Administracinė byla Nr. eAS-659-815/2025
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00313-2025-1
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. birželio 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šarkutis“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. balandžio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šarkutis“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Šarkutis“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI, atsakovas) 2025 m. vasario 4 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 39127 (toliau – ir Nutarimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.
Pareiškėjas nurodė, kad terminą skundui paduoti praleido, nes Bendrovės direktorius B. B. yra garbingo amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų) ir turi sveikatos problemų. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas nurodymą Nr. SD-3-22182 dėl patikrinimo atsiuntė 2024 m. spalio 10 d. Tačiau po atlikto tyrimo Bendrovės direktorius kreipėsi į medikus dėl (duomenys neskelbtini) sutrikimų, o jo sveikata iki šiol yra sutrikusi. Pareiškėjas nurodė, kad vykdė bendradarbiavimo pareigą, atsakovui pateikė visus prašytus dokumentus, taip pat atliko kitus būtinus veiksmus. Pareiškėjas teigė, kad skundžiamas Nutarimas jam įteiktas 2025 m. vasario 4 d., tačiau, neturėdamas teisinių žinių ir niekada nebuvęs nubaustas, nesuprato, jog konstatuotas pažeidimas gali turėti neigiamų pasekmių, todėl Nutarimo neskundė. Be to, pareiškėjas akcentavo, kad skundžiamame Nutarime nenurodyta apie kitas neigiamas pasekmes. Pareiškėjas tvirtino, kad 2025 m. kovo 27 d. gavęs pranešimą iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) ir supratęs, jog VDI nubaudimas turės neišvengiamų pasekmių, susijusių su Bendrovės privedimu prie bankroto, ieškojo teisininkų, galinčių padėti parašyti skundą. Akcentavo, kad teisinių paslaugų bei atstovavimo sutartis su advokatų kontora buvo sudarytos 2025 m. balandžio 10 d., ir iš karto buvo pateiktas skundas teismui. Todėl, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir įvertinus, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, pareiškėjas prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.
II.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti jo skundą, taip pat, įsiteisėjus nutarčiai, nurodė pareiškėjui grąžinti 2025 m. balandžio 10 d. sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį.
Įvertinęs ginčui aktualias Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas nurodė, kad su skundu pateikti dokumentai patvirtina, jog skundžiamas Nutarimas buvo priimtas 2025 m. vasario 4 d., o tai, jog Bendrovės direktorius nebuvo atidus, patvirtina faktinė aplinkybė, kad po VDI 2025 m. vasario 4 d. atlikto patikrinimo į Migracijos departamentą raštu „Dėl UAB „Šarkutis“ užsieniečių vairuotojų Leidimų laikinai gyventi LR“ (toliau – ir Raštas) jis kreipėsi tik 2025 m. kovo 28 d., t. y. praėjus daugiau nei pusantro mėnesio. Tačiau teismas vertino, kad kopija pateikta be metaduomenų, todėl nėra galimybės ir pagrindo pripažinti, jog Raštas tikrai buvo išsiųstas nurodytai institucijai. Teismas taip pat akcentavo, kad iš Rašto paaiškėjo, jog Bendrovė krovinių gabenimo veiklą vykdo 32 metus, o tai patvirtina, kad šioje srityje pareiškėjas nėra naujokas, todėl, akivaizdu, turėjo ir privalėjo žinoti jo veiklą reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas į Regionų administracinį teismą su prašymu panaikinti atsakovo Nutarimą kreipėsi tik 2025 m. balandžio 14 d., o praleistą terminą grindė Bendrovės direktoriaus sveikatos problemomis po atlikto patikrinimo. Teismas vertino, kad pridėti medicinos dokumentų išrašai patvirtina, jog Bendrovės direktorius į gydymo įstaigas kreipėsi praėjusiais metais, t. y. 2024 m. spalio 25 ir 28 d. bei 2024 m. gruodžio 13 d.
Teismas sprendė, kad pareiškėjas akivaizdžiai praleido Nutarimo apskundimo terminą ne dėl svarbių ir objektyvių priežasčių. Teismas taip pat darė išvadą, kad pareiškėjas nebuvo rūpestingas bei atidus ir dėl savo valingo elgesio, realizuojant procesinę teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto sprendimą, pasirinko poziciją neginti savo interesų, sutiko su atsakovo nustatytu pažeidimu ir pagal mokėjimo nurodymą Nr. 21455, 2025 m. kovo 13 d. sumokėjo paskirtą 924 Eur baudą.
