Baudžiamoji byla Nr. 1-2979-1123/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32949-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,

sekretoriaujant Simonai Zdanevičienei, 

vertėjaujant O. M.,

dalyvaujant prokurorei Alai Petrenko,

kaltinamajam I. P. (I. P.),

jo gynėjui advokatui Sergejui Pelšui (Sergej Pelš)

nukentėjusiajai N. M.,

jos atstovei advokatei Renatai Tatol,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: 

I. P. (I. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

I. P. 2022 m. rugpjūčio 27 d. apie 23.30 val. val., adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su nukentėjusiąją N. M. atėmė iš nukentėjusiosios telefoną, numetė jį ant žemės, po ko tyčia vieną kartą ranka sudavė jai į dešinės pusės veidą, nukentėjusiajai bandant pakelti savo telefoną nuo grindų, jis sudavė ne mažiau 5 kartų į veidą, dėl ko nukentėjusioji nukrito ant grindų ir jai gulint, jis tęsdamas savo nusikalstamą veiką su koja sudavė nemažiau 3 kartų nukentėjusiajai į nugaros sritį, tokiais veiksmais padarydamas N. M. poodines kraujosruvas apatinio žandikaulio kairėje, kairio užausio projekcijoje, dešiniame žaste, dešinėje plaštakoje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, nugaroje, kas pagal specialisto išvadą Nr. G 2765/2022 (01) vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais veiksmais I. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis I. P., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, kad viskas vyko 23.30 val. Jis miegojo, N. M. buvo kitame kambaryje, tarp jų jau iki to buvo žodinis konfliktas, jie nekalbėjo keletą dienų. Tą dieną ji buvo išvažiavusi į sesers vestuves, grįžo apie 20.00 val. Kaltinamasis, kad jos neprovokuotų, išėjo miegoti į kitą kambarį, ką ji veikė – nežino. Ji (N. M.) tą dieną vartojo alkoholį, atėjo pas kaltinamąjį į kambarį ir paėmė telefoną. Po kurio laiko grįžo, pradėjo rėkti, jis jau konkrečiai nepamena ką, tada ji pradėjo traukti nuo I. P. antklodę, pagalvę, sakė, kad ji čia viską pirko, kad daiktai yra jos, kad jis susirinktų ir išeitų iš namų ir puolė jį kumščiais. I. P. bandė apsiginti. Jo kelnės gulėjo prie lovos ir jis kelnėmis sudavė jai (N. M.) į veidą. Po to buvo smūgiai su delnu, kur matosi mėlynės (ant rankos) – tai jis laikė už rankos, kad ji jam netrenktų. Tai, kad jis ją spardė, kai ji nukrito ant grindų – yra neteisybė. Pripažįsta, kad ji nukrito paslydusi, kai jis ją stūmė, taip pat kojomis ją stūmė nuo savęs. Sudavė jai gulinčiai į nugaros sritį. Paaiškino, kad ji bandė jam suduoti, rėkė ir elgėsi labai agresyviai – visus veiksmus I. P. darė norėdamas kuo greičiau išeiti iš namų, ką ir padarė. Pripažino, kad paėmė N. M. telefoną, nes ji paėmė jo telefoną ir nenorėjo telefono jam grąžinti. Neatsimena kaip jis atsirado ant grindų, jis ieškojo SIM kortelės, nes ji išėmė kortelę iš telefono – ten visi kontaktai, dėl darbo ir kt. Ieškodamas klausė jos, kur jo kortelė, ji atsakė, kad ten voliojasi, jis buvo labai piktas, SIM kortelę rado tik kitą dieną. Pripažino, kad galimai paėmė telefoną ir trenkė jai į veidą. Gailisi, kad perlenkė savo fizinius sugebėjimus, neįvertino savo fizinių jėgų, savo poelgį vertina blogai, tačiau mano, kad tai buvo provokacija – provokuojantys ir agresyvūs veiksmai, agresyvus elgesys iš nukentėjusiosios pusės. Ikiteisminio tyrimo metu nepripažino savo veiksmų, bet jis nenori ginčytis, aiškintis, pripažįsta, kad tie veiksmai buvo, tačiau tai buvo gynyba, kuri perėjo į negražius veiksmus. Pažymėjo, kad buvo ir ankščiau toks elgesys jos atžvilgiu. Teismo nebuvo, tik policija buvo kviečiama, buvo užfiksuota, tačiau šį klausimą išsprendė vietoje ir nebuvo teismo. Pabrėžė, kad nukentėjusiosios jis atsiprašė. Nurodė, kad jie nebuvo susituokę, tik vedė bendrą ūkį. Pateikė dokumentus, kad yra sumokėta 92,79 eurai už N. M. gydymą. N. M. civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies, tai kas sulaužyta, tai jų šeimos turtas, sutinka su puse sumos (3 659 eurų). Neturtinę 1 000 eurų žalą pripažįsta, mano, kad šiek tiek didoka. Pripažįsta, kad sudaužė telefoną, bet jis nežino, kiek jis kainuoja. Du staliukus sulaužė – jis juos ir pirko. Sieną sudaužė, sakė, kad kaimynas remontavo. Pripažino, kad galimai sugadino dekoracijas, užuolaidas, karnizą, kambario duris, N. M. ir dukters knygas, lauko skėtį – jam to niekas neparodė. Atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu nukentėjusioji bandė susisiekti su juo ne vieną kartą. Buvo prašymai atvažiuoti ir kasti sniegą, kitus darbus padėti namie, buvo pranešimai, kad ji serga, prašė atvažiuoti ir pabūti su vaiku, tačiau jis nei karto nevažiavo, nevyko padėti, laikėsi taisyklių – negali važiuoti, jam uždrausta.

Kadangi kaltinamasis I. P. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Kaltinamasis I. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltės  dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažįsta ir parodė, kad psichiatrinėse įstaigose negydytas, priklausomybių ligų centre neregistruotas, sunkių galvos traumų nėra turėjęs. Kartu su sutuoktine ir jų bendra dukra, kuriai yra (duomenys neskelbtini) metukai, gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kotedžo nuosavybė priklauso jiems su sutuoktine. Kelios dienos prieš šį įvykį jie su sutuoktine buvo apsipykę, tad jie nekalbėjo. 2022 m. rugpjūčio 27 d. jo sutuoktinė su jų dukra buvo jos sesers vestuvėse, kur ji vartojo alkoholį. Apie 22.00 val. jos grįžo namo. Joms grįžus namo jis jau buvo miegamajame ir žiūrėjo televizorių. Grįžusi sutuoktinė dar išgėrė šampano, tačiau tikslaus kiekio nurodyti negali. Jis tą dieną alkoholio nevartojo, buvo blaivus. Jis užmigo, kai sutuoktinė atėjo pas jį į kambarį, paėmė nuo spintelės jo telefoną ir išėjo iš kambario. Tuomet jis vėl užsnūdo, kai po kažkiek laiko į miegamąjį atėjo sutuoktinė, pradėjo jį purtyti, mušti rankomis, plėšyti antklodę ir rėkė, kad išeitų iš čia, nes neva viskas priklauso jai. Tuomet jis pradėjo ją tramdyti, suėmė ją už abiejų rankų žastų, kad ji jo nemuštų. Ji toliau nenurimo, jis tuomet paėmė savo kelnes ir jomis sudavė sutuoktinei. Apatine kelnių klešne pataikė jai į veido sritį. Ji toliau šūkavo, siautėjo, elgėsi neadekvačiai. Jis susijaudino, paėmė spintelę, kuri stovėjo prie lovos ir metė į sieną. Ar tuo metu sutuoktinė buvo kambaryje, pasakyti negali, nepamena. Tada konfliktas perėjo į prieškambarį, kur sutuoktinė toliau šūkavo, mosikavosi rankomis. Jis gindamasis ją abiem rankom atstūmė nuo savęs ir kadangi buvo slidus koridoriuje kilimėlis, sutuoktinė paslydo ant jo ir nuslydo ant kelių. Jai klūpant ant kelių, ji bandė griebti jam už kojų. Jam išsilaisvinus, jis išėjo iš namų ir nuėjo į automobilį, sėdint automobilyje, sutuoktinė pribėgo prie jo ir pradėjo rankomis daužyti automobilio langą, rėkė, kad atidarytų. Visi jo veiksmai buvo atlikti savigynos būsenoje. Sutuoktinė ne pirmą kartą prie jo priekabiauja būdama neblaivi, dėl jos tokių veiksmų yra kvietęs du kartus policijos pareigūnus 2020 m. ir 2021 m. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Pareigūnai buvo atvykę, tačiau pareiškimų niekada nerašė. Kitų veiksmų, tame tarpe nurodytų pranešime apie įtarimą, jis nepadarė. Nuo jam paskirtos kardomosios priemonės (paskyrimo) nukentėjusioji ne kartą pati jam skambino, kėlė skandalus, priekaištus ir po to šiuos skambučius apskundė policijai, neva jis jai pats skambino ir grasino. Pareiškia, kad jis jai neskambino, ką galima patikrinti jo numerio išklotinėse. Be to nukentėjusioji kelis kartus atsiuntė jam SMS žinutes, kurių turinį gali dabar parodyti arba atsiųsti el. paštu tyrėjai. Pats nebuvo iniciatorius šio susirašinėjimo, tačiau į nukentėjusiosios keliamus klausimus atsakė irgi atrašydamas SMS žinute. Prašo patikrinti jo mobilaus telefono numerio duomenis tikslu nustatyti, kad sako tiesą. Dėl civilinio ieškinio, kurį pareiškė teritorinė ligonių kasa, kol kas nepasisakys (2 t., b. l. 92-95, 100-103).

