Civilinė byla Nr. 2YT-7722-1032/2019
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04627-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.5.11; 3.5.1;
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. liepos 12 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. M., atstovaujamos atstovės pagal įgaliojimą T. Ž., skundą dėl antstolės Linos Pužienės veiksmų, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, K. M..
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėja 2019 m. birželio 10 d. pateikė skundą dėl antstolės Linos Pužienės veiksmų, kuriuo prašo sustabdyti visus priverstinio išieškojimo veiksmus iš būsto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kadangi yra galimybė toliau tęsti išieškojimą iš kito solidaraus skolininko K. M.. Nurodo, kad skolininkas K. M. dirba, jam mokamas darbo užmokestis, taip pat turi piniginių lėšų, todėl yra galimybė vykdyti skolos išieškojimą iš kito turto.
Antstolė 2019 m. birželio 17 d. patvarkymu Nr. 3.5.-1584 netenkino pareiškėjos skundo ir perdavė jį nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui. Nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0109/19/00215 yra vykdomas notaro išduotas vykdomasis įrašas priverstinai išieškant hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą. Pažymėjo, jog hipotekos kreditoriaus teisę gauti reikalavimo patenkinimą būtent iš hipoteka įkeisto turto nulemia specifiškai taikomas priverstinių vykdymo priemonių taikymo institutas, t. y. - skolininkui neįvykdžius raginime nurodytų reikalavimų, visų pirma taikomas skolininko įkeisto turto realizavimas, ir tik po to kitos priverstinio vykdymo priemonės, nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 624 straipsnyje. Tą patį nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.19 straipsnio 1 dalies norma, ribojanti hipotekos kreditoriaus teisę gauti išieškojimą iš neįkeisto skolininko turto tol, kol nerealizuotas įkeistas turtas. Vadovaujantis CPK normomis jei vykdomojo dokumento specifika nulemia išieškojimo ypatumus, ir vykdyti yra pateikiamas notaro įrašas dėl skolos išieškojimo privestinai parduodant įkeistą turtą, antstoliui nėra suteikta teisė spręsti kaip vykdyti pateiktą vykdomąjį dokumentą - t. y., įstatymas numato antstolio pareigą visų pirma skelbti įkeisto turto pardavimą (CPK 746 straipsnio 3 dalis). Pažymėjo, kad raginimu tik pranešė skolininkams, jog yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Raginimu skolininkams buvo suteiktas 30 dienų laikotarpis sumokėti hipotekos lakšte nurodytą sumą. Taip pat nurodė, kad pagal pateiktą skundą nėra CPK 626-627 straipsniuose numatytų pagrindų dėl civilinės bylos sustabdymo. Suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriuo prašė pareiškėjos skundą atmesti. Antstolės atlikti veiksmai atitinka CPK 664 straipsnio 1 dalies nuostatą, nurodančią, jog pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą.
Suinteresuotas asmuo K. M. atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Dėl skundo padavimo termino
CPK 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą ar atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Šiuo atveju pareiškėja neskundė konkretaus antstolės priimto patvarkymo, tačiau 2019 m. birželio 10 d. pateikė antstolei skundą, kuriuo prašė nedelsiant sustabdyti visus priverstinio išieškojimo veiksmus iš kredito būsto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kadangi yra galimybė toliau tęsti išieškojimą iš kito skolininko, t.y. K. M., todėl konstatuotina, kad pareiškėja nėra praleidusi CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų paduoti skundą.
Byloje nustatytos aplinkybės
Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolė Lina Pužienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0109/19/00215 pradėtą pagal Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro M. K. išduotą vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. MK-1339 dėl 73376,04 Eur solidarios skolos ir 5 procentų metinių palūkanų, parduodant įkeistą turtą išieškojimo iš skolininkų M. M. ir K. M. išieškotojos AB SEB bankas naudai (vykdomosios bylos lapas (vykd. b. l. 107-111)). Nurodytas vykdomasis dokumentas vykdyti antstolei pateiktas 2019 m. vasario 18 d. (vykd. b. l. 1).
2019 m. vasario 22 d. antstolė turto arešto aktu Nr. S-19-109-6806 areštavo skolininkų M. M. ir K. M. turtą: 2/280 dalis negyvenamosios patalpos automobilių saugyklos, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bei 2/242 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (vykd. b. l. 49-50, 51-52) bei išsiuntė skolininkams (pareiškėjai ir solidariam skolininkui K. M.) raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-19-109-6818 (vykd. b. l. 7, 8, 9, 10, 54-60).
