`                                Civilinės bylos numeris e2S-679-585/2019

                              Teisminio proceso numeris 2-68-3-15665-2018-3

             Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. balandžio 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „INNO SYSTEM” bankroto administratorės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „INNO SYSTEM“ bankroto administratoriaus prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „INNO SYSTEM“ ir uždarosios akcinės bendrovės „VEIKMĖS STATYBA“ prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka,

n u s t a t ė:

I.       Proceso esmė

1.       Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „INNO SYSTEM“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „DIVINGAS“, prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal pareiškėjų UAB „INNO SYSTEM“ ir UAB „VEIKMĖS STATYBA“ prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos. Nurodė, kad teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi UAB „VEIKMĖS STATYBA“ patvirtino užskaitos atlikimą 42 422,68 Eur sumai, kuria sumažinta UAB „VEIKMĖS STATYBA“ skola UAB „INNO SYSTEM“. Bankroto administratoriaus įsitikinimu, taikos sutarties nuostatos dėl atsiskaitymo su UAB „VEIKMĖS STATYBA“ 42 422,68 Eur atliekant užskaitą neatitiko taikos sutarties šalių pareiškimo apie tai, kad UAB „INNO SYSTEM“ nėra sudaręs sandorių, iš kurių kylančioms prievolėms vykdyti turėtų neigiamos įtakos taikos sutarties sudarymas ir vykdymas. Bankroto administratoriaus teigimu, teismo nutartis patvirtinti taikos sutartį priimta taikos sutarties šalims nuslėpus informaciją apie UAB „INNO SYSTEM“ ankstesnės eilės kreditorių buvimą bei faktinį nemokumą, kuris konstatuotas vos po trijų dienų nuo taikos sutarties patvirtinimo nutarties priėmimo, iškeliant UAB „INNO SYSTEM“ bankroto bylą, teismo nutartis, bankroto administratoriaus įsitikinimu, pažeidžia kitų įmonės kreditorių teises ir interesus – vietoje to, kad sumokėtų įsiskolinimą ankstesnio apmokėjimo eiliškumo kreditoriams Sodrai, darbuotojams, kitiems kreditoriams, UAB „INNO SYSTEM“ užskaitomis atsiskaitė su UAB „VEIKMĖS STATYBA“ pagal UAB „VEIKMĖS STATYBA“ netesybų sąskaitas, todėl mano, kad teismo nutartis patvirtinti taikos sutartį prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, kreditorių teisėms ir interesams bei viešai tvarkai ir gerai moralei.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 20 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą. Skundžiama nutartimi teismas nustatė, jog taikos sutartimi šalys priešpriešinių reikalavimų įskaitymo neatliko, nes priešpriešinių reikalavimų įskaitymas šalių jau buvo atliktas 2018 m. vasario 12 d. ir 2018 m. sausio 30 d. susitarimais dar iki taikos sutarties sudarymo. Sudaryta taikos sutartimi šalys patvirtino tarp jų jau įvykusius faktus, t. y. jog iki 2018 m. kovo 1 d. taikos sutarties sudarymo tarp šalių buvo atliktas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas. Šalims sudarant 2018 m. vasario 12 d. ir 2018 m. sausio 30 d. susitarimus UAB „INNO SYSTEM“ įsiskolinimų Sodrai neturėjo. Bankroto administratoriaus teiginys, jog šalys veikė nesąžiningai, nepagrįstas jokiais įrodymais. UAB „INNO SYSTEM“ vadovas, sudarydamas taikos sutartį savo parašu patvirtino, kad UAB „INNO SYSTEM“ nėra sudariusi jokių sandorių, iš kurių kylančioms prievolėms vykdyti turėtų neigiamos įtakos taikos sutarties sudarymas ir vykdymas (taikos sutarties 5.3 punktas), todėl vadovui netinkamai įvertinus taikos sutarties sudarymo ir vykdymo įtaką įmonės turimų įsipareigojimų kitiems įmonės kreditoriams atžvilgiu, būtent jam, kaip UAB „INNO SYSTEM“ vadovui, tenka atsakomybė dėl tokio savo sprendimo. Teismui 2018 m. gegužės 28 d. nutartimi patvirtinus taikos sutartį aiški teisės normos taikymo klaida nebuvo padaryta. Prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas praleidus įstatyme nustatytą 3 mėn. prašymo pateikimo terminą.

