Civilinė byla Nr. e2-438-241/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00109-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1

                                (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 3 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. e2-1670-258/2021 pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui G. P. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas V. S. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 64 000 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo piniginių lėšų, jų nesant nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštą ginčo sumai.

2.       Ieškovas nurodė, kad atsakovas ilgą laiką neatsiskaito, neatsako į raginimus grąžinti skolą. Ieškovo duomenimis atsakovas turi ir kitų skolinių įsipareigojimų, todėl ateityje gali nebeturėti turto (jį perleisti tretiesiems asmenims), taigi yra reali grėsmė ir rizika, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu. Paskolinta suma ieškovui yra didelė, ieškovas neturi duomenų apie dabartinę atsakovo turtinę padėtį. Esant ginčui dėl didelių sumų priteisimo tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką ateityje, taigi egzistuoja pagrindas imtis laikinųjų apsaugos priemonių, teismui neturint jokių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-25/2010).

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 3 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

4.       Teismo vertinimu, ieškinio argumentai bei pateikti įrodymai sudaro preliminarų pagrindą daryti išvadą, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas.

5.       Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas vadovaujasi neaktualia teismo praktika dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 

6.       Teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė duomenų, pagrindžiančių atsakovo galimą nesąžiningumą, siekiant išvengti galbūt nepalankaus teismo sprendimo vykdymo, perleidžiant, įkeičiant ar kitaip apsunkinant turimą turtą ir pan. Ieškovo nurodomos aplinkybės, kad atsakovas su ieškovu neatsiskaito ir kad atsakovas yra skolingas ir kitiems asmenims, nepagrindžia atsakovo nesąžiningumo, grėsmės teismo sprendimo vykdymui, būtinumo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, bet suteikia tiek ieškovui, tiek kitiems asmenims teisę kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų jų teisių gynimo. Teismas nurodė, kad ieškovo argumentai apie atsakovo nebendradarbiavimą ir vengimą vykdyti prievolę geruoju yra susiję su ginčo dalyku, o ne su atsakovo nesąžiningais ketinimais išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovo veiksmų (ne)teisėtumo aplinkybės sudaro ginčo iš esmės nagrinėjimo dalyką, todėl sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą negali būti vertinamos kaip jau įrodytos ar pagrindžiančios atsakovo nesąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1250-196/2017).

7.       Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovas nepagrindė grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, todėl sprendė nesant pagrindo tenkinti ieškovo prašymą areštuoti atsakovo turtą.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Ieškovas V. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartį ir perduoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Skundžiamoje nutartyje akcentuojamas išimtinai tik atsakovo nesąžiningumo (ne) pagrindimo klausimas, kuris vienareikšmiškai ir per se (ne) nulemtų galimo teigiamo ieškovui teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba toks įvykdymas pasidarytų neįmanomas.

8.2.                      Savo prašyme ieškovas nurodė, kad atsakovas neatsiskaito ilgą laiką, neatsako į ieškovo prašymus, raginimus bei pretenziją grąžinti skolą. Ieškovo duomenimis, atsakovas turi ir kitų skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, todėl ateityje gali nebeturėti turto ir dėl to yra reali grėsmė ir rizika, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu. 

8.3.                      Sisteminį pobūdį turintys ir pasikartojantys atsakovo veiksmai suponuoja išvadą, kad atsakovas nuo pradžių elgiasi nesąžiningai savo kreditorių, tame tarpe ir ieškovo, atžvilgiu. Papildomų skolinių įsipareigojimų prisiėmimas ir jų negrąžinimas vienareikšmiškai rodo, kad būsimas teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu, nes atsakovas neatsakingai ir nepamatuotai skolinasi bei jo prisiimamų įsipareigojimų dydis gali potencialiai viršyti atsakovo turimo turto dydį.

