį.

11.       Apeliaciniame skunde užsimenama, jog nepašalintos abejonės dėl to, jog VIN atnaujinimas Danijoje galimas, nesant galimybių pašalinti eksperto abejonių dėl puspriekabės gamintojo, markės, VIN iškalimo būdo ir kitos specifikos, negalima nustatyti ir VIN klastojimo, tačiau kolegija pastebi, kad M. R. buvo kaltinamas ir nuteistas ne dėl puspriekabės identifikacinio numerio klastojimo, o būtent dėl identifikacinio numerio sunaikinimo ir kaltinimo aplinkybės, išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, pasitvirtino. Be to, nors apeliaciniame skunde teigiama, jog nenustatyta, kam M. R. būtų reikėję perkalti puspriekabės VIN, tačiau veikos motyvai ar tikslai nagrinėjamoje byloje nėra būtini veikos kvlifikacijai.

12.       Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas neturi jokio pagrindo spręsti, jog skundžiamame nuosprendyje būtų padarytos neteisingos išvados dėl M. R. kaltės, priešingai, įrodymų visuma, jų tarpusavio ryšiai leidžia daryti loginę išvadą, jog M. R. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, todėl apeliacinio skundo prašymas išteisinti nuteistąjį atmetamas.

13.       Vis dėlto, nors byloje yra nustatyti būtinieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 3061 straipsnio 1 dalyje, požymiai, kolegija sprendžia, jog apeliacinio skundo prašymas pripažinti M. R. veiką mažareikšme, šiuo konkrečiu atveju yra pagrįstas.

14.       Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

15.       Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad „Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

16.       BK

17.       Šioje konkrečioje byloje kolegija daro išvadą, kad, nuteistojo M. R. veikos – lengvojo automobilio puspriekabės identifikavimo numerio sunaikinimo – teisinis vertinimas pagal BK 3061 straipsnio 1 dalį kaip nesunkaus nusikaltimo, už kurio padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, konstitucinių teisingumo, proporcingumo, teisingumo vykdymo tik teisme principų neatitinka. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistojo M. R. veiksmai sukėlė tokį pavojų visuomenės saugumui, kokį paprastai kelia nesunkių nusikaltimų padarymas. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi patį nusikaltimo dalyką bei kitas svarbias bylai aplinkybes.

18.       Tiek pirmosios instancijos, tiek apygardos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde M. R. gynėja atkreipė dėmesį į nedidelę puspriekabės vertę, kuri sudarė apie 80 Eur. Kaltinimą palaikiusi prokurorė šios vertės neginčijo. Be to, iš bylos duomenų taip pat matyti, jog M. R. 2014 metais Danijoje įsigijo ne naują, o jau naudotą puspriekabę, už kurią mokėjo 800 Danijos kronų, šią remontavo. Kaip nurodyta Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2016-09-05 rašte, priekabos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas nėra pagrobtas ar prarastas kitokiu neteisėtu būdu, todėl gali būti panaudotas registruojant priekabą, kurios identifikavimo numeris yra (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju užsitęsė ir baudžiamasis procesas, o pagal bylos medžiagą 2017 metais tyrime sulaikyta puspriekabė buvo priduota į metalo laužą, taigi jau yra sunaikinta. Byloje nėra duomenų, jog M. R. pasinaudodamas minėtąja puspriekabe būtų padaręs kitų nusikalstamų veikų ar ruošęsis jas daryti.

19.       Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamos konkrečios bylos atveju veikos pavojingumas nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą veiką traukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi nors M. R. veiksmai atitinka 3061 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau padaryta veika nebesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad galėtų būti vertintina kaip nusikaltimas, todėl jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis).

20.       Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, kadangi su teisiamuoju bendravo pakeltu tonu, kaltinamąja tendencija, pertraukdavo, todėl neteisingai įvertino M. R. parodymus. Apygardos teismo posėdyje nuteistojo gynėja pasisakydama dėl teismo šališkumo argumentų, teigė, jog pagrindų nušalinti teismą tuo metu nebuvo ir buvo susidaręs įspūdis, kad teismas norėjo išaiškinti bylą nešališkai, tačiau priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, buvo šališkas. Iš to, kas aptarta, galima vertinti, jog teismo šališkumas įžvelgiamas dėl M. R. nepalankaus procesinio sprendimo priėmimo bei įrodymų vertinimo kitaip, nei to pageidavo M. R., o ne dėl to, jog teisėjas galėjo būti neobjektyvus ar turėti kokį nors suinteresuotumą bylos baigtimi, netgi priešingai, kaip apeliacinės instancijos teismo posėdyje užsiminė gynėja, atrodė, jog teismas aplinkybes siekė aiškintis objektyviai. Iš užfiksuotos proceso eigos pirmosios instancijos teisme matyti, jog M. R. buvo suteiktos galimybės pasisakyti, užduoti klausimus apklausiamiems asmenims ir jis tai darė, be to, teismas reagavo į procese iškilusius klausimus, spręsdavo dėl papildomų veiksmų atlikimo (pvz. kreipėsi į Danijos Karalystės institucijas dėl teisinės pagalbos suteikimo), todėl manyti, jog skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas buvo šališkas, nėra pagrindo.  

21.       Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-08-08 nuosprendį dalyje dėl M. R. nuteisimo pagal BK 3061 straipsnio 1 dalį bei baudos paskyrimo ir vykdymo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

M. R., vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 3061 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą M. R. nutraukti.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                Regina Bertašienė

                                        Dalius Jocys

                                        Savinijus Katauskas