Kaltinamasis I. P., papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, pridūrė, kad kraujosruva, kuri yra užfiksuota ant sutuoktinės dešinės pusės kaktos srities, atsirado nuo to, kai jis sudavė jai savo kelnėmis. Kelnių kišenėje galėjo būti raktai nuo automobilio, nuo buto, taip pat įvertas diržas su sagtimi, todėl smūgis galėjo būti stiprus ir nuo to atsirasti kraujosruva šioje vietoje. Kadangi N. M. laikė suėmęs stipriai už abiejų rankų žastų, jas spaudė, tad tose vietose nuo spaudimo taip pat galėjo atsirasti kraujosruvos. Laikydamas ją už rankų, jis ją spaudė prie sienos, bei palangės, tad nugaroje nuo šių smūgių galėjo atsirasti taip pat kraujosruvos. Kai jis ją laikė, ji nuolatos mosikavosi rankomis, bandė jam suduoti, tad gal kažkur užkliuvo ar už jo, ar už kokio kito daikto ir galėjo susižaloti rankas. Smakre kraujosruva galėjo atsirasti, kai jis gindamasis nuo jos smūgių užkliudė. Labai gailisi dėl to, kad sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai ir padarė šiuos sužalojimus. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atlyginti sutinka (2 t., b. l. 104-107). 

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2022 m. rugpjūčio 28 d., 14.49 val., pranešėja N. M. pranešė, kad jos vyras prieš ją smurtavo naktį, yra hematomos, daug vaizdo įrašų, naktį nekvietė, nes buvo vaiko gimtadienis. GMP atsisakė, namuose 1 vaikas, vyro nėra (1 t., b. l. 20-23).

2022 m. rugsėjo 6 d. tarnybiniame pranešime dėl kaimynų apklausos ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-32949-22 nurodyta, kad vykdant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės pavedimą apklausti apie N. M. šeimą nukentėjusiosios kaimynus, 2022 m. rugsėjo 5 d. buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini) (nukentėjusiosios gyvenamasis adresas). Paskambinus durų skambučiu į (duomenys neskelbtini) namą į kiemą atėjo E. K.. Paklausus kaip galėtų charakterizuoti kaimynus, kurie gyvena adresu (duomenys neskelbtini), moteris pasakė, kad jokių problemų su kaimynais niekada nebuvo, jokių triukšmų ar konfliktų pas juos nėra girdėjusi. Teigė, kad nukentėjusiosios ir E. K. vaikai bendrauja, žaidžia, kartais susitinka. Tačiau nėra tekę matyti, kad N. M. atžvilgiu būtų smurtaujama, sužalojimų nėra mačiusi. Charakterizavo kaip tvarkingą šeimą, nėra mačiusi, kad būtų piktnaudžiaujama alkoholiu šeimoje. Paskambinus skambučiu į (duomenys neskelbtini) namą į kiemą išėjo A. S.. Paklausus, kaip galėtų charakterizuoti kaimynus, kurie gyvena adresu (duomenys neskelbtini), moteris pasakė, kad jokių problemų su šeima nėra, jokių konfliktų jų šeimoje nėra girdėjusi. Teigė, kad tik vieną kartą prieš kelis metus (tikslaus laikotarpio nenurodė) yra girdėjusi, kad I. P. ir N. M. pykosi, garsiai rėkavo, bet daugiau panašių konfliktų tarp jų nėra girdėjusi ir mačiusi. Su N. M. šeima nebendrauja, tiesiog kartais susitinka vaikščiodamos su vaikais. Niekada nėra mačiusi, kad N. M. atžvilgiu būtų naudojamas smurtas, sužalojimų nėra mačiusi. Paskambinus durų skambučiu į (duomenys neskelbtini) namą, į kiemą atėjo N. P.. Paklausus kaip galėtų charakterizuoti kaimynus, kurie gyvena adresu (duomenys neskelbtini), moteris pasakė, kad I. P. yra retas svečias namuose, visus namų ruošos darbus, darbus prie namo (sniego kasimas, žolės pjovimas ir panašiai) atlieka tik N. M.. Taip pat teigė, kad vyras niekada neužsiima su vaiku. N. P.vyras jai pasakojo, kad 2022 m. rugpjūčio 24 d. girdėjo kaip (duomenys neskelbtini) namo kieme I. P. triukšmavo, rėkavo, kad visa gatvė skambėjo nuo jo šūksnių. Tačiau ką jis rėkavo, vyras nesuprato, nes viskas vyko rusų kalba, o N. P. vyras rusiškai nesupranta. Girdėjo tik daug necenzūrinių žodžių. 2022 m. rugpjūčio 25 d. namuose vyko N. M. vaiko gimtadienis, buvo paruošta šventė, į kurią atėjo ir N. P. su vaiku. Teigė, kad labai nustebo, kad per vaiko gimtadienį tėvo (t. y. I. P.) nėra namuose, tačiau jokių sužalojimų ant nukentėjusiosios nematė, aplinka buvo tvarkinga. Tuomet 2022 m. rugpjūčio 23 d. iki 2022 m. rugpjūčio 25 d. N. P. šeimos namuose nebuvo, tad kas vyko pas nukentėjusiąją namuose, nurodyti negali. 2022 m. rugpjūčio 26 d. ryte moteris parašė nukentėjusiajai, tačiau pastaroji jai visą dieną neatrašė, tad vakare ji pati nuėjo į svečius ir pamatė, kad N. M. veido srityje yra muštynių žymės – kaktos ir akies srityse buvo kraujosruvos, tačiau moteris nieko nukentėjusiosios neklausė, bijojo užkabinti skaudžią temą. N. P. teigė, kad anksčiau jokių konfliktų nėra girdėjusi, manė, kad šeimoje viskas yra gerai. Teigė, kad alkoholiu šeimoje piktnaudžiaujama tikrai nėra (1 t., b. l. 119-121).

