Administracinė byla Nr. N 16 - 454 / 06
Procesinio sprendimo kategorija 27 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. balandžio 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus, Vaidos Urmonaitės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 28 d. nutarimo R. G. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo ir bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus pareigūnas R. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2005 m. birželio 17 d., 1000 val., atlikus patikrinimą R. G. priklausančiame miške, esančiame Uosupio k., Meškuičių sen., Šiaulių rajone, jame rasti dirbantys keturi asmenys: J. J. ir K. B. , kurie benzopjūklais pjovė vėjavartas ir vėjalaužas, bei du pagalbiniai darbininkai V. G. ir J. J. Miške dirbantys asmenys raštu paaiškino, kad už miško iškirtimą, išvalymą jiems bus atiduotos malkos kaip darbo užmokestis. Kirsti mišką darbuotojai atvažiavo R. G. priklausančiu automobiliu, kurį vairavo V. G. . Nei su vienu miške dirbusiu asmeniu R. G. darbo sutarties nebuvo sudaręs, jie nebuvo apdrausti socialiniu draudimu, tai yra jie dirbo nelegaliai. R. G. , leisdamas dirbti minėtiems asmenims nesudaręs su jais darbo sutarčių, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 ir 99 straipsnių reikalavimus. Ši jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 413 straipsnio 1 dalį.
Kelmės rajono apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 28 d. nutarimu R. G. bylą nutraukė, jo veikoje nesant ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo požymių. Teismas, įvertinęs R. G. paaiškinimus, liudytojų A. Š. , V. P. , A. Č. , J. J. , V. G. ir K. B. parodymus, nusprendė, kad susitarimo dėl miško kirtimo darbų: jų pobūdžio, laiko, apimties ir apmokėjimo už atliktus darbus tarp R. G. ir miške dirbusių asmenų nebuvo. Miško darbus J. J. , J. J. , V. G. ir K. B. atliko savo interesais. Iš jų parodymų matyti, kad J. J. paprašius, R. G. leido jam išsikirsti vėjo nulaužtus medžius, pasigaminti malkų, tuo pačiu atliekant jam naudingą darbą – būtiną miško valymą. Įrodymų apie tai, kad R. G. būtų organizavęs miško kirtimo darbus ir su kiekvienu miške dirbusiu asmeniu susitaręs dėl atlygio už darbą, nėra. Darbo teisiniams santykiams visada būdingas susitarimas, darbdavio ir darbuotojo faktiniai santykiai turi atitikti darbo sutarties požymius. DK 93 str. nustatytų darbo sutarties požymių buvimas reiškia tai, kad tarp darbuotojo ir darbdavio yra sudaryta sutartis dėl darbo funkcijų, darbo vietos ir kitų sąlygų. Draudžiama veika pagal ATPK 413 str. yra laikomas darbas, kuris pagal savo esmę neatitinka jokios civilinės sutarties požymių, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Įstatymai nedraudžia asmeniui savo darbą panaudoti sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Savo lėšomis ir savo rizika, savo iniciatyva pasitelkdamas ir kitus asmenis, tikėdamasis gauti ekonominės naudos – pasigaminti malkų žiemai, J. J. įsipareigojo atlikti miško valymo darbus. Tokiu būdu, R. G. ir miške dirbusių asmenų faktiniai santykiai nėra darbo teisiniai santykiai, šie santykiai patenka į civilinės teisės reguliavimo sritį, todėl tokia veika nėra kvalifikuotina kaip nelegalus darbas.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyrius apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2005-11-28 nutarimą ir bylą grąžinti teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas neteisingai vertino byloje surinktą medžiagą ir apklaustų liudytojų parodymus. Miško valymo darbų atlikimu visų pirma buvo suinteresuotas pats R. G. , kadangi jis teisme teigė, kad jam grėsė bauda už šio miško vėjavartų neišvalymą. Teismas konstatavo, kad miško valymo iniciatyva buvo ne iš R. G. pusės, o malkų prašė J. J. . Taip pat teismas nevertino aplinkybės, kad nuo miške dirbusių asmenų gyvenamos vietos iki miško, kuriame buvo dirbama, yra virš 50 km atstumas, atitinkamai išlaidos kurui ir malkų pargabenimui. Teismas konstatavo, kad tarp R. G. ir miške dirbusių asmenų nebuvo susitarimo dėl darbų apimties, laiko, darbo pobūdžio ir apmokėjimo už atliktus darbus. Iš bylos medžiagos matyti, kad buvo sutarta dėl darbo pobūdžio - miško vėjavartų, vėjalaužų iškirtimo, buvo žinoma darbų apimtis - apie 0,7 ha miško, darbo apmokėjimo - savo reikmėms pasiimamų malkų, o tai yra darbo apmokėjimas. Buvo sutarta dėl laiko, kadangi pats R. G. nuvykimui į mišką davė jam priklausantį mikroautobusą ir matė, kad jo namo kieme į išvažiuojantį mikroautobusą susėdo trys asmenys - J. J. , J. J. ir vairavęs V. G. . Jam buvo paduoti mašinos užvedimo raktai ir dokumentai. Teismas atliekamus miško valymo darbus priskyrė civilinės sutarties sričiai, nors byloje nėra jokių įrodymų, kad kokia nors civilinė sutartis tarp miško savininko R. G. ir miške dirbusių asmenų būtų buvusi sudaryta. Tuo labiau, miške dirbę asmenys neturi verslo liudijimų ar įregistravę įmonę, kas suteiktų jiems teisę sudaryti civilines sutartis miško kirtimo ar valymo darbų atlikimui. Nei atliekant patikrinimą miško kirtimo atlikimo vietoje, nei apklausiant liudininkus teisme, nebuvo užuominų ar įrodymų, kad tai talkos darbai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už nelegalų darbą. Nelegalaus darbo apibrėžimą pateikia Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Jame nurodyta, jog nelegaliu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 straipsnyje numatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Darbo kodekso 93 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.
