Civilinė byla Nr. 2S-838-642/2020

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03210-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 

3.3.2.5; 3.5.1; 3.5.12

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės S. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės  S. S. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) direktorius A. P., M. E..

        Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Antstolė S. S. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė suinteresuotam asmeniui uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) vadovui A. P. už 2020 m. kovo 3 d. antstolės turto arešto aktu nustatytų įpareigojimų nevykdymą paskirti baudą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. gegužės 11 d. nutartimi antstolės S. S. pareiškimo dėl baudos skyrimo netenkino.

3.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 2020 m. kovo 3 d. turto arešto akte skolininkės vadovui pasekmės už antstolės reikalavimų nevykdymą, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 645 ir CPK 585 straipsniuose, išaiškintos nebuvo, jos išaiškintos tik priimant 2020 m. kovo 18 d. patvarkymą dėl informacijos pateikimo ir 2020 m. gegužės 6 d. pakartotinį patvarkymą dėl transporto priemonių pristatymo, dokumentų ir informacijos pateikimo, kuriuo skolininkė informuojama, kad asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki penkių šimtų eurų baudą arba nubausti areštu iki trisdešimt parų.

4.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų apie 2020 m. kovo 18 d. patvarkymo įteikimą skolininkei ar jos vadovui, todėl teismas neturi duomenų, ar skolininkė informuota apie antstolio reikalavimo nevykdymo pasekmes. Be to, 2020 m. gegužės 6 d. pakartotinu patvarkymu įpareigojimus nurodyta atlikti per 2 dienas nuo šio patvarkymo gavimo momento, tačiau teismui taip pat nepateikta duomenų, kad 2020 m. gegužės 6 d. pakartotinis patvarkymas buvo įteiktas skolininkei ar jos vadovui.

5.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad antstolės prašymas dėl baudos skyrimo teismui pateiktas tą pačią dieną, kada buvo surašytas 2020 m. gegužės 6 d. pakartotinis patvarkymas, todėl akivaizdu, kad prašymo pateikimo momentu terminas įvykdyti nustatytus įpareigojimus dar nebuvo suėjęs.

6.       Teismas konstatavo, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas nors ir buvo informuotas apie 2020 m. kovo 3 d. turto arešto aktu jam nustatytą antstolės reikalavimą, tačiau, nustačius, kad jam nebuvo išaiškintos pasekmes už jo nevykdymą, taip pat nepateikta duomenų, kad 2020 m. kovo 18 d. patvarkymas ir 2020 m. gegužės 6 d. pakartotinis patvarkymas įteiktas įstatymo nustatyta tvarka skolininkei, UAB (duomenys neskelbtini) vadovas neturėjo galimybės įvykdyti antstolės reikalavimus ir jo elgesys šioje stadijoje negali būti vertinamas, kaip pažeidžiantis išieškotojo interesus ir įstatymų normas, reglamentuojančias antstolio reikalavimų vykdymą. 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Atskiruoju skundu antstolė S. S. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-5698-965/2020 ir išspręsti klausimą iš esmės – spręsti klausimą dėl baudos skyrimo UAB (duomenys neskelbtini) vadovui A. P. už 2020 m. kovo 3 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų įpareigojimų nevykdymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1.                      Antstolė 2020 m. kovo 3 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojo skolininkę, kurios direktorius yra A. P., nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 dienas nuo turto aprašo gavimo momento pateikti antstolei įmonės kasos knygą (1 apribojimas, nustatytas turto arešto akte), taip pat skolininkė įpareigota per 5 dienas nuo turto arešto akto gavimo dienos areštuotą turtą (2 pozicija) pristatyti antstolei apžiūrai adresu (duomenys neskelbtini), arba nurodyti areštuoto turto saugojimo vietą (2 apribojimas, nustatytas turto arešto akte). 2020 m kovo 3 d. turto arešto aktas Nr.(duomenys neskelbtini) skolininkės vadovui A. P. įteiktas 2020 m. kovo 5 d., tačiau minėti turto arešto akto reikalavimai neįvykdyti, reikalauta informacija bei turtas nepateikti.