III.       Atskirojo skundo argumentai

3.       Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „INNO SYSTEM” bankroto administratorė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį ir atnaujinti procesą civilinėje byloje e2SP-21582-727/2018. Apeliantė savo atskirajam skundui pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus:

3.1.       Terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo nebuvo praleistas, nes nutartis, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis buvo gauta 2018 m. gruodžio mėnesį.

3.2.       Taikos sutartis teismui buvo pateikta tvirtinti siekiant suteikti sudarytiems susitarimams papildomą teisinė apsaugą, nors sudaryti susitarimai buvo neteisėti.

3.3.       Teismas spręsdamas taikos sutarties patvirtinimo klausimą neturėjo galimybės spręsti dėl sudarytų susitarimų atitikimo įstatymams klausimo.

3.4.       Sudarytais susitarimais buvo pažeistas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas, nes tuo metu bendrovė UAB „INNO SYSTEMS“ turėjo skolų darbuotojams ir valstybės institucijoms.

3.5.       Tvirtinant sudarytą taikos sutartį buvo nuslėpta informacija apie turimus kitus kreditorinius įsipareigojimus.

3.6.       Taikos sutartis teismui buvo pateikta tvirtinti po to kai buvo priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo.

IV.          Atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

4.       Suinteresuotas asmuo UAB „VEIKMĖS STATYBA“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas be kitų argumentų grindžiamas šiais argumentais:

4.1.       Bankroto administratorius turėjo veikti aktyviai ir laiku negaudamas įmonės dokumentų ir turto kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo ar imtis kitų veiksmų, kad laiku perimtų įmonės dokumentus.

4.2.       Taikos sutarties patvirtinimas teisme nepažeidė kitų kreditorių interesų, nes taikos sutartis buvo sudaryta anksčiau ir ji įsigaliojo nuo jos pasirašymo momento, o ne nuo patvirtinimo teisme.

4.3.       Apeliantė nepateikė įrodsymų, pagrindžiančių UAB „VEIKMĖS STATYBA“ nesąžiningumą sudarant taikos sutartį.

4.4.       Atskiruoju skundu apeliantė nurodo, jog ginčo objektas yra sudaryti susitarimai prie taikos sutarties, kai tuo tarpu pirmosios instancijos teisme ginčo objektu buvo teismo patvirtinta taikos sutartis. 

V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

5.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio (atskirojo) skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).

6.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo atskirojo skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

        Dėl termino pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo.

7.       Civilinio proceso kodekso 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieneri metai (Civilinio proceso kodekso 368 straipsnio 2 dalis). Pagal Civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas teismo posėdyje prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl prašymo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus Civilinio proceso kodekso 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar pagrįstas Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Šioje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje sprendžiama, ar iš tiesų yra bent vienas iš įstatymo nustatytų pagrindų procesui byloje atnaujinti, tiriami su tuo susiję įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal I. P. prašymą, bylos Nr. 3K-3-192/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal BAB „Raseinių melioracija“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-360/2014; kt.).

8.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, jog terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjamoje byloje buvo praleistas. Apeliantė su tokiomis teismo išvadomis nesutinka, nurodydama, jog ne visus jai perduotinus įmonės dokumentus gavo iš karto. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė duomenis, jog 2018 m. gruodžio 11 d. jai buvo perduotos įmonės sudarytos sutartys nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio iki 2019 m. vasario mėnesio. Ginčas byloje kilo dėl 2018 m. kovo 1 d. sudarytos taikos sutarties, kuria buvo patvirtinti 2018 m. sausio 30 d. ir 2018 m. vasario 12 d. susitarimai dėl įskaitymų. Kada apeliantei buvo perduota 2018 m. kovo 1 d. sudaryta taikos sutartis byloje duomenų nėra. Pati apeliantė nurodė, jos nutartį dėl šios sutarties patvirtinimo iš teismo raštinės gavo 2018 m. gruodžio mėnesį. Prašymas dėl proceso atnaujinimo teismui pateiktas 2019 m. sausio 22 d., tai yra, maždaug po mėnesio nuo visų dokumentų gavimo. Iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog apeliantė nepraleido 3 mėnesių termino pateikti prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2SP-21582-727/2018, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nustatyta, jog terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo praleistas naikintina.

        Dėl proceso atnaujinimo pagrindo.

9.       Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007; kt.).

