Civilinė byla Nr. 2-1424-237/2019

 (Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00021-2019-9)

Procesinio sprendimo kategorija

 (S)

2.3.4.6;2.3.4.4.2.;2.3.5.2.1.;3.2.6.1.

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

L I E T U V O S R E S P U B L I K O S V A R D U

2019 m. kovo 1 d.

Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Danutė Kregždienė, sekretoriaujant Agnei Ridikaitei,

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rimai Bardauskienei,

atsakovei K. P.,

tretiesiems asmenims J. P. ir V. P.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei K. P., tretieji asmenys J. P. ir V. P., dėl laikino motinos valdžios apribojimo, išlaikymo vaikui priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas prašo laikinai apriboti motinos valdžią K. P. dukters M. P., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, priteisti iš K. P. materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai M. P. po 120 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir, patenkinus ieškinį, M. P. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatyti globėjų J. ir V. P. šeimoje.

Ieškovas ieškinyje bei jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jie 2016 m. gruodžio 21 d. iš VšĮ Raseinių ligoninės gavo pranešimą apie naujagimį, kurį pagimdė nepilnametė mama K. P.. Medikai nurodė, kad naujagimio mama bei močiutė atsisako vaiko. Tuometinio Skyriaus vedėjai nuvykus į gydymo įstaigą, buvo pasikalbėta su K. ir jos mama, kurios nurodė, kad jų apsisprendimas palikti naujagimį ligoninėje yra apgalvotas, duomenų apie gimusio vaiko tėvą neturėjo, atsisakė bet kokios pagalbos, atsisakė registruoti vaiko gimimą, nepageidavo ateityje gauti informacijos apie vaiką ir tą pačią dieną išvyko iš ligoninės. Skyrius užregistravo vaiko gimimą suteikiant jam vardą M., pavardę – P., bei naujagimė buvo siūloma pasirengusioms globoti/įvaikinti šeimoms. 2016 m. gruodžio 29 d. su Skyriumi susisiekė K. P. tėvas, kuris paaiškino, kad su dukters K. motina yra išsituokęs ir išreiškė pageidavimą pasirūpinti anūke. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu M. P. globėju buvo paskirtas senelis ir jo sutuoktinė V. ir J. P., mergaitė perkelta į globėjų šeimą. 

Atsakovė K. P. ir jos įstatyminė atstovė I. P. atsisakė pasiūlytos psichologinės pagalbos. Motina dukra nesidomėjo, pirmą kartą paskambino tėvui bei pasidomėjo apie dukterį tik praėjus keturiems mėnesiams nuo vaiko gimimo, 2017 m. kovo 30 d. pirmą kartą aplankė dukrą. M. globėjai siūlė K. pagyventi savo namuose, užmegzti ryšį su dukra, ja rūpintis, tačiau mergina atsisakė, nors mokosi Kaune. Organizuotoje M. P. laikinosios globos peržiūroje buvo priimti sprendimai: K. įpareigota lankyti tėvystės įgūdžių kursus, psichologo konsultacijas, K. tėvai įsipareigojo skatinti atsakovę domėtis dukra M., jos sveikata, vystymusi, lankyti dukrą, padėti globėjams ja rūpintis, kartu su globėjais vykti pas M. šeimos gydytoją taip ugdant tėvystės įgūdžius, užmezgant ryšį su dukra. Buvo organizuota pakartotinė M. P. laikinosios globos peržiūra, vaiko motina atsakovė K. P. į peržiūrą neatvyko, vengė atsiliepti į telefoninius skambučius. Peržiūroje dalyvavę M. globėjai paaiškino, kad motina dukrą per 9 mėnesius aplankė - 5 kartus, tačiau nedėjo pastangų su dukra užmegzti ryšio, nesidomėjo jos sveikata, ugdymu, M. savo tėvais laiko globėjus, motiną vadina teta. Atsakovės dukros nėra lankiusi ir nėra teiravusis apie savo dukrytę nei vaikų darželyje, nei pas šeimos gydytoją. Laikinoji globa atsakovės dukrai nustatyta prieš du metus, todėl atsakovė turėjo pakankamai laiko ugdyti motinystės įgūdžius, užmegzti ryšį su vaiku, tačiau motina apsiriboja tik retais apsilankymais pas dukrą. Atsakovė mokosi Kauno suaugusių ir jaunimo mokymo centre, į mokyklą važiuoja kartą per mėnesį, niekur nedirba, Skyriaus nuomone, atsakovei nėra kliūčių dalyvauti tėvystės ugdymo programose, lankyti dukrą, užmegzti ryšį su vaiku, todėl ieškovas prašo laikinai atsakovei apriboti motinos valdžią dukros M. P. atžvilgiu bei priteisti iš atsakovės 120 Eur išlaikymą dukrai periodinių išmokų kas mėnesį, nes atsakovė yra sveika ir privalo teikti vaikui išlaikymą, kuris tenkintų bent minimalius vaiko poreikius.

