Administracinio nusižengimo byla Nr. II-14-564/2020

Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00724-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4

 (S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2020 m. spalio 12 d.

Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Audronė Šiupšinskaitė,

sekretoriaujant Jolantai Petraitienei,

dalyvaujant skundą dėl institucijos ne teismo tvarka priimto nutarimo pateikusio asmens R. G. atstovei advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą - Marijampolės apskrities VPK- atstovui Martynui Matulevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. G. skundą dėl Marijampolės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus specialistės Oksanos Papečkienės 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 64-ANR_N-4403-2019.

Teismas

n u s t a t ė :

2019 m. gruodžio 3 d. Marijampolės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus specialistė Oksana Papečkienė administracinio nusižengimo byloje priėmė nutarimą, kuriuo už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą R. G. paskirta 11 Eur dydžio bauda už tai, kad ji 2018 m. gruodžio 14 d., 15 val. 30 min., Marijampolėje, Kauno g. 48, stoviniavo važiuojamojoje kelio dalyje ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 45 punkto reikalavimus.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose gautas R. G. skundas, kuriuo prašoma Marijampolės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus specialistės Oksanos Papečkienės 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimą Nr. Nr. 64-ANR_N-4403-2019 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde nurodė, jog ji nepadarė nusižengimo, nurodyto nutarime ir kad nestoviniavo kiemo važiuojamoje dalyje. Teisingai nurodyta, kad 2018 m. gruodžio 14 d. 15.30 val. buvo fiksuotas autoįvykis, kurio metu ji buvo partrenkta automobilio ir dėl to smarkiai nukentėjo. Įvykio metu važiuojamoje kelio dalyje ji nestovėjo. Tuo metu, kai ją partrenkė, ji buvo užlipusi ant atitvaro, skiriančio važiuojamąją kiemo dalį nuo pievelės. Šalimais stovėjo kita moteris. Mano, kad policijos pareigūnai, priėmę nutarimą, nori konstatuoti faktą, kad ji pati yra kalta dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų. Marijampolės AVPK nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą jos paaiškinimų niekas neklausė ir nesiaiškino. Nebuvo sudarytas esminis įvykio dokumentas, o būtent, nebuvo piešiama įvykio schema ir ji nebuvo duota pasirašyti įvykio dalyviams bei liudytojai. Mano, kad administracinio nusižengimo byloje įvykio aplinkybės buvo tiriamos vienpusiškai, pažeidžiant lygiateisiškumo bei teisingumo pricipus. Priėmus tokį nutarimą buvo pažeistos jos teisės. Šioje byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad ji padarė nusižengimą, dėl kurio yra nubausta. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi likę neaiškumai, išnaudojus galimybes jiems pašalinti, traktuotini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Nagrinėjamu atveju Institucija nesurinko pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą dėl jos kaltės padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 punkte.

Marijampolės AVPK pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad R. G. kaltė dėl administracinio nusižengimo, dėl kurio jai buvo priimtas skundžiamas nutarimas, padarymo įrodyta administracinio nusižengimo protokolu ir byloje esančia medžiaga, o nuobauda už minėtą nusižengimą R. G. paskirta teisėtai ir pagrįstai. Atsižvelgiant į tai mano, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės specialistės Oksanos Papečkienės 2019-12-03 nutarimu administracinė nuobauda R. G. paskirta teisėtai ir pagrįstai, ji adekvati padarytam nusižengimui.

Administracinėn atsakomybėn patraukta R. G. į teismo posėdį neatvyko, būdama tinkamai informuota apie jo vietą ir laiką, jo atidėti neprašė, svarbių neatvykimo priežasčių nenustatyta, todėl byla išnagrinėta jai nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktos R. G. atstovė advokatė Diana Ingrida Vinklerytė paaiškino, kad R. G. neatvykimo priežastys jai nežinomos, skambinant vienu telefono numeriu neatsiliepia, o kitas telefonas yra ne ryšio zonoje.

Institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą atstovas Martynas Matulevičius teismo posėdžio metu prašė R. G. skundo netenkinti. Nurodė, kad nuobauda R. G. paskirta teisėtai ir pagrįstai, nutarimas yra teisėtas, kadangi objektyviai nustatyta, jog R. G. stoviniavo važiuojamojoje kelio dalyje. Jai bestoviniuojant automobilis, važiavęs atbuline eiga, ją partrenkė ir jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Dėl eismo įvykio kaltu buvo pripažintas automobilio vairuotojas K. K.. Už tai jis buvo nubaustas. Tačiau Kelių eismo taisyklės taip pat draudžia stoviniuoti važiuojamojoje kelio dalyje. Kad R. G. stoviniavo važiuojamojoje kelio dalyje, patvirtinta liudytojų, kurie nėra susiję su R. G., parodymai. Net liudytoja D. A. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad R. G. stovėjo važiuojamojoje kelio dalyje. Važiuojamoji kelio dalis, t. y. ta vieta, kurioje vyksta transporto priemonių eismas. Įvykio vietoje nėra šaligatvio, tačiau R. G. ne ėjo važiuojamąja kelio dalimi, o stoviniavo, ką draudžia kelių eismo taisyklės.

Liudytojas K. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jis gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Įvažiavime prie namo nėra šaligatvio, todėl tiek vairuotojai, tiek pėstieji naudojasi bendru keliu. Jis tame name gyvena 30 metų ir jokių incidentų anksčiau nėra buvę, nes pėstieji visada pasitraukia, kai važiuoja automobiliai. Jis atbulas išvažinėjo iš aikštelės. Matė, kad ant kelio stovi dvi moterys ir kalbasi, jos ten jau ilgą laiką stovėjo. Kai privažiavo prie stovinčių moterų, jos nepasitraukė ir nereagavo. Jis sustojo iki moterų likus kokiems 1,5 metro. Pastovėjo ir vėl pradėjo judėti. Moterys stovėjo ten , kur stovėję. Pradėjęs judėti pamatė, kad R. G. draugė pasitraukė labiau į dešinę ir kažką pasakė. Jis R. G. nematė. Judėjo labai lėtai ir išgirdo šūktelėjimą. Sustojęs išlipo iš automobilio. Jam buvo šokas, kai pamatė, kad R. G. už kokių 3-4 metrų guli ant asfalto viduryje kelio. Ji rėkė ne savu balsu, koliojosi, kad ją norėjo suvažinėti. Pro šalį ėjo kitas kaimynas, kuris padėjo jai atsikelti. Važiuodamas atbuline eiga galėjo gal pastumti ją savo automobiliu, bet tikrai negalėjo partrenkti, nes judėjo labai lėtai. Jis atsiprašė R. G.. Per 50 metų vairavimo stažo niekada neturėjo jokio kontakto su žmogumi eismo įvykyje. Įtaria, kad galėjo būti piktybiškai stovima, kad įvyktų koks incidentas. Moterys kelyje stovėjo kokia 15-20 min. Kai jis važiavo,  R. G. draugė sureagavo ir pasitraukė, o R. G.- ne. Eismo įvykis įvyko apie 15 val., šviesiu paros metu. Iki įvykio R. G. žinojo iš matymo, jokių piktumų anksčiau neturėjo. Parodžius ikiteisminio tyrimo byloje esantį įvykio vietos apžiūros protokolą su nuotraukomis patvirtino, kad moterys stovėjo vietoje, kur matomas viduryje kanalizacijos šulinio dangtis.

Liudytojas B. G. apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis tą dieną grįžo iš parduotuvės ir pamatė, kad R. G. sėdi viduryje kelio, o jos draugė stovi šalia. Padėjo jai atsikelti, nes buvo gruodžio mėnuo, šalta sėdėti ant asfalto. Paklausė, ar reikalinga policija ar greitoji pagalba. R. G. atsakė, kad nieko nereikia. Nuo moterų apie 2 metrų atstumu viduryje kelio stovėjo kaimyno K. K. automobilis. R. G. sakė, kad ją partrenkė mašina. Būtų ir pamiršęs tą įvykį, tačiau po kokios valandos pas jį į namus atvyko tyrėja, nors kai jis R. G. klausė ar reikia policijos,greitosios pagalbos, ši atsakė, kad nereikia. R. G. buvo sąmoninga. Atsistojo ir su drauge nuėjo miesto pusėn. Ėjo sparčiai, tikrai neatrodė, kad jai kažkas nutikę.

