Civilinė
byla Nr. 2-1405/2010
Procesinio sprendimo kategorijos 122.3; 126.2;126.3
(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. rugsėjo 9 d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro
Pečiulio ir Viginto Višinskio
teismo posėdyje apeliacine
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Eurostartas“ ir trečiojo
asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, UAB „Inkaso“ atskiruosius
skundus dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-859-413/2010
pagal UAB „Lietuva Statoil“, UAB
„Finėjas“, UAB „Transport Amadeus“, R. P. firmos „Romasta“ ir trečiojo asmens,
pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, UAB „Inkaso“ pareiškimus atsakovui
UAB „Eurostartas“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Teisėjų
kolegija
n
u s t a t ė :
Pareiškėjai UAB
„Lietuva Statoil“, UAB „Finėjas“, taip pat pareiškėjai UAB „Transport Amadeus“
ir R. P. firma „Romasta“ pareiškimais prašė teismo iškelti bankroto bylą
atsakovui UAB „Eurostartas“. Pareiškimuose nurodė, kad atsakovas nevykdo ir yra
nepajėgus vykdyti savo finansinių įsipareigojimų pareiškėjams, t. y. neatsiskaito
su UAB „Lietuva Statoil“ už pateiktas prekes (degalus ir kitas prekes) pagal
išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir skolingas 160 633,53 Lt; UAB „Finėjas“
neapmoka už suteiktas transporto paslaugas pagal išrašytas PVM sąskaitas
faktūras ir yra skolingas 11 002,40 Lt; UAB „Transport Amadeus“ – už krovinių
pervežimo paslaugas yra skolingas 1 785 Lt; su R. P. firma „Romasta“
neatsiskaito už pateiktas prekes ir yra skolingas 636,99 Lt; trečiajam asmeniui su savarankiškais
reikalavimais UAB „Inkaso“, kaip UAB „Ryterna“ finansinio reikalavimo perėmėjui
pagal 2010 m kovo 29 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. INK/RYT/10/03/29,
yra skolingas 4 092,23 Lt. Pareiškėjų manymu, atsakovas neturi lėšų atsiskaityti
su kreditoriais ir yra nemokus. Pareiškėjai UAB „Lietuva Statoil“, UAB „Finėjas“ atsakovo bankroto
administratoriumi prašė paskirti UAB „Forum regis“, pareiškėjai UAB „Transport
Amadeus“ ir R. P. firma „Romasta“ - UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo
centras“, o tretysis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, UAB
„Inkaso“ – UAB „Bankroto departamentas LT“.
Atsakovas UAB „Eurostartas“ atsiliepimų į pareiškimus
nepateikė. Teismo ne vieną kartą siųsti pranešimai atsakovo buveinės adresu (duomenys neskelbtini), kaip neįteikti,
su pašto darbuotojų atžyma, jog „nedirba, neatsiėmė, grąžinamas saugojimo
laikui pasibaigus“ buvo grąžinti teismui. Ieškovai UAB „Lietuva Statoil“ ir UAB
„Finėjas“ procesinius dokumentus įteikinėjo per antstolį M. P., tačiau
procesiniai dokumentai per antstolį irgi nebuvo įteikti. Antstolio dokumento
gavimo pažymoje nurodyta, kad gavėjas (atsakovas UAB „Eurostartas“) nurodytu
adresu (duomenys neskelbtini),
nerastas, šiais adresais veikia kitos įmonės, viešai skelbiami telefonai
išjungti (b. l. 123). Teismas siuntė procesinius dokumentus atsakovo vadovo
gyvenamosios vietos adresu, tačiau ir šiuo adresu nepavyko įteikti dokumentų.
Teismas savo iniciatyva taip pat išreikalavo duomenis apie atsakovo
įsiskolinimus Kauno apskrities VMI ir VSDFV Kauno skyriui. Kauno apskrities VMI
nurodė, kad atsakovas turi 72 483,54 Lt mokestinę nepriemoką, o VSDFV Kauno
skyrius pažymėjo, jog atsakovas nemoka socialinio draudimo įmokų ir skola
biudžetui sudaro 1300,19 Lt.
Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 12 d.
nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovui UAB „Eurostartas“ ir bankroto
administratoriumi paskyrė UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“. Tokį
procesinį sprendimą teismas grindė tuo, kad UAB „Eurostartas“ yra nemokus, nes laiku
nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų, laiku nemoka
už atliktas paslaugas, gautas prekes, nevykdo kitų sandoriais prisiimtų
turtinių įsipareigojimų ir laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių. Remiantis
2007 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, įmonės turtas sudarė 4 420 331 Lt, skolos
– 4 068 235 Lt, nuostoliai – 139 552 Lt. Byloje nėra duomenų, kad po 2007 metų
įmonės finansinė padėtis būtų pagerėjusi. UAB „Eurostartas“ skolos viršija pusę
įmonės turimo turto vertės. Kauno apygardos teismas iš pareiškėjų pasiūlytų pareiškėjų
pasiūlytų bankroto administratoriaus kandidatų atsakovo UAB „Eurostartas“
bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“.
Nutartyje nurodoma, kad didžiausią patirtį, vykdant bankroto procedūras, turi UAB
„Forum regis“ ir UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“. Teismo nuomone, bankroto
administratorius UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“, būdamas toje
pačioje vietovėje (Kauno mieste) kaip ir atsakovas ir turėdamas pakankamą
administravimo patirtė, galės geriausiai užtikrinti operatyvų ir ekonomišką
bankroto procedūrų vykdymą.
UAB „Inkaso“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno
apygardos teismo 2010 m. gegužės 12 d. nutarties dalį, kuria UAB „Eurostartas“
bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo
centras“ ir paskirti bankroto administratoriumi UAB „Bankroto departamentas
LT“. Skundą grindžia šiais motyvais:
1.Kauno apygardos teismas nepateikė konkrečių motyvų,
kuriais remiantis jis įvertino siūlomų administratorių užimtumą, dirbančių
administratorių skaičių, jiems tenkantį darbo krūvį ir darbo patirtį.
2. Trečiojo asmens siūlomas administratorius UAB
„Bankroto departamentas LT“ yra tinkamesnis administruoti UAB „Eurostartas“,
nes šio administratoriaus darbuotojai turi ilgametę patirtį bankrutuojančių ir
bankrutavusių įmonių administravimo srityje, įmonės užimtumas nėra didelis, šio
administratoriaus turimos patalpos yra mieste, kuriame yra atsakovo UAB
„Eurostartas“ buveinė.
2010 m. gegužės 21 d. atsakovas UAB „Eurostartas“
pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 12 d.
nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Eurostartas“. Atskiruoju skundu
atsakovas prašo panaikinti minėtąją nutartį. Šį prašymą atsakovas grindžia
šiais argumentais:
1. Atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie ketinimą
kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jam nebuvo tinkamai pateiktas
ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo ir jo priedai, taip pat atsakovas nebuvo
tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. CPK 329 straipsnio
3 dalies 1 punkto nuostatos nustato, kad bylos išnagrinėjimas pirmosios
instancijos teisme, nesant bent vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam
nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo,
remdamasis šia aplinkybe, skundžia teismo sprendimą, pripažįstamas absoliučiu
teismo sprendimo negaliojimo pagrindu. Taigi Kauno apygardos teismo 2010 m.
gegužės 12 d. nutartis naikintina esant absoliučiam teismo sprendimo
negaliojimo pagrindui.
2. Kauno apygardos teismas, spręsdamas bankroto bylos
iškėlimo klausimą, neturėjo įrodymų apie atsakovo turto ir pradelstų
įsipareigojimų dydį bankroto bylos iškėlimo momentu, todėl teismo
konstatavimas, kad UAB „Eurostartas“ nemokus, yra nepagrįstas įrodymais.
Atskirieji skundai netenkintini.