Atsakovė  K. P. ieškinį pripažino, paaiškino, kad ji šiuo metu mokosi vienuoliktoje klasėje, neturi jokių pajamų ir galimybių pasirūpinti savo dukterimi, lanko ją retai, ją pačią išlaiko jos mama. Ateityje, norėtų užmegzti ryšį su savo dukra.  

Tretieji asmenys J. P. ir V. P. nurodė, kad jie ieškinį pripažįsta, mergaitė nuo gimimo auga pas juos, mergaitės mama K. yra aplankiusi dukterį, tačiau rūpintis ja jokio noro neturi, jos neišlaiko, mergaitė mama vadina globėją, o mamą vadina teta, jos nepažįsta.

Ieškinys tenkintinas. Iš gimimo liudijimo ir gimimo įrašo (b. l. 6, 7) matyti, kad M. P., gimusios (duomenys neskelbtini), mama yra atsakovė K. P., tėvas nenurodytas. Iš 2016 m. gruodžio 21 d. VĮ Raseinių ligoninė pranešimo (b. l. 8) matyti, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) gavo informaciją, jog naujagimės mama K. P. bei jos močiutė atsisako auginti naujagimę. Iš paaiškinimų (b. l. 9, 10) matyti, kad K. P. ir jos mama apsisprendė palikti naujagimį ligoninėje, duomenų apie gimusio vaiko tėvą neturi, atsisakė bet kokios pagalbos, atsisakė registruoti vaiko gimimą, nepageidavo ateityje gauti informacijos apie vaiką. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu M. P. buvo paskirta laikina globa nuo 2016 m. gruodžio 30 d., globėjais buvo paskirti V. ir J. P. (b. l. 11). Iš J. P. paaiškinimo (b. l. 12) matyti, kad atsakovė dukrą lanko retai, tarp jų nėra emocinio ryšio. Iš 2018 m. sausio 17 d. M. P. globos peržiūros (b. l. 13-18) matyti, kad buvo priimti sprendimai: K. įpareigota lankyti tėvystės įgūdžių kursus, psichologo konsultacijas. 2018 m. spalio 26 d. buvo organizuota pakartotinė M. P. laikinosios globos peržiūra, vaiko motina atsakovė K. P. SMS žinute patvirtino, kad kvietimą į peržiūrą gavo, tačiau neatvyko, vengė atsiliepti į telefoninius skambučius. Iš UAB „M" 2018 m. gruodžio 4 d. rašto matyti (b. l. 19), kad K. P. dėl savo dukros M. P. sveikatos niekada nesikreipė pas šeimos gydytoją ir nesilankė klinikoje. Iš Kauno lopšelio - darželio „N." 2018 m. gruodžio 10 d. pateiktos informacijos matyti (b. l. 20), kad M. P. motina K. P. nėra lankiusi ir nėra teiravusis apie savo dukrytę, mergaitę į darželį atveža ir iš jo pasiima jos globėjai. Iš Ariogalos miesto seniūnijos informacijos (b. l. 21) matyti, kad K. P. į seniūniją dėl socialinių išmokų niekada nesikreipė, apie jos gyvenimo būdą informacijos neturi. Iš globojamo vaiko aplankymo aktų (b. l. 22-33) matyti, kad globotinei sudarytos tinkamos sąlygos laisvalaikiu, poilsiui, miegui, globėjai tinkamai rūpinasi globotine.

Dėl tėvų valdžios apribojimo.

Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnis). Tuo atveju, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005 ir kt.).

Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-95/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-7-114/2013 ir kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

        Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant įvardintų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi, esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

Ieškovas byloje prašo laikinai apriboti motinos valdžią K. P. dukters M. P. atžvilgiu. Byloje nustatyta, kad M. P., gimusios (duomenys neskelbtini), mama yra atsakovė K. P., tėvas nenurodytas. Atsakovė dukrą pagimdė būdama nepilnametė ir paliko ją ligoninėje tik gimusią, paaiškinime nurodžiusi, jog tvirtai nusprendė dukters neauginti, atsisakė siūlomos pagalbos, atsisakė užregistruoti dukters gimimą. Iš gimimo įrašo nustatyta, kad atsakovės K. P. dukrą užregistravo Skyriaus atstovė R. K., jai suteiktas M. vardas, pavardė – P. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu M. P. buvo paskirta laikina globa nuo 2016 m. gruodžio 30 d., globėjais buvo paskirti V. ir J. P. (atsakovės tėtis su žmona), atsakovė dukrą pirmą kartą aplankė tik 2017 m. kovo 30 d. Atsakovė K. P. globos peržiūros metu buvo įpareigota lankyti tėvystės įgūdžių kursus, psichologo konsultacijas, tačiau jų nelankė. Globėjų teigimu, atsakovė dukrą retkarčiais aplanko, atveža lauktuvių, tačiau ji susitikimų metu nebando užmegzti artimo ryšio su mergaite. Atsakovė jiems neskambina ir nesiteirauja kaip auga dukra, nesidomi jos sveikata, ugdymusi. Globėjai ne kartą yra siūlę atsakovei ilgiau pabūti su dukra, pasilikti nakvynei, tačiau atsakovė ilgiau būti su mergaite nenori. Teismas daro išvadą, kad atsakovė visiškai nesupranta tėvų valdžios įgyvendinimo instituto be jokių objektyvių, pateisinamų priežasčių visiškai nedalyvauja dukters auklėjime ir ugdyme, nededa pastangų, kad dukra galėtų augti biologinėje šeimoje, nevykdo specialistų rekomendacijų, įpareigojimų.