8.4.                      Nurodytos aplinkybės iš dalies paneigia nutarties argumentą, kad atsakovo nebendradarbiavimas ir vengimas vykdyti prievolę geruoju yra susijęs su ginčo dalyku, o ne su atsakovo nesąžiningais ketinimais išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Kyla reali grėsmė, jog dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų tiek ieškovo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu atsakovas neturės pakankamai turto visų kreditorių reikalavimams patenkinti dėl savo veiksmų, kurie patys savaime rodo nesąžiningumą.

8.5.                      Creditinfo.lt duomenų bazės duomenimis atsakovas 2020 m. jau turėjo finansinių sunkumų vykdydamas savo įsipareigojimus telekomunikacijų, lizingo paslaugų tiekėjams, taip pat skolų išieškojimo kompanijoms.

8.6.                      Vertinant visų nurodytų aplinkybių visetą, ieškinio suma (kaip didelė), leidžia daryti prielaidą, o kartu ir išvadą, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių šiuo aspektu yra pagrįstas ir nurodo į realią grėsmę, jog teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas būtent dėl pasiskolintos sumos dydžio.

9.       Atsakovas G. P. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo atnaujinti praleistą terminą atsiliepimui į atskirąjį skundą pateikti ir atsiliepimą priimti; atmesti ieškovo atskirąjį skundą kaip nepagrįstą, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

9.1.                      Priešingai negu nurodyta atskirajame skunde, teismas, nenustatęs vienos iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – nesąžiningumo, pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nuoseklioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik nustačius (ieškovui įrodžius) atsakovo nesąžiningumą.

9.2.                      Teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes ir konstatavo, jog ieškovo argumentai yra susiję su ginčo dalyku. Tokios laikinųjų apsaugos priemonių praktikos, kad atsakovo veiksmai, susiję su ginčo dalyku, negali būti vertinami nustatinėjant atsakovo nesąžiningumą, laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1250-196/2017).

9.3.                      Didelė ieškinio suma savaime nenulemia pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas teisingai nurodė, jog ieškovas rėmėsi neaktualia teismų praktika ir klaidingai teigė, jog didelė ieškinio suma gali būti pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

9.4.                      Atsakovo skolos kitiems kreditoriams, sunki finansinė padėtis savaime nereiškia, kad atsakovas yra nesąžiningas. Ieškovas nepateikė jokių paaiškinimų (įrodymų), kuo atsakovo skolos tretiesiems asmenims tariamai apsunkintų galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

9.5.                      Ieškovo samprotavimai neva atsakovas piktybiškai negrąžina skolų kitiems savo kreditoriams yra visiškai nepagrįsti.

9.6.                      Nagrinėjamoje byloje procesiniai dokumentai atsakovui nebuvo įteikti, o apie bylą atsakovas sužinojo atsitiktinai. Visi procesiniai dokumentai buvo siunčiami: 1) atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos, kurioje po santuokos nutraukimo atsakovas nebegyvena, adresu; 2) atsakovo paskutinės darbovietės adresu, tačiau praėjus porai dienų po procesinių dokumentų išsiuntimo, atsakovas buvo atleistas iš darbo ir jokių procesinių dokumentų iš UAB (duomenys neskelbtini) tiek dirbdamas, tiek ir pasibaigus darbo santykiams, nėra gavęs. Taip pat atsakovas nėra gavęs ieškovo ir antstolės siųstų pretenzijų dėl skolos grąžinimo. Atsakovas atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl jis turėtų būti atnaujintas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320

Dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą priėmimo

11.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2021 m. gegužės 12 d. gautas atsakovo G. P. atsiliepimas į atskirąjį skundą ir prašymas atnaujinti terminą atsiliepimui į atskirąjį skundą paduoti. Atsakovo teigimu, terminas atsiliepimui pateikti buvo praleistas, nes jam nebuvo įteikti jokie bylos procesiniai dokumentai, o apie bylą atsakovas sužinojo atsitiktinai.