Teismas vertino, kad pareiškėjas nebuvo rūpestingas ir atidus, savo teises įgyvendino aplaidžiai, nesidomėjo teisines pasekmes sukeliančiu sprendimu. Taigi, teismas prašyme atnaujinti praleistą terminą nurodytų priežasčių nepripažino svarbiomis, o visapusiškai ir objektyviai įvertinęs pateiktus dokumentus, sprendė, kad nenustatyta įstatyminio pagrindo terminui atnaujinti, todėl pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo laikė nepagrįstu ir atmetė. Netenkinus prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą, teismas atsisakė jį priimti.
Kadangi su skundu buvo pateiktas 2025 m. balandžio 10 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1844, patvirtinantis, kad Bendrovė sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį, tačiau teismui atsisakius priimti skundą, sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas jį sumokėjusiam asmeniui.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. balandžio 29 d. nutartį, atnaujinti jam praleistą skundo pateikimo terminą ir perduoti pirmosios instancijos teismui pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas pakartoja faktines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus ir teigia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta.
Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir ABTĮ nuostatomis, pareiškėjas akcentuoja, kad neginčijo aplinkybės, jog teikdamas skundą jis praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatoje numatytą skundo pateikimo terminą. Tačiau, pasak pareiškėjo, buvo prašoma atnaujinti praleistą skundo pateikimo terminą, nurodant, kad jis praleistas dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, t. y. nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių.
Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje formaliai nurodė, kad duomenys apie Bendrovės direktoriaus sveikatos būklę pateikti tik už ankstesnį laikotarpį ir nėra duomenų apie sunkią sveikatos būklę skundžiamo Nutarimo priėmimo metu, mano, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino pateiktuose dokumentuose nurodytų Bendrovės direktoriui nustatytų diagnozių bei amžiaus. Pareiškėjas tvirtina, kad iš teismui pateiktų dokumentų matyti, jog Bendrovės direktoriui viena iš nustatytų diagnozių yra (duomenys neskelbtini) liga su (duomenys neskelbtini), kuri nuolat diagnozuojama. Todėl, pareiškėjo vertinimu, akivaizdu, jog asmeniui, kuriam nustatytas (duomenys neskelbtini) ir kuris yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, sudėtinga atlikti įvairius teisinius veiksmus, kurių jis visiškai nesupranta, nes neturi jokio teisinio išsilavinimo. Pasak pareiškėjo, sunki asmens sveikatos būklė neturėtų būti kliūtis jam ginti pažeistas teises kreipiantis į teismą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjimo dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakyta jį priimti, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas Nutarimo apskundimo terminą praleido ne dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, o dėl to, jog nebuvo rūpestingas ir atidus, savo teises įgyvendino aplaidžiai, nesidomėjo teisines pasekmes sukeliančiu sprendimu, sprendė, kad nenustatyta įstatyminio pagrindo terminą atnaujinti, todėl pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti atmetė ir atsisakė priimti jo skundą.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje formaliai nurodė, jog duomenys apie Bendrovės direktoriaus sveikatos būklę pateikti tik už ankstesnį laikotarpį ir nėra duomenų apie sunkią sveikatos būklę skundžiamo Nutarimo priėmimo metu, mano, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino pateiktuose dokumentuose nurodytų Bendrovės direktoriui nustatytų diagnozių bei amžiaus. Akcentuoja, kad asmeniui, kuriam nustatytas (duomenys neskelbtini) ir kuris yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, sudėtinga atlikti įvairius teisinius veiksmus, kurių jis visiškai nesupranta, nes neturi jokio teisinio išsilavinimo. Pareiškėjo teigimu, kad sunki asmens sveikatos būklė neturėtų būti kliūtis jam ginti pažeistas teises kreipiantis į teismą.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016 ir kt.).
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodomas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).
Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.).
Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-25-556/2020, 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-2-968/2020, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-40-1062/2020, 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-457-822/2025).
Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, turi būti vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-27-602/2020). Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-689-438/2019). Vadinasi, pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.
