Civilinė byla Nr. e2-1609-407/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01095-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.18.1.1.1; 3.1.18.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 19 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „BankromaX“ ir R. T. dėl negautų pajamų priteisimo, tretieji asmenys bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Laugina“, V. R., AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per filialą Lietuvoje.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Kontmena“ pareiškė netiesioginį ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovės UAB „BankromaX“ ir subsidiariai iš atsakovės R. T. 93 629,24 Eur negautų pajamų ir 5 proc. metines procesines palūkanas BUAB „Laugina“ naudai.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovių kilnojamąjį ir nekilojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises už 93 629,24 Eur sumą. Nurodė, kad UAB „BankromaX“ nesąžiningumas vykdant BUAB „Laugina“ nemokumo procedūras ir siekiant išvengti realaus žalos atlyginimo BUAB „Laugina“ kreditoriams patvirtintas įsiteisėjusiomis teismo nutartimis. R. T. nesąžiningumą patvirtina tai, kad jos leidimas teikti bankroto administravimo paslaugas buvo sustabdytas; ji ėmėsi aktyvių veiksmų imituoti, kad ji nebėra nei UAB „BankromaX“ vadovė, nei dalyvė, tačiau šie argumentai paneigti Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartimi; R. T. ėmėsi aktyvių veiksmų siekdama ne tik de facto sustabdyti jos faktiškai valdomo UAB „BankromaX“ veiklą ir pajamų gavimą (kas nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusia 2020 m. sausio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3285-925/2020), tačiau suinteresuoto asmens kreditoriams pradėjus teisminius procesus prieš UAB „BankromaX“ aktyviais veiksmais ėmėsi slapstyti turtą – nekilnojamąjį turtą perleido su ja susijusiai UAB „Smaragdo žiedas“, o pinigines lėšas – persivedė sau pačiai ir jos valdomai UAB „Banca Rupta“; didžioji dalis R. T. turto yra areštuota Vilniaus apygardos teismo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
4. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovės yra nesąžiningos ir kad jos imsis priemonių siekdamos išvengti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Vien nurodymas, kad atsakovė R. T. yra teisiama baudžiamojoje byloje, nėra pagrindas konstatuoti, kad ji yra nesąžininga, nes baudžiamoji byla dar nėra išnagrinėta, todėl galioja nekaltumo prezumpcija. Kitų duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų atsakovių nesąžiningumą ar ketinimą slėpti savo turtą, byloje nėra. Teismas konstatavo, kad nėra vienos iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmės būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl nėra pagrindo taikyti šias priemones.
5. Be to, teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai apribotų atsakovės UAB „BankromaX“ teises, nes neturėdama nesuvaržytų lėšų ar turto, atsakovė negalėtų tinkamai vykdyti savo veiklos (pavyzdžiui, atsiskaityti už prekes bei paslaugas), o tai, tikėtina, sąlygotų įmonės nemokumą. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovės R. T. atžvilgiu, būtų neproporcingai suvaržytas jos kasdieninių poreikių tenkinimas. Anot teismo, ir dėl šios priežasties nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
6. Ieškovė UAB „Kontmena“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti. Nurodo šiuos argumentus:
6.1. Tos pačios sudėties teismas, vertindamas tuos pačius argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėl reikalavimų, pareikštų tos pačios ieškovės toms pačioms atsakovėms, užtikrinimo, laikėsi visiškai priešingos pozicijos 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e23777661/2020. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas motyvuotai nenurodė, kodėl yra priimamas kardinaliai priešingas procesinis sprendimas, nors šioje byloje pateikta dar daugiau neteisėtų atsakovių veiksmų pavyzdžių.
6.2. Apeliantė prašyme nurodė ne tik aplinkybę, kad R. T. yra teisiama baudžiamojoje byloje, tačiau teismas dėl kitų argumentų vertinimo motyvuojamojoje dalyje nepasisakė.
6.3. UAB „BankromaX“ objektyviai negalės užtikrinti būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo dėl neteisėtų R. T. veiksmų, kuriais faktiškai sustabdyta UAB „BankromaX“ veikla. R. T. ėmėsi aktyvių veiksmų imituoti, kad ji nebėra nei UAB „BankromaX“ vadovė, nei dalyvė, tačiau šie argumentai paneigti Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartimi.
7. Atsakovė UAB „BankromaX“ atsiliepime prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą ir priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus į skundo argumentus:
7.1. Apeliantė pareikštu ieškiniu siekia tik sukurti BUAB „Laugina“ turtinę teisę į atsakovę UAB „BankromaX“. Kadangi atsakovė nėra trečiojo asmens skolininkė, t. y. BUAB „Laugina“ neturi galiojančios, neabejotinos ir vykdytinos reikalavimo teisės į atsakovę, apeliantė neturi jokios teisės reikšti netiesioginio ieškinio atsakovei (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnis). Todėl šis ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas.
7.2. Apeliantės pateiktos nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi prejudicinės galios. Tose nutartyse nurodytos aplinkybės nepatvirtina atsakovės nesąžiningumo ir ketinimų išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, jei jis būtų nepalankus atsakovei.
7.3. Atsakovė UAB „BankromaX“ vykdo nemokumo procesų administravimo veiklą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas eliminuotų galimybę atsakovei tokią veiklą vykdyti.