2022 m. rugpjūčio 28 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji N. M. pareiškė, kad  2022 m. rugpjūčio 27 d. apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), buvo namuose ir paguldė dukrą S. P., gimusią (duomenys neskelbtini), miegoti, užmigdžiusi dukrą  nuėjo į virtuvę, tuo metu atėjo jos  sugyventinis I. P.ir pradėjo kalbėti apie skyrybas, butą ir kitus šeimyninius reikalus. Po kurio laiko jis nuėjo į miegamąjį, pradėjo siūlyti gyvenimą atskirai ir, kad reikia parduoti bendrą būstą. Ji jam pasakė, kad būstas yra jos ir dukters ir jo nesiruošia parduoti. Tai sukėlė jam pyktį ir jis pradėjo mėtyti į sieną įvairius daiktus, spintelę, lempas, knygas, nuotraukas, ikonas. Nuplėšė miegamajame esantį karnizą su už užuolaidomis, sudaužė vazoną su gėle. Ji vyro paklausė, kas jam yra, kad nusiramintų, tačiau jis nereagavo ir panašu, kad negirdėjo. Tuo metu prabudo jos dukra ir priėjo prie jos bei tėvo, prašė, kad jis nurimtų (viską laužyti), tačiau jis nereagavo. Ji paėmė telefoną ir pradėjo jį filmuoti. Kai jis pamatė, kad ji jį filmuoja, priėjo prie jos, bandė telefoną atimti – su viena ranka jis numetė telefoną ir trenkė jai iš rankos į dešinės pusės veido sritį, po ko ji pajuto fizinį skausmą. Ji paėmė telefoną nuo žemės, tuo metu jis dar apie 5 kartus sudavė į veido sritį, po ko ji pakrito ir gavo smūgius kojomis į nugarą, tikslaus skaičiaus pasakyti negali, nes neprisimena. Visą šį smurtą matė jų mažametė dukra, po ko ji labai išsigando ir verkė. Sugyventinis paėmė telefoną, pilnai jį sudaužė ir išėjo į lauką, bei įsėdęs į savo automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo. Ji pasiėmė dukrą ir ją nuvedė į kambarį, kad ji nurimtų ir nueitų miegoti. Apie 4.00 val. ryto nuėjo į lauką ir pastebėjo, kad jau vyro namie nėra, o lauke buvo sulaužytas saulės skėtis. 2022 m. rugpjūčio 28 d. apie 10.00 val. ji su dukra išvyko į miestą. Apie 15.00 val. grįžusi namo pastebėjo, kad yra aptvarkyti namai, nes greičiausiai namuose jau buvo vyras, tačiau tuo metu jo namie nebuvo. Po šios nakties patyrė šoką, fizinį smurtą, todėl visko nuosekliai papasakoti negali, nes dar šiuo metu jaučia padarinius ir bijo dėl savo ir dukters saugumo (1 t., b. l. 1-2). 

Taip pat 2022 m. rugpjūčio 28 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas namas, adresu (duomenys neskelbtini), patenkame į kiemą pro vartus, matome vidinį kiemą, terasą, skėtis, pieva, sandėliukas. Pro pilkos spalvos duris patenkame į butą. Pasukame į kairę, patenkame į virtuvę, kuri yra sujungta su svetaine. Svetainėje yra sofa, televizorius, staliukus ir kiti įvairūs daiktai. Virtuvėje yra virtuvinis ir kiti įvairūs buities reikmenys. Einant iš virtuvės pasukus į kairę ir einant tiesiai patenkame į miegamąjį, kuriame ir vyko konfliktas. Aplinka yra tvarkinga, tačiau ant melsvos spalvos sienos, matomi įbrėžimai, įdubimai, kurie galimai atsirado, dėl mėtomų daiktų. Pridėtos įvykio vietos fotonuotraukos (1 t., b. l. 1-2, 30-35).

2022 m. rugsėjo 7 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas vaizdo įrašas 2022_0828_154337_007. Įrašo trukmė 5.01 min. Apatiniame kairiajame kampe matosi užrašas VLN_6PK_6195EA 2022/08/28. Vaizdo įrašas prasideda, kai pareigūnai bendrauja su nukentėjusiąja. Ji aiškina, kad su įtariamuoju jie nėra susituokę, tačiau buto nuosavybė priklauso per pusę, turi bendrą vaiką. Turi vaizdo įrašą, kaip įtariamasis smurtavo jos atžvilgiu, daužė daiktus. Naktį policijos nekvietė, nes išsigando, o kadangi kitą dieną turėjo būti vaiko gimtadienis, nenorėjo gadinti jai šventės. Šiuo metu įtariamasis yra išvykęs iš namų. Kol moteris ryte buvo išvykusi iš namų, namo grįžo įtariamasis ir truputį aptvarkė namus, nes buvo nurauti užuolaidų karnizai ir panašiai. Visas konfliktas šį kartą kilo dėl to, kad nukentėjusioji įtariamajam pasakė, kad šis namas yra jos ir dukros ir nesiruošia ji jo parduoti. Moteris teigia, kad įtariamasis turi daug piniginių skolų. Vaizdo įrašo pabaiga. Apžiūrimas vaizdo įrašas 2022_0828_154837_008. Įrašo trukmė 5.00 min. Apatiniame kairiajame kampe matosi užrašas VLN_6PK_6195EA 2022/08/28. Moteris pasakoja, kad vyras pradėjo mėtyti kambaryje visus daiktus (gėles, spintelę ir panašiai). Kuomet moteris pradėjo jį filmuoti. Viskas vyko vakar vakare. Moteris teigia, kad turi kraujosruvas galinėje galvos dalyje, ant nugaros. Vakar vyras jai pasakė, kad ji su vaiku negyvens šiuose namuose, sulygins namą su žeme. Taip pat išėjęs į lauką sulaužė didelį lauko skėtį. Namuose yra nukentėjusiosios šeimos nariai, tačiau jų įvykio dieną nebuvo (1 t., b. l. 39-41). 

2022 m. rugsėjo 7 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti 2 bendrojo pagalbos centro skambučių garso įrašai (1 t., b. l. 43-46).