12.       CPK 335 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiliepimai į atskiruosius skundus gali būti pateikiami pirmosios instancijos teismui per keturiolika dienų nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo dienos. CPK 78 straipsnis nustato, kad procesinis terminas gali būti atnaujintas dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proceso terminų tikslas yra užtikrinti teismo sprendimų, kartu ir civilinių teisinių santykių stabilumą. Dėl to praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, kiekvienu atveju savo nuožiūra sprendžia, ar termino praleidimo priežastis yra svarbi, įvertindamas prašyme nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, t. y. ar termino praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-523-969/2018 37 punktą).

13.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas termino praleidimo priežastis (netinkamą atsakovo informavimą apie priimtą nutartį ir atskirąjį skundą), jas pagrindžiančius įrodymus (nuomos sutarties ir el. laiško kopijas; pareiškimo Vilniaus miesto apylinkės teismui bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. nutarties kopijas; darbo sutarties su UAB (duomenys neskelbtini) bei prašymo atleisti atsakovą iš darbo kopijas), ir kartu siekdamas užtikrinti atsakovo teisę būti išklausytam, tenkina prašymą ir atnaujina terminą atsiliepimui į ieškovo atskirąjį skundą paduoti (CPK 78 straipsnio 1 dalis, 335 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomijos principais, atsiliepimas į atskirąjį skundą priimamas, negrąžinant šio klausimo spręsti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas objektyviai turėjo galimybę su šiuo atsiliepimu susipažinti, nes byla vedama elektronine forma, ieškovo atstovas jungėsi prie EPP sistemos, šalindamas Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi nustatytą atskirojo skundo trūkumą.

Dėl naujų įrodymų

14.       Ieškovas V. S. su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: 1) 2020 m. vasario 25 d. mokėjimo nurodymą; 2) 2020 m. vasario 25 d. ir vasario 26 d. vekselius; 3) 2020 m. liepos 1 d. vykdomąjį įrašą.

15.       Atsakovas G. P. su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė: 1) prašymo antstolei išdėstyti skolą dalimis bei el. susirašinėjimo su antstole kopijas; 2) mėnesinių mokėjimų A. P. kopijas; 3) mokėjimo S. V. kopiją; 4) pareiškimo pradėti ikiteisminį tyrimą ir jo priedų kopijas.

16.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį Nr. e3K-3-237-684/2019).

17.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktais įrodymais, pažymi, kad naujai pateikiamais įrodymais grindžiami tiek atskirajame skunde, tiek atsiliepime į jį nurodyti argumentai, tačiau neformuluojamas prašymas šiuos įrodymus priimti. Pagal sudarymo datas ieškovo pateikti mokėjimo nurodymai, vekseliai, vykdomasis įrašas sudaryti iki skundžiamos nutarties priėmimo, tačiau ieškovas neargumentuoja vėlesnio šių įrodymų pateikimo būtinybės ar kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė šiuos įrodymus priimti. Taip pat vertintina, kad šalių pateikti įrodymai neatitinka įrodymų ryšio su nagrinėjamu klausimu kriterijaus (nutarties 16 punktas), t. y. neturi reikšmės ginčo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne) taikymo nagrinėjamoje byloje išsprendimui, nes susiję su įsipareigojimais bylos dalyviais nesantiems asmenims. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas nepriima ir nevertina šalių naujai pateiktų įrodymų.  

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

18.       Kasacinio teismo praktikoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės yra priemonių kompleksas, teismo taikomų po vieną ar kelias dėl atsakovui (skolininkui) priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti teismo procesinio sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą ir kartu išvengti teismo procesinio sprendimo įvykdymo pasunkinimo arba neįmanomumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2014). Taigi, apeliantas teisus, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis ir pagrindinė funkcija – siekis užtikrinti, kad teismo priimtas ieškovui galbūt palankus sprendimas būtų realiai įvykdytas ir jo vykdymas nebūtų apsunkintas. Tačiau laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik esant įstatyme nustatytoms jų taikymą pagrindžiančioms sąlygoms.