Vaikų laikinosios globos tikslas – iš esmės pasikeitus aplinkybėms, grąžinti vaikus tėvų priežiūrai. Nors bylos duomenimis atsakovės K. P. ryšys su mažamete dukterimi nėra visiškai nutrūkęs, tačiau vertinant atsakovės elgesį, jis nėra pakankamas, nėra nustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių atsakovės motyvaciją ir sugebėjimą tinkamai rūpintis dukra. Akivaizdu, kad šiuo metu atsakovė negali auginti savo dukters ir užtikrinti jai tinkamų sąlygų vystytis ir lavėti, dėl motinystės įgūdžių trūkumo. Byloje yra duomenų, kurie sudaro prielaidas tikėtis, jog ateityje situacija gali gerėti, todėl atsižvelgdamas į prioritetinį vaiko auklėjimo šeimoje principą, į tai, kad atsakovės ryšys su dukra nėra visiškai nutrūkęs, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas tik laikinai apriboti atsakovės K. P. motinos valdžią nepilnametės dukters M. P. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 406 straipsnio 2 dalis nustato, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas išsprendžia klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. Be to, CPK 407 straipsnyje įstatymų leidėjas įpareigoja teismą tuo pačiu sprendimu priteisti išlaikymą vaikui.

Bylos duomenys patvirtina, jog Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu M. P. buvo paskirta laikina globa nuo 2016 m. gruodžio 30 d., globėjais buvo paskirti V. ir J. P., vaiko globos vieta nustatyta su globėjais. Teismas neturi duomenų, kad V. ir J. P. globėjams keliamus reikalavimus ir laikinosios globos pareigas vykdytų netinkamai, todėl nepilnametės M. P. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo dienos nustatytina su laikinaisiais globėjais V. ir J. P., jų faktinėje gyvenamojoje vietoje.

Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006 ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).

Ieškovas prašo iš atsakovės K. P. nepilnametės dukters išlaikymui priteisti po 120 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės nuo laikinosios globos nustatymo dienos. Atsakovė nepateikė prieštaravimų dėl ieškovo prašomo išlaikymo dydžio. Atsakovė K. P. ieškovo duomenimis šiuo metu mokosi Kauno suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos centre, nors į mokyklą važiuoja kartą per mėnesį, niekur nedirba. Nagrinėjamu atveju, atsakovė K. P. visiškai neteikia išlaikymo savo mažamečiui vaikui. Kadangi tėvų pareigos yra lygios, o labiausiai vaikų poreikius patenkina kas mėnesį periodinėmis išmokomis teikiamas išlaikymas, iš atsakovės jos dukrai priteistinas po 120 Eur dydžio išlaikymas kas mėnesį. Ši materialinio išlaikymo suma priteistina nuo laikinosios globos nustatymo momento, t. y. 2016 m. gruodžio 30 d., iki vaiko pilnametystės. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 208 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl tėvų (tėvo) valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovei ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su dukra pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo bei ugdymo procese. Teismas išaiškina, kad apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. 

Tiek ieškovas, tiek atsakovė K. P. yra atleisti nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 14 punktas), todėl bylinėjimosi išlaidos iš šalių valstybei nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 270, 279 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 296 straipsnio 1 dalies 12 punktu, 406-407 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti visiškai.

Laikinai apriboti motinos valdžią K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko M. P., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. P., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su laikinaisiais globėjais J. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. P., gim. (duomenys neskelbtini), jų gyvenamojoje vietoje iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš atsakovės K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo laikinosios globos nustatymo momento, t. y. nuo 2016 m. gruodžio 30 d., iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. 

Nepilnamečiam vaikui M. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) teikiamą materialinį išlaikymą uzufrukto teise pavesti tvarkyti globėjams.

Sprendimo dalis dėl motinos laikino valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdytini skubiai.

Bylinėjimosi išlaidas padengti iš valstybės lėšų.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja                                                                   Danutė Kregždienė