7.2.                      Antstolė pažymėjo, kad jei skolininkas mano, kad antstolis atliko neteisėtus veiksmus, tai jis turi teikti skundus dėl antstolio veiksmų įstatymo nustatyta tvarka, o ne atsisakyti vykdyti teisėtus (nenuginčytus) antstolio reikalavimus. 2020 m. kovo 3 d. turto arešto akte skolininkei buvo suformuluoti aiškūs reikalavimai (pateikti įmonės kasos knygą ir pristatyti areštuotą turtą ar nurodyti turto saugojimo vietą). Skolininkei neskundus antstolio procesinių veiksmų, skolininkė privalėjo įvykdyti šiuos visus reikalavimus arba nurodyti objektyvias nevykdymo priežastis.

7.3.                      Antstolė nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 585 straipsnyje yra nustatyta atsakomybė už antstolio reikalavimų nevykdymą, tačiau minėtame straipsnyje nėra numatyta jokios prievolės antstoliui, prieš įteikiant reikalavimą, išaiškinti atsakomybę. Tokios prievolės antstoliui nenumato ir kiti CPK straipsniai.

7.4.                      Antstolė pažymi, kad skolininkei buvo siųstas antstolės 2020 m. kovo 2 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nurodytos skolininko pareigos, pavyzdžiui, pareiga pateikti, antstoliui pareikalavus, duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose (4 punktas), vykdyti kitas CPK numatytas pareigas (7 punktas). Be to, antstolės 2020 m. kovo 3 d. skolininkei siųstame raginime įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nurodyta, jog skolininkas privalo pateikti, antstoliui pareikalavus, duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose (4 punktas), vykdyti kitas CPK numatytas pareigas (7 punktas). Minėti siųsti dokumentai neginčijamai įrodo, jog skolininkei buvo išaiškintos pareigos.

7.5.                      Apeliantė nurodė, kad CPK nustato skolininkui ne tik teises, bet ir pareigas, kurios reglamentuotos CPK 644 straipsnyje, pavyzdžiui, numatyta pareiga nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus (1 punktas); kviečiamam atvykti pas antstolį (3 punktas); aktyviai domėtis vykdymo eiga (4 punktas). Akivaizdu, jog skolininkė turėjo ne tik nekliudyti antstolei atlikti vykdymo veiksmus, bet ir aktyviai domėtis vykdymo eiga ir nustatytu terminu vykdyti antstolės reikalavimus.

7.6.                      Apeliantė pažymėjo, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime nurodyta, jog vykdomojoje byloje nėra duomenų apie 2020 m. kovo 18 d. patvarkymo dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. gegužės 6 d. pakartotinio patvarkymo dėl transporto priemonių pristatymo, dokumentų, informacijos ir pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) įteikimą skolininkei ar jos vadovui. Atkreiptinas dėmesys, jog antstolės 2020 m. gegužės 6 d. pareiškime dėl baudos skyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) prašoma atsakomybę taikyti tik už viename procesiniame dokumente, t. y. 2020 m. kovo 3 d. turto arešto akte Nr. (duomenys neskelbtini), numatytų reikalavimų nevykdymą, todėl kiti vykdomojoje byloje esantys dokumentai nesusiję su teismui pateikto pareiškimo išnagrinėjimu.

7.7.                      Antstolė taip pat pažymėjo, kad procesinių dokumentų įteikimo vykdymo proceso metu tvarką reglamentuoja CPK 604 straipsnis. Minėtame straipsnyje nustatyta, jog procesiniai dokumentai siunčiami vykdymo proceso dalyviams CPK VI dalyje numatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus CPK 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose numatytus atvejus. Esant šiam teisiniam reglamentavimui, antstolės teigimu, procesiniai dokumentai skolininkui įteikti tinkamai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9.       CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

10.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas apeliantės (pareiškėjos) antstolės S. S. prašymas dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

11.       Pagal CPK 18 straipsnį, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Taigi, CPK 585 straipsnio 2 dalis suteikia teismui diskreciją kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti prašymo dėl baudos skyrimo pagrindą ir nustatyti skiriamos baudos dydį, todėl teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

12.       Tuo atveju, jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, CPK 585 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (585 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad, atliekant vykdymo veiksmus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai.