Akcentuotina, kad asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus, lėšų samdyti advokatą neturėjimas, antrinės teisinės pagalbos nesuteikimas, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, nes asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013, 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1110-556/2015, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-641-624/2016, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-189-552/2020).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčija, jog skundžiamas Nutarimas jam įteiktas 2025 m. vasario 4 d., todėl, vadovaujantis ABTĮ 29 straipsniu, paskutinė skundo dėl ginčijamo Nutarimo padavimo teismui diena buvo 2025 m. kovo 4 d., tačiau pareiškėjas tik 2025 m. balandžio 14 d. kreipėsi į teismą dėl atsakovo priimto Nutarimo panaikinimo, prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti, todėl praleido terminą skundui paduoti.
Pareiškėjas atskirajame skunde tvirtina, kad apie Nutarimo neigiamas pasekmes sužinojo tik 2025 m. kovo 27 d. gavęs pranešimą iš Migracijos departamento ir supratęs, jog VDI nubaudimas turės neišvengiamų pasekmių, susijusių su Bendrovės privedimu prie bankroto. Akcentuotina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad juridiniam asmeniui keliami aukštesni standartai, t. y. didesni profesionalumo, atidumo, rūpestingumo reikalavimai, todėl, siekdamas ginti savo teises, juridinis asmuo turi būti aktyviu proceso dalyviu ir suvokti procesinių terminų svarbą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-273-822/2023, 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-457-822/2025).
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas po atlikto patikrinimo į Migracijos departamentą su Raštu kreipėsi tik 2025 m. kovo 28 d., t. y. praėjus daugiau nei pusantro mėnesio, o pateikta kopija be metaduomenų, todėl nėra galimybės ir pagrindo pripažinti, kad Raštas tikrai buvo išsiųstas nurodytai institucijai; jog Bendrovė krovinių gabenimo veiklą vykdo 32 metus, o tai patvirtina, kad šioje srityje pareiškėjas nėra naujokas; kad pridėti medicinos dokumentų išrašai patvirtina, jog Bendrovės direktorius į gydymo įstaigas kreipėsi praėjusiais metais, t. y. 2024 m. spalio 25, 28 d. ir 2024 m. gruodžio 13 d., pagrįstai darė išvadą, kad pareiškėjas nebuvo rūpestingas bei atidus, savo teises įgyvendino aplaidžiai ir nesidomėjo teisines pasekmes sukeliančiu sprendimu.
Nors pareiškėjas akcentuoja, kad terminą skundui paduoti praleido dėl Bendrovės direktoriaus sveikatos būklės, teisėjų kolegija pažymi, jog terminas skundui paduoti dėl ligos gali būti atnaujinamas tik tokiu atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad ji apribojo asmens galimybes pačiam arba per įgaliotus asmenis laiku nustatyta tvarka kreiptis į teismą, siekiant apginti galbūt pažeistas teises. Sprendžiant, ar asmens liga gali būti laikoma svarbia priežastimi, dėl kurios buvo praleistas skundo padavimo teismui terminas, svarbu įvertinti, ar sveikatos sutrikimai buvo tokio pobūdžio ir laipsnio, kad dėl jų asmuo objektyviai negalėjo suvokti savo teisių, galimų jų pažeidimų ir tinkamai į juos reaguoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-860-624/2018, 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-725-492/2017). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pateikti įrodymai (medicininiai dokumentai) nepatvirtina, jog pareiškėjo sveikatos būklė buvo tokio pobūdžio, jog apribojo jo galimybes pačiam ar per įgaliotus atstovus nustatytu terminu paduoti skundą teismui.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nepateikė įrodymų ir byloje nenustatyta, kad jis būtų susidūręs su kokiomis nors objektyviomis kliūtimis, siekiant tinkamai realizuoti savo teisę į teisminę gynybą. Nutarime buvo aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka, t. y. per vieną mėnesį nuo įteikimo suinteresuotai šaliai dienos gali būti apskųstas administraciniam teismui pagal ABTĮ nustatytas taisykles.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo išsakytus argumentus dėl praleisto skundui termino atnaujinimo, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjui laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę apskųsti Nutarimą. Kadangi nenustatyta, jog pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, darytina išvada, kad nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, todėl, remiantis pareiškėjo atskirojo skundo argumentais, pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti pripažinta nepagrįsta ir neteisėta.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas. Pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šarkutis“ atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Ričardas Piličiauskas
Ernestas Spruogis