Nukentėjusioji N. M., papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji kartu su savo sutuoktiniu I. P. ir jų bendra dukra S. P. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisė priklauso jiems abiem su sutuoktiniu per pusę. 2022 m. rugpjūčio 27 d. nuo pat ryto tarp jų su sutuoktiniu kilo žodinis konfliktas dėl jo finansinių įsiskolinimų. Jis linkęs skolintis dideles pinigų sumas, kurių po to nebeatiduoda, tad jis žino, kad ji tuos įsiskolinimus apmokės. Taip pat jis kelias savaites prieš tai jai buvo užsiminęs, kad jie parduotų šį jų bendrą būstą, tą patį jis užsiminė ir šio konflikto metu. Ji su dukra nuo 10.00 val. iki 12.00 val. buvo išvažiavusios į jos sesers vestuves. Pasveikinusios seserį grįžo namo. Kadangi buvo su vaiku, alkoholio nevartojo. Namo grįžo su jos tėvais, sutuoktinio nebuvo namie. Apie 18.00 val. buvo suplanuota šeimos vakarienė kavinėje atšvęsti vestuves, taip pat buvo pakviestas ir sutuoktinis, tačiau jis nedalyvavo, jai pasakė, kad jos šeima jam yra niekas. Apie 17.00 val. sutuoktinis jai parašė, kada jie išvažiuoja iš namų. Ji jam tiesiog atrašė „???“ ir jis jai daugiau nieko neatrašė. Prieš 18.00 val. su šeima išvažiavo į kavinę. Būdama kavinėje išgėrė tik vieną taurę šampano, tad nebuvo apsvaigusi. Apie 22.00 val. grįžo su tėvais ir dukra namo. Jie jas išleidę visi išvažiavo namo. Joms grįžus sutuoktinis jau buvo namuose virtuvėje, plovė indus ir jie vis dar nekalbėjo. Jis nei jai, nei dukrai nepasakė net labas. Grįžus ji nuėjo paruošti dar užkandžių dukrai prieš miegą ir jos susitarė, kad, kai dukra pavalgys, eis miegoti, nes sekmadienį turėjo važiuoti į žaidimų kambarį švęsti jos gimtadienio su draugais. Apie 22.00-22.30 val. dukrą paguldė miegoti. Tuomet ji nuėjo į dušą, susitvarkė virtuvę ir viską atlikusi nuėjo į terasą atsigerti kavos. Sutuoktinis tuo metu buvo miegamajame, žiūrėjo televizorių. Jai grįžus namo iš terasos, matė, kad I. P. nuėjo į virtuvę, pasidarė alkoholinį kokteilį ir vėl grįžo į miegamąjį. Matė, kad virtuvėje buvo likę sutuoktinio romo butelis beveik visas išgertas, buvo likę labai nedaug. Tačiau sutuoktinis neatrodė neblaivus. Po kurio laiko sutuoktinis vėl išėjo iš miegamojo, susitiko su juo svetainėje, uždavė kažkokį jai klausimą apie jų santykius (dabar tiksliai neprisimena). Jie pradėjo kalbėtis, be agresijos, kuomet vėl kalba linko link namo pardavimo. Pokalbio metu jis grįžo į miegamąjį, kuomet išgirdo dar negirdėtą garsą ir nuėjo pažiūrėti, ką jis daro. Pamatė, kad jis paėmė spintelę, kuri stovėjo prie lovos ir metė ją į sieną. Ji jo paklausė, ką jis čia daro, tačiau jis jos negirdėjo. Suprato, kad tai reikia nufilmuoti ir nuėjo į virtuvę paimti telefono ir nufilmavo, kaip jis mėto daiktus. Kol ėmė telefoną, sutuoktinis sudaužė vazoną su gėle, šviestuvą, kuris buvo prie lovos ant spintelės ir panašiai. Pafilmavo kelias sekundes, tačiau jis to nematė. Po kelių sekundžių jis pamatęs, kad ji filmuoja, priėjo prie jos ir bandė atimti telefoną. Ji jam pasakė, kad paliktų telefoną jai ir jo neatiminėtų. Vaizdo įrašą pateiks. Tuomet sutuoktinis viena ranka atėmė telefoną, jį numėtė ant žemės, dėl ko jis sudužo. Tuomet sutuoktinis pradėjo ją trankyti per veido bei galvos sritis, tačiau kaip jis ją trankė ir su kuria ranka, nurodyti negali, nes buvo šoko būsenoje. Po kažkurio smūgio ji nukrito ant grindų, jai krentant bandė dar laikytis už jo rankos, kuomet jis sudavė jai dar vieną smūgį į kažkurią kūno vietą, dėl ko ji nukrito ant grindų ir jis jai spyrė į nugaros sritį kelis kartus. Kadangi dėl streso būsenos ji tuo metu skausmo nejuto, ji atsistojo ir jo tiesiog paprašė išeiti iš namų. Jam išėjus užsirakino namo duris ir bandė raminti dukrą pusę nakties. Ryte matė, kad jis išėjęs iš namų dar išrovė didžiulį skėtį, kuris buvo lauke ir jį sulaužė, bei sudaužė sodo staliuką. Kažkuriuo momentu (kai buvo pradėti mėtyti daiktai) atsikėlė ir iš antro aukšto nusileido jų dukra ir tik išgirdo, kad ji verkė ir sakė „tėti, apsiramink“ ar kažką panašaus. Dukra visą smurtą matė, tad labiau pergyveno dėl jos nei dėl savęs. Negali tiksliai atsakyti, kodėl ji iš karto nekvietė policijos, bet tikriausiai dėl to, kad jai mintyse buvo užsifiksavę, kad rytoj bus dukros šventė, reikia būti pasiruošus. Taip pat pusę nakties teko raminti dukrą, ji buvo labai išsigandusi ir bijojo, kad svetimi žmonės (pareigūnai) gali sukelti jai dar daugiau streso. Apie 6.00 val. ryto ji dar nuėjo į terasą, norėjo atsigerti kavos, tačiau dėl streso jai net nesigėrė kava. Tuomet grįžo pas dukrą, pamiegojo šalia jos apie valandą laiko ir 8.00 val. atsikėlus susiruošė su dukra ir nuvyko švęsti jos gimtadienio. Tikrai nuoširdžiai norėjo kviesti policiją, tačiau pabijojo dėl dukros. Joms grįžus iš šventės apie 15.00 val. sutuoktinio namuose nebuvo, tačiau namai truputį buvo aptvarkyti, todėl suprato, kad sutuoktinis buvo grįžęs. Po šio įvykio nuo visų smūgių pas ją ant dešinės veido pusės ties smilkiniu yra kraujosruva, galvos galinėje pusėje yra didžiulė kraujosruva, patinimas, dešinėje pusėje ant smakro yra kraujosruva, kaktos sritis patinusi, kraujosruvos ant rankų, bei nugaros. Šiandien kreipsis į ligoninę, o 2022 m. rugsėjo 5 d. 10.30 val. kreipsis į teismo medikus. Pageidauja reikšti civilinį ieškinį dėl visų sugadintų daiktų bei moralinės žalos atlygimo. Šiuo metu jaučia realiai grėsmę iš jo, bijo, kad jis gali grįžęs pakartoti savo veiksmus. Nori apsaugoti tiek vaiką, tiek save ir kad jis prie jų negalėtų artintis (1 t., b. l. 71-75). 

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. rugsėjo 5 d. specialisto išvadoje Nr. G 2765/2022(01) nurodyta, kad N. M. padarytos poodinės kraujosruvos apatinio žandikaulio kairėje, kairio užausio projekcijoje, dešiniame žaste, dešinėje plaštakoje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, nugaroje nuo trauminių poveikių kietu buku, daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2022-08-27). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti dėl vienuolikos trauminių poveikių (1 t., b. l. 62-63).

2022 m. spalio 6 d. specialisto paaiškinimų protokolu specialistas S. C. paaiškino, kad sužalojimai nustatyti N. M. visumoje nėra būdingi griuvimui (1 t., b. l. 66-68).

T. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad N. M. yra jos dukra. Jos sugyventinį I. P. pažįsta apie 7-8 metus, kai jis atvažiavo į Lietuvą iš Vokietijos. Dukra su juo susipažino Vokietijoje, kai ji ten dirbo. Jie kartu yra apie (duomenys neskelbtini) metų. Kai susipažino su I. P. (dar jie gyveno Vokietijoje), jie atvažiuodavo kartas nuo karto, pasirodė tvarkingas, nieko blogo negali pasakyti. Prieš (duomenys neskelbtini) metus jiems grįžus į Lietuvą, metus laiko dukra dirbo, o I. P. neva ieškojo savęs, nedirbo, bandė kurti taksi įmonę. Už buto nuomą mokėdavo dukra ir išlaikydavo I. P.. Vėliau po dviejų metų gimė jų dukra. Buvo taip, kad dukra sėdėjo su anūke namuose, I. P. už butą nemoka, padėdavo su savo vyru finansiškai jiems, I. P. pardavė verslą susidarė daug skolų, prasidėjo antstolių reikalavimai kurie reikalaudavo didžiulių piniginių sumų, jis nemokėdavo, todėl su N. M. jie pastoviai pykdavosi. Tuomet pirko mažą butą, paskolą ėmė abiejų vardu, tačiau paskolą moka viena jos dukra, kadangi yra Lietuvos Respublikos pilietė. O kai iškyla klausimas apie paskolos mokėjimą I. P. vardu, jis pasakė, kad jis nėra Lietuvos pilietis ir jam niekas nieko nepasakys. Jie matė, kad jų šeimoje vyksta negeri dalykai, pradėjo sakyti dukrai, kad baigtų santykius. Maždaug prieš metus laiko pas jos dukrą atvyko policija dėl to, kad I. P. ieškojo Interpolas dėl skolų Vokietijoje. Šitas skolas dengė taip pat jos dukra. Ji žino, kad Vokietijoje turi (duomenys neskelbtini) vaikus ir iš jo atimta tėvystė paskutiniajam vaikui Vokietijoje. Per šiuos (duomenys neskelbtini) metus, kai jie yra Lietuvoje, I. P. yra smurtavęs jos dukros atžvilgiu. Prieš maždaug 3 metus anūkė jai pasakojo, kad, kai mama laikė ją ant rankų, I. P. sudavė N. M. per veidą. Pati dukra jai apie tai nieko nepasakojo. O šiuo metu jos anūkei 6 metai ir ji jai pasakoja, kad tėvai nuolatos pykstasi, kad tėvas pastoviai rėkia ant mamos, ją stumdo. Namuose I. P., kai kelia skandalus, pastoviai vartoja necenzūrinius žodžius. Prisiklausiusi tėvo, anūkė taip pat kalba darželyje, dėl ko turėjo problemų. Jie ilgą laiką bandė jai aiškinti, kad taip kalbėti negalima. 2022 m. rugpjūčio 27 d. ryte buvo vestuvių ceremonija jos jaunesnės dukros, į kurią buvo pakviesta visa jų šeima, įskaitant ir I. P.. I. P. rytinėje ceremonijoje nebuvo. Jokio alkoholio ten nebuvo. Po rytinės ceremonijos N. M. su dukra parvežė namo ir iki vakarinės vestuvių dalies buvo pas N. M.. Apie 17.00 val. I. P. grįžo namo, atėjo pavalgyti. Jie pasisveikino, viskas buvo gerai. Tuomet jie išvažiavo be I. P. į vakarinę vestuvių dalį. N. M. vakare išgėrė kažkokį mažą putojantį gėrimą, greičiausiai nealkoholinį, tiksliai neįsidėmėjo. Jokių problemų vakarienės metu nebuvo, visi linksmai bendravo. N. M. tikrai nebuvo apsvaigusi nuo alkoholio, buvo adekvati. Viskas buvo tvarkoj. Po vakarienės maždaug apie 22.00-22.30 val. N. M. su dukra parvežė namo ir patys išvažiavo savais reikalais. Ryte paskambino N. M., pasakė, kad atvažiuoja į akropolį, į žaidimų kambarį, jai pasirodė, kad ji keistai kalba, iš karto paklausė, kas atsitiko, ji jai iš karto pasakė, kad ją sumušė I. P., sudaužė baldus. Tačiau, pagalvojo, kad nestipriai trenkė. Atvažiavo į anūkės gimtadienį akropolyje pamatė, kad N. M. buvo pasidažiusi, tačiau per pudrą vis tiek matėsi, kad veido kairė pusė prie smilkinio buvo mėlyna. Jos jaunesnė dukra dar būnant gimtadienyje jai pasakė, kad N. M. visa sumušta. Grįžus visiems namo pas N. M., privertė ją nusirengti ir parodyti sumušimus – kairė ranka patinusi, visa nugara nusėta kraujosruvomis ir kažkur dar, tačiau jai pasidarė negera ir ji neįsidėmėjo kitų sužalojimų. N. M. sakė, kad I. P. ją spardė kojomis, trenkė kumščiu į smilkinį, ji nukrito ir tuomet jis ją spardė kojomis. Anūkė jai pasakė, kad tėvas motiną smaugė sugriebęs abiem rankomis jos kaklą. Anūkė šiuo metu labai bijo, kad grįš tėvas, vis mamos klausia, kai jis grįš, ar ji kvies policiją. N. M. pasakojo, kad tarp jų konfliktas kilo dėl to, kad I. P. norėjo parduoti jų namą, o N. M. atsisakė tą padaryti, nes kur gi ji eis su vaiku. Tuo labiau, kad dalis buto dėl I. P. skolų yra areštuota. Iki šio įvykio jie į jų šeimyninį gyvenimą nesikišo. O šį kartą privertė ją iškviesti policiją, nes paaiškino, kad taip palikti negalima, gali pasikartoti. Kai grįžo po gimtadienio namo, namai jau I. P. buvo aptvarkyti, tačiau dar buvo palikti sulaužyti daiktai. Grįžus jiems, I. P. namuose nebuvo. Ji bei jos vyras skambino I. P., pasakė, kad nori pasikalbėti. Pareigūnai pasakė, kad, kai jis grįš, iš karto skambintų 112 ir tai praneštų. Jie klausė kodėl N. M. iš karto nekvietė policijos, ji paaiškino, kad buvo šoko būsenoje. Atvykus policijos pareigūnams jie visi buvo namuose. Pirma atvykus policijai jie paaiškino, kaip jiems elgtis, kai jis grįš, tuomet jie išvyko. Po kurio laiko grįžo I. P., jie su juo kalbėjosi, pykosi ir paskambino dukra 112, pranešė. I. P. norėjo nesulaukęs policijos išvykti, tačiau ji atsistojo prieš vartus ir neleido jam išvažiuoti ir tuo metu atvažiavo pareigūnai. Šiuo metu tiek dukra, tiek anūkė bijo, kad I. P. gali grįžti namo ir pakartoti tai, ką jis darė prieš kelias savaites. Papildant nori pasakyti, kad I. P. visada bando kaltinti N. M., kad ji piktnaudžiauja alkoholiu, tačiau gali teigti, kad tikrai taip nėra. Juk yra kaimynai, kurie gali tą patį paliudyti, kad alkoholiu ji nepiktnaudžiauja, juk yra mažametė dukra (1 t., b. l. 126-130).

S. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad N. M. yra jo dukra. Jos sugyventinį I. P. pažįsta apie 7-8 metus, kai jis atvažiavo su dukra gyventi į Lietuvą iš Vokietijos. Dukra su juo susipažino Vokietijoje, kai ten dirbo. Jie kartu yra apie 10 metų. Kai susipažino su I. P. (dar jie gyveno Vokietijoje), jie atvažiuodavo kartas nuo karto, jis jam iš karto pasirodė negeras žmogus, visuomet būdavo savame pasaulyje, apie šeimyninį gyvenimą jis nieko nesuprasdavo, nepadėdavo. Prieš (duomenys neskelbtini) metus jiems grįžus į Lietuvą gyventi - metus laiko dukra dirbo, o I. P. neva ieškojo savęs, nedirbo, bandė kurti savo taksi įmonę. Už buto nuomą mokėdavo dukra ir išlaikydavo I. P.. Vėliau po dviejų metų gimė jų bendra dukra. Buvo taip, kad dukra sėdėjo su anūke namuose, I. P. už butą nemokėdavo, (liudytojas) padėdavo dukrai susimokėti už buto nuomą su savo žmona. Tuomet I. P. pardavė verslą, susidarė skolos,  antstoliai  reikalaudavo didžiulių piniginių sumų, kurių jis nemokėdavo, todėl su N. M. jie pastoviai pykdavosi. Tuomet jie pasiėmė bendrai paskolą abiejų vardu, tačiau paskolą visada moka viena jo dukra, kadangi yra Lietuvos Respublikos pilietė. O kai iškyla klausimas apie paskolos mokėjimą I. P. vardu, jis jai vis sako, kad jis nėra Lietuvos pilietis ir jam niekas nieko nepasakys. Maždaug prieš metus laiko pas jo dukrą atvyko policija dėl to, kad I. P. ieškojo Interpolas dėl skolų Vokietijoje. Šitas skolas dengė taip pat jo dukra. Jis žino, kad Vokietijoje turi (duomenys neskelbtini) vaikus ir iš jo atimta tėvystė paskutiniajam vaikui Vokietijoje. Per šiuos (duomenys neskelbtini) metus, kai jie yra Lietuvoje I. P. yra smurtavęs jo dukros atžvilgiu. Prieš maždaug (duomenys neskelbtini) metus anūkė jo žmonai pasakojo, kad kai N. M. laikė ją ant rankų, I. P. sudavė N. M. per veidą. Pati dukra jiems apie tai nieko nepasakojo. O šiuo metu jo anūkei (duomenys neskelbtini) metai ir ji jam pasakoja, kad tėvai nuolatos pykstasi, kad tėvas pastoviai rėkia ant mamos, ją stumdo. Namuose I. P., kai kelia skandalus, pastoviai vartoja necenzūrinius žodžius. Prisiklausiusi tėvo, anūkė taip pat kalba darželyje, dėl ko turėjo problemų. Jie ilgą laiką bandė jai aiškinti, kad taip kalbėti negalima. Kad taip I. P. sumuštų N. M. yra primas kartas, jis labai tikisi, kad ir paskutinis... 2022 m. rugpjūčio 27 d. ryte buvo vestuvių ceremonija jo jaunesnės dukros, į kurią buvo pakviesta visa jų šeima, įskaitant ir I. P.. I. P. rytinėje ceremonijoje nebuvo. Jokio alkoholio ten nebuvo. Po rytinės ceremonijos N. M. su dukra parvežė namo ir iki vakarinės vestuvių dalies buvo pas N. M.. Apie 17.00 val. I. P. grįžo namo, atėjo pavalgyti. Jie pasisveikino, viskas buvo gerai. Tuomet jie išvažiavo be I. P. į vakarinę vestuvių dalį. N. M. alkoholio nevartojo, tik jis buvo užsisakęs 50 g vyno. Vakarienės metu realiai niekas alkoholio nevartojo. Jokių problemų vakarienės metu nebuvo, visi linksmai bendravo. N. M. tikrai nebuvo apsvaigusi nuo alkoholio, buvo adekvati. Viskas buvo tvarkoj. Po vakarienės maždaug apie 22.00-22.30 val. N. M. su dukra parvežė namo ir patys išvažiavo savais reikalais. Ryte jo žmona paskambino N. M., pasakė, kad atvažiuoja į (duomenys neskelbtini), į žaidimų kambarį švęsti anūkės gimtadienio, tačiau žmonai iš karto pasirodė, kad N. M. keistai kalba ir ji iš karto paklausė, kas atsitiko, dukra pasakė, kad ją sumušė I. P., sudaužė baldus. Tačiau jie pagalvojo, kad nestipriai trenkė. Atvažiavę į anūkės gimtadienį  pamatė, kad N. M. buvo pasidažiusi, tačiau per pudrą vis tiek matėsi, kad veido viena pusė (kuri, nurodyti negali, neįsidėmėjo) prie smilkinio buvo mėlyna. Jo jaunesnė dukra dar būnant gimtadienyje pasakė, kad N. M. visa sumušta. Grįžus visiems namo pas N. M., privertė ją nusirengti ir parodyti sumušimus – kairė ranka patinusi, visa nugara nusėta kraujosruvomis, krūtinėje daug kraujosruvų. N. M. pasakojo, kad I. P. ją spardė kojomis, trenkė kumščiu į smilkinį, ji nukrito ir tuomet jis ją spardė kojomis į įvairias kūno vietas. N. M. skundėsi, kad jai skauda galvą, nugarą. Anūkė pasakė, kad tėvas motiną smaugė sugriebęs abiem rankomis jos kaklą. Anūkė šiuo metu labai bijo, kad grįš tėvas, vis mamos klausia, kai jis grįš, ar ji kvies policiją. N. M. pasakojo, kad tą vakarą tarp jų konfliktas kilo dėl to, kad I. P. norėjo parduoti jų būstą, o N. M. atsisakė tą padaryti, nes kur gi ji eis su mažu vaiku. Tuo labiau, kad dalis buto dėl I. P. skolų yra areštuota. Iki šio įvykio jie su žmona į jų šeimyninį gyvenimą nesikišo. O šį kartą privertė ją iškviesti policiją, nes paaiškino, kad taip palikti negalima, gali pasikartoti. Kai grįžo po gimtadienio namo, namai jau I. P. buvo aptvarkyti, tačiau dar tebuvo palikti sulaužyti daiktai (spintelė sudaužyta, užuolaidų karnizas nuplėštas, kambario siena keliose vietose išdaužta, N. M. telefonas sudaužytas, televizoriaus pultas buvo sudaužytas, didžiulis lauko skėtis buvo sulaužytas). Grįžus jiems I. P. namuose nebuvo. Jis bei jo žmona skambino I. P., pasakė, kad nori pasikalbėti. Pareigūnai pasakė, kad, kai jis grįš, iš karto skambintų 112 ir tai praneštų. Jie klausė, kodėl N. M. iš karto nekvietė policijos, ji paaiškino, kad buvo šoko būsenoje, išsigandusi. Pirmą kartą atvykus policijai, jie paaiškino, kaip jiems elgtis, kai I. P. grįš, tuomet jie išvyko. Po kurio laiko grįžo I. P., jie su juo kalbėjosi, pykosi ir paskambino dukra 112, pranešė. I. P. norėjo nesulaukęs policijos išvykti, tačiau žmona atsistojo prieš vartus ir neleido jam išvažiuoti iš kiemo ir tuo metu atvažiavo pareigūnai. Šiuo metu tiek dukra, tiek anūkė bijo, kad I. P. gali grįžti namo ir pakartoti tai, ką jis darė prieš kelias savaites. I. P. visada bando kaltinti N. M., kad ji piktnaudžiauja alkoholiu, tačiau gali teigti, kad tikrai taip nėra. Juk yra kaimynai, kurie gali tą patį paliudyti, kad alkoholiu ji nepiktnaudžiauja, juk yra mažametė dukra. Papildant nori parodyti, kad I. P. pastoviai žemina N. M., visiškai jos negerbia, įžeidinėja necenzūriniais žodžiais, pastoviai ją kaltina nebūtais dalykais. Koks jo gyvenimo būdas, jie nei vienas nežino, jo pastoviai nebūna namuose (1 t., b. l. 133-137).

I. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 28 d. patruliuojant pagal iš anksto nustatytą grafiką apie 14.50 val. iš VPK OVS gavo pranešimą vykti nurodytu adresu dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko nukentėjusioji N. M. ir jos giminaičiai – tėvas ir nukentėjusiosios sesuo. Nukentėjusioji iš karto pradėjo pasakoti, kad jos atžvilgiu smurtavo jos sutuoktinis. Tačiau iš pradžių moteris nedetalizavo kaip ir kokiu būdu buvo smurtaujama, o pasakojo vien tik apie finansinius įsipareigojimus. Po kurio laiko paprašius papasakoti apie patį įvykį, moteris pradėjo pasakoti, kad 2022 m. rugpjūčio 27 d. vakare, jai grįžus namo su vaiku iš sesers vestuvių, kuomet tarp jos ir sugyventinio kilo žodinis konfliktas, tačiau kokias priežastis nurodė, nepamena. Žodinio konflikto metu įtariamasis pradėjo mėtyti kambaryje buvusius daiktus į sieną, kuomet pradėjo smurtauti jos atžvilgiu – atėmė iš jos rankų telefoną, numetė jį ant žemės, po ko trenkė vieną kartą jai į dešinės pusės veido sritį, o bandant jai pasilenkti paimti telefoną, įtariamasis trenkė jai dar apie 5 kartus į veido sritį, dėl ko ji nukrito ant žemės ir jai gulint, jis spyrė jai kelis kartus į nugaros sritį, tačiau tikslaus smūgių skaičiaus  nenurodė. Po visko įtariamasis išvyko iš namų. Ant nukentėjusiosios dešinės veido pusės matėsi paraudimai, daugiau akivaizdžių sužalojimų nematė. Namuose įtariamojo nebuvo. Nukentėjusioji nurodė, kad policijos iš karto po įvykio nekvietė dėl to, nes nenorėjo gadinti vaikui gimtadienio šventės, o taip pat vaikas buvo streso būsenoje, išsigandęs, verkė, tad nenorėjo, kad pareigūnai ją dar labiau išgąsdintų. Kambaryje matėsi sienoje įbrėžimai, nuplėštas užuolaidų karnizas. Kambarys po įvykio jau buvo aptvarkytas, kaip nukentėjusioji nurodė, kad kol ji ryte buvo išvykusi su vaiku į gimtadienį, namo buvo grįžęs įtariamasis, kuris aptvarkė kambarį ir sulaužytus daiktus išnešė į lauką. Lauke buvo sulaužyta spintelė, užuolaidų karnizas bei aplamdytas didelis lauko skėtis. Užpildžius procesinius dokumentus išvažiavo. Apie 18.00 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad į namus sugrįžo įtariamasis. Atvykus atgal įtariamasis buvo automobilyje. Buvo paaiškinta, kad turės vykti kartu su jais į komisariatą, jis išlipo iš automobilio ir geranoriškai nuėjo su jais iki tarnybinio automobilio. Įtariamasis apie įvykį nieko nepasakojo (1 t., b. l. 140-143).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. rugsėjo 20 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, kad darbuotoja bendravo su nukentėjusiosios N. M. dukra S. P.. Mergaitė parodė, kad naujame darželyje jai sekasi gerai, neseniai su draugais atšventė kartu savo gimtadienį, buvo labai linksma ir jai labai patiko gimtadienis ir dovanos. Mergaitė nurodė, kad turi daug draugų. Pasak S. P. ji gerai sutaria su abiem tėvais. Mergaitė nurodė, kad paskutinio konflikto nėra mačiusi, nes ji buvo darželyje, mergaitė pabrėžė, kad tėvai daug ir dažnai pykstasi (mergaitė pradėjo verkti, kai buvo kalbama apie tėvų konfliktus). S. P. pasakojo, kad šiuo metu tėvas su jais negyvena ir jai taip yra ramiau (2 t., b. l. 17-27).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad I. P. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Teisme duodamas parodymus, kaltinamasis I. P. savo kaltę pripažino ir patvirtino, kad jis konflikto su N. M. metu kelnėmis sudavė jai į veidą, po to sudavė smūgius su delnu, taip pat laikė už rankos, kad ji jam netrenktų. Pripažino, kad N. M. nukritus kojomis ją stūmė nuo savęs, sudavė jai gulinčiai į nugaros sritį. Visus veiksmus I. P. darė norėdamas kuo greičiau išeiti iš namų. Pripažino, kad paėmė N. M. telefoną, nes ji paėmė jo telefoną, taip pat nurodė, kad galimai sugadino kaltinime nurodytus daiktus. Nukentėjusioji N. M., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad žodinio konflikto su kaltinamuoju metu jis paėmė spintelę, kuri stovėjo prie lovos ir metė ją į sieną. Ji nuėjo į virtuvę paimti telefono ir nufilmavo, kaip jis mėto daiktus. Pamatęs, kad ji filmuoja, priėjo prie jos ir viena ranka atėmė telefoną, jį numėtė ant žemės, dėl ko jis sudužo. Tuomet sutuoktinis pradėjo ją trankyti per veido bei galvos sritis. Po kažkurio smūgio ji nukrito ant grindų, jai krentant bandė dar laikytis už jo rankos, kuomet jis sudavė jai dar vieną smūgį į kažkurią kūno vietą, dėl ko ji nukrito ant grindų ir jis jai spyrė į nugaros sritį kelis kartus. Po to, kai kaltinamasis išėjo iš namų, ryte matė, kad jis išėjęs iš namų dar išrovė didžiulį skėtį, kuris buvo lauke ir jį sulaužė, bei sudaužė sodo staliuką. Be kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų, I. P. kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojų T. M., S. M., I. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklė, pareiškimo dėl padarytos nusikalstamos veikos ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kitų objektų apžiūros protokolas bei kita rašytinė bylos medžiaga. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis I. P. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę N. M.. Remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. rugsėjo 5 d. specialisto išvada Nr. G 2765/2022(01), N. M. pastarojo įvykio metu padaryti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Atsižvelgiant į išdėstytą, I. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas ir kardomosios priemonės

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai, nusikalstama veika baigta, padaryta prieš šeimos narį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį –  neteistas Lietuvos Respublikoje, vieną kartą teistas Vokietijoje (2 t., b. l. 34-36), per trejus metus daug kartų baustas administracine tvarka, turintis galiojančių nuobaudų, daugelis baudų nesumokėtos (2 t., b. l. 38-63), dirbantis (2 t., b. l. 65), nėra informacijos apie gydymąsi psichiatrijos, priklausomybės ligų ligoninėse, ėmėsi priemonių atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą (teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis atlygino 92,79 Eur žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai už N. M. gydymą). 

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi) bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam I. P. vieną iš švelnesnių BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimą, kurios terminas nustatytinas mažesnis už BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytą šios bausmės vidurkį, bet artimas jam, paskiriant kaltinamajam BK 48 straipsnyje numatytus įpareigojimus, kurie, teismo vertinimu, padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis I. P. visiškai pripažino savo kaltę, vadovaujantis BK 641 straipsniu, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į I. P. paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. rugsėjo 28 d., 18.35 val. iki 2022 m. rugsėjo 30 d., 16.49 val. (2 dienos) (2 t., b. l. 72-73, 123-124), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – paliktina galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikintina.

Civiliniai ieškiniai ir kiti klausimai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasą pareiškė civilinį ieškinį dėl 92,79 eurų turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiosios N. M. gydymo (2 t., b. l. 6-7). Kartu su ieškiniu pateiktas 2022 m. rugsėjo 7 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašas, kuriame užfiksuota, kad 2022 m. rugsėjo 29 d. N. M. buvo suteiktos neurochirurgo paslaugos (pagrindinė diagnozė: galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas) ir atlikta kompiuterinė tomografija (1 t., b. l. 8). Išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis I. P. tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajai N. M. nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi, turtinė žala Vilniaus teritorinei ligonių kasai, susijusi su išlaidomis, patirtomis nukentėjusiosios sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, padaryta kaltinamojo nusikalstama veika. Pažymėtina, kad šį civilinį ieškinį teismo posėdžio metu pripažino ir kaltinamasis. Nors posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad šiuo ieškiniu prašoma žala atlyginta, o jo gynėjas pažadėjo tai įrodantį bankinio mokėjimo patvirtinimą pateikti teismui elektroniniu paštu, tačiau minėtasis dokumentas teismui pateiktas nebuvo. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai ir priteistinas atlyginti iš kaltinamojo.