19.       CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra kokia nors grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Tokia grėsmė paprastai pripažįstama, kai laikinųjų apsaugos priemonių prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais jis bando išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018). Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – sudaro privalomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).

20.       Pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo nėra kvestionuojama, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu nepasisako.

21.       Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui – egzistavimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui, nes, teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kad yra reali grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui – nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti prielaidas apie galimą atsakovo nesąžiningumą ir ketinimus išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, teigia, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai, nes neatsakingai ir nepamatuotai skolinasi, jo prisiimamų įsipareigojimų dydis gali potencialiai viršyti atsakovo turimo turto dydį, nurodytų aplinkybių kontekste ieškinio suma (kaip didelė) leidžia daryti prielaidą apie realią grėsmę, jog teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas būtent dėl pasiskolintos sumos dydžio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su ieškovo nurodomais argumentais.

22.       CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kiekvienu atveju vertinant aplinkybes, kuriomis šalis įrodinėja grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, bei nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, jog egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis, turi būti atsižvelgiama į paminėtų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.

23.       Vertindamas ieškovo atskirajame skunde išdėstytų argumentų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog atsakovas prisiima naujus įsipareigojimus, todėl galimai neturi ar neturės pakankamai turto jo atžvilgiu pareikštiems reikalavimams įvykdyti, nesuponuoja poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti – tai visiškai skirtingos situacijos. Tik esant antrai situacijai prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, teismo sprendimas negalėtų būti įvykdytas dėl objektyvių su to asmens turtine padėtimi susijusių aplinkybių, o ne dėl to, kad byloje nebuvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018; 2019 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-105-196/2019).

24.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pastebėjo, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinė padėtis ir (ar) pareikšto ieškinio suma, o šio asmens elgesys, jo sąžiningumas ar nesąžiningumas turi esminę reikšmę sprendžiant dėl būtinybės užtikrinti pareikšto ieškinio reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie tai, kad atsakovas galimai atlieka nesąžiningus veiksmus, sąmoningai siekia pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019). Taigi aplinkybė, jog atsakovas turi ir kitų skolinių įsipareigojimų ir ateityje gali nebeturėti turto, savaime nesuponuoja grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

25.       Asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga jį įrodyti. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal byloje priimtą jam nepalankų teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo   2020 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020). Be kita ko, nesąžiningumas nustatomas, kai atsakovas siekia paslėpti, perleisti kitiems asmenims savo turtą, jį įkeisti ar kitokiu būdu realiai apsunkinti ieškovui galimybę įvykdyti jam palankų teismo sprendimą. Nagrinėjamu atveju ieškovas, grįsdamas atsakovo nesąžiningumą ir poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atskirajame skunde nurodo aplinkybes, susijusias su atsakovo prievolės ieškovui nevykdymu ir sistemingu skolinimusi iš kitų asmenų. 

26.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybės, jog atsakovas nevykdo savo prievolės ieškovui yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas ne atsakovo nesąžiningumas sutartiniuose santykiuose, dėl kurių vykdymo ar netinkamo vykdymo byloje yra kilęs ginčas, o galimas nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti) ir taip apsunkinti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1581-943/2020). Tokių aplinkybių ieškovas nenurodė nei prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei atskirajame skunde. Tai, kad atsakovas skolinasi pinigines lėšas ar turi įsipareigojimų kitiems asmenims, nesudaro pagrindo išvadai apie atsakovo nesąžiningumą. Taigi, šiuo metu byloje nėra objektyvių duomenų, tikėtinai pagrindžiančių atsakovo nesąžiningumą ir jo sąmoningą siekį išvengti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylos procesinės baigties

27.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes ir teisingai sprendė, jog nors ieškovo ieškinys preliminariai pagrįstas, bet neįrodyta grėsmė ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atnaujinti atsakovui G. P. terminą atsiliepimui į ieškovo V. S. atskirąjį skundą paduoti ir atsiliepimą į atskirąjį skundą priimti.

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                Danutė Gasiūnienė