2019 m. kovo 7 d. skolininkas K. M. pateikė antstolei pranešimą, kad yra informuotas apie jo atžvilgiu vykdomojoje byloje Nr. 0109/19/00215 išieškotojos naudai vykdomą išieškojimą parduodant įkeistą turtą, nurodė, kad per raginime nurodytą terminą galimybės atsiskaityti su išieškotoja neturi, sutinka, kad būtų tęsiami tolesni išieškojimo veiksmai (vykd. b. l. 61).
2019 m. balandžio 1 d. antstolės kontoroje buvo gautas pareiškėjos, atstovaujamos atstovės pagal įgaliojimą, prašymas dėl dokumentų pateikimo skolininkei elektroninių ryšių priemonėmis (vykd. b. l. 75), kuriame taip pat prašo leisti pareiškėjai pasiūlyti savo pirkėją jai priklausančiai ½ daliai įkeisto turto (vykd. b. l. 75).
2019 m. balandžio 9 d. antstolės patvarkymu Nr. S-19-109-15068 vykdomojoje byloje Nr. 0109/19/00215 paskirta ekspertizė solidariems skolininkams pareiškėjai ir K. M. priklausančio nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, negyvenamosios patalpos – automobilių saugyklos, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bei 2/242 dalims žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, turto vertei nustatyti, pavedant ją atlikti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Lovertus“ (vykd. b. l. 95).
2019 m. balandžio 24 d. pranešimu Nr. S-19-109-16373 antstolė informavo skolininkus apie parduodamo turto vertę ir varžytinių paskelbimą (vykd. b. l. 101).
Dėl teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo vykdymą iš hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto
Šioje byloje sprendžiamas pareiškėjos skundas, kuriuo ji prašo antstolės sustabdyti vykdomojoje byloje Nr. 0109/19/00215 vykdomą išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto ir vykdyti jį iš kito solidariam skolininkui K. M. priklausančio turto – jo gaunamų pajamų.
Hipoteka, kaip daiktinės teisės institutas, yra vienas CK 6.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų. Hipoteka užtikrinamas pagrindinės prievolės - esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo - įvykdymas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Taigi, hipoteka yra išvestinė prievolė (CK 4.200 straipsnio 2 dalis), suteikianti kreditoriui papildomų garantijų, kad bus patenkintas jo reikalavimas. Skolininkui neįvykdžius hipoteka užtikrinto įsipareigojimo, įkeistas daiktas gali būti priverstinai parduodamas įstatymų nustatyta tvarka, o iš gautų lėšų pirmiausia patenkinamas hipotekos teisę turėjusio kreditoriaus reikalavimas (CK 4.192-4.195 straipsniai, 4.198 straipsnio 2 dalis).
CK 4.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu per hipotekos sandoryje nustatytą terminą skolininkas neįvykdo įsipareigojimų arba atsiranda kiti hipotekos sandoryje nustatyti pagrindai, hipotekos kreditorius gali kreiptis į notarą dėl notaro vykdomojo įrašo atlikimo. Remiantis CK 4.192 straipsnio 7 dalimi, antstoliui pradėjus priverstinio išieškojimo procedūrą, įkeistas daiktas hipotekos kreditoriaus pasirinkimu parduodamas iš viešųjų varžytynių arba perduodamas kreditoriui administruoti, išskyrus įmonės hipotekos ir svetimo turto hipotekos atvejus. CPK 664 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmąja eile išieškoma iš hipoteka įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. Teismas pažymi, jog įkeitimo teisė yra daiktinė turtinė teisė, kuriai būdingi absoliutumo, pirmumo prieš kitus kreditorius, sekimo paskui daiktą ir kiti požymiai. Sudarius įkeitimo sutartį (hipotekos lakštą), įkaito gavėjas įgyja teisę į reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto.
Svarbu, kad hipoteka, kaip skolinio įsipareigojimo įvykdymo nekilnojamojo daikto įkeitimu užtikrinimo būdas, pasižymi greitomis supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis. CK 4.170 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta absoliuti hipotekos kreditoriaus pirmumo teisė patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus kreditorius. Hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto. Tokiai specifinei hipotekos kreditoriaus padėčiai užtikrinti, hipotekos instituto esmei išlaikyti egzistuoja ir specialiosios proceso teisės normos. Jos taikomos sprendžiant klausimus, kylančius iš hipotekos teisinių santykių, o kai nėra specialiųjų normų, reglamentuojančių aktualų klausimą, taikomos bendrosios normos, tačiau būtina atsižvelgti į sprendžiamo klausimo specifiką, taip pat įvertinti, ar nebus iškreipta taikomo teisės instituto esmė, pažeisti jo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-85/2015).
Pažymėtina, jog išieškojimą iš fizinio asmens, reglamentuoja CPK 664 straipsnis, kuriame aiškiai nustatyta išieškojimo iš fizinių asmenų tvarka bei šaltiniai, t. y.: pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto, trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse; ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis; penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena. Priverstinis vykdymas pradedamas, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą jo neįvykdo ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis).
Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad per raginime nurodytą laikotarpį pareiškėja ir solidarus skolininkas K. M. neįvykdė savo hipoteka užtikrinto įsipareigojimo ir nesumokėjo 73 376,04 Eur skolos išieškotojai, todėl antstolė pagrįstai, vadovaudamasi CPK 664 straipsnio 1 dalimi, pirmiausia pradėjo vykdyti išieškojimą iš hipoteka įkeisto pareiškėjai kartu su solidariu skolininku priklausančio turto. Aukščiau nurodytų teisės normų analizė leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog ta aplinkybė, kad solidarus skolininkas K. M. taip pat turi ir kito turto, iš kurio gali būti vykdomas išieškojimas šiuo atveju nėra reikšminga, nes nepanaikina hipotekos kreditoriaus teisės reikalauti nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą (CPK 663 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sutinka su antstolės 2019 m. birželio 17 d. patvarkyme Nr. 3.5.-1584 nurodyta pozicija, jog išieškojimą iš įkeisto turto reglamentuoja specialiosios teisės normos, kuriose jokie apribojimai ir draudimai nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą nenumatyti. Todėl darytina išvada, kad antstolė išieškojimą pagrįstai ir teisėtai nukreipė į hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą.
Dėl vykdymo veiksmų sustabdymo
Pažymėtina, kad CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
CPK 625 straipsnio 1 dalyje numatyta vykdymo veiksmų atidėjimo ar vykdomosios bylos sustabdymo tvarka. Antstolis gali sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu, priimdamas patvarkymą. Šia norma antstoliui suteikta diskrecijos teisė spręsti dėl vykdomosios bylos sustabdymo ar atidėjimo būtinumo. Vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti dėl vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumo skirstomas į dvi rūšis – privalomą (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R Nr. 3K-3-29/2007). CPK 627 straipsnis, nustato vykdomosios bylos sustabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo pagrindus. Iš šioje normoje nurodytų pagrindų matyti, kad iš esmės vykdymo veiksmai atidedami tada, kai egzistuoja tam tikros objektyvios aplinkybės, nepriklausančios nuo vykdymo proceso dalyvių ir antstolio valios, dėl kurių vykdymo veiksmų atlikimas nėra galimas (sunki skolininko liga; skolininko paieška ir pan.).
Tai reiškia, kad antstolis, vertindamas fakultatyviuosius vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų atvejus, kiekvienu konkrečiu atveju turi diskrecijos teisę spręsti, ar yra pagrindas stabdyti ar atidėti vykdomosios bylos veiksmus, ar ne. Spręsdamas vykdomosios bylos ar tam tikrų joje atliekamų procesinių veiksmų sustabdymo klausimą, antstolis taip pat privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.
2019 m. birželio 17 d. patvarkyme antstolė nustatė, kad esant pareiškėjos nurodytoms aplinkybėms, t. y. vienam iš solidarių skolininkų turint kito turto, nėra pagrindo sustabdyti vykdomąją bylą. Nurodė, kad toks vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindas nėra numatytas CPK 626-627 straipsniuose, nustatančiuose privalomus vykdomosios bylos sustabdymo atvejus bei antstolio teisę sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus.
Pažymėtina, kad tiek CPK 626, tiek CPK 627 straipsnis numato baigtinį sąrašą aplinkybių, kurioms egzistuojant antstolis privalo arba turi teisę sustabdyti vykdymo veiksmus, tuo tarpu aplinkybė, kad vienas iš solidariųjų skolininkų gauna pajamas ir pareiškėjos nuomone, galimas išieškojimas iš solidaraus skolininko gaunamų pajamų, nėra CPK numatytas pagrindas sustabdyti vykdomosios bylos ar tam tikrų patvarkymų vykdymą.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei tai, kad vykdomojoje byloje Nr. 0109/19/00215 antstolė vykdo išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, todėl išieškojimas privalo būti vykdomas pirmąja eile iš hipoteka įkeisto turto, konstatuotina, jog antstolė atlikdama vykdymo veiksmus ir netenkindama pareiškėjos skundo dėl vykdomosios bylos sustabdymo laikėsi CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimų, todėl tenkinti pareiškėjos skundą nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo (CPK 178, 185 straipsniai).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 510, 512-513, 736 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
pareiškėjos M. M. skundą dėl antstolės Linos Pužienės veiksmų atmesti.
Atsižvelgiant į tai, kad vykdomoji byla Nr. 0109/19/00215 skundo nagrinėjimui buvo išreikalauta iš Klaipėdos apygardos teismo, bylą grąžintina Klaipėdos apygardos teismui.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėja Rūta Zubrickaitė