Byloje nukentėjusioji N. M. pareiškė 3 659 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos dydžio civilinį ieškinį, taip pat prašo atlyginti advokato paslaugoms patirtas išlaidas, kuriame nurodė, kad nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytą turtinę žalą sudaro žemiau išvardintų įtariamojo sugadintų (sulaužytų, sudaužytų) daiktų vertė 2 629 Eur, kurią sudaro: telefono Samsung Galaxy S21 FE, 5G, 250 GB, vertė - 759 Eur; naktinio staliuko LET058801, rudo/juodo, 2 vnt., vertė - 160 Eur; apgadintų miegamojo kambario sienų remonto išlaidos, kurių kaina – 700 Eur; sudaužytų „ZARA“ kambario dekoracijų, 3 vnt., vertė - 100 Eur; sulaužyto užuolaidų karnizo ir suplėšytos užuolaidos vertė - 300 Eur; apgadintų kambario durų vertė - 250 Eur, sugadintų (suplėšytų) nukentėjusiosios mokomųjų knygų ir jos dukros vaikiškų knygų vertė - 300 Eur; sulaužyto lauko skėčio vertė - 99 Eur. Taip pat nagrinėjamu atveju nukentėjusioji (jos fizinė ir emocinė sveikata) neabejotinai nukentėjo dėl nusikalstamų įtariamojo veiksmų. Nukentėjusiajai tyčine įtariamojo nusikalstama veika padaryta neturtinė žala pasireiškia tuo, kad tiek pačios nusikalstamos veikos metu, tiek po jos nukentėjusioji patyrė stiprius emocinius išgyvenimus, jautė pažeminimą, stresą, pasijuto nesaugi. Ikiteisminiame tyrime surinkti įrodymai patvirtina, kad įtariamasis smurtavo prieš nukentėjusiąją (ją mušė) judviejų mažametės dukros akivaizdoje ir tai buvo ne vienas atsitiktinis smūgis, o tęstinis, pasikartojantis veiksmas. Be to, įtariamasis savo smūgius nukreipė į nukentėjusiosios galvą ir veidą, tokiu būdu sukeldamas grėsmę ne tik jos sveikatai, bei ir gyvybei. Dėl tokių įtariamojo veiksmų nukentėjusioji ne tik patyrė fizinį skausmą, jos galvoje ir ant veido atsirado sumušimo žymių, mėlynių, patinimų, kuriuos ji ilgą laiką buvo priversta slėpti, maskuoti, bet ir patyrė stiprius emocinius išgyvenimus, pažeminimą, baimę, stresą. Be to, kadangi smurtaujama buvo mažametės dukros akivaizdoje, nukentėjusioji patyrė didžiulį stresą bei baimę ne tik dėl savo, bet ir dėl savo mažametės dukros saugumo. Įtariamasis yra aukštas, fiziškai stiprus vyras, nuo kurio veiksmų (smūgių) nukentėjusioji neturėjo jokių galimybių apsiginti. Pažymėtina ir tai, kad įtariamasis laužyti, daužyti namuose buvusius daiktus ir mušti nukentėjusiąją nesiliovė net ir tuomet, kai šalia pradėjo verkti mažametė dukra, kuri prašė tėčio liautis. Pažymėtina, kad įtariamasis nukentėjusios neatsiprašė ir iš pradžių net nepripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Be to, įtariamasis ne tik iš pradžių neigė padaręs nurodytą nusikalstamą veiką, bet ir nepagrįstai bandė visą kaltę suversti nukentėjusiajai, teigdamas, kad esą ji buvo girta (nors to nepatvirtina jokie įrodymai, o ikiteisminiame tyrime apklausti poros kaimynai patvirtino, kad nukentėjusiosios šeima yra tvarkinga ir, kad jie niekada nėra pastebėję, kad nukentėjusioji būtų neblaivi), pirmąjį užsipuolė ir savo veiksmais išprovokavo įtariamojo veiksmus. Savo parodymus įtariamasis iš dalies pakeitė tik po to, kai byloje buvo pateiktas pačios nukentėjusiosios padarytas vaizdo įrašas, kuriame yra užfiksuotas įtariamojo nusikalstamos veikos fragmentas. Dėl tokių įtariamojo veiksmų nukentėjusiosios savijauta tik pablogėjo, nes ji pasijuto pažeidžiama ir bejėgė, dar labiau išsigando dėl savo ir savo mažametės dukros saugumo, buvo įsitikinusi, kad įtariamasis išvengs atsakomybės ir grįžęs į namus toliau nebaudžiamai tęs savo veiksmus ir taikys nukentėjusiosios atžvilgiu psichologinį smurtą, o gal net ir dar kartą ją sumuš. Nukentėjusiosios į bylą pateikti įrodymai - susirašinėjimo su įtariamuoju kopija - patvirtina, kad įtariamasis net ir po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir toliau tęsė grasinančius ir bauginančius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, taikė jos atžvilgiu psichologinį smurtą, grasindamas atimti turtą ir dukrą. Dėl tokių įtariamojo veiksmų nukentėjusioji iki šiol jaučia didžiulę įtampą, stresą, gėdą prieš pažįstamus ir kaimynus dėl to, kad siejo savo gyvenimą su tokiu vyru, ją kankina nemiga, nukentėjusioji jaučiasi nesaugi (bijo tiek dėl savo, tiek dėl savo mažametės dukros saugumo). Taip pat nukentėjusioji jaučia bendravimo sumažėjimą, reputacijos ir orumo sumažėjimą (1 t., b. l. 85-87).

Nors teismui pateikto civilinio ieškinio rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad iš kaltinamojo prašoma priteisti 3 659 Eur turtinės žalos, tačiau dėstomojoje dalyje sugadintų daiktų vertė įvertinta 2 629 Eur suma, o sudėjus nurodytų daiktų vertes, teismas nustatė, kad daiktų vertės suma – 2 668 Eur. Nors daiktų pirkimo dokumentų teismui nepateikta, tačiau, atsižvelgus į konkrečių daiktų sąrašą su vertėmis, teismas neturi priežasčių abejoti, kad šis sąrašas atitinka sugadintų daiktų vertę, todėl laikytina, kad padaryta turtinė žala yra 2 668 Eur. Atsižvelgus į tai, kad asmenys bendrai vedė ūkį, įvykis įvyko jų bendros nuosavybės teise priklausančiame name, t. y. nurodyti daiktai bendros nuosavybės teise priklauso nukentėjusiajai N. M. ir kaltinamajam I. P., todėl priteistina turtinė žala sumažinama perpus, o N. M. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Neturtinės žalos turinį apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos padarymo aplinkybes ir pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros. Teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis yra kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Pažymėtina, kad įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką.

Iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų įvertinama skirtingai, tačiau priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 200 Eur iki 1000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.).

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Byloje nėra duomenų, jog kaltinamojo veika nukentėjusiajai sukėlė sunkių padarinių, nėra duomenų, kad dėl kaltinamojo veiksmų ji prarado darbą, ar sumažėjo jos karjeros, bendravimo galimybės. Byloje nenustatyta, kad Č. S. nusikalstami veiksmai sukėlė negrįžtamą poveikį jos sveikatai. Nepaisant to, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo veiksmai N. M. sukėlė neigiamų emocijų ir dvasinių išgyvenimų, ji jautėsi pažeminta, jautė nesaugumo jausmą, be to patyrė fizinį skausmą ir trumpam laikui jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Iš byloje esančių duomenų ir nukentėjusiosios parodymų proceso metu, akivaizdu, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo veiksmų patyrė didelių dvasinių išgyvenimų, patyrė pažeminimą, nepatogumus, įtampą ir nerimą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į prieš nukentėjusiosios N. M. panaudoto fizinio smurto pobūdį (šiuo atveju dėl kaltinamojo I. P. padarytų nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas) ir nusikalstamų veiksmų sukeltas pasekmes (jokių objektyvių duomenų apie liekamuosius reiškinius dėl padarytų smurtinių veiksmų prieš nukentėjusiosios N. M. asmenį byloje nėra), paties žalą padariusio kaltinamojo kaltės formą – tyčią ir jo turtinę padėtį (duomenų apie jo disponuojamą turtą byloje nėra), o taip pat ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamosiose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajai turi būti atlyginta neturtinė žala, tačiau, aptartų aplinkybių kontekste bei remdamasis Aukščiausiojo teismo praktika, prašomos priteisti neturtinės žalos dydį šioje byloje laiko aiškiai per dideliu ir priteistiną neturtinę žalą mažina iki 500 eurų. Teismo vertinimu tokia suma laikytina atitinkančia protingą pusiausvyrą tarp realios kompensacijos už patirtus dvasinius išgyvenimus ir žalą padariusio asmens interesų.

Civiliniu ieškiniu nukentėjusioji taip pat prašo priteisti iš I. P. advokato paslaugoms patirtas išlaidas. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji nepateikė jokių duomenų apie jos patirtas išlaidas advokato paslaugoms, todėl teismas neturi pagrindo patenkinti šios civilinio ieškinio dalies.

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

I. P. (I. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti I. P. (I. P.) galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į I. P. (I. P.) paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. rugsėjo 28 d., 18.35 val. iki 2022 m. rugsėjo 30 d., 16.49 val. (2 dienas), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš I. P. (I. P.) Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 92,79 Eur (devyniasdešimt du eurus 79 cnt) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios N. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiosios N. M. naudai 1 334 Eur turtinei žalai atlyginti ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, advokato paslaugų išlaidų nepriteisti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).

Paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, Vilniuje).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                          Aušra Ragelienė