R. G. 2019-08-23 paaiškinime nurodžiusi, jog 2018-12-14 apie 15 val. Marijampolėje, prie (duomenys neskelbtini) namo sutiko pažįstamą D. Jos kalbėjosi. D. stovėjo ant žolės, o ji šalia prie pat bortelio krašto ant asfalto. Staiga pajuto smūgį, viskas aptemo, atsijungė. Atsipeikėjusi suprato, kad ją partrenkė automobilis. Eismo įvykio metu buvo sutrikdyta sveikata ir padaryta materialinė žala ( b. l. 59).

Prijungta prie bylos ikiteisminio tyrimo byla Nr.01-1-60069-18: Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Šilingaitės-Pečkienės nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl eismo įvykio, įvykusio 2018-12-14 (duomenys neskelbtini) namo kieme, nutrauktas, nesant nusikalstamos veikos, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1d. požymių, kadangi šio eismo įvykio metu padarytas R. G. nežymus sveikatos sutrikdymas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti liudytojai, apžiūrėta eismo įvykio vieta, K. K. automobilis.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad išvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo yra asfaltuotas. Asfaltuotoje dalyje matomi keli kanalizacijos šulinių dangčiai (b. l. 9-13).

K. K. automobilio Suzuki, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu ant jo apgadinimų nerasta ( b. l. 14-20).

Apklausta 2019-01-16 R. G., be kitų aplinkybių, parodžiusi, jog 2018-12-14 netoli (duomenys neskelbtini) namo sutiko pažįstamą D., pradėjo su ja kalbėtis. D. stovėjo ant žolės pakraščio, o ji –netoli jos nugara į gatvę. Atsimena, kad kalbantis buvo kažkoks smūgis ir aptemimas, o po to pajautė, kad ją kelia ir pastatė ant kojų. Šalia buvo tamsi mašina, iš kurios iššoko dukters namo pirmininkas. Ji pradėjo sakyti, kad „mane nukirtai“, o jis pasakė „nestovėk ant kelio“, dar susižodžiavo ir nuvažiavo. D. įvykio metu stovėjo ant bordiūro, o ji- prie pat bordiūro ( b. l. 31-35).

Apklausta liudytoja D. A., be kitų aplinkybių, parodžiusi, kad 2019-12-14 apie 15 val. prie (duomenys neskelbtini) namo sutiko pažįstamą moterį, kuri buvo jos klientė, kai dirbo vaistinėje. Sustojo pasikalbėti ties įvažiavimu į šio namo stovėjimo aikštelę. Ji stovėjo arčiau šaligatvio, o ta moteris buvo atsistojusi toliau nuo šaligatvio, netoli įvažiavimo į aikštelę vidurio. Bekalbant pamatė, kad moteris ant važiuojamosios dalies stovi nesaugiai, pasiūlė jai atsistoti arčiau šaligatvio arba ant jo, tačiau moteris nesureagavo į jos žodžius ir stovėjo ant važiuojamosios dalies. Joms kalbantis iš (duomenys neskelbtini) namo automobilių stovėjimo aikštelės atbuline eiga lėtai pajudėjo automobilis ir galine dalimi kliudė moterį. Nuo smūgio moteris nukrito prie pat to automobilio galinės dalies. Ją pakelti padėjo įvykio vietoje taip pat buvęs kažkoks vyras. Iš automobilio išlipo vairuotojas, tarp jo ir moters įvyko žodinis konfliktas- vyriškis priekaištavo, kad ji stovėjo viduryje gatvės, o moteris pyko, kad vairuotojas nežiūri kur važiuoja. Po eismo įvykio moteris jokiais sužalojimais nesiskundė, tik paprašė padėti nueiti į Maxima parduotuvę nusiprausti, po to nueiti kartui į policijos komisariatą, nes ji norėjo pranešti, kad buvo partrenkta ir kad vairuotojas pabėgo iš įvykio vietos. ( b. l. 53-56)..

Skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).

Iš ANK 417 straipsnio 8 dalies dispozicijos ir sankcijos matyti, kad jame numatyta administracinė atsakomybė už vairuotojų padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus, o pėsčiųjų administracinę atsakomybę reglamentuoja ANK 428 straipsnis.

Pagal ANK 635 straipsnio 3 dalį, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą.

Taigi, šioje byloje pagal administracinio nusižengimo protokole ir skundžiamame nutarime R. G. inkriminuotos veikos aplinkybes matyti, kad suklysta nurodant ANK straipsnį, numatantį administracinę atsakomybę ir teismas turi teisę, esant įrodytai veikai, pakeisti nuorodą iš ANK 417 straipsnio 8 dalis į 428 straipsnio 6 dalį. 

ANK 428 straipsnio 6 dalyje nurodyta „šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą nuo dešimt iki dvylikos eurų

            ANK 428 straipsnio 6 dalyje numatyta teisės norma yra blanketinė, tai yra, šiame straipsnyje numatytos pareigos yra nustatytos kito teisės akto – kelių eismo taisyklių (toliau – KET) dispozicijoje. Iš R. G. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jai inkriminuotas KET 45 punkto pažeidimas.

Pėsčiųjų ir transporto vairuotojų pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, KET. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 4 punkte nurodyta, jog automobilių kelias– visas viešajam eismui naudojamo kelio ar gatvės plotas, o 95 punkte nurodyta, jog važiuojamoji kelio dalis – kelio dalis važiuoti transporto priemonėms. 

Taigi, vadovaujantis šiuo teisniu reglamentavimu, šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad išvažiavimas iš (duomenys neskelbtini)namo kiemo yra viešajam eismui naudojamas kelias ir visas jo plotis (asfaltuota dalis) yra važiuojamoji kelio dalis, kurioje eismo dalyviai (tiek transporto priemonių vairuotojai, tiek pėstieji) privalo laikytis KET. 

Šioje byloje nustatyta, kad transporto priemonės automobilio Suzuko , valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo K. K. veiksmai teisiškai įvertinti kitoje administracinio nusižengimo byloje, todėl jo elgesys KET reikalavimų prasme šioje byloje nevertinamas ir atsakomybės klausimas nesprendžiamas. Šioje byloje sprendžiama, ar pagrįstai R. G. nubausta už KET 45 p. pažeidimą.

Pėsčiųjų pareigas ir elgesį važiuojamojoje kelio dalyje nustato KET 45 punktas, kuriame  numatyta, kad važiuojamojoje dalyje pėstieji neturi delsti ar stoviniuoti. Be to ir KET 9 p, reglamentuojantis bendrąsias eismo dalyvių pareigas, be kitų pareigų, numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui.