13.       Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolė S. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0184/20/00347, pradėtą pagal 2020 m. vasario 28 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-255-793/2020 dėl 27 187,90 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės UAB (duomenys neskelbtini)  išieškotojo M. E. naudai. 2020 m. kovo 3 d. turto arešto aktu areštuotas skolininkės UAB (duomenys neskelbtini) turtas. Turto arešto aktu skolininkė įpareigota per 5 dienas nuo turto arešto akto gavimo dienos areštuotą turtą (2 pozicija) pristatyti antstolei apžiūrai adresu (duomenys neskelbtini), arba nurodyti areštuoto turto saugojimo vietą, taip pat skolininkės vadovas A. P. įpareigotas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 dienas nuo turto aprašo gavimo momento pateikti antstolei įmonės kasos knygą. Minėtas turto arešto aktas UAB (duomenys neskelbtini) vadovui A. P. įteiktas 2020 m. kovo 5 d. 2020 m. gegužės 6 d. antstolė priėmė pakartotinį patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl transporto priemonių pristatymo, dokumentų ir informacijos pateikimo. Šiuo patvarkymu skolininkės vadovas pakartotinai įpareigotas per 2 dienas nuo šio patvarkymo gavimo momento pristatyti apžiūrai 2020 m. kovo 3 d. turto arešto aktu areštuotą ir skolininkei priklausančią transporto priemonę adresu (duomenys neskelbtini), arba nurodyti areštuoto turto saugojimo vietą; pateikti 2020 m. kovo 3 d. turto arešto aktu areštuoto turto registracijos liudijimo kopiją, išorės ir vidaus fotonuotraukas bei dokumentus, patvirtinančius transporto priemonių vertę šiuo metu; pateikti 2020 m. vasario 19 d. turto arešto aktu areštuotos įmonės kasos knygą; į antstolės depozitinę sąskaitą pervesti lėšas, kurios buvo aprašytos 2019 m. gegužės 17 d. turto aprašu vykdomojoje byloje Nr. 0184/19/00860. 

14.       Esminis skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentas yra grindžiamas aplinkybe, kad nors skolininkės vadovas ir buvo informuotas apie antstolės reikalavimą, numatytą 2020 m. kovo 3 d. turto arešto akte, tačiau jam nebuvo išaiškintos pasekmės už jo nevykdymą.

15.       Pažymėtina, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Atlikdamas savo funkcijas, antstolis turi teisę gauti reikalingus duomenis ir dokumentus apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus jo funkcijoms atlikti. Asmuo, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar neteikia informacijos apie skolininko turtinę padėtį, nesant įstatymo pagrindo ar teismo sprendimo, pripažįstamas atlikusiu neteisėtus veiksmus ir pažeidusiu įstatymo reikalavimus (CPK 18, 585 straipsniai). CPK normos, reglamentuojančios antstolio ir kitų asmenų veiksmus vykdymo procese, yra įsakmaus pobūdžio ir turi būti vykdomos arba turi būti ginčijami antstolio veiksmai. Jeigu neįvykdytas teisėtas antstolio reikalavimas, tai yra pagrindas šio reikalavimo nevykdžiusio asmens veiksmus vertinti kaip neteisėtus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2011).

16.       Nagrinėjamu atveju 2020 m. kovo 3 d. turto areštas aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyti konkretūs ir aiškūs reikalavimai skolininkei (pateikti įmonės kasos knygą ir pristatyti areštuotą turtą ar nurodyti turto saugojimo vietą), kurios vadovas yra A. P., įteiktas 2020 m. kovo 5 d. skolininkės vadovui A. P.. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad turto arešto akto reikalavimai neįvykdyti, reikalauta informacija bei turtas nepateikti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad skolininkė (jos vadovas A. P.), gavusi antstolės reikalavimą, būtų kreipusi į ją su kokiais nors prašymais ar būtų nurodžiusi įpareigojimų neįvykdymą galinčias pateisinti priežastis ar dar daugiau – ginčijusi, jos nuomone, galbūt neteisėtus antstolės veiksmus. Toks pasyvus skolininkės elgesys neatleidžia jos nuo atsakomybės ir ji turi prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Juolab duomenų, patvirtinančių aplinkybes, kodėl antstolės reikalavimas nebuvo vykdomas, skolininkė nepateikė ne tik antstolei, bet ir teismui. Pažymėtina, kad asmuo gali būti nepripažintas kaltu, tik jeigu nevykdo teisėtų antstolio reikalavimų dėl svarbių priežasčių. Įstatymas nesuteikia teisės asmeniui, dėl kurio atitinkami dokumentai yra priimti, pasirinkti, ar jis vykdys atitinkamus teismo ar antstolio reikalavimus, ar nevykdys, ar vykdys iš dalies.