Taigi nelegalaus darbo buvimo ar nebuvimo fakto nustatymui būtina išsiaiškinti, ar tarp asmenų atsiradę faktiniai santykiai pagal savo darbo pobūdį yra darbo teisiniai santykiai, kaip juos apibrėžia Darbo kodekso 93 straipsnis. Tik nustačius, kad tarp asmenų susiklostę sutartiniai santykiai atitinka darbo sutarties požymius, galima daryti išvadą, jog tokie santykiai turi būti įforminti rašytinės formos darbo sutartimi, o šių nustatyta tvarka šių santykių neįforminus, atsakingus asmenis traukti administracinėn atsakomybėn.
Vienas iš darbo teisinių santykių požymių yra darbuotojo įsipareigojimas dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklūstant darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Tai reiškia, kad pagal darbo sutartį atliekamas darbas yra apibrėžiamas ne individualiais, bet rūšiniais požymiais. Darbuotojas pagal darbo sutartį atlieka ne tam tikrą konkretų darbą, o vykdo darbo funkciją. Sudarant darbo sutartį susitariama ne dėl konkretaus darbo atlikimo, kurio tikslas yra iš anksto apibrėžtos užduoties atlikimas, rezultato gavimas, o susitariama dėl apibendrintai išreiškiamos tam tikros darbo funkcijos vykdymo. Pagal darbo sutartį darbuotojas savo darbo funkciją atlieka vadovaujamas darbdavio, laikydamasis nustatytos darbo tvarkos, vykdydamas darbdavio nurodymus bei jo nustatytas darbo atlikimo taisykles. Nagrinėjamoje byloje neįrodyta, kad tarp R. G. ir V. G., K. B., J. bei J. J. buvo atsiradęs šis darbo sutarties požymis. Pirminiai šių asmenų paaiškinimai nėra pakankamai informatyvūs, išsamesnius parodymus apie bylos aplinkybes jie davė teismo posėdyje. Įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, jog tarp šių asmenų buvo susiklostę civilinio teisinio pobūdžio santykiai, kuriems būdingi atlygintinų paslaugų teikimo požymiai. Rašytinės sutarties nebuvimo aplinkybė nėra svarbi. R. G. su J. J. susitarė dėl konkrečios užduoties – miško išvalymo nuo vėjavartų- įvykdymo. Šis, pasitelkęs kitus asmenis, miško valymą vykdė savarankiškai, nedalyvaujant ir nekontroliuojant R. G. Iš bylos duomenų negalima įžvelgti J. J. ir kitų su juo buvusių asmenų pavaldumo R. G., kaip darbdaviui. Šiuo atveju, esminės reikšmės neturi ir ta aplinkybė, kad į mišką buvo vykta R. G. priklausančiu automobiliu.
Aplinkybė, kad V. G. , K. B. , J. ir J. J. miško valymo darbus vykdė neturėdami verslo liudijimo, nėra reikšminga. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose yra pasisakęs, jog ,,dokumento – verslo liudijimo – nebuvimas nėra nelegalaus darbo požymis, šis dokumentas taip pat neturi reikšmės veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą. Teismo procesiniuose dokumentuose, administracinių teisės pažeidimų protokoluose esantys teiginiai, kad asmens darbas be verslo liudijimo yra nelegalus ATPK 413 straipsnio prasme, nėra pagrįsti įstatymu.“ (Administracinių teismų praktika Nr. 7, 248 psl.).
Nustačius, kad tarp R. G. ir J. J., J. J., V. G. bei K. B. nebuvo atsiradę darbo santykiai, o miške dirbę asmenys veiklą vykdė civilinės teisės reguliuojamos sutarties pagrindu, R. G. negali būti pripažintas kaltu pagal ATPK 413 straipsnį dėl nelegalaus darbo. Atsakomybė pagal minėtą straipsnį galima tik tuomet, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai.
Pirmosios instancijos teismo nutarimas nutraukti R. G. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą iš esmės yra teisėtas, jį naikinti nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus apeliacinio skundo nepatenkinti.
Kelmės rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Sutkevičius
Vaida Urmonaitė
Virgilijus Valančius