Teismas sprendžia, kad šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad R. G. pažeidė KET 45 p., t. y. stoviniavo važiuojamojoje kelio dalyje. Pažymėtina, kad skundžiamu nutarimu R. G. nubausta ne už tai, kad ėjo važiuojamąja kelio dalimi, o už tai, kad joje stoviniavo. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir liudytojų parodymų matyti, kad nurodytoje įvykio vietoje yra išvažiavimas iš namo kiemo, jame vyksta automobilių eismas. Jeigu ir nėra įrengta pėsčiųjų eismui skirta dalis, važiuojamojoje kelio dalyje delsti, stoviniuoti pagal minėtus KET reikalavimus pėstieji neturi teisės. Iš pačios R. G. parodymų ją apklausiant ikiteisminio tyrimo metu ir administracinio nusižengimo tyrimo metu matyti, jog ir ji pati pripažįsta faktinę aplinkybę, kad šioje byloje nagrinėjamoje situacijoje ji ne ėjo važiuojamąja dalimi, o stovėjo ir kalbėjo su liudytoja D. A., stovėdama  asfaltuotoje kelio dalyje. Pačios R. G. parodymai nėra nuoseklūs, 2019-08-23 paaiškinime nurodžiusi, jog stovėjo „prie pat bortelio krašto ant asfalto. Staiga pajuto smūgį....“, o skunde dėl nutarimo jau nurodo, kad tuo metu, kai ją partrenkė, buvo užlipusi ant atitvaro, skiriančio važiuojamąją kiemo dalį nuo pievelės. Be to, R. G. parodymai, kad ji nestovėjo važiuojamojoje dalyje, paneigti bylos medžiaga. Liudytoja D. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 str., parodžiusi, kad kalbėjo su R. G., kuri stovėjo važiuojamojoje dalyje netoli vidurio, dar netgi į jos perspėjimą atsistoti saugiau nereagavo. Netikėti šios liudytojos parodymais teismas neturi jokio pagrindo, jokių duomenų, kad ši liudytoja būtų suinteresuota duoti neteisingus parodymus dėl kito eismo įvykio dalyvio- automobilio vairuotojo, ar pačios R. G. nenustatyta, priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad ji buvo R. G. pažįstama, po įvykio netgi padėjo jai nueiti nusiprausti, nueiti į policiją, taigi, jokio priešiškumo R. G. neturi. Šios liudytojos parodymai atitinka teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų K. K. ir B. G. parodymams. K. K. parodė, kad R. G. stovėjo važiuojamojoje dalyje, netgi įvykio vietos apžiūros protokolo priede- nuotraukose- nurodė važiuojamojoje dalyje matomą kanalizacijos šulinio dangtį, prie kuriuo stovėjo R. G.. Taip pat K. K. patvirtino, kad, dar prieš pradėdamas važiuoti, matė, kad abi moterys ten stovėjo ir kalbėjosi. Liudytojas B. G. parodė, kad R. G. buvo nukritusi viduryje važiuojamosios kelio dalies, taip pat viduryje važiuojamosios kelio dalies stovėjo K. K. automobilis. Taigi, jeigu R. G. būtų stovėjusi ant bortelio krašto, viduryje važiuojamosios dalies po kontakto su K. K. vairuojamu automobiliu nebūtų atsidūrusi. Nors skunde dėl nutarimo R. G. nurodo, kad nebuvo sudaryta eismo įvykio schema, tačiau teismas sprendžia, kad ir byloje esantys kiti duomenys-įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, liudytojų parodymai yra pakankami sprendžiant R. G. atsakomybės klausimą.

Visų šių įrodymų ir motyvų pagrindu teismas sprendžia, kad neabejotinai nustatyta, jog R. G. pažeidė KET 45 p. reikalavimus ir 2019-10-22 administracinio nusižengimo protokole Nr. 64-ANR_P-13100-2019 išdėstyta jos veika yra įrodyta. Kadangi surašant protokolą ir priimant skundžiamą nutarimą buvo suklysta nurodant šio ANK straipsnį, numatantį administracinę atsakomybę už jos padarytą nusižengimą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį iš ANK 417 straipsnio 8 dalies į 428 straipsnio 6 dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Sankcijoje už šio nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo dešimties iki dvylikos eurų (toks pat baudos dydis kaip ir už ANK 417 straipsnio 8 dalyje). Kadangi nenustatyta R. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, skirtina sankcijos vidurkį atitinkanti bauda. Esant šioms aplinkybėms Marijampolės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus specialistės Oksanos Papečkienės 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimas Nr. 64-ANR_N-4403-2019 panaikinamas ir paskiriama  nuobauda pagal ANK 428 straipsnio 6 dalį.

Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 6 dalimi, teismas

n u t a r i a:

pareiškėjos R. G. skundą tenkinti iš dalies

Marijampolės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus specialistės Oksanos Papečkienės 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimą Nr. 64-ANR_N-4403-2019 panaikinti.

R. G. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 428 straipsnio 6 dalyje ,ir paskirti 11 (vienuolikos) eurų baudą.

Išaiškinti, jog vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o paskundus nutarimą skirti baudą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei nusižengimo identifikacinį kodą ROIK, kuris yra: 19107198830. Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti nuobaudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.

Teisėja                                                                                       Audronė Šiupšinskaitė