17.       Pažymėtina, jog visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Skolininkas privalo nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, aktyviai domėtis vykdymo eiga, vykdyti kitas CPK jam nustatytas pareigas (CPK 644 straipsnio 1 punktas, 4 punktas, 6 punktas). Jeigu kuris nors šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius.

18.       Be to, apeliacinės instancijos teismas pritaria antstolės atskirajame skunde nurodytiems argumentams, jog CPK 585 straipsnyje yra nustatyta atsakomybė už antstolio reikalavimų nevykdymą, tačiau įstatyme nėra numatyta jokios prievolės antstoliui, prieš įteikiant reikalavimą, išaiškinti atsakomybę už antstolio reikalavimo nevykdymą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad skolininkei siųstame 2020 m. kovo 2 d. patvarkyme priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. kovo 3 d. skolininkei siųstame raginime įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat buvo nurodytos skolininkės pareigos, kurias skolininkė privalėjo vykdyti.

19.       Kaip matyti ir byloje esančių duomenų, antstolė skolininkės vadovui pasekmes už antstolės reikalavimų nevykdymą detaliai išaiškino, priimdama 2020 m. kovo 18 d. patvarkymą dėl informacijos pateikimo ir 2020 m. gegužės 6 d. pakartotinį patvarkymą dėl transporto priemonių pristatymo, dokumentų ir informacijos pateikimo, tačiau, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų, jog šie procesiniai dokumentai įteikti skolininkei ar jos vadovui.

20.       Procesinių dokumentų išsiuntimo ir įteikimo vykdymo procese taisyklės įtvirtintos CPK 604–605 straipsniuose. Pagal jų nuostatas, CPK nustatytais atvejais antstolio patvarkymai, jeigu yra galimybė, iš karto įteikiami suinteresuotiems asmenims arba jiems išsiunčiami registruotąja pašto siunta ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo (CPK 605 straipsnis); procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams CPK VI dalyje nustatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus CPK 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose nustatytus atvejus (CPK 604 straipsnis).

21.       Kasacinis teismas dėl nurodytų teisės normų yra pasisakęs, kad nėra pagrindo CPK 604 straipsnio normą nei per se (savaime), nei vykdymo procesą reglamentuojančių normų visumos kontekste aiškinti kaip nustatančią, kad vienintelis leistinas ir teisėtas procesinių dokumentų įteikimo būdas yra jų siuntimas registruotu laišku, o įteikimas kitu būdu nesukelia teisinių pasekmių; CPK reikalavimai nepažeidžiami tuo atveju, kai asmuo gauna antstolio raštą ne registruotu laišku, o kitu būdu, jeigu toks įteikimas leidžia jam susipažinti su dokumento turiniu ir pasinaudoti įstatymo suteikiamomis galimybėmis ginti savo interesus; turi būti nustatyta, ar skolininką pasiekė reikalinga ir būtina informacija, o ne tai, kokiu būdu jis tą informaciją gavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2009).

22.       Kilus ginčui, ar antstolio patvarkymas buvo įteiktas skolininko ar kito vykdymo proceso dalyvio adresu, ar tai padaryta tinkamai, šis klausimas spręstinas remiantis ne tik CPK 604 ir 605 straipsnių nuostatomis, bet ir bendrosiomis CPK normomis, reglamentuojančiomis procesinių dokumentų įteikimą, pvz., CPK 122 ir 123 straipsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2008; 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-684/2015).

23.       Remiantis CPK 122 straipsnio 1 dalimi, procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 122 straipsnio 2 dalis). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo (CPK 123 straipsnio 4 dalis).