10.       Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. T. v. AB „Energetinės statybos pramonė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-121/2011; kt.). Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. ir kt. v. Vilniaus bažnyčia ,,Tikėjimo žodis“, bylos Nr. 3K-3-265/2004; kt.).

11.       Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas prašo atnaujinti procesą Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu kai pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį), ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

12.       Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalyje, be kitų proceso atnaujinimo pagrindų, nustatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (9 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal M. R. prašymą, bylos Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. T. v. AB „Energetinės statybos pramonė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-121/2011; kt.).

13.       Apeliantės vertinimu procesas byloje turėjo būti atnaujintas, nes teismui tvirtinant taikos sutartį buvo pažeistas Civilinio kodekso 6.9301 straipsnis, kuris numato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Bankroto administratoriaus teigimu, sudarant taikos sutartį 2018 m. kovo 1 d. bankrutuojanti UAB „INNO SYSTEMS“ turėjo įsipareigojimų darbuotojams bei buvo įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kurių reikalavimų tenkinimo eiliškumas yra numatytas aukščiau už UAB „VEIKMĖS STATYBA“. Bankroto administratorius taip pat nurodo, jog teismo patvirtintoje taikos sutarties 5.3 punkte šalys buvo patvirtinusios, jog nėra sudariusios jokių sandorių, iš kurių kylančios prievolėms vykdyti turėtų neigiamos įtakos taikos sutarties sudarymas ir vykdymas. Tačiau vertinant realią situaciją sudaryta taikos sutartis pažeidė bankrutuojančios UAB „INNO SYSTEMS“ darbuotojų interesus. 

14.       Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį nurodė, jog sudaryta taikos sutartis įstatymo reikalavimų nepažeidė, nes taikos sutartimi tik patvirtinti šalių anksčiau sudaryti susitarimai, o vertinti anksčiau sudarytų susitarimų teisėtumo teismas neturi pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmos instancijos teismo pozicija iš dalies sutinka. Šalims teismui nepateikus ir todėl teismui neturint faktinių duomenų apie apelianto nurodomą imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimą, teismas neturėjo galimybės spręsti dėl sutarties atitikimo tokioms įstatymo nuostatoms. Tačiau tokių (naujų ir nebuvusių pateiktų į bylą) duomenų atskleidimas teismui gali turėti įtakos išvadai dėl taikos sutarties patvirtinimo teisėtumo, kadangi teismas netvirtina taikos sutarties, jeigu iš bylos faktinių aplinkybių galima padaryti išvadą, kad tokia sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas taikos sutarties patvirtinimo klausimą, neturėjo duomenų, jog sudaryta taikos sutartis gali pažeisti kitų kreditorių interesus ir galimai prieštarauja imperatyviai įstatymo nuostatai. Apeliantė, prašydama atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, teismui pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad bankrutuojanti UAB „INNO SYSTEMS“ pasirašydama susitarimus dėl įskaitymo su UAB „VEIKMĖS STATYBA“, turėjo neįvykdytų pradelstų įsipareigojimų darbuotojams, kurių dydis siekė maždaug 86442,80 Eur, skola darbuotojams susidarė nuo 2017 m. gruodžio mėnesio, o tai yra maždaug dvigubai didesnio dydžio įsipareigojimas nei įskaitymais patvirtinti šalių atsiskaitymai viena kitai. Tai leidžia apeliacinės instancijos teismui padaryti išvadą, jog duomenys apie bankrutuojančios bendrovės įsiskolinimus darbuotojams, susidariusius nuo 2017 m. gruodžio mėnesio, gali būti vertinami kaip aplinkybė byloje, kurios pagrindu gali būti konstatuotas imperatyvios įstatymo nuostatos pažeidimas, teismui tvirtinant taikos sutartį, o toks vertinimas gali būti siejamas su aiškia teisės normos taikymo klaida.

15.       Pirmosios instancijos teismui nevertinus šalių sudarytų susitarimų, siejant juos su pateiktais duomenimis apie pradelstus įsiskolinimus darbuotojams, ir teismo procesinių veiksmų tvirtinant tokius susitarimus, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neišnagrinėjo reikšmingų prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentų, dėl to priimta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį, klausimas dėl proceso atnaujinimo grąžintinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r ė:

        atskirąjį skundą tenkinti.

        Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl proceso atnaujinimo byloje spręsti iš naujo.

        Teisėjas                                                                          Vytautas Zelianka