7.4. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė, todėl laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos kaip instrumentas skolininko turtui, iš kurio kreditorius galėtų vėliau patenkinti savo reikalavimą, sukaupti.
7.5. Apeliantei palankaus teismo sprendimo atveju sprendimas galės būti įvykdomas panaudojant nemokumo administratoriaus civilinės atsakomybės draudimo lėšas.
8. Atsakovė R. T. atsiliepime taip pat prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą. Nurodo šiuos papildomus atsikirtimus į skundo argumentus:
8.1. Teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3777-661/2020 panaikino ieškovės minimą 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
8.2. Ieškovė nepateikia jokių įrodymų, kad šiuo atveju egzistuoja rizika dėl būsimo teismo sprendimo įvykdymo, o kitų civilinių ar baudžiamųjų bylų iškėlimas prieš atsakovę negali preziumuoti atsakovės nesąžiningumo.
Teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
10. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinos dvi sąlygos: 1) ieškinio reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi. Procesinę pareigą įrodyti minėtų sąlygų egzistavimą turi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teikiantis asmuo. Atitinkamai kita bylos proceso šalis, siekdama išvengti tokių priemonių jai taikymo, turėtų pateikti įrodymus, paneigiančius prašymą pateikusios šalies nurodytą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 178 straipsnis). Tą lemia civiliniame procese nustatyti proceso šalių rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-552-943/2020).
11. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).
12. Vadinasi, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
13. Nagrinėjamu atveju apeliantė pareiškė netiesioginį ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovės UAB „BankromaX“ ir subsidiariai iš atsakovės R. T. padarytos žalos atlyginimą BUAB „Laugina“ naudai. Ieškinyje nurodoma, kad ginčo laikotarpiu UAB „BankromaX“ buvo paskirta BUAB „Laugina“ bankroto administratore, o R. T. buvo administratorės įgaliotas asmuo vykdyti BUAB „Laugina“ bankroto procedūras.
14. Apeliantė netiesioginį ieškinį pareiškė siekdama apginti savo, kaip BUAB „Laugina“ kreditorės, teises. Svarbu pažymėti, kad kol nėra užbaigta BUAB „Laugina“ bankroto byla, nėra tiksliai žinoma, kokia apimtimi bus patenkinti toje byloje teismo patvirtinti apeliantės ir kitų kreditorių finansiniai reikalavimai ir kokio dydžio žala atsakovių neteisėtais veiksmais galėjo būti padaryta ieškovei. Todėl šiuo aspektu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamu atveju nėra pakankamai pagrįstas ir tokių priemonių taikymas neatitiktų proporcingumo principo bei pernelyg suvaržytų atsakovės UAB „BankromaX“ veiklos vykdymą. Juolab kad pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį įstatymą administratoriaus profesinė civilinė atsakomybė už atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą draudžiama privalomuoju draudimu (ĮBĮ 11 straipsnio 15 dalis). Atsakovė UAB „BankromaX“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisą, išduotą draudimo bendrovės, kurios teises ir pareigas yra perėmusi byloje trečiuoju asmeniu įtraukta AAS „BTA Baltic Insurance Company“. Šis atsakovės argumentas taip pat paneigia būtinybę areštuoti jos turtą.
15. Apeliantės ieškinio reikalavimas atsakovei R. T. yra išvestinis iš reikalavimo atsakovei UAB „BankromaX“, kadangi žalos atlyginimą iš R. T. prašoma priteisti subsidiariai. Tai reiškia, kad ši atsakovė ieškinio tenkinimo atveju turėtų atlyginti tokio dydžio žalą, kurios nebūtų galimybės išieškoti iš atsakovės UAB „BankromaX“. Be to, apeliantės ieškinio 17 punkte cituojamas kasacinio teismo išaiškinimas, jog tais atvejais, kai bankroto administravimo paslaugas teikia juridinis asmuo, jeigu įstatymu ar sutartimi nenustatyta kitaip, šis asmuo, o ne jo įgalioti fiziniai asmenys, yra civilinės atsakomybės subjektais (CK 6.264 straipsnis). Nors ieškinyje nurodoma, kad atsakovė R. T. atsako kaip UAB „BankromaX“ vadovė, tačiau pažymėtina, kad šioje byloje iš jos nereikalaujama priteisti žalos atlyginimą, padarytą atsakovei UAB „BankromaX“.
16. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje nėra įrodyta pirmoji iš šios nutarties 10 punkte nurodytų sąlygų, todėl nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės UAB „BankromaX“ ir tuo labiau atsakovės R. T. turto atžvilgiu. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantės argumentai, kuriais ginčijamos teismo išvados dėl antrosios sąlygos (grėsmės teismo sprendimo įvykdymui) nebuvimo, nebeturi teisinės reikšmės ginčo klausimui teisingai išspręsti, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai atmetė apeliantės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas netenkintinas.
17. Atsakovė UAB „BankromaX“ prašo priteisti iš ieškovės 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą.
18. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išspręstas tik išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 88, 93, 98 straipsniai, 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas), priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo toje byloje rezultato (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-552-943/2017; 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1119-186/2018). Todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Vigintas Višinskis