24.       Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje ir vykdomojoje byloje nėra duomenų, leidžiančių konstatuoti, jog skolininkė nežinojo apie savo pareigą vykdyti antstolės reikalavimus, nurodytus 2020 m. kovo 3 d. turto arešto akte Nr. (duomenys neskelbtini), ar nebuvo tinkamai informuota apie antstolės priimtus skolininkei adresuotus patvarkymus. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skolininkė apie buveinės adreso pasikeitimą antstolei nepranešė, todėl, atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą, visi procesiniai dokumentai skolininkei buvo įteikti tinkamai ir ji turėjo objektyvią galimybę įvykdyti antstolės reikalavimus. O vien tik formalus antstolės procesiniame dokumente pasekmių už antstolio reikalavimų nevykdymą neišaiškinimas negali būti laikomas pateisinančia priežastimi skolininkei nevykdyti teisėtų antstolės reikalavimų.

25.       Antstolės 2020 m. kovo 3 d. turto arešto akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų įpareigojimų skolininkės vadovas nustatytu terminu neįvykdė, tokiais savo veiksmais (neveikimu) akivaizdžiai ignoruodamas valstybės funkcijas vykdančio asmens reikalavimus ir nevykdydamas savo, kaip skolininkės vadovo, įstatymo nustatytų pareigų.

26.       Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino antstolės pareiškimo dėl baudos skyrimo (duomenys neskelbtini) vadovui A. P. už antstolės įpareigojimų, nurodytų 2020 m. kovo 3 d. turto arešto akte Nr. (duomenys neskelbtini), nevykdymą, todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gegužės 11 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, tenkinant antstolės S. S. pareiškimą dėl baudos paskyrimo (CPK 585 straipsnio 2 ir 3 dalys, 616 straipsnis). 

27.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog skolininkė antstolės reikalavimus įvykdė ar nurodė objektyvias nevykdymo priežastis, daro išvadą, kad skolininkės vadovui CPK 585 straipsnio nustatyta tvarka turi būti taikoma piniginė sankcija – skiriama bauda.

28.       Baudų, skiriamų vykdomojo dokumento vykdymo procese, tikslas yra garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį išieškotojo interesų patenkinimą. Todėl baudos, kaip priemonės, palengvinančios vykdymo procesą už antstolio patvarkymo nevykdymą, skyrimas šiuo atveju atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Sprendžiant klausimą dėl antstolio patvarkymo reikalavimų nevykdymo, svarbu konstatuoti ne tik patį reikalavimo neįvykdymo faktą, bet įvertinti ir reikalavimo neįvykdymo priežastis, realias šio reikalavimo įvykdymo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes, apibūdinančias pažeidimo pobūdį ir turinčias reikšmės baudos dydžiui. Nustatydamas baudos dydį, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad įmonės vadovas už analogišką antstolės įpareigojimo nevykdymą toje pačioje vykdomojoje byloje yra baustas Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2VP-5699-991/2020 (nutartis nėra įsiteisėjusi), į tai, kad byloje nėra žinoma, dėl kokių priežasčių antstolės įpareigojimas nėra vykdomas. Įvertinus šias aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, skolininkės UAB (duomenys neskelbtini) vadovui A. P. skirtina 3 Eur dydžio bauda už kiekvieną antstolės reikalavimo nevykdymo dieną, terminą skaičiuojant nuo antstolės kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2020 m. gegužės 6 d. (CPK 585 straipsnio 2, 3 dalys).

29.       A. P. išaiškintina, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti antstolės reikalavimus (CPK 75 straipsnio 2 dalis).

30.       Pagal CPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatas baudos, paskirtos juridinių asmenų vadovams, išieškomos iš jų asmeninių lėšų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gegužės 11 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – antstolės S. S. pareiškimą tenkinti.

Paskirti uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovui A. P. 3 Eur (trijų eurų) baudą už kiekvieną 2020 m. kovo 3 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų įpareigojimų neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo antstolės kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2020 m. gegužės 6 d.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0184/20/00347 grąžinti antstolei S. S.. 

Teisėja                                                                                        Danutė Žvinklytė