Dėl atsakovo informavimo tinkamumo ir įmonės nemokumo
Įmonių bankroto įstatymas
(toliau - ĮBĮ) nustato išankstinę ginčų dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei
nagrinėjimo tvarką. Šio įstatymo 6 straipsnio antroji dalis numato, kad kreditorius
apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjas
įmonei turi pranešti raštu. Teismui turi būti pateikiami įrodymai, kad
kreditorius laikėsi ikiteisminės tokių ginčų nagrinėjimo tvarkos. Teismų praktikoje
laikomasi nuomonės, jog kreditorius tinkamai įvykdė pareigą informuoti įmonę
apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu jis
registruotu raštu informavo įmonę apie tai jos buveinės adresu. Tokia pozicija
vyrauja dėl to, jog juridinių asmenų buveinės vieta nustatoma pagal CK 2.49
straipsnio taisykles, tarpe jų, jog susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra
laikomas tinkamu, kai jis vyksta jo buveinės adresu, taip pat atsižvelgiant į
šio straipsnio 2 dalį, jei juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip (CK 2.49
str. 3 d.), be to, juridinis asmuo, pakeitęs buveinę, privalo atitinkamai
pakeisti steigimo dokumentus ir juos įregistruoti (CK 2.49 str. 4 d.). Pagal
CPK 122 straipsnio 2 dalį juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentais
įteikiami Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus,
kai juridinis asmuo nurodo kitą adresą (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m.
balandžio 20 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-148/2006). Byloje esantys įrodymai
patvirtina, kad pareiškėjai ne kartą informavo atsakovą jo buveinės adresu (duomenys
neskelbtini)
registruotais raštais apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos
iškėlimo įmonei, tačiau atsakovas į šiuos raštus nereagavo (t. 1, b.l. 76-77,
161). Todėl atsakovo argumentai, kad pareiškėjai nesilaikė ikiteisminės tokių
ginčų nagrinėjimo tvarkos, yra nepagrįsti.
Nepagrįstas ir apelianto
argumentas, kad pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti naikinama dėl
absoliutaus negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 3 d. 1 p.). Asmens teisė gauti
teisingą informaciją apie vykstantį teisminį procesą nekvestionuojama.
Procesiniai dokumentai dalyvaujančiam byloje asmeniui įteikiami laikantis CPK
reikalavimų. CPK 122 straipsnio antroji dalis nustato, kad juridiniams asmenims
visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu
buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą adresą.
Juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio
asmens valdymo organams ar raštinės darbuotojui juridinio asmens buveinės
vietoje (CPK 124 str. 2 d.). Jeigu juridinių asmenų registre nurodytoje
juridinio asmens buveinės vietoje procesinį dokumentą įteikti aukščiau paminėtu
būdu nėra galimybės, tinkamu
procesinio dokumento įteikimu laikomas įteikimas registre nurodytam juridinio
asmens vadovui ar kitiems valdymo organo nariams, kaip fiziniams asmenims, taip
pat jų pilnamečiams šeimos nariams (CPK 124 str. 4 d.). Šios procesinių
dokumentų įteikimo taisyklės taikomos ir sprendžiant bankroto bylas, kurios
turi būti sprendžiamos operatyviai ir kuriose įtvirtintas aktyvus teisėjo
vaidmuo. Tais atvejais, kai teismui nepavyksta įteikti atsakovui procesinių
dokumentų jo buveinės adresu dėl to, kad atsakovo jame nėra, šie dokumentai
turi būti įteikiami atsakovo valdymo organų narių gyvenamosios vietos adresu. Kasacinis
teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai kreditorius įspėjimą iškelti
bankroto bylą atsakovui išsiuntė paštu juridinių asmenų registre išviešintu
darbdavio buveinės adresu, laikoma, kad įteikimas yra tinkamas (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės
27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-249/2010). Šios nuostatos turi būti
taikomos ir sprendžiant teismo procesinių dokumentų įteikimo klausimus
atsakovui bankroto procese, kuris turi vykti itin operatyviai.
Be to, kai atsakovui buvo
įteikta teismo priimta nutartis, kurią jis gali apskųsti apeliacine tvarka,
nėra pagrindo naikinti teismo nutarties dėl absoliutaus jos negaliojimo
pagrindo, jei nutartis pagal jos turinį yra teisėta ir pagrįsta. Tokia išvada
daroma dėl to, jog bankroto byloje, kur įtvirtintas teismo aktyvus vaidmuo ir
bylų nagrinėjimo operatyvumas, atsakovas, gavęs teismo nutartį, turi teisę
išdėstyti nesutikimo su nutartimi argumentus ir pateikti juos pagrindžiančius
įrodymus atskirajame skunde. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas,
įvertinęs apelianto argumentus ir įrodymus, galėtų naikinti skundžiamą nutartį,
nes neišklausius atsakovo, kuris pateikė nutarties neteisingumą pagrindžiančius
duomenis, kyla abejonių nutarties teisėtumu ir pagrįstumu. Kitaip tariant,
jeigu pats atsakovas vengė dalyvauti teisminiame procese, nesilaikė CK 2.49
straipsnio ketvirtojoje dalyje įtvirtintų reikalavimų, o sužinojęs apie priimtą
jam nepalankią nutartį, nepateikė jos neteisėtumą ir nepagrįstumą
pagrindžiančių įrodymų, teismas neturėtų vien formaliais pagrindais, jeigu
pagal bylos duomenis matyti, kad nutartis iš esmės teisinga, jos naikinti.
Nagrinėjamu atveju pirmosios
instancijos teismas ne kartą siuntė atsakovui jo buveinės adresu (duomenys
neskelbtini), tiek kitų
dalyvaujančių byloje asmenų, tiek ir teismo procesinius dokumentus, tačiau jų
įteikti nepavyko (t. 1, b.l. 111). Teismas, vadovaudamasis juridinių asmenų
registre esančiais duomenimis, procesinius dokumentus mėgino įteikti ir
atsakovo vadovui S. J. duomenys
neskelbtini) (t. 1, b.l. 142, taip
pat prie bylos esantys vokai), tačiau dokumentai neįteikti, nes jų neatsiėmė
adresatas. Bylos medžiaga įrodo, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 12
d. nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo nuorašas atsakovui buvo išsiųstas jo
buveinės adresu (t. 1, b.l. 180) ir atsakovas apie nutartį sužinojo bei dėl jos
padavė atskirąjį skundą byloje (t. 1, b.l. 183-185). Tokie teismo veiksmai, kai
jie ne kartą siuntė atsakovui buveinės adresu ir įmonės vadovui gyvenamosios
vietos adresu procesinius dokumentus, laikomi tinkamu įteikimu. Kaip minėta, teismas
suteikė atsakovui, nevykdžiusiam įstatyme nustatytos pareigos dėl buveinės
adreso pasikeitimo, teisę į apeliaciją, kuria jis pasinaudojo, tačiau neginčijo
nutarties neteisėtumo materialiais aspektais, negali būti vertintina kaip
sudaranti pagrindą naikinti teismo nutartį, neįvertinus jos turinio.
Bylos medžiaga įrodo, kad atsakovas
iš esmės vengė bendrauti su įmonės kreditoriais viešame registre skelbiamu
adresu, neteikė viešam registrui atnaujintų duomenų apie įmonės finansinę
atskaitomybę. Didėjantys įmonės įsiskolinimai kreditoriams (pareiškėjams, taip
pat Kauno apskrities VMI, VSDFV Kauno
skyriui) leidžia spręsti apie įmonės itin
sunkią turtinę padėtį. Atsakovas atskirajame skunde nedėstė aplinkybių apie
įmonės gerą turtinę padėtį ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų (CPK 12
str.). Byloje esanti įmonės finansinė atskaitomybė parodo, kad jau tuo metu
įmonės turtas nežymiai viršijo skolas (t. 1, b. l. 81-85). Taigi, atsakovui
nepateikus į bylą jokių duomenų ir esant įrodymų apie įmonės sunkią ir vis
labiau sunkėjančią turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas, aktyviai
rinkęs įrodymus byloje, pagrįstai iškėlė atsakovui bankroto bylą. Ją keisti ar
naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Dėl paskirto bankroto administratoriaus pagrįstumo
Įmonės administratorius
bankroto procese iš esmės vykdo bankrutuojančios įmonės vadovo funkcijas bei
atlieka teisinį tyrimą dėl atsakovo bei su juo susijusių asmenų veiksmų ar
neveikimo. Todėl tik nešališkas ir profesionaliai veikiantis bankroto administratorius
gali nustatyti tikrąsias nemokumo priežastis, pasiekti pusiausvyrą tarp įmonės,
kuriai iškelta bankroto byla, galimybių išlikti konkurencingu teisės subjektu rinkoje bei tuo pačiu padėti teismui
nustatyti ir patvirtinti kreditorių pagrįstus finansinius reikalavimus. Šios
bankroto administratoriaus funkcijos sudaro pagrindą įstatyme nustatyti
specialią jo skyrimo tvarką. Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) normos
nustato specialius reikalavimus bankrutuojančios įmonės administratoriui. Juo
gali būti skiriamas tik asmuo, atitinkantis ĮBĮ
11
straipsnyje nustatytus reikalavimus, keliamus bankroto administratoriui:
turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas pagal Ūkio ministro
2001 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 221 patvirtintą ,,Teisės teikti įmonių bankroto
ir restruktūrizavimo administravimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims
suteikimo tvarką“, kurio kandidatūrai pritarė Įmonių bankroto valdymo
departamentas prie Ūkio ministerijos. Dėl administratoriaus iškirtinės svarbos
bankroto procese neatsitiktinai tik teismas, laikydamasis teisės norminių aktų
reikalavimų, turi teisę skirti administratorių bankroto procese.
Teismo teisė parinkti administratoriaus kandidatūrą
nėra absoliuti. Spręsdamas šį klausimą teismas visų pirma yra saistomas viešojo
intereso ir turi siekti, kad bankroto procedūra vyktų sklandžiai, o teismo
paskirtas bankroto administratorius užtikrintų bankrutuojančios įmonės
kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsaugą. Teismas privalo
įsitikinti, kad administratoriumi skiriamas asmuo pagal turimą patirtį (baigtų
bankroto bylų skaičius, terminai, administravimo išlaidos, skundai dėl
administratoriaus veiksmų ir kt.) geriausiai iš visų pasiūlytų sugebės
užtikrinti bendrovės turto apsaugą, kreditorių bei skolininko interesų
pusiausvyrą, sklandžią bankroto proceso eigą. Be to, skirdamas administratorių,
teismas neturi sukelti priešpriešos tarp asmenų, siūliusių administratoriaus
kandidatūras ir ieškoti geriausio kompromiso (Lietuvos apeliacinio 2006 m.
sausio 5 d. nutartis civ. byloje UAB ,,Kraitenė“
administratorius, UAB ,,GM Consult Group“, UAB ,,Imera“ v. UAB ,,Kraitenė“
(bylos Nr. 2-37/2006 m., kat. 126.2). Taigi, skirdamas administratorių teismas
privalo ne tik patikrinti, ar nėra įstatymo aptartų aplinkybių, dėl kurių asmuo
negali būti skiriamas bankrutuojančios įmonės administratoriumi (ĮBĮ 11
straipsnio 4 dalis), bet ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei
sąžiningumo kriterijais, įvertinti kiekvieną svarbią šiam klausimui aplinkybę,
tarp jų, ar nemokios įmonės valdymo organų pasiūlytos kandidatūros paskyrimas
tos įmonės bankroto administratoriumi nesukuria teisinių prielaidų įtarti, jog
tokio asmens paskyrimas gali sukliudyti išaiškinti bankroto priežastis ir
tinkamai atstovauti kreditorių interesus, kadangi įstatymas bankroto administratorių
įpareigoja ginti visų kreditorių bei pačios bankrutuojančios įmonės interesus
ir tikrinti įmonės veiklą (per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki
bankroto bylos iškėlimo), aiškinti bankroto priežastis, išreikalauti įmonės
turtą iš skolininkų ir nuostolius iš kaltų asmenų (ĮBĮ 11 straipsnis) (Lietuvos
apeliacinio teismo 2006 m. gegužės 18 d. nutartis civ. byloje UAB ,,Žalmargės pienas“ generalinis
direktorius J. B. v. UAB „Žalmargės pienas“ (bylos Nr. 2-310/2006 m., kat.
126.3). Pastebėtina, kad vien tik didelė administratoriaus darbo patirtis ar
pakankamas įvairių sričių darbuotojų skaičius bei pakankamai didelis baigtų
procedūrų kiekis savaime nelemia administratoriaus prioritetiškumo (Lietuvos
apeliacinio teismo 2006 m. vasario 28 d. nutartis civ. byloje pagal kreditorių UAB „Parama“, UAB „Zona
Optima“, UAB „Madresa“, UAB „Asrema“, AB banko „Snoras“, Marijampolės
apskrities VMI, VSDFV Marijampolės skyriaus atskiruosius skundus (bylos Nr.
2-117/2006 m., kat. 121.17; 126.3).
Tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismas
pasirinko bankroto administratorių iš kelių kandidatų, kurie iš esmės yra
tinkami bei galėtų būti skiriami administruoti įmonė, ir išdėstė savo poziciją
pagrindžiančius argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturėtų naikinti
šios žemesnės instancijos teismo nutarties, jeigu tam nėra įstatyme nustatyto
pagrindo.
Byloje pirmosios instancijos teismas atsakovo bankroto
administratoriumi pasirinko ne didesnių kreditorių UAB „Lietuva Statoil“ ir UAB „Finėjas“, kurie pirmieji inicijavo
įmonės bankrotą atsakovui, taip pat ne trečiojo asmens, pareiškusio
savarankiškus reikalavimus, UAB „Inkaso“ pasiūlytus bankroto administratorius, o
mažesnių kreditorių UAB „Transport
Amadeus“ ir R. P. firmos „Romasta“, kurie vėliau pradėjo bankroto
procesą, pasiūlytą bankroto administratorių UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo
centras“. Kolegija pažymi, jog tiek teismo paskirtas administratorius UAB
„Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“, tiek ir apelianto UAB „Inkaso“
nurodomas bankroto administratorius UAB „Bankroto departamentas LT“ yra tinkami
administruoti atsakovą. Iš viešai prieinamų duomenų internetiniame tinklapyje www.bankrotodep.lt matyti, kad UAB „Kauno
įmonių restruktūrizavimo centras“ dirba du fiziniai asmenys, kurie turi
leidimus teikti bankroto administravimo paslaugas. Vienas iš fizinių asmenų dar
nėra vykdęs bankroto administravimo procedūrų. Kitas fizinis asmuo UAB „Kauno
įmonių restruktūrizavimo centras“ vardu šiuo metu vykdo 18 įmonių bankroto
procedūrų ir yra užbaigęs 23 įmonių bankroto procedūras. UAB „Bankroto
departamentas LT“ dirba trys fiziniai asmenys, turintys leidimus teikti
bankroto administravimo paslaugas. Ši įmonė vykdo 51 įmonės bankroto procedūras
ir yra užbaigusi 2 įmonių bankroto procedūras. Taigi abiejų bankroto
administratorių (tiek teismo paskirto, tiek ir apelianto nurodomo) užimtumas iš
esmės vienodas, o ieškovo patirtis, vykdant bankroto procedūras, yra didesnė.
Abu bankroto administratoriai teikia paslaugas Kauno mieste ir jame yra šių
įmonių buveinė (kaip ir atsakovo). Duomenų apie tai, kad teismo paskirtas
bankroto administratorius negalėtų tinkamai administruoti atsakovo veiklą
byloje nėra. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo naikinti pirmosios
instancijos teismo teisėtos ir pagrįstos nutarties dalies dėl atsakovo bankroto
administratoriaus paskyrimo.
Kiti atskiruosiuose skunduose išdėstyti apeliantų argumentai
nėra reikšmingi teisingam nagrinėjamų klausimų išsprendimui.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įmonių
bankroto procedūras reglamentuojančias teisės normas ir teisėtai bei pagrįstai iškėlė
atsakovui bankroto bylą bei pagrįstai įmonės bankroto administratoriumi paskyrė
UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“. Keisti ar naikinti teisėtos bei
pagrįstos nutarties atskirųjų skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1
p.).
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n
u t a r i a:
Kauno apygardos teismo 2010
m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Artūras Driukas
Gintaras Pečiulis
